{"id":452,"date":"2016-05-12T15:18:08","date_gmt":"2016-05-12T12:18:08","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=452"},"modified":"2016-05-12T15:19:10","modified_gmt":"2016-05-12T12:19:10","slug":"ar-galima-nepaklusti-valstybei-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ar-galima-nepaklusti-valstybei-2\/","title":{"rendered":"Ar galima nepaklusti valstybei?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Dauguma pasaulio vyriausybi\u0173 buvo ir yra geriausiu atveju vidutini\u0161kos, kai kurias gal\u0117tume \u012fvertinti kaip blogas, kai kurias \u2013 kaip \u017eiaurias ir tironi\u0161kas. Tik nedaugelis savo u\u017eduotis vykdo gerai ir i\u0161tikimai. Kaip tik tod\u0117l \u010dia i\u0161keltas klausimas virsta tikra problema, nes kas gi galvot\u0173 nepaklusti moraliai ir teisingai funkcionuojan\u010diai valstybei? \u0160iuo klausimu ypatingai domisi krik\u0161\u010dionys. Jau i\u0161tisus \u0161imtme\u010dius jie ie\u0161ko atsakym\u0173. Viena vertus, jie gerai \u017eino vienareik\u0161mi\u0161k\u0105 biblin\u012f reikalavim\u0105 gerbti vald\u017ei\u0105 ir jai paklusti (Rom 13,1; 1 Pt 2,13 ir 17). Kita vertus, jie lygiai taip pat gerai \u017eino, kad kai kuriais atvejais Dievui reikia labiau paklusti negu \u017emon\u0117ms ar vald\u017eioms. Kaip abu \u0161iuos dalykus suderinti? Esminis atsakymas \u012f \u0161i\u0105 dilem\u0105, ne\u017ei\u016brint vis\u0173 tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 vykstan\u010di\u0173 diskusij\u0173, yra toks: nepaklusti kai kuriais atvejais galima, netgi b\u016btina. (I\u0161skyrus tik bet koki\u0105 valstyb\u0119 atmetant\u012f ir raginant\u012f i\u0161 esm\u0117s jai nepaklusti anarchizm\u0105 bei radikal\u0173j\u012f patriotizm\u0105. Pastarajam vald\u017eia yra absoliutas, o i\u0161 pavaldini\u0173 yra reikalaujama aklo, bes\u0105lyginio paklusnumo. \u0160i\u0173 dviej\u0173 klausim\u0173 \u010dia nenagrin\u0117sime).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 esm\u0117s beveik visi krik\u0161\u010dionys pritaria min\u010diai, kad civiliams asmenims kartais leid\u017eiama nepaklusti. Ta\u010diau svarbiausias klausimas \u2013 kur ribos? Kada mes galime atsisakyti paklusti? Ir kaip? Ar privalome mok\u0117ti visus mokes\u010dius netgi tuomet, kai valstyb\u0117 juos panaudoja blogiems tikslams? Ar turime teis\u0119 lau\u017eyti \u012fstatymus tam, kad u\u017ekirstume keli\u0105 amoraliam elgesiui? Ar galime aktyviai pasiprie\u0161inti, jeigu vyriausyb\u0117 skriaud\u017eia m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo brolius? Ar teisingai elg\u0117si Soviet\u0173 S\u0105jungoje gyven\u0119 krik\u0161\u010dionys, kai ne\u017ei\u016br\u0117dami nuolatini\u0173 draudim\u0173, jie skelb\u0117 savo tik\u0117jim\u0105 ir da\u017enai nepais\u0117 valstyb\u0117s potvarki\u0173?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi kur pa\u017eym\u0117sime ribas? Atsakydami \u012f \u0161\u012f ir \u012f kitus pavienius klausimus galime i\u0161skirti dvi pozicijas. Tolimesnioji, neapibr\u0117\u017etesn\u0117 pozicija <em>ragina nepaklusti vyriausybei, jeigu ji skelbia ir priima nebiblinius, amoralius ir blogus \u012fstatymus<\/em>. Tokia pozicija remiasi po\u017ei\u016briu (ir jis yra teisingas), kad valstyb\u0117s vald\u017eia n\u0117ra absoliuti. \u012estatymas yra auk\u0161\u010diau vyriausyb\u0117s, o ne vyriausyb\u0117 auk\u0161\u010diau \u012fstatymo. Teologas Samuelis Rutherfordas 1644 m. apie tai yra pasak\u0119s: \u201e\u012estatymas yra karalius\u201c. \u012estatymas yra pagrindinis mastelis ir, jeigu karalius nebenori jam lenktis, tai ir sekti juo neb\u0117ra b\u016btinyb\u0117s. Vyriausyb\u0117, veikianti prie\u0161 Dievo \u012fstatym\u0105, laikoma tironi\u0161ka. O tironi\u0161kai vyriausybei gali ir turi b\u016bti protestu (ir j\u0117ga) prie\u0161inamasi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atstovaujantieji tokiai pozicijai ragina nepaklusti, jeigu vyriausyb\u0117 leid\u017eia klest\u0117ti blogiui, jeigu ji priima blogus \u012fstatymus, jeigu daroma \u017eala laisvei, jeigu vykdoma politin\u0117 priespauda. Pavyzd\u017eiui, galima valstybei nemok\u0117ti (arba ma\u017eiau mok\u0117ti) mokes\u010di\u0173, jeigu ji vykdo neteising\u0105, \u201eimperialistin\u012f\u201c grobiki\u0161k\u0105 kar\u0105; u\u017etverti pra\u0117jim\u0105 \u012f legaliai veikian\u010dias klinikas, kuriose daromi abortai, kad b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ta negimusi gyvyb\u0117; nesilaikyti \u012fstatym\u0173, draud\u017eian\u010di\u0173 religijos mokym\u0105 mokykloje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pati esmingiausia tokios pozicijos problema yra tiksli \u201e\u012fstatymo\u201c, auk\u0161tesn\u0117s valstyb\u0117s instancijos, charakteristika. Krik\u0161\u010dioniui Rutherfordui tai rei\u0161k\u0117 am\u017einai galiojant\u012f Biblijos Dievo moral\u0117s \u012fstatym\u0105. Deistas Jefersonas JAV \u201eNepriklausomyb\u0117s deklaracijoje\u201c (Declaration of Independence) \u012fstatym\u0105 suprato kaip \u201eneatimam\u0105\u201c, \u012fgimt\u0105 \u017emogaus teis\u0119. O panteistas Henris Davidas Thoreau, pilietinio nepaklusnumo \u201et\u0117vas\u201c, j\u012f rado kiekvieno s\u0105\u017ein\u0117je: \u201ePagr\u012fstai \u012fsipareigoti a\u0161 galiu tik vienam vieninteliam dalykui \u2013 visuomet daryti tai, kas man atrodo teisinga\u201c. (The Resistance to Civil Government, 1849. I\u0161skirta straipsnio autoriaus.) Kada gi gal\u0117tume pavadinti vyriausyb\u0119 \u201eneteis\u0117ta\u201c ir bloga? Vienodo atsakymo \u012f tai nesuranda ir krik\u0161\u010dionys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ai\u0161kiau apibr\u0117\u017etus ir prakti\u0161kesnius atsakymus \u0161iuo klausimu pateikia antroji, konkretesn\u0117 pozicija: <em>nepaklusti galima, kai \u012fstatymai ir nutarimai ver\u010dia mus blogai elgtis<\/em>. Tik tuomet, kai i\u0161 m\u016bs\u0173 yra reikalaujama amoraliai ir blogai elgtis, mes nebeprivalome paklusti. \u010cia kalbama apie <em>tiesioginio <\/em>nepaklusnumo \u012fstatymui form\u0105, kadangi jis tiesiogiai prie\u0161tarauja ai\u0161kiam Dievo \u012fsakymui \u2013 tai nepaklusnumas konkre\u010diam \u012fstatymui, o ne valstybei ar vyriausybei apskritai. Panagrin\u0117kime kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173. Valstyb\u0117 reikalauja (\u0161iandienin\u0117 Kinija), kad jos pilie\u010diai daryt\u0173 abortus \u2013 \u0161\u012f reikalavim\u0105 galima ignoruoti, kadangi jis visi\u0161kai nesiderina su Dievo valia; vyriausyb\u0117 draud\u017eia krik\u0161\u010dionims rinktis \u012f pamaldas \u2013 \u0161is \u012fstatymas gali b\u016bti lau\u017eomas, nes jis tiesiogiai prie\u0161tarauja Dievo reikalavimui melstis, bendrauti ir dalyti sakramentus; nacistin\u0117 vyriausyb\u0117 reikalavo i\u0161duoti visus besislapstan\u010dius \u017eydus \u2013 nepaklusti tokiu atveju reik\u0117jo, nes \u0161io \u012fsakymo laikymasis \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s \u017emon\u0117ms b\u016bt\u0173 atne\u0161\u0119s mirt\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi toks nepaklusnumas orientuojasi \u012f konkre\u010dius valstyb\u0117s \u012fstatymus. Vokie\u010di\u0173 teologas Dietrichas Bonhoefferis apie tai yra pasak\u0119s: \u201eNepaklusnumas gali b\u016bti tik konkretus apsisprendimas pavieniais atvejais. Apibendrinimai veda prie apokaliptinio vyresnyb\u0117s juodinimo. Net ir antikrik\u0161\u010dioni\u0161ka vyresnyb\u0117 tam tikra prasme visgi i\u0161lieka vyresnybe. Negalima i\u0161 vyresnyb\u0117s, kuri persekioja Ba\u017eny\u010di\u0105, atimti valstybini\u0173 mokes\u010di\u0173\u201c (Ethik. \u2013 M\u00fcnchen, 1949, S. 267). Taip elg\u0117si ir pirmieji krik\u0161\u010dionys. Jie vadovavosi Naujojo Testamento raginimais, kad kiekvienai valstybei \u2013 o anuomet paprastai tai b\u016bdavo pagoni\u0161kos valstyb\u0117s, kurioms vadovaudavo da\u017enai amoralus ir krik\u0161\u010dionis persekiojantis imperatorius \u2013 reikia mok\u0117ti jai priklausan\u010dius mokes\u010dius (Mt 22,21; Rom 13,7).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apibr\u0117\u017etesn\u0117 pozicija turi svar\u0173 argument\u0105 \u2013 ji atitinka visus biblinius civilinio nepaklusnumo pavyzd\u017eius. Trumpai ap\u017evelkime svarbiausius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Atsisakymas \u017eudyti nekaltus vaikus.<\/em> Egipto faraonas hebraj\u0173 pribuv\u0117joms \u012fsak\u0117 \u017eudyti visus \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s naujagimius berniukus. Moterys nepakluso \u0161iam \u012fsakymui ir buvo u\u017e tai Dievo palaimintos (I\u0161 1,15\u201321).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Paleistuv\u0117 Rachaba i\u0161gelbsti izraelie\u010di\u0173 \u017evalgus.<\/em> Prie\u0161 Kanaano u\u017ekariavim\u0105 Jozu\u0117 pasiunt\u0117 \u012f \u0161al\u012f du \u017evalgus, kurie apsistojo Rachabos namuose Jeriche. Ji nepakluso miesto karaliaus \u012fsakymui i\u0161duoti vyrus. Moteris pamelavo persekiotojams, parodydama \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119 (Joz 2,1\u201314). Toks jos elgesys Naujajame Testamente buvo pagerbtas (Hbr 11,31).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Obadija apsaugo prana\u0161us nuo karalien\u0117s Izabel\u0117s.<\/em> Piktoji Izraelio karalien\u0117 Izabel\u0117 nor\u0117jo i\u0161naikinti visus prana\u0161us. Obadija, pats b\u016bdamas prana\u0161as, nepais\u0117 jos nurodym\u0173 ir i\u0161gelb\u0117jo \u0161imt\u0105 prana\u0161\u0173 nuo mirties, pasl\u0117pdamas juos olose (1 Kar 18,4).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Danielius atsisako garbinti stabus ir karali\u0173.<\/em> Babilonijos karalius Nebukadnecaras \u012fsak\u0117 kiekvienam, gyvenan\u010diam jo karalyst\u0117je, garbinti auksin\u0119 statul\u0105. Danielius ir abu jo draugai nepakluso ir buvo \u012fmesti \u012f degan\u010di\u0105 krosn\u012f. Stebuklingu b\u016bdu Dievas i\u0161gelb\u0117jo juos nuo \u017e\u016bties liepsnose (Dan 3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar vienas pavyzdys, rodantis Danieliaus nepaklusnum\u0105 vyresnybei ir i\u0161tikimyb\u0119 Dievui: Persijos karalius i\u0161leido \u012fsakym\u0105, kad trisde\u0161imt dien\u0173 visi privalo melstis vien tik jam (Dan 6,7). Ta\u010diau Danielius triskart per dien\u0105 demonstratyviai kl\u016bpodamas meld\u0117si Dievui ir u\u017e tai buvo \u012fmestas \u012f li\u016bt\u0173 duob\u0119. Ta\u010diau Dievas j\u012f v\u0117l i\u0161gelb\u0117jo nuo mirties ir laimino (\u201eDanielius tur\u0117jo didel\u0119 vald\u017ei\u0105 Dariaus karalyst\u0117je\u201c, Dan 6,28).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Apa\u0161talai atsisako liautis skelb\u0119 Evangelij\u0105. <\/em>Jud\u0117j\u0173 vyresnyb\u0117 Jeruzal\u0117je pareikalavo, kad Petras ir Jonas nebekalb\u0117t\u0173 apie J\u0117z\u0173 ir jo nebeskelbt\u0173. Abu atsak\u0117: \u201eSpr\u0119skite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje j\u016bs\u0173 klausyti labiau negu Dievo!\u201c (Apd 4,19) ir toliau pamokslavo, nors d\u0117l to buvo \u012fmesti \u012f kal\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Atsisakymas garbinti Antikrist\u0105.<\/em> \u201eDid\u017eiojo sielvarto\u201d metu likusi i\u0161tikimoji tikin\u010di\u0173j\u0173 dalis atsisakys garbinti Antikrist\u0105 bei jo atvaizdus ir Dievo bus u\u017e tai apdovanoti \u201egyvenimo vainiku\u201c (Apr 2,10; 12,11; 13,4).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visuose pavyzd\u017eiuose pastebime vien\u0105 bendr\u0105 dalyk\u0105: valstyb\u0117, vyresnyb\u0117 \u012fsako k\u0105 nors, kas priverst\u0173 \u017eydus arba krik\u0161\u010dionis veikti prie\u0161 j\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir prie\u0161 apreik\u0161t\u0105j\u0105 Dievo vali\u0105. Dievas savo \u017eodyje \u012fsak\u0117, kad j\u012f vienintel\u012f garbintume, o ne stabus, kad nekalt\u0173 \u017emoni\u0173 \u017eudyti negalima ir kad esame \u012fpareigoti skelbti Evangelij\u0105. \u012esakymas, prie\u0161taraujantis dievi\u0161kajam, skatina \u017eengti konkre\u010dius nepaklusnumo \u017eingsnius. Pagaliau Dievas pritaria nepaklusnumui ir tikin\u010di\u0173j\u0173 elgesiui (i\u0161 dalies tiesiogiai, i\u0161 dalies netiesiogiai).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblijoje nerasime mai\u0161to, nukreipto prie\u0161 tikrai arba tariamai blog\u0105 vyriausyb\u0119, pavyzd\u017ei\u0173. Ji moko mus, kad nepaklustume jokiam \u012fstatymui, ai\u0161kiai ver\u010dian\u010diam blogai elgtis. Prievartinis pasiprie\u0161inimas, mai\u0161tas ir revoliucija Biblijoje nenumatomi [1]. Geriau jau mums prisiimti bausmes, skiriamas u\u017e pilietin\u012f nepaklusnum\u0105 (Danielius, apa\u0161talai). Be to, galima pab\u0117gti nuo pikt\u0173j\u0173 valdov\u0173, kaip kad pasielg\u0117 Izraelio tauta arba kai kurie prana\u0161ai (Obadija, Elijas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali pasirodyti, kad konkretus pavienis nepaklusnumas laikantis antrosios pozicijos yra tikriausiai per daug pasyvus. Ar tai viskas, k\u0105 galime padaryti? Ir taip, ir ne. I\u0161 ties\u0173 Naujasis Testamentas nenumato aktyvaus, prievartinio prie\u0161inimosi blogai valstybei. Atvirk\u0161\u010diai: kantrus i\u0161tvermingumas persekiojimuose ir susitramdymas yra vertinami kaip galimyb\u0117 d\u017eiaugtis. (1 Pt 4,12\u201313; Apr 13,10 \u2013 prisiminkime pat\u012f J\u0117z\u0173!) Ta\u010diau nemanykime, kad negalime padaryti nieko, kas pakeist\u0173 blogas vyriausybes, blogus \u012fstatymus ir blogas visuomenes. Greta pavienio nepaklusnumo, pab\u0117gimo ir kantraus i\u0161tvermingumo esama ir kitoki\u0173 galimybi\u0173:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daryti gera. <\/em>Pirmoji kiekvieno krik\u0161\u010dionio pareiga vyriausybei yra savanori\u0161kas laikymasis jos \u012fstatym\u0173. Krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 i\u0161siskirti \u012fstatym\u0173 laikymusi. Be to, jie yra raginami rodyti pavyzd\u012f gerais darbais, visuomet ie\u0161koti \u201emiestui paties geriausio\u201c (Jer 29,7) ir remti vald\u017ei\u0105 (1 Pt 2,15; Gal 6,10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Melstis u\u017e blogas vyriausybes. <\/em>Paulius ragina krik\u0161\u010dionis \u201eatlikin\u0117ti maldavimus, maldas, pamaldas ir d\u0117kojimus u\u017e visus \u017emones, u\u017e karalius ir visus valdovus, kad gal\u0117tume tyliai ramiai gyventi visokeriopai malding\u0105 ir gerbtin\u0105 gyvenim\u0105.\u201c (1 Tim 2,1\u20132) Pats efektyviausias b\u016bdas pakeisti neteising\u0105 vyriausyb\u0119 yra u\u017e j\u0105 melstis. Pra\u0117jusiais am\u017eiais Dievas i\u0161girdo prispaust\u0173j\u0173 \u0161auksm\u0105 ir maldas ir atsiliep\u0117 \u012f jas (I\u0161 2,23\u201325), jis tai padarys ir ateityje. Kiekvieno tirono paminklas kada nors bus nugriautas&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Rinkimai. <\/em>Naujojo Testamento laikais krik\u0161\u010dionys negal\u0117jo pakeisti politini\u0173 s\u0105lyg\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien galime ne tik u\u017e imperatori\u0173 melstis, mes galime j\u012f i\u0161rinkti! Mes galime ir turime vie\u0161ai protestuoti prie\u0161 politin\u012f neteisingum\u0105 ir kovoti su blogiu, nenusi\u017eengdami \u012fstatymui. Demokrati\u0161kai sukurtose valstyb\u0117se neb\u0117ra jokio reikalo imtis ry\u017eting\u0173 prievartini\u0173 veiksm\u0173 prie\u0161 vald\u017eias.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo teologij\u0105 ir grafik\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dauguma pasaulio vyriausybi\u0173 buvo ir yra geriausiu atveju vidutini\u0161kos, kai kurias gal\u0117tume \u012fvertinti kaip blogas, kai kurias \u2013 kaip \u017eiaurias ir tironi\u0161kas. Tik nedaugelis savo u\u017eduotis vykdo gerai ir i\u0161tikimai. Kaip tik tod\u0117l \u010dia i\u0161keltas klausimas virsta tikra problema, nes kas gi galvot\u0173 nepaklusti moraliai ir teisingai funkcionuojan\u010diai valstybei? \u0160iuo klausimu ypatingai domisi krik\u0161\u010dionys. Jau i\u0161tisus \u0161imtme\u010dius jie ie\u0161ko atsakym\u0173. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[11],"tags":[37,102],"autorius":[608],"class_list":["post-452","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1996-3","tag-biblija","tag-valstybe","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/452","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=452"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/452\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":455,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/452\/revisions\/455"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=452"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=452"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=452"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=452"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}