{"id":152,"date":"2015-08-19T16:27:04","date_gmt":"2015-08-19T13:27:04","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=152"},"modified":"2015-08-19T16:28:54","modified_gmt":"2015-08-19T13:28:54","slug":"ar-kiskis-yra-atrajotojas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ar-kiskis-yra-atrajotojas\/","title":{"rendered":"Ar ki\u0161kis yra atrajotojas?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar Biblijoje n\u0117ra klaidos, kai joje ra\u0161oma: \u201e&#8230; nevalgykite ki\u0161kienos, nes nors ki\u0161kis ir yra atrajotojas, bet ne skeltanagis, jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti jums netyras\u201c (plg. Kun 11,6)? Juk ki\u0161kis n\u0117ra atrajotojas?<\/strong><\/p>\n<p><em>Reinhard Junker<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eBiblija n\u0117ra gamtos mokslo vadov\u0117lis\u201c \u2013 tai sakinys, kur\u012f da\u017enai girdime. Jis teisingas. Jeigu Biblija b\u016bt\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vadov\u0117lis, tai ji apibr\u0117\u017et\u0173, k\u0105 rei\u0161kia, pavyzd\u017eiui, \u201esukurtoji r\u016b\u0161is\u201c. Ji sistemingai apra\u0161yt\u0173, o ne tik tarp kitko pamin\u0117t\u0173 gamtos rei\u0161kinius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau sakant \u2013 \u201eBiblija n\u0117ra gamtos mokslo vadov\u0117lis\u201c da\u017enai turima galvoje kas kita. Tai lyg atsipra\u0161ymas, kad tose vietose, kur kalbama apie gamtos moksl\u0105, Biblija da\u017enai klystanti ir tod\u0117l neturinti reik\u0161m\u0117s. Daugelis nueina dar toliau, laikydami pasaulio suk\u016brim\u0105 (Pr sk. 1) arba biblin\u012f tvano apra\u0161ym\u0105 netikrovi\u0161ku ir remiasi \u201emokslu\u201c, kad biblin\u0117s tiesos neturin\u010dios nieko bendra su gamtotyros aspektais. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u0160iai nuomonei ginti m\u0117gstama pasitelkti tok\u012f teigin\u012f \u2013 Biblija ra\u0161anti, jog ki\u0161kis yra atrajotojas (\u017er. prie\u0161 tai esan\u010di\u0105 Biblijos eilut\u0119 ir \u012est 14,7). Daugeliui teolog\u0173 atrodo savaime suprantama, kad Biblija \u010dia klysta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 teolog\u0173, \u017einoma, negalima tik\u0117tis, kad jie gaudyt\u0173si biologijoje ir i\u0161manyt\u0173 apie ki\u0161kia\u017ev\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161is. Ta\u010diau jie gali pasiteirauti biolog\u0173. Jau daugiau negu \u0161imtas met\u0173, nauj\u0173 laik\u0173 biologijoje yra \u017einoma ir paskelbta, kad ki\u0161kiai yra atrajotojai, tiesa, vir\u0161kin\u0105 truput\u012f kitaip nei galvijai. Su ki\u0161kia\u017ev\u0117ri\u0173 \u0161eimos gyvenimo ir vir\u0161kinimo b\u016bdu susipa\u017einau pirmame kurse gyv\u016bn\u0173 psichologijos paskaitoje, studijuodamas biologij\u0105. \u012e\u017eymusis gyv\u016bnijos \u017einynas, \u201eG\u017eimekso gyv\u016bnijos pasaulis\u201c [1], taip pat informuoja:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; padding-left: 30px;\">1882 metais Morotas viename pranc\u016bzi\u0161kame veterinarijos \u017eurnale paskelb\u0117 savo\u00a0steb\u0117jimus apie gleivin\u0117mis dengtas triu\u0161i\u0173 \u201eskrand\u017eio piliules\u201c. Be normalaus tirpalo \u0161ie\u00a0gyv\u016bnai pagamina kitos formos ekskrementus \u2013 mink\u0161tus, silpnai suformuotus rutuliukus,\u00a0kuriuos tuoj po susidarymo ryja nekramtydami. \u0160ie rutuliukai susikaupia vienoje skrand\u017eio\u00a0vietoje (cardia srityje) ir dar kart\u0105 vir\u0161kinami. Taip dalis maisto dukart praeina per \u017earnyn\u0105 ir\u00a0yra geriau \u012fsisavinama. <em>\u0160itas dvigubas vir\u0161kinimas primena atrajojim\u0105, b\u016bding\u0105 daugumai\u00a0porakanopi\u0173 \u0161eim\u0173<\/em>. Mink\u0161ta ekskrement\u0173 mas\u0117 <em>(Caecotrophe)<\/em> susidaro aklojoje \u017earnoje ir\u00a0ten stipriai prisotinama vitamino B1; pagal Scheunerto ir Zimmermanno tyrimus, palyginus\u00a0su normalia ekskrement\u0173 mase, joje yra keturis penkis kartus daugiau vitamin\u0173. Ki\u0161kiams\u00a0yra gyvenimi\u0161kai svarbi \u201eakloji \u017earna\u201c arba vitamininiai ekskrementai; galb\u016bt tai jiems\u00a0padeda lengviau i\u0161k\u0119sti badavim\u0105, esant blogoms s\u0105lygoms. (Originale \u0161riftas\u00a0nei\u0161skirtas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moz\u0117, regis, tai \u017einojo daug anks\u010diau. Jis ir jo am\u017eininkai suprato Dievo \u012fsakym\u0105 ir tiksliais gamtos steb\u0117jimais susiejo j\u012f su gamtotyra. Savaime suprantama, savo steb\u0117jim\u0173 prana\u0161ai nei\u0161rei\u0161k\u0117 modernia moksline kalba, ta\u010diau i\u0161sak\u0117 juos tuometin\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bros kalba. I\u0161 ties\u0173: Biblija n\u0117ra gamtos vadov\u0117lis, kuriame sistemingai apibr\u0117\u017eiamos atskiros gyv\u016bn\u0173 grup\u0117s kaip Grzimekso \u017einyne. Ta\u010diau Biblija yra labai gamtotyri\u0161ka, be to, aktuali ir \u0161iuo klausimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ki\u0161kis n\u0117ra kanopini\u0173 atrajotoj\u0173 atstovas, jis priklauso zoologi\u0161kai kitam \u017einduolini\u0173 gyv\u016bn\u0173 por\u016b\u0161iui kaip ir kiti atrajotojai. Kunig\u0173 knygos sk. 11 kalbama ne apie zoologin\u0119 sistematik\u0105. Bet tai, k\u0105 pasakoja Biblija, yra teisingai apra\u0161yta vaizd\u017eiu, visiems suprantamu b\u016bdu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reinhard Junker<\/strong>, teologijos ir biologijos moksl\u0173 daktaras<\/p>\n<p>Vert\u0117 Janina Vaitkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ar Biblijoje n\u0117ra klaidos, kai joje ra\u0161oma: \u201e&#8230; nevalgykite ki\u0161kienos, nes nors ki\u0161kis ir yra atrajotojas, bet ne skeltanagis, jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti jums netyras\u201c (plg. Kun 11,6)? Juk ki\u0161kis n\u0117ra atrajotojas?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[37],"autorius":[626],"class_list":["post-152","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-3","tag-biblija","autorius-reinhard-junker"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/152","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=152"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/152\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":156,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/152\/revisions\/156"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=152"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=152"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=152"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=152"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}