{"id":510,"date":"2016-05-12T16:15:18","date_gmt":"2016-05-12T13:15:18","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=510"},"modified":"2016-05-12T16:15:27","modified_gmt":"2016-05-12T13:15:27","slug":"ka-jus-padarete-musu-graziajai-seseriai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ka-jus-padarete-musu-graziajai-seseriai\/","title":{"rendered":"K\u0105 j\u016bs padar\u0117te m\u016bs\u0173 gra\u017eiajai seseriai?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Neseniai pakviestas jauno, pasaulyje gerai \u017einomo ekologo, kuris ketino man papasakoti apie savo darb\u0105, buvau nuvyk\u0119s \u012f Bermud\u0173 salas skaityti paskait\u0173. Dawidas B. Wingate\u2019as ypa\u010d i\u0161gars\u0117jo pastangomis i\u0161saugoti Bermud\u0173 audrapauk\u0161t\u012f nuo visi\u0161ko i\u0161nykimo. \u0160is pauk\u0161tis yra kiek did\u0117lesnis u\u017e karvel\u012f. Bermud\u0173 audrapauk\u0161\u010diai suka lizdus jau tik nedaugelyje ma\u017e\u0173 saleli\u0173 aplink did\u017eiausi\u0105 Bermud\u0173 sal\u0105. Jau nema\u017ea met\u0173 Wingate\u2019as m\u0117gina padidinti \u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaik\u0161tin\u0117dami nuo lizdo prie lizdo \u0161neku\u010diavom\u0117s apie globalin\u0119 ekologijos problem\u0105. Wingate\u2019as man pasakojo, kad jis vis ma\u017eiau besitiki s\u0117km\u0117s, mat pauk\u0161\u010diuk\u0173 vis ma\u017eiau bei\u0161sirita \u2013 i\u0161per\u0117jimo procentas ma\u017e\u0117ja. Nor\u0117damas nustatyti prie\u017east\u012f, jis i\u0161 vieno kiau\u0161inio i\u0161\u0117m\u0117 embrion\u0105 ir j\u012f i\u0161skrod\u0117. Tyrimai parod\u0117, kad audiniuose yra labai daug DDT, priemon\u0117s kenk\u0117jams naikinti. Wingate\u2019as \u012fsitikin\u0119s, kad kaip tik d\u0117l to Bermud\u0173 audrapauk\u0161\u010diai vis ma\u017eiau bei\u0161peri kiau\u0161ini\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">O kadangi \u0161is audrapauk\u0161tis yra j\u016br\u0173 pauk\u0161tis ir maisto ie\u0161kosi toli nuo krant\u0173 Atlanto vandenyne, tai rei\u0161kia, jog DDT pesticidas jau u\u017ekr\u0117t\u0119s ir vandenyn\u0105. \u017dem\u0117s \u016bkyje naudojamas DDT per upes pateko \u012f vandenyn\u0105, ir juo apsinuodij\u0119 pauk\u0161\u010diai mir\u0161ta [1]. Naudodami pernelyg daug pesticid\u0173, \u017emon\u0117s pirmiausia at\u0117m\u0117 i\u0161 gyv\u016bn\u0173, kaip kad i\u0161 Bermud\u0173 audrapauk\u0161\u010dio, galimyb\u0119 sveikai maitintis. Jei nepavyks i\u0161spr\u0119sti aplinkos apsaugos problem\u0173, \u017emon\u0117s sunaikins ir savo pa\u010di\u0173 maisto atsargas. Visai tik\u0117tina, kad netrukus nebegal\u0117sime kaip iki \u0161iol \u017evejoti atvirose j\u016brose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vien jau r\u016bpindamiesi savo maistu dar per \u0161i\u0105 kart\u0105 turime i\u0161spr\u0119sti ekologijos problem\u0105. Ekologija \u2013 tai \u201emokslas apie gyv\u0173 b\u016btybi\u0173 santyk\u012f su savo aplinka\u201c. O \u0161\u012f santyk\u012f suard\u0117 \u017emon\u0117s niokodami gamt\u0105. Ter\u0161iami vandenys ir dirvo\u017eemiai, oras jau be galo pavojingai u\u017eter\u0161tas, gresia klimato katastrofa. Apie tai girdime ir skaitome prane\u0161imus i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 ir i\u0161 viso pasaulio. Gamta l\u0117tai mir\u0161ta, o kartu ir galimyb\u0117 ja d\u017eiaugtis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Net popmuzikoje i\u0161sakoma baim\u0117, kad gamta gali \u017e\u016bti. <em>The Doors<\/em> suk\u016br\u0117 dain\u0105, kuri\u0105 pavadino \u201eStrange Days\u201c (keisti laikai). Joje dainuojama:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>K\u0105 j\u016bs padar\u0117te \u017eemei?<br \/>\nK\u0105 padar\u0117te m\u016bs\u0173 gra\u017eiajai seseriai?<br \/>\nI\u0161prievartavote ir nusiaub\u0117te,<br \/>\nI\u0161pl\u0117\u0161\u0117te ir \u0117d\u0117te j\u0105,<br \/>\nSubad\u0117te peiliais ryto prieblandos \u0161e\u0161\u0117liuose,<br \/>\n\u012fkalinote ir sutryp\u0117te purvuose.<\/em><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kas kaltas?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, netrukus po \u0161i\u0173 pirm\u0173j\u0173 bauginan\u010di\u0173 \u017eini\u0173 prasid\u0117jo diskusija, kur gl\u016bdi \u0161i\u0173 problem\u0173 prie\u017eastys ir kaip tam galime pasiprie\u0161inti. Jau 1967 met\u0173 kovo m\u0117nes\u012f JAV specialiame \u017eurnale<em> Science<\/em> pasirod\u0117 Lynno White\u2019o jaunesniojo straipsnis \u201eIstorin\u0117s m\u016bs\u0173 ekologin\u0117s kriz\u0117s \u0161aknys\u201c [2]. Puikiai para\u0161ytoje es\u0117 \u0161is istorijos profesorius kalt\u0119 u\u017e ekologin\u0119 kriz\u0119 primeta krik\u0161\u010dionybei. Jo manymu, krik\u0161\u010dionyb\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f gamt\u0105 yra negatyvus. Tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f s\u0105lygoja Biblijos mokymas apie \u017emogaus <em>vie\u0161patavim\u0105<\/em> visam pasauliui. Juo remdamiesi \u017emon\u0117s priskyr\u0117 sau \u201eteis\u0119\u201c beatodairi\u0161kai eksploatuoti gamt\u0105. Jis tvirtina, jog \u017emoni\u0173 santykius su aplinka vis dar apvald\u0119s toks \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kas mentalitetas\u201c, nors gyvename nebe krik\u0161\u010dioni\u0161kame, o pokrik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">White\u2019as suprato, kad b\u016btina rasti ekologijos srityje atram\u0105, tvirt\u0105 pagrind\u0105, ir juo remiantis spr\u0119sti \u0161ias problemas. Jis ra\u0161o: \u201e\u017dmogaus elgesys su j\u012f supan\u010diu pasauliu priklauso nuo to, kok\u012f savo ir aplink esan\u010di\u0173 daikt\u0173 santyk\u012f jis mato. Jo elges\u012f ekologijos at\u017evilgiu nepaprastai giliai yra paveik\u0119 m\u016bs\u0173 \u012fsivaizdavimai apie gamt\u0105 ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 nuostata, tai yra religija\u201c. Manau, kad jis yra teisus. Kaip \u017emon\u0117s m\u0105sto, taip jie ir elgiasi. Atitinkama j\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bra nulemia ir j\u0173 elges\u012f su aplinka.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160tai koki\u0105 i\u0161eit\u012f si\u016blo White\u2019as: \u201eKod\u0117l negr\u012f\u017etame prie Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio?\u201c Kad kas nors pasikeist\u0173, tur\u0117tume vadovautis jo mintimis. White\u2019as prie\u0161stato Pranci\u0161k\u0173 \u201etradiciniam\u201c krik\u0161\u010dioni\u0161kam atsakymui, es\u0105 \u017emon\u0117s tur\u012f teis\u0119 \u017ealoti gamt\u0105. \u201eDid\u017eiausias Vakar\u0173 istorijos dvasios revoliucionierius, Pranci\u0161kus Asy\u017eietis, pateik\u0117 kitok\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gamtos suvokim\u0105 ir kitokio santykio su gamta model\u012f. Jis nor\u0117jo neriboto \u017emogaus vie\u0161patavimo visam pasauliui id\u0117j\u0105 pakeisti mintimi, jog visos gyvos b\u016btyb\u0117s yra lygios.\u201c Asy\u017eietis \u012f visus gyvus padarus \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f \u017emoni\u0173 brolius ir seseris, o ne pavaldinius ar \u017eemesnius k\u016brinius. Jo \u201eSesers Saul\u0117s giesm\u0117je\u201c [3], pana\u0161iai kaip <em>The Doors<\/em> dainoje, sakoma:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Tegarbina Tave, o Vie\u0161patie, visi tavieji k\u016briniai,<br \/>\nYpa\u010d puikioji ses\u0117 Saul\u0117,<br \/>\nKuria teiki mums dienos \u0161vies\u0105&#8230;<br \/>\nGarbinkim Tave, o Vie\u0161patie, su broliu M\u0117nesiu ir ses\u0117m \u017evaig\u017ed\u0117m;<br \/>\nTu suk\u016brei juos danguje gra\u017eius,<br \/>\n\u0161viesius ir skais\u010dius.<br \/>\nGarbinkim tave, o Vie\u0161patie, su broliu V\u0117ju&#8230;<br \/>\n&#8230; su broliu Vandeniu&#8230; su sese Ugnimi&#8230;<br \/>\nGarbinkim Tave, o Vie\u0161patie, su sese \u017eeme, m\u016bs motina,<br \/>\nKuri maitina mus ir valdo,<br \/>\nIr augina visok\u012f vaisi\u0173, \u017eiedus spalvinguosius, \u017eol\u0119.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">White\u2019o nuomone, tiek \u0161i\u0173 laik\u0173 gamtos mokslus, tiek ir technologij\u0105 gamtos at\u017evilgiu taip persmelkusi tradicin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161ka arogancija, kad vien i\u0161 j\u0173 ne\u012fmanoma tik\u0117tis ekologin\u0117s problemos sprendimo. Pavyzd\u017eiui, vien technika nepagerins m\u016bs\u0173 pad\u0117ties, nes technologijos nuostata remiasi mintimi, jog \u017emon\u0117s yra gamtos valdovai. Jis ai\u0161kina taip: \u201eKadangi m\u016bs\u0173 sunkum\u0173 \u0161aknys yra religinio pob\u016bd\u017eio, tai ir gydymas i\u0161 esm\u0117s turi b\u016bti religinis, kaip j\u012f bepavadintume. Turime naujai suvokti ir pajusti savo pa\u010di\u0173 prigimt\u012f ir savo pa\u010di\u0173 nuostatas. Kelrodis mums gal\u0117t\u0173 b\u016bti giliai religinis ankstyv\u0173j\u0173 pranci\u0161kon\u0173 suvokimas apie dvasin\u012f vis\u0173 paskir\u0173 gamtos rei\u0161kini\u0173 savaranki\u0161kum\u0105. Taigi ekolog\u0173 glob\u0117ju si\u016blau Pranci\u0161k\u0173\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Panteizmas: \u017emogus n\u0117ra vertesnis u\u017e \u017eol\u0119<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">White\u2019as pasi\u016bl\u0117 gr\u012f\u017eti prie mistinio Asy\u017eie\u010dio m\u0105stymo. Ta\u010diau daugelis m\u016bs\u0173 am\u017einink\u0173 eina dar toliau ir tik panteizme mato sprendim\u0105. Jeigu suvoktume, kad \u017emogus ir gamta yra vienos, tai yra dievi\u0161kos prigimties, su aplinkiniu pasauliu elgtum\u0117s pagarbiau ir jo nebegriautume.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 laikais propaguojami \u012fvair\u016bs panteizmo variantai, bet n\u0117 viena jo form\u0173 nepateikia pakankamai i\u0161sami\u0173 atsakym\u0173. Jis ir negali skirti atskiriems dalykams kokios nors reik\u0161m\u0117s, nes prasm\u0119 mato tik visumoje. Bet jeigu atskiryb\u0117s n\u0117ra reik\u0161mingos, tuomet gamta ir \u017emogus taip pat n\u0117ra reik\u0161mingi. Panteizmas atsako \u012f klausim\u0105 apie vienyb\u0119, bet \u012fvairybei jis negali suteikti reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Panteizmas tik ta prasme \u201erezultatyvus\u201c, kad \u017emoni\u0173 jausmus perkelia gamtai ir taip j\u0105 romantizuoja. Kalbama apie \u017eemesni\u0173j\u0173 b\u016btybi\u0173 \u201e\u017emogi\u0161kas\u201c reakcijas \u2013 sakykim, kalb\u0117dami apie vi\u0161t\u0105, jos \u201emeil\u0117s reikalus\u201c apib\u016bdiname \u017emogi\u0161kais po\u017eymiais. Toks metodas tik tod\u0117l duoda rezultat\u0173, kad \u017eod\u017eiais \u017emoni\u0173 jausmai labiau motyvuotai perkeliami gamtai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Panteistiniai atsakymai ne tik teori\u0161kai, bet ir prakti\u0161kai yra nei\u0161baigti. Jie nepaai\u0161kina to fakto, kad gamta yra dvipus\u0117. Viena vertus, ji yra \u201epalanki\u201c ir \u201emaloninga\u201c, bet ji da\u017enai b\u016bna ir \u201eprie\u0161i\u0161ka\u201c. Panteistas gamt\u0105 suvokia kaip normali\u0105, nes jo sistemoje n\u0117ra vietos nenormalumui. Tai veda prie praktin\u0117s dilemos kaip A. Camus romane Maras, kur Orionui tenka pasirinkti: jei jis prisijungs prie gydytoj\u0173 ir kovos su liga, tai kovos su Dievu; bet jei jis stos kunigo pus\u0117n, tai yra nekovos nei su liga, nei su Dievu, tai elgsis ne\u017emoni\u0161kai. Camus \u0161ios problemos nesprend\u0117. Jei viskas yra viena visuma ir be esminio skirtumo yra dalis dievi\u0161kosios k\u016brinijos, tai kuo tuomet paai\u0161kinti gamtos blog\u012f ir destruktyvum\u0105 kaip kad maras? Camus suprato, kad tai daugiau negu teorin\u0117 problema. \u201eKaip galiu \u012fveikti mar\u0105\u201c \u2013 tai svarbu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galiausiai panteistinis po\u017ei\u016bris \u017emog\u0173 nublo\u0161kia ant nuasmenintos ir \u017eemos pakopos. Ne gamta nuolatos auk\u0161tinama, o \u017emogus \u017eeminamas. Tuo ne kart\u0105 galime \u012fsitikinti. Albertas Schweizeris [4] da\u017enai kalb\u0117jo apie didel\u0119 pagarb\u0105 gyvybei. Bet vienas gydytojas, dirb\u0119s kartu su juo, kart\u0105 pasisak\u0117 mieliau nor\u012fs matyti Schweizer\u012f ne tiek rodant\u012f <em>pagarb\u0105<\/em> gyvenimui, kiek <em>mylint\u012f <\/em>gyvenim\u0105 ir \u017emones.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmogaus orumo jausmas Ryt\u0173 panteizmui nepa\u017e\u012fstamas. Drauge jis nepripa\u017e\u012fsta ir \u017emogaus kaip individo teisi\u0173 [5]. Beje, idealistinis marksizmas gal\u0117jo atsirasti tik kaip krik\u0161\u010dionyb\u0117s atmaina. Jis niekuomet neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s rastis Rytuose. Marksizmo kaip programos (ne kaip realyb\u0117s!) stipryb\u0117 yra kalb\u0117jimas apie \u017emogaus orum\u0105. Ryt\u0173 dirvoje tokios mintys neb\u016bt\u0173 suve\u0161\u0117jusios, nes panteizmas su tikruoju \u017emogaus orumu nesuderinamas. Idealistinis marksizmas yra \u017eydi\u0161kai krik\u0161\u010dioni\u0161ka erezija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi tas, kuris si\u016blo panteistin\u012f sprendimo b\u016bd\u0105, pamir\u0161ta fakt\u0105, kad panteizmas gamtos niekuomet nepakelia iki \u017emogaus lygmens, o abu \u2013 ir \u017emog\u0173, ir gamt\u0105 \u2013 \u012fmurkdys \u012f li\u016bn\u0105. Gal\u0173 gale jam ne\u017einomos tokios kategorijos ar kriterijai, kurie leist\u0173 atskirti blog\u0105 prigimt\u012f nuo geros. Vadovaudamiesi panteizmu, moral\u0117je prieiname prie D. de Sade\u2019o posakio \u201eTai, kas yra, yra gerai\u201c, o \u017emogus n\u0117ra vertesnis u\u017e \u017eol\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, \u012f Asy\u017eiet\u012f nereikt\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f panteist\u0105, bet jo \u012fsivaizdavimas, kad visos b\u016btyb\u0117s lygiavert\u0117s, lengvai u\u017eveda ant panteistinio kelio. Visgi jau dabar nor\u0117\u010diau pabr\u0117\u017eti, kad i\u0161 Asy\u017eie\u010dio galime daug pasimokyti. I\u0161 White\u2019o irgi: daugelis krik\u0161\u010dionyb\u0117s form\u0173 taip pat neatsak\u0117 \u012f klausim\u0105, kaip mums dera elgtis su gamta. Pakankamai da\u017enai krik\u0161\u010dioni\u0161kas m\u0105stymas menkai tevertino ar tiesiog ignoravo gamt\u0105. Pavyzd\u017eiui, Bizantijos menas tik dangaus k\u016bnus laik\u0117 vertingais. Tik Masaccio Italijoje ir van Eyckas Nyderlanduose v\u0117l \u0117m\u0117 tapyti tikrovi\u0161k\u0105 gamt\u0105. Ir iki \u0161iol didelei krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 daliai b\u016bdingas gamt\u0105 niekinantis platonizmas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">White\u2019as teis\u0117tai protestavo prie\u0161 klaidingas krik\u0161\u010dioni\u0161kas pa\u017ei\u016bras. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, jei manysime gal\u012f \u017eiauriai elgtis su gyv\u016bnais d\u0117l to, kad jie neturi sielos ir turi b\u016bti valdomi, vadovausim\u0117s tik i\u0161kreipta krik\u0161\u010dionybe. Ta\u010diau koks gi tikrasis Biblijos po\u017ei\u016bris, gal\u012fs mums b\u016bti pagrindas sprend\u017eiant ekologijos problem\u0105? Kokia turi b\u016bti m\u016bs\u0173 pozicija gamtos at\u017evilgiu? Kaip Biblija \u017ei\u016bri \u012f gamt\u0105?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pasaulio suk\u016brimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0161koji gamtos samprata paremta pasaulio suk\u016brimo koncepcija: Dievas buvo i\u0161 prad\u017ei\u0173 ir visk\u0105 suk\u016br\u0117 i\u0161 nieko. Taigi pasaulio suk\u016brimas n\u0117ra papras\u010diausias Dievo esyb\u0117s i\u0161pl\u0117timas. Sukurtas pasaulis egzistuoja atskirai, sukurti daiktai yra i\u0161 ties\u0173 ir jie \u2013 objektyv\u016bs. Tokiu b\u016bdu biblinis po\u017ei\u016bris gamtos vert\u0119 traktuoja kaip <em>savaimin\u0119<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Esmine filosofijos problema Sartre\u2019as laiko klausim\u0105, ar kas nors egzistuoja. O gamta yra, \u2013 net jei \u017emogus ir ne\u017eino, kod\u0117l. Krik\u0161\u010dionys \u017eino, kod\u0117l ji yra. Sukurtas pasaulis n\u0117ra dievi\u0161kosios esyb\u0117s dalis arba \u201eDievo sapnas\u201c, kaip tvirtina Ryt\u0173 filosofai, \u2013 jis yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Gal tai atrodo naivu ar savaime suprantama, bet n\u0117ra taip paprasta. Krik\u0161\u010dioni\u0161koji koncepcija yra turininga ir duoda labai svarbi\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pavyzd\u017eiui, \u012fdomu, kad oland\u0173 dailininkai paplitus Reformacijos id\u0117joms prad\u0117jo tapyti gamt\u0105. Jie nebebuvo ver\u010diami kurti vien religin\u0117s tematikos darbus. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 nuo to laiko religin\u0117s scenos tapomos retai. Daugumai meninink\u0173 staiga \u0117m\u0117 atrodyti, kad gamt\u0105 verta tapyti, ir rado atspar\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161koje dirvoje. Jei manome, kad gamt\u0105 tapyti verta, drauge tarsi teigiame, kad gamta, kuri\u0105 tapome, pati savaime yra vertinga. \u0161tai koks yra tikrasis krik\u0161\u010dioni\u0161kas po\u017ei\u016bris, kuris remiasi pasaulio suk\u016brimo i\u0161 nieko realybe ir tuo faktu, kad Dievas lygiai taip suk\u016br\u0117 visus daiktus. <em>Visi<\/em> daiktai tokiu pat b\u016bdu buvo i\u0161 nieko sukurti. Visko, taip pat ir \u017emogaus, kilm\u0117 yra ta pati.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visa tai, be abejo, susij\u0119 su Dievo esybe. \u010cia i\u0161kyla ne tik klausimas, <em>ar<\/em> Dievas egzistuoja, ta\u010diau ir koks Dievas egzistuoja. Dievas, kuriuo tiki \u017eydai ir krik\u0161\u010dionys, absoliu\u010diai skiriasi nuo kit\u0173 pasaulio diev\u0173. Jis yra asmeni\u0161kas ir begalinis Dievas. Ryt\u0173 dievyb\u0117s pagal apibr\u0117\u017eim\u0105 yra begalin\u0117s, visk\u0105 vienodai sujungdamos \u2013 vyri\u0161k\u0105 ir moteri\u0161k\u0105 prad\u0105, \u017eiaurum\u0105 ir ne\u017eiaurum\u0105 ir t. t. Bet jos niekuomet n\u0117ra asmeni\u0161kos. O Vakar\u0173 kult\u016br\u0173 dievyb\u0117s \u2013 graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 dievai, didingasis dievas Toras ir anglosaks\u0173 dievai, prie\u0161ingai, visuomet buvo asmeni\u0161ki, ta\u010diau riboti ir baigtiniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dyd\u0173 ir krik\u0161\u010dioni\u0173 Dievas, kaip matome, yra ypatingas, nes jis \u2013 begalinis ir kartu asmeni\u0161kas. Kaip jis pats \u017ei\u016bri \u012f savo sukurt\u0105 pasaul\u012f? Kalbant apie jo begalyb\u0119, reikia pasakyti, kad tarp jo ir pasaulio \u017eioj\u0117ja did\u017eiul\u0117 praraja. Jis sukuria visus daiktus, jis vienintelis yra K\u016br\u0117jas, visa kita \u2013 sukurta. Tik jis \u2013 begalinis, tik jis \u2013 K\u016br\u0117jas, visa kita yra k\u016briniai ir jie baigtiniai. Tik jis \u2013 nepriklausomas, visa kita yra priklausantys daiktai. Pagal Biblijos teiginius, \u017emogus, gyv\u016bnai, augalai visi vienodai yra atskirti nuo Dievo, nes jis juos suk\u016br\u0117. Jei kalb\u0117sime apie begalyb\u0119, tai \u017emogus lygiai taip atskirtas nuo Dievo kaip ir ma\u0161ina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienu begalyb\u0117s at\u017evilgiu praraja yra tarp Dievo ir viso kito, tarp K\u016br\u0117jo ir sukurt\u0173 daikt\u0173. Bet yra ir kitas at\u017evilgis \u2013 asmeni\u0161kumo. Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 pagal savo atvaizd\u0105. Tod\u0117l \u017emogus tuo po\u017ei\u016briu, kaip asmeni\u0161ka b\u016btyb\u0117, yra atskirtas nuo gamtos. Kadangi jis yra asmenyb\u0117, tai jo vieta sukurtame pasaulyje ypatinga. \u017emogui svarbiausia yra ry\u0161ys su \u201eauk\u0161tyb\u0117mis\u201c, su Dievu. Tokiu b\u016bdu u\u017e asmeni\u0161kumo yra gyv\u016bnai, augalai ir ma\u0161inos, t. y. anoje prarajos pus\u0117je, o Dievas ir <em>\u017emogus <\/em>\u2013 \u0161ioje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-content\/uploads\/stories\/straipsniai\/971sese1.gif\" alt=\"\" width=\"428\" height=\"223\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip asmenin\u0117 b\u016btyb\u0117 \u017emogus skiriasi nuo visos kitos k\u016brinijos, bet, kita vertus, kaip sukurta b\u016btyb\u0117 jis sudaro vienum\u0105 su ja. Taigi abiem at\u017evilgiais \u017emogus susij\u0119s dviem esminiais saitais \u2013 \u201eauk\u0161tyn\u201c su Dievu ir \u201e\u017eemyn\u201c su jo sukurtuoju pasauliu. Taip krik\u0161\u010dionis gali atsakyti \u012f klausim\u0105, kas jis yra kaip \u017emogus. A\u0161 esu sukurtas pagal Dievo atvaizd\u0105, kaip individuali, asmeni\u0161ka b\u016btyb\u0117, atsigr\u0119\u017eusi \u012f Diev\u0105 ir kokybi\u0161kai \u2013 ne tik kiekybi\u0161kai \u2013 skiriuosi nuo kit\u0173 k\u016brini\u0173. A\u0161 nesu vien atom\u0173 ir energijos daleli\u0173 sankaupa. Bet, kita vertus, kai apsidairau steb\u0117damas gamt\u0105, matau daug \u012f save pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173. A\u0161 taip pat sukurtas \u2013 kaip ir gyv\u016bnai, augalai ar vandens atomai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mes atskirti nuo \u201e\u017eemesni\u0173j\u0173\u201c k\u016brinijos form\u0173 ir visgi esame su jomis susij\u0119. Tai ne alternatyva, \u2013 tikros abi pus\u0117s. Tokios koncepcijos nerasime n\u0117 vienoje filosofijoje. Ji, be kita ko, paai\u0161kina mechanines \u017emogaus funkcijas. Pavyzd\u017eiui, m\u016bs\u0173 plau\u010di\u0173 sistema tokia pat kaip \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173. Tai nieko keisto, nes ir \u017emog\u0173, ir kitas b\u016btybes Dievas suk\u016br\u0117 gyventi toje pa\u010dioje aplinkoje. Kai kurios \u017emogaus funkcijos yra mechanin\u0117s. Refleksus turi ne tik gyv\u016bnai, bet iki tam tikro laipsnio jie b\u016bdingi ir \u017emon\u0117ms. To ir reikia tik\u0117tis, jei suvoksime, kad esame susij\u0119 saitais, siekian\u010diais tiek vir\u0161\u0173, tiek apa\u010di\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu gamt\u0105 imsiu suvokti tokiu po\u017ei\u016briu, kitaip suvoksiu gyvenim\u0105. Gamt\u0105 i\u0161vysiu kitoje \u0161viesoje. Esu kitoks nei ji, bet vis d\u0117lto giminingas jai. Galiu tarti: \u201eTikra tiesa, medis yra k\u016brinys kaip ir a\u0161 pats\u201c. Bet tai dar ne viskas, reikia psichologi\u0161kai pajausti, kad a\u0161 ir medis esame k\u016briniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is santykis tur\u0117t\u0173 kilti ne vien i\u0161 estetini\u0173 apm\u0105stym\u0173, \u2013 nors ir tai b\u016bt\u0173 pakankamas pagrindas, nes visa, kas gra\u017eu, yra svarbu, \u2013 bet ir i\u0161 noro gerbti kiekvien\u0105 b\u016btyb\u0119, nes ji tokia, koki\u0105 j\u0105 suk\u016br\u0117 Dievas. Taigi krik\u0161\u010dionis \u012f visus \u201edaiktus\u201c, taip pat ir \u012f med\u012f laukuose, \u017ei\u016bri pagarbiai. Ta\u010diau to med\u017eio nereik\u0117t\u0173 romantizuoti. Jei pakeliame kirv\u012f med\u017eiui kirsti, tai kertame ne asmen\u012f, kertame med\u012f. Jo nereikia idealizuoti, bet turime nepamir\u0161ti, kad j\u012f suk\u016br\u0117 Dievas ir jis u\u017esitarnauja pagarbos, nes Dievas j\u012f suk\u016br\u0117 kaip med\u012f. Jis visuomet su augalu apsieis kaip su augalu, su gyv\u016bnu kaip su gyv\u016bnu, su ma\u0161ina kaip su ma\u0161ina, o su \u017emogumi kaip su \u017emogumi nepa\u017eeisdamas savo sukurto pasaulio tvarkos. Jis nereikalaus, kad gyv\u016bnas elgt\u0173si kaip \u017emogus, bet ir su \u017emogumi nesielgs taip, tarsi jis b\u016bt\u0173 gyv\u016bnas. Su kiekvienu k\u016briniu jis elgiasi pagal atitinkam\u0105 jo \u201epakop\u0105\u201c, taip, kaip j\u012f suk\u016br\u0117. Jei norime rasti teising\u0105 santyk\u012f su Dievu, turime su jo k\u016brinija elgtis taip kaip ir jis. Galime, pavyzd\u017eiui, kirsti med\u017eius, nes netikime, kaip animistai, kad juose gyvena dvasios arba kad jie \u2013 dvasin\u0117s b\u016btyb\u0117s. Ir vis d\u0117lto turime pripa\u017einti, kad medis yra vertingas, ir gerbti j\u012f kaip ir kiekvien\u0105 k\u016brin\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kart\u0105 jau persp\u0117jome, kad negalima krik\u0161\u010dioni\u0161ko m\u0105stymo painioti su platonizmu. Platonizmas vis\u0105 material\u0173j\u012f pasaul\u012f vertina kaip \u017eemesn\u012f, bet jei suvoksime, kad materialiuosius dalykus suk\u016br\u0117 Dievas, nebegal\u0117sime j\u0173 vertinti kaip \u017eemesni\u0173. Ai\u0161ku, matome, kad jo k\u016briniai yra tam tikr\u0173 pakop\u0173. Ta\u010diau tai visai kas kita negu \u012fsivaizdavimas, kad kai kurie daiktai yra \u201e\u017eemesni\u201c, tai yra menkaver\u010diai, o kai kurie \u2013 \u201eauk\u0161tesni\u201c, tai yra svarbesni (tod\u0117l \u0161ias dviprasmi\u0161kas s\u0105vokas para\u0161iau kabut\u0117se). Dievas suk\u016br\u0117 visus daiktus, taigi \u012fsivaizdavimas apie kuri\u0173 nors \u201e\u017eemum\u0105\u201c yra visi\u0161kai klaidingas. Tam tikrus daiktus priskirdami prie \u201e\u017eemesni\u0173\u201c \u012f\u017eeistume Diev\u0105, kuris juos suk\u016br\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar viena prie\u017eastis, kod\u0117l negalime \u012f materij\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f \u201e\u017eemesn\u0119\u201c, yra inkarnacija ir k\u016bni\u0161kas J\u0117zaus prisik\u0117limas i\u0161 mirusi\u0173j\u0173. Inkarnacijos metu Dievas pri\u0117m\u0117 \u017emogaus k\u016bn\u0105. Kristus i\u0161 ties\u0173 buvo prikeltas k\u016bnu i\u0161 mirties. Prisik\u0117l\u0119s jis gal\u0117jo valgyti ir j\u012f buvo galima paliesti. Jis nebuvo vien dvasia. \u0161is prisik\u0117l\u0119s k\u016bnas \u0161iuo metu yra ka\u017ekur mums neregimame pasaulyje. Toks pat bus ir m\u016bs\u0173 prisik\u0117limas. Kristui sugr\u012f\u017eus m\u016bs\u0173 k\u016bnai prisikels i\u0161 mirusi\u0173j\u0173. Tai bus tikras k\u016bni\u0161kas prisik\u0117limas. Kadangi Dievas m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105 suk\u016br\u0117 kaip ir Kristaus, tai rei\u0161kia, kad k\u016bno nevalia niekinti ar laikyti menkaver\u010diu. Kaip galiu teigti, jog mano k\u016bnas yra \u201e\u017eemesnis\u201c u\u017e mano siel\u0105, jei Dievas suk\u016br\u0117 ir viena, ir kita, \u2013 k\u016bn\u0105 ir siel\u0105? Tod\u0117l n\u0117ra jokio pagrindo grie\u017etai atskirti dvasini\u0173 ir materiali\u0173 dalyk\u0173. N\u0117ra prie\u0161taros tarp materialaus ir dvasinio prado.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tok\u012f pat akcent\u0105 randame ir Dievo sandoroje su Nojumi. Pr 9,9\u201310 skaitome: \u201e\u0160tai a\u0161 padarysiu mano sandor\u0105 su jumis ir su j\u016bs\u0173 palikuoniais po j\u016bs\u0173, ir su kiekviena gyva esybe, su jumis esan\u010dia&#8230;\u201c \u0160iais \u017eod\u017eiais Dievas sako, kad jo sandora su \u017emonija yra sandora su visa jo k\u016brinija. Ir toliau, 12\u201313, ra\u0161oma: \u201e\u0160tai sandoros \u017eenklas, kur\u012f a\u0161 duodu am\u017einiems laikams tarp man\u0119s ir tarp j\u016bs\u0173, ir kiekvienai gyvai su jumis esan\u010diai esybei. A\u0161 d\u0117siu savo lank\u0105 \u012f debesis, ir jis bus \u017eenklas sandoros tarp man\u0119s ir tarp \u017eem\u0117s\u201c. \u010cia Dievas pateikia vis\u0105 jo sukurt\u0105 pasaul\u012f apiman\u010di\u0105 prana\u0161yst\u0119. Dievui svarbus jo pasaulis ir jis jo neniekina.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">K\u0105 mes galime pasiekti? Realus pagijimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aptar\u0117me krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f gamt\u0105 ir m\u016bs\u0173 pozicij\u0105 jos at\u017evilgiu. K\u0105 konkre\u010diai galime ir privalome padaryti ekologijos problemoms spr\u0119sti? K\u0105 tuo galime pasiekti? Panagrin\u0117kime visas m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, s\u0105sajas. Pirmiausia tai b\u016bt\u0173 ry\u0161ys su Dievu. J\u012f suard\u0117 pirmoji \u017emoni\u0173 nuod\u0117m\u0117 (Pr 3). Ta\u010diau nuod\u0117m\u0117 ne tik atskyr\u0117 \u017emog\u0173 nuo Dievo, ji sutrauk\u0117 ir kitus, gilesnius ry\u0161ius. \u012esid\u0117m\u0117tina, kad \u201eprakeiksmas\u201c (Pr 3) sutelktas \u012f fizinius dalykus: <em>\u017eem\u0117<\/em> prakeikiama d\u0117l \u017emogaus, darbai laukuose vargins vyro <em>k\u016bn\u0105<\/em>. Moters <em>k\u016bnas<\/em> tur\u0117s k\u0119sti gimdymo skausmus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi pirmoji nuod\u0117m\u0117 pirmiausia atskyr\u0117 \u017emog\u0173 nuo Dievo, o d\u0117l to \u017emogus ir vidujai susiskald\u0117. Mums \u017einomas toks psichologinis susiskaldymas. Kitas susiskaldymas \u2013 sociologinis. Tai praraja tarp \u017emoni\u0173 (aliuzij\u0105 \u012f tokias problemas aptinkame jau Pr 3,16: \u201eIr b\u016bsi [moterie] vyro vald\u017eioje, o jis bus tavo valdovas\u201c). Be to, \u017emogus atskirtas ir nuo gamtos, o gamta taip pat susiskald\u017eiusi. Visur matyti susiskaldymas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet jei priimame Krist\u0173 kaip I\u0161ganytoj\u0105, tai Dievas panaikina m\u016bs\u0173 kalt\u0119 Kristaus nuteisinimu. Per tai mes <em>turime<\/em> am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 ir nebestosime prie\u0161 teism\u0105. Ta\u010diau praktikoje, m\u016bs\u0173 gyvenime, nuo m\u016bs\u0173 tapimo krik\u0161\u010dionimis iki Kristaus sugr\u012f\u017eimo arba m\u016bs\u0173 mirties, m\u016bs\u0173 santykis su Dievu dar n\u0117ra tobulas. Tai pasikeis, kai J\u0117zus sugr\u012f\u0161 visame savo prakilnume. Rom 8,19\u201323 Paulius \u017evelgia \u012f tai, kas vyks ateityje: \u201eK\u016brinija su ilgesiu laukia, kada bus apreik\u0161ti Dievo vaikai. Mat k\u016brinija buvo pajungta tu\u0161tybei, \u2013 ne savo noru, bet paverg\u0117jo valia, \u2013 su viltimi, kad ir pati k\u016brinija bus i\u0161vaduota i\u0161 pragai\u0161ties vergov\u0117s ir \u012fgis Dievo vaik\u0173 garb\u0117s laisv\u0119. Juk mes \u017einome, kad visa k\u016brinija iki \u0161iol tebed\u016bsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis \u2013 ir mes dejuojame laukdami \u012fsik\u016bnijimo ir m\u016bs\u0173 k\u016bno atpirkimo\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 i\u0161ganymas bus visi\u0161kai \u012fgyvendintas tik per \u0161\u012f \u012fvyk\u012f. Tik tuomet b\u016bsime pakyl\u0117ti, gyvensime nesudrumstame bendrume su Dievu, j\u012f matysime ir nebenusid\u0117sime. Ta\u010diau svarbiausia \u0161ioje vietoje yra tai: Paulius sako, kad m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kiems k\u016bnams prisikeliant i\u0161 numirusi\u0173j\u0173 <em>drauge bus i\u0161gelb\u0117ta ir gamta<\/em>. I\u0161gelb\u0117s \u017emog\u0173 ir gamt\u0105 \u2013 kaip ir pirmosios Izraelio Paschos metu Egipte kraujas ant dur\u0173 stakt\u0173 i\u0161gelb\u0117jo ne tik \u017emoni\u0173 pirmgimius, bet ir tautos galvij\u0173 pirmgimius (I\u0161 12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lai\u0161ko romie\u010diams 6 skyriuje Paulius perkelia tai \u012f m\u016bs\u0173 dabarties situacij\u0105 ir palie\u010dia vien\u0105 svarbiausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko dvasingumo princip\u0173. Kristus mir\u0117, Kristus yra m\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojas ir Kristus sugr\u012f\u0161 prikelti m\u016bs\u0173 i\u0161 mirusi\u0173j\u0173. O kadangi tai, kas \u012fvyko per Kristaus mirt\u012f ir kas \u012fvyks jam sugr\u012f\u017etant, yra tikra, <em>jau \u0161iandien<\/em> turime tai i\u0161gyventi <em>realiai<\/em> per savo tik\u0117jim\u0105 ir \u0161ventosios Dvasios gali\u0105. Rom 6,8 ir 11: \u201eJeigu esame mir\u0119 su Kristumi, tikime ir gyvensi\u0105 su juo&#8230; Taip ir j\u016bs laikykite save mirusiais nuod\u0117mei, o gyvais Dievui Kristuje J\u0117zuje\u201c. Jau \u0161iandien visose pirmosios nuod\u0117m\u0117s paliestose srityse turime siekti realaus [6] pagijimo. Mes, krik\u0161\u010dionys, ne tik turime skelbti, kad \u201evien\u0105 dien\u0105\u201c visi\u0161kai pagysime, \u2013 mes raginami liudyti, kad su Dievo pagalba ir Kristaus darbo d\u0117ka \u010dia ir dabar galimas realus pagijimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau pernelyg da\u017enai Ba\u017eny\u010dia buvo nepaj\u0117gi. Visi \u2013 skyrium ir kaip bendruomen\u0117 \u2013 turime sugeb\u0117ti parodyti, kad visose pirmosios nuod\u0117m\u0117s paliestose srityse (\u017emogus ir Dievas; \u017emogaus vidus; \u017emogus ir \u017emogus; \u017emogus ir gamta; gamta) per Krist\u0173 \u012fmanomas <em>realus, regimas,<\/em> bet <em>ne visi\u0161kas<\/em> pagijimas. Remiantis b\u016bsimo visi\u0161ko ne tik \u017emogaus, bet ir visos k\u016brinijos i\u0161gelb\u0117jimo faktu, m\u016bs\u0173, Ba\u017eny\u010dios, pa\u0161aukimas yra jau \u0161iandien s\u0105veikoje su gamta nepamir\u0161ti jos b\u016bsimos pad\u0117ties: jei Dievas nori \u0161io gamtos i\u0161ganymo ir kada nors j\u012f \u012fgyvendins \u2013 kuo \u0161iandien galiu prie \u0161io i\u0161ganymo prisid\u0117ti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip tai pasiekti? Kaip mat\u0117me, galime t\u0105 daryti, pabr\u0117\u017edami pasaulio suk\u016brimo koncepcij\u0105. Be to, teisingai suvokdami \u017emogaus \u201evie\u0161patavim\u0105\u201c gamtai (Pr 1,28). \u017emogus paskirtas valdyti \u201e\u017eemesni\u0105sias\u201c pasaulio r\u016b\u0161is, bet jis neturi suverenaus vie\u0161patavimo privilegijos. Vienas Dievas yra suverenus valdovas. \u017emogus pri\u017ei\u016bri ne savo nuosavyb\u0119. Jei ir turime vali\u0105 gamtai, ji vis tiek n\u0117ra <em>m\u016bs\u0173 nuosavyb\u0117<\/em>. Ji priklauso Dievui, o mes turime j\u0105 tvarkyti be menkiausio noro i\u0161naudoti. Ji mums paskolinta, gal patik\u0117ta, bet mums nepriklauso. Vie\u0161patauti jai gali tik Dievas, tik Dievo vie\u0161patavimo sri\u010diai ji priklauso.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet nuo pirmosios nuod\u0117m\u0117s \u017emogus neteisingai naudojasi savo valdymo teise. Jis virto mai\u0161tininku, stojusiu \u012f visatos centr\u0105. Nuo pasaulio suk\u016brimo prad\u017eios \u017emogus turi vald\u017ei\u0105, bet kaip puol\u0119s k\u016brinys jis piktnaud\u017eiauja ja ir engia kitus k\u016brinius, tarsi tur\u0117t\u0173 \u012f juos autonomin\u0119 teis\u0119. Bet krik\u0161\u010dionys, kurie per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 pasiek\u0117 bendrum\u0105 su Dievu ir kuriems jis yra svarbiausias, tur\u0117t\u0173 demonstruoti teising\u0105 santyk\u012f su gamta. Turime j\u0105 valdyti, bet ne kaip puol\u0119 \u017emon\u0117s. Neturime elgtis taip, tarsi gamta savaime b\u016bt\u0173 nieko verta. Tikras vie\u0161patavimas, toks, koks jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti, su visais daiktais apsieina kaip su vertingais ir j\u0173 negriauna.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ba\u017eny\u010dia visais laikais to tur\u0117jo mokyti ir t\u0105 praktikuoti, bet to nedar\u0117. Kas b\u016bt\u0173, sakykime, \u012fvyk\u0119, jei pramon\u0117s revoliucijos metu Ba\u017eny\u010dia b\u016bt\u0173 pasisakiusi prie\u0161 piktnaud\u017eiavim\u0105 ekonomine vald\u017eia? Tuo neteigiame, es\u0105 pramon\u0117s revoliucija buvusi bloga arba kapitalizmas b\u016btinai buv\u0119s neteisingas. Bet Ba\u017eny\u010dia tuo metu, kai ji dar stipriai veik\u0117 visuomen\u0117s nuomon\u0119, nepasisak\u0117 (su retomis i\u0161imtimis) prie\u0161 ne\u017emoni\u0161kas pramon\u0117s darbinink\u0173 darbo ir gyvenimo s\u0105lygas. Tai lengvab\u016bdi\u0161kai buvo perleista Karlui Marxui ir jo sek\u0117jams [7]. Lygiai taip Ba\u017eny\u010dia nepasisak\u0117 ir prie\u0161 gamtos niokojim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei Ba\u017eny\u010dia imsis \u012fgyvendinti savo tik\u0117jim\u0105 santykiuose su \u017emon\u0117mis ir su gamta, tai bus prad\u0117tas realus i\u0161ganymas. Vienas pirm\u0173j\u0173 tokio i\u0161ganymo vaisi\u0173 yra naujas gro\u017eio suvokimas. Dievas apdovanojo \u017emog\u0173 sugeb\u0117jimu pajausti gro\u017e\u012f, to negali gyv\u016bnai \u2013 dar n\u0117 vienas gyv\u016bnas nesuk\u016br\u0117 jokio meno k\u016brinio. Dievo pavyzd\u017eiu sukurtas \u017emogus turi estetikos poj\u016bt\u012f, ir jeigu jis su gamta elgsis taip, kaip jam dera, \u2013 kaip j\u0105 tvarkan\u010diam valdovui, o ne kaip aklam i\u0161naudotojui, \u2013 tuomet gamtos gro\u017eis bus i\u0161saugotas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0173 pirma krik\u0161\u010dionims nedera elgtis kaip griov\u0117jams. M\u016bs\u0173 pareiga su gamta elgtis nepaprastai pagarbiai. Galime kirsti med\u017eius namui statyti arba sukurti ugniai, kuri teiks \u0161ilum\u0105 \u0161eimai. Bet negalime savivaliaudami kirsti med\u017ei\u0173. Jei reikia, galime lupti kam\u0161\u010diamed\u017eio \u017eiev\u0119 ir j\u0105 apdoroti. Bet neleistina be b\u016btinos prie\u017easties skobti med\u017eio \u017eiev\u0117s, kad augalas nud\u017ei\u016bt\u0173 ir b\u016bt\u0173 paliktas kaip skeletas d\u016bl\u0117ti v\u0117juose. Taip elgdamiesi pa\u017eeid\u017eiame med\u017eio \u201eteises\u201c. Galime savo namuose i\u0161naikinti skruzdes; bet nevalia u\u017emir\u0161ti, kad skruzdei Dievas skyr\u0117 viet\u0105 pasaulyje, tod\u0117l j\u0105 turime gerbti kaip Dievo k\u016brin\u012f. Kod\u0117l tur\u0117tume ty\u010dia sutrypti mi\u0161ko takeliu b\u0117gan\u010di\u0105 skruzd\u0117l\u0119? Tiesa, ji nesukurta pagal Dievo atvaizd\u0105, bet kaip k\u016brinys ji prilygsta \u017emogui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161\u0117j\u0119 \u012f med\u017eiokl\u0119, \u017einoma, \u017eudome \u017ev\u0117ris nor\u0117dami prasimaitinti, bet tai dar nerei\u0161kia, kad jie gyvena tam, kad mes juos skerstume. Tas pats pasakytina ir apie \u017e\u016bkl\u0119. Yra toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie \u017evejoja ir paskui sup\u016bdo savo laimik\u012f ant kranto. O \u017euvis? Ar ji neturi savo teisi\u0173? Ir ne romantinio su\u017emoginimo prasme, bet tikr\u0173, jai skirt\u0173 teisi\u0173? Viena vertus, b\u016bt\u0173 klaidinga su \u017euvimi elgtis kaip su \u017emogaus k\u016bdikiu, ta\u010diau kita vertus, \u017euvis n\u0117ra ir pliauska.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pranci\u0161kus Asy\u017eietis m\u016bs\u0173 aplinkos b\u016btybes pavadino \u201ebroliais ir seserimis\u201c. Jei suvoksime, kad medis, skruzd\u0117l\u0117, \u017euvis ir \u017emogus yra tokie pat Dievo k\u016briniai, tai jis bus nurod\u0119s keli\u0105, apie kur\u012f tur\u0117tume pam\u0105styti ir juo pasukti. Ma\u017ea to, tur\u0117\u010diau psichologi\u0161kai pajusti tai, matydamas med\u012f, pauk\u0161t\u012f, skruzd\u0119. Jei <em>The Doors<\/em> t\u0105 tur\u0117jo galvoje, kalb\u0117dami savo dainoje apie \u201em\u016bs\u0173 gra\u017ei\u0105j\u0105 seser\u012f\u201c, tai rodo j\u0173 nepaprast\u0105 i\u0161mint\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Francis A. Schaeffer,<\/strong> (1912\u20131984), teologas, tarptautin\u0117s L&#8217;Abri draugijos \u012fk\u016br\u0117jas ir ilgametis vadovas, daugiau kaip 20 knyg\u0173 autorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Schaeffer F. A. Pollution and the Death of Man. \u2013 Good News Publishers\/Crossway Books, 1970<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Neseniai pakviestas jauno, pasaulyje gerai \u017einomo ekologo, kuris ketino man papasakoti apie savo darb\u0105, buvau nuvyk\u0119s \u012f Bermud\u0173 salas skaityti paskait\u0173. Dawidas B. Wingate\u2019as ypa\u010d i\u0161gars\u0117jo pastangomis i\u0161saugoti Bermud\u0173 audrapauk\u0161t\u012f nuo visi\u0161ko i\u0161nykimo. \u0160is pauk\u0161tis yra kiek did\u0117lesnis u\u017e karvel\u012f. Bermud\u0173 audrapauk\u0161\u010diai suka lizdus jau tik nedaugelyje ma\u017e\u0173 saleli\u0173 aplink did\u017eiausi\u0105 Bermud\u0173 sal\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[48,179],"autorius":[622],"class_list":["post-510","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-1","tag-gyvenimo-prasme","tag-zeme","autorius-francis-a-schaeffer"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/510","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=510"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/510\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":512,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/510\/revisions\/512"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=510"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=510"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=510"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=510"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}