{"id":209,"date":"2015-08-19T21:52:51","date_gmt":"2015-08-19T18:52:51","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=209"},"modified":"2015-08-19T21:55:38","modified_gmt":"2015-08-19T18:55:38","slug":"kokios-teologines-ir-kulturines-nesveiko-poziurio-i-seksa-priezastys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kokios-teologines-ir-kulturines-nesveiko-poziurio-i-seksa-priezastys\/","title":{"rendered":"Kokios teologin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s nesveiko po\u017ei\u016brio \u012f seks\u0105 prie\u017eastys?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Stipriausia ir \u017ealingiausia m\u016bs\u0173 m\u0105stysenos tvirtov\u0117 yra netinkamas po\u017ei\u016bris \u012f save, \u012f savo k\u016bn\u0105 ir dvasi\u0105. Egzistuoja dvi nuomon\u0117s apie m\u016bs\u0173 esyb\u0119 \u2013 k\u016bn\u0105, siel\u0105 ir dvasi\u0105. Abi teologin\u0117s. Abi veikia mus, nesvarbu, \u017einome apie jas ar ne. Jos yra m\u016bs\u0173 kult\u016bros ir m\u0105stymo dalis. Mes priimam sprendimus ir elgiam\u0117s remdamiesi tais po\u017ei\u016briais, net ne\u017einodami apie juos arba s\u0105moningai juos i\u0161analizav\u0119. Vienas po\u017ei\u016bris krik\u0161\u010dioni\u0161kas, kitas antikristi\u0161kas. Did\u017eioji pasaulio dalis (tarp to daug krik\u0161\u010dioni\u0173) remiasi antikristi\u0161kuoju po\u017ei\u016briu, galvodama, kad tai teisingas ir geras m\u0105stymo b\u016bdas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Abiej\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 \u0161aknys labai senos. Jie taip \u012fsi\u0161aknij\u0119 kult\u016briniuose papro\u010diuose, kad visus mus pas\u0105moningai veikia, kol nepamatome savo \u0161irdies ir proto antikristi\u0161ko nusistatymo ir nepalau\u017eiame jo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antikristi\u0161ka m\u0105stysena sako, kad \u017emoguje ir visatoje vyrauja dichotomija: materija ir dvasia yra visi\u0161kai atskiros ir kovoja viena su kita. Dvasia yra gera, o materija sutepta. (Daugyb\u0117s paleistuvys\u010di\u0173 prie\u017eastys \u2013 klaidingas m\u016bs\u0173 k\u016bno ir dvasios vertinimas. Jis akina \u017emones galvoti, kad pornografija ir vojierizmas yra nekenksmingi). Kai kuri\u0173 mokykl\u0173 ir gimnazij\u0173, neseniai tapusi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161komis arba kataliki\u0161komis, mokytojai net ne\u017eino, kad tokia m\u0105stysena klaidinga ir laiko j\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161ka, nes moko \u201e\u017emoni\u0173 i\u0161galvot\u0173 priesak\u0173\u201c (Mk 7,7).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Teologin\u0117s painiavos kyla d\u0117l Biblijoje vartojamo \u017eod\u017eio \u201ek\u016bnas\u201c neteisingo supratimo, es\u0105 \u017emogaus k\u016bnas yra blogas ir turi b\u016bti numarintas, plg. Rom 7,24; 8,13. Klasikin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 ai\u0161kina, kad \u010dia Paulius kalba ne apie fizin\u012f k\u016bn\u0105, bet apie nuod\u0117mingus m\u016bs\u0173 k\u016bni\u0161kos prigimties \u012fpro\u010dius. Antraip Paulius nesakyt\u0173, kad mes esame Dievo \u0161ventov\u0117 ir mumyse gyvena Dievo Dvasia (1 Kor 3,16). \u0160ventoji Dvasia negyvena ne\u0161variame inde. M\u016bs\u0173 k\u016bnas yra geras ir \u0161varus, ta\u010diau u\u017evaldytieji antikristi\u0161kos m\u0105stysenos tiki, kad fizinis k\u016bnas yra blogis. \u0160i m\u0105stymo klaida slypi u\u017e daugelio seksualini\u0173 nuod\u0117mi\u0173, \u012f kurias krik\u0161\u010dionys \u012fpuola.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus at\u0117jo \u012f pasaul\u012f, kuriame vie\u0161patavo graik\u0173 kult\u016bra ir m\u0105stysena. T\u0173 laik\u0173 graik\u0173 mentalitetas buvo dualistinis, giminingas induizmo mentalitetui \u2013 dvasia gera, o k\u016bnas blogas. Toki\u0105 m\u0105stysen\u0105 \u0161okiravo raginimas tik\u0117ti, kad J\u0117zus, paties Dievo S\u016bnus, gim\u0117 kaip niekingas \u017emogus, kad Jis \u010diulp\u0117 motinos kr\u016bt\u012f ir Jam reik\u0117jo keisti vystyklus. Tada atsirado daug helenisti\u0161k\u0173 erezij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gnostikas Kerintas suk\u016br\u0117 erezij\u0105, pavadint\u0105 adopcianizmu (\u201e\u012fs\u016bnijimu\u201c). Jis teig\u0117, kad Dievas J\u0117zuje negal\u0117jo gimti per suteptas moters \u012fs\u010dias, tod\u0117l surado suaugus\u012f vyr\u0105 ir apgaub\u0117 j\u012f savo Dvasia (\u012fs\u016bnijo).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita erezija tvirtino, kad jis tik atrod\u0117 tur\u012fs k\u016bn\u0105, kur\u012f laik\u0105 rod\u0117si \u017emon\u0117ms, o po to sugr\u012f\u017eo dangun ir v\u0117l tapo tyra dvasia, nes graik\u0173 m\u0105stysenai Dievas, tap\u0119s k\u016bnu, buvo ne\u012fsivaizduojamas. \u0160i erezija vadinama doketizmu (gr. dokein \u2013 atrodyti). Nors krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia atmet\u0117 \u0161i\u0105 erezij\u0105, ji ir toliau tarpo kaip m\u0105stysenos tvirtov\u0117. Doketizmas yra pla\u010diausiai paplitusi m\u0105stysenos kliauda, \u0161iandien tebekenkianti krik\u0161\u010dionybei. Per Aristotelio filosofij\u0105 jos pagrindin\u0117s id\u0117jos (kad visk\u0105 valdo prie\u017eastys ir pasekm\u0117s ir kad viskas, kas nekv\u0117puoja, neturi dvasios), o kartu ir doketizmas beveik be pasiprie\u0161inimo prasiskverb\u0117 \u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 teologij\u0105. Per \u0161ias i\u0161 pa\u017ei\u016bros nekaltas koncepcijas formavosi tik\u0117jimas, kad dvasia yra gera, o materija bloga. Taip imta manyti, kad k\u016bnas, o drauge ir seksas yra blogis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Markijonas, gnostik\u0173 teologas, ra\u0161\u0119s apie 100 m. po Kristaus, tvirtino, kad seksas yra blogis, ir visus mok\u0117 laikytis celibato. Jis buvo ekskomunikuotas kaip eretikas, ta\u010diau jo mintys i\u0161liko gajos per vis\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorij\u0105. Devynioliktajame am\u017eiuje vyravo doketizmo dvasia. Katalik\u0173 ir protestant\u0173 Ba\u017eny\u010dios mok\u0117, kad seksas yra blogis. \u017dmon\u0117s tik\u0117jo, kad k\u016bnas nuod\u0117mingas, tod\u0117l tikri krik\u0161\u010dionys marina jo tro\u0161kimus. Buvo manoma, kad visos aistros yra i\u0161 velnio. J\u0117zaus paveikslai vaizdavo idealistin\u012f jaunuol\u012f k\u016bdikio veidu, kuris, \u017einoma, buvo per daug tyras ir nekaltas, kad gal\u0117t\u0173 patirti tikr\u0173 emocij\u0173. \u017dmon\u0117s g\u0117dijosi savo k\u016bno ir seksualumo. Net dabar vienoje Lietuvos ba\u017eny\u010dioje man pamin\u0117jus, kad J\u0117zus susid\u016br\u0117 ir su seksualiniais gundymais (Hbr 4,15), po paskaitos kelios pagyvenusios krik\u0161\u010dion\u0117s prir\u0117m\u0117 mane prie sienos, pasipiktinusios tokiomis \u201e\u0161ventvagi\u0161komis\u201c mintimis.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Koki\u0105 \u012ftak\u0105 doketizmas daro moralei?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Johnas Sandfordas knygoje \u201eKod\u0117l kai kurie krik\u0161\u010dionys \u012fpuola \u012f paleistuvyst\u0119?\u201c ra\u0161o:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eBa\u017eny\u010diose, kuri\u0173 teologija sako, kad k\u016bnas nuod\u0117mingas, paleistuvyst\u0117s atvej\u0173 daug daugiau negu kitose. Pornografija ir vojierizmas tarpsta ten, kur tikima, kad seksas yra blogyb\u0117. Tada nat\u016bralus vaiki\u0161kas smalsumas atrodo suged\u0119s ir blogas. Tai paragina mai\u0161ting\u0105 prigimt\u012f pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f tai, kas u\u017edrausta. \u0160ia prasme besidomintieji pornografija tebetenkina vaiki\u0161k\u0105 smalsum\u0105 \u017ei\u016br\u0117dami \u012f nepadorius vaizdus. \u0160ioje srityje jie dar nesubrend\u0119, kad ir kokio am\u017eiaus beb\u016bt\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sulau\u017e\u0119 i\u0161tikimyb\u0119 vyrai da\u017enai teisinasi: \u2018Brangioji, ji man nieko nerei\u0161kia. Tai buvo tik k\u016bno patenkinimas. A\u0161 tikrai myliu tik tave\u2019. Jie ne\u017eino, kad seksas, kuriame dalyvaut\u0173 tik k\u016bnas, neegzistuoja. J\u0173 protuose \u012fsi\u0161aknijo doketizmo tvirtov\u0117. Jei m\u0105styt\u0173 judaisti\u0161kai-krik\u0161\u010dioni\u0161kai, jie \u017einot\u0173, kad lytiniuose santykiuose dalyvauja ne vien k\u016bnas. Prostitucija klesti ten, kur \u017emon\u0117s galvoja, kad seksu gali m\u0117gautis vien k\u016bnas. Tai doketizmo erezija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena svarbiausi\u0173 seksualini\u0173 nuod\u0117mi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 yra tik\u0117jimas melu, kad tai, k\u0105 jie daro su savo k\u016bnu, teturi nedaug ry\u0161io su j\u0173 dvasia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei m\u016bs\u0173 m\u0105stysena b\u016bt\u0173 judaisti\u0161ka-krik\u0161\u010dioni\u0161ka, mes labai vengtume amoralumo: \u2018Saugokit\u0117s i\u0161tvirkimo! Bet kokia kita \u017emogaus daroma nuod\u0117m\u0117 nepalie\u010dia k\u016bno, o i\u0161tvirk\u0117lis nusideda savo k\u016bnui. Ar ne\u017einote, kad j\u016bs\u0173 k\u016bnas yra \u0161ventov\u0117 jumyse gyvenan\u010dios \u0160ventosios Dvasios, kuri\u0105 gavote i\u0161 Dievo, ir kad j\u016bs nebepriklausote patys sau?\u2019(1 Kor 6,18\u201319).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u0105stydami judaisti\u0161kai-krik\u0161\u010dioni\u0161kai, netoleruotume pornografijos ir vojierizmo. \u017dinodami, kad kiekvienas krik\u0161\u010dionis yra Dievo dvasios \u0161ventykla, neter\u0161tume jos: \u2018J\u016bs esate nupirkti u\u017e didel\u0119 kain\u0105. Tad \u0161lovinkite Diev\u0105 savo k\u016bnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo\u2019 (1 Kor 6,20). \u2018&#8230;kiekvienas, kuris geidulingai \u017ei\u016bri \u012f moter\u012f, jau svetimauja savo \u0161irdyje\u201c (Mt 5,28).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Doketizmo \u012ftaka s\u0117ja s\u0105my\u0161\u012f \u017emoni\u0173 \u0161irdyse ir protuose. \u017dmogus s\u0117dasi valgyti ir papra\u0161o Vie\u0161paties palaiminimo. Tai jam atrodo dvasi\u0161ka. Pats valgymas jam atrodo tik k\u016bni\u0161kas. Jis i\u0161eina \u012f darb\u0105. Tai k\u016bni\u0161ka. Vakarien\u0117s laiminimas dvasi\u0161kas, bet valgymas v\u0117l k\u016bni\u0161kas. Jei vakare jis pasimeld\u017eia su \u017emona, tai dvasi\u0161ka. Paskui jis mylisi su ja, o tai k\u016bni\u0161ka. Netiesa! Jame gyvena Dievo Dvasia, tod\u0117l viskas, k\u0105 jis daro, yra ir k\u016bni\u0161ka, ir dvasi\u0161ka. Krik\u0161\u010dionis negali taip suskirstyti savo gyvenimo, bet d\u0117l doketizmo tvirtov\u0117s jo prote jam atrodo, kad gali. Jis klausia: \u201eK\u0105 gi krik\u0161\u010dioni\u0161ko a\u0161 galiu padaryti dirbdamas?\u201c. Toks klausimas rodo proto paklydim\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka viskas, k\u0105 jis bedaryt\u0173, kur beb\u016bt\u0173. Jis nesupranta, kad visas jo gyvenimas yra \u0161ventas ir kad krik\u0161\u010dionys neskirsto gyvenimo \u012f \u201epasaulieti\u0161kas\u201c ir \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kas\u201c arba \u201edvasi\u0161kas\u201c sritis. Jeigu jis jaust\u0173, kad viskas, k\u0105 daro, byloja pasauliui apie Vie\u0161paties J\u0117zaus gyvenim\u0105, ar tai nesaugot\u0173 jo nuo nuod\u0117mingo elgesio? Ta\u010diau jis mano, kad gyvenimas pasaulyje ir gyvenimas Kristuje yra du skirtingi dalykai. Amoralumas tada tampa ka\u017ekuo, k\u0105 norime i\u0161pa\u017einti kunigui, kad patektume \u012f dang\u0173 (tuo atveju, jei jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 egzistuoja), bet i\u0161 ties\u0173 nematome, kad k\u016bni\u0161kos nuod\u0117m\u0117s tiesiogiai veikia m\u016bs\u0173 dvasin\u012f gyvenim\u0105 Kristuje. Mums, pasiklydusiems, tai atrodo skirtingi dalykai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagalvokime apie tai. Reikia, kad daugyb\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 ai\u0161kiai pamatyt\u0173 doketizmo tvirtov\u0119 savo protuose, prad\u0117t\u0173 nek\u0119sti jos griaunan\u010dio poveikio, mokyt\u0173 kitus ir melst\u0173si u\u017e jos sunaikinim\u0105.Tai vienintelis doketizmo prie\u0161nuodis Ba\u017eny\u010dios gyvenime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Vytautas Jakelis<\/strong>, vert\u0117jas, studijavo Irvingo tarptautiniame neakivaizdiniame universitete<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vytautas Jakelis Stipriausia ir \u017ealingiausia m\u016bs\u0173 m\u0105stysenos tvirtov\u0117 yra netinkamas po\u017ei\u016bris \u012f save, \u012f savo k\u016bn\u0105 ir dvasi\u0105. Egzistuoja dvi nuomon\u0117s apie m\u016bs\u0173 esyb\u0119 \u2013 k\u016bn\u0105, siel\u0105 ir dvasi\u0105. Abi teologin\u0117s. Abi veikia mus, nesvarbu, \u017einome apie jas ar ne. Jos yra m\u016bs\u0173 kult\u016bros ir m\u0105stymo dalis. Mes priimam sprendimus ir elgiam\u0117s remdamiesi tais po\u017ei\u016briais,\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[88],"tags":[95],"autorius":[636],"class_list":["post-209","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-santuoka-seksualumas-seima","tag-seksas","autorius-vytautas-jakelis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/209","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=209"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/209\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":211,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/209\/revisions\/211"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=209"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}