{"id":443,"date":"2016-05-12T15:12:55","date_gmt":"2016-05-12T12:12:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=443"},"modified":"2016-05-12T15:13:02","modified_gmt":"2016-05-12T12:13:02","slug":"parlamentas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/parlamentas\/","title":{"rendered":"Parlamentas"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Po diktat\u016bros de\u0161imtme\u010di\u0173 1990-\u0173j\u0173 vasar\u012f lietuvi\u0173 tauta laisvuose rinkimuose v\u0117l gal\u0117jo rinkti parlament\u0105. Tai buvo vienas svarbiausi\u0173 \u017eingsni\u0173 \u012f demokratin\u0119 valdymo sistem\u0105. O 1992 metais \u012fvyko pirmieji rinkimai \u012f Seim\u0105 \u2013 dabar jau pagal Lietuvos Konstitucij\u0105. Laisvai i\u0161rinktas parlamentas vertinamas kaip demokratijos po\u017eymis ir ramstis. Ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f parlament\u0173 atsiradimo istorij\u0105 matyti, kad ne visada taip buvo. Parlament\u0173 i\u0161takos \u2013 viduram\u017ei\u0173 karali\u0173 r\u016bm\u0173 tarybose. \u0160ie diduomen\u0117s ir dvasininkijos susirinkimai patardavo valdovui ir tur\u0117jo tam tikr\u0173 \u012fgaliojim\u0173 teisti. I\u0161 \u0161io pasitarimo kildinama parlamento s\u0105voka (lot. <em>parlamentum <\/em>\u2013 pokalbis). \u0160io tipo parlament\u0173 b\u016bta daugelyje to meto monarchij\u0173 (pavyzd\u017eiui, Ispanijoje \u201ekortesai\u201c). Lietuvoje stambioji bajorija teis\u0119 rinktis \u012f parlament\u0105 (kartu tai buvo ir did\u017eioji kunigaik\u0161\u010dio taryba) gavo XV a.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiek atid\u017eiau panagrin\u0117kime Anglijos parlamento raid\u0105, nes jis tapo vis\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 liaud\u017eiai atstovaujan\u010di\u0173 institucij\u0173 pavyzd\u017eiu. Svarbu pasteb\u0117ti, kad monarchas viduram\u017eiais tur\u0117jo ne absoliu\u010di\u0105 valstybin\u0119 vald\u017ei\u0105, o tik atskiras auk\u0161\u010diausios vald\u017eios teises. Pavyzd\u017eiui, Anglijos karalius negal\u0117jo tiesiog imtis \u012fvesti nauj\u0173 mokes\u010di\u0173, o tur\u0117jo i\u0161 anksto atsiklausti kiekvieno, vienaip ar kitaip susijusio su tais mokes\u010diais. Kai pinigin\u0117s atsargos b\u016bdavo pasibaigusios, \u012f grafystes pas smulki\u0105j\u0105 bajorij\u0105 jis si\u0173sdavo pasiuntinius (ji tur\u0117jo \u017eem\u0119 \u2013 svarbiausi\u0105 mokes\u010di\u0173 \u0161altin\u012f). Tada bajor\u0173 susirinkimai tardavosi \u2013 sutikti ar nesutikti rengti rinkliav\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Siekiant pagreitinti tok\u012f proces\u0105, XIII a. pereita prie kitokios praktikos. Bajorai dabar pas karali\u0173 si\u0173sdavo atstovus. Netrukus prie smulkiosios bajorijos atstov\u0173 prisid\u0117jo miest\u0173, t. y. turting\u0173 pirkli\u0173 ir stambiosios bur\u017euazijos atstovai. Nuo XIV a. \u0161ie grafys\u010di\u0173 ir miest\u0173 (\u201ecommunities\u201c \u2013 bendruomeni\u0173) atstovai rinkdavosi \u012f bendruomeni\u0173 r\u016bmus (House of Commons, \u017demieji r\u016bmai) atskirai nuo stambiosios bajorijos, \u201elord\u0173\u201c. Lord\u0173 r\u016bmai (House of Lords, Auk\u0161tieji r\u016bmai) vis labiau prarado savo svarb\u0105, o reguliariai pos\u0117d\u017eiaujantys bendruomeni\u0173 r\u016bmai pama\u017eu \u012fgijo \u012ftak\u0105 ir vald\u017ei\u0105. Iki XVII a. jie i\u0161sikovojo pilnutin\u0119 <em>apmokestinimo<\/em> ir <em>\u012fstatym\u0173 leidybos<\/em> teis\u0119. Netrukus ministras pirmininkas nebegal\u0117jo valdyti prie\u0161 bendruomeni\u0173 r\u016bm\u0173 vali\u0105 ir tur\u0117jo remtis parlamento dauguma (XVIII a.) \u2013 vyriausyb\u0117 tapo priklausoma nuo <em>parlamento<\/em> (o nebe nuo karaliaus).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Anglija buvo viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, tur\u0117jusi <em>parlamentin\u0119<\/em> valdymo sistem\u0105. Tuo tarpu Ispanijoje ir Pranc\u016bzijoje parlamentai vis labiau prarado svor\u012f. Ta\u010diau bendruomeni\u0173 r\u016bmai toli gra\u017eu neatstovavo liaud\u017eiai (tautai). Parlamente s\u0117d\u0117jo tik bajorai ir turtingi miestie\u010diai, kurie buvo \u012fsitikin\u0119, jog kalba ir sprend\u017eia u\u017e visus valstyb\u0117s pilie\u010dius, o daugelis angl\u0173 netur\u0117jo rinkim\u0173 teis\u0117s. Tik per Pranc\u016bz\u0173 revoliucij\u0105 (nuo 1789 m.) i\u0161sikovojo pripa\u017einim\u0105 visuotini\u0173 <em>parlamento <\/em>rinkim\u0173 principas (rinkimai \u012f Nacionalin\u012f konvent\u0105 1792 metais; pana\u0161iai \u012fvykiai klost\u0117si ir JAV). \u201eVisuotiniai\u201c rinkimai paprastai rei\u0161kia: visi turi teis\u0119 rinkti, niekam nevalia u\u017edrausti dalyvauti rinkimuose d\u0117l politini\u0173, ekonomini\u0173, religini\u0173 ar socialini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau \u012fvedus visuotin\u0119 rinkim\u0173 teis\u0119 buvo i\u0161rasti \u012fvair\u016bs mechanizmai, kuriais \u017eemutiniai visuomen\u0117s sluoksniai vis d\u0117lto \u017eymiu mastu buvo nu\u0161alinti nuo vald\u017eios. (Daugkartis turting\u0173j\u0173 ir privilegijuot\u0173j\u0173 bals\u0173 \u012fskai\u010diavimas, rink\u0117j\u0173 suskirstymas pagal mokes\u010di\u0173 mok\u0117jimo paj\u0117gum\u0105). Rink\u0117j\u0173 bals\u0173 <em>lygyb\u0117s<\/em> principas (kiekvienas balsas laikomas tiek pat vertu) Europoje buvo pripa\u017eintas tik XX a. (kaip ir rinkim\u0173 teis\u0117 moterims). Greta visuotinumo ir lygyb\u0117s, demokratini\u0173 rinkim\u0173 principas, \u017einoma, yra <em>laisv\u0117<\/em> \u2013 n\u0117 vienam pilie\u010diui neturi b\u016bti trukdoma rinkti; niekas neturi b\u016bti ver\u010diamas rinkti taip, o ne kitaip. Tod\u0117l ir balsavimas per rinkimus lieka slaptas (VDR, pavyzd\u017eiui, tai irgi buvo principas, bet vargas tam, kuris eidavo balsuoti slapta \u012f rinkim\u0173 kabin\u0105&#8230;). Ir paskutinis principas: rinkimai turi b\u016bti betarpi\u0161ki arba <em>tiesioginiai<\/em>. Rink\u0117jas tiesiogiai nurodo savo atstov\u0105 (galb\u016bt per partij\u0105), tarp j\u0173 neturi \u012fsiterpti jokia kita instancija. Visi \u0161ie principai yra Lietuvos Konstitucijos 55 straipsnyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Negreitai at\u0117jo laikas, kai parlamentuose sus\u0117do visos liaudies (tautos) atstovai. \u010cia svarb\u0173 vaidmen\u012f suvaidino pastarojo \u0161imtme\u010dio darbinink\u0173 jud\u0117jimas. Kaip socialdemokrat\u0173 deputatai \u012f Europos parlamentus pirm\u0105kart at\u0117jo darbininkai ir valstie\u010diai. Iki pat \u0161io \u0161imtme\u010dio socialdemokratai i\u0161liko vieninteliai bes\u0105lygi\u0161ki demokratin\u0117s minties atstovai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie 1920 m. demokratinis parlamentarizmas Europoje buvo pla\u010diai pripa\u017eintas (Lietuvoje tais metais vyko pirmieji rinkimai demokratiniais pagrindais, o 1922 m. \u2013 Seimo rinkimai). Taip \u0161iandien ir Lietuvos Konstitucijoje \u012fra\u0161yti svarbiausieji principai: i\u0161rinkti atstovai atsi\u017evelgia \u012f tautos interesus ir sudaro parlament\u0105 (4, 34, 55 str.); Vyriausyb\u0117 priklauso nuo parlamento ir yra jo kontroliuojama; \u012fstatymams ir valstyb\u0117s biud\u017eetui turi pritarti parlamentas (61, 67 str.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo at\u017evilgiu Lietuvos Konstitucija tikslios rinkim\u0173 sistemos nenurodo. \u010cia galima naudotis dviem pagrindiniais principais: <em>ma\u017eoritariniai rinkimai <\/em>ir <em>proporciniai rinkimai<\/em>. Esant grynai ma\u017eoritarinei rinkim\u0173 teisei gyventojai suskirstomi \u012f rinkim\u0173 apygardas, kuri\u0173 skai\u010dius atitinka parlamente suteiktin\u0173 viet\u0173 skai\u010di\u0173. Kiekvienai rinkim\u0173 apygardai, taigi ir kiekvienai vietai i\u0161keliami keli kandidatai. Vieta tenka tam kandidatui, kuris gauna santykin\u0119 bals\u0173 daugum\u0105 (daugiausia bals\u0173) arba <em>absoliu\u010di\u0105<\/em> daugum\u0105 (daugiau nei 50 proc. bals\u0173). Esant grynai proporcinei rinkim\u0173 teisei vietos padalijamos atskiroms partijoms pagal visoje rinkim\u0173 srityje jiems atiduot\u0173 bals\u0173 santyk\u012f (tarkim, 30 proc. bals\u0173 suteikia 30 proc. viet\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ma\u017eoritariniai rinkimai koncentruojasi \u012f asmenis kaip tam tikros vietov\u0117s <em>atstovus<\/em>. I\u0161rinkt\u0105j\u012f ir rink\u0117jus tai skatina palaikyti artim\u0105 ry\u0161\u012f (\u201emano rinkim\u0173 apygarda\u201c, \u201em\u016bs\u0173 deputatas\u201c). Blogai yra tai, kad \u012f pralaim\u0117jusiems kandidatams tekusius balsus apskritai neatsi\u017evelgiama, jie \u201eprapuola\u201c. Proporciniai rinkimai mums atrodo teisingesni, bet jie ne tokie asmeni\u0161ki. Paprastai per juos renkamos tik partijos, kurios i\u0161 anksto pateikia kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, taigi per rinkimus kandidatai renkami tarsi bloku. Pagal \u0161\u012f princip\u0105 renkama Lietuvoje. (Ma\u017eoritarini\u0173 rinkim\u0173 pavyzd\u017eiai yra D. Britanija, Pranc\u016bzija; Vokietijoje per rinkimus \u012f Bundestag\u0105 \u2013 \u201esant\u016br\u016bs\u201c proporciniai rinkimai; JAV senatas renkamas ma\u017eoritariniais, atstov\u0173 r\u016bmai ? proporciniais rinkimais).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didelis ma\u017eoritarini\u0173 rinkim\u0173 prana\u0161umas yra tas, kad jie paprastai sukuria ai\u0161ki\u0105 daugum\u0105 ir drauge stabilius politinius santykius. Ma\u017eesn\u0117s partijos beveik neturi \u0161ans\u0173 i\u0161kovoti kandidatui daugum\u0105, ma\u017eoritarini\u0173 rinkim\u0173 atveju jos parlamente beveik ir neatstovaujamos. Visas vietas gauna nedaugelis dideli\u0173 partij\u0173. Taip da\u017enai susidaro dvi didel\u0117s politin\u0117s stovyklos arba partijos. Geriausias pavyzdys \u2013 Anglija su konservatoriais ir leiboristais. Bet \u201eteisingesn\u0117\u201c proporcin\u0117 rinkim\u0173 teis\u0117 slepia susiskaldymo parlamente pavoj\u0173 \u2013 daug vidutini\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 partij\u0173 viena kit\u0105 blokuoja ir nesugeba sudaryti vyriausyb\u0117s. Daugelyje \u0161ali\u0173 barjero i\u0161lyga (vietas gauna tik partijos, gavusios tam tikr\u0105 skai\u010di\u0173 bals\u0173; Lietuvoje 5 proc. vis\u0173 atiduot\u0173 bals\u0173) per parlamento rinkimus turi sukliudyti, kad per ma\u017eos partijos neapsunkint\u0173 sudaryti parlamente daugum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip mat\u0117me, \u0161iandien (parlamento) rinkimuose partijos vaidina lemiam\u0105 vaidmen\u012f. Trumpai galime pasakyti, jog tai yra politini\u0173 bendramin\u010di\u0173 susivienijimai. Pilie\u010diams jie kartu yra pagalbin\u0117 priemon\u0117, ypa\u010d per rinkimus, i\u0161reik\u0161ti savo politin\u0119 vali\u0105 (\u201ea\u0161 renku partij\u0105 x, nes ji kaip ir a\u0161 nori y\u201c). \u0160iandienin\u0117se sud\u0117tingose valstyb\u0117se be partij\u0173 vargu ar dar \u012fmanoma praktin\u0117 parlamento politika. Partijos formuluoja, gina politinius po\u017ei\u016brius ir atstovauja jiems, vienija ir rei\u0161kia pilie\u010di\u0173 interesus, rink\u0117jui pateikia suformuluotas politines alternatyvas, i\u0161 savo gret\u0173 sudaro vyriausyb\u0119, j\u0105 kontroliuoja, organizuoja rinkim\u0173 kov\u0105 ir t.t.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demokratin\u0117se valstyb\u0117se svarbus yra <em>laisvas partij\u0173 steigimasis<\/em> (35 str.) ir drauge daugpartin\u0117 sistema (diktat\u016brose \u2013 vienpartin\u0117). Pagaliau demokratin\u0117se valstyb\u0117se svarbus principas, kad pa\u010dios partijos yra demokrati\u0161kos strukt\u016bros. Kandidat\u0173 i\u0161k\u0117limas renkant pagal s\u0105ra\u0161us turi vykti demokrati\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Holger Lahayne<\/p>\n<p>Po diktat\u016bros de\u0161imtme\u010di\u0173 1990-\u0173j\u0173 vasar\u012f lietuvi\u0173 tauta laisvuose rinkimuose v\u0117l gal\u0117jo rinkti parlament\u0105. Tai buvo vienas svarbiausi\u0173 \u017eingsni\u0173 \u012f demokratin\u0119 valdymo sistem\u0105. O 1992 metais \u012fvyko pirmieji rinkimai \u012f Seim\u0105 \u2013 dabar jau pagal Lietuvos Konstitucij\u0105. Laisvai i\u0161rinktas parlamentas vertinamas kaip demokratijos po\u017eymis ir ramstis. Ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f parlament\u0173 atsiradimo istorij\u0105 matyti, kad ne visada taip buvo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[130,102],"autorius":[608],"class_list":["post-443","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1996-3","tag-lietuva","tag-valstybe","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/443","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=443"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/443\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":445,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/443\/revisions\/445"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=443"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}