{"id":231,"date":"2015-08-19T22:14:17","date_gmt":"2015-08-19T19:14:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=231"},"modified":"2015-08-19T22:14:32","modified_gmt":"2015-08-19T19:14:32","slug":"ar-karas-gali-buti-teisingas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ar-karas-gali-buti-teisingas\/","title":{"rendered":"Ar karas gali b\u016bti teisingas?"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Arba kokia krik\u0161\u010dioni\u0173 nuomon\u0117 karo klausimu?<\/p>\n<p><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Beveik 50 met\u0173 Europoje laik\u0117si trapi taika. Nepaisant kai kuri\u0173 tarpvalstybini\u0173 nesutarim\u0173, ginklai tyl\u0117jo. Ta\u010diau visai neseniai pus\u0117 Europos buvo \u012ftraukta \u012f karin\u012f konflikt\u0105 Balkanuose \u2013 prasid\u0117j\u0119 debatai apie karo moralin\u012f pateisinim\u0105 netyla iki \u0161iol. Planuotam trumpam ir greitai pavyksian\u010diam Jugoslavijos bombardavimui pritar\u0117 did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 NATO valstyb\u0117se ir u\u017e j\u0173 rib\u0173. Ta\u010diau v\u0117liau, svarstant, ar karas, nusine\u0161\u0119s daug gyvybi\u0173, yra teisingas, vie\u0161oji europie\u010di\u0173 nuomon\u0117 \u0117m\u0117 skilti. Popie\u017eius paragino per Velykas abi puses susilaikyti nuo ginklo; Rusijos patriarchas Aleksijus stiprino tik\u0117jimo broli\u0173 sta\u010diatiki\u0173 dvasi\u0105; Vakaruose dauguma Ba\u017eny\u010di\u0173 palaik\u0117 NATO strategij\u0105, ta\u010diau krik\u0161\u010dioni\u0173 reakcija toli gra\u017eu nebuvo vienoda. K\u0105 gi vis d\u0117lto b\u016bt\u0173 galima pasakyti bibliniu po\u017ei\u016briu apie kar\u0105? Gal\u0117tume i\u0161skirti keturias krik\u0161\u010dioni\u0173 nuostatas d\u0117l karo. Pa\u010diame nuostat\u0173 spektro gale aptinkama radikaliausia, kuri \u0161iandien demokratin\u0117se valstyb\u0117se beveik visi\u0161kai pamir\u0161ta: karas visada teisingas arba kariauti yra pareiga. \u0160imtme\u010diais vald\u017eia ir monarchai vadovavosi \u0161iuo principu: gali\u0105 valdyti mums suteik\u0117 Dievas, ir i\u0161 jo rank\u0173 gavome kalavij\u0105. Tod\u0117l ir sprend\u017eiame, kada karas yra geras ir naudingas. \u017dinoma, kartais kildavo pavieni\u0173 diskusij\u0173 apie karini\u0173 veiksm\u0173 moralin\u012f pateisinim\u0105, ta\u010diau galiausiai buvo r\u016bpinamasi tik nuosavos valstyb\u0117s reikalais arba valstybi\u0173 j\u0117g\u0173 santykiu. Gyventoj\u0173, \u017einoma, niekas net neklausdavo. Kadangi Biblija ragina paklusti valstybei, tai kilus karui ginkl\u0173 buvo nedelsiant griebiamasi. Juo labiau, kad be\u0161ali\u0161kos ir objektyvios \u017einios da\u017eniausiai buvo neprieinamos, \u2013 \u017emon\u0117ms nebelikdavo nieko kito, tik paklusti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161inga \u0161iam aklam patriotizmui yra absoliutaus pacifizmo nuostata. Anot jos, reikia vengti bet kokio karo, nes kiekvienas karas yra neteisingas. \u017dmoni\u0173 \u017eudymas visada bus amoralus ir nuod\u0117mingas. Pacifistai remiasi I\u0161 20,13 \u012fsakymu (\u201ene\u017eudysi\u201c), o krik\u0161\u010dionys ypa\u010d Kalno pamokslu: \u201enesiprie\u0161ink piktam [\u017emogui]\u201c (Mt 5,39). Be to, karas n\u0117ra konfliktus i\u0161sprend\u017eianti priemon\u0117. Jis sukelia tik dar daugiau skausmo ir naujus karus. Istori\u0161kai remiamasi pirm\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 atsisakymu tarnauti kariuomen\u0117je. Iki pat m\u016bs\u0173 dien\u0173 \u0161io pacifizmo nuosekliai laikosi kai kurios suaugusi\u0173j\u0173 krik\u0161t\u0105 praktikuojan\u010dios tikin\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117s, pavyzd\u017eiui, menonitai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173 yra daugumos (taip pat krik\u0161\u010dioni\u0173) palaikoma teisingo (arba geriau \u2013 pateisinto) karo nuostata. Kar\u0173 reik\u0117t\u0173 vengti, ta\u010diau kai kurie karai yra b\u016btini. Tod\u0117l kartais prad\u0117ti kar\u0105 yra teisinga arba teis\u0117ta. Ta\u010diau negalima i\u0161 valstyb\u0117s pilie\u010di\u0173 bes\u0105lygi\u0161kai reikalauti, kad jie kariaut\u0173 kiekviename kare, \u012f kur\u012f tik \u012fsitraukia valstyb\u0117. Vald\u017eiai ne visada reikia paklusti (pavyzd\u017eiui, kai \u012fsakoma \u017eudyti nekaltus). Pacifistams prie\u0161taraujama, jog moral\u0117s po\u017ei\u016briu ne kiekvienas karas b\u016btinai smerktinas. Buvo kar\u0173, kuriuos prad\u0117jo pats Dievas. Be to, \u017emon\u0117s gavo i\u0161 Dievo teis\u0119 esant tam tikroms aplinkyb\u0117ms (mirties bausm\u0117 u\u017e sunkius nusikaltimus, Pr 9,6, galiojo ne vien Izraelio tautai) atimti \u017emogui gyvyb\u0119 ir apsiginti ginklu (Abraomo karas, Pr 14; J\u0117zaus raginimas nusipirkti kalavij\u0105, Lk 22,36; Pauliaus pateiktas pra\u0161ymas, kad j\u012f gint\u0173 kariuomen\u0117, Apd 22,22 ir t.; 23,23).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160io po\u017ei\u016brio \u0161alininkai teisingai akcentuoja, jog kario profesija pati savaime n\u0117ra amorali ir krik\u0161\u010dionys gali j\u0105 pasirinkti. K\u0105 gi atsak\u0117 Jonas Krik\u0161tytojas kariams, kai \u0161ie jo paklaus\u0117: \u201eO k\u0105 mums daryti?\u201c (Lk 3,14). Jis nesako: neb\u016bkite kariai. Ta\u010diau: b\u016bkite geri kariai. (\u201eN\u0117 i\u0161 vieno nespauskite pinig\u0173, ne\u012fdavin\u0117kite nor\u0117dami pasipelnyti\u2026\u201c). Tai pat Naujajame Testamente niekur nerasime reikalavimo palikti kariuomen\u0119 (\u017er. Apd 10). Ta\u010diau ir skub\u0117ti stoti \u012f kariuomen\u0119 irgi nerekomenduojama, nes to meto rom\u0117n\u0173 kariuomen\u0117je buvo praktikuojami \u017eydus ir krik\u0161\u010dionis smarkiai piktin\u0119 kultai (kariuomen\u0117je praktikuota stabmeldyst\u0117 iki imperatoriaus Konstantino buvo viena svarbiausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 karin\u0117s tarnybos vengimo prie\u017eas\u010di\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161\u0117jimo kn. 20 skyriuje pateiktas draudimas \u017eudyti praranda savo absoliutum\u0105 palyginus vien\u0105 \u0161io Biblijos teksto vertim\u0105 su kitu, tinkamesniu: vietoje \u201ene\u017eudysi\u201c lietuvi\u0161kai gal geriau tikt\u0173 \u201eneu\u017emu\u0161i\u201c (pavyzd\u017eiui, J. Bretk\u016bno 1590 m. vertime \u201eTu ne uszmuschk\u201c, kaip ir angli\u0161koje NIV \u201eYou shall not murder\u201c; ta\u010diau daugelyje kalb\u0173 \u0161ie \u017eod\u017eiai nediferencijuojami). Biblija kategori\u0161kai u\u017edraud\u017eia ne \u017eudym\u0105 apskritai, bet tik \u201enelegal\u0173\u201c, \u201eprivat\u0173\u201c ir \u201eneteising\u0105\u201c. Tod\u0117l vykdan\u010di\u0105 mirties bausmes ir kariaujan\u010di\u0105 valstyb\u0119 neb\u016btina laikyti per\u017eengusia \u0161\u012f \u012fstatym\u0105. Be to, kategori\u0161kas vertimas prie\u0161tarauja pa\u010diai Biblijai (pats Dievas \u012fsako bausti mirtimi).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Akivaizdi \u012ftampa tarp Biblijos \u012fsakymo myl\u0117ti savo prie\u0161us (pavyzd\u017eiui, Kalno pamoksle) ir blogio persekiojimo valstybiniu mastu. \u0160ie \u012fsakymai, tarsi smarkiai prie\u0161taraujantys vienas kitam, labai ai\u0161kiai i\u0161skirti Pauliaus Lai\u0161ke romie\u010diams. Anglikon\u0173 teologas Johnas Stottas taip ai\u0161kina \u0161\u012f kontrast\u0105: \u201eKaip tur\u0117tume panaikinti akivaizd\u0173 prie\u0161taravim\u0105 tarp Rom 12,17\u201321, reikalaujan\u010dio su meile tarnauti prie\u0161ams ir Rom 13,1\u20137, reikalaujan\u010dio bausti daran\u010diuosius pikta? Atsakym\u0105 galime nujausti atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog atleidimo ir bausm\u0117s kontrastas yra ne vien tarp \u0161i\u0173 pastraip\u0173, bet \u012ftvirtintas pirmojoje. Nes po draudimo \u2018niekam neatmok\u0117kite piktu u\u017e pikta\u2019 seka \u2018a\u0161 atmok\u0117siu, \u2013 sako Vie\u0161pats\u2019, o po draudimo \u2018neker\u0161ykite patys, mylimieji\u2019 seka \u2018palikite tai Dievo r\u016bstybei; juk para\u0161yta: Mano ker\u0161tas\u2019 (12,17 ir 19). U\u017edrausta patiems atsilyginti ir ker\u0161yti ne tod\u0117l, jog \u0161ios reakcijos \u012f blog\u012f tarsi savaime b\u016bt\u0173 blogos, bet tod\u0117l, jog tik vienas Dievas turi tam teis\u0119\u2026 Ir b\u016bt\u0173 kur kas geriau tyrin\u0117ti Rom 12 skyriaus pabaig\u0105 su Rom 13 prad\u017eia podraug. Kaip naujosios Dievo bendruomen\u0117s nariai, mes tuo pat metu esame privat\u016bs asmenys ir valstybin\u0117s bendruomen\u0117s nariai, ir kaip tokie, galime tapti valstyb\u0117s tarnautojais. Kaip privat\u016bs asmenys, mes niekada negalime asmeni\u0161kai ker\u0161yti ar atlyginti piktu u\u017e pikta, \u2013 turime netgi laiminti savo persekiotojus (12,14)\u2026 Bet b\u016bdami Dievo pa\u0161aukti tarnauti policijoje ar b\u016bti kal\u0117jimo pri\u017ei\u016br\u0117tojais ar teis\u0117jais, esame Dievo \u2018parankiniai\u2019, baud\u017eiantys darantiems pikta. \u017dinoma, \u2018ker\u0161tas\u2019, \u2018atlyginimas\u2019 priklauso vienam Dievui, ta\u010diau viena i\u0161 priemoni\u0173, kuriomis jis \u0161iandien \u012fvykdo savo teisingum\u0105 darantiems pikta, yra valstybin\u0117s j\u0117gos strukt\u016bros\u201c [1].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Laikantis \u0161ios nuomon\u0117s, karas savaime dar ne visada morali\u0161kai atmestinas. Labai pamokanti yra Dievo i\u0161tarm\u0117 1 Metr 22,8\u201328,3 apie karved\u012f Dovyd\u0105, kuris negali statyti \u0161ventyklos Dievui, nes savo rankomis praliejo daug kraujo. [2] Pirmiausia i\u0161vardijama nema\u017eas skai\u010dius s\u0105lyg\u0173, kurios turi b\u016bti \u012fvykdytos, kad b\u016bt\u0173 galima pateisinti kar\u0105. Daugelis i\u0161kelt\u0173j\u0173 s\u0105lyg\u0173 priskiriama antikos m\u0105stytojams (Platonui, Aristoteliui, Ciceronui) ir Tomui Akvinie\u010diui. Ta\u010diau jau Senajame Testamente paskelbti kar\u0105 reglamentuojantys \u012fstatymai (\u012est sk. 20\u201321; ypatingo d\u0117mesio nusipelno draudimas savavali\u0161kai elgtis su moterimis, karo belaisv\u0117mis 21, 10 ir kt.). Ba\u017eny\u010dios reformatoriai, v\u0117liau Hugo Grotius ir Johnas Locke\u2019as m\u0105st\u0117 sekdami \u0161ia tradicija. Buvo nurodomi karo prad\u017eios, kariavimo ir pabaigos kriterijai. Prad\u017eios: pirmin\u0117 teisingo karo prie\u017eastis turi b\u016bti gera ir teis\u0117ta. Karas negali b\u016bti agresyvus u\u017epuolimas [3] \u2013 motyvai turi b\u016bti teis\u0117ti (ker\u0161tas, noras apipl\u0117\u0161ti, \u016bkin\u0117s veiklos kontrol\u0117 ir kt. yra neteisingi motyvai). Karo tikslas turi b\u016bti \u012ftvirtinti teisingum\u0105, \u017emogaus teises ir apginti nekaltuosius. [4] Karas \u2013 tai paskutin\u0117 i\u0161eitis, kai jau i\u0161m\u0117gintos visos \u012fmanomos taikios priemon\u0117s. Kariavimo: tikslo siekimo priemon\u0117s turi b\u016bti apgalvotos, t. y. karo atveju daroma prievarta ir naikinimas turi likti kontroliuojami, kiek j\u0173 santykinai reikia besiprie\u0161inan\u010diai j\u0117gai \u012fveikti. Be to, karo veiksmai turi b\u016bti kreipiami tik prie\u0161 karius, prie\u0161 kariaujan\u010diuosius \u2013 negalima atakuoti civili\u0173 gyventoj\u0173. Pabaigos: reikia i\u0161siai\u0161kinti, ar galima numatyti karo baigt\u012f. Jei nesitikima laim\u0117ti, karo prad\u0117ti neverta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima greitai susivokti, jog \u010dia palikta daug erdv\u0117s nuomoni\u0173 skirtumams \u2013 vienam karas atrodys teisingas, kitam neteisingas. Ar galime mes, klystantys ir nuod\u0117mingi \u017emon\u0117s, teisingai nuspr\u0119sti, kur laikomasi teisingo karo kriterij\u0173, o kur \u2013 ne? Jei Kosovo atveju dauguma sutinka, jog \u0161io karo prie\u017eastis ir motyvai buvo teisingi, tai vargu ar galime taip tvirtinti apie (antr\u0105j\u012f) 1991 m. Persijos \u012flankos kar\u0105. Tuomet nema\u017eai pasigin\u010dyta, kurie \u0161io karo motyvai buvo \u201etikrieji\u201c JAV kariniai ir strateginiai interesai. Dar prie\u0161taringiau atrodo kariniai veiksmai: ar Kuveito i\u0161laisvinimui b\u016btinai reik\u0117jo nukauti \u0161imt\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 irakie\u010di\u0173? Taip pat Kosove: ar netur\u0117jo NATO bombone\u0161iai atid\u017eiau nusitaikyti, kad i\u0161vengt\u0173 civili\u0173 Jugoslavijos gyventoj\u0173 auk\u0173? Ar tikrai Milo\u0161evi\u010dius susilpn\u0117s, jei bus griaunamos chemijos gamyklos, \u2013 ar ne geriau to vengti d\u0117l ne vien tik Jugoslavij\u0105 paliesian\u010dios b\u016bsimos ekologin\u0117s katastrofos? [5] S\u0117kming\u0105 Persijos \u012flankos karo baigt\u012f (irakie\u010diai tur\u0117jo pasitraukti i\u0161 Kuveito) nebuvo sunku numatyti. Kosove NATO susid\u016br\u0117 su problema, kadangi Milo\u0161evi\u010diaus veiksm\u0173 beveik ne\u012fmanoma prognozuoti, ir galvoti apie garantuot\u0105 ir greit\u0105 pergal\u0119 \u0161iuo atveju buvo beveik ne\u012fmanoma.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ketvirtoji nuostata \u2013 tai reakcija prie\u0161 \u0161iuolaikinius masinio naikinimo ginklus: branduolinis (arba \u0161iandien b\u016bt\u0173 geriau sakyti santykinis) pacifizmas. \u0160ios nuostatos \u0161alininkai laikosi principo, jog n\u0117 vienas ar tik labai nedaug nedalyvaujan\u010di\u0173 civili\u0173 gali \u017e\u016bti per kar\u0105. Kadangi naudojant branduolinius ginklus beveik ne\u012fmanoma atskirti kari\u0173 nuo nekariaujan\u010di\u0173, tod\u0117l \u0161i\u0173 ginkl\u0173 reik\u0117t\u0173 i\u0161 viso atsisakyti. Krik\u0161\u010dionys \u0161i\u0105 laikysen\u0105 pastat\u0117 ant tikrai biblinio \u012fsakymo pagrindo \u2013 nepralieti jokio nekalto kraujo (1 Sam 25, 31; 1 Kar 2,5; Jer 19,4; Ez 22,1\u20134; 36,18; Pat 6,17). \u0160altojo karo laikais tai buvo tikrasis pacifizmas, nes karas tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 buvo ne\u012fsivaizduojamas be branduolini\u0173 ginkl\u0173. \u0160iandien branduoliniai ginklai ir toliau kelia gr\u0117sm\u0119, ta\u010diau kar\u0105 Europoje tik tod\u0117l v\u0117l galima \u012fsivaizduoti, kad n\u0117 viena konflikto dalyvi\u0173 pus\u0117 dabar jau nebegrasina branduoliniu sunaikinimu. Santykiniai pacifistai dabar susir\u016bpin\u0119 stebi sand\u0117lius, perpildytus chemini\u0173 ir biologini\u0173 ginkl\u0173, nuo kuri\u0173 karo atveju daugiausia nukent\u0117t\u0173 irgi civiliai. Kovoje prie\u0161 sausumos minas, kurios nu\u017eudo arba su\u017ealoja per 80 nuo\u0161im\u010di\u0173 nekalt\u0173 \u017emoni\u0173, pacifistai i\u0161kovojo pirm\u0105j\u0105 svarbi\u0105 pergal\u0119: 1997 m. Oslo sutart\u012f pasira\u0161iusioms valstyb\u0117ms draud\u017eiama gaminti ir naudoti \u017eem\u0117s minas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baigiant galima pasakyti, jog teisingo karo nuostata yra ar\u010diausiai biblinio po\u017ei\u016brio. [6] Santykinis pacifizmas turi tam tikr\u0105 pateisinam\u0105 argument\u0105, kad masinio naikinimo ginkl\u0173 laikais gr\u0117sm\u0117, jog daugiau nukent\u0117s nekaltieji, nuolatos auga. Radikalusis pacifizmas nusipelno visokeriopos pagarbos ir kasdieniame gyvenime gali b\u016bti sektinas pavyzdys, ta\u010diau politin\u0117je kasdienyb\u0117je jis nedaug tepraver\u010dia.<\/p>\n<p><strong>Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p>Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Beveik 50 met\u0173 Europoje laik\u0117si trapi taika. Nepaisant kai kuri\u0173 tarpvalstybini\u0173 nesutarim\u0173, ginklai tyl\u0117jo. Ta\u010diau visai neseniai pus\u0117 Europos buvo \u012ftraukta \u012f karin\u012f konflikt\u0105 Balkanuose \u2013 prasid\u0117j\u0119 debatai apie karo moralin\u012f pateisinim\u0105 netyla iki \u0161iol. Planuotam trumpam ir greitai pavyksian\u010diam Jugoslavijos bombardavimui pritar\u0117 did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 NATO valstyb\u0117se ir u\u017e j\u0173 rib\u0173. Ta\u010diau v\u0117liau, svarstant, ar karas, nusine\u0161\u0119s daug gyvybi\u0173, yra teisingas, vie\u0161oji europie\u010di\u0173 nuomon\u0117 \u0117m\u0117 skilti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":22,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[91],"tags":[100],"autorius":[608],"class_list":["post-231","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-krikscionis-ir-valstybe","tag-karas","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/231","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=231"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/231\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":233,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/231\/revisions\/233"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=231"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=231"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=231"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=231"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}