{"id":485,"date":"2016-05-12T15:53:45","date_gmt":"2016-05-12T12:53:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=485"},"modified":"2016-05-12T15:54:09","modified_gmt":"2016-05-12T12:54:09","slug":"kristaus-paveikslas-mene","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kristaus-paveikslas-mene\/","title":{"rendered":"Kristaus paveikslas mene"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionys tiki, kad Dievas per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u012fgavo \u017emogi\u0161k\u0105 savit\u0105 veid\u0105. Tod\u0117l mes galime \u0161\u012f \u017emogi\u0161k\u0105 Dievo veid\u0105 pavaizduoti meno priemon\u0117mis, nepa\u017eeisdami Senojo Testamento draudimo kurti med\u017eiagi\u0161k\u0105 Dievo atvaizd\u0105. Taip per du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ir atsirado daugyb\u0117 \u012fvairiausi\u0173 Kristaus paveiksl\u0173, o kiekviena epocha? nuo seniausi\u0173 iki m\u016bs\u0173 laik\u0173 \u2013 i\u0161ry\u0161kindavo vis kitus Kristaus pavidalo bruo\u017eus. Susidar\u0117 didel\u0117, save visapusi\u0161kai papildanti \u012fvairov\u0117, kuri\u0105 ir m\u0117ginsime ap\u017evelgti keliuose \u201eKristaus paveikslas mene \u2013 nuo antikos iki m\u016bs\u0173 laik\u0173\u201c straipsniuose. N\u0117 vienas i\u0161 \u0161i\u0173 meno k\u016brini\u0173 negali i\u0161reik\u0161ti viso Kristaus. Visi jie atskleid\u017eia tik \u201edal\u012f tiesos\u201c, taip apsaugodami mus nuo pavojaus susidaryti vien\u0105 vienintel\u012f jo vaizd\u0105. Svarbiausia yra susieti \u012f visum\u0105 \u012fvairiausius vis\u0173 \u0161i\u0173 vaizdini\u0173 bruo\u017eus ir aspektus, nes koks nors siauresnis po\u017ei\u016bris gali b\u016bti vienpusi\u0161kas ir nei\u0161samus. Mes turime matyti Kristaus esaties visum\u0105, atpa\u017einti, kad visi jo paveikslai vaizduoja t\u0105 pat\u012f Vie\u0161pat\u012f, jungiant\u012f savyje visus tuos pavaizduotus bruo\u017eus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 perd\u0117m pasaulieti\u0161ko m\u0105stymo laikais kyla ne vien tik pavojus, kad daugelis, \u017ei\u016br\u0117dami \u012f Kristaus paveiksl\u0105, mato j\u012f \u2013 Krist\u0173 \u2013 siaur\u0105ja prasme, \u2013 daugelio \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 religinis pavaizduotojo Kristaus aprei\u0161kimas jau nepasiekia. Jie \u0161iuos k\u016brinius da\u017enai suvokia tik kaip estetines ir istorines vertybes ir atitinkamai juos vertina, paversdami juos vien tik muziejiniais eksponatais. (Net yra toks pasakojimas apie vien\u0105 menotyrinink\u0105, kuris mirdamas gav\u0119s \u012f rankas kry\u017ei\u0173 ir pasak\u0119s: \u201eXVIII am\u017eius, prastas darbas\u201c).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiesiog ne\u012fmanoma, kad \u012f pavaizduot\u0105 Krist\u0173 \u0161itaip b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 \u017ei\u016br\u0117ti antikos arba viduram\u017ei\u0173 krik\u0161\u010dionys. Visi t\u0173 laik\u0173 jo paveikslai i\u0161rei\u0161kia tik viena \u2013 tik\u0117jim\u0105. N\u0117 vienas menininkas iki 1500-\u0173j\u0173 nesisteng\u0117 pavaizduoti vien tik istorin\u0117s tiesos, tarkime, kurdamas nukry\u017eiavimo scen\u0105. Pirmiausia tai buvo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas ir skelbimas, tikras paveikslu virt\u0119s pamokslas. J\u0173 Kristus \u2013 tai ne ka\u017ekada gyven\u0119s asmuo, o visais laikais visur ir visada esantis, tik m\u016bs\u0173 akimis nematomas visos istorijos Vie\u0161pats.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Niekad nesenstantis, jaunas ir oriai vyri\u0161kas \u2013 ankstyvasis periodas<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Katakomb\u0173 pasaulis ir jo simboliai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ankstyvaisiais krik\u0161\u010dionyb\u0117s laikais, ma\u017edaug pustre\u010dio \u0161imto met\u0173, Kristus visai nebuvo vaizduojamas. Pirmieji krik\u0161\u010dionys \u0161ventai laik\u0117si Dievo \u012fsakymo \u201eNedirbsi sau dro\u017einio nei jokio paveikslo, pana\u0161aus \u012f tai, kas yra auk\u0161tyb\u0117se danguje ir kas yra \u017eemumoje ant \u017eem\u0117s, nei \u012f tai, kas yra vandenyse po \u017eeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi: A\u0161 esu Vie\u0161pats, tavo Dievas, galingas ir pavydus\u201c (I\u0161 20,4\u20135).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senov\u0117je, kad \u017emon\u0117s negarbint\u0173 paveiksl\u0173, Ba\u017eny\u010dia (pavyzd\u017eiui, Klemensas Aleksan? drietis) skelb\u0117, jog Dievas suk\u016br\u0119s tik vien\u0105 paveiksl\u0105 \u2013 savo S\u016bn\u0173. Jis ir es\u0105s tikrasis Dievo paveikslas, o jo atvaizdai \u2013 tik gyvi. Tai krik\u0161\u010dionys, kurie turi b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f j\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau jau tais laikais atsirado savita Kristaus simbolika. Tai buvo negaus\u016bs paprasti Kristui skirti arba apie j\u012f bylojantys alegoriniai \u017eenklai. J\u0173 randama katakombose, Romoje ir jos apylink\u0117se, senosiose laidojimo vietose. Antikoje gana pla\u010diai buvo paplit\u0119s paprotys mirusiuosius, jeigu tik j\u0173 nedegindavo, laidoti kap\u0173 olose arba po\u017eemin\u0117se landose. Pirmaisiais \u0161imtme\u010diais krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117s taip pat da\u017enai \u012frengdavo net keturi\u0173 auk\u0161t\u0173 po\u017eemines kapines, kuri\u0173 daugyb\u0117je klaid\u017ei\u0173 koridori\u0173 sien\u0173 dar ir dabar galima i\u0161vysti vienus vir\u0161 kito \u012fm\u016brytus kuklius karstus, atskirtus tik plonu\u010di\u0173 molio plok\u0161\u010di\u0173. Daugelis Kristaus simboli\u0173 tose laidojimo vietose atsirado ne vien d\u0117l to, kad tik\u0117jimas draud\u0117 pie\u0161ti paveikslus, bet ir d\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0173 persekiojimo pirmaisiais \u0161imtme\u010diais, kad kitatikiai negal\u0117t\u0173 j\u0173 suprasti. Svarbiausi i\u0161 t\u0173 simboli\u0173 yra \u0161ie:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 Kristaus monograma. Graiki\u0161kos did\u017eiosios raid\u0117s X ir P (Chi ir Rho), taigi pirmosios Kristaus vardo raid\u0117s, \u012fra\u0161ytos viena \u012f kit\u0105 ir sudaran\u010dios <img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"http:\/\/prizme.liolt.org\/straipsniai\/Images\/964schn1.jpg\" alt=\"\" width=\"15\" height=\"19\" \/>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 \u017duvies \u017eenklas: graiki\u0161ko \u017eod\u017eio <em>Ichthys<\/em> \u2013 \u201e\u017euvis\u201c raid\u0117s kartu yra ir pirmosios raid\u0117s sakinio: \u201eJ\u0117zus Kristus, Dievo S\u016bnus, I\u0161ganytojas.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 Pirmoji ir paskutinioji graik\u0173 alfabeto raid\u0117s alfa ir omega (Apr 1,17).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 Kiti \u017eenklai: inkaras, vynuogi\u0173 kr\u016bmas ir avin\u0117lis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017enas simbolis yra ir piemuo. Tai svarbiausias ir da\u017eniausias fig\u016brinis \u017eenklas, kuriuo prisimenamas Kristus ir i\u0161pa\u017e\u012fstamas tik\u0117jimas juo. Tai paveikslas gerojo piemens, kurio bals\u0105 pa\u017e\u012fsta avys, kuris u\u017e savo kaimen\u0119 guldo gyvyb\u0119 (Jn 10,11), kuris eina ie\u0161koti vienos vienintel\u0117s nuklydusios avies, o rad\u0119s j\u0105 su d\u017eiaugsmu dedasi ant pe\u010di\u0173 (Lk 15,3\u20137). Taip nusakomas Kristaus santykis su Ba\u017eny\u010dia, jis parodomas kaip \u017e\u016bstan\u010di\u0173j\u0173 Gelb\u0117tojas. Be to, piemuo ir jo ganomos avys gali b\u016bti suprantama kaip nuoroda \u012f roj\u0173. Taigi kapin\u0117s katakombose labai tinkama vieta simboliniam am\u017einojo gyvenimo Pa\u017ead\u0117tojoje \u017eem\u0117je pavaizdavimui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Jauno Kristaus paveikslas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ketvirtojo \u0161imtme\u010dio prad\u017eioje pasirod\u0117 (taip pat katakomb\u0173) tapybos ir sarkofag\u0173 reljef\u0173, vaizduojan\u010di\u0173 jaun\u0105 Krist\u0173 mokytoj\u0105, apsupt\u0105 apa\u0161tal\u0173. Jie vis da\u017eniau ir da\u017eniau ima pakeisti simbolin\u012f piemens vaizd\u0105 .<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai buvo laikas, kai susid\u016brimas su pagoni\u0161k\u0105ja filosofija v\u0117l smarkiai prad\u0117jo jaudinti protus. Apskritai filosofija ir religija tada gyvai dom\u0117josi plat\u016bs visuomen\u0117s sluoksniai. Gana da\u017enai aptinkama ir savo moksl\u0105 tarp mokini\u0173 skelbian\u010di\u0173 filosof\u0173 paveiksl\u0173. J\u0173 form\u0105 dabar per\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo meno tapyba ir skulpt\u016bra, suteikdama jai nauj\u0105 turin\u012f. Savo mokini\u0173 apsuptas Kristus tapo dievi\u0161k\u0173j\u0173 paslap\u010di\u0173 skelb\u0117ju. Dabar jis laikomas mokytoju, paskleidusiu tikr\u0105j\u012f Dievo pa\u017einim\u0105 ir antikos i\u0161mint\u012f padariusiu nereik\u0161ming\u0105. Tai Christus <em>philosophicus <\/em>(filosofi\u0161kasis Kristus): tais laikais daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 intelektual\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias tiesas m\u0117gino ai\u0161kinti kaip tikr\u0105j\u0105 filosofij\u0105, paremdami jas filosofine argumentacija. Ta\u010diau tik\u0117jimas ir \u017emogaus santykis su Dievu yra kitas dalykas nei moksliniu ir filosofiniu m\u0105stymu \u012fgytos \u017einios. Tiesos skelb\u0117jas juos \u012fk\u016bnija pats. Pa\u017einti ties\u0105 galima tik tiesiogiai susitinkant ir santykiaujant su Kristumi, tik per meil\u0119 jam ir gyv\u0105 tik\u0117jim\u0105 juo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokytojas Kristus yra jaunas ir be barzdos. Beveik visada jo de\u0161in\u0117 ranka i\u0161kelta, du pir\u0161tai i\u0161tiesti, kaip paprastai tada darydavo kalbantieji. Tai \u017eenklas, rei\u0161ki\u0105s ne laiminim\u0105, o tik kalb\u0117jim\u0105. Rankoje jis da\u017enai laiko ra\u0161t\u0173 ritin\u0117l\u012f. Tai atitiko to laiko po\u017ei\u016br\u012f vaizduoti Dievo S\u016bn\u0173 jaunatvi\u0161k\u0105, kitaip sakant, am\u017einai jaun\u0105. Vaizduojamas jaunas malonus vyras, trumpai kirptais arba garbanotais plaukais, nepridengta galva. Vilki jis ilga balta tunika, ant vir\u0161aus u\u017esimet\u0119s per pet\u012f persvert\u0105 apsiaust\u0105, vadinam\u0105j\u012f palij\u0173. Jo apsirengimas rodo j\u012f esant gerbiam\u0105 \u017emog\u0173, intelektual\u0105. Nuo \u012fprastini\u0173 graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 filosof\u0173 atvaizd\u0173 j\u012f skiria tik jo jaunumas. Niekas neprimena, kad jis yra \u017eyd\u0173 kilm\u0117s, kad jo t\u0117vyn\u0117 \u2013 Palestina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Barzdoto \u012fvaizd\u017eio atsiradimas<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskui IV \u0161imtme\u010dio viduryje greta berniuki\u0161ko, jaunatvi\u0161ko mokytojo staiga pasirodo barzdoto vyro \u012fvaizdis. Tiesa, jis taip pat dar palyginti jaunas, bet vis d\u0117lto jau subrend\u0119s, pagarb\u0105 \u017eadinantis \u017emogus. Jo plaukai ilgi, perskirti per vidur\u012f, siekia kakl\u0105 ir pe\u010dius. Tapybos ir mozaikos paveiksluose tamsi barzda dengia smakr\u0105 ir l\u016bpas. Veido bruo\u017eai rytieti\u0161ki, o drabu\u017eiai, prie\u0161ingai, lieka nepakit\u0119 \u2013 vis ta pati 200-\u0173j\u0173 met\u0173 helenisto mokytojo tunika ir palijus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">325 metais Pirmasis Visuotinis Nik\u0117jos Susirinkimas pareng\u0117 vadinam\u0105j\u012f tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105 \u2013 trump\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 ties\u0173 i\u0161d\u0117stym\u0105, kuriame ai\u0161kiai nusakomas Dievo T\u0117vo ir Kristaus prigimties tapatumas: J\u0117zus yra \u201eDievas i\u0161 Dievo, \u0160viesa i\u0161 \u0160viesos, tikras Dievas i\u0161 tikro Dievo; gim\u0119s, bet nesukurtas; esantis vienos prigimties su T\u0117vu, kuris suk\u016br\u0117 visk\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Kristaus paveikslas dabar prilygo T\u0117vo paveikslui, ir jau buvo galima nematom\u0105 ir nevaizduotin\u0105 parodyti matomo ir gyvo \u017emogaus paveikslu. Ta\u010diau \u201etikro Dievo i\u0161 tikro Dievo\u201c jau netiko vaizduoti kaip anks\u010diau berniuki\u0161ko arba jaunatvi\u0161ko. Naujas barzdoto vyro \u012fvaizdis, brandus, orus vyri\u0161kumas atitiko dievi\u0161kai \u017emogi\u0161ko I\u0161gelb\u0117tojo didyb\u0119 ir garbingum\u0105, vaizd\u017eiai i\u0161reik\u0161damas tik\u0117jimo ties\u0105 \u201etapatus su T\u0117vu\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kosmoso valdovas \u2013 bizantinis pantokratas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">313 metais imperatorius Konstantinas Milano ediktu, dar vadinamu Tolerancijos ediktu, paskelb\u0117 visuotin\u0119 tik\u0117jimo laisv\u0119. Valstybei pripa\u017einus krik\u0161\u010dionyb\u0119, jau gal\u0117jo atsirasti ir savi maldos namai. I\u0161laisvintas i\u0161 po\u017eemini\u0173 katakomb\u0173, Kristaus paveikslas pakilo \u012f garbingiausi\u0105 viet\u0105 \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0173 bazilikos pagrindin\u012f altori\u0173, kuriame jis vaizduojamas kaip galingas ir orus valdovas, kaip visagalis Vie\u0161pats, pantokratas. Teologinis to pagrindas \u2013 325 met\u0173 Nik\u0117jos Susirinkimo sprendimas, jog Kristus \u201eyra tapatus T\u0117vui\u201c, taigi yra Dievas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">326 metais imperatorius Konstantinas Bizantij\u0105 paskelb\u0117 nauj\u0105ja Romos imperijos sostine. Senasis vardas buvo panaikintas, ir ji pavadinta Konstantinopoliu (dabar Stambulas). Po to atsirad\u0119s savitas Bizantijos menas itin suklest\u0117jo imperatoriaus Justiniano I valdymo laikais (526\u2013565 m.). Pavyzd\u017eiui, jam valdant buvo pastatyta \u0160v. Sofijos katedra, sukurtos monumentalios mozaikos Ravenoje. Bizantijos sieniniams paveikslams yra b\u016bdinga grie\u017eta, prakilniai ritmi\u0161ka kompozicija, labai brang\u016bs vaizduojam\u0173 fig\u016br\u0173 apdarai, iki tol nereg\u0117ta spalv\u0173 gausyb\u0117 ir veik\u0117j\u0173 i\u0161d\u0117stymas dvimat\u0117je berib\u0117je, da\u017eniausiai aukso spalvos plok\u0161tumoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis \u201epantokratas\u201c (gr. <em>pan<\/em> \u2013 visa, <em>kratein<\/em> \u2013 vie\u0161patauti) yra paimtas i\u0161 Aprei\u0161kimo Jonui, kurio pirminiame graiki\u0161kame tekste jis pavartotas \u0161e\u0161is kartus, taip pavadinant pakyl\u0117t\u0105 Krist\u0173 arba kartu su juo ir Diev\u0105 T\u0117v\u0105 kaip vis\u0173 laik\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f Diev\u0105 ir \u201etaut\u0173 Karali\u0173\u201c. \u0160ie paveikslai kalba apie tik\u0117jim\u0105 Kristaus visuotine kosmine vie\u0161patija, visuotiniu jo buvimu ir neribota jo galia. Tod\u0117l ir ba\u017eny\u010diose jiems yra skiriama auk\u0161\u010diausia vieta \u2013 auk\u0161tai vir\u0161uje, bok\u0161to skliautuose. Neapr\u0117piamas t\u0173 paveiksl\u0173 dydis ir j\u0173 centrin\u0117 vieta maldos namuose tur\u0117jo pad\u0117ti i\u0161ry\u0161kinti neribot\u0105 Dievo galyb\u0119. Tod\u0117l Kristaus fig\u016bra da\u017enai vaizduojama purpuriniu valdovo apdaru. Ta\u010diau tos mozaikos bei freskos parodo ir atstum\u0105 tarp \u0161io Kristaus ir m\u016bs\u0173. Tokio Kristaus visoje jo galyb\u0117je ir didyb\u0117je mes jau negalime pasiekti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apa\u010dioje matome Kristaus atvaizd\u0105, kuris mums yra \u012fpras\u010diausias: tai vidutinio am\u017eiaus vyras, b\u016bdingais ilgais garbanotais plaukais ir liesu, \u012fkritusiais skruostais veidu. \u0160is klasikinis Kristaus \u012fvaizdis krik\u0161\u010dioni\u0173 mene atsirado tik IV am\u017eiuje. Nuo tada jis ilgainiui paplito po vis\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip pantokrato \u2013 visagalio Vie\u0161paties \u2013 vaizduojamo Kristaus de\u0161inioji ranka pakelta ir rodo laiminimo arba kalb\u0117jimo \u017eenkl\u0105, o kairiojoje jis laiko atverst\u0105 Ra\u0161t\u0105. Norint parodyti, kad vaizduojamojo meno veik\u0117jai kalba, j\u0173 \u017eod\u017eiai da\u017enai b\u016bdavo \u012fduodami jiems \u012f rankas kaip knyga ar ra\u0161t\u0173 ritin\u0117lis, \u2013 tai rodydavo kalb\u0117jimo \u017eenkl\u0105. Kalb\u0117jimo ir laiminimo \u017eenklus ne visada lengva atskirti, bet ir j\u0173 prasm\u0117 nedaug skiriasi viena nuo kitos. Dievo \u017dodis, kur\u012f ne tik skelbia, bet ir \u012fk\u016bnija Kristus, yra Dievo laiminimas; kas klauso Dievo \u017dod\u017eio, tas yra Dievo laiminamas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dod\u017eiai, graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbomis \u012fra\u0161yti Kristaus laikomos knygos puslapiuose, skelbia: \u201eA\u0161 \u2013 pasaulio \u0161viesa. Kas seka manimi, nebevaik\u0161\u010dios tamsyb\u0117se, bet tur\u0117s gyvenimo \u0161vies\u0105\u201c (Jn 8,12). Auksu blizgan\u010diose mozaikose Bizantijos menas meistri\u0161kai sugeb\u0117jo tikintiesiems vaizd\u017eiai perteikti t\u0105 \u0161vies\u0105. \u0160ie meno k\u016briniai jutimi\u0161kai perduoda tai, k\u0105 jie vaizduoja: Kristus yra pasaulio \u0161viesa.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tik jis yra Karalius. Romani\u0161kasis Vie\u0161pats<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pasauli\u0173 valdovas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012esigal\u0117jus romanikai (apie 950\u20131250 m.) krik\u0161\u010dioni\u0161kieji Vakarai galutinai nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo antikos. Ji kartu su po jos sekusia gotika (apie 1250\u20131550 m.) buvo pirmoji i\u0161 abiej\u0173 svarbiausi\u0173 viduram\u017ei\u0173 laiko ir meno epoch\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindin\u0117 romanikos meno tema buvo vaizduoti Krist\u0173 kaip pasauli\u0173 valdov\u0105, vadinam\u0105j\u0105 Majestas Domini (Vie\u0161paties didyb\u0119). \u010cia kartojasi tos pa\u010dios sosto vizijos kaip Senajame ir Naujajame Testamente. Izaijo prana\u0161yst\u0117je sakoma: \u201e&#8230;a\u0161 ma\u010diau Vie\u0161pat\u012f auk\u0161tame ir pakeltame soste, ir to, kas po juo buvo, buvo pilna \u0161ventov\u0117. Serafimai stov\u0117jo ties juo. Kiekvienas j\u0173 tur\u0117jo \u0161e\u0161is sparnus: dvejais jie deng\u0117 savo veid\u0105, dvejais jie deng\u0117 savo kojas ir dvejais sklendeno. Jie \u0161auk\u0117 vienas kitam ir sak\u0117: \u0160ventas, \u0161ventas, \u0161ventas Vie\u0161pats, kareivij\u0173 Dievas; visa \u017eem\u0117 pilna jo garb\u0117s!\u201c (Iz 6,1\u20133; taip pat Ez 1,4\u201311 ir Apr 4,2\u20137).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ios sosto vizijos prad\u017eioje buvo kuriamos apie pat\u012f Diev\u0105, tod\u0117l meno priemon\u0117mis nebuvo vaizduojamos. Po Nik\u0117jos Susirinkimo, i\u0161d\u0117s\u010diusio tik\u0117jimo tiesas ir pripa\u017einusio Dievo T\u0117vo ir Kristaus prigimties tapatum\u0105, T\u0117vo didyb\u0119 buvo galima parodyti \u017emogumi virtusio S\u016bnaus paveikslu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau palyginti su antikiniais pantokrato paveikslais Majestas Domini vaizdavime atsirado naujovi\u0173: v\u0117l pasirodo naujajame Jeruzal\u0117s mieste vie\u0161pataujantis angel\u0173 apsuptas Kristus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160io vaizdavimo skiriamieji po\u017eymiai yra tokie:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 frontalus soste s\u0117dintis Kristus;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 keturios garbinan\u010dios sosto b\u016btyb\u0117s (Apr 4,7), keturi\u0173 evangelist\u0173 simboliai: Mato \u2013 angelas, Morkaus \u2013 li\u016btas, Luko \u2013 jautis, o erelis \u2013 Jono;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 mandorla: pailgas, da\u017enai angel\u0173 laikomas \u0161viesus pusrutulis, kuris kaip didel\u0117 \u0161ventumo aureol\u0117 supa vis\u0105 Kristaus fig\u016br\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 nedidel\u0117 apskritimo dalis paveikslo apa\u010dioje \u2013 nuoroda \u012f \u017dem\u0119 kaip suolel\u012f po Kristaus kojomis;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 kair\u0117je rankoje, atr\u0117m\u0119s \u012f kair\u012fj\u012f kel\u012f, Kristus da\u017enai laiko atverst\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to knyg\u0105 arba ra\u0161t\u0173 ritin\u0117l\u012f, o pakelta de\u0161inioji yra laiminimo arba kalb\u0117jimo gestas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XII am\u017eiuje \u0161\u012f \u201e\u017dmogaus S\u016bn\u0173 jo \u0160ventenyb\u0117s soste\u201c da\u017enai buvo galima pamatyti pavaizduot\u0105 romanini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 portaluose \u2013 pusapval\u0117je arba trikamp\u0117je plok\u0161tumoje vir\u0161 dur\u0173 staktos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Majestas Domini <\/em>vaizdavimo b\u016bd\u0105 taip pat galima vadinti \u201evalstybiniu menu\u201c, itin artimai susietu su \u017eemi\u0161kaisiais valdovais: Kristus \u012fteisina j\u0173 regentyst\u0119, kartu apribodamas j\u0105. Pavyzd\u017eiui, karali\u0161kojoje Acheno pilyje Kristaus \u2013 Vie\u0161paties paveikslas yra prie\u0161ais valdovo sost\u0105: \u017emoni\u0173 \u017evilgsniai yra nukreipti \u012f savo pareigas atliekant\u012f karali\u0173, o \u0161is s\u0117di akis \u012f ak\u012f su Kristumi. Karalius turi atsiskaityti prie\u0161 j\u012f. Ir jis, vis\u0173 galingiausias, bus Kristaus teisiamas, ir jam primenama, jog \u017emoni\u0173 galia neilgaam\u017e\u0117: \u201eJis numeta gali\u016bnus nuo sost\u0173 ir i\u0161auk\u0161tina ma\u017euosius\u201c (Lk 1,52). Valdovas savo vald\u017ei\u0105 buvo gav\u0119s \u201eper Dievo malon\u0119\u201c, ir tais laikais tai buvo ne tu\u0161\u010dias posakis, o dvasin\u0117 tikrov\u0117.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kristus pasauli\u0173 teis\u0117jas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulius Antrame lai\u0161ke korintie\u010diams ra\u0161o: \u201eJuk mums visiems reik\u0117s stoti prie\u0161 Kristaus teismo kras\u0119, kad kiekvienas atsiimt\u0173, k\u0105 jis, gyvendamas k\u016bne, yra dar\u0119s ? gera ar bloga\u201d (2 Kor 5,10). Greta <em>Majestas Domini <\/em>svarbiausia romanikos meno (kaip ir gotikos) tema yra Paskutinysis Teismas (Mt 25,31\u201346 bei Jn 5,28 ir 29).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ie pasaulio teismo paveikslai, taip pat da\u017eniausiai aptinkami romanikos stiliaus ba\u017eny\u010di\u0173 portaluose, vaizduoja \u0161tai k\u0105:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 soste s\u0117dint\u012f pasaulio teis\u0117j\u0105 kaip centrin\u0119 visos kompozicijos fig\u016br\u0105. Abi jo rankos vienodai pakeltos (prie\u0161ingai negu <em>Majestas Domini <\/em>paveiksluose) ir gali\u0105 turin\u010diojo gestu tarsi atgr\u0119\u017etos \u012f vis\u0105 \u017emonij\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 da\u017enai \u201ekriz\u0119\u201c (gr. <em>krisis<\/em> \u2013 sprendimas), i\u0161ganyt\u0173j\u0173 ir prakeikt\u0173j\u0173 i\u0161skyrim\u0105;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 kartais dvylika apa\u0161tal\u0173, padedan\u010di\u0173 teisti, angelus su Kristaus kankinimo \u012frankiais, kartais arkangel\u0105 Mykol\u0105 su siel\u0173 svarstykl\u0117mis; i\u0161 kap\u0173 prisikelian\u010dius numir\u0117lius; didel\u012f pastatyt\u0105 kry\u017ei\u0173 kaip \u017dmogaus S\u016bnaus ir jo pergal\u0117s \u017eenkl\u0105; protingas ir paikas mergeles kaip raginim\u0105 b\u016bti blaiviems ir budriems; varg\u0161o Lozoriaus ir turtingo vyro alegorij\u0105, nusakan\u010di\u0105, kad gyvenime gali b\u016bti \u201eper v\u0117lu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romanikos stiliaus ba\u017eny\u010dios (pavyzd\u017eiui, \u0160pejerio, Mainco ir Vormso katedros) d\u0117l pa\u010dios savo u\u017edaros, masyvios, atrodyt\u0173, nepajudinamos i\u0161or\u0117s buvo tarsi akmeniu virt\u0119s tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas. Jos tapo dievi\u0161kojo Karaliaus dangaus tvirtov\u0117mis: j\u0173 portalai buvo vartai \u012f pat\u012f dang\u0173; Kristus yra durys \u012f gyvenim\u0105 \u2013 i\u0161gelb\u0117tieji nuo prakeikt\u0173j\u0173 buvo atskirti jau \u201elauke\u201c, kas \u012f\u017eeng\u0117 vidun, tas jau i\u0161ganytas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Christus coronatus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nukry\u017eiuotas Kristus krik\u0161\u010dioni\u0161kajame mene imtas vaizduoti palyginti neseniai. Nors \u012fvairi\u0173 pavidal\u0173 kry\u017eiaus \u017eenklas jau nuo II \u0161imtme\u010dio aptinkamas sarkofag\u0173 ir ankstyv\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s laik\u0173 maldos nam\u0173 \u012fra\u0161uose, ai\u0161kiai matyti, kad tada bijota vaizduoti pat\u012f Nukry\u017eiuot\u0105j\u012f. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su pirmaisiais \u0161imtme\u010diais dar stipriai jausta ne\u0161love, at\u0117jusia i\u0161 antikos laik\u0173, b\u016bti nukry\u017eiuotam. Tik gerokai \u012fpus\u0117jus VI \u0161imtme\u010diui prad\u0117ta vaizduoti prie kry\u017eiaus prikalt\u0105 Kristaus k\u016bn\u0105. Ir kaip \u012fprasta \u2013 be er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiko. Ar Piloto kareivi\u0173 pasity\u010diojant ant galvos u\u017ed\u0117t\u0105 spygli\u0173 pyn\u0119 J\u0117zus tur\u0117jo ir prikaltas ant kry\u017eiaus, neai\u0161ku. Naujojo Testamento Kristaus kan\u010dios pasakojimuose apie tai nieko nekalbama. \u0160iaip ar taip, tai neprie\u0161tarauja ra\u0161ytiniams Biblijos \u0161altiniams, kad romanikos kry\u017eiai kaip ir anks\u010diau lieka be er\u0161k\u0117\u010di\u0173 kar\u016bnos. U\u017etat t\u0173 laik\u0173 Nukry\u017eiuotasis da\u017enai yra kar\u016bnuotas karaliaus kar\u016bna \u2013 motyvas, b\u016bdingas i\u0161skirtinai tik romanikai. 2-oje psalm\u0117je sakoma: \u201eJuk a\u0161 pasta\u010diau savo karali\u0173 Sione, mano \u0161ventajame kalne\u201c (6). Jau pirmieji krik\u0161\u010dionys man\u0117, kad \u0161ioje eilut\u0117je yra kalbama apie Krist\u0173 Mesij\u0105 kaip gr\u012f\u017etant\u012f ir i\u0161auk\u0161tint\u0105 valdov\u0105; taip pat ir prana\u0161o Zacharijo \u017eod\u017eius \u2013 \u201e\u0160tai tavo Karalius ateina pas tave\u201c (Zch 9,9), jie suprato kaip J\u0117zaus mesijin\u012f \u012f\u017eengim\u0105 \u012f Jeruzal\u0119. \u0160iuos pasakojimus atitinka romanikos meno kar\u016bnuotojo Kristaus \u2013 <em>Christus coronatus<\/em> \u2013 simbolinis paveikslas. <em>Kyrios Christos<\/em> \u2013 Kristus yra valdovas! Tokia yra seniausia pirmyk\u0161t\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s tik\u0117jimo tiesa. Menin\u0119 jos i\u0161rai\u0161k\u0105 randame pirmiausia romanikos paveiksluose, kuriuose yra i\u0161auk\u0161tinamas J\u0117zaus dievi\u0161kumas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161auk\u0161tintas nugal\u0117tojas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romanika nukry\u017eiuoto Kristaus nevaizduoja ken\u010dian\u010dio ir mir\u0161tan\u010dio, o parodo j\u012f ant kry\u017eiaus gyvenant\u012f, nugalint\u012f ir \u0161ven\u010diant\u012f pergal\u0119. B\u016bt\u0173 galima sakyti, kad \u0161io meno po\u017ei\u016bris sutampa su Evangelija pagal Jon\u0105, kur J\u0117zaus mirtis vadinama \u201ei\u0161auk\u0161tinimu\u201c ir \u201e\u0161lovinimu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romanikos kry\u017eiaus po\u017eymiai yra \u0161ie:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 Kristaus kojos sud\u0117tos viena greta kitos (tik gotikini\u0173 kry\u017ei\u0173 Nukry\u017eiuotojo kojos prikalamos viena ant kitos);<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 ai\u0161kiai matyti, jog ant kry\u017eiaus stovima, tarsi Nukry\u017eiuotasis pats b\u016bt\u0173 atsistoj\u0119s ant jo, pats nusprend\u0119s u\u017elipti ant kry\u017eiaus pakojos tarsi ant pergal\u0117s suolelio ar u\u017ekopti sosto laiptais;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 rankos da\u017eniausiai i\u0161sk\u0117stos, tarsi jis pats laisvai atsiduodamas sava valia b\u016bt\u0173 i\u0161sities\u0119s ant kry\u017eiaus;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 mimika ir k\u016bno pad\u0117tis nerodo joki\u0173 kankinimo ar skausmo p\u0117dsak\u0173;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 galva laikoma tiesiai, akys atmerktos, veidas \u2013 gyvo \u017emogaus. Taigi romanikos menininkai Krist\u0173 net ant kry\u017eiaus regi gyv\u0105, nugalint\u012f ir valdant\u012f. Kry\u017eius tampa pergal\u0117s simboliu. Nukry\u017eiuotasis jau rodo toliau u\u017e mirties, \u012f jo prisik\u0117limo ir jo gyvosios dabarties paslapt\u012f.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Goti\u0161kasis Kristaus misticizmas: \u017emogumi virt\u0119s Dievas<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ken\u010diantis Kristus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gotikos laikais (nuo 1250 iki 1550 met\u0173) Kristaus paveikslas \u012fgauna daug nauj\u0173 bruo\u017e\u0173. Be to, daug kas, kas per pra\u0117jusi\u0105 romanikos epoch\u0105 buvo laikoma svarbu ir vertinga, dabar nyksta ir dingsta. Ypa\u010d tai pasakytina apie kry\u017eius. Kristus ant kry\u017eiaus jau neb\u0117ra gyvas, neb\u0117ra nugal\u0117tojas, vie\u0161pataujantis karalius, \u2013 jis vaizduojamas ken\u010diantis, merd\u0117jantis, numir\u0119s. Gotikinio kry\u017eiaus \u012fvaizd\u017eiu tampa pasijinis Kristus. Prie \u0161io pasikeitimo ir viduram\u017ei\u0173 Kristaus paveikslo su\u017emoginimo daugiausiai prisid\u0117jo cisters\u0173 vienuolyno abatas Bernardas Klervietis (1093\u20131153) ir jo mistika. \u017dodis \u201emistika\u201c paprastai kildinamas i\u0161 graiki\u0161ko veiksma\u017eod\u017eio myein, rei\u0161kian\u010dio \u201eu\u017emerkti akis\u201c. \u0160is mokymas reikalauja nusigr\u0119\u017eti nuo jutim\u0173 pasaulio ir pasinerti \u012f dievi\u0161k\u0105sias paslaptis, tokiu b\u016bdu visi\u0161kai susiliejant su Dievu. Bernardo Klervie\u010dio misticizmas ypa\u010d \u0161lovino Kristaus kan\u010dias ir mirt\u012f:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eA\u0161 negaliu \u012f j\u012f \u017ei\u016br\u0117ti ir jo reg\u0117ti \u2013 kalbu nesutur\u0117damas a\u0161ar\u0173&#8230; visagalio karaliaus, vie\u0161pataujan\u010dio tarp angel\u0173 ir s\u0117din\u010dio auk\u0161tame didingame soste, prilygstan\u010dio Dievui T\u0117vui spindulingo \u0161ventojo, pagimdyto au\u0161rin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s ir garbinamo angel\u0173 kaip Dievo pas Diev\u0105. A\u0161, \u017emogus, j\u012f skelbiu \u017emon\u0117ms tik kaip \u017emog\u0173 \u2013 tuo pavidalu, kaip jis nusi\u017eemino tarp angel\u0173&#8230;, a\u0161 rodau j\u012f daugiau malon\u0173 negu diding\u0105&#8230; Skelbiu ne tok\u012f, koks jis yra, o koks jis tapo d\u0117l m\u016bs\u0173, koks mums buvo parodytas Kristus, m\u016bs\u0173 valdovas. Parodytas ne su \u0161lovinimo kar\u016bna, bet su m\u016bs\u0173 nuod\u0117mi\u0173 er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiku\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIII am\u017eiuje Nukry\u017eiuotasis vaizduojamas jau kitaip. Pakoja beveik visai dingsta, kojos prikalamos sukry\u017eiuotos viena ant kitos. Galva su er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiku nusvirusi ant \u0161ono arba smarkiai nulinkusi tiesiai \u012f priek\u012f. Keliai sulenkti, o i\u0161kankintas k\u016bnas vis labiau kniumba. Tod\u0117l iki tol buvusios horizontaliai i\u0161tiestos rankos i\u0161tempiamos auk\u0161tyn \u012fstri\u017eu kampu. Gotika sukuria begal\u0119 sukre\u010dian\u010di\u0173 kan\u010dios paveiksl\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tie poky\u010diai ry\u0161kiausiai pastebimi apie 1300 metus, pasirod\u017eius \u201ecrucifixi dolorosi\u201c. \u010cia Kristus vaizduojamas kabantis ant tri\u0161akio kry\u017eiaus. Jo galva vainikuota er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiku, sukrit\u0119s veidas i\u0161kreiptas skausmo, i\u0161sek\u0119s \u017eaizdotas k\u016bnas kniumba nuo nepakeliam\u0173 mirties kan\u010di\u0173. Pilvas \u012fdub\u0119s, o nuo pastang\u0173 i\u0161p\u016bsta kr\u016btin\u0117s l\u0105sta su \u0161iurpiai i\u0161si\u0161ovusiais \u0161onkauliais smarkiai i\u0161kelta auk\u0161tyn. Galva nusvirusi taip \u017eemai, kad \u012f krauju sr\u016bvant\u012f sudarkyt\u0105 veid\u0105 galima pa\u017evelgti tik i\u0161 apa\u010dios. \u017dvelgiant \u012f j\u012f, prisimena Izaijo prana\u0161yst\u0117s (53) \u017eod\u017eiai apie ken\u010diant\u012f Dievo tarn\u0105, apie t\u0105, kuris netur\u0117jo nei i\u0161vaizdos, nei didyb\u0117s, o buvo vis\u0173 atstumtas ir paskutinis i\u0161 \u017emoni\u0173, apniktas skausm\u0173 ir lig\u0173 ir taip niekinamas, kad visi nuo jo nugr\u0119\u017edavo veid\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tokie kry\u017eiai pasirod\u0117 tuo laiku, kai Vokietijoje ir Italijoje siaut\u0117jo maro epidemija. Visur buvo matyti kan\u010di\u0173 pa\u017eenklinti ir maro d\u0117mi\u0173 nus\u0117ti k\u016bnai. Tik\u0117ta, kad epidemija yra Dievo bausm\u0117, \u2013 ji buvo vadinama Dievo ryk\u0161te. Tod\u0117l suprantama, jog ir paguodos pirmiausia buvo ie\u0161koma pas Nukry\u017eiuot\u0105j\u012f, kurio k\u016bnas taip pat buvo \u017eaizdotas nuo plakim\u0173 ir kuris taip pat kent\u0117 baisias kan\u010dias, kad atpirkt\u0173 \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes. Toks sugretinimas po vis\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 kent\u0117jim\u0173 leido \u012f\u017evelgti am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 po mirties. Vis labiau gilinantis \u012f J\u0117zaus Kristaus kan\u010dias ir mirt\u012f, gotikos laikais atsirado motyv\u0173, tiesiogiai neparemt\u0173 Biblijos pasakojimais, sakysim, R\u016bpintoj\u0117lis. Ypa\u010d \u010dia min\u0117tinas Sopulingasis. Statula vaizduoja er\u0161k\u0117\u010diais vainikuot\u0105 stovint\u012f Krist\u0173. K\u016bne matyti penkios \u017eaizdos, liudijan\u010dios k\u016bni\u0161k\u0105j\u0105 mirt\u012f, o atmerktos akys, gestai ir stov\u0117sena byloja apie mirties nenugal\u0117t\u0105 dievi\u0161kum\u0105. Taip Sopulingasis tapo i\u0161ganymo simboliu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pieta<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 kit\u0173 statul\u0173, kurios kaip ir Sopulingasis atsirado ne tiesiogiai remiantis Naujojo Testamento apra\u0161omais \u012fvykiais, o kaip goti\u0161kojo misticizmo Kristaus dievobaimingo kan\u010di\u0173 garbinimo i\u0161rai\u0161ka, svarbiausioji yra pieta. Jos tema paimta i\u0161 pramanyto Kristaus k\u016bno apraudojimo, kuris evangelijose niekur neminimas, ir ilgainiui tapo atskiru savitu motyvu. Pirmosios tokios statulos atsirado vokie\u010di\u0173 moter\u0173 vienuolynuose apie 1300 metus. Jos vaizduoja li\u016bdin\u010di\u0105 motin\u0105 Marij\u0105 su S\u016bnaus lavonu ant keli\u0173. V\u0117liau \u0161ios grup\u0117s buvo pavadintos itali\u0161ku \u201epietos\u201c vardu. Joks dievi\u0161kumo \u017eenklas nerodo Marijos esant Dievo motina. Ji tik li\u016bdinti ir ken\u010dianti motina. S\u016bnus, kur\u012f ji laiko ant keli\u0173, g\u0117dingai mir\u0117 ant kry\u017eiaus. Po baisi\u0173 kankinim\u0173, po kraujuojan\u010di\u0173 \u017eaizd\u0173 liko tik i\u0161sekintas k\u016bnas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be to, \u0161is Marijos vaizdas neju\u010diomis primena jos, ant keli\u0173 laikan\u010dios k\u016bdik\u0117l\u012f J\u0117z\u0173, paveiksl\u0105. Ir i\u0161 ties\u0173 yra viduram\u017ei\u0173 skulpt\u016br\u0173, kuri\u0173 k\u016bdik\u0117l\u012f b\u016bdavo galima nuimti ir, priklausomai nuo ba\u017enytini\u0173 met\u0173 laik\u0173, kaitalioti j\u012f su Nukry\u017eiuotojo k\u016bnu. Taigi \u0161iuose skulpt\u016briniuose k\u016briniuose motinos laim\u0117 nebuvo prie\u0161inama motinos kan\u010dioms, o tik sugretinamos Dievo tapimo \u017emogumi ir Kristaus pasiaukojamos mirties paslaptys. Tod\u0117l daugelyje \u0161i\u0173 piet\u0173 motina \u012f mirus\u012f J\u0117z\u0173 \u017evelgia veikiau susim\u0105s\u010diusi, o ne apraudodama j\u012f. Marija leid\u017eia ap\u017ei\u016br\u0117ti savo S\u016bn\u0173: svarbiausias reg\u0117jimo ta\u0161kas yra \u017eaizda J\u0117zaus \u0161one, i\u0161 kurios teka jo apvalantis ir i\u0161ganantis kraujas ir kuri tarsi atverti vartai kvie\u010dia giliau pasinerti \u012f Dievo meil\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pietos atsirado Marijos garbinimo ir vidinio \u012fsijautimo \u012f Kristaus kan\u010dias did\u017eiojo pakilimo laikais. Gailes\u010dio mistika tampa ypatinga goti\u0161ko dievobaimingumo i\u0161rai\u0161ka. Fizi\u0161kai, bet dar labiau dvasi\u0161kai ken\u010diantis Kristus, i\u0161juoktas ir pa\u017eemintas, atiduotas \u012f bedievi\u0173 rankas, atsi\u017ead\u0117j\u0119s savo dievi\u0161kosios didyb\u0117s viduram\u017ei\u0173 \u017emon\u0117ms virto sektinu nusi\u017eeminimo pavyzd\u017eiu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">J\u0117zaus meil\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zaus ir Jono skulpt\u016brin\u0117 grup\u0117, dar vadinama \u201eJ\u0117zaus meile\u201c, taip pat yra pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio, kaip ir Sopulingasis ar pieta, tik kur kas retesn\u0117. J\u0173 buvo tik Vokietijoje, o ir \u010dia i\u0161likusi\u0173 aptikta tik 20. Pana\u0161iai kaip ir piet\u0105, j\u0105 sudaro dviej\u0173 fig\u016br\u0173 skulpt\u016brin\u0117 grup\u0117, kurios tema paimta i\u0161 platesnio konteksto ir ilgainiui virtusi savaranki\u0161ka. Ji paremta Jono evangelijos pasakojimu apie paskutin\u0119 vakarien\u0119. Jonas pats save vadina mokiniu, \u201ekur\u012f J\u0117zus myl\u0117jo, kuris per vakarien\u0119 buvo prisiglaud\u0119s prie J\u0117zaus kr\u016btin\u0117s\u201c (Jn 21,20). Jonas laikomas mylimiausiu J\u0117zaus mokiniu. Ta\u010diau \u0161i skulpt\u016brin\u0117 grup\u0117 paremta nesusipratimu. Viduram\u017eiais manyta, kad tada buvo valgoma prie stalo ir Jonas u\u017emig\u0119s ant J\u0117zaus kr\u016btin\u0117s. Ta\u010diau antikos laikais buvo \u012fprasta valgant gulin\u0117ti, ypa\u010d per \u0161ventines puotas. Tik tai \u017einodami teisingai suprasime \u0161\u012f Biblijos pasakojim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Goti\u0161koji mistika ant mokytojo kr\u016btin\u0117s parimus\u012f mokin\u012f laik\u0117 Dievo ir \u017emogaus meil\u0117s simboliu. Be to, J\u0117zaus ir Jono meil\u0117 tur\u0117jo b\u016bti abipus\u0117, ir tai matyti i\u0161 mokinio laikysenos. Tai kyla i\u0161 mistinio m\u0105stymo, jog \u012f Dievo meil\u0117s dovan\u0105 \u017emogus gal\u012fs atsakyti tokia pa\u010dia meile jam. Dievas priim\u0105s mus \u012f \u201emeil\u0117s rat\u0105\u201c: mes esame jo mylimi, tod\u0117l \u012fstengiame myl\u0117ti j\u012f. Ta\u010diau meil\u0117s \u0161altinis visada yra Dievas: Dievas yra meil\u0117; mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo (1 Jn 4,10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 aptariama skulpt\u016bra \u0161i\u0105 abipus\u0119 Dievo ir \u017emogaus meil\u0119 i\u0161rei\u0161kia meno priemon\u0117mis. Abidvi fig\u016bros tarsi susilieja \u012f vien\u0105 k\u016bn\u0105. Miegan\u010dio mokinio galva nusvirusi J\u0117zui ant kr\u016btin\u0117s \u2013 tai begalinio pasitik\u0117jimo \u017eenklas. Visa jo fig\u016bra rodo patikl\u0173 atsidavim\u0105. O mokytojas su meiliu prielankumu nuo\u0161ird\u017eiai saugo miegant\u012fj\u012f. Jis budi prie jo, tod\u0117l miegantysis gali juo taip beatodairi\u0161kai pasikliauti. Toks pasitik\u0117jimas labai prilygsta vaiko pasitik\u0117jimui motina arba t\u0117vu. Jeigu \u017emon\u0117s atsiduot\u0173 Kristui ir tik\u0117dami pasikliaut\u0173 juos globojan\u010diu ir sergin\u010diu Dievu, tada jie tapt\u0173 kaip vaikai (Mt 18,3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u0105slus prie\u0161ais save \u017evelgian\u010dio Kristaus \u017evilgsnis bylote byloja apie jo laukian\u010dius kan\u010di\u0173 kelius. Juk pagal Biblijos tekst\u0105 prie\u0161 tai jau buvo \u012fsp\u0117jimas apie i\u0161davyst\u0119 ir pastaba, jog J\u0117zus labai nuli\u016bdo (Jn 13,21). Taigi jis sergi bendra\u017eyg\u012f, \u017einodamas, kas jo laukia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pats Kristus sako, kad mes pas j\u012f rasime savo siel\u0173 ramyb\u0119 (Mt 11,28\u201330). Pas j\u012f galime b\u016bti tokie, kokie esame. Steb\u0117tina, kokie svarb\u016bs ir reik\u0161mingi pasidaro \u0161ie senieji tik\u0117jimo vaizdiniai, kai jais \u012ftikime, kai skiriame jiems laiko. \u0160itas Kristus kvie\u010dia mus nurimti pas j\u012f, atsiremti \u012f jo pet\u012f. \u0160itas Kristus nori mus apkabinti, paguosti, b\u016bti mums artimas, tapti m\u016bs\u0173 draugu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Renesansas: \u0161lovingai prisik\u0117l\u0119s ir tobulai gra\u017eus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e \u0161iaur\u0119 nuo Alpi\u0173 gotika vie\u0161patavo dar net iki XVI \u0161imtme\u010dio vidurio, o pietuose jau vis tvir\u010diau \u012fsigal\u0117jo ital\u0173 renesansas (nuo 1420 met\u0173). Kartu su juo keit\u0117si ir po\u017ei\u016bris \u012f Kristaus paveiksl\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suklest\u0117jus renesansui viduram\u017eiai baig\u0117si \u2013 prasid\u0117jo Naujieji laikai. Naujas santykis su pasauliu skatino ir kitok\u012f gyvenimo pajautim\u0105. \u0160is am\u017eius buvo atradim\u0173 (Kolumbas, Markas Polas) ir i\u0161radim\u0173 (Gutenbergo knyg\u0173 spausdinimo ma\u0161ina) am\u017eius. Vien tik spartus geocentrin\u0117s visatos sistemos pakeitimas vis labiau \u012fsigalin\u010dia heliocentrine, ai\u0161kiai rod\u0117, kokie yra pasaul\u0117vaizd\u017eio nepaliaujamo kitimo mastai. Pavieniai didieji tyrin\u0117tojai \u2013 Leonardas da Vin\u010dis, Kopernikas, Galil\u0117jus \u2013 pad\u0117jo pamatus tiksliems ir sistemingiems gamtos mokslams. Svarbiausiu vis\u0173 dom\u0117jim\u0173si objektu tampa \u017emogus ir jo \u017eemi\u0161kasis pasaulis. Jis suvokia es\u0105s puikiausias Dievo k\u016brinys ir jau\u010diasi kaip laisva ir nuo nieko nepriklausanti asmenyb\u0117. Idealu tampa heroji\u0161kas, save pat\u012f ir savo orum\u0105 suvokiantis individas. Ple\u010diasi dom\u0117jimasis antikine graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 kult\u016bra ir s\u0105moningai nusigr\u0119\u017eiama nuo viduram\u017ei\u0173 meno.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki tol kurti viduram\u017ei\u0173 meno k\u016briniai vis\u0173 pirma buvo tik\u0117jimo liudytojai, o renesanso tapytojai akylai stebi \u017emog\u0173 ir jo aplink\u0105, tobulindami savo \u017evilgsn\u012f ir \u017emogaus paveiksl\u0105, mokydamiesi i\u0161 antikin\u0117s harmonijos ir gro\u017eio ideal\u0173. Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 to gro\u017eio mat\u0173 yra proporcijos. Pirm\u0105kart prad\u0117ta daryti eskizus pagal gyvus modelius. Siekiama sukurti tobulai gra\u017e\u0173, nepriekai\u0161tingai darni\u0173 propocij\u0173 tip\u0105. Pavyzd\u017eiui, Leonardas da Vin\u010dis nupai\u0161o i\u0161tisas serijas nosi\u0173, aki\u0173 ir rank\u0173, kad paskui gal\u0117t\u0173 tobulos formos dalis sujungti \u012f darni\u0105 visum\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Puikiai sud\u0117tas Nugal\u0117tojas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tie patys principai galioja ir kai kuriamas Kristaus paveikslas, nes dievi\u0161kumas dabar i\u0161rei\u0161kiamas tobulu k\u016bni\u0161ku gro\u017eiu. Kaip tik tod\u0117l renesanso menininkai Krist\u0173 da\u017eniausiai vaizduodavo prisik\u0117lus\u012f, spindint\u012f dievi\u0161ka \u0161viesa arba kylant\u012f \u012f dang\u0173, o ne b\u016btinai ken\u010diant\u012f, kaip anks\u010diau. Net ir tada, kai J\u0117zus vaizduojamas prie plakim\u0173 stulpo ar ant kry\u017eiaus, apie jo patirtas kan\u010dias byloja ne pasigail\u0117jim\u0105 keliantis k\u016bnas. Jis ir tada lieka stiprus, darniai sud\u0117tas ir gra\u017eus. Kaip pavyzd\u012f imkime kad ir Mikeland\u017eelo Kristaus fig\u016bras. Nesvarbu, kad ir koks jis b\u016bt\u0173 vaizduojamas, \u2013 kaip Sopulingasis ar pieta, \u2013 visada \u0161io Kristaus k\u016bnas puikiai sud\u0117tas ir gra\u017eus. Net jo veido i\u0161rai\u0161ka rodo darn\u0105 ir vidin\u0119 rimt\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mikeland\u017eelas (1475\u20131564) buvo did\u017eiausias renesanso menininkas \u2013 skulptorius, architektas, tapytojas ir poetas. Jo paveiksle \u201eKristus su kry\u017eiumi\u201c Dievo S\u016bnus pavaizduotas kaip antikinis Apolonas (graik\u0173 mitologijos \u0161viesos dievyb\u0117, diev\u0173 t\u0117vo Jupiterio s\u016bnus); jis stovi laisvai, k\u016bnas tvirtas, darniai sud\u0117tas. Rodomas visi\u0161kai nuogas, su kankinimo \u012frankiais \u0161alia \u2013 lazda, kempine ir virve, \u2013 jis pana\u0161us \u012f viduram\u017ei\u0173 Sopuling\u0105j\u012f. Ta\u010diau nematyti nei vini\u0173, nei ieties, nei er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiko \u2013 joki\u0173 kankinimo ir rungimosi su mirtimi p\u0117dsak\u0173 ar tiesiogini\u0173 nuorod\u0173 \u012f tai, kad buvo pralietas jo kraujas. \u017daizdas nuo vini\u0173 ant rank\u0173 ir koj\u0173 vos galima \u012f\u017ei\u016br\u0117ti, o \u017eaizdos \u017eym\u0117s kr\u016btin\u0117je net ir visai n\u0117ra. Mikeland\u017eelas vaizduoja ne ken\u010diant\u012f, bet \u0161lovingai prisik\u0117lus\u012f Krist\u0173. Tod\u0117l ir kry\u017eius jam tampa pergal\u0117s ir triumfo prie\u0161 mirt\u012f simboliu. Mikeland\u017eelas parodo Krist\u0173 kaip didvyri\u0161kai prisik\u0117lus\u012f, atleti\u0161kai sud\u0117t\u0105, jaunatvi\u0161kai gra\u017e\u0173 Nugal\u0117toj\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Mitologinis herojus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Siksto koply\u010dios Paskutiniojo Teismo freskoje Mikeland\u017eelas \u012fk\u016bnijo neapr\u0117piam\u0105 pasaulio Teis\u0117jo gali\u0105. Mil\u017eini\u0161ka freska u\u017eima vis\u0105 altoriaus sien\u0105. Keturis \u0161imtus jos daugiausia didesni\u0173 u\u017e nat\u016bral\u0173 \u016bg\u012f fig\u016br\u0173 Mikeland\u017eelas tap\u0117 penkerius metus ir visi\u0161kai vienas. Kristaus fig\u016bra paveiksle v\u0117lgi pana\u0161i \u012f jau min\u0117t\u0105 jaunatvi\u0161kai gra\u017e\u0173, j\u0117ga tryk\u0161tant\u012f Apolon\u0105. Kristus virto mitologiniu didvyriu. Bet \u017dmogaus S\u016bnus pasirodo ir kaip nepermaldaujamas Teis\u0117jas. Vienu rankos mostu jis kvie\u010dia pakilti prie jo prisik\u0117lusius am\u017einai palaimai, kitu nutrenkia prakeiktuosius \u012f baisios am\u017einosios pra\u017e\u016bties gelmes. Raumeningas, kupinas j\u0117gos k\u016bnas rodo did\u017eiausi\u0105 susijaudinim\u0105 ir dievi\u0161k\u0105 r\u016bstyb\u0119. Ta\u010diau galva yra ne tokia masyvi, veido bruo\u017eai visai neatspindi besiver\u017eian\u010dio pyk\u010dio. Mikeland\u017eelui pasisek\u0117 i\u0161reik\u0161ti did\u017eiausi\u0105 susijaudinim\u0105 ir kartu kilni\u0105 didyb\u0119, rodan\u010di\u0105 dievi\u0161k\u0105 gali\u0105 ir prakilnum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Renesansui atv\u0117rus antikos pasaul\u012f, atgijo ir pagoni\u0161koji mitologija. Imta studijuoti antikos meno k\u016brinius ir j\u0173 vaizduojamus dievus, m\u0117ginta lygiuotis \u012f juos. Kitaip sakant, pagoni\u0161kuosius modelius prad\u0117ta \u201esukrik\u0161\u010dioninti\u201c. Be kita ko, toks krik\u0161\u010dioni\u0161ko meno susiliejimas su pagoni\u0161kais vaizdiniais kylant Reformacijai ir su\u017eadino tikr\u0105 prie\u0161i\u0161kum\u0105 paveikslams. J\u012f ypa\u010d ai\u0161kiai skelb\u0117 Cvinglis ir Kalvinas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Bevilti\u0161kai mir\u0119s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161aug\u0119s Renesanso \u017emogaus s\u0105moningumas padeda \u012fsitvirtinti \u201e\u0161iapusinio pasaulio\u201c pradams, radusiems atspind\u012f dar ir mene. Ai\u0161kus to pavyzdys yra 1470 metais Andr\u0117ja Mantenijos sukurtas \u201eKristaus apraudojimas\u201c. Itin pa\u017eym\u0117tina, kad \u0161io paveikslo originalas pavadintas \u201eSutrumpintas Kristus\u201c. Religin\u012f motyv\u0105 \u010dia, atrodo, net sunku \u012f\u017ei\u016br\u0117ti. Ai\u0161kiai matyti, jog dailininkui pirmiausia r\u016bp\u0117jo visai kas kita. K\u016bn\u0105 dailininkas perspektyvoje labai sutrumpina. Reginys, \u017evelgiant \u012f mirus\u012fj\u012f nuo koj\u0173 pad\u0173 per liemen\u012f, kr\u016btin\u0119 iki smakro ir net nosies \u0161nervi\u0173, yra visai kasdieni\u0161kas, nedidingas. Ir teis\u016bs yra tie, kurie sako, jog \u0161iame paveiksle \u201eKristus yra netek\u0119s dievi\u0161kumo\u201c, nors realisti\u0161kai pavaizduotos \u017eaizdos dvelkia menkute, vos vos pastebima garbe ir rodo, jog tai yra mirusio Kristaus k\u016bnas. Tai jau n\u0117ra paveikslas, \u012f kur\u012f tikintieji gali \u012fsigilinti, ir, be abejo, ne J\u0117zaus aukos paslapties \u201eprana\u0161avimas\u201c. \u0160itas Kristus yra tikras \u017emogus ir jis yra tikrai mir\u0119s. \u012e j\u012f \u017ei\u016brint neatrodo, kad jis gal\u0117t\u0173 prisikelti. Ta\u010diau menininkui tai visai ner\u016bpi. Jam svarbiausia i\u0161naudoti perspektyvos galimybes ir tiksliai pavaizduoti negyv\u0105 k\u016bn\u0105. Jis naudoja naujausias savo meto gamtos mokslo \u017einias, kad sukurt\u0173 tiksliausi\u0105 paveiksl\u0105, darant\u012f did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161us yra ir 1521 metais Bazelio dailininko Hanso Holbeino (jaunesniojo) tapytas paveikslas \u201eKristaus k\u016bnas karste\u201c. \u010cia mirusysis guli siaurame akmeniniame karste tarsi i\u0161tiestas ant skrodimo stalo vis\u0173 ap\u017ei\u016brai. Reikia priminti, jog paveikslas yra 2 metr\u0173 ilgio ir tik 30 centimetr\u0173 auk\u0161\u010dio. Holbeinas negailestingai kruop\u0161\u010diai nutap\u0117 visus lavono po\u017eymius: mirties sukaustyto k\u016bno stingul\u012f, bly\u0161ki\u0105 negyv\u0105 od\u0105, kuo tiksliausiai ir dalyki\u0161kai perteik\u0117 numir\u0117lio veid\u0105, nubalusias l\u016bpas, stiklin\u012f u\u017egesusi\u0173 aki\u0173 \u017evilgsn\u012f. \u0160iuo paveikslu, atrodo, norima pavaizduoti vien tik nei\u0161vengiamos mirties gali\u0105. Jei ne \u017eaizdos ir u\u017era\u0161as, neb\u016bt\u0173 joki\u0173 po\u017eymi\u0173, liudijan\u010di\u0173, kieno tas k\u016bnas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toks \u201epasaul\u0117jimas\u201c l\u0117m\u0117 dar ir tai, kad didieji v\u0117lyvojo ital\u0173 renesanso (1500\u20131520) tapytojai nesuk\u016br\u0117 reik\u0161ming\u0173 Nukry\u017eiuotojo paveiksl\u0173. Net Mikeland\u017eelas sielojosi, nesurasdamas tikrojo gyvybinio ry\u0161io su \u017emogumi ant kry\u017eiaus. Yra i\u0161lik\u0119 tik keletas lak\u0161t\u0173 su Nukry\u017eiuotojo pie\u0161iniais, darytais paskutiniaisiais gyvenimo metais. Matyt, Renesanso heroji\u0161kai i\u0161did\u017eiai savimonei ir gyvenimo siautuliui taip pat taikytini \u017eod\u017eiai, Pauliaus pasakyti apie antik\u0105: \u201e&#8230;o mes skelbiame J\u0117z\u0173 nukry\u017eiuot\u0105j\u012f, kuris \u017eydams yra papiktinimas, pagonims \u2013 kvailyst\u0117\u201c (1 Kor 1,23).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Reformacija: tik\u0117jimo Kristus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Italijoje viduram\u017eius pakeit\u0117 Renesansas ir humanizmas, o Vokietijoje Naujuosius am\u017eius prad\u0117jo Reformacija. Reformacijos prad\u017eia visuotinai yra laikoma 1517 met\u0173 spalio 31 diena, kai Martynas Liuteris paskelb\u0117 savo 95 tezes prie\u0161 indulgencij\u0173 pardavin\u0117jim\u0105. Jos pakeit\u0117 Europ\u0105: iki tol gyvavusi Vakar\u0173 ba\u017enytin\u0117 vienyb\u0117 buvo suardyta, atsirado protestantizmas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apibendrinant galima pasakyti, jog reformatoriai Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 kritikavo d\u0117l to, kad ji Kristaus prane\u0161im\u0105 panaudojusi pasaulietinio vie\u0161patavimo tikslams, biblines tiesas u\u017ego\u017eusi ba\u017enytiniu mokymu ir tiesiogin\u012f tikin\u010di\u0173j\u0173 bendravim\u0105 su Dievu suard\u017eiusi sakrament\u0173 ir magi\u0161k\u0173 ritual\u0173 \u2013 procesij\u0173, \u0161vent\u0173j\u0173 garbinimo ir indulgencij\u0173 \u2013 sistema. Tod\u0117l XVI am\u017eiaus reformatoriai pirmiausia u\u017esibr\u0117\u017e\u0117 tiksl\u0105 tik\u0117jim\u0105 gr\u012fsti vien tik \u0160ventuoju Ra\u0161tu <em>(sola scriptura)<\/em> ir atkurti tiesiogin\u012f \u017emogaus bendravim\u0105 su Dievu. Tod\u0117l kiekvienas tikintysis pats tur\u012fs skaityti ir perprasti Biblij\u0105, kad taip vienas be joki\u0173 tarpinink\u0173 vien per savo tik\u0117jim\u0105 <em>(sola fide)<\/em> gal\u0117t\u0173 patirti Dievo malon\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reformacija skatino kitaip vertinti ir meno k\u016brinius. Kristaus paveiksl\u0105 dabar stengiamasi vertinti pagal Biblij\u0105. Paveiksl\u0173 turiniui keliami priekab\u016bs reikalavimai, o j\u0173 paskirtis apibr\u0117\u017eiama kitaip. Liuteriui geri ar blogi yra ne patys paveikslai. Jie tokie tampa priklausomai nuo to, kam yra naudojami. Jeigu jie stabmeldi\u0161kai garbinami, tai priekai\u0161t\u0173 nusipelno \u017emon\u0117s, o ne paveikslai. Ta\u010diau Liuteris grie\u017etai atmeta m\u0117ginimus paveikslams priskirti vienoki\u0105 ar kitoki\u0105 gali\u0105 i\u0161ganyti \u017emoni\u0173 sielas. Jo nuomone, paveikslai tik turi iliustruoti Biblij\u0105, pad\u0117ti, mokyti, skatinti j\u0105 suprasti. Jis reikalauja visur tapyti Biblijos siu\u017eetus, nes \u201egeriausia ant sienos pie\u0161ti tai, kaip Dievas k\u016br\u0117 pasaul\u012f, kaip Nojus stat\u0117 savo ark\u0105 ir daug kit\u0173 ger\u0173 istorij\u0173, u\u017euot tapius visokius pasaulieti\u0161kus ir beg\u0117di\u0161kus dalykus. Dievas mato, a\u0161 nor\u0117\u010diau visiems ponams ir turtuoliams prisakyti vis\u0105 Biblij\u0105 i\u0161pie\u0161ti ant nam\u0173 vidaus ir i\u0161or\u0117s sien\u0173, kad kiekvienas j\u0105 tur\u0117t\u0173 prie\u0161 akis \u2013 tai b\u016bt\u0173 tikrai krik\u0161\u010dioni\u0161kas k\u016brinys\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vien Kristus<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lukas Kranachas (vyresnysis, 1472\u20131553) yra laikomas tikru Reformacijos dailininku. Nuo 1505 met\u0173 jis gyveno Vitenberge, susidraugavo su Liuteriu ir bendraudamas su juo savo grafik\u0105 ir tapyb\u0105 paskyr\u0117 Reformacijai. Pavyzd\u017eiui, b\u016bdamas pavyd\u0117tinai darb\u0161tus jis vienas \u012fsteng\u0117 tenkinti did\u017eiul\u0119 Liuterio portret\u0173 paklaus\u0105. Atsiv\u0117rus naujoms knyg\u0173 spausdinimo, tekst\u0173 ir paveiksl\u0173 dauginimo galimyb\u0117ms, jo med\u017eio rai\u017einiai tapo svarbia Reformacijos \u012ftvirtinimo priemone. Jais buvo iliustruojami pagrindiniai reformatori\u0173 kovos ra\u0161tai. Ry\u0161kus to pavyzdys yra jo 1521 metais pasirod\u0119s med\u017eio rai\u017eini\u0173 ciklas \u201eKen\u010diantis Kristus ir Antikristas\u201c. Jame \u017eod\u017eiais ir vaizdais ai\u0161kiai parodoma tai, k\u0105 jaut\u0117 ir kuo piktinosi daugelis pla\u010diausi\u0173 sluoksni\u0173 ir vis\u0173 visuomen\u0117s klasi\u0173 \u017emoni\u0173. Dvide\u0161imt \u0161e\u0161iuose med\u017eio rai\u017einiuose kaip tez\u0117 ir antitez\u0117 vaizduojami \u012fvair\u016bs paveikslai i\u0161 Kristaus gyvenimo ir tuometinio popie\u017eiaus gyvenimo ir veiklos. Kaip ry\u0161kus kontrastas paprastam, neturtingam, nuolankiam ir paslaugiam Kristui rodoma turtinga, trok\u0161tanti valdyti popie\u017eiaus Ba\u017eny\u010dia. Popie\u017eius juose pie\u0161iamas ne kaip \u201eKristaus vietininkas \u017eem\u0117je\u201c, o kaip jo prie\u0161ininkas, kaip \u201eAntikristas\u201c. Reformatoriams atrod\u0117, kad tuometin\u0117 popie\u017eiaus vald\u017eia slopino Evangelijos teikiam\u0105 paguod\u0105, vietoj jos apsunkindama s\u0105\u017ein\u0119 \u017emoni\u0173 nuostatais, kuri\u0173 b\u016btina laikytis d\u0117l i\u0161ganymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienas reik\u0161mingiausi\u0173 reformacinio tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo k\u016brini\u0173 yra Kranacho suveriamas altorius Vitenbergo miesto ba\u017eny\u010dioje, kurioje Liuteris skelb\u0117 savo pamokslus. Altoriaus apatin\u0117je dalyje nutapytame paveiksle matyti labai paprasta patalpa su sakykla de\u0161iniame paveikslo kra\u0161te. Joje stovi pamokslininkas Liuteris, o prie\u0161ais j\u012f susirinkusi atid\u017eiai jo klausosi tikin\u010di\u0173j\u0173 bendruomen\u0117. Paveikslo viduryje tarp pamokslininko ir bendruomen\u0117s i\u0161kil\u0119s vis\u0105 kompozicij\u0105 jungiantis kry\u017eius su Nukry\u017eiuotuoju. Ir nieko daugiau. Liuteris i\u0161tiesta ranka \u012fsakmiai rodo \u012f j\u012f. Tokia yra ir jo reformacinio mokymo esm\u0117: vien tik Kristus, jo nuopelnai, vien tik\u0117jimas juo yra krik\u0161\u010dioni\u0161kumo pagrindas, palaimos prie\u017eastis ir jos \u0161altinis. \u017dmogus negali su savo \u201egerais darbais\u201c pasiteisinti prie\u0161 Diev\u0105. I\u0161sigelb\u0117ti patiems yra ne\u012fmanoma. I\u0161ganymas yra grind\u017eiamas vien tik nukry\u017eiuotojo Kristaus atpirkimo auka (sola gratia).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tvirtas I\u0161ganytojas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didysis Luko Kranacho am\u017eininkas Albrechtas Diureris (1471\u20131528) Liuterio nepa\u017einojo, ta\u010diau taip pat labai aktyviai prisid\u0117jo prie Reformacijos plitimo. Jis labai nor\u0117jo su juo susitikti. Viename lai\u0161ke jis ra\u0161\u0117: \u201eDieve, pad\u0117k man nuvykti pas daktar\u0105 Martyn\u0105 Liuter\u012f. A\u0161 stropiai pie\u0161\u010diau jo portretus, kal\u010diau j\u012f varyje, kad ilgai b\u016bt\u0173 minimas tas krik\u0161\u010dionis vyras, pad\u0117j\u0119s man atsikratyti baisios baim\u0117s\u201c. \u0160is Diurerio prisipa\u017einimas rodo, kokia didel\u0117 Paskutiniojo Teismo baim\u0117 sl\u0117g\u0117 \u017emones, ypa\u010d v\u0117lyvosios gotikos laikais. Diureris irgi dar priklaus\u0117 tai epochai. Apie tai byloja 1498 metais sukurtas didelis jo med\u017eio rai\u017eini\u0173 ciklas Apokalips\u0117s temomis. \u017dmon\u0117s dreb\u0117jo galvodami apie b\u016bsim\u0105j\u012f Dievo Teism\u0105. \u201e\u017dmon\u0117ms skirta vien\u0105 kart\u0105 mirti ir stoti \u012f teism\u0105\u201c, sakoma Lai\u0161ke \u017eydams (9,27). Ir \u2013 \u201eBaisu pakli\u016bti \u012f gyvojo Dievo rankas!\u201c (Hbr 10,31). Ta\u010diau Reformacijos nu\u0161viestas Diureris kaip ir daugelis kit\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161sivaduoja i\u0161 sielos kan\u010di\u0173, pasitik\u0117damas i\u0161ganan\u010dia J\u0117zaus atpirkimo auka ant kry\u017eiaus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Diureris pagrindiniu tapybos u\u017edaviniu laik\u0117 \u201eatskleisti Kristaus kan\u010dias\u201c. Jis tai \u012fk\u016bnijo keturiuose svarbiuose Kristaus kan\u010di\u0173 cikluose ir daugyb\u0117je grafikos lak\u0161t\u0173. Jie skirti ne kabinti ant ba\u017eny\u010dios sien\u0173, bet liaud\u017eiai b\u016bti savoti\u0161ka Biblija paveiksl\u0117liais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Seniausias pasij\u0173 ciklas yra \u201eDid\u017eiosios Kristaus kan\u010dios med\u017eio rai\u017einiai\u201c. Tituliniam puslapiui Diureris panaudojo gotikin\u012f gailes\u010dio mistikos motyv\u0105 ir pakeit\u0117 j\u012f. Graudulingas, u\u017euojaut\u0105 keliantis gotikos ken\u010diantis Kristus virto tvirtu I\u0161ganytoju, s\u0105moningai prisi\u0117musiu ir i\u0161tv\u0117rusiu visus k\u016bno ir dvasios kankinimus, apie kuriuos liudija er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainikas ir vini\u0173 padarytos \u017eaizdos, samdomo kareivio paty\u010dios ir pa\u0161aipiai lyg \u201eskeptras\u201c \u012fteikiama lazda. Tiesa, nugara sulinkusi, ta\u010diau tvirtas stiprus k\u016bnas ir galv\u0105 supantis spinduli\u0173 vainikas byloja apie laim\u0117t\u0105 kov\u0105. \u012e \u017ei\u016brov\u0105 atgr\u0119\u017eto veido \u017evilgsnis sako \u2013 viskas d\u0117l tav\u0119s, \u017emogau, ir viskas tavo labui! Realistinis ir simbolinis vaizdavimo b\u016bdas susilieja. \u017daizdos ai\u0161kiai rodo, jog k\u016bn\u0105 i\u0161tiko mirtis, ir toji mirtis savo ruo\u017etu teigia, kad Nukry\u017eiuotasis tikrai yra \u017emogus, o vaizduojama gyva s\u0117dinti fig\u016bra atskleid\u017eia mirties nenugal\u0117t\u0105 dievi\u0161kum\u0105. Krist\u0173 tikin\u010diam Diureriui svarbu ir viena, ir kita. Jis i\u0161pa\u017e\u012fsta tik\u0117jimo ties\u0105: \u201eTikras \u017emogus ir tikras Dievas\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Vyri\u0161kas nugal\u0117tojas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prisiminus labai skirtingus romanikos ir gotikos Kristaus paveikslus galima pasakyti, jog Diureris juos sujung\u0117 \u012f vien\u0105. Jis \u017emogi\u0161k\u0105, skausmo persmelkt\u0105 gotikos Kristaus paveiksl\u0105 priderina prie didaus, \u0161lovingo romanikos Kristaus ir i\u0161 j\u0173 sukuria auk\u0161tesn\u0119 Reformacijos tik\u0117jimo Kristaus vienov\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ital\u0173 renesanso tapytojai, taip ir Diureris dievi\u0161kum\u0105 m\u0117gina i\u0161reik\u0161ti tobulu \u017emogi\u0161ku gro\u017eiu. Ai\u0161kindamas proporcijas jis parei\u0161kia: \u201eKaip senov\u0117je gra\u017eiausias \u017emogaus pavidalas b\u016bdavo suteikiamas dievai\u010diui Apolonui, taip ir mums reikia toki\u0173 pa\u010di\u0173 mat\u0173 Kristui, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pa\u010diui, kuris yra vis\u0173 gra\u017eiausias pasaulyje&#8230;\u201c Ta\u010diau i\u0161skirtinis Diurerio k\u016brybos bruo\u017eas yra vaizduoti tvirt\u0105, vyri\u0161k\u0105 Krist\u0173, ken\u010diant\u012f ir laimint\u012f vienu metu. Tuo jis labai artimas Liuteriui, kuris Krist\u0173 da\u017enai vadina tiesiog \u201evyru\u201c. \u201eA\u0161 noriu likti su tuo vyru ir b\u016bti prie jo palaidotas.\u201c \u201eU\u017e mus kovoja tikrasis vyras, kur\u012f i\u0161sirinko pats Dievas.\u201c Diureris ir Liuteris nepa\u017einojo vienas kito, ta\u010diau j\u0173 k\u016briniai buvo labai artimi, vienijami Kristaus \u201evyro\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Barokas Teatrali\u0161kas didvyris ir pasaulio \u0161viesa<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XVI am\u017eiuje krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis suskilo. Danija, Norvegija, \u0160vedija, Anglija, dalis Nyderland\u0173, Pranc\u016bzijos, Vokietijos ir \u0160veicarijos pasek\u0117 Liuteriu, Kalvinu ir Cvingliu. Jie nebepripa\u017eino popie\u017eiaus autoriteto ir liov\u0117si mok\u0117j\u0119 duokl\u0119 Romai. Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia m\u0117gino susigr\u0105\u017einti atskilusius kra\u0161tus. Tridento susirinkimo (1545\u20131563) nutarimais bei \u012fkurta J\u0117zaus draugija (J\u0117zuit\u0173 ordinu) ji steng\u0117si keisti kovos stili\u0173 ir sustiprinti katalik\u0173 tik\u0117jimo gali\u0105. Prasid\u0117jo kontrreformacijos laikai. Svarbiausias tikslas buvo propaganda ir kova su \u201eeretikais\u201c (naudojant visas priemones, net ugn\u012f ir kalavij\u0105, \u2013 inkvizicija, hugenot\u0173 karai Pranc\u016bzijoje, Ispanijos ir Nyderland\u0173 karas), v\u0117liau i\u0161plitusi \u012f Trisde\u0161imties met\u0173 kar\u0105 (1618\u20131648) su jo baisiais padariniais. Susigr\u0105\u017einti prarastas sritis tur\u0117jo pad\u0117ti ir t\u0173 laik\u0173 menas, v\u0117liau pavadintas baroku. Jis tur\u0117jo emocionaliai veikti mases ir stiprinti j\u0173 dievobaimingum\u0105. Tod\u0117l kontrreformacijos laik\u0173 religinis menas buvo ai\u0161kiai jausminis ir pateti\u0161kas, jaudinan\u010diai teatrali\u0161kas, su stipriu nepaprast\u0173 efekt\u0173 siekimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Teatrali\u0161kas didvyris<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baroko laik\u0173 Kristaus vaizdavimas artimai siejasi su renesansu. Kristus da\u017enai rodomas prisik\u0117l\u0119s i\u0161 numirusi\u0173, triumfuojantis ant kry\u017eiaus, herakli\u0161ko k\u016bno ir j\u0117gos. Puikiai sud\u0117ti galingi Mikeland\u017eelo k\u016bnai liko pavyzd\u017eiu ir baroko tapytojams, ypa\u010d Piteriui Pauliui Rubensui (1577\u20131640). Tik jie darosi dar siautulingesni, be galo dramati\u0161ki, da\u017enai vaizduojami ve\u0161lios gausos perpildytose ir teatrali\u0161k\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f kelian\u010diose scenose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baroko laikai, truk\u0119 iki XVIII am\u017eiaus, buvo epocha, kai pirmiausia r\u016bpintasi i\u0161orine reprezentacija, \u0161venti\u0161kai d\u017eiugiai d\u017eiaugtasi gyvenimu, atsigr\u0119\u017eus \u012f pasaul\u012f. Ir, \u017einoma, ry\u0161kiausiai \u0161\u012f dvaro gyvenimo b\u016bd\u0105 savo tapyboje \u012fk\u016bnijo Rubensas, i\u0161tisus de\u0161imtme\u010dius kontrreformacijos ir absoliu\u010di\u0173 valdov\u0173 Europai tiek\u0119s neabejotinai prie\u0161taringo turinio veikalus, greta krik\u0161\u010dioni\u0161kosios i\u0161ganymo istorijos vaizduojan\u010dius ir pagoni\u0173 mitologij\u0105, \u0161lovinan\u010dius ir dievobaimingus \u0161ventuosius, ir antikos didvyrius; tuo, beje, irgi t\u0119s\u0117 renesanso tradicijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rubenso \u201eKry\u017eiaus pak\u0117limo\u201c k\u016bnai nutapyti tvirti ir judr\u016bs, kupini dramatin\u0117s \u012ftampos. Kristus \u010dia virsta teatrali\u0161ku herojumi, tro\u0161kimo pasiaukoti \u012fkv\u0117pt\u0105 veid\u0105 ir rankas nukreipusiu \u012f dangi\u0161k\u0105j\u012f T\u0117v\u0105. Prikaltasis prie kry\u017eiaus yra aktyvus veikiantysis asmuo, kurio pergal\u0117 jau dabar akivaizdi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apskritai baroko mene Kristus vaizduojamas vis re\u010diau ir re\u010diau. Viena vertus, Italijoje ir Ispanijoje spar\u010diai plinta madonos kultas, antra vertus, absoliutizmo vie\u0161patavimo laikais valdovai ir galingieji savo r\u016bmuose patys nori b\u016bti rodomi kaip \u0161ventieji. Neretai valdovo portretas i\u0161stumia Kristaus atvaizd\u0105. O religin\u0117s paveiksl\u0173 temos da\u017enai b\u016bna ne nuo\u0161irdaus tik\u0117jimo i\u0161rai\u0161ka, bet tik proga nevar\u017eomo puo\u0161numo tapybai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ia prasme suprantamas ir ypatingas baroko meno polinkis \u012f iliuzionistin\u0119 lub\u0173 tapyb\u0105. Skliautuot\u0173 sali\u0173 arba ba\u017eny\u010di\u0173 lubos b\u016bdavo i\u0161tapomos taip, kad u\u017edara erdv\u0117 pereit\u0173 \u012f tapyt\u0105j\u0105, kur akis da\u017enai nuklysdavo \u012f neapr\u0117piamus dangaus tolius. B\u016bdavo nelengva suvokti, kur baigiasi tikrov\u0117 ir kur prasideda dangaus iliuzija. Kupolo arba skliauto vidurys atrodydavo tarsi anga \u012f dang\u0173. Iliuzionisti\u0161kai atvertos lubos vaizduodavo \u201e\u0161lovinim\u0105 danguje\u201c, arba \u201eapoteoz\u0119\u201c: Kristaus pri\u0117mim\u0105 \u012f Dievo karalyst\u0119, jo i\u0161auk\u0161tinim\u0105 tarp dangaus valdov\u0173, da\u017eniausiai perspektyvoje i\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173. Menas naudojasi jutim\u0173 apgaul\u0117s priemon\u0117mis ir kelia \u017evilgsnius auk\u0161tyn \u012f dangaus gro\u017eyb\u0119, kur Kristus \u0161alia Dievo T\u0117vo karaliauja debes\u0173 soste, o \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 \u012fk\u016bnijantis balandis plevena vir\u0161 j\u0173. Iki pat XVIII am\u017eiaus pabaigos tapytojai ant lub\u0173 vaizdavo \u0161loving\u0105 Kristaus \u017eengim\u0105 \u012f dangaus auk\u0161tybes.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievi\u0161koji \u0161viesa<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitas baroko meno pasiekimas yra grie\u017etas realizmas, kuris gretinamas su didel\u0117s \u012ftampos, da\u017enai labai dramati\u0161ku \u0161viesos vaizdavimu. I\u0161radingai dirbtinais, su jokia \u012fprasta tikrove nesuderinamais \u0161viesos ir tamsos efektais sukuriama ne\u017eemi\u0161kumo aureol\u0117 ir taip pavaizduojamas J\u0117zaus dievi\u0161kumas. Kaip pavyzd\u012f pamin\u0117sime vien\u0105 Karavad\u017eo (Caravaggio, 1573\u20131610), tikrojo baroko tapybos pagrind\u0117jo, k\u016brin\u012f. Jo apie 1600 metus sukurtame paveiksle \u201eMato pa\u0161aukimas\u201c J\u0117zus i\u0161 de\u0161in\u0117s \u012f\u017eengia \u012f patalp\u0105, kurioje aplink stal\u0105 s\u0117di penki vyrai, ir rodo \u012f muitinink\u0105. Kad tai yra pats Dievo S\u016bnus, kvie\u010di\u0105s Mat\u0105 sekti juo, atpa\u017e\u012fstame ne i\u0161 ko nors kito, o tik i\u0161 aukso spalvos spindulio, i\u0161 nematomo \u0161altinio ap\u0161vie\u010dian\u010dio veidus, liemenes ir rankoves. \u0160is \u0161viesos pluo\u0161tas suteikia visam veiksmui dramatizmo, kur\u012f baroko tapyboje kiti, o pirmiausia Rubensas, i\u0161gauna pakiliu judrumu ir pompasti\u0161ka gausa. Dievi\u0161kos \u0161viesos palyt\u0117tas muitininkas yra \u201eap\u0161vie\u010diamas\u201c ir supranta, kas j\u012f kvie\u010dia. Ta\u010diau \u0161viesos spindulys krinta ne tik ant Mato. Jis pasiekia ir kitus prie stalo s\u0117din\u010dius \u017eaid\u0117jus, i\u0161 kuri\u0173 du atsigr\u0119\u017eia \u012f J\u0117z\u0173 ir \u017evilgsniais atsako jam, o kiti du negali atsipl\u0117\u0161ti nuo pinig\u0173. Karavad\u017eas taip parodo, jog kiekvienas yra laisvas apsispr\u0119sti d\u0117l Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reik\u0161minga yra tai, kad pirminiame \u0161io paveikslo eskize vis\u0105 de\u0161in\u0119 jo pus\u0119 u\u017epildo vien Kristus su \u012fsakmiai i\u0161tiesta ranka. V\u0117liau Karavad\u017eas priekyje dar nutap\u0117 Petr\u0105, kuris, sekant kontrreformacijos mokymu, \u012fk\u016bnija Ba\u017eny\u010di\u0105 kaip tarpinink\u0119 tarp Dievo ir \u017emogaus ir tiesiog nustumia Krist\u0173 \u012f nuo\u0161al\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dmogus tarp \u017emoni\u0173<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rembranto (1606\u20131669) religiniai paveikslai ir vario rai\u017einiai, sudarantys pagrindin\u0119 jo k\u016brybos dal\u012f, yra grynas Nyderland\u0173 kalvinisto tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas. Pavyzd\u017eiui, viename kry\u017eiaus i\u0161k\u0117limo paveiksle jis, tarsi i\u0161pa\u017eindamas savo kalt\u0119, pavaizdavo ir save pat\u012f \u2013 \u017emog\u0173, padedant\u012f nukry\u017eiuoti J\u0117z\u0173. Jo grafikos lak\u0161t\u0173 ir paveiksl\u0173 paprastas Kristus yra tap\u0119s tik \u017emogumi tarp \u017emoni\u0173, i\u0161ori\u0161kai niekuo nei\u0161siskiriantis i\u0161 kit\u0173 \u017eyd\u0173, toki\u0173, ku- riuos dailininkas kasdien matydavo Amsterdamo gete, kur jis laikinai gyveno. J\u0117zus kaip Dievo S\u016bnus pa\u017eym\u0117tas ne puikia kilnia i\u0161vaizda, o tik i\u0161 jo sklindan\u010dia \u0161viesa. Rembrantas Krist\u0173 vaizduoja ne kaip \u0161loving\u0105 antikos didvyr\u012f, o pa\u017ei\u016br\u0117ti ne\u017eymaus, laikino pavidalo, kaip Diev\u0105, kuris tapo \u017emogumi kaip jie ir \u201evisu kuo pana\u0161us \u012f brolius\u201c (Hbr 2,17). Rembranto Kristus yra gydytojas, einantis pas varg\u0161us ir ligonius, nelaiminguosius ir nusid\u0117j\u0117lius (Lk 5,31) ir pritampantis prie j\u0173 gyvenimo. \u0160is J\u0117zus yra ne dangi\u0161kasis Valdovas, kuris spinduliuodamas didinga \u0161viesa vie\u0161patauja angel\u0173 soste, kaip jis vaizduojamas baroko lub\u0173 tapyboje. Jis yra \u017eem\u0117n nu\u017eeng\u0119s Dievas, tikr\u0173 varg\u0161\u0173 I\u0161ganytojas, i\u0161sklaidantis j\u0173 skurdo, baim\u0117s ir kan\u010di\u0173 tamsybes. Rembranto religini\u0173 veikal\u0173 tamsa rei\u0161kia visa, kas sunku ir baisu, visa, kas supa \u017emog\u0173 puolusiame pasaulyje. Tai tamsyb\u0117 nei\u0161ganyto, mir\u010diai pasmerkto pasaulio, \u012f kur\u012f skverbiasi i\u0161ganingoji, ap\u0161vie\u010dianti Dievo \u0161viesa. Ta \u0161viesa yra dangi\u0161koji \u0161viesa, tolygi Dievo buvimui. \u201eA\u0161 \u2013 pasaulio \u0161viesa\u201c, \u2013 sako Kristus (Jn 8,12). Tai i\u0161ganymo ir atsiverian\u010dios jo karalyst\u0117s \u0161viesa, kvie\u010dianti \u017emones i\u0161 j\u0173 pra\u017e\u016bties \u012f gyvojo Dievo vie\u0161patij\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">XIX am\u017eius \u2013 Gra\u017eus, \u0161velnus, salsvas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX am\u017eiaus mene krik\u0161\u010dioni\u0173 religin\u0117s temos pama\u017eu netenka savo buvusios reik\u0161m\u0117s. Krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaul\u0117vaizdis nyksta stipr\u0117jant pasaulietinei s\u0105monei, kurios u\u017euomazgos prasid\u0117jo kartu su renesansu. \u0160iuos poky\u010dius XVIII am\u017eiaus viduryje ypa\u010d paspartino \u0160vietimas ir Pranc\u016bz\u0173 revoliucija, o \u012fsigal\u0117ti skatino politin\u0117s, socialin\u0117s, \u016bkin\u0117s ir dvasin\u0117s XIX am\u017eiaus permainos. Plintanti industrializacija, augantys miestai, naujausi gamtos moksl\u0173 atradimai, tariamai nesuderinami su daugeliu Biblijos ties\u0173, keit\u0117 didel\u0117s gyventoj\u0173 dalies po\u017ei\u016br\u012f \u012f religij\u0105 ir Ba\u017eny\u010di\u0105. Jos reik\u0161m\u0117 visuomeniniam gyvenimui spar\u010diai menk\u0117ja, tik\u0117jimas vis labiau imamas pripa\u017einti priva\u010diu dalyku, vis ai\u0161kiau kei\u010diasi po\u017ei\u016bris \u012f tradicin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 pasaul\u0117jaut\u0105. Krik\u0161ionyb\u0117s ir jos mokymo kritika tampa pagrindine XIX a. filosofijos ir liberaliosios teologijos tema. 1841 metais Liudvigas Fojerbachas savo pagrindiniame veikale \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117s esm\u0117\u201c Diev\u0105 pavadino \u201e\u017emogaus dvasios ir nor\u0173 projekcija\u201c. Evangelik\u0173 religijos filosofas Dovydas Frydrichas \u0160trausas (Strauss) knygoje \u201eJ\u0117zaus gyvenimas\u201c (1835) tvirtino, jog evangelijos sudarytos daugiausia i\u0161 mit\u0173, kurie apie tikr\u0105j\u012f J\u0117z\u0173 mums nesuteikia beveik joki\u0173 \u017eini\u0173. Nagrin\u0117jantys J\u0117zaus gyvenim\u0105 liberalieji protestant\u0173 teologai steng\u0117si gelb\u0117ti bent etin\u012f humanistin\u012f krik\u0161\u010dionyb\u0117s pob\u016bd\u012f, i\u0161keldami pavyzdin\u012f \u201e\u017emogaus J\u0117zaus\u201c elgim\u0105si. J\u0117zus laikomas kilnia asmenybe, tikro dievobaimingumo ir doryb\u0117s pirmavaizd\u017eiu, o jo mokymas \u2013 tobulu doro gyvenimo idealu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kilnus mokytojas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">XVIII am\u017eiaus viduryje vokie\u010di\u0173 menotyrininko Johano Joachimo Vinkelmano (Winckelmann) ra\u0161t\u0173 pakyl\u0117tas antikos menas \u2013 dar visuotiniau negu renesanso laikais \u2013 tampa siektinu visko matu. Graik\u0173 skulpt\u016bros laikomos nepralenkiamais pavyzd\u017eiais, \u017eavimasi j\u0173 \u201ekilniu paprastumu ir tylia didybe\u201c, m\u0117ginama jas m\u0117gd\u017eioti. \u0160iais dviem apibr\u0117\u017eimo \u017eod\u017eiais Vinkelmanas nedviprasmi\u0161kai atmet\u0117 baroko men\u0105 su jo teatrali\u0161ku pakiliu jausmingumu ir grynai dekoratyvaus rokoko (apie 1740\u20131780) \u017eaismingumu. Jis ragino ne\u017eabotai sekti tiek klasikin\u0117s antikos men\u0105, tiek ir etik\u0105. Meno paskirtis tur\u0117jo b\u016bti ne tik puo\u0161ti, bet ir aukl\u0117ti, jis tur\u0117jo ugdyti visa, kas \u201egera, tikra, gra\u017eu\u201c. Klasicizmas buvo persunktas vil\u010di\u0173 patobulinti \u017emonij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Geriausiai i\u0161 vis\u0173 graik\u0173 antikos men\u0105 XIX am\u017eiaus pilie\u010diams priartino danas Bertelis Torvaldsenas (Thorvaldsen). Jo Kristaus skulpt\u016bra, sukurta 1821\u20131839 metais Kopenhagos moter\u0173 ba\u017eny\u010diai, yra klasikinio gro\u017eio idealo pavyzdys. Kristaus fig\u016bra stati\u0161kai ori, veido bruo\u017eai taisyklingi, per vidur\u012f perskirti plaukai ilgomis garbanotomis sruogomis krinta ant pe\u010di\u0173, jis ramiai tiesia rankas \u012f \u0161alis. Sekmadienio pamald\u0173 klausytojai, \u017evelgdami \u012f antikos filosofo apsiaustu vilkint\u012f mokytoj\u0105, tik\u0117jo, kad jis gali b\u016bti j\u0173 vadovas. Bertelio Torvaldseno Kristaus statula susilauk\u0117 nereg\u0117to populiarumo. Nesuskai\u010diuojama daugyb\u0117 didesni\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 jos kopij\u0173 pasklido po bendruomenes ir priva\u010dius namus. Ji tapo daugumos XIX am\u017eiaus Kristaus paveiksl\u0173 modeliu. \u0160ios fig\u016bros gro\u017e\u012f ir \u012ftaigum\u0105 smarkiai kritikavo dan\u0173 filosofas Siorenas Kierkegoras d\u0117l to, kad ji nuslepia kry\u017eiaus aprei\u0161kimo \u201eskandal\u0105\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Sielos tyrumas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX am\u017eiaus prad\u017eioje Vienoje kai kurie tapytojai susib\u016br\u0117 \u012f meninink\u0173 bendrij\u0105 \u201eLuko s\u0105junga\u201c. 1810 metais jie persik\u0117l\u0117 \u012f Rom\u0105 ir ten dalis j\u0173 per\u0117jo \u012f katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105. Jie tur\u0117jo tiksl\u0105 priart\u0117ti prie viduram\u017ei\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko meno. D\u0117l savo pamaldumo ir ypatingo misionieri\u0161kumo jie buvo vadinami \u201enazaretie\u010diais\u201c. Savo tapyba jie siek\u0117 pan\u0117\u0161\u0117ti \u012f renesanso menininkus Rafael\u012f ir Diurer\u012f, j\u0173 nuomone, i\u0161tobulinusius viduram\u017ei\u0173 men\u0105. Nazaretie\u010diai atmet\u0117 baroko ir rokoko epoch\u0105 kaip \u201enuopuolio laikus\u201c, supasaul\u0117jim\u0105 ir jutim\u0173 tenkinim\u0105 pamir\u0161us Diev\u0105. Nepriimtinas jiems buvo ir \u201epagoni\u0161kas\u201c klasicizmas. J\u0173 tapymo stilius pasi\u017eym\u0117jo ai\u0161kia kompozicija, grie\u017etu gra\u017eumu ir darniomis skais\u010diomis spalvomis, plok\u0161\u010diais, lygiais pot\u0117piais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tobulai gra\u017eus, nepriekai\u0161tingas Frydricho Overbeko (Overbeck) paveikslo \u201eNepatiklusis Tomas\u201c (1857 m.) Kristus \u0161velniu sudvasintu \u017evilgsniu \u0161vyti pasaulio nepaliestu tyrumu ir didybe. Kristus vaizduojamas \u201ei\u0161kilnios ir taurinan\u010dios\u201c i\u0161vaizdos, kurios orumas ir gro\u017eis rodo jo vidaus skaistum\u0105. Sielos gerumas, \u0161velnumas ir tyrumas turi atsispind\u0117ti visoje i\u0161or\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip atsirado, kaip ir Torvaldseno, \u0161velnaus, draugingo Kristaus paveikslas, kuris ilgainiui visuotinai \u012fsigal\u0117jo. Be galo jautrus, pakantus J\u0117zus vaizduojamas kaip gerasis ganytojas tarp savo aveli\u0173 arba kaip li\u016bdnas duris klebenantis ir meld\u017eiantis atidaryti jaunas vyras \u2013 neskoningai salsvas, paprastas Kristus, kurio spalvotos litografijos atspaudai dar ir \u0161iandien kabo ne viename valgomajame ar miegamajame, siuntin\u0117jami kaip sveikinimo atvirukai, dalijami kaip paveiksl\u0117liai maldaknyg\u0117ms. Taip ki\u010dui buvo atverti langai ir durys, savo pergaling\u0105 \u017eyg\u012f prad\u0117jo meno industrija. Kristaus paveikslai \u012fgijo mil\u017eini\u0161k\u0105 pasisekim\u0105 \u2013 kaip dekoracijos, nutolusios nuo kvietimo sekti J\u0117z\u0173, kuris savo radikalumu prasilenkia su visais mies\u010dioni\u0161kais saugumo ir patogumo siekiais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nazaretie\u010diai, stengdamiesi atnaujinti viduram\u017ei\u0173 tapyb\u0105 ir dievobaimingum\u0105, prie\u0161inosi dar ir stipr\u0117jan\u010diai pilkai pramoninei bei prekinei visuomenei, jos pasaul\u0117jimui ir liberalizmui. Jie savo k\u016bryboje nepais\u0117 mokslo atradim\u0173, technikos ir pramon\u0117s darom\u0173 pakeitim\u0173 bei pa\u017eangos, o kartu ir su visu tuo susijusio naujai atsiradusios darbinink\u0173 klas\u0117s \u201esocialinio klausimo\u201c. Jie i\u0161 meno s\u0105moningai \u0161alino kiekvien\u0105 pasaulio at\u0161vait\u0105, kiekvien\u0105 s\u0105lyt\u012f su kasdieniniu gyvenimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Socialusis J\u0117zus<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fricas fon \u016ad\u0117 (Uhde, 1848\u20131911), prie\u0161ingai, m\u0117gino savo paveiksluose atspind\u0117ti t\u0173 laik\u0173 tikrov\u0119. Pana\u0161iai kaip Rembrantas religiniuose paveiksluose, Biblijos \u012fvykius ir alegorijas jis perkelia \u012f skurd\u017ei\u0105, da\u017eniausiai kaimi\u0161k\u0105 aplink\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo tiesas jis siek\u0117 priartinti prie to meto tikrov\u0117s, kad modern\u0117jant visuomen\u0117s gyvenimo s\u0105lygoms Kristaus paveikslas b\u016bt\u0173 suaktualintas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fricas fon \u016ad\u0117 Krist\u0173 rodo tarp savo meto paprast\u0173 \u017emoni\u0173: darbinink\u0173, kaimie\u010di\u0173, amatinink\u0173, \u017evej\u0173 ir elget\u0173 \u2013 ma\u017e\u0173 \u017emoneli\u0173, nuolatos besigrumian\u010di\u0173 su skurdu, grubi\u0173, kampuot\u0173 k\u016bn\u0173, bly\u0161ki\u0173 veid\u0173, pavargusi\u0173 ir rimt\u0173, apsitaisiusi\u0173 ne \u0161ventiniais r\u016bbais, o darbo skarmalais. J\u0117zus kiek galima labiau derinamas prie \u0161ios aplinkos. Tai kuklus vyras, gle\u017enas ir lieknas, apsireng\u0119s paprastai, basas, vienas i\u0161 daugelio toki\u0173 pat \u017emoni\u0173 kaip ir jie, ramus, tylus, atjautus ir geras. Nei j\u0117gos, nei vyri\u0161kumo, \u2013 jis ne kovotojas. \u0160is Kristus yra u\u017ejau\u010diantis, s\u0105moningai pasirink\u0119s varg\u0161us ir prastuolius, i\u0161naudojamuosius ir betei-sius. Jis vienas i\u0161 j\u0173. Fricas fon \u016ad\u0117 Dievo S\u016bn\u0173 pavert\u0117 socialiu J\u0117zumi, kuris yra lygus varg\u0161ams, bet pasikliaujantiems Dievu \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis dar stipriai nazaretie\u010di\u0173 veikiami meno kritikai smarkiai puol\u0117 Frico fon \u016ad\u0117s \u201evarg\u0161\u0173 \u017emoni\u0173 Krist\u0173\u201c. Jiems nepatiko ir \u201esocialdemokrati\u0161kas\u201c Evangelijos perteikimas, ir naujas, ai\u0161kiai nat\u016bralistinis vaizdavimo b\u016bdas. Jie priki\u0161o jam, kad gro\u017e\u012f paaukoj\u0119s tikrovei. Pagra\u017einta, tikrov\u0117s neatitinkanti ir idealizuojanti nazaretie\u010di\u0173 tapyba pakei\u010diama Frico fon \u016ad\u0117s paveiksl\u0173 gyvumu ir tikrovi\u0161kumu. Vietoj buvusios gra\u017eios regimyb\u0117s atsiranda tamsios, negrynos spalvos arba negailestinga \u0161viesa, o da\u017enai ir grubi tapomo pavir\u0161iaus d\u0117mi\u0173 sandara kaip realisti\u0161kai suvokto vargano gyvenimo i\u0161rai\u0161kos b\u016bdas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Oficialioji kritika Frico fon \u016ad\u0117s \u201eVarg\u0161\u0173 evangelij\u0105\u201c atmet\u0117 kaip \u0161ventvagyst\u0119 ir kir\u0161inim\u0105, o socialdemokratiniai vertintojai savo ruo\u017etu jam prikai\u0161iojo, jog sentimentaliai gra\u017eindamas skurd\u0105 jis prisided\u0105s prie \u201eklasi\u0173 taikinimo\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nepripa\u017eintas menininkas \u2013 Kristus<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Didelis ir vieni\u0161as<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pranc\u016bzas Polis Gogenas (Gauguin, 1848\u20131903) pirmiausiai i\u0161gars\u0117jo Okeanijos salose sukurtais savo k\u016briniais. Suplok\u0161tinta, erdvin\u0117s perspektyvos nepaisan\u010dia tapyba, ry\u0161kiomis, margomis ir nenat\u016braliomis spalvomis jis XX am\u017eiaus menui dav\u0117 stipr\u0173 post\u016bm\u012f. Jo paveiksluose Kristus tampa ken\u010dian\u010dio \u017emogaus modeliu, ypa\u010d savo laik\u0173 nesuprasto menininko, susidurian\u010dio su aplinkini\u0173 pa\u0161aipomis ir niekinimu. De\u0161imtyje savo k\u016brini\u0173, pavyzd\u017eiui, \u201eAutoportrete su aureole\u201c ir \u201eAutoportrete su geltonuoju Kristumi\u201c (abudu sukurti 1889 m.), Gogenas savo paties pasirinkt\u0105 ir i\u0161kent\u0117t\u0105 menininko \u201ekan\u010di\u0173 keli\u0105\u201c prilygina Kristaus nukankinimui ant kry\u017eiaus. Paveikslo \u201eKristus Getseman\u0117s sode\u201c (1889) J\u0117zus turi Gogeno bruo\u017e\u0173. Prarad\u0119s pasitik\u0117jim\u0105 ir jausdamasis vis\u0173 atstumtas, vieni\u0161as menininkas tapatina save su Kristumi. Gogenas save pavaizdavo kompozicijos priekyje, toli nuo apa\u0161tal\u0173, nuolank\u0173 ir ken\u010diant\u012f. Moderniam menininkui Kristus tampa vis\u0173 atstumto, vieni\u0161o \u201edid\u017eio \u017emogaus\u201c simboliu. J\u0117zaus kan\u010di\u0173 keliai tarnauja kaip priemon\u0117 savo paties skaud\u017eiai patir\u010diai pavaizduoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pra\u0117jusiais \u0161imtme\u010diais taip ai\u0161kiai kaip Gogenas vaizduoti save vietoj ken\u010dian\u010dio Dievo S\u016bnaus ir taip akipl\u0117\u0161i\u0161kai savintis Biblijos temas b\u016bt\u0173 buv\u0119 ne\u012fmanoma. Menininkas b\u016bt\u0173 apkaltintas sav\u0119s sudievinimu ir \u0161ventvagyste. Prielaid\u0173 tam atsirado XIX am\u017eiuje, kai krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas liov\u0117si buv\u0119s b\u016btinas plintant racionalistiniam kriti\u0161kam po\u017ei\u016briui \u012f Biblij\u0105, kurios pasakojimus liberalieji teologai vadino \u201emitais\u201c (D. F. \u0160trausas).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Niekinimas ir i\u0161juokimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Belgo D\u017eeimso Ensoro (Ensor, 1860\u20131949) k\u016bryboje Kristaus paveikslui skiriama svarbiausia vieta. Kaip ir Gogenas jis tvirtai tik\u0117jo savo menininko pa\u0161aukimu ir i\u0161skirtinumu, bet nebuvo pripa\u017eintas ir d\u0117l to ilgus metus labai kent\u0117jo. Sunkiausiu jam laikotarpiu, tarp 19 ir 32 savo am\u017eiaus met\u0173 Kristaus paveiksl\u0173 jis tap\u0117 itin daug. Ta\u010diau jis k\u016br\u0117 ne Biblijos Krist\u0173, o savo paties paveiksl\u0105. Gravi\u016bros \u201eKristus ir kritikai\u201c (1891) J\u0117zui nedviprasmi\u0161kai suteikti paties menininko bruo\u017eai. Jo galva vainikuota er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiku, ant kaklo u\u017enerta virv\u0117s kilpa, o pajuokai \u012fteikiama dygliuota g\u0117l\u0117. To meto kritik\u0173 Ensorui rei\u0161kiama panieka sukursto j\u012f vaizduoti save pat\u012f vadinamosiose Ecce homo (\u201e\u0160tai \u017emogus!\u201c, Jn 19,5) scenose. Ta\u010diau paveiksle parodomas ne s\u0105moningas ir nuolankus nusilenkimas Dievo pareik\u0161tai valiai, kaip apie J\u0117z\u0173 pasakojama evangelijose. Atvirk\u0161\u010diai \u2013 Ensoro \u017evilgsnis i\u0161didus, kupinas kand\u017eios ironijos jam nepalankiems kritikams, kaltinantis juos.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nesuprastas genijus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Garsiausias Ensoro k\u016brinys yra \u201eKristaus \u012f\u017eengimas \u012f Briusel\u012f\u201c (1888). \u0160\u012f paveiksl\u0105 jis nutap\u0117 b\u016bdamas dvide\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 ir iki pat mirties laik\u0117 pasikabin\u0119s savo dirbtuv\u0117je. Did\u017eiul\u0117je 4,31 ir 2,58 metr\u0173 drob\u0117je vaizduojama i\u0161 toli ateinanti karnavalin\u0117, \u017evilgsniu neapr\u0117piamos, i\u0161 dalies persirengusi\u0173, karikat\u016bri\u0161kai nutapyt\u0173 \u017emogyst\u0173 minia. Viduryje minios fanfar\u0173 lydimas ant asilo joja Kristus, pa\u017eym\u0117tas spindulingos \u0161viesos ir i\u0161juokian\u010dio u\u017era\u0161o \u201eKristus \u2013 Briuselio karalius\u201c. Biblijos pasakojim\u0105 apie J\u0117zaus \u012f\u017eengim\u0105 \u012f Jeruzal\u0119 Ensoras perk\u0117l\u0117 \u012f, jo nuomone, slogi\u0105, veidmaini\u0161k\u0105 ir kvail\u0105 dabart\u012f. Ma\u017eas ir menkas Kristus paveikslo viduryje atrodo tarsi svetimk\u016bnis tarp j\u012f supan\u010di\u0173 i\u0161v\u0117p\u0117li\u0173. Jam, vieninteliam i\u0161siskirian\u010diam i\u0161 minios, Ensoras ir v\u0117l suteik\u0117 savo bruo\u017eus. Kristus ir menininkas yra tapat\u016bs: jie abu yra nepripa\u017einti. O visi kiti tik akla mas\u0117, apskritai nieko nesuvokianti ir nesuprantanti. Tai ne susi\u017eav\u0117jusi Kristaus palyda, jie tik i\u0161 \u012fpro\u010dio eina kartu, paklusdami vien savo norams ir ie\u0161kodami malonum\u0173. Sekdamas Kristaus gyvenim\u0105 Ensoras i\u0161vysta savo paties likim\u0105. Tai, k\u0105 skelbia Kristus, \u0161ios groteski\u0161kos pam\u0117kl\u0117s, \u2013 taip menininkas pavaizdavo savo nieko nei\u0161manan\u010dius \u017ei\u016brovus, \u2013 arba i\u0161juokia, arba abejingai praleid\u017eia pro ausis. Ta\u010diau \u0161iuo pa\u017eeminimo paveikslu Ensoras ne tik i\u0161rei\u0161kia savo paniek\u0105 abejingai miniai. Prilygin\u0119s savo i\u0161gyvenimus Kristaus kan\u010dioms, jis \u0161lovina save kaip meninink\u0105, pasmerkt\u0105 nesuprasto genijaus vienatvei ir atliekant\u012f jam pavest\u0105 misij\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Menininko sav\u0119s sudievinimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ai\u0161kiausiai savo po\u017ei\u016br\u012f Ensoras atskleid\u0117 pie\u0161inyje \u201eEnsoro nukry\u017eiavimas\u201c (1886). \u010cia nukry-\u017eiuotajam ne tik suteikti paties tapytojo veido bruo\u017eai, bet ir vietoj u\u017era\u0161o INRI \u012fskaitomai u\u017era\u0161yta \u201eEnsor\u201c. Ant ieties, kuria pervertas Kristaus-Ensoro \u0161onas, matyti juostel\u0117 su u\u017era\u0161u \u201eFetis\u201c \u2013 tokia buvo pavard\u0117 smarkiausiai tapytoj\u0105 puolusio kritiko. D\u016bris buvo kaip tik jo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuose k\u016briniuose Kristaus paveikslas, galima sakyti, beveik u\u017ego\u017etas paties menininko subjektyvumo ir sav\u0119s sureik\u0161minimo. Ensoro Kristaus paveikslai ai\u0161kiai rodo, kad XIX am\u017eiaus pabaigos dailininkai nejaut\u0117 joki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, kaip perteikti krik\u0161\u010dioni\u0173 vertybes. Modernaus menininko santyk\u012f su Kristumi lemia tik jo paties A\u0161. Jam svarbiausia yra \u012fveikti kelyje atsirandan\u010dias kli\u016btis ir sunkumus, o Kristus pasirenkamas tik kaip priemon\u0117, padedanti atskleisti save ir savo i\u0161gyvenimus. Toks bendras meninink\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f Dievo S\u016bn\u0173 i\u0161liks ir XX am\u017eiuje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Norbert Schnabel<\/strong>, \u017eurnalo \u201eChristsein heute\u201c vyriausiasis redaktorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Elena Zambacevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Christsein heute, 1995<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Norbert Schnabel<\/p>\n<p>Krik\u0161\u010dionys tiki, kad Dievas per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u012fgavo \u017emogi\u0161k\u0105 savit\u0105 veid\u0105. Tod\u0117l mes galime \u0161\u012f \u017emogi\u0161k\u0105 Dievo veid\u0105 pavaizduoti meno priemon\u0117mis, nepa\u017eeisdami Senojo Testamento draudimo kurti med\u017eiagi\u0161k\u0105 Dievo atvaizd\u0105. Taip per du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ir atsirado daugyb\u0117 \u012fvairiausi\u0173 Kristaus paveiksl\u0173, o kiekviena epocha? nuo seniausi\u0173 iki m\u016bs\u0173 laik\u0173 \u2013 i\u0161ry\u0161kindavo vis kitus Kristaus pavidalo bruo\u017eus. Susidar\u0117 didel\u0117, save visapusi\u0161kai papildanti \u012fvairov\u0117, kuri\u0105 ir m\u0117ginsime ap\u017evelgti keliuose \u201eKristaus paveikslas mene \u2013 nuo antikos iki m\u016bs\u0173 laik\u0173\u201c straipsniuose.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":386,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[12],"tags":[75,165],"autorius":[627],"class_list":["post-485","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1996-4","tag-jezus-kristus","tag-menas","autorius-norbert-schnabel"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=485"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/485\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":488,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/485\/revisions\/488"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/386"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=485"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}