{"id":519,"date":"2016-05-12T16:22:09","date_gmt":"2016-05-12T13:22:09","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=519"},"modified":"2016-05-12T16:22:15","modified_gmt":"2016-05-12T13:22:15","slug":"trumpas-ekologijos-zodynelis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/trumpas-ekologijos-zodynelis\/","title":{"rendered":"Trumpas ekologijos \u017eodyn\u0117lis"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Anglies dioksidas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bespalv\u0117s, nedegan\u010dios, silpnai r\u016bg\u0161\u010dios dujos. Anglies dioksidas yra nat\u016brali oro sudedamoji dalis, sudaranti 0,33 proc. Jis susidaro kv\u0117puojant gyviems organizmams ir vis\u0173 pirma degant med\u017eiagoms (elektrin\u0117se, ma\u017eose k\u016bryklose deginant angl\u012f, naft\u0105 ir dujas). Ma\u017eos koncentracijos anglies dioksidas yra nekenksmingas, o didel\u0117s \u2013 gali veikti svaiginan\u010diai ar tro\u0161kinan\u010diai. Anglies dioksidas priklauso <em>klimato dujoms<\/em>, kurios, absorbuodamos ilg\u0173j\u0173 bang\u0173 spinduliavim\u0105, s\u0105lygoja nat\u016bral\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105. Nuo industrializacijos prad\u017eios, daugiau naudojant anglies, gamtini\u0173 duj\u0173 ir mazuto bei i\u0161kirtus tropinius mi\u0161kus, anglies dioksido kiekis atmosferoje <em>padid\u0117jo ma\u017edaug 25 proc<\/em>. Ma\u017edaug 50 proc. antropogeninio (\u017emogaus sukelto) \u0161iltnamio efekto sudaro anglies dioksidas. Jei nebus imtasi ma\u017einti anglies dioksido ir kit\u0173 duj\u0173 (metano, azoto oksido ir kt.) emisijos, po 100 met\u0173 vidutin\u0117 oro temperat\u016bra pakils 2,5 oC. \u0160is klimato istorijai ne\u012fprastas staigus at\u0161ilimas tur\u0117t\u0173 \u012ftakos pasauliniam klimato pasikeitimui (nors klimato pasikeitimo mast\u0173 ir poveikio dar negalima tiksliai nustatyti). D\u0117l globalinio at\u0161ilimo pasikeist\u0173 krituli\u0173 pasiskirstymas ir d\u0117l to pasist\u016bm\u0117t\u0173 vegetacin\u0117s zonos, b\u016bt\u0173 padarytas poveikis mi\u0161kams, nat\u016braliai ekosistemai ir \u017eem\u0117s \u016bkiui. Toliau reik\u0117t\u0173 laukti j\u016bros lygio pakilimo, d\u0117l kurio pada\u017en\u0117t\u0173 ir sustipr\u0117t\u0173 potvynio katastrofos.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Anglies monoksidas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bekvap\u0117s, bespalv\u0117s ir beskon\u0117s dujos. Anglies monoksidas susidaro nevisi\u0161kai sudegus <em>organiniams junginiams<\/em> (pagrindiniai \u0161altiniai \u2013 automobili\u0173 varikliai, sunkioji pramon\u0117, nam\u0173 \u0161ildymas). Anglies monoksidas ore santykinai greitai pavirsta anglies dioksidu. \u012ekv\u0117ptas anglies monoksidas u\u017eblokuoja deguonies patekim\u0105 \u012f krauj\u0105, audiniuose <em>sukelia deguonies <\/em>tr\u016bkum\u0105 bei s\u0105lygoja, esant tam tikrai koncentracijai, galvos skausm\u0105, pykinim\u0105, svaigim\u0105, \u016b\u017eim\u0105 ausyse ir s\u0105mon\u0117s netekim\u0105. D\u0117l didel\u0117s transporto koncentracijos piko valandomis arba esant nepalankioms oro s\u0105lygoms (smogui) ypatingai kenkia sergantiems \u0161irdies, kraujo apytakos ligomis.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Asbestas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai nat\u016braliai atrodanti pluo\u0161tin\u0117 med\u017eiaga. Asbestas paprastai susideda i\u0161 magnio silikato ir dar turi gele\u017eies, magnio, aliuminio, kalcio silicio oksid\u0173 ir kit\u0173 element\u0173. Pagal sud\u0117t\u012f ir kristal\u0173 strukt\u016br\u0105 asbestas skirstomas \u012f \u0161e\u0161ias r\u016b\u0161is.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Industriniu po\u017ei\u016briu reik\u0161mingiausias yra baltasis asbestas (chrizotilas). Pagrindin\u0117s naudojimo sritys yra asbestcemen\u010dio (\u0161iferis, fasado elementai, vamzdynai ir kt.) ir dangos gamyba. Asbesto yra glaiste, lang\u0173 kite, sandarinimo med\u017eiagose ir prie\u0161gaisrin\u0117s apsaugos audiniuose. \u012e aplink\u0105 jis gali patekti per <em>apdirbimo<\/em> ir <em>susid\u0117v\u0117jimo<\/em> procesus (pjaustant asbestcement\u012f arba jam d\u016bl\u0117jant, nusid\u0117vint stabd\u017ei\u0173 paklotams, ardant grind\u0173 dang\u0105). Asbestcemen\u010dio d\u016bl\u0117jimas sukelia asbesto i\u0161siskyrim\u0105, kuris \u017eymiai vir\u0161ija kitus emisijos \u0161altinius. Smulkios asbesto dulki\u0173 dalel\u0117s gali patekti \u012f plau\u010dius ir pasiekusios atitinkam\u0105 koncentracij\u0105 sukelti <em>mirtinus susirgimus<\/em> (asbestoz\u0119, plau\u010di\u0173, kr\u016btinpl\u0117v\u0117s arba pilvapl\u0117v\u0117s v\u0117\u017e\u012f). Asbesto produktus reik\u0117t\u0173 apdirbti kuo ma\u017eiau dulki\u0173 sukelian\u010diais b\u016bdais, naudojantis ir <em>kv\u0117pavimo apsaugos kauk\u0117mis<\/em>. Kad b\u016bt\u0173 visi\u0161kai i\u0161vengta asbesto sukeliamo pavojaus, reikia naudoti asbesto neturin\u010dius pakaitalus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Atmosfera<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Planetos dujos, specialus \u017dem\u0117s rutul\u012f gaubiantis oro sluoksnis. \u017demutin\u0117 atmosfera dalijama \u012f troposfer\u0105 (ma\u017edaug iki 10 km auk\u0161\u010dio) ir stratosfer\u0105 (ma\u017edaug iki 50 km auk\u0161\u010dio). Pateikiame \u201egryno oro\u201c sud\u0117tines dalis troposferoje:<br \/>\nazoto apie 78 proc.<br \/>\ndeguonies apie 19 proc.<br \/>\nvandens gar\u0173 apie 2 proc.<br \/>\nargono apie 1 proc.<br \/>\nanglies dioksido apie 0, 3 proc.<br \/>\nneono 18 mg\/kg<br \/>\nhelio 5 mg\/kg<br \/>\nmetano 1, 5 mg\/kg<br \/>\nazoto dioksido 0, 3 mg\/kg<br \/>\nvandenilio 0, 2 mg\/kg<br \/>\nksenono 0, 1 mg\/kg<br \/>\nozono 0, 02 mg\/kg<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pramon\u0117s rajon\u0173 oro u\u017eter\u0161tumas:<br \/>\nanglies dioksidu 330\u2013550 mg\/kg<br \/>\nanglies monoksidu 1\u201330 mg\/kg<br \/>\nanglies vandeniliu 0,2\u20132 mg\/kg<br \/>\nsieros dioksidu 10\u2013300 ug\/kg<br \/>\nazoto dioksidu 10\u2013200 ug\/kg<br \/>\nazoto monoksidu 10\u2013200 ug\/kg<br \/>\nozonu 20\u2013200 ug\/kg<br \/>\ndulk\u0117mis 50\u2013500 ug\/m3<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Baterijos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Elektros energijos kaupimo prietaisai. Skirstomi \u012f \u012fkraunamas sistemas (pavyzd\u017eiui, \u0161vino akumuliatoriai, nikelio-kadmio akumuliatoriai) ir ne\u012fkraunamas (pavyzd\u017eiui, gyvsidabrio oksido, sidabro oksido, cinko-oro, \u0161armo-mangano, cinko-anglies, li\u010dio baterijos). Skiriasi ir pagal formas (bloko, lazdeli\u0173, plok\u0161\u010dios baterijos, sagos formos elementai). Visose baterijose yra daugiau ar ma\u017eiau <em>aplink\u0105 ter\u0161ian\u010di\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173<\/em> \u2013 gyvsidabrio, \u0161vino, cinko, mangano, nikelio, kadmio. Kiekvienoje baterijoje yra gyvsidabrio, i\u0161skyrus \u0161vino-nikelio-kadmio akumuliatorius bei cinko-anglies ir li\u010dio baterijas. Did\u017eioji panaudot\u0173 baterij\u0173 dalis patenka \u012f atliekas. Apdorojus atliekas (pirmiausia po atliek\u0173 deginimo ir kompostavimo), i\u0161siskiria aplinkai pavojingi <em>sunkieji metalai<\/em>, kurie u\u017eter\u0161ia aplink\u0105 ir \u017emogaus organizm\u0105. Gyvsidabrio oksido ir \u0161armo-mangano baterijos yra pagrindiniai gyvsidabrio tar\u0161os \u0161altiniai buitin\u0117se atliekose.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Benzolas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bespalvis, turintis aromatin\u012f kvap\u0105, degus, lengvai lakus skystis. Organin\u0117je chemijoje svarbi pradin\u0117 med\u017eiaga aromatini\u0173 jungini\u0173 gamybai. Benzolas priskiriamas prie <em>v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010di\u0173 <\/em>med\u017eiag\u0173. Jo garai kenksmingi sveikatai. Santykinai didel\u0117 benzolo koncentracija gali sukelti leukemij\u0105 (kraujo v\u0117\u017e\u012f), o esant \u017eemai koncentracijai gali skatinti \u012fvairius kraujo sutrikimus. Be to, benzolas gali paveikti chromosomas. Jis nuodingai veikia vandens telkini\u0173 organizmus. Benzolo gar\u0173 \u017eala augalams n\u0117ra pasteb\u0117ta. Vidutini\u0161kai benzolo normaliame <em>benzine<\/em> yra 1,6 proc. ir \u0161vino neturin\u010diame bei su \u0161vinu A 95 ir A 98 benzine iki 2,3 proc. arba 3,8 proc.. \u012e aplink\u0105 patenka kartu su automobili\u0173 i\u0161metamosiomis dujomis ir garuodamas. Naudojant katalizatorius ir \u0161vino neturint\u012f benzin\u0105 automobili\u0173 benzolo emisij\u0105 galima suma\u017einti apie 90 proc.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Chloro angliavandeniliai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bendras pavadinimas organini\u0173 jungini\u0173, kuriuose yra chemi\u0161kai prijungto chloro. Kai kurie chloro angliavandeniliai d\u0117l junginio blogo skilimo ir toksi\u0161kumo sukelia stipri\u0105 ekologin\u0119 \u017eal\u0105. Daugelis chloro angliavandenili\u0173 labai i\u0161 l\u0117to suyra biologi\u0161kai (t. y. vykstant augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitai), arba ekologi\u0161kai (t. y. nat\u016bralia med\u017eiag\u0173 apytaka); d\u0117l gero tirpumo riebaluose \u0161is junginys gali kauptis \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 riebaliniuose audiniuose. Daugelis chloro angliavandenili\u0173 yra <em>labai nuodingi<\/em> ir gali <em>sukelti v\u0117\u017e\u012f<\/em>. Chloro angliavandeniliui priklauso ir polichloruotas dibenzodioksinas (dioksinas), kuriuo 1996 metais Italijoje prie Seveso buvo u\u017enuodytas i\u0161tisas \u017eem\u0117s ruo\u017eas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017eniausiai chloro angliavandeniliai naudojami gaminti <em>pesticidams, medienos apsaugos priemon\u0117ms, valikliams, tirpalams, plastmas\u0117ms ir narkoz\u0117s vaistams<\/em>.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Fluorchlorangliavandeniliai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Angliavandenili\u0173 junginiai (da\u017eniausiai metano ir etano dariniai), kuriuose vandenilio atomai, veikiami fluoro ir chloro atom\u0173 beveik visi\u0161kai pakei\u010diami. \u012evair\u016bs fluorchlorangliavandeniliai pa\u017eym\u0117ti skai\u010di\u0173 kodais (R 11, R 12, R 113 ir R 22 \u2013 da\u017eniausiai sutinkami fluorchlorangliavandeniliai), yra skysto arba duj\u0173 pavidalo. Fluorchlorangliavandeniliai naudojami kaip <em>\u0161aldikliai<\/em> \u0161aldytuvuose, kaip valymo priemon\u0117s elektronikos pramon\u0117je, sintetini\u0173 med\u017eiag\u0173 putojimui sukelti (daugiausia poliuretanin\u0117s putos) ir <em>aerozoliui <\/em>gaminti. 1986 metais pasaulyje buvo pagaminta ir sunaudota 1,14 mln. ton\u0173 fluorchlorangliavandenili\u0173. Nuo tada gamybos ir sunaudojimo kiekis truput\u012f suma\u017e\u0117jo. Fluorchlorangliavandeniliai nepaprastai stabil\u016bs ir nenuodingi, tod\u0117l juos tiesiogiai galima naudoti \u012fvairiose srityse.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fluorchlorangliavandeniliai nesuyra \u017eem\u0117s pavir\u0161iuje ir \u017eemutiniuose oro sluoksniuose ir po keleto met\u0173 patenka \u012f stratosfer\u0105 (10\u201350 km auk\u0161t\u012f), kur gerokai prisideda prie <em>ozono sluoksnio ardymo<\/em>. Ozono sluoksnis i\u0161filtruoja trumpabangius saul\u0117s \u0161viesos ultravioletinius spindulius, daran\u010dius \u017eal\u0105 \u017emon\u0117ms, gyv\u016bnams ir augalams. D\u0117l suardyto ozono sluoksnio gali pada\u017en\u0117ti <em>odos v\u0117\u017eio<\/em> lig\u0173. Fluorchlorangliavandenilius reik\u0117t\u0173 visur pakeisti aplinkai nekenksmingomis med\u017eiagomis (pavyzd\u017eiui, angliavandenil\u012f naudoti sintetini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir aerozolio gamyboje, amoniak\u0105 \u2013 kaip \u0161aldikl\u012f, dr\u0117kinamas valymo sistemas \u2013 elektronin\u0117ms dalel\u0117ms valyti ir kt.).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Formaldehidas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bespalv\u0117s, nemalonaus kvapo dujos. Svarbi chemini\u0173 produkt\u0173 pradin\u0117 med\u017eiaga. Formaldehidas naudojamas daugelyje pramon\u0117s sri\u010di\u0173 (dro\u017eli\u0173 plok\u0161\u010di\u0173, da\u017e\u0173, tekstil\u0117s gamyboje ir kt.) ir kaip dezinfekavimo bei konservavimo priemon\u0117 (pavyzd\u017eiui, kosmetikoje).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Karbamidin\u0117 formaldehido derva naudojama kaip jungiamoji priemon\u0117 dro\u017eli\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 gamybai ir nam\u0173 izoliacijai. Formaldehido <em>garai <\/em>(i\u0161 dro\u017eli\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 ir sandarinimo put\u0173) gali sukelti <em>stiprius galvos skausmus, sudirginti kv\u0117pavimo takus<\/em> ir gleivines. Pasteb\u0117ta ir <em>odos alergin\u0117 reakcija<\/em>. Manoma, kad formaldehidas gali sukelti v\u0117\u017e\u012f.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161metamosios dujos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai i\u0161 vidaus degimo varikli\u0173 (Oto ir dyzeliniai varikliai) \u012f aplink\u0105 patenkan\u010dios dujos. Jos susideda i\u0161 aplinkai neutrali\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 <em>azoto duj\u0173, vandens gar\u0173, anglies dioksido<\/em> ir kenksming\u0173 \u2013 <em>anglies monoksido, azoto oksido, angliavandenilio, taip pat dulki\u0173 ir suod\u017ei\u0173<\/em>. Anglies monoksidas, angliavandenilis ir suod\u017eiai susidaro nevisi\u0161kai sudegus degalams; tiesa, suod\u017eius i\u0161meta beveik tik dyzeliniai varikliai. Azoto oksidas susidaro i\u0161 azoto ir deguonies vykstant auk\u0161tos temperat\u016bros degimui. I\u0161metamosiose dujose susikaupusios dulk\u0117s, kurios pa\u0161alinamos i\u0161 benzino su \u0161vinu Oto varikliuose, ir suod\u017eiai dyzeliniuose varikliuose yra kenksmingi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Katalizatorius<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Med\u017eiaga, skatinanti kit\u0173 med\u017eiag\u0173 kitim\u0105, bet pati i\u0161liekanti nepakitusi. Nuo 1975 met\u0173 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose automobiliuose imta pla\u010diai naudoti katalizatorius, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra tauri\u0173j\u0173 metal\u0173. Nesureguliuoti katalizatoriai ir \u201etrij\u0173 keli\u0173\u201c katalizatoriai su mi\u0161ria valdymo sistema per zondus \u201eLambda\u201c skiriasi. I\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173 kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 katalizatoriai gali suma\u017einti iki 90proc. ir daugiau. Automobiliams su katalizatoriais reikia be\u0161vinio benzino.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nitritai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai azoto r\u016bg\u0161ties druskos. Nitritai yra <em>nuodingi<\/em>, jie <em>pa\u017eeid\u017eia kraujo apr\u016bpinim\u0105 deguonimi<\/em>. \u017dmones gali prad\u0117ti pykinti, gali atsirasti dusulys (cianoz\u0117) ir skrand\u017eio negalavim\u0173. Nitritai ypa\u010d \u017ealingi <em>k\u016bdikiams <\/em>(vartojant pa\u0161ildytas dar\u017eoves, kurios buvo smarkiai tr\u0119\u0161iamos ir kuriose susidar\u0119 nitratai gali pavirsti \u012f bakterinius nitritus). \u017dmogaus skrandyje ir \u017earnyne \u0161i med\u017eiaga per maisto produkt\u0173 aminus gali pavirsti \u012f <em>nitrozinius aminus<\/em>. Tokie junginiai <em>sukelia v\u0117\u017e\u012f<\/em>.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ozonas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dujos, kurios stratosferoje susidaro d\u0117l ultravioletinio spinduliavimo ir ma\u017eais kiekiais patenka \u012f netoli \u017dem\u0117s esan\u010dius sluoksnius. Ozonas susidaro ir <em>apatin\u0117je atmosferoje<\/em> d\u0117l azoto oksido ir angliavandenili\u0173 (fotooksidantai) chemini\u0173 reakcij\u0173. Ozonas pagamina fotocheminio <em>smogo pagrindinius komponentus<\/em>. Ozono molekul\u0117s (O3) susidaro, prie\u0161ingai nei (dviej\u0173 atom\u0173) oro deguonis (O2), i\u0161 trij\u0173 deguonies atom\u0173 ir turi intensyvi\u0105 tendencij\u0105 atiduoti atliekamus deguonies atomus. Tokiu b\u016bdu ozonas yra labai reaktyvus, be to, tai stipri oksidacijos priemon\u0117, kuri gali b\u016bti <em>\u017ealinga \u012fvairioms med\u017eiagoms<\/em> (automobili\u0173 padangoms, tekstil\u0117s da\u017eams ir kt.), augalams ir sveikatai. Jau esant ma\u017eai koncentracijai gali atsirasti plau\u010di\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173, funkcini\u0173 biochemini\u0173 pakitim\u0173, gleivin\u0117s dirginim\u0173. Ozonas ir kiti fotooksidantai ypatingai prisideda prie mi\u0161ko i\u0161nykimo vidutinio auk\u0161tumo kalnuose. Ozonas sunaikina bakterijas ir virusus ir d\u0117l to naudojamas paruo\u0161ti geriamajam vandeniui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pesticidai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai priemon\u0117 gyvuli\u0173 ir <em>augal\u0173 kenk\u0117jams naikinti<\/em>. Naudojama atsargoms ir med\u017eiagoms apsaugoti, vie\u0161ajai ir gyv\u016bn\u0173 higienai palaikyti. Ta\u010diau d\u0117l netinkamo naudojimo, neatidumo arba nelaimingo atsitikimo, v\u0117jo dreifavimo bei vandens transportavimo pesticidai gali patekti <em>\u012f<\/em> <em>kitas ekosistemas<\/em>. Pesticidai tiesiogiai veikia ne tik kenk\u0117jus, \u2013 daugeliu atvej\u0173 ir naudingas med\u017eiagas bei gyv\u016bnus. Netiesioginis poveikis gali paai\u0161k\u0117ti, kai naudingieji gyv\u016bnai (pauk\u0161\u010diai, bit\u0117s) apsinuodija pesticid\u0173 pa\u017eeistais augalais ar gyv\u016bnais ir tokias med\u017eiagas platina. Ypatinga problema \u2013 veisli\u0173 ir gen\u010di\u0173 susiformavimas, kuriems pesticidai daugiau nebeturi poveikio (rezistencija).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal stabilum\u0105 pesticidai skirstomi \u012f dvi grupes: lengvai suardomi junginiai ir ilgalaikiai junginiai, kurie savo pradine arba pakeista forma ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka ekosistemoje. Kai kurie pesticidai gali <em>kauptis gyv\u016bn\u0173<\/em> arba <em>\u017emoni\u0173 organizmuose<\/em> per maisto grandin\u0119 (DDT). Pesticid\u0173 \u017eala gali b\u016bti \u016bmaus ir chroni\u0161ko pob\u016bd\u017eio (aplinkos nuodai), ji gali pasireik\u0161ti kaupiantis arba s\u0105veikoje su kitomis med\u017eiagomis (kombinacinis poveikis).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">R\u016bg\u0161t\u016bs liet\u016bs<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietaus vandenyje, atsi\u017evelgiant \u012f savaime ore esan\u010dias med\u017eiagas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017edaug 5\u20136,5 pH. Esama lietaus vandens pH, pavyzd\u017eiui, Vokietijoje vidutini\u0161kai ma\u017edaug nuo 4,0 iki 4,6. Tai ma\u017edaug de\u0161imt dvide\u0161imt kart\u0173 vir\u0161ija r\u016bg\u0161ties kiek\u012f, palyginti su nat\u016braliomis r\u016bg\u0161ties proporcijomis. Vandens krituli\u0173 analiz\u0117 leid\u017eia nustatyti, kad \u0161is r\u016bg\u0161tingumo padid\u0117jimas susij\u0119s su <em>sieros<\/em> ir <em>azoto r\u016bg\u0161\u010di\u0173 kiekiu<\/em>. \u0160ios r\u016bg\u0161tys susidaro atmosferoje kaip <em>sieros oksido<\/em> ir<em>azoto oksido ter\u0161alai<\/em>. Pirmiausia r\u016bg\u0161t\u016bs krituliai (nuo j\u0173 e\u017eeruose i\u0161nyko \u017euvys) buvo stebimi Skandinavijos \u0161alyse.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau keleri metai i\u0161 dalies visame Vidurio Europos areale mi\u0161kams daroma <em>vis daugiau \u017ealos<\/em>, vis\u0173 pirma baltosioms egl\u0117ms ir eglini\u0173 med\u017ei\u0173 grup\u0117ms. D\u0117l tokios \u017ealos kalti ir r\u016bg\u0161t\u016bs liet\u016bs. R\u016bg\u0161t\u016bs liet\u016bs turi \u012ftakos dar ir korozijai. \u017diemos m\u0117nesiais, kai did\u017eiausia sieros dioksido koncentracija, sniego pavir\u0161iuje gali susikaupti r\u016bg\u0161t\u016bs sieros junginiai ir tirpstant sniegui stipriai ir netik\u0117tai <em>padidinti vandens telkini\u0173 r\u016bg\u0161tingum\u0105<\/em>. D\u0117l to gali i\u0161nykti mailius (taip \u012fvyko \u0160vedijoje).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-content\/uploads\/stories\/straipsniai\/971zody1.jpg\" alt=\"\" width=\"500\" height=\"345\" \/><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">R\u016bkymas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">R\u016bkymas \u2013 \u012fvairiausi\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 pasisavinimas, tarp j\u0173 ir <em>sukelian\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f<\/em>. \u0160alia biologi\u0161kai aktyvios med\u017eiagos nikotino, cigare\u010di\u0173 d\u016bm\u0173 sud\u0117tyje yra \u012fprastini\u0173 nevisi\u0161kai sudegan\u010di\u0173 produkt\u0173: <em>policiklini\u0173 aromatini\u0173 angliavandenili\u0173, anglies monoksido, nitrozinio amino, formaldehido <\/em>bei <em>benzolo<\/em>. Be to, tabako d\u016bm\u0173 sud\u0117tyje yra i\u0161 dalies auk\u0161tos koncentracijos sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 (pavyzd\u017eiui, kadmio chlorido). Sur\u016bkydamas kasdien po 10 cigare\u010di\u0173, r\u016bkalius pasisavina kadmio apie 30 proc. daugiau negu ner\u016bkantysis.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Sieros dioksidas (SO2)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bespalv\u0117s, nemalonaus kvapo dujos, kuri\u0173 daugiausiai i\u0161siskiria <em>degant energij\u0105 teikian\u010dioms med\u017eiagoms<\/em> (angliai, naftai) ir ma\u017eesniais kiekiais \u2013 pramonini\u0173 proces\u0173 metu (metalo ir plieno gamyboje, celiulioz\u0117s, sieros r\u016bg\u0161ties ir tr\u0105\u0161\u0173 pramon\u0117je). Sieros dioksidas kartu su dulk\u0117mis<em> neigiamai veikia kv\u0117pavimo takus<\/em>, dirgina od\u0105 ir gleivin\u0119, sukelia kv\u0117pavimo sutrikim\u0173. \u0160ios med\u017eiagos poveikis ypa\u010d pavojingas sergantiems astma. Sieros dioksidas naikina augalus, suma\u017eindamas juose chlorofilo kiek\u012f. Nepaprasta reik\u0161m\u0117 atmosferoje tenka sieros dioksido oksidacijos produktui \u2013 <em>sieros r\u016bg\u0161\u010diai<\/em>. Taip pagaminama svarbiausia r\u016bg\u0161taus lietaus sudedamoji dalis, kuri labiausiai kenkia mi\u0161kams ir padidina dirvo\u017eemio r\u016bg\u0161tingum\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Sunkieji metalai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jiems priskiriami metalai, turintys didesn\u012f kaip 5 g\/cm3 tank\u012f (<em>varis, chromas, kadmis, \u0161vinas, gyvsidabris)<\/em>. Kai kurie sunkieji metalai nedideliais kiekiais yra svarb\u016bs gyvybei palaikyti (cinkas, manganas). Daug sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos procesuose neatlieka jokios gyvybi\u0161kai svarbios funkcijos, bet <em>nuodingai <\/em>veikia \u017emones, gyv\u016bnus ir augalus (gyvsidabris, \u0161vinas, kadmis). Naftos ir degal\u0173 sud\u0117tyje sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 yra labai ma\u017eai (ma\u017edaug 0,1\u201310 mg\/kg). R\u016bdoje arba r\u016bdos koncentratuose j\u0173 kiekis skai\u010diuojamas procentais. Naudojant \u0161ias med\u017eiagas auk\u0161tos temperat\u016bros procesuose, t. y. k\u016brenimui ar lydymo \u012frengimuose, \u0161ie elementai i\u0161garuoja tik dalinai, o i\u0161metamosioms dujoms v\u0117stant (\u012fprasta i\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173 temperat\u016bra auk\u0161tos temperat\u016bros procesuose 100\u2013300\u00b0 C) jie v\u0117l kondensuojasi. Tod\u0117l kai kurie sunkieji metalai kaupiasi i\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173 dulk\u0117se (\u0161vino, kadmio, talio, taip pat metaloid\u0173 arseno ir seleno).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160iltnamio efektas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip vadinamas sustipr\u0117j\u0119s tam tikr\u0173 duj\u0173 (pavyzd\u017eiui, anglies dioksido, fluorchlorangliavandenili\u0173, metano, azoto dioksido) poveikis atmosferai. <em>Saul\u0117s spinduliai<\/em> gali prasiskverbti pro \u017dem\u0117s atmosfer\u0105, o nuo \u017dem\u0117s <em>atsispindintis infraspinduliavimas absorbuojamas<\/em>. Be \u0161io \u0161iltnamio efekto gyvyb\u0117 \u017dem\u0117je tokia, kokia yra, neb\u016bt\u0173 galima: atmosferoje esantis anglies dioksidas ir vandens garai su\u0161ildo apatinius oro sluoksnius vidutini\u0161kai nuo \u201318\u00b0C iki +15\u00b0C. Kita vertus, daug\u0117jant atmosferoje <em>anglies dioksido<\/em>, \u0161iltnamio efektas <em>sustipr\u0117ja<\/em> \u2013 padvigub\u0117jus anglies dioksido koncentracijai <em>temperat\u016bra pakilt\u0173<\/em> nuo 1,5 iki 4,5\u00b0C (jei anglies dioksido ir toliau daug\u0117s tokiu pat tempu, to galima tik\u0117tis ma\u017edaug 2050 metais). Rezultatai \u2013 <em>smarkus klimato pasikeitimas<\/em>, j\u016bros lygio pakilimas ir kt.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindin\u0117 \u0161iltnamio efekto prie\u017eastis \u2013 <em>anglies dioksidas<\/em>, kuris susidaro degimo procese. Propano, butano, fluorchlorangliavandenili\u0173 ir metano duj\u0173 nedideli kiekiai taip pat turi reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-content\/uploads\/stories\/straipsniai\/971zody2.jpg\" alt=\"\" width=\"500\" height=\"333\" \/><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160vinas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Melsvai baltas, mink\u0161tas <em>sunkusis metalas<\/em>. Daugiau nei du tre\u010ddaliai naudojama <em>akumuliatori\u0173 pramon\u0117je<\/em>, lieti kabeliams ir formin\u0117ms detal\u0117ms. Vidutini\u0161kai 20 t\u016bkstan\u010di\u0173 ton\u0173 \u0161vino kasmet sunaudojama gaminti akumuliatoriams arba \u0161vino suriko forma kri\u0161tolo pramon\u0117je. Gaminamas ir perdirbamas ir kaip prie\u0161korozinis pigmentas. \u0160vino suriko da\u017eai yra reikalingi tik kai kuriais atvejais, pavyzd\u017eiui, apsaugoti nuo korozijos ilgalaikiams plieno statiniams (tiltams ir pana\u0161iai).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sanuojant senus plieno statinius, juose gali susidaryti didelis kiekis <em>\u0161vino dulki\u0173<\/em>. Kitas \u0161vino tar\u0161os \u0161altinis yra <em>automobili\u0173 transportas<\/em>. Benzinui \u0161vinas naudojamas kaip antidetonuojanti priemon\u0117 (tetraetilo \u0161vinas). 75 proc. esan\u010dio benzine \u0161vino kartu su automobilio i\u0161metamomis dujomis patenka \u012f aplink\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aplinka ter\u0161iama ir per <em>\u0161iuk\u0161li\u0173 deginimo \u012frenginius<\/em>, kur deginamos \u0161vino turin\u010dios atliekos (kapsul\u0117s, t\u016bbel\u0117s, kai kurios sintetin\u0117s med\u017eiagos, prie\u0161koroziniai da\u017eai ir kt.). Metalurgijos pramon\u0117s, \u0161vin\u0105 perdirban\u010dios \u012fmon\u0117s ir kuro \u012frenginiai irgi prisideda prie aplinkos ter\u0161imo \u0161vinu bei \u0161vino junginiais. Dulki\u0173 pavidalo arba tirpios formos \u0161vinas ir jo junginiai yra ypa\u010d stiprus aplinkos nuodas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160vinas kaip ir kiti sunkieji metalai <em>susikaupia dumble, nuos\u0117dose<\/em> ir tokiu b\u016bdu kenkia aplinkai. Senuose statiniuose, kuriuose geriamasis vanduo dar tiekiamas \u0161vininiais vamzd\u017eiais, \u0161vino kiekis gali vir\u0161yti leistin\u0105 norm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 \u012e augalus, gyv\u016bnus<\/em> bei <em>\u017emoni\u0173 organizmus <\/em>\u0161vinas patenka per maist\u0105. S\u0105lygi\u0161kai auk\u0161ta koncentracija aptinkama vidaus organuose. Be to, daugiau \u0161vino yra dar\u017eov\u0117se, kuri\u0173 didelis lap\u0173 pavir\u0161ius. \u0160vinas gali sukelti <em>chroni\u0161k\u0105 poveik\u012f kraujui <\/em>ir <em>nerv\u0173 sistemai<\/em>. <em>Chroni\u0161kas apsinuodijimas \u0161vinu<\/em> iki \u0161iol buvo pastebimas darbo vietose ir pasirei\u0161kia ma\u017eakraujyste, apetito pablog\u0117jimu, vir\u0161kinimo ir inkst\u0173 sutrikimais. Rizikos grupei priskiriami ir <em>vaikai<\/em>, kuriems \u017eaid\u017eiant lauke i\u0161kyla pavojus, kad \u012f organizm\u0105 pateks \u0161vino turin\u010di\u0173 transporto dulki\u0173. Tai grupei priskiriamos ir <em>n\u0117\u0161\u010dios moterys<\/em> d\u0117l embrionui daromos \u017ealos. Jau dabar d\u0117l aplinkoje esan\u010dios koncentracijos atitinkam\u0173 grupi\u0173 \u017emoni\u0173 (policinink\u0173, autobus\u0173 vairuotoj\u0173 ir kit\u0173 su transportu susijusi\u0173 asmen\u0173) kraujyje nustatytas \u0161vino kiekio padid\u0117jimas. \u0160vino kiekis kraujyje priklauso nuo gyvenamosios vietos, miesto ar kaimo gyventojams vidutini\u0161kai 10 ug 100 ml kraujo. Auk\u0161\u010diausia riba, neturinti poveikio sveikatai, galima: vaikams ir moterims 15 ug 100 ml, ir vyrams 20 ug 100 ml.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Triuk\u0161mo poveikis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Triuk\u0161mas blogai veikia vis\u0105 organizm\u0105, bet labiausiai \u2013 klausos, centrin\u0119 nerv\u0173 bei \u0161irdies kraujagysli\u0173 sistemas. Nors \u017emogus, b\u016bdamas triuk\u0161mingoje aplinkoje, apsipranta ir tarytum jo nejau\u010dia, ta\u010diau d\u0117l to neigiamas triuk\u0161mo poveikis nesuma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">120 decibel\u0173 garso stiprumas (tok\u012f triuk\u0161m\u0105 sukelia, pavyzd\u017eiui, kylantis reaktyvinis l\u0117ktuvas, kai atstumas nuo jo yra apie 60 m) po keli\u0173 minu\u010di\u0173 triuk\u0161mingo poveikio gali su\u017ealoti klaus\u0105. Sprogimas (135 dB) gali i\u0161kart sukelti traum\u0105, pasirei\u0161kian\u010di\u0105 staiga atsiradusiu skausmu ausyse, galvos svaigimu, objektyviai nustatoma ausies b\u016bgnelio perforacija. Be to, ir 85 decibel\u0173 (greitkelis su keliomis eismo juostomis) ilgalaikis (4 valand\u0173 ir ilgiau) triuk\u0161mas gali lemti klausos organo patologij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tenka pabr\u0117\u017eti, kad centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos, ypa\u010d vegetacin\u0117s, pakitimai atsiranda anks\u010diau, negu sutrinka klausos jautrumas. Triuk\u0161mas sukelia kv\u0117pavimo, \u0161irdies ritmo ir kraujosp\u016bd\u017eio pakitimus, slopina skrand\u017eio sekrecij\u0105, veikia regos organus, silpnina organizmo imunologin\u012f atsparum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Gitana Matulaityt\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Parengta pagal: Vokietijos aplinkos apsaugos departamento (Umweltbundesamt\/Berlin) med\u017eiag\u0105 (\u201eWas Sie schon immer wissen wollten \u00fcber&#8230; Auto und Umwelt, Abfall und Umwelt, Wasser und Umwelt, Umweltchemikalien, Luftreinhaltung\u201c. \u2013 1996, 1994, 1993, 1990, 1989) ir vadov\u0117l\u012f \u201eAplinkos apsauga\u201c (P. Baltr\u0117nas ir kt., Vilnius, 1996)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Bespalv\u0117s, nedegan\u010dios, silpnai r\u016bg\u0161\u010dios dujos. Anglies dioksidas yra nat\u016brali oro sudedamoji dalis, sudaranti 0,33 proc. Jis susidaro kv\u0117puojant gyviems organizmams ir vis\u0173 pirma degant med\u017eiagoms (elektrin\u0117se, ma\u017eose k\u016bryklose deginant angl\u012f, naft\u0105 ir dujas). Ma\u017eos koncentracijos anglies dioksidas yra nekenksmingas, o didel\u0117s \u2013 gali veikti svaiginan\u010diai ar tro\u0161kinan\u010diai. Anglies dioksidas priklauso klimato dujoms, kurios, absorbuodamos ilg\u0173j\u0173\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[184,179],"autorius":[],"class_list":["post-519","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-1","tag-ekologija","tag-zeme"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/519","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=519"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/519\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":521,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/519\/revisions\/521"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=519"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=519"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=519"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=519"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}