{"id":149,"date":"2015-08-19T16:24:05","date_gmt":"2015-08-19T13:24:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=149"},"modified":"2015-08-19T16:24:14","modified_gmt":"2015-08-19T13:24:14","slug":"tolerancija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/tolerancija\/","title":{"rendered":"Tolerancija"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Tolerancija (lot. <em>tolerare <\/em>\u2013 i\u0161k\u0119sti, pakelti) rei\u0161kia pakantum\u0105 bei tam tikr\u0105 pagarb\u0105 kitaip m\u0105stan\u010diajam, neb\u016btinai pritariant jo nuomonei. Paprastai skiriamos dvi tolerancijos r\u016b\u0161ys: <em>formalioji tolerancija<\/em> \u2013 tai pakantumas kito nuomonei bei religijos formai, nepritariant j\u0173 turiniui, bei <em>turinio tolerancija<\/em> (didesnis ar ma\u017eesnis) pripa\u017einimas ir pritarimas kit\u0173 \u017emoni\u0173 nuomonei arba religijai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau antikos laikais buvo diskutuojama, ar absoliuti tiesa nepanaikina bet kokios tolerancijos. I?III am\u017eiuje krik\u0161\u010dionyb\u0117 kovojo su valstybine religija d\u0117l pripa\u017einimo, bet kai IV am\u017eiuje pati tapo valstybine religija, ji labai \u017eiauriai elg\u0117si su netikin\u010diais bei eretikais. \u00a0Savo epog\u0117j\u0173 netolerancija pasiek\u0117 XIII am\u017eiuje vykdant inkvizicij\u0105. Tik humanizmo bei reformacijos epochoje \u012fvyko l\u016b\u017eis. Martinas Lutheris (1481\u20131546), kuris pirmasis nusak\u0117 voki\u0161k\u0105j\u0105 tolerancijos s\u0105vok\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117, kad su eretikais reikia kovoti ne ugnimi, o ra\u0161tais. Po to kilusiuose konfesiniuose karuose ir kuriantis evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010diai \u012fvairiose \u0161alyse buvo \u012ftvirtintas formaliosios tolerancijos pripa\u017einimas. Naujesni Ba\u017eny\u010dios istorijos tyrimai rodo, kad tik\u0117jimo klausimuose tolerancija yra ne angl\u0173 filosofijos ar pranc\u016bz\u0173 revoliucijos laim\u0117jimas, o daugiau reformacijos metu kovojusi\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u0161alinink\u0173 pasiekimas. Ypa\u010d reikia pa\u017eym\u0117ti angl\u0105 John\u0105 Fox\u0105 (1517\u20131587), kuris d\u0117l savo religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 atkakliai kovojo su mirties bausme.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XVII am\u017eiaus angl\u0173 filosofai pasigrieb\u0117 \u0161ias mintis ir pl\u0117tojo jas toliau. Thomas Hobbesas (1588\u20131679) stojo u\u017e valstybin\u0119 ir teisin\u0119 tolerancij\u0105, kuri pilie\u010diams suteik\u0117 pla\u010di\u0105 tik\u0117jimo laisv\u0119, o Johnas Locke\u2019as (1632\u20131704) reikalavo pakantumo \u012fvairiems tik\u0117jimams, jei jie n\u0117ra prie\u0161i\u0161ki valstybei ar amoral\u016bs. Tokia pozicija vis labiau i\u0161sikovojo pripa\u017einim\u0105 ir v\u0117liau buvo tvirtai \u012fra\u0161yta Amerikos bei Pranc\u016bzijos Konstitucijoje bei 1950 met\u0173 \u017emoni\u0173 teisi\u0173 konvencijoje (9 str.). Formaliosios tolerancijos riba laikomi nusi\u017eengimai prie\u0161 visuotinai pripa\u017eintus \u012fstatymus, tod\u0117l, pavyzd\u017eiui, j\u0117ga bei priespauda negali b\u016bti paken\u010diamos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160vietimo epochos vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas G. E. Lessingas (1729\u20131781) reikalavo religijoms ne tik formaliosios, bet ir turinio tolerancijos. Savo garsiosios \u201e\u017diedo parabol\u0117s\u201c pjes\u0117je \u201eNatanas i\u0161min\u010dius\u201c (1779) jis i\u0161rei\u0161kia nuomon\u0119, kad tikroji religija turb\u016bt yra \u017euvusi ir n\u0117 vienas i\u0161 trij\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 religij\u0173 \u2013 judaizmo, krik\u0161\u010dionyb\u0117s bei islamo \u2013 sek\u0117j\u0173 negali tvirtinti, kad jo tik\u0117jimas yra tikrasis. U\u017e tolerancij\u0105 visoms religijoms pasisak\u0117 ir \u0161vietimo epochos karalius Frydrichas Didysis (1712\u20131786), nes kiekvienas \u201eturi b\u016bti i\u0161ganytas pagal savo gyvenimo b\u016bd\u0105\u201c, tai mintis, kuri \u0161iandien yra pla\u010diai paplitusi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau turinio tolerancijos silpnoji pus\u0117 buvo parodyta ne tik i\u0161 religin\u0117s pus\u0117s: tolerancija negali b\u016bti sulyginta su abejingumu, nesiorientavimu arba netgi su reliatyvizmu, kuris abejoja visomis vertyb\u0117mis bei tiesomis. Pakanta kito \u017emogaus nuomonei reikalauja asmenin\u0117s pozicijos. Diskusijos d\u0117l tiesos yra nei\u0161vengiamos, kadangi kiekvienas \u017emogus turi \u012fsitikinimus \u2013 net ir \u201etoleranti\u0161kasis\u201c, kurio pretenzijos \u012f ties\u0105 yra tiek pat gin\u010dytinos kaip ir \u012fsitikinusio religijos \u0161alininko. Turinio tolerancija nepastebi arba u\u017etu\u0161uoja skirtumus, esan\u010dius tarp dviej\u0173 konkuruojan\u010di\u0173 nuomoni\u0173 arba pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173, ir galutiniame efekte nebe\u012fmanoma j\u0173 praktikuoti neatsisakant savo tiesos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l visos religijos, kelian\u010dios reikalavimus visiems \u017emon\u0117ms, turinio at\u017evilgiu yra netoleranti\u0161kos. Judaizmas, krik\u0161\u010dionyb\u0117, islamas ir budizmas tikr\u0105ja teisinga religija pripa\u017e\u012fsta tik sav\u0105j\u0105. Tik kalbant apie formali\u0105j\u0105 tolerancij\u0105 i\u0161ry\u0161k\u0117ja religiniai skirtumai. Turinio tolerancija kuria sinkretizm\u0105, kuris ry\u0161kiai matyti tokiose religin\u0117se sistemose kaip induizmas, \u201eNew Age\u201c ir mistika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblija nepripa\u017e\u012fsta jokios turinio tolerancijos kit\u0173 religij\u0173 ir pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 at\u017evilgiu: Senajame Testamente Dievas pasirei\u0161kia kaip \u201epavydus Dievas\u201c, kuris skelbia absoliu\u010di\u0105 ties\u0105 ir nepaken\u010dia kit\u0173 diev\u0173 garbinimo (I\u0161 20,25). Bet jis reikalauja i\u0161 izraelit\u0173 praktikuoti tam tikr\u0105 formali\u0105 tolerancij\u0105. Nors stabmeldyst\u0117 ir buvo u\u017edrausta izraelit\u0173 \u017eem\u0117je, bet visgi Izraelis prival\u0117jo u\u017etikrinti kit\u0173 taut\u0173 bei religij\u0173 atstovams socialines garantijas. Dievas myli \u0161ituos \u201eat\u0117j\u016bnus\u201c, j\u0173 negalima nei \u017eudyti, nei priversti laikytis \u017eydi\u0161k\u0173 apeig\u0173 (apipjaustymo, valgymo papro\u010di\u0173). Naujasis Testamentas patvirtina \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f: J\u0117zus Kristus teigia es\u0105s vienintelis teisingas kelias pas Diev\u0105 (Jn 14,15), o jo mokiniai skelbia, kad neduota \u017emon\u0117ms kito vardo, kuriuo b\u016btume i\u0161ganyti (Apd 4,12). Ta\u010diau j\u016bs niekur nerasite prie\u0161i\u0161kumo kitaip m\u0105stan\u010di\u0173j\u0173 at\u017evilgiu (Rom 12,18; plg. Apd 19,37). Ankstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s misija vyko be prievartos. Turinio tolerancija tinka tik krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo ribose ir tik tose sferose, d\u0117l kuri\u0173 Biblija nepasisako arba pasisako neai\u0161kiai: gal\u0173 gale Dievo \u017eodis yra absoliutus mastelis krik\u0161\u010dioni\u0173 mokymui bei gyvenimui.<\/p>\n<p><strong>J\u00fcrgen Kuberski<\/strong>, teologas, publicistas ir leid\u0117jas<\/p>\n<p>Vert\u0117 Nijol\u0117 Feldmanait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tolerancija (lot. tolerare \u2013 i\u0161k\u0119sti, pakelti) rei\u0161kia pakantum\u0105 bei tam tikr\u0105 pagarb\u0105 kitaip m\u0105stan\u010diajam, neb\u016btinai pritariant jo nuomonei. Paprastai skiriamos dvi tolerancijos r\u016b\u0161ys: formalioji tolerancija \u2013 tai pakantumas kito nuomonei bei religijos formai, nepritariant j\u0173 turiniui, bei turinio tolerancija (didesnis ar ma\u017eesnis) pripa\u017einimas ir pritarimas kit\u0173 \u017emoni\u0173 nuomonei arba religijai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[65],"autorius":[609],"class_list":["post-149","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-3","tag-tolerancija","autorius-jurgen-kuberski"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/149","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=149"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/149\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":151,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/149\/revisions\/151"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=149"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=149"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=149"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=149"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}