{"id":440,"date":"2016-05-12T15:10:42","date_gmt":"2016-05-12T12:10:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=440"},"modified":"2016-05-12T15:11:02","modified_gmt":"2016-05-12T12:11:02","slug":"valstybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/valstybe\/","title":{"rendered":"Valstyb\u0117"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Visas pasaulis, i\u0161skyrus Antarkt\u012f, padalytas ma\u017edaug \u012f 200 viena nuo kitos atribot\u0173 sri\u010di\u0173 \u2013 valstybi\u0173. \u0160iose srityse galioja vietos \u012fstatymai ir valdymo tvarka, valdo vienintel\u0117 vyriausioji vald\u017eia, ir gyventojams, valstyb\u0117s pilie\u010diams, garantuojamas saugumas ir teis\u0117tumas. Kitos valstyb\u0117s ar organizacijos turi tik visai ribot\u0105 gali\u0105 kreipti ar net kontroliuoti \u012fvykius u\u017e savo sien\u0173 \u2013 valstyb\u0117s yra suverenios, t. y. nepriklausomos viena nuo kitos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Valstyb\u0117s viena su kita ribojasi. Ta\u010diau \u0161ios ribos neb\u016btinai sutampa su taut\u0173 gyvenamomis ribomis. Jei valstyb\u0117je did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 \u2013 vienos nacijos, tokia valstyb\u0117 vadinama <em>nacionaline <\/em>(tautine) (Italija, Pranc\u016bzija). Jeigu ji apima kelias tautas, apib\u016bdinama kaip<em> tautybi\u0173 valstyb\u0117 <\/em>(Indija, Piet\u0173 Afrika). Pagaliau yra taut\u0173, kurios i\u0161vis neturi valstyb\u0117s (kurdai). Atsi\u017evelgiant \u012f istorin\u0119 ir kult\u016brin\u0119 tradicij\u0105, valstyb\u0117s gali apibr\u0117\u017eti save grie\u017etai pagal tautyb\u0119, sudaran\u010di\u0105 gyventoj\u0173 daugum\u0105 (Vokietija ir Lietuva) arba grie\u017etai neapibr\u0117\u017eti (JAV). Bet \u201enacijos\u201d kategorija tik nuo nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 tapo reik\u0161minga valdantiesiems ir valdomiesiems. Ir tik nuo XVIII\u2013XIX a. sand\u016bros galima kalb\u0117ti apie nacionalines valstybes ir pilnutin\u0119 valstybi\u0173 gyventoj\u0173 \u201enacionalin\u0119 s\u0105mon\u0119\u201c. Kaip matome, valstyb\u0117s s\u0105voka glaud\u017eiai susijusi su valdymu, vald\u017eia. Tod\u0117l valstyb\u0119 b\u016bt\u0173 galima pavadinti ir \u201esutvarkyta valdymo s\u0105junga\u201c. Valstyb\u0117 n\u0117ra tapati visuomenei, kurioje viena \u0161alia kitos, bendrai ir viena prie\u0161 kit\u0105 veikia daug j\u0117g\u0173 ir interes\u0173. Visuomen\u0117s nevisi\u0161kai save reguliuoja. Valstyb\u0117 yra ta instancija, kuri daugiau ar ma\u017eiau kontroliuoja ir koreguoja visuomen\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar visada buvo valstyb\u0117s? Kaip atsitiko, kad jos \u0117m\u0117 formuotis? Raidos prad\u017eioje tikriausiai buvo \u0161eimos ir gimin\u0117s, kurios jung\u0117si \u012f kaimus, v\u0117liau \u2013 \u012f gynybines ir kovines bendruomenes. Taip gal\u0117jo susidaryti tvirtos gentys. \u017dmoni\u0173 grup\u0117s savo noru artimiau vienijosi tikriausiai sutartimis. Ta\u010diau lygiai taip pat \u012fmanoma, kad viena tauta pavergdavo ir engdavo kit\u0105 gent\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar klajojan\u010di\u0173 ind\u0117n\u0173 gent\u012f galima apib\u016bdinti kaip valstyb\u0119? Prie \u201e\u0161iuolaikini\u0173\u201c valstybi\u0173, be abejon\u0117s, jos nepriskirsime. \u0160iuolaikin\u0117s valstyb\u0117s po\u017eymis \u2013 grie\u017etai apibr\u0117\u017eta valstyb\u0117s teritorija. Tai lemia valstyb\u0117s patvarum\u0105 ir garantuoja tam tikr\u0105 stabilum\u0105 ir teis\u0117tum\u0105. \u0160iuolaikin\u0117s valstyb\u0117s savo teritorijoje turi vald\u017eios monopol\u012f. \u0160i valstybin\u0117 vald\u017eia apima visas visuomeninio gyvenimo sritis, t. y. valstyb\u0117je n\u0117ra vietos ir grup\u0117s, kuri b\u016bt\u0173 nepriklausoma ir gal\u0117t\u0173 veikti pagal visi\u0161kai kitokias teises.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi \u0161iuolaikin\u0117se valstyb\u0117se yra atsiradusi ai\u0161kiai i\u0161skaidyta valstyb\u0117s organ\u0173 ir biurokratijos sistema \u2013 centre vyriausiasis valstyb\u0117s organas (pavyzd\u017eiui, karalius arba parlamentas), po to \u2013 pagal rang\u0105 \u017eemesn\u0117s institucijos, turin\u010dios ma\u017eesn\u0119 kompetencij\u0105. Tokie grie\u017etai organizuoti vald\u017eios ir valdymo vienetai Europoje susidar\u0117 besibaigiant viduram\u017eiams. Prie\u0161 tai ai\u0161kus \u201eveikimo centras\u201c \u2013 pastovi vyriausyb\u0117, vald\u017eios organai bei tarnautojai, sostin\u0117 \u2013 buvo tik pried\u0117liai. Tik nuo tada (roman\u0173 ir german\u0173 kalb\u0173 plote) lotyn\u0173 kalbos s\u0105vokas <em>respublica<\/em> (vie\u0161i reikalai), <em>civitas <\/em>(pilietyb\u0117), <em>imperium <\/em>(vie\u0161patija) ir <em>regnum <\/em>(karalyst\u0117) pama\u017eu pakeit\u0117 ital\u0173 stato, ispan\u0173 <em>estado<\/em>, pranc\u016bz\u0173 <em>etat <\/em>ir angl\u0173<em>state<\/em> \u2013 o tai rei\u0161kia ne k\u0105 kita, kaip \u201epad\u0117t\u012f\u201c, \u201eb\u016bkl\u0119\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai, kad \u0161iuolaikin\u0117s valstyb\u0117s turi \u201eveikimo centr\u0105\u201c ir ai\u0161ki\u0105 hierarchij\u0105, vis d\u0117lto nerei\u0161kia, jog jos visos vienodai tvarkomos. Valstyb\u0117s, kuriose <em>visi <\/em>politiniai veiksmai valdomi ir kontroliuojami i\u0161 vieno centro, vadinamos <em>unitarin\u0117mis<\/em>(pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzija, kur provincij\u0173 valdytojus skiria centrin\u0117 vyriausyb\u0117 Pary\u017eiuje). Kitos, daugiausia didel\u0117s, daug gyventoj\u0173 turin\u010dios, susidar\u0117 <em>federali\u0161kai <\/em>(lot. <em>foedus<\/em> \u2013 s\u0105junga). S\u0105junginei valstybei, kurios kompetencijai priklauso u\u017esienio politika, i\u0161orinis saugumas, \u016bkio, socialin\u0117s ir finans\u0173 politikos pagrindai, pavald\u017eios atskiros valstyb\u0117s turi savo vyriausybes ir daug k\u0105 gali spr\u0119sti savaranki\u0161kai (pavyzd\u017eiui, Vokietija, ne tik vidaus, kult\u016bros ir \u0161vietimo politikoje, bet ir \u016bkio klausimais; taip pat JAV, Brazilija, Indija, Belgija). Greta toki\u0173 <em>federacini\u0173 valstybi\u0173 <\/em>esti dar ir laisvesni\u0173 susivienijim\u0173 \u012f <em>valstybi\u0173 s\u0105jungas<\/em>, kuriose atskiros valstyb\u0117s dideliu mastu lieka suverenios (pradedant SNO ir baigiant Afrikos Valstybi\u0173 Organizacija; Arab\u0173 Lyga ir NVS; Europos S\u0105junga dabar yra kelyje i\u0161 valstybi\u0173 s\u0105jungos \u012f federacin\u0119 valstyb\u0119).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie valstyb\u0117s funkcij\u0173 priklauso valdymas ir vald\u017eia (greta saugumo, apsaugos ir teis\u0117s). Tod\u0117l i\u0161kyla svarb\u016bs klausimai: kas yra \u0161ios valstyb\u0117s vald\u017eios ne\u0161\u0117jas arba kokie jos pagrindai, kur \u0161ios vald\u017eios ribos, kas naudoja \u0161i\u0105 vald\u017ei\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirma, galima duoti du principinius atsakymus. <em>Autokratija<\/em> \u2013 \u201ei\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105\u201c: valstybin\u0117 vald\u017eia i\u0161eina i\u0161 vyresnyb\u0117s. Vie\u0161patauja vienas asmuo (gr. <em>auto<\/em> \u2013 pats). Monarchai \u0161imtme\u010diais savo vie\u0161patavim\u0105 grind\u0117 tuo, kad jie yra tiesioginiai Dievo statytiniai ir valdo \u201eDievo malone\u201c (i\u0161 \u010dia s\u0105voka \u201eDievo malon\u0117s karalyst\u0117\u201c). \u0160iandien pla\u010diai pripa\u017einta kita id\u0117ja: <em>demokratija<\/em> \u2013 \u201ei\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173\u201c. Tikrasis suverenas \u2013 valdovas \u2013 yra liaudis, taigi valdomieji. Vis\u0105 valstyb\u0117s ir jos organ\u0173 vald\u017ei\u0105 turi kontroliuoti \u2013 tiesiogiai ar netiesiogiai \u2013 liaudis ar jos valia, vyriausyb\u0117 turi jai atsiskaityti (i\u0161 \u010dia s\u0105voka \u201etautos suverenitetas\u201c; Lietuvos Konst. 2 str.). Vis d\u0117lto \u010dia galimi \u012fvair\u016bs atsakymai \u012f klausimus, kas gi tiksliai priklauso tai liaud\u017eiai (ar nu\u0161alinamos tam tikros grup\u0117s, ras\u0117s, klas\u0117s) ir ar visi \u0161ios liaudies nariai lygiu mastu yra suveren\u016bs (ar yra nelygyb\u0117).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antra, jei valstyb\u0117s vald\u017eia neribojama, kalbama apie <em>totalitarin\u0119<\/em> valstyb\u0119 (lot. totus \u2013 visas). \u010cia valstyb\u0117 reglamentuoja visas gyvenimo sritis, pretenduoja \u012f visapusi\u0161k\u0105 kontrol\u0119 ir iki minimumo susiaurina asmens laisv\u0119 (Vokietija 1933\u20131945 m.). Jei valstyb\u0117s tikslas \u2013 kuo didesn\u0117 jos pilie\u010di\u0173 laisv\u0117, jei ji apriboja savo vald\u017ei\u0105 b\u016btina veikla ir garantuoja tikros laisv\u0117s zonas (\u0161eima, spauda, religija), ji apib\u016bdinama kaip <em>liberali <\/em>valstyb\u0117 (lot. <em>liber <\/em>\u2013 laisvas; \u0161iandien tokios yra beveik visos Europos valstyb\u0117s). Jei valstyb\u0117 perleid\u017eia pilie\u010diams tam tikras laisv\u0117s zonas j\u0173 pa\u010di\u0173 valiai, ta\u010diau visur kitur valdo be jokios pa\u0161alin\u0117s kontrol\u0117s ir apribojimo, tokia valdymo forma vadinama <em>autoritarine<\/em> (Ispanija prie Franco, Lietuva prie Smetonos).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010dia, labai ilgai \u012f klausim\u0105 apie valdovus b\u016bdavo taip atsakoma: \u201evienas vie\u0161patauja\u201c, \u201e<em>keli<\/em> vie\u0161patauja\u201c, \u201evisi vie\u0161patauja\u201c. Pirmuoju atveju tai yra monarchija, antruoju \u2013 aristokratija, tre\u010diuoju \u2013 demokratija. Toliau \u0161ias <em>valstyb\u0117s formas<\/em> skirst\u0117, pavyzd\u017eiui, Aristotelis, kai jis dar ir klaus\u0117, kokio tikslo siekia vadovai. Anot jo, kiekviena gera valstyb\u0117s forma tuo atveju, kai valdovai tik sau ie\u0161ko gerov\u0117s, gali i\u0161sigimti: karalyst\u0117 \u012f <em>tironij\u0105<\/em>, aristokratija (geriausi\u0173j\u0173 vie\u0161patavimas) \u012f <em>oligarchij\u0105<\/em> (turting\u0173j\u0173 vie\u0161patavimas savo naudai), <em>respublika<\/em> (minios vie\u0161patavimas) \u012f <em>demokratij\u0105<\/em> (minia vie\u0161patauja neturting\u0173j\u0173 naudai). Italas Machiavelli (1469\u20131527) naujiesiems am\u017eiams prasidedant supaprastino trejop\u0105 skirstym\u0105. Visos valstyb\u0117s teb\u016bnie arba <em>respublikos<\/em>, kuriose vie\u0161patauja keli arba daug \u017emoni\u0173, arba <em>kunigaik\u0161tyst\u0117s\/monarchijos<\/em>. \u0160is modelis i\u0161silaik\u0117 iki \u0161iol.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skirstymas pagal skai\u010di\u0173 pastaraisiais \u0161imtme\u010diais buvo papildytas <em>valdymo formos<\/em> s\u0105voka. Jei kunigaik\u0161tis vie\u0161patauja prakti\u0161kai be apribojim\u0173, tokia valdymo forma vadinama <em>absoliu\u010dia monarchija<\/em> (geriausias pavyzdys \u2013 Pranc\u016bzijos karalius Liudvikas XIV, 1643\u20131715). Jei karaliaus vald\u017eia ribojama konstitucijos ir \u012fstatym\u0173 leidimas yra liaudies atstovaujamo organo u\u017eduotis, \u0161i valdymo sistema apib\u016bdinama kaip <em>konstitucin\u0117 monarchija<\/em> (Vokietija 1870\u20131918 m.). Vis d\u0117lto valdymo galia joje teb\u0117ra valdovo rankose \u2013 jis valdo pats arba skiria vyriausybes. Kai vyriausyb\u0117 gali b\u016bti paskirta arba atstatydinta parlamento ir vien pastarajam yra atsakinga, tada turime <em>parlamentin\u0119 monarchij\u0105<\/em>(visos \u0161iandienin\u0117s Europos monarchijos). Valdovas \u0161iose valstyb\u0117se i\u0161 esm\u0117s t\u0117ra reprezentacin\u0117 fig\u016bra, politin\u0119 vald\u017ei\u0105 jis turi nebent i\u0161imtiniais atvejais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarp respublikini\u0173 valstyb\u0117s form\u0173 irgi esama \u012fvairi\u0173 valdymo form\u0173. Kai kurios, kaip kad komunistin\u0117s <em>liaudies respublikos<\/em>, turi b\u016bti laikomos ne ma\u017eiau autokratin\u0117mis ir nedemokratin\u0117mis kaip absoliu\u010dios monarchijos. Kaip svarbi\u0105 valdymo form\u0105 \u010dia dar reikia pamin\u0117ti <em>prezidentin\u0119 respublik\u0105<\/em>; joje i\u0161rinktas prezidentas kaip valstyb\u0117s galva svariau nei vyriausyb\u0117 nustato valdymo politikos gaires (JAV, kur prezidentas viename asmenyje yra vyriausyb\u0117s ir valstyb\u0117s vadovas; Pranc\u016bzija).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Visas pasaulis, i\u0161skyrus Antarkt\u012f, padalytas ma\u017edaug \u012f 200 viena nuo kitos atribot\u0173 sri\u010di\u0173 \u2013 valstybi\u0173. \u0160iose srityse galioja vietos \u012fstatymai ir valdymo tvarka, valdo vienintel\u0117 vyriausioji vald\u017eia, ir gyventojams, valstyb\u0117s pilie\u010diams, garantuojamas saugumas ir teis\u0117tumas. Kitos valstyb\u0117s ar organizacijos turi tik visai ribot\u0105 gali\u0105 kreipti ar net kontroliuoti \u012fvykius u\u017e savo sien\u0173 \u2013 valstyb\u0117s yra suverenios, t. y. nepriklausomos viena nuo kitos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[102],"autorius":[608],"class_list":["post-440","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1996-3","tag-valstybe","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/440","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=440"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/440\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":442,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/440\/revisions\/442"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=440"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=440"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=440"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=440"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}