{"id":522,"date":"2016-05-12T16:23:48","date_gmt":"2016-05-12T13:23:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=522"},"modified":"2016-05-12T16:23:55","modified_gmt":"2016-05-12T13:23:55","slug":"pusiausvyra-pavojuje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/pusiausvyra-pavojuje\/","title":{"rendered":"Pusiausvyra pavojuje"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Al Gore<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik \u017evelgiant i\u0161 istorijos perspektyvos galima \u012fvertinti poky\u010di\u0173, kuriuos primet\u0117me \u017eem\u0117s klimato sistemai, dyd\u012f, ta\u010diau \u0161tai jau kelinti metai m\u016bs\u0173 nepaliauja dominti \u012fvyki\u0173 s\u016bkurys, daug d\u0117mesio susilaukia atskiros u\u017eter\u0161tumo temos, ypa\u010d \u2013 oro u\u017eter\u0161tumo. Nesp\u0117jo nuvilnyti 1989-\u0173j\u0173 met\u0173 antikomunistini\u0173 revoliucij\u0173 Ryt\u0173 Europoje banga, o pasauliui at\u0117m\u0117 \u017ead\u0105 i\u0161vydus \u017eal\u0105, padaryt\u0105 aplinkai. Labiausiai visame buvusiame Ryt\u0173 bloke u\u017eter\u0161tas oras. Paai\u0161k\u0117jo, jog kai kuriose Lenkijos vietose vaikai reguliariai i\u0161ve\u017eami \u012f kalnakasybos \u0161achtas, kad bent kur\u012f laik\u0105 \u201eatsikv\u0117pt\u0173\u201c nuo oro, u\u017enuodyto dujomis ir kitais ter\u0161alais. Tiesiog pabandykime \u012fsivaizduoti: mokytojai i\u0161eina i\u0161 \u0161achtos patikrinti, ar galima i\u0161leisti vaikus, ne\u0161damiesi kanar\u0117les, \u2013 jos turi parodyti, ar vaikai nenumirs nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iuje esan\u010dio oro.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau tikroji strategijos gr\u0117sm\u0117, \u012f kuri\u0105 turime reaguoti, yra visuotinis oro u\u017eter\u0161tumas. Pakankamai lengva organizuoti politin\u0119 kov\u0105 prie\u0161 vietin\u012f oro u\u017eter\u0161tum\u0105, kadangi tiesiogin\u0117 \u012ftaka sveikatai matoma \u016bkanotuose, nuo smogo d\u016bstan\u010diuose miestuose ir girdima sausame pasiligojusi\u0173 gyventoj\u0173 kosulyje. Pa\u017eaboti regionin\u012f oro u\u017eter\u0161tum\u0105 gerokai sud\u0117tingiau, kadangi labiausiai ken\u010diantys nuo u\u017eter\u0161to oro paprastai gyvena jau kitame regione, esan\u010diame v\u0117jo kryptimi nuo ter\u0161\u0117jo. Ta\u010diau ir \u0161i\u0105 problem\u0105 pagaliau imtasi spr\u0119sti, nors kar\u0161ti debatai d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173 ir padarini\u0173 dar nesibaig\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">O d\u0117l \u017dem\u0117s atmosferos apsaugos politikai prad\u0117jo gin\u010dytis visai neseniai. Kadangi atmosfer\u0105 ter\u0161ia kiekvienas, sunku organizuoti veiksmingas priemones prie\u0161 ter\u0161im\u0105. Kita vertus, nuo tar\u0161os padarini\u0173 kent\u0117ti tenka visiems, tod\u0117l tos priemon\u0117s yra gyvybi\u0161kai b\u016btinos ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendintos, kai tik pripa\u017e\u012fstamos globalin\u0117s s\u0105sajos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 pripa\u017e\u012fstant globalines s\u0105sajas mums tenka \u012fveikti vien\u0105 kli\u016bt\u012f \u2013 paplitusi\u0105 nuomon\u0119, es\u0105 dangus beribis. Nuotraukos, kurias astronautai ir kosmonautai atsiunt\u0117 i\u0161 kosmoso, rodo, kad atmosfera i\u0161 esm\u0117s t\u0117ra plonas \u017eydras permatomas, m\u016bs\u0173 planet\u0105 supantis apvalkalas. \u017dem\u0117s skersmuo yra t\u016bkstant\u012f kart\u0173 didesnis u\u017e j\u0105 supan\u010dio reto atmosferos apvalkalo stor\u012f. Ilg\u0173 nuotoli\u0173 b\u0117gikas atstum\u0105 nuo \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus iki dangaus skliauto \u012fveikt\u0173 ma\u017edaug per valand\u0105. Viso \u017dem\u0119 supan\u010dio oro apimtis, palyginti su mil\u017eini\u0161ka planeta, yra i\u0161ties ma\u017ea, ta\u010diau mes imame t\u0105 or\u0105 ir i\u0161 esm\u0117s kei\u010diame jo sud\u0117t\u012f \u2013 kasdien, kas valand\u0105, visame pasaulyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baisiausi d\u0117l oro u\u017eter\u0161tumo kylantys pavojai pasiskirsto po vis\u0105 planet\u0105. \u010cia b\u016bt\u0173 galima paironizuoti, kad jie niekad nedaro tiesiogin\u0117s \u017ealos kam nors asmeni\u0161kai ir d\u0117l to nelaikomi gr\u0117smingais. Ta\u010diau tikriausiai kaip tik \u0161ie poky\u010diai skaud\u017eiausiai pa\u017eeid\u017eia ekologin\u0119 \u017dem\u0117s pusiausvyr\u0105, o j\u0173 pasekm\u0117s i\u0161lieka ilgai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Oro molekul\u0117s yra tam tikroje pusiausvyroje, pana\u0161iai ir atmosfera palaiko dinami\u0161k\u0105 pusiausvyr\u0105 savyje ir su gyvybe m\u016bs\u0173 planetoje. Kai per kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 \u0161i pusiausvyra pastebimai pa\u017eeidin\u0117jama, tai gali sutrikdyti i\u0161lyginam\u0105j\u0105 atmosferos funkcij\u0105 bendroje \u017dem\u0117s ekologin\u0117je sistemoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Beatodairi\u0161kas ozono sluoksnio eksploatavimas yra pirmasis i\u0161 trij\u0173 strategijos pavoj\u0173 oro kokybei (jis skiriasi nuo vietini\u0173 ir regionini\u0173). Kiti du \u2013 tai suma\u017e\u0117jusi oksidacin\u0117 atmosferos geba (ma\u017eai \u017einomas, bet tikrai rimtas pavojus) ir pasaulinis at\u0161ilimas. D\u0117l \u0161i\u0173 trij\u0173 veiksni\u0173 gali pasikeisti m\u016bs\u0173 planetos atmosferos sud\u0117tis ir d\u0117l to ji nebegal\u0117s atlikti gyvybi\u0161kai svarbios i\u0161lyginamosios funkcijos ekologin\u0117je sistemoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suskilus ozonui atmosfera nebegali veiksmingai apsaugoti \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus nuo \u017ealing\u0173 trump\u0173j\u0173 (ultravioletini\u0173) \u0161viesos bang\u0173. Suma\u017e\u0117jus oksidacinei gebai atmosfera nebegali apsivalyti nuo svetimk\u016bni\u0173, pavyzd\u017eiui, metano. O visuotinis at\u0161ilimas susij\u0119s su tuo, kad ilgosios \u0161viesos bangos (infraraudonieji spinduliai) apatin\u0117je atmosferoje palaiko gana pastovi\u0105 temperat\u016br\u0105, kuri garantuoja visos dabartin\u0117s klimato sistemos stabilum\u0105. Visais trimis atvejais poky\u010diai yra ilgalaikiai ir pasirei\u0161kia visur. I\u0161samiau panagrin\u0117kime juos visus i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per plonesn\u012f ozono sluoksn\u012f \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173, o drauge ir visus gyvus padarus, gali pasiekti daugiau ultravioletini\u0173 spinduli\u0173. \u012evairios gyvyb\u0117s formos labai jautriai reaguoja \u012f intensyvesn\u012f spinduliavim\u0105; \u010dia pamin\u0117tini ir augalai, fotosintez\u0117s b\u016bdu perdirbantys didelius CO<sub>2<\/sub> kiekius. Dabar jau moksli\u0161kai \u012frodyta, kad padid\u0117jusio ultravioletinio spinduliavimo paveiktuose augaluose fotosintez\u0117 nebegali vykti tokiu pat grei\u010diu, ir d\u0117l to atmosferoje daug\u0117ja CO<sub>2<\/sub>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuo padid\u0117jusio ultravioletinio spinduliavimo ken\u010dia ir \u017emogus. Da\u017eniausiai tai sukelia odos v\u0117\u017e\u012f ir katarakt\u0105. \u0160ios ligos pirmiausia pakerta pietinio pusrutulio \u2013 Australijos, Naujosios Zelandijos, Piet\u0173 Afrikos, Patagonijos \u2013 gyventoj\u0173 sveikat\u0105. Pavyzd\u017eiui, 75 procentai vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 Kvynslendo valstijos, esan\u010dios Australijos \u0161iaur\u0117s rytuose, gyventoj\u0173 serga odos v\u0117\u017eiu, o \u012fstatymas nurodo \u012f mokykl\u0105 einantiems vaikams d\u0117v\u0117ti pla\u010diabryles skryb\u0117les ir \u0161alius, saugan\u010dius nuo ultravioletini\u0173 spinduli\u0173. Patagonijos med\u017eiotojai pasakoja apie aklus triu\u0161ius, o \u017evejai sugauna akl\u0173 la\u0161i\u0161\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ma\u017eiau \u017einomas ultravioletini\u0173 spinduli\u0173 poveikis \u017emogaus imuninei sistemai. Nors jis dar tik tyrin\u0117jamas ir aptarin\u0117jamas, galima teigti, kad padid\u0117j\u0119s ap\u0161vitinimas i\u0161 ties\u0173 susilpnina gynybin\u0119 organizmo sistem\u0105, d\u0117l to suma\u017e\u0117ja atsparumas ir grei\u010diau plinta \u012fvairios naujos ligos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kasmet rugs\u0117jo ir spalio m\u0117nesiais vir\u0161 Antarktidos ir \u017dem\u0117s rutulio pietuose esan\u010dio vandenyno ozono sluoksnyje atsiranda did\u017eiul\u0117 skyl\u0117. Po ta garsi\u0105ja skyle yra ma\u017eiausiai vienas miestas \u2013 U\u0161uaja (Argentinos Patagonijoje). Chemin\u0117 med\u017eiag\u0173, sukelian\u010d\u0173 ozono skilim\u0105, pavyzd\u017eiui, fluoro, chloro ir angliavandenili\u0173 jungini\u0173 (freon\u0173) reakcija vir\u0161 Antarktidos kur kas \u017ealingesn\u0117 negu kitur.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuo to laiko, kai buvo atrasta ozono skyl\u0117, beveik kasmet tenka konstatuoti, jog ji did\u0117ja. Dabar ji u\u017eima trigubai didesn\u012f plot\u0105 negu Jungtin\u0117s Valstijos be Aliaskos. Nieko gero ne\u017eada ir mokslinink\u0173 vir\u0161 Arktikos aptikti pana\u0161\u016bs rei\u0161kiniai. Tik \u0161iuo atveju jie vyksta tankiai gyvenam\u0173 region\u0173 kaimynyst\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kasmet lapkri\u010dio viduryje atsiv\u0117rus antarktinei ozono skylei nuo jos kartais atsiskiria nema\u017eos dalys. Oro mas\u0117s jas ne\u0161a \u012f \u0161iaur\u0119, o tai kelia rimt\u0105 gr\u0117sm\u0119 apgyvendintiems pietinio pusrutulio regionams. Jei ozono skyl\u0117 atsirast\u0173 vir\u0161 \u0160iaur\u0117s a\u0161igalio, tokie atitr\u016bk\u0119 burbulai gr\u0117st\u0173 dar didesniam \u017emoni\u0173 skai\u010diui. Ta\u010diau net ir nekreipiant d\u0117mesio \u012f \u0161iaurin\u0119 skyl\u0119, ozono sluoksnis vos per keturis de\u0161imtme\u010dius suplon\u0117jo beveik de\u0161im\u010dia procent\u0173; tai pirmiausia pasakytina apie \u017eiem\u0105 ir ankstyv\u0105 pavasar\u012f. Suirus vienam procentui ozono, ultravioletinis spinduliavimas padid\u0117ja dviem procentais, o sergamumas odos v\u0117\u017eiu \u2013 keturiais. 1991 met\u0173 ruden\u012f mokslininkai pateik\u0117 nauj\u0173 \u012frodym\u0173, jog ozono skydas vir\u0161 Jungtini\u0173 Valstij\u0173 plon\u0117ja jau ir vasar\u0105, kai saul\u0117s spinduliai \u017eymiai pavojingesni negu \u017eiem\u0105. Tod\u0117l b\u016btina \u012f tai atsi\u017evelgti. Pirmiausia vaikai tur\u0117t\u0173 kuo ma\u017eiau b\u016bti saul\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas bus, jei teks i\u0161 naujo apibr\u0117\u017eti savo santyk\u012f su dangumi? Kok\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105 susiformuos m\u016bs\u0173 vaikai, jei teks juos mokyti tik labai atsargiai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f vir\u0161\u0173? U\u0161uajie\u010diams, jau gyvenantiems po ozono skyle, Argentinos vyriausyb\u0117 rekomenduoja rugs\u0117jo ir spalio m\u0117nesiais kuo ma\u017eiau b\u016bti lauke. Buvo nustatyta, kad antroji pagal dyd\u012f miesto \u012fmon\u0117 gamina freonus!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita ekologin\u0117 gr\u0117sm\u0117 irgi susijusi su m\u016bs\u0173 polinkiu ignoruoti cheminius atmosferos pakitimus. Paprastai atmosfera pati apsivalo nuo duj\u0173 ir dalely\u010di\u0173, trukdan\u010di\u0173 nat\u016bralioms oro apvalkalo funkcijoms. Procese, vadinamame oksidacija, tokios med\u017eiagos kaip metanas ar anglies monoksidas reaguoja su gamtiniais \u201eskalbalais\u201c \u2013 hidroksilo (OH) grup\u0117mis. Ta\u010diau \u012f vir\u0161utini\u0105j\u0105 atmosferos dal\u012f, pirmiausiai degindami degi\u0105sias i\u0161kasenas, i\u0161leid\u017eiame tokius anglies monoksido kiekius, kad esamo riboto hidroksilo kiekio nebeu\u017etenka. O kadangi hidroksilo atsargos atmosferoje pirmiausiai reikalingos apsivalyti nuo anglies monoksido, ir tik paskui OH grup\u0117s reaguoja su metanu, at\u0117jus metano eilei hidroksilas jau b\u016bna sunaudotas. D\u0117l to atmosferoje smarkiai padid\u0117ja metano koncentracija; metanas \u0161iandien jau atsid\u016br\u0117 tre\u010dioje vietoje po \u0161iltnamio duj\u0173 (CO<sub>2<\/sub> ir vandens gar\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nema\u017eai mokslinink\u0173 jau pri\u0117jo i\u0161vad\u0105, jog tai, kad atmosfera nepaj\u0117gia pati apsivalyti, tampa strategijos gr\u0117sme. Tai reikia vertinti taip pat rimtai kaip ir ozono irim\u0105, kadangi pa\u017eeid\u017eiama pa\u010dios atmosferos imunin\u0117 sistema. Ta\u010diau tre\u010dioji ekologin\u0117 gr\u0117sm\u0117, visuotinis at\u0161ilimas, kur kas pavojingesn\u0117 u\u017e abi pirm\u0105sias.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visuotinis at\u0161ilimas prasid\u0117jo nuo vadinamojo \u0161iltnamio efekto; jo mechanizmas \u0161iandien jau i\u0161 esm\u0117s ai\u0161kus. Dar gerokai iki to laiko, kai tapo juntama civilizacijos \u012ftaka, plonas duj\u0173 apvalkalas aplink \u017dem\u0119 sugerdavo nedidel\u0119 Saul\u0117s \u0161ilumos dal\u012f ir sulaikydavo j\u0105 prie \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus. D\u0117l to oras su\u0161ildavo ir temperat\u016bra nakt\u012f tiek daug nenukrisdavo \u017eemiau nulio, kaip kad b\u016bna M\u0117nulyje ar Marse, kuriuos supa labai plona atmosfera. Saul\u0117 atiduoda \u017demei savo energij\u0105 per \u0161viesos spindulius, lengvai prasiskverbian\u010dius iki \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus, kur juos absorbuoja gruntas, vanduo ir visi gyvi padarai. Did\u017eioji dalis per dien\u0105 sugertos \u0161ilumos v\u0117l i\u0161spinduliuojama \u012f kosmos\u0105 ilgesni\u0173 bang\u0173 \u2013 infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 \u2013 forma; \u0161ios bangos turi ma\u017eiau energijos ir d\u0117l to per atmosfer\u0105 skverbiasi ne taip lengvai kaip Saul\u0117s \u0161viesa. Taigi dalis \u0161ilumos spinduli\u0173 nepraeina apvalkalo ir pasilieka atmosferoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Problema \u010dia ta, kad civilizacija i\u0161meta \u012f atmosfer\u0105 daug papildom\u0173 \u0161iltnamio duj\u0173, pirmiausia CO<sub>2<\/sub>, o d\u0117l to plonas dangalas tampa \u017eymiai storesnis. Taigi sulaikoma dar daugiau \u0161ilumos, kuri kitu atveju i\u0161sisklaidyt\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien jau nebesigin\u010dijama, kaip veikia apra\u0161ytasis mechanizmas. O d\u0117l teiginio, es\u0105 visuotinis at\u0161ilimas gali atne\u0161ti daug gero, tai visi po\u017eymiai rodo, kad net menki vidutin\u0117s metin\u0117s temperat\u016bros pakitimai gali smarkiai paveikti klimat\u0105. Tai savo ruo\u017etu tur\u0117s \u012ftakos krituli\u0173 pasiskirstymui, audr\u0173 ir sausr\u0173 stiprumui, v\u0117jo ir vandenyn\u0173 srovi\u0173 kryptims, gali pad\u0117ti susidaryti ekstremalioms meteorologin\u0117ms s\u0105lygoms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016bdami vidutini\u0173 platum\u0173 gyventojai, mes priprat\u0119 prie metini\u0173 temperat\u016br\u0173 svyravim\u0173, prie kar\u0161t\u0173 vasar\u0173 ir \u0161alt\u0173 \u017eiem\u0173. Taigi nereik\u0117t\u0173 per daug jaudintis d\u0117l pasikeitusios vidutin\u0117s metin\u0117s temperat\u016bros, nes net pagal grie\u017e\u010diausias prognozes, tas pokytis neapims metin\u0117s temperat\u016bros amplitud\u0117s, prie kurios kasmet prisitaikome. Po\u017ei\u016bris \u012f pakilusi\u0105 vidutin\u0119 metin\u0119 temperat\u016br\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti kitoks. Mano nuomon\u0117 apie visuotin\u012f at\u0161ilim\u0105 \u0117m\u0117 keistis tuomet, kai R. Revelle papasakojo, jog did\u017eiul\u0117s permainos \u017dem\u0117s klimato sistemoje \u2013 ledynmetis \u2013 prasid\u0117jo tuomet, kai vidutin\u0117 metin\u0117 temperat\u016bra nukrito vos keletu laipsni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Plotas, kuriame \u0161iandien yra Niujorkas, kadaise buvo padengtas t\u016bkstan\u010dio metr\u0173 storio ledu, nors temperat\u016bra \u017dem\u0117je tada buvo tik \u0161e\u0161iais laipsniais \u017eemesn\u0117 negu \u0161iandien. Jei d\u0117l tokio nedidelio at\u0161alimo prasid\u0117jo ledynmetis, ko tuomet tik\u0117tis i\u0161 visuotinio at\u0161ilimo? Dar reikia pridurti, kad anie poky\u010diai truko t\u016bkstantme\u010dius, o \u0161iandien prognozuojamoms permainoms gali prireikti tik vieno \u017emogaus gyvenimo. Vidutinei metinei temperat\u016brai per trump\u0105 laik\u0105 pasikeitus kad ir vienu laipsniu, civilizacij\u0105 gali i\u0161tikti pragai\u0161tingi dalykai. Ir \u0161iuo atveju \u012frodin\u0117ti tur\u0117t\u0173 tie, kurie tvirtina, kad toks klimato pasikeitimas gali b\u016bti naudingas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galiausiai tvirtinama, es\u0105 ver\u010diau prisitaikyti prie jau \u012fvykusi\u0173 pasikeitim\u0173, o ne bandyti juos sustabdyti. Taip argumentuojantys neatsi\u017evelgia \u012f skaud\u017ei\u0105 ties\u0105. Jei ir toliau \u017eaisime su likimu, post\u016bmiai klimato strukt\u016br\u0173 viduje gali \u012fvykti taip greitai, kad veiksmingai prisitaikyti bus ne\u012fmanoma. Kuo ilgiau delsime, tuo ma\u017eiau \u0161ans\u0173 mums liks. Prisitaikyti esame priprat\u0119, ta\u010diau per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105 mums dar niekados neteko taikytis prie poky\u010di\u0173, nors kiek pana\u0161i\u0173 \u012f tuos, kurie laukia m\u016bs\u0173, jei ir toliau k\u0117sinsim\u0117s \u012f gamt\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 ties\u0173 mes vykdome giganti\u0161k\u0105, dar niekad nematyt\u0105 (kai kas sako, kad neeti\u0161k\u0105) eksperiment\u0105. Svarstydami, kas geriau, \u2013 prisitaikyti prie m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 sukelt\u0173 poky\u010di\u0173 ar u\u017ekirsti jiems keli\u0105, netur\u0117tume pamir\u0161ti, jog \u0161is sprendimas svarbus ne tik mums, bet ir m\u016bs\u0173 an\u016bkams bei proan\u016bkiams. Ir kad dauguma poky\u010di\u0173, kaip kad i\u0161prana\u0161autas pus\u0117s gyv\u0173 padar\u0173 i\u0161mirimas \u017dem\u0117je, bus negr\u012f\u017etami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Chemin\u0117 ir technin\u0117 visuotinio at\u0161ilimo dinamika yra be galo sud\u0117tinga, ta\u010diau mokslininkai \u017evilgsnius pirmiausia kreipia \u012f vien\u0105 molekul\u0119 \u2013 anglies dvidegin\u012f (CO<sub>2<\/sub>). Nuo pramonin\u0117s revoliucijos prad\u017eios CO<sub>2<\/sub> i\u0161skiriama vis daugiau, ir \u0161iandien \u012f \u017dem\u0117s atmosfer\u0105 mes i\u0161metame mil\u017eini\u0161kus jo kiekius. CO<sub>2 <\/sub>kaip ir freonai yra i\u0161samiai i\u0161studijuotas ir jo poveikis gerai \u017einomas. Ne taip, kaip pastarieji, anglies dvideginis visuomet buvo atmosferoje. Ta\u010diau CO<sub>2<\/sub> dalis visoje atmosferoje t\u0117ra tik 0,03 procento oro molekul\u0117s arba 355 ppm (1 ppm \u2013 tai viena milijonoji dalis). Nepaisant to, CO<sub>2<\/sub> visuomet buvo svarbiausios \u0161iltnamio dujos, nes b\u016btent anglies dvideginis s\u0105lygoja \u012f\u0161ilim\u0105, d\u0117l kurio vanduo i\u0161 okean\u0173 garinamas \u012f atmosfer\u0105. \u0160ie papildomi garai sulaiko beveik 90 procent\u0173 nuo \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus \u012f kosmos\u0105 atspindim\u0173 infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 ir pakankamai ilgai neleid\u017eia jiems i\u0161sisklaidyti \u2013 taip \u017dem\u0117je palaikoma daugma\u017e tolygi temperat\u016bra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be jokios abejon\u0117s, esama ry\u0161io tarp CO<sub>2<\/sub> kiekio ore ir temperat\u016bros lygio. Juk \u0161iltnamio efektas yra nat\u016bralus rei\u0161kinys, \u017einomas daugiau kaip \u0161imt\u0105 met\u0173. Venera, kurios atmosferoje yra \u017eymiai daugiau anglies dvideginio, savo pavir\u0161iuje sulaiko kur kas daugiau Saul\u0117s \u0161ilumos, ir d\u0117l to ten daug kar\u0161\u010diau nei \u017dem\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">CO<sub>2<\/sub> kiekis \u017dem\u0117s atmosferoje pastebimai svyravo kas kelias de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 [1]. Pavyzd\u017eiui, per ledynmet\u012f CO<sub>2<\/sub> koncentracija buvo ma\u017eesn\u0117 negu per prie\u0161 tai buvusius 15 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 tarybiniai ir pranc\u016bz\u0173 mokslininkai Antarktidoje nuodugniai tyrin\u0117jo smulkutes lede esan\u010dias oro p\u016bsleles; tam tikslui buvo i\u0161gr\u0119\u017eta 3,2 kilometro gylio kiaurym\u0117, i\u0161 kurios paimtas ledas buvo apie 160 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. I\u0161mok\u0119 skaityti lede, kaip kad mi\u0161kininkai skaito i\u0161 med\u017eio riev\u0117s, jie atrado stulbinant\u012f ry\u0161\u012f tarp CO<sub>2 <\/sub>kiekio svyravimo ir to meto temperat\u016bros. CO<sub>2<\/sub> kiekis svyruoja tarp 200 ppm per pastaruosius du ledynme\u010dius ir 300 ppm per at\u0161ilim\u0105 tarp ledynme\u010di\u0173. Bendra vidutin\u0117 metin\u0117 temperat\u016bra kilo ir krito pagal ritm\u0105, kuris, atrodo, atitinka CO<sub>2<\/sub> kiekio keitim\u0105si.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad ir keista, \u0161i nat\u016brali kaita yra nedidel\u0117, palyginti su \u017emogaus sukeltais poky\u010diais. Mes \u017eadame padaryti taip, kad CO<sub>2<\/sub> kiekis nuo 300 ppm, buvusi\u0173 per at\u0161ilim\u0105, \u0161oktelt\u0173 iki 600 ppm; did\u017eioji dalis to augimo tenka pokario metams. Turb\u016bt nepraeis n\u0117 penkiasde\u0161imt met\u0173, kai anglies dvideginio atmosferoje bus dvigubai daugiau, negu jo buvo m\u016bs\u0173 am\u017eiaus prad\u017eioje. Nes mes ne tik i\u0161skiriame \u012f atmosfer\u0105 did\u017eiulius CO<sub>2<\/sub> kiekius, bet ir sutrikdome gamtinius procesus, per kuriuos atmosfera apsivalo nuo \u0161i\u0173 duj\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmogaus plau\u010diai \u012fkvepia deguon\u012f ir i\u0161kvepia anglies dvidegin\u012f; civilizacijos sukurtos ma\u0161inos tok\u012f proces\u0105 prakti\u0161kai automatizavo. Malkos, anglis, nafta, katilini\u0173 gamtin\u0117s dujos, automobili\u0173 benzinas \u2013 visa tai did\u017eiulius deguonies kiekius paver\u010dia anglies dvideginiu. Atrodo, tarsi visa m\u016bs\u0173 industrializuota civilizacija i\u0161kv\u0117pt\u0173 anglies dvidegin\u012f. Med\u017eiai bei augalai paima j\u012f i\u0161 atmosferos ir atiduoda deguon\u012f, be to, paversdami angl\u012f mediena. Ta\u010diau beatodairi\u0161kai eksploatuodami \u017dem\u0117s mi\u0161kus, mes nebeleid\u017eiame jiems pa\u0161alinti nereikalingo CO<sub>2<\/sub>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Optimistin\u0117 teorija remiasi tuo, kad pasaulinis vandenynas yra tarsi termostatas: kai tik atmosferoje padaug\u0117ja anglies dioksido, vandenynas daugiau jo absorbuoja. Ta\u010diau \u0161i tez\u0117 niekuo nepagr\u012fsta. Nors vandenynas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai l\u0117tai reaguoja \u012f poky\u010dius atmosferoje ir veikia tarsi klimato sistemos stabdis, ta\u010diau, deja, visi po\u017eymiai rodo, kad pasaulinis vandenynas kylant temperat\u016brai sugeria vis ma\u017eiau anglies dvideginio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161i\u0105 teorij\u0105 turi ir skeptikai, teigiantys, kad med\u017eiai ir kiti augalai gali veikti kaip stebuklingas termostatas ir sugerti papildom\u0105 CO<sub>2<\/sub> kiek\u012f. Ta\u010diau greitesniam augimui reikia daugiau maisto med\u017eiag\u0173 ir saul\u0117s \u0161viesos, o kiek anglies dvideginio yra ore \u2013 neturi reik\u0161m\u0117s. Be to, d\u0117l auk\u0161tesn\u0117s temperat\u016bros ims grei\u010diau p\u016bti organin\u0117s med\u017eiagos ir pagreit\u0117s augal\u0173 kv\u0117pavimas, o d\u0117l to atmosferoje padaug\u0117s CO<sub>2<\/sub>, kur\u012f augalai kitu atveju sugert\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dem\u0117s plau\u010diai \u2013 mi\u0161kai ir vandenynai. J\u0173 funkcijos jau rimtai pa\u017eeistos, o d\u0117l to nukent\u0117jo ir \u017dem\u0117s \u201ekv\u0117pavimas\u201c. D\u0117l kasmetini\u0173 CO<sub>2<\/sub> lygio svyravim\u0173 susidaro \u012fsp\u016bdis, tarsi visa planeta kart\u0105 per metus \u012fkv\u0117pt\u0173 ir v\u0117l i\u0161kv\u0117pt\u0173. Kadangi trys ketvirtadaliai \u017dem\u0117s sausumos yra \u012f \u0161iaur\u0119 nuo pusiaujo, pavir\u0161utini\u0161kai paskai\u010diavus trys ketvirtadaliai augmenijos tenka \u0161iauriniam pusrutuliui. Kai pavasar\u012f ir vasar\u0105 jis pasisuka \u012f Saul\u0119, CO<sub>2<\/sub> kiekis atmosferoje pastebimai suma\u017e\u0117ja. O kai ruden\u012f ir \u017eiem\u0105 \u0161iaurinis pusrutulis nusisuka nuo Saul\u0117s, med\u017eiai numeta lapus ir nebesugeria anglies dvideginio, ir tod\u0117l jo padaug\u0117ja visame pasaulyje. Ta\u010diau kiekvien\u0105 \u017eiem\u0105 CO<sub>2<\/sub> koncentracija vis didesn\u0117. Ir ji auga vis spar\u010diau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai glaudus ry\u0161ys tarp CO<sub>2<\/sub> kiekio ir temperat\u016bros praeityje toks akivaizdus, ka\u017ein ar protinga laikytis nuomon\u0117s (o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie moralin\u0119 atsakomyb\u0119), jog nieko bloga neatsitiks, jei ir toliau didinsime CO<sub>2<\/sub> koncentracij\u0105. Reik\u0117t\u0173 manyti, kad beveik garantuotai atsitiks ka\u017ekas bloga. Ar ne protingiau galvoti, kad toks nenat\u016bralus ir smarkus \u012fsiki\u0161imas \u012f ekologin\u0117s pusiausvyros strukt\u016br\u0105 gali tur\u0117ti nenumatom\u0173 ir pragai\u0161ting\u0173 pasekmi\u0173? Visi\u0161kai \u012fmanoma, kad vis auganti anglies dvideginio koncentracija baigsis tokia pat nemalonia staigmena, kaip kad atsiradusi ozono skyl\u0117 d\u0117l atmosferoje greit ir nenat\u016braliai padid\u0117jusios chloro koncentracijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi \u017dem\u0117s atmosfera yra nevienalyp\u0117 sistema, labai sud\u0117tinga tiksliai numatyti, kokius poky\u010dius gali sukelti \u017emogus. Taip, mes dar ne visai i\u0161siai\u0161kinome, kaip vyksta svarbi anglies apykaita. Bet tai nerei\u0161kia, kad poky\u010diai ne\u012fmanomi; kur kas labiau tik\u0117tina, kad jie atsiras staiga, kaip visa sistema. O kadangi m\u016bs\u0173 civilizacija formavosi pagal kont\u016brus, tai yra tur\u0117jo tiksliai prisiderinti prie gana stabilios sistemos, egzistavusios per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105, kiekvienas staigus pokytis visoje strukt\u016broje gali baigtis skaud\u017eia nelaime ar net katastrofa.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 tikr\u0173j\u0173 visuotinis at\u0161ilimas pavojingas ne tuo, kad temperat\u016bra pakils keletu laipsni\u0173, o tuo, kad bus i\u0161judinta visa klimato sistema. Mes taip \u012fprat\u0119 laikyti or\u0105 savaime suprantamu dalyku, jog pamir\u0161tame, kad jis egzistuoja kaip dinami\u0161ka pusiausvyra. \u0160iandien \u0161alta, o rytoj \u0161ilta, \u0161iemet vasara lietinga, o kit\u0105met bus sausa. Ta\u010diau palyginti nesunku \u012f\u017evelgti tam tikr\u0105 \u017dem\u0117s klimato schem\u0105; poky\u010diai vyksta vis tos pa\u010dios strukt\u016bros ribose. \u0160i pusiausvyra atspindi gana pastov\u0173 ry\u0161\u012f tarp svarbi\u0173 klimato sistemos veiksni\u0173. Pavyzd\u017eiui, Saul\u0117 atiduoda nevienod\u0105 \u0161viesos ir \u0161ilumos kiek\u012f, ta\u010diau tas skirtumas nedidelis. \u017dem\u0117s orbita, apsisukimo apie savo a\u0161\u012f greitis, a\u0161ies pasvirimas \u2013 visi \u0161ie veiksniai b\u0117gant laikui kinta, bet irgi labai nedaug.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Meteorologin\u0117 sistema atmosferoje veikia kaip ma\u0161ina. V\u0117jai, vandenyno srov\u0117s ir atmosferos sraujym\u0117s, taip pat garai ir krituliai ne\u0161a \u0161ilum\u0105 nuo pusiaujo a\u0161igali\u0173 link, o \u0161alt\u012f \u2013 nuo a\u0161igali\u0173 pusiaujo link. \u017dem\u0117s a\u0161ies palinkimas \u012f Saul\u0119 lemia vasaros ir \u017eiemos prad\u017ei\u0105, o temperat\u016br\u0173 poliuose ir ekvatoriuje skirtumai nulemia, kiek energijos prireiks perne\u0161ti \u0161ilum\u0105 viena, o \u0161alt\u012f kita kryptimi. Taigi dabartin\u0117 klimato pusiausvyra remiasi temperat\u016br\u0173 santykiu a\u0161igaliuose ir pusiaujyje. Jei nebeliks \u0161io pagrindo (o kaip tik taip ir gali atsitikti i\u0161augus CO2 kiekiui), per\u017eengsime lemiam\u0105 rib\u0105, ir visa m\u016bs\u0173 klimato sistemos strukt\u016bra pereis i\u0161 vienokios pusiausvyros \u012f kitoki\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kylant metinei temperat\u016brai visa \u017dem\u0117 \u012f\u0161yla nevienodai. Atskiri regionai netolygiai sugeria \u0161ilum\u0105 \u2013 nelygu kokiu kampu krinta Saul\u0117s spinduliai. Abipus pusiaujo esantiems tropikams \u0161ilumos tenka daugiau, kadangi zenite esan\u010dios Saul\u0117s spinduliai \u017dem\u0119 pasiekia sta\u010diu kampu. O poliariniai regionai gauna ma\u017eiau \u0161ilumos, nes Saul\u0117s spinduliai tik nuslysta \u017dem\u0117s pavir\u0161iumi ir plonu sluoksniu pasiskirsto po daug didesn\u012f plot\u0105. Ta\u010diau kiek \u0161ilumos sugeria atskiri regionai, lemia dar vienas svarbus veiksnys: reikia atsi\u017evelgti \u012f tai, kiek spinduli\u0173 \u017dem\u0117s pavir\u0161ius v\u0117l atspindi \u012f kosmos\u0105. Ledas ir sniegas atmu\u0161a Saul\u0117s \u0161vies\u0105 tarsi veidrodis \u2013 atspindi 95 procentus \u0161viesos ir \u0161ilumos. O beveik skaidrus melsvai \u017ealias pasaulinio vandenyno vanduo sugeria daugiau kaip 85 procentus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ry\u0161kus atspindin\u010di\u0173 ir sugerian\u010di\u0173 pavir\u0161i\u0173 skirtumas turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 a\u0161igali\u0173 klimatui. U\u017e\u0161alimo ta\u0161kas \u017eymi rib\u0105 tarp dviej\u0173 H<sub>2<\/sub>O agregatini\u0173 b\u016bsen\u0173: vir\u0161 jos yra vanduo, o \u017eemiau jos \u2013 ledas. Poliarini\u0173 region\u0173 pakra\u0161tyje, kur baigiasi ledu padengtas pavir\u0161ius, esama dar vienos ribos. Visur, kur temperat\u016bra pakyla vir\u0161 nulio ir tirpsta ledyno pakra\u0161\u010diai, \u0161is visai nedidelis pasikeitimas pakei\u010dia santyk\u012f tarp to regiono pavir\u0161iaus ir Saul\u0117s spinduli\u0173, kurie sugeriami, o nebeatspindimi \u012f kosmos\u0105. Kadangi sugeriama daugiau \u0161ilumos, susikaupusi ji dar intensyviau tirpdo ledyno pakra\u0161t\u012f. Nors debesys \u0161iek tiek su\u0161velnina \u0161\u012f poveik\u012f, d\u0117l sukelt\u0173 post\u016bmi\u0173 temperat\u016bra ties a\u0161igaliais kyla staigiau negu ties pusiauju, kur \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus sandara beveik nesikei\u010dia net ir d\u0117l auk\u0161tos temperat\u016bros ir sugeria toki\u0105 pat Saul\u0117s spinduli\u0173 dal\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi a\u0161igaliai \u012f\u0161yla grei\u010diau negu pusiaujas, temperat\u016br\u0173 skirtumas tarp j\u0173 suma\u017e\u0117ja, o kartu suma\u017e\u0117ja ir \u0161ilumos, kuri\u0105 reikia perne\u0161ti, kiekis. D\u0117l to m\u016bs\u0173 sukeltas dirbtinis visuotinis at\u0161ilimas gresia rimtesniais pavojais. U\u017e keletu laipsni\u0173 pakilusi\u0105 vidutin\u0119 temperat\u016br\u0105 kur kas pavojingesn\u0117 sutrikdyta klimato pusiausvyra, egzistavusi per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105. Pasikeitus klimato sistemai pakis v\u0117jo ir lietaus, sausros ir potvyni\u0173, piev\u0173 ir dykum\u0173, vabzd\u017ei\u0173 ir pikt\u017eoli\u0173, pertekliaus ir bado ritmai, \u2013 karo ir taikos metas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Al Gore<\/strong>, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 viceprezidentas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Gore A. Earth in the Balance \u2013 Ecology and Human Spirit. \u2013 Houghton Mifflin Company. \u2013 Boston, 1992<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Al Gore<\/p>\n<p>Tik \u017evelgiant i\u0161 istorijos perspektyvos galima \u012fvertinti poky\u010di\u0173, kuriuos primet\u0117me \u017eem\u0117s klimato sistemai, dyd\u012f, ta\u010diau \u0161tai jau kelinti metai m\u016bs\u0173 nepaliauja dominti \u012fvyki\u0173 s\u016bkurys, daug d\u0117mesio susilaukia atskiros u\u017eter\u0161tumo temos, ypa\u010d \u2013 oro u\u017eter\u0161tumo. Nesp\u0117jo nuvilnyti 1989-\u0173j\u0173 met\u0173 antikomunistini\u0173 revoliucij\u0173 Ryt\u0173 Europoje banga, o pasauliui at\u0117m\u0117 \u017ead\u0105 i\u0161vydus \u017eal\u0105, padaryt\u0105 aplinkai. Labiausiai visame buvusiame Ryt\u0173 bloke u\u017eter\u0161tas oras. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[185,184,179],"autorius":[],"class_list":["post-522","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-1","tag-al-gore","tag-ekologija","tag-zeme"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/522","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=522"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/522\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":524,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/522\/revisions\/524"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=522"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=522"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=522"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=522"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}