{"id":397,"date":"2016-05-12T14:12:41","date_gmt":"2016-05-12T11:12:41","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=397"},"modified":"2016-05-12T14:33:24","modified_gmt":"2016-05-12T11:33:24","slug":"dievo-ir-zmogaus-autoritetas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/dievo-ir-zmogaus-autoritetas\/","title":{"rendered":"Dievo ir \u017emogaus autoritetas"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Autoritetas \u2013 tai vienas i\u0161 pragrindini\u0173 \u017emogaus poreiki\u0173. Visuomen\u0117je, kuri kaskart darosi sud\u0117tingesn\u0117, mes nerimastingai dairom\u0117s autoriteto, kuris nurodyt\u0173 kur eiti ir u\u017etikrint\u0173 saugum\u0105. Mums akivaizd\u017eiai reikia autoriteto, bet kas yra autoritetas? Ir dar svarbiau: kokia autoriteto esm\u0117?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">S\u0105voka \u201eautoritetas\u201c kilo i\u0161 lotyn\u0173 kalbos. Ji i\u0161sirutuliojo i\u0161 \u017eod\u017eio auctor, rei\u0161kian\u010dio \u201edaugintojas\u201c, \u201er\u0117m\u0117jas\u201c. Jau i\u0161 s\u0105vokos istorijos darosi ai\u0161ku, kad \u010dia turima omenyje ne vien tik j\u0117gos pozicija (\u0161iai s\u0105vokai artimesnis b\u016bt\u0173 lotyn\u0173 kalbos terminas <em>potestas<\/em>, rei\u0161kiantis \u201ej\u0117ga\u201c, \u201egalia\u201c arba \u201eprievarta\u201c). Veikiau autoritetas tarnauja \u2013 kaip jau \u010dia buvo pamin\u0117ta \u2013 labui t\u0173, kurie nuo jo priklauso. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Autoritetas \u2013 tai ne tik j\u0117gos pozicija, bet vieno \u017emogaus prana\u0161umas kit\u0173 at\u017evilgiu. \u0160is prana\u0161umas remiasi arba didesne \u201ebranda\u201c, arba auk\u0161tesne \u201epad\u0117timi\u201c. Pastar\u0105j\u012f galima apib\u016bdinti kaip \u201etarnybin\u012f autoritet\u0105\u201c. \u0160\u012f autoritet\u0105 turintis yra pastatytas \u012f auk\u0161tesn\u0119 visuomenin\u0119 pad\u0117t\u012f (pavyzd\u017eiui, kunigas) arba jam suteikta daugiau \u012fgaliojim\u0173 (teis\u0117jas, policininkas). \u201eBrandos\u201c pagrindu esantis autoritetas pasirei\u0161kia dviem skirtingomis formomis. Viena \u2013 prana\u0161umas \u017einiomis. Koks nors asmuo arba institutas papras\u010diausiai turi daugiau specialyb\u0117s \u017eini\u0173 ir tampa autoritetingas kurioje nors vienoje srityje. Antroji \u201ebrandos\u201c autoriteto forma pasirei\u0161kia didesniu \u201esubrendimu\u201c charakterio ir vidinio \u017emogaus prasme. Vienas asmuo turi autoritet\u0105 tod\u0117l, kad savo asmenyb\u0117s i\u0161sivystymu pasirodo es\u0105s kitoks, ypatingas \u017emogus. Vis d\u0117lto da\u017enai b\u016bna sunku nuspr\u0119sti, nes \u010dia matuojamas sunkiai \u012fvertinamas dydis: asmenin\u0117 branda. Su kuo b\u016bt\u0173 galima palyginti subrendus\u012f \u017emog\u0173? \u0160iuo klausimu palie\u010diama \u017emogi\u0161koji gilyb\u0117; tai klausimas, \u012f kur\u012f galiausiai atsakoma pasaul\u0117\u017ei\u016bri\u0161kai ir religi\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas dien\u0105 mums tenka susidurti su min\u0117t\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 autoritetais. Vien jau tai parodo, kaip svarbu mums tur\u0117ti autoritet\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161koji pasaul\u0117\u017ei\u016bra taip pat pabr\u0117\u017eia \u017emogaus autoriteto b\u016btinum\u0105. Ne taip, kaip modern\u016bs, emancipuoti pasaul\u0117vaizd\u017eiai, Biblija pradeda tuo, kad apie \u017emog\u0173, puolus\u012f Edeno sode, neleid\u017eia manyti kaip apie ger\u0105 i\u0161 prigimties. Nepad\u0117t\u0173 net ir tai, jeigu \u017emogus augt\u0173 bei br\u0119st\u0173 be jokios pa\u0161alin\u0117s \u012ftakos. \u017dmogui, kaip nusid\u0117j\u0117liui, b\u016btinai reikalingas aukl\u0117jimas, vadovavimas ir autoritetas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mums reikia autoritet\u0173 ir mes juos surandame. Ta\u010diau kaip visa tai atrodo gyvenime? \u0160tai \u010dia policininkas naudojasi savo tarnybine pad\u0117timi, kad i\u0161spaust\u0173 pinig\u0173; \u0161tai ten kunigas piktnaud\u017eiauja \u017emoni\u0173 teikiama jo luomui pagarba tam, kad i\u0161laikyt\u0173 \u017emones nuo sav\u0119s priklausomus; \u0161tai v\u0117l, \u0161eimos t\u0117vas naudojasi savo vieta ir j\u0117ga taip, kad nuken\u010dia vaikas, \u2013 suluo\u0161inamas dvasi\u0161kai ir fizi\u0161kai; dar kitur, universitete, d\u0117stytojas tam ir naudoja savo \u017einias, kad pa\u017eemint\u0173 studentus. Autoritetu galima lengvai papiktnaud\u017eiauti. Tai leid\u017eia padaryti antr\u0105j\u0105 i\u0161vad\u0105: autoritetas ne tik b\u016btinas, jis dar turi \u012f k\u0105 nors remtis. Jeigu \u017emogaus autoritetas neatsiskaitys auk\u0161\u010diau esan\u010diam autoritetui, kils gr\u0117sm\u0117 atsirasti \u012fvairi\u0173 form\u0173 tironijai. Autoritetas turi atsiskaityti prie\u0161 pagrindines vertybi\u0173 normas \u2013 ta\u010diau prie\u0161 kurias?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eVisas autoritetas galiausiai remiasi transcendencija\u201c, \u2013 taip sako filosofas Karlas Jaspersas. Be s\u0105ry\u0161io su Dievu \u017emogaus autoritetas greitai virsta komandomis ir prievarta, \u017emoni\u0173 niekinimu, nelaisve ir tironija. Tikras autoritetas yra tik tas, kurio pradas yra Dieve. Dievo autoritetas turi b\u016bti \u017emogaus autoriteto pagrindas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievo autoritetas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173, ir \u017emogus yra \u012f Diev\u0105 orientuotas. Sekant bibline samprata, n\u0117ra tokio \u017emogaus, kuris pilna to \u017eod\u017eio prasme b\u016bt\u0173 autonomi\u0161kas ir visi\u0161kai laisvas nuo Dievo. Tod\u0117l Dievo autoritetas ir yra esminis dalykas, kuriuo reikt\u0173 remtis, kadangi \u017emogus, kaip k\u016brinys, nei\u0161vengiamai su juo susiduria.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas, kaip tai mums nedviprasmi\u0161kai ai\u0161kiai nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio atskleid\u017eia Biblija, yra auk\u0161\u010diausias, absoliutus ir negin\u010dytinas autoritetas. Kitaip ir negal\u0117t\u0173 b\u016bti, jeigu jau Dievas yra tikras Dievas. Jis turi absoliut\u0173 prana\u0161um\u0105 tiek brandumu, tiek ir u\u017eimama pad\u0117timi. Auk\u0161tesn\u0117s instancijos kaip jo \u2013 visa\u017einio K\u016br\u0117jo ir viso pasaulio Glob\u0117jo \u2013 negali b\u016bti. Jis yra Pirmasis ir Paskutinysis, Auk\u0161\u010diausiasis, ir negali b\u016bti jokio kito asmens vir\u0161 jo, kuris nors i\u0161 tolo b\u016bt\u0173 \u012f j\u012f pana\u0161us. Jis yra karali\u0173 Karalius ir diev\u0173 Dievas, ir turi vis\u0105 vald\u017ei\u0105 danguje ir \u017eem\u0117je. Prad\u0117siu keletu Senojo ir Naujojo Testamento tekst\u0173, i\u0161kelian\u010di\u0173 \u0161ias pagrindines mintis. Po to pasistengsiu tiksliau apib\u016bdinti Dievo autoritet\u0105, nes tai turi lemiamos reik\u0161m\u0117s m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 autoriteto supratimui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievas \u2013 galutinis autoritetas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo reikalavimas laikytis jo \u012fsakym\u0173 ir norm\u0173 Biblijoje sutinkamas nuolatos. Jau nuo pa\u010di\u0173 pirm\u0173j\u0173 Prad\u017eios knygos eilu\u010di\u0173 i\u0161girstame Dievo \u012fsakym\u0105 Adomui ir Ievai nieko nevalgyti nuo g\u0117rio ir blogio pa\u017einimo med\u017eio: \u201eIr \u012fsak\u0117 \u017emogui Vie\u0161pats Dievas, tardamas: &#8216;Nuo vis\u0173 sodo med\u017ei\u0173 tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pa\u017einimo med\u017eio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo u\u017evalgysi, tur\u0117si mirti\u201c (Pr 2,16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau nuo pirm\u0173j\u0173 Biblijos puslapi\u0173 ai\u0161ku, kad Dievas yra toks Dievas, kuris leid\u017eia \u012fsakymus ir paliepimus, o \u017emogus yra \u012fpareigotas paklusniai laikytis \u0161i\u0173 \u012fsakym\u0173. Ta\u010diau pastebime dar ir tai, kad \u017emogus prie\u0161 Dievo autoritet\u0105 mai\u0161tauja. Pirmasis \u012fsakymas, kur\u012f Dievas i\u0161leido, pa\u017eeid\u017eiamas jau Ievos ir Adomo. Tai visos \u017emonijos istorijos tragizmas: \u017emogus nor\u0117jo tapti autonomi\u0161kas, nor\u0117jo tapti toks kaip Dievas (Pr 3,5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmonijos problemos \u0161erdis \u2013 tai mai\u0161tas prie\u0161 Dievo autoritet\u0105! Tai persmelkia vis\u0105 Biblij\u0105. Moz\u0117s \u012fstatymo pagrindiniuose reikalavimuose taip pat bus pasakyta, kad Dievu reikia sekti ir jo nurodymus vykdyti. Izraelis kaskart i\u0161 naujo bus raginamas paklusti Dievo nurodymams: prakeiksmas ateis priklausomai nuo to, ar Izraelis bus paklusnus (\u017er. \u012est sk. 28 ir 30). Bet ir po to prana\u0161ai raudos dar daug kart\u0173, nes Izraelis v\u0117l nepaklus Dievo paliepimams (Jer 7,21; Ez 20,5; Neh 9,16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujajame Testamente taip pat \u017einomas reikalavimas paklusti Dievo paliepimams. Nors Senojo Testamento prasme \u012fstatymas jame ir nebuvo sukurtas, ta\u010diau pats J\u0117zus Dievo \u017eod\u017eio klausym\u0105 ir jo vykdym\u0105 priskyr\u0117 absoliu\u010diai pareigai: \u201eNe kiekvienas, kuris man \u0161aukia: \u2018Vie\u0161patie, Vie\u0161patie!\u2019, \u012feis \u012f dangaus karalyst\u0119, bet tik tas, kuris vykdo mano dangi\u0161kojo T\u0117vo vali\u0105\u201c (Mt 7,21).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip neigiamas pavyzdys Naujajame Testamente minimas Izraelio tautos nepaklusnumas. Krik\u0161\u010dionys turi suprasti, kaip yra svarbu i\u0161mokti paklusti Dievui (1 Kor 10,1; Hbr 3,7). Petras, su kitais apa\u0161talais stov\u0117damas prie\u0161 auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 teismo taryb\u0105 Jeruzal\u0117je, tai i\u0161sak\u0117 vienu sakiniu: \u201eDievo reikia klausyti labiau negu \u017emoni\u0173\u201c (Apd 5,29).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima sakyti, kad ir Senajame, ir Naujajame Testamente apie paklusnum\u0105 Dievo paliepimams kalbama vienareik\u0161mi\u0161kai. Auk\u0161\u010diausias autoritetas yra Dievas, ir jam vienam privaloma absoliu\u010diai paklusti. Savo autoritetu jis su niekuo nesidalija \u2013 nei su kitais dievais, nei su \u017emon\u0117mis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo autoriteto esm\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai ypa\u010d ai\u0161kiai i\u0161keliamas Dievo reikalavimas paklusti, kyla priekai\u0161t\u0173, kad Dievas suprantamas tiktai kaip \u012fstatymin\u0117 instancija. Tarsi visa, ko labiausiai reikia, \u2013 tai atvirai vergauti jo \u012fsakymams ir i\u0161ori\u0161kai vykdyti jo potvarkius, kad nesusilauktume nei\u0161vengiam\u0173 bausmi\u0173 u\u017e nepaklusnum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galime nesunkiai suprasti, kod\u0117l daug \u017emoni\u0173 tokio autoriteto negali pak\u0119sti. Tod\u0117l da\u017enai susiformuoja atitinkamas supratimas apie Diev\u0105 kaip neturint\u012f joki\u0173 autoritetini\u0173 reikalavim\u0173. Dievas tuomet tampa beasmene visos esaties pirmine prie\u017eastimi. \u010cia matome, kaip glaud\u017eiai tarpusavyje yra susijusi Dievo autoriteto samprata ir Dievo esaties samprata. Savaime suprantama, kad \u010dia negalime pateikti dogminio veikalo apie Dievo esat\u012f. Nor\u0117\u010diau glaustai pateikti reik\u0161mingus teiginius, svarbius tiksliam \u0161io galutinio ir absoliutaus autoriteto apib\u016bdinimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1. Dievas kaip autoritetas yra gailestingas<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nehemijas, \u017evelgdamas \u012f praeit\u012f, ra\u0161o permaining\u0105 Izraelio istorij\u0105: \u201eAtsisak\u0119 klausyti, nebeatsimin\u0117 jiems padaryt\u0173 tavo nuostabi\u0173j\u0173 darb\u0173, bet sukietino savo sprand\u0105 ir nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f savo vergij\u0105 Egipte. Bet tu esi gausaus atlaidumo Dievas, maloningas ir gailestingas, l\u0117tas pykti, gausus i\u0161tikimos meil\u0117s, ir j\u0173 nepalikai\u201c (Neh 9,17).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas yra gailestingumo Dievas. Tai labai \u012fsp\u016bdingai patvirtinta daugelyje Biblijos viet\u0173. Dievas \u2013 tai ne \u0161altas technokratas ar nepakei\u010diamas gamtos \u012fstatymas; jam gaila savo k\u016brini\u0173 net ir tuomet, kai jie jam nepakl\u016bsta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo gailestingumas dar nerei\u0161kia, kad jo \u012fsakym\u0173 ir norm\u0173 nepaisymas palieka be p\u0117dsak\u0173. Ta\u010diau Dievas \u201eilgai d\u016bsauja\u201c d\u0117l savo da\u017enai nepaklusni\u0173 vaik\u0173. Jis kantrus su jais ir nor\u0117t\u0173, kad jie atsiverst\u0173 (plg. 2 Pt 3,9).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai, kad Dievas yra geras ir gailestingas Dievas, pasirodo jau \u017emonijos istorijos prad\u017eioje. Adomui ir Ievai nupuolus, Dievas j\u0173 nesunaikino ir naujos poros nesuk\u016br\u0117. Ta\u010diau \u017emoni\u0173 mai\u0161to (nuod\u0117m\u0117s) prie\u0161 jo autoritet\u0105 taip paprastai jis nepraleid\u017eia. Jis yra teisingas Dievas ir negali palikti nuod\u0117m\u0117s nenubaustos. Adomas ir Ieva turi pajusti savo nuod\u0117m\u0117s pasekmes. Ta\u010diau nuosprendis tuo pa\u010diu metu yra ir pirmasis Dievo gailestingumo paskelbimas: \u201eA\u0161 sukelsiu prie\u0161i\u0161kum\u0105 tarp tav\u0119s [\u017eal\u010dio] ir moters, tarp tavo palikuonio ir jos palikuonio, jis trupins tau galv\u0105, o tu kirsi jam \u012f kuln\u012f\u201c (Pr 3,15).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors dar labai miglotai ir bendrai, ta\u010diau jau vienareik\u0161mi\u0161kai Dievas paskelbia i\u0161eit\u012f i\u0161 nuod\u0117m\u0117s problemos. Ateis diena, kada moteri\u0161k\u0117s palikuonis u\u017emu\u0161 \u017ealt\u012f, o \u017ealtys j\u012f mirtinai su\u017eeis. Tai u\u017euomina apie Krist\u0173 ir jo pergal\u0119 prie\u0161 velnio galyb\u0119. T\u0105 pergal\u0119 Kristus pasiek\u0117 mirtimi ant kry\u017eiaus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">2. Dievas kaip autoritetas pripa\u017e\u012fsta atleidim\u0105 ir atsivertim\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atleidimas buvo si\u016blomas jau ir Senajame Testamente. Mozi\u0161kojo prakeiksmo ir palaiminimo kontekste buvo kalbama ir apie tai, kad Izraelis gali nusid\u0117ti ir susilaukti Dievo bausm\u0117s. Bet jeigu tauta atsivers ir atgailaus, Dievas jai v\u0117l bus maloningas (\u012est 30,1\u20133).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiek daug nuolatin\u0117s kantryb\u0117s Dievui reik\u0117jo su Izraelio tauta ir atskirais \u017emon\u0117mis Senajame Testamente, rodo daug pavyzd\u017ei\u0173. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, Dovydas, sulau\u017e\u0119s savo santuokin\u0119 i\u0161tikimyb\u0119 su Betsab\u0117ja ir u\u017emu\u0161\u0119s jos vyr\u0105 \u016arij\u0105 (2 Sam 11), galimyb\u0117s atsiversti neprarado. B\u016bdamas \u0161ioje situacijoje Dovydas meld\u0117si: \u201ePasigail\u0117k man\u0119s, Dieve, d\u0117l savo gerumo, d\u0117l savo begalinio gailestingumo sunaikink mano mai\u0161tingus darbus. V\u0117l ir v\u0117l nuplauk mano kalt\u0119, apvalyk mane nuo mano nuod\u0117m\u0117s. Savo mai\u0161tingus darbus a\u0161 gerai pa\u017e\u012fstu ir mano nuod\u0117m\u0117 nuolat man prie\u0161 akis. Tau nusid\u0117jau \u2013 tiktai Tau \u2013 ir padariau, kas pikta Tavo akyse. Esi tad teisus, kai mane kaltini, ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki (Ps 51,1\u20134).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmones visada stebino Dievo gailestingumo mastas. Kaip \u0161io esminio dalyko pavyzd\u012f nor\u0117\u010diau dar nurodyti Jon\u0105 ir jo u\u017eduot\u012f Ninev\u0117je. Kai gal\u0173 gale Dievas surado b\u016bd\u0105 priversti Jon\u0105 nukeliauti \u012f Ninev\u0119, ten nu\u0117j\u0119s prana\u0161as skelb\u0117 Dievo teism\u0105: \u201eDar keturiasde\u0161imt dien\u0173, ir Ninev\u0117 bus sunaikinta!\u201c (Jon 3,4).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161gird\u0119 \u0161i\u0105 labai trump\u0105 teismo \u017eini\u0105, Ninev\u0117s gyventojai atsivert\u0117 \u012f Jahv\u0119. Jie suprato savo kaltes ir atgailavo. Nors \u0161i atgaila \u0161iaip jau nebuvo \u201enumatyta\u201c tiek Jonos skelbime, tiek ir Jonai Dievo jam pavestoje u\u017eduotyje, Dievas vis d\u0117lto pakeit\u0117 savo i\u0161ankstin\u012f nusistatym\u0105 ir atleido jiems kalt\u0119: \u201eKai Dievas pamat\u0117, k\u0105 jie padar\u0117 ir kaip jie nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo savo nedor\u0173 keli\u0173, Dievas pasigail\u0117jo ir nenubaud\u0117 nelaime, kuria buvo jiems grasin\u0119s. To Jis nepadar\u0117\u201c (Jon 3,10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujajame Testamente Dievo rodomas gailestingumas yra nepranokstamas. Jok\u016bbas savo lai\u0161ke pripa\u017e\u012fsta: \u201e&#8230; Vie\u0161pats kupinas u\u017euojautos ir gailestingumo\u201c (Jok 5,11). J\u0117zus irgi paskelb\u0117 savo mokiniams, kad T\u0117vas yra gailestingas (Lk 6,36). \u0160is Dievo gailestingumas ypa\u010d ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161kiamas Jo S\u016bnaus, J\u0117zaus Kristaus, auka. Per J\u0117z\u0173 Dievo gailestingumas at\u0117jo \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f. Dievas atv\u0117r\u0117 i\u0161eit\u012f i\u0161 nuod\u0117m\u0117s aklaviet\u0117s (plg. Tit 3,4; Hbr 2,17). Paulius ra\u0161\u0117 krik\u0161\u010dionims Efeze: \u201eBet Dievas, apstus gailestingumo, savo did\u017eia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prik\u0117l\u0117 gyventi su Kristumi, \u2013 j\u016bs gi esate i\u0161gelb\u0117ti malone\u201c (Ef 2,4\u20135).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per J\u0117zaus \u017eyg\u012f ant kry\u017eiaus dabar visi \u017emon\u0117s gali laisvai prieiti prie Dievo. J\u0117zus pla\u010diai atv\u0117r\u0117 duris; atv\u0117r\u0117 jas taip, kad nebijotume eiti pas Diev\u0105. Pats Dievas mus \u012fvaikina (1 Pt 1,3; 2,10). Lai\u0161ko \u017eydams autorius dr\u0105sina tokia mintimi: \u201eTod\u0117l visi\u0161kai pasitik\u0117dami artinkim\u0117s prie malon\u0117s sosto, kad patirtume gailestingum\u0105 ir rastume malon\u0119 gauti pagalb\u0105 deramu laiku\u201c (Hbr 4,16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kod\u0117l Dievas visada suteikia galimyb\u0119 atsiversti, gali b\u016bti paai\u0161kinta tik dar vienu Dievo esaties aspektu: meile.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">3. Dievo autoritetas yra meil\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Meil\u0117 yra neatskiriama nuo Dievo esaties. Ji turi lemiam\u0105 vaidmen\u012f apibr\u0117\u017eiant Dievo kaip autoriteto ir \u017emogaus santykius. Diev\u0105 Paulius vadina \u201eramyb\u0117s ir meil\u0117s Dievu\u201c (2 Kor 13,11; plg. Ef 2,4). Jonas eina dar toliau ir Diev\u0105 sutapatina su meile: Dievas yra meil\u0117 (1 Jn 4,8 ir 16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Graiki\u0161kas \u017eodis, giminingas visoms su \u017eod\u017eiu \u201emeil\u0117\u201c susijusioms reik\u0161m\u0117ms, yra agap\u0117. Klasikin\u0117je graik\u0173 kalboje, taip pat ir koine (Naujojo Testamento laik\u0173 \u0161nekamoji graik\u0173 kalba) tai buvo labai retai vartojamas \u017eodis, ir jo negalima sulyginti nei su geiduling\u0105ja meile (eros), nei su abipusio draugi\u0161kumo meile (philia). Agap\u0117 \u2013 tai meil\u0117, kuri remiasi ne jausmais, ne simpatija ar antipatija, bet s\u0105moningu apsisprendimu palaikyti kit\u0105. Jis vartojamas kalbant beveik i\u0161imtinai tik apie Dievo ir \u017emogaus santykius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors agap\u0117 tarsi ir neatsiremia \u012f jausmus, jie ten vis d\u0117lto yra. Agap\u0117 \u2013 ne \u0161altas loginis i\u0161skai\u010diavimas, ji glaud\u017eiai susieta su vidiniu, nuo\u0161ird\u017eiu Dievo gailestingumu. Dievas myli mus ne u\u017e tai, kad esame labai simpati\u0161ki ar meil\u0117s verti k\u016briniai. Jis myli mus gailestingumu, kurio nenusipeln\u0117me, ir malone. Ai\u0161kiausiai ir labiausiai jaudinan\u010diai meil\u0119 Dievas parod\u0117 atiduodamas u\u017e mus savo S\u016bn\u0173: \u201eO Dievo meil\u0117 pasirei\u0161k\u0117 mums tuo, jog Dievas atsiunt\u0117 \u012f pasaul\u012f savo viengim\u012f S\u016bn\u0173, kad mes gyventume per j\u012f. Meil\u0117 \u2013 ne tai, jog mes pamilome Diev\u0105, bet kad jis mus pamilo ir atsiunt\u0117 savo S\u016bn\u0173 kaip permaldavim\u0105 u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes\u201c (1 Jn 4,9 ir kt.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i Dievo meil\u0117 pasirei\u0161kia ne vien tik Naujajame Testamente. Senajame Testamente taip pat kalbama apie Diev\u0105 kaip apie mylint\u012f ir r\u016bpesting\u0105 Diev\u0105. Dievo ir Izraelio santyk\u012f prana\u0161as Oz\u0117jas apra\u0161o palygindamas j\u012f su vyro ir moters meil\u0117s ir santuokos ry\u0161iais. Izraelio tauta (moteris) \u201esvetimavimu\u201c (tai da\u017eniausiai prana\u0161o vartojamas \u017eodis, rei\u0161kiantis stabmeldyst\u0119, plg. Jer 2,1 ir t.; 3,6 ir t.; Iz 43,4; 54,4 ir t.) \u0161\u012f meil\u0117s ry\u0161\u012f nuolat suardo, ta\u010diau Dievas nesuprantamos meil\u0117s skatinamas nepaliauja pir\u0161\u0119sis savo tautai (Oz 2,19). \u0160i\u0105 Dievo meil\u0119 Jeremijas vadina am\u017ein\u0105ja meile: \u201eAm\u017eina meile a\u0161 pamilau tave, tod\u0117l nesiliauju tau reik\u0161tis i\u0161tikima meile\u201c (Jer 31,3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kod\u0117l Dievas i\u0161sirenka ir myli, \u017emogi\u0161kai svarstant to ne\u012fmanoma suprasti. Jo meil\u0117, \u017emogaus mai\u0161tingumo atstumta, visada nukreipta \u012f \u017emog\u0173. Tuo dar nesakoma, kad jo meil\u0117 atleis bet kokius blogus poelgius ir visada bus apsieinama be pasekmi\u0173. Dievas myli, bet kart\u0105 gali b\u016bti ir \u201eper v\u0117lu\u201c. Dievas yra teisingas. Su neapsakoma i\u0161tverme ir meile jis kvie\u010dia \u017emones ateiti pas j\u012f. Jo meil\u0117 be prievartos. Ji palieka \u017emon\u0117ms galimyb\u0119 apsispr\u0119sti, ar j\u012f ir jo meil\u0119 \u2013 drauge ir paklusnum\u0105 jo autoritetui \u2013 priimti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">4. Dievo autoritetas \u2013 tai ry\u0161ys<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Santuokos tarp Dievo ir Izraelio \u012fvaizdis, kuris Naujajame Testamente pritaikytas Ba\u017eny\u010diai ir J\u0117zui, ai\u0161kiai parodo, kokio ry\u0161io su \u017emogumi Dievas trok\u0161ta: meil\u0117s. Santykiuose su \u017emon\u0117mis Dievas kaip autoritetas n\u0117ra nei \u0161altas, nei dalyki\u0161kai nurodin\u0117jantis; jis apra\u0161ytas kaip mylintis t\u0117vas (\u012est 8,5; Ps 103,13; Pat 3,12; Jer 31,20; Hbr 5,11 ir t.; 12,5 ir t.) arba mylintis sutuoktinis (Iz 54,4 ir t.) ir net kaip mylinti motina (Iz 66,13).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblinis reikalavimas paklusti ai\u0161kiai atskleid\u017eia tai, jog Dievui nelabai ter\u016bpi, kad su jo autoritetu b\u016bt\u0173 skaitomasi tik kaip su \u012fsakin\u0117jan\u010dia vald\u017eia. Moz\u0117s \u012fstatymo eilut\u0117se, kuriomis Izraelio tauta bus graudenama paklusti Dievo \u012fsakymams, atskleid\u017eiama tokia mintis: \u201e&#8230;nes Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas, bando jus, kad su\u017einot\u0173, ar j\u016bs i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mylite Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa savo \u0161irdimi ir siela. Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, seksite, tik jo vieno bijosite, tik jo \u012fsakym\u0173 laikysit\u0117s, tik jo balsui paklusite, tik jam vienam tarnausite ir tik prie jo i\u0161tikimai glausit\u0117s (\u012est 13,4 ir t.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia kalbama apie meil\u0117s ry\u0161\u012f. Taip pat \u012est 30,20 susaisto meil\u0119 Dievui su paklusnumu jo \u017eod\u017eiui (plg. I\u0161 20,6; \u012est 5,10; 7,9; 11,1. 13. 22; 19,9; 30,16; Joz 22,5; Neh 1,5; Dan 9,4). Pana\u0161iai kalba ir J\u0117zus: \u201eJei mane mylite, \u2013 j\u016bs laikysit\u0117s mano \u012fsakym\u0173&#8230; Kas pripa\u017e\u012fsta mano \u012fsakymus ir j\u0173 laikosi, tas tikrai mane myli\u201c (Jn 14,15. 21; plg. taip pat 15,10; 1 Jn 5,2 ir t.; 2 Jn 1,6).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir galiausiai turi b\u016bti nurodyta \u012f bibliniu po\u017ei\u016briu svarbiausius ir lemiamus Senojo Testamento \u012fsakymus, kuriuos patvirtino ir J\u0117zus: \u201eMyl\u0117si Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi, visa siela ir visomis j\u0117gomis\u201c (\u012est 6,5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is raginimas da\u017enai kartosis tiek Senajame, tiek ir Naujajame Testamente (plg. \u012est 10,13; 11,13; Joz 22,5; Mt 22,37; Mk 12,30. 33; Lk 10,27). Dievui reikalingas ne aklas paklusnumas, bet paklusni jo k\u016brini\u0173 meil\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai, kad Dievui visuomet yra svarbu ry\u0161ys, atsiskleid\u017eia jau Senajame, o dar stipriau Naujajame Testamente, kai tik\u0117jimas Dievu ir paklusnumas jam susiejami \u012f nedalom\u0105 jungt\u012f. Moz\u0117 sako: \u201eO kai Vie\u0161pats siunt\u0117 jus i\u0161 Kade\u0161? Barneos, sakydamas: \u2018Keliaukite ir paveld\u0117kite kra\u0161t\u0105, kur\u012f esu jums dav\u0119s\u2019, j\u016bs mai\u0161tavote prie\u0161 Vie\u0161paties, savo Dievo, \u012fsakym\u0105, juo nepasitik\u0117dami ir jam nepaklusdami\u201c (\u012est 9,23).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161iai ir Lai\u0161ko hebrajams autorius ai\u0161kina Abraomo elges\u012f. Jis \u201etik\u0117jimu\u201c buvo paklusnus ir i\u0161vyko i\u0161 t\u0117vi\u0161k\u0117s ne\u017einodamas, kur Dievas j\u012f veda (Hbr 11,8). O Jonas tik\u0117jim\u0105 su paklusnumu net sutapatina: <em>\u201eKas tiki S\u016bn\u0173, turi am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105, o kas nenori S\u016bnaus tik\u0117ti \u2013 gyvenimo nematys: vir\u0161 jo kybo Dievo r\u016bstyb\u0117\u201c <\/em>(Jn 3,36).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo ir \u017emogaus santykiams yra b\u016bdinga tik\u0117jimo ir paklusnumo tarpusavio priklausomyb\u0117. Taip, pavyzd\u017eiui, tik\u0117jim\u0105 galima apib\u016bdinti kaip paklusnum\u0105 Evangelijai (Rom 10,16; 2 Kor 9,13; 2 Tes 1,8; 1 Pt 4,17). \u010cia reikia pasteb\u0117ti, kad hebraji\u0161ku \u017eod\u017eiu, rei\u0161kian\u010diu tik\u0117jim\u0105 (aman), taip pat ir graiki\u0161ku <em>(pistis)<\/em> apib\u016bdinamas asmenin\u0117s i\u0161tikimyb\u0117s santykis ir gali b\u016bti tiek \u017emoni\u0173 i\u0161tartas Dievui, tiek ir Dievo \u2013 \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paklusnumas, pasirei\u0161kiantis tokiame ry\u0161yje, gali b\u016bti suprastas tiktai kaip nat\u016brali ir savaime suprantama reakcija \u012f Dievo patikimum\u0105. Nekyla abejoni\u0173, kad \u2013 kitaip, negu tik\u0117jimo \/ i\u0161tikimyb\u0117s santykyje \u2013 paklusnumo galima reikalauti vien tiktai i\u0161 \u017emoni\u0173 pus\u0117s, nes \u010dia kalbama tik apie vienpusi\u0161k\u0105 autoriteto santyk\u012f. Kadangi Dievas visais at\u017evilgiais prana\u0161esnis u\u017e \u017emones, tai ir kalb\u0117ti apie autoritetinius reikalavimus i\u0161 kitos pus\u0117s ne\u012fmanoma. Dievas yra paskutinis ir absoliutus matmuo, ir Juo remiantis nustatomos visos vertyb\u0117s ir normos. B\u016btent tod\u0117l Jis ir turi teis\u0119 pareikalauti i\u0161 \u017emogaus paklusnumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is paklusnumas visada susij\u0119s su pasitik\u0117jimu. Dievo ir \u017emogaus santykiai pasi\u017eymi ne aklu nustatyt\u0173 taisykli\u0173 vykdymu, bet visi\u0161ku, i\u0161 meil\u0117s kylan\u010diu pasitik\u0117jimu. \u0160is ry\u0161ys pa\u017eenklintas dar ir tuo, kad Dievas ne vien tik reikalauja meil\u0117s ir paklusnumo, bet kad jis pats saviesiems k\u016briniams parodo niekam neprilygstan\u010di\u0105 meil\u0119. Jis nuolatos kvie\u010dia \u017emones atsiversti \u012f j\u012f ir gauti atleidim\u0105. Dievas yra kaip t\u0117vas, pasigailintis savo vaik\u0173 d\u0117l j\u0173 silpnybi\u0173 bei klaid\u0173, jiems atleid\u017eiantis ir suteikiantis galimyb\u0119 visk\u0105 prad\u0117ti v\u0117l i\u0161 naujo. \u017dinoma, jeigu koks \u017emogus nuolatos prie\u0161inasi Dievo autoritetui ir atmeta jo pasi\u016blym\u0105 susitaikyti, tai Dievas jo ir never\u010dia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet kokio autoriteto pirmin\u012f model\u012f randame \u010dia, Dieve. Dievo t\u0117vi\u0161kumas yra visko, k\u0105 tiktai teis\u0117tai galime pavadinti autoritetu, prototipas. Paulius ra\u0161o efezie\u010diams: \u201eD\u0117l to a\u0161 klaupiuosi prie\u0161 T\u0117v\u0105, nuo kurio kiekviena t\u0117vyst\u0117 danguje ir \u017eem\u0117je turi vard\u0105\u201c (Ef 3,14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bibliniu pagrindu visi\u0161kai pateisinama \u017eod\u017eiuose \u201et\u0117vas\u201c ir \u201et\u0117vyst\u0117\u201c \u012f\u017evelgti ir \u201eautoriteto\u201c samprat\u0105. Paulius Dievo autoritetu apibr\u0117\u017eia kiekvieno autoriteto esm\u0119. Tai dar nerei\u0161kia, kad \u017emogaus autoritetas i\u0161vedamas i\u0161 dievi\u0161kojo, kaip sakoma, dedukciniu metodu, ta\u010diau nurodoma, koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti teis\u0117tas autoritetas. Kaip kiekviena t\u0117vyst\u0117 yra pamatuojama Dievo t\u0117vi\u0161ka b\u016btimi, taip ir kiekvienas autoritetas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ja \u012fvertinamas ir pataisomas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dmogaus autoritetas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabar b\u016bt\u0173 \u012fdomu panagrin\u0117ti, k\u0105 sako Biblija apie konkre\u010dius santykius su autoritetingais \u017emon\u0117mis \u2013 pavyzd\u017eiui, santuokoje, \u0161eimoje ir krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117je arba tarp jaunimo ir vyresni\u0173j\u0173. Kadangi d\u0117l vietos stokos to padaryti \u010dia ne\u012fmanoma, i\u0161 karto pereikime prie keleto bendr\u0173j\u0173 i\u0161tarmi\u0173, charakterizuojan\u010di\u0173 bendra\u017emogi\u0161ko gyvenimo autoritet\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">1. \u017dmogaus autoritetas yra santykinis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievui esant auk\u0161\u010diausiu autoritetu, kiekvienas \u017emogaus autoritetas privalo paklusti Dievo autoritetui. \u017dmogus turimu autoritetu piktnaud\u017eiauja, jeigu jis atriboja savo autoritet\u0105 nuo Dievo arba netgi pasinaudodamas juo prie\u0161 Diev\u0105 mai\u0161tauja. Tai dar nerei\u0161kia, kad autoritetas tik tada gali b\u016bti pripa\u017eintas, kai jis s\u0105moningai Dievo autoritetui lenkiasi ir jam pakl\u016bsta. Bet \u017emon\u0117ms, kurie remiasi Dievo asmeniu, egzistuoja tik autoritetas, neprie\u0161taraujantis \u0161iam dievi\u0161kajam autoritetui. Nebus pateisintas joks paklusnumo reikalavimas, neatitinkantis Dievo \u012fsakym\u0173 ir norm\u0173. Jeigu \u017emogaus autoritetas \u0161iau\u0161iasi prie\u0161 Dievo potvarkius, tai \u017emoni\u0173 reikalavim\u0173 neklausyti bus ne tik teis\u0117ta, bet net ir b\u016btina (\u201eDievo <em>reikia<\/em> klausyti labiau negu \u017emoni\u0173\u201c Apd 5,29).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmogaus autoritetas gali sukonfliktuoti su Dievo autoritetu. Kitas pavojus yra tai, kad \u017emon\u0117s savo autoritet\u0105 per stipriai suri\u0161a su Dievo autoritetu \u2013 tarsi \u017emogus b\u016bt\u0173 Dievo vietoje. Kai kuriais atvejais toks pavadavimas gali b\u016bti pateisinamas (pavyzd\u017eiui, vaiko ir t\u0117vo santykiuose), ta\u010diau autoritet\u0105 turintis \u017emogus netrunka pasikelti vir\u0161 pavaldaus jam \u017emogaus, pateikdamas save kaip auk\u0161tesn\u0119 b\u016btyb\u0119. Tada bet koks pasiprie\u0161inimas i\u0161 esm\u0117s yra pasiprie\u0161inimas Dievui. \u0160io klaidingo rei\u0161kinio pavojus yra tuo didesnis, kuo tiesiogi\u0161kiau autoritetas vedamas i\u0161 Dievo autoriteto. Tod\u0117l b\u016btina pa\u017eym\u0117ti: \u017emogus savo b\u016btimi n\u0117ra \u017eemesnysis dievas, ta\u010diau \u012f Diev\u0105 pana\u0161us k\u016brinys, sukurtas pagal Dievo paveiksl\u0105, \u2013 nedidelis, bet lemiamas skirtumas. Tod\u0117l \u017emogaus autoritetas menkesnis u\u017e tiesiogin\u012f Dievo autoriteto atspind\u012f ir suprantamas grei\u010diau kaip Dievo \u012fpareigojimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galiausiai \u017emogaus autoritetas jokiu b\u016bdu n\u0117ra visuotinis, t.y. apimantis visas \u017emogaus gyvenimo sritis. Tai ai\u0161ku i\u0161 J\u0117zaus pasakyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: \u201eKas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui\u201c (Mk 12,17). Tod\u0117l valstyb\u0117 neturi autoriteto moraliniuose ir etiniuose klausimuose, t\u0117vas \u2013 politiniuose dalykuose, o mokykla \u2013 gyvensenoje. D\u0117l to reikia visada klausti, kurioje srityje autoritetas kompetentingas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">2. \u017dmogus kaip autoritetas turi b\u016bti gailestingas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pripa\u017e\u012fstant \u017emogaus autoritet\u0105 bibline prasme, Dievo autoriteto esm\u0117 turi lemti ir \u017emogaus autoriteto esm\u0119. Kitaip sakant, \u017emoni\u0173 santykiuose su autoritetingais asmenimis turi b\u016bti matoma ir kai kas i\u0161 Dievo esaties. Santykiai su autoritetais turi b\u016bti persmelkti jo esatimi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip, kaip Dievas yra jautrus \u017emoni\u0173 silpnyb\u0117ms, kaip jam j\u0173 gaila ir kaip jis bando paklydusius \u017emones pataisyti, taip ir visi \u017emon\u0117s kaip autoritetai privalo tai, kas jiems yra patik\u0117ta, <em>palaikyti <\/em>ir <em>pagerinti<\/em>. Autoritetas jokiu b\u016bdu n\u0117ra vie\u0161patavimo priemon\u0117; jis \u012fvairiose srityse turi pasitarnauti \u2013 pad\u0117ti \u012fveikti \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f silpnum\u0105. Geriausiai tai matosi t\u0117vo\/motinos ir j\u0173 vaik\u0173 santykiuose. \u010cia taip pat nekalbama apie t\u0117v\u0173 kaip koki\u0173 pon\u0173 vie\u0161patavim\u0105 namuose savo vaikams, bet apie tai, kad t\u0117vai visose gyvenimo srityse vaikams turi pad\u0117ti ir juos palaikyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">3. \u017dmogus kaip autoritetas turi b\u016bti atlaidus<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ten, kur naudojamasi autoritetu, \u2013 kalbama apie pagalb\u0105 silpniesiems, \u2013 savaime suprantama, turi b\u016bti suteikiama galimyb\u0117 gauti atleidim\u0105 ir pasikeisti. Gali susidaryti tokios situacijos ir susiklostyti tokie santykiai, kai blogo poelgio pasekmi\u0173 nebe\u012fmanoma pa\u0161alinti (pavyzd\u017eiui, kaltinamajam atgailaujant, teis\u0117jas negali apeidamas \u012fstatym\u0105 u\u017e \u012fvykdyt\u0105 nusikaltim\u0105 at\u0161aukti bausm\u0117s), ta\u010diau visuose santykiuose su autoritetingais \u017emon\u0117mis i\u0161 principo turi b\u016bti ai\u0161ku, kad kalt\u0117 gali b\u016bti dovanojama ir kad \u017emogus gali pasikeisti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia da\u017enai reikia kantryb\u0117s ir meil\u0117s. Tai rei\u0161kia, kad klaidas galima suprasti ir suteikti galimyb\u0119 visk\u0105 prad\u0117ti i\u0161 naujo. \u017dmoni\u0173 bendravime, tarkim, tarp mokytojo ir mokinio, neapsieinama be pasiry\u017eimo atleisti, ir visai nat\u016bralu, kad taip atleid\u017eiama ir i\u0161 kitos pus\u0117s. Kitaip negu Dievo ir \u017emogaus santykiuose, \u010dia suklysti gali ir tas, kuris turi autoritet\u0105. Kai pastarasis pripa\u017e\u012fsta savo kalt\u0119 ir prakti\u0161kai parodo pavald\u017eiajam, kad reikia atleisti, \u0161is irgi gali i\u0161mokti pripa\u017einti savo klaidas ir atleisti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">4. \u017dmogaus autoritetas turi b\u016bti lydimas meil\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo autoritetas pasi\u017eymi meile <em>(agap\u0117)<\/em>. Santykiams su autoritetingais \u017emon\u0117mis tai rei\u0161kia, kad negalima remtis aklu paklusnumu. Atvirk\u0161\u010diai, \u017emogui nuolat turi ai\u0161k\u0117ti tai, kad kitas yra svarbesnis u\u017e j\u012f pat\u012f. Meil\u0117s lydimo autoriteto tikslas \u2013 tai kito \u017emogaus asmeninis apsisprendimas (ne autonomija!), laisv\u0117 ir atvirumas, bet ne jo asmenin\u0117 garb\u0117 ir galia. B\u016btent tuo ir skiriasi tikrasis autoritetas nuo bejausm\u0117s biurokratijos. Tod\u0117l biblinis autoritetas negali b\u016bti autoritarinis \u2013 kari\u0161kai grie\u017etas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">5. \u017dmogaus autoritetas turi ie\u0161koti pasitik\u0117jimo ry\u0161io<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autoritetas savo esme parodo, kad jis yra ry\u0161ys, o ne tik priklausomyb\u0117. Visada svarbu matyti kit\u0105 \u017emog\u0173 kaip asmenyb\u0119, svarbu j\u012f skatinti ir r\u016bpintis jo gerove. Autoritetas tik tuomet atitinka Dievo nurodymus, jeigu j\u012f turintis \u017emogus domisi kit\u0173 augimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Turin\u010dio autoritet\u0105 ir jo pavaldinio santykiai galiausiai turi b\u016bti pa\u017eenklinti pasitik\u0117jimu \u2013 jokiu b\u016bdu ne bausm\u0117s baime! Toks esminis tarpusavio pasitik\u0117jimo santykis palieka vietos ir opozicijai, ir kritikai. Nes, kaip jau mat\u0117me, n\u0117ra neklaidingo ir tobulo \u017emogaus autoriteto. Jeigu laisv\u0117 ir atvirumas laikomos svarbiomis \u017emoni\u0173 vertyb\u0117mis, autoritetai negali ir neturi i\u0161dr\u012fsti su jomis nesiskaityti. Tik tuomet, kai autoritet\u0105 turintysis per menkai pasitiki pavald\u017eiu jam \u017emogumi, paklaustas ar sukritikuotas kaipmat \u012f\u017evelgs suabejojim\u0105 jo autoritetingumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar kart\u0105 apibendrinkime tai, kas svarbiausia: turin\u010diajam autoritet\u0105 tai rei\u0161kia, kad sumin\u0117ti Dievo esaties bruo\u017eai turi b\u016bti nuolatinis jo pastang\u0173 tikslas. Asmuo, pavaldus autoritetui, gali nepaklusti tik tuo atveju, kai i\u0161 jo reikalaujama ko nors tokio, kas prie\u0161tarauja Dievo \u012fsakymams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 principo tiek autoritetingasis, tiek ir jam pavaldus \u017emogus yra vienodai vertingi, tik kiekvienas i\u0161 j\u0173 u\u017eima skirtingus postus ir vykdo skirtingas u\u017eduotis. Esm\u0117 yra ta, kad kuris nors, u\u017eimdamas tam tikras pozicijas, turi autoritet\u0105, bet tai dar jokiu b\u016bdu jo nei\u0161kelia auk\u0161\u010diau t\u0173, kurie yra jam pavald\u016bs. Jei kuris nors atitinkamu po\u017ei\u016briu yra palyginamas su autoritetu, dar nerei\u0161kia, kad jis kaip \u017emogus yra vertingesnis. \u010cia galime pamatyti akivaizd\u0173 Dievo ir \u017emogaus autoritet\u0173 skirtum\u0105. Dievas yra autoritetas, kadangi jis visa savo esatimi pranoksta \u017emog\u0173. \u017dmon\u0117s vieni kitiems yra autoritetai d\u0117l to, kad <em>kai kuriose srityse<\/em> gali geriau vieni kitiems tarnauti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Hans-Georg W\u00fcnch<\/strong>, teologijos moksl\u0173 daktaras, Senojo Testamento, hebraj\u0173 kalbos, katechetikos ir pedagogikos docentas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Autoritetas \u2013 tai vienas i\u0161 pragrindini\u0173 \u017emogaus poreiki\u0173. Visuomen\u0117je, kuri kaskart darosi sud\u0117tingesn\u0117, mes nerimastingai dairom\u0117s autoriteto, kuris nurodyt\u0173 kur eiti ir u\u017etikrint\u0173 saugum\u0105. Mums akivaizd\u017eiai reikia autoriteto, bet kas yra autoritetas? Ir dar svarbiau: kokia autoriteto esm\u0117?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[120,73],"autorius":[637],"class_list":["post-397","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1996-2","tag-autoritetas","tag-dievas","autorius-hans-georg-wunch"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/397","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=397"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/397\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":399,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/397\/revisions\/399"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=397"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=397"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=397"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=397"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}