{"id":536,"date":"2016-05-12T16:33:06","date_gmt":"2016-05-12T13:33:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=536"},"modified":"2016-05-12T16:33:14","modified_gmt":"2016-05-12T13:33:14","slug":"laikas-nelaukia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/laikas-nelaukia\/","title":{"rendered":"Laikas nelaukia"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eAugimo ribos\u201c \u2013 tai Romos klubo (Club of Rome) prane\u0161imas apie globalin\u0119 \u017emonijos pad\u0117t\u012f. 1968 metais Italijos did\u017eiojo pramonininko iniciatyva prie Romos vienoje viloje \u012f \u0161\u012f klub\u0105 susib\u016br\u0117 nema\u017eai mokslinink\u0173, pramoninink\u0173 ir ekonomist\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173. \u0160iandien klube yra apie \u0161imtas nari\u0173 i\u0161 daugiau nei 50-ies \u0161ali\u0173, kuri\u0173 bendras r\u016bpestis buvo ir yra \u017emonijos ateitis. J\u0173 darbe ir bendruose pasitarimuose kalbama apie globalini\u0173 problem\u0173 s\u0105ry\u0161\u012f ir prie\u017eastis, kurios tampa vis rimtesn\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1970 metais Romos klubas \u012fpareigojo \u017eymaus Masa\u010d\u016bsetso technologijos instituto (MTI) tyrin\u0117toj\u0173 kolegij\u0105 paruo\u0161ti prane\u0161im\u0105, kuriame pirm\u0105 kart\u0105 tur\u0117jo b\u016bti analizuojamos visos \u0161iuolaikin\u0117s globalin\u0117s problemos. Kaip aplinkos u\u017eter\u0161tumas, gyventoj\u0173 ir ekonomikos augimas, \u017ealiav\u0173 suma\u017e\u0117jimas ir maisto produkt\u0173 gamyba s\u0105veikauja tarpusavyje? Kur atsidurs pasaulis, jei taip ir toliau augs gyventoj\u0173 skai\u010dius ir pramon\u0117? MTI tyrin\u0117tojai, kuriems vadovavo Dennis Meadows, 1972 metais pateik\u0117 klubui savo prane\u0161im\u0105, kuris i\u0161leid\u017eiamas kaip knyga daugelio pasaulio kalbomis. Dabar \u201eAugimo ribos\u201c [1] yra i\u0161verstos \u012f daugiau nei 30 kalb\u0173 ir parduota apie 10 milijon\u0173 vienet\u0173 \u2013 tai klasika, kuri i\u0161 esm\u0117s prisid\u0117jo prie aplinkos apsaugos jud\u0117jimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prane\u0161imo i\u0161eities ta\u0161kas yra bauginantis <em>eksponentinis <\/em>\u017emoni\u0173 skai\u010diaus ir ekonomikos augimas. K\u0105 rei\u0161kia eksponentinis augimas? Da\u017eniausiai mes \u012fsivaizduojame tiesin\u012f augim\u0105. Tiesinis augimas yra toks, kai dydis kiekvien\u0105 kart\u0105 tuo pa\u010diu metu padid\u0117ja vienoda suma. Jei kas m\u0117nes\u012f \u012f taupykl\u0119 \u012fdedame 10 lit\u0173, suma kas m\u0117nes\u012f de\u0161im\u010dia lit\u0173 padid\u0117ja. Grafi\u0161kai \u0161\u012f augim\u0105 pa\u017eym\u0117tume tiese. Eksponentinis augimas, prie\u0161ingai, yra visi\u0161kai kitos prigimties, kadangi augantis dydis pats did\u0117ja. Pateiksime kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173. Jei savo pinigus pad\u0117tume \u012f bank\u0105 su apibr\u0117\u017eta procent\u0173 norma, tai santaupos i\u0161 esm\u0117s did\u0117t\u0173 grei\u010diau nei taupykl\u0117je. Esant 20 procent\u0173 normai, nuo 100 lit\u0173 sumos gaunamas 20 lit\u0173 pelnas, nuo 120 \u2013 24 ir nuo 144 jau 28,8 lito \u2013 taigi procentai kyla. Br\u0117\u017einyje eksponentin\u012f augim\u0105 pateiktume vis stat\u0117jan\u010dia kreive.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitus pavyzd\u017eius galime \u012f\u017evelgti biologijoje. Bakterin\u0117 kult\u016bra, kurioje l\u0105stel\u0117 skaidosi kas de\u0161imt minu\u010di\u0173, auga eksponente. Po 10 minu\u010di\u0173 turime jau dvi l\u0105steles, po 20 jau keturias, po 30 a\u0161tuonias, po 40 \u0161e\u0161iolika. Augimo procentas (padvigub\u0117jimas lygus 100 procent\u0173) i\u0161lieka visuomet vienodas, bet jis remiasi kaskart augan\u010diu bakterij\u0173 skai\u010diumi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Koks apgaulingas ir klaidinantis yra eksponentinis augimas, autoriai pailiustravo vienu senu pers\u0173 padavimu. \u201eDvari\u0161kis, savo karaliui padovanoj\u0119s meni\u0161k\u0105 \u0161achmat\u0173 lent\u0105, u\u017e tai papra\u0161\u0117 vieno vienintelio gr\u016bdo pirmajam laukui, o kiekvienam kitam po dvigub\u0105 gr\u016bd\u0173 skai\u010di\u0173 nei buvo duota paskutiniajam, taigi antrajam laukui du gr\u016bdus, tre\u010diajam keturis, ketvirtajam a\u0161tuonis. Tai \u0161imtaprocentinis eksponentinis augimas. De\u0161imtajam laukui tenka 512 gr\u016bd\u0173, ta\u010diau 21-ajam daugiau kaip milijonas! Visame pasaulyje n\u0117ra tiek gr\u016bd\u0173, kiek j\u0173 reik\u0117t\u0173 atseik\u0117ti u\u017e 64-\u0105 lauk\u0105.\u201c (Die Grenzen des Wachstums, S. 19\u201320).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulio gyventoj\u0173 eksponenti\u0161kai daug\u0117ja ma\u017edaug jau trys\u2013keturi \u0161imtai met\u0173. 1650-aisiais m\u016bs\u0173 planetoje gyveno pus\u0117 milijardo \u017emoni\u0173, iki 1900 m. gyventoj\u0173 skai\u010dius augo ir pasiek\u0117 1,6 milijardo. 1970-aisiais pasaulio gyventoj\u0173 skai\u010dius pakilo jau iki 3,6 milijardo, na, o \u0161iandien, 1997-aisiais, \u017dem\u0117je gyvena beveik 5,8 milijardo \u017emoni\u0173. Jei \u0161is procesas t\u0119sis ir toliau, tai po keleri\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 kontinentai tur\u0117s talpinti 12 milijard\u0173 \u017emoni\u0173. Pavyzd\u017eiui, jeigu Nigerijos, kuri pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 yra did\u017eiausia Afrikos valstyb\u0117, gyventoj\u0173 ir toliau daug\u0117s kaip iki \u0161iol, tai 2060 metais \u0161i \u0161alis tur\u0117t\u0173 priglausti beveik milijard\u0105 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, vis\u0173 pirma tai besivystan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 problema. Daugelyje \u0161iaur\u0117s \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimas yra sustoj\u0119s, \u0161alyse kaip Vokietija ar Lietuva akivaizd\u017eiai ma\u017e\u0117ja gyventoj\u0173. Ta\u010diau pramonin\u0117se \u0161alyse yra veiksmingesnis kitoks augimo procesas: pramon\u0117s produkcija auga grei\u010diau, nei daug\u0117ja gyventoj\u0173. Abu procesai i\u0161k\u0117l\u0117 mokslininkams paprast\u0105 klausim\u0105: kaip \u017dem\u0117, b\u016bdama \u201ebendra sistema\u201c, \u012f visa tai reaguos? Ir kiek ilgai ji gal\u0117s tai pakelti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad atsakyt\u0173 \u012f \u0161iuos klausimus, MTI bendradarbiai i\u0161tyr\u0117 penkis faktorius \u2013 gyventojus, pramon\u0119 bei kapital\u0105, maisto produktus, \u017ealiavas ir ekologij\u0105. Jiems ypa\u010d r\u016bp\u0117jo ir kompleksi\u0161ka \u0161i\u0173 penki\u0173 dyd\u017ei\u0173 s\u0105veika. Kadangi \u201en\u0117 vienas i\u0161 \u0161i\u0173 penki\u0173 faktori\u0173, apie kuriuos \u010dia kalbama, neveikia nepriklausomai. Kiekvienas j\u0173 nuolat s\u0105veikauja su visais likusiais. Gyventoj\u0173 skai\u010dius negali augti tr\u016bkstant maisto; maisto produkt\u0173 pramon\u0117s gamyba auga did\u0117jant kapitalui; daugiau kapitalo reikalauja daugiau \u017ealiav\u0173; panaudotos \u017ealiavos neigiamai veikia aplinkos u\u017eter\u0161tum\u0105; ir aplinkos u\u017eter\u0161tumas v\u0117l daro \u012ftak\u0105 gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimui ir maisto produkt\u0173 gamybai\u201c (ten pat, p. 83\u201384).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai primygtinai rodo \u012f daugel\u012f tvirtai veikian\u010di\u0173 s\u0105ry\u0161i\u0173 ir valdymo d\u0117sni\u0173, esan\u010di\u0173 tarp procentinio gimstamumo ir pajam\u0173, tarp pramon\u0117s gamybos ir \u017ealiav\u0173 poreikio, tarp aplinkos u\u017eter\u0161tumo ir gyvenimo trukm\u0117s tikimyb\u0117s. Ir jie grie\u017etai nurodo ribas: maisto produkt\u0173 kiekis yra ribotas, kadangi ariamosios \u017eem\u0117s plotai negali b\u016bti ple\u010diami iki begalyb\u0117s ir derlingumas negali vis did\u0117ti; \u017ealiav\u0173 kiekis ribotas, kadangi atsargos tolyd\u017eio ma\u017e\u0117ja, \u2013 am\u017einai j\u0173 eksploatuoti negalima; m\u016bs\u0173 aplinka irgi yra ribota: jei ji bus priversta priimti daugiau kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 negu gali perdirbti, tai ji pasmerkta \u017e\u016bti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012evertindamas 1970 metais nustatytus prie\u017eastinius santykius ir s\u0105veikas, kompiuteris apskai\u010diavo pagrindin\u012f sistemos veikimo b\u016bd\u0105. Vadinamoji \u201ePasaulinio modelio standarto eigas\u201c (\u017er. iliustracij\u0105), apskai\u010diuota kompiuteriu, pateikia rezultatus su s\u0105lyga, kad didesni\u0173 pasikeitim\u0173 socialin\u0117je, politin\u0117je ar ekonomin\u0117je sferoje ne\u012fvyks, taigi proces\u0173 kryptingumas nesikeis, kaip ir i\u0161ry\u0161k\u0117jo 1972 metais: \u201eMaisto produkt\u0173 gamyba, pramon\u0117s produkcija ir gyventoj\u0173 skai\u010dius ir toliau eksponenti\u0161kai did\u0117ja, kol greitai ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 \u017ealiav\u0173 atsargos ima stabdyti pramon\u0117s augim\u0105. Ta\u010diau laikino delsimo veikiamas gyventoj\u0173 skai\u010dius ir u\u017eter\u0161tumas dar tam tikr\u0105 laik\u0105 tebedid\u0117ja. Ma\u017e\u0117jantis apr\u016bpinimas maisto produktais ir blog\u0117jantis medicinos aptarnavimas skatina mirtingum\u0105 ir stabdo gyventoj\u0173 skai\u010diaus augim\u0105\u201c (ten pat, p. 125).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-content\/uploads\/stories\/straipsniai\/971laik1.jpg\" alt=\"\" width=\"416\" height=\"290\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar \u017emonija nei\u0161vengiamai eina \u012f globalin\u0119 katastrof\u0105? Spaudoje Masa\u010d\u016bsetso technologijos instituto mokslininkai daugel\u012f kart\u0173 buvo vaizduojami kaip nelaim\u0117s prana\u0161ai, i\u0161 anksto pateik\u0119 tikslias, negatyvias prana\u0161ystes apie m\u016bs\u0173 ateit\u012f. Numanydami galim\u0105 klaiding\u0105 interpretavim\u0105, Meidausas ir jo bendradarbiai jau knygoje nedviprasmi\u0161kai nurod\u0117, kad \u010dia pateikiamas tik pats <em>modelis<\/em>, kuris ver\u010dia atsi\u017evelgti \u012f daugel\u012f faktori\u0173 (pavyzd\u017eiui, regioniniai skirtumai). Jie nesiek\u0117 tikslaus kiekybinio prana\u0161avimo \u2013 tam m\u016bs\u0173 pasaulis yra per daug kompleksi\u0161kas. Jiems buvo svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip apskritai arba kokybi\u0161kai reaguos m\u016bs\u0173 pasaulin\u0117 sistema. Vienu paveiksl\u0117liu jie iliustruoja skirtum\u0105. Labai sunku i\u0161 anksto tiksliai nustatyti, kur ir kada nukris kamuolys, kai jis i\u0161metamas \u012f or\u0105. Tai lemia daug faktori\u0173 \u2013 oro pasiprie\u0161inimas, v\u0117jas ir t. t. , tod\u0117l tiksliai apskai\u010diuoti nepaprastai sud\u0117tinga. Ta\u010diau kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gali apra\u0161yti esmin\u012f kamuolio poelg\u012f \u2013 tam tikr\u0105 laik\u0105 kil\u0119s, traukos j\u0117gos veikiamas jis krinta \u017eemyn.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Modelis \u2013 ne realyb\u0117. Visuomet i\u0161lieka tam tikra paklaida. Daugelio \u0161iame pasaulyje vykstan\u010di\u0173 proces\u0173 mes niekuomet iki galo nesuprasime. Tod\u0117l negalima padaryti i\u0161vados, kad pasitelk\u0119 atitinkamas priemones tur\u0117tume palaukti, kol visas problemas galutinai suvoksime. N\u016bdien turim\u0173 \u017eini\u0173 pakanka tam, kad imtum\u0117s darbo. Laikas nelaukia!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau i\u0161 letargo pa\u017eadinti \u017emonij\u0105 nebuvo taip lengva. Kadangi buvo paliesta \u201e\u0161venta\u201c augimo teorija, paskelbus prane\u0161im\u0105 u\u017esiliepsnojo a\u0161trios diskusijos, kilo prie\u0161taravim\u0173 ir atsirado nuomoni\u0173 skirtum\u0173. Gal autoriai nepakankamai \u012fvertino technologini\u0173 ateities galimybi\u0173? Argi vis\u0173 problem\u0173 nei\u0161spr\u0119sime su genetikos ir vandenilio technikos, nano? ar bioelektronikos pagalba? Tik panagrin\u0117kime mikropuslaidininki\u0173 raid\u0105: jeigu nuo 1972-\u0173j\u0173 met\u0173 pirmieji egzemplioriai tur\u0117jo tik 2 t\u016bkst. 300 tranzistori\u0173, tai naujausieji \u201eIntel\u201c puslaidininkiai turi 5,5 milijono (!). Ir k\u0105 rei\u0161kia tos kalbos apie ribas? Gal\u0173 gale tik tada, 1969-aisiais, i\u0161sipild\u0117 \u017emonijos sena t\u016bkstantme\u010dio svajon\u0117 nuskristi \u012f m\u0117nul\u012f. Taigi n\u0117ra nieko ne\u012fmanomo&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Argi nepasirod\u0117, kad svarbiausi\u0173 \u017ealiav\u0173 stygius nejau\u010diamas, \u2013 prie\u0161ingai prane\u0161imo \u201eprognoz\u0117ms\u201c? Naftos, aliuminio, cinko ir vario telkini\u0173 gavyba nenutr\u016bks daug ilgiau, nei buvo manyta 1972 metais. Dar nurodomi ir laim\u0117jimai, kuri\u0173 buvo siekiama nuo a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio: energijos s\u0105naudos (industriniuose kra\u0161tuose) suma\u017eintos; \u0161iandien pramon\u0117je naudojama daug \u017ealiav\u0173 pakaital\u0173, pavyzd\u017eiui, kabeliuose stiklo pluo\u0161tas vietoj vario; ir galiausiai suma\u017e\u0117j\u0119s pasaulinis gyventoj\u0173 prieaugis nuo 2 iki 1,6 procent\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi po dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 nei\u0161ry\u0161k\u0117jo joki\u0173 esmini\u0173 \u017emonijos pasikeitim\u0173, 1992 metais Meidausas su keliais bendramin\u010diais suman\u0117 pateikti nauj\u0105, aktualizuot\u0105, apgalvotesn\u0119 ir brandesn\u0119 prane\u0161imo versij\u0105 \u2013 \u201eAnapus augimo rib\u0173\u201c2. Jie dar kart\u0105 primygtinai reikalavo pagaliau \u012fvertinti ribas, kurias i\u0161 dalies jau esame per\u017eeng\u0119. Kad visk\u0105 i\u0161spr\u0119stume, neturime pasitik\u0117ti vien tik laisvosios rinkos technologijomis ir galimyb\u0117mis. Ir toliau nesiimdami svarbi\u0173 priemoni\u0173, v\u0117liau i\u0161 karto pasieksime vis daugiau rib\u0173 ir, u\u017epl\u016bdus problem\u0173 srautui, pagaliau tapsime nebeveiksn\u016bs. Jei dabar neprad\u0117sime stabdyti, tai v\u0117liau m\u016bs\u0173 pasaulio ma\u0161ina dideliu grei\u010diu trenksis \u012f sien\u0105!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Meidausas ir jo bendra\u017eygiai pasisak\u0117 u\u017e ilgalaik\u0119, tvirt\u0105 egzistencij\u0105, tai rei\u0161kia ilgai egzistuoti sugeban\u010di\u0105 (\u201esustainable\u201c) visuomen\u0119 <em>\u0161iandien<\/em>. Tik priemoni\u0173 kompleksas gali t\u0105 egzistencij\u0105 garantuoti ir apsaugoti \u017emonij\u0105 nuo \u017elugimo. Tai gimstamumo ir gamybos apribojimai; technologijos, kurios pad\u0117t\u0173 tausoti resursus, apsaugoti kultivuotus \u017eem\u0117s plotus, kelti \u017eem\u0117s \u016bkio derlingum\u0105 ir kovoti prie\u0161 aplinkos ter\u0161im\u0105. Pagal scenarij\u0173 (\u017er. iliustracij\u0105), \u2013 Meidausas, beje, nebevartojo gin\u010dytinos s\u0105vokos \u201emodelis\u201c, \u2013 pasaulio gyventoj\u0173 skai\u010dius pakyla iki 7,7 milijard\u0173, sistema atsiduria pusiausvyroje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-content\/uploads\/stories\/straipsniai\/971laik2.jpg\" alt=\"\" width=\"317\" height=\"227\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienas pasaulio regionas, ai\u0161ku, turi atlikti kitus \u201enam\u0173 darbus\u201c: \u201etre\u010diojo pasaulio\u201c \u0161alys turi \u017eymiai suma\u017einti gimstamum\u0105 ir tausoti pas\u0117li\u0173 bei mi\u0161k\u0173 plotus; turtingose Vakar\u0173 pramon\u0117s \u0161alyse turi b\u016bti suma\u017eintos energijos ir \u017ealiav\u0173 s\u0105naudos vienam gyventojui; buvusiose Ryt\u0173 bloko \u0161alyse \u2013 kuo skubiau ir veiksmingiau panaudoti technologijos priemones aplinkai apsaugoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi technologijos u\u017eima labai svarbi\u0105 viet\u0105 tarp taikom\u0173 priemoni\u0173. Tiktai svarbiausias klausimas \u2013 kokiems <em>tikslams<\/em> jos panaudojamos? Ar tam, kad u\u017etikrint\u0173 ilgalaik\u0119 \u017emonijos egzistencij\u0105 ir atstatyt\u0173 socialin\u012f teisingum\u0105? O gal tam, kad per kiek galima trumpesn\u012f laik\u0105 grei\u010diau b\u016bt\u0173 gautas didesnis pelnas? Kalb\u0117dami apie tikslus autoriai priart\u0117jo prie esmin\u0117s problemos, t. y. prie klausimo apie \u017emonijos egzistencijos prasm\u0119 ir tiksl\u0105: \u201e\u017dmon\u0117ms nereikia nei prabangi\u0173 automobili\u0173, nei gramozdi\u0161k\u0173 drabu\u017ei\u0173 spint\u0173, bet pagarbos ir supratimo, jiems reikia \u012fsp\u016bdingumo, ir ne tik i\u0161ori\u0161ko. \u017dmon\u0117ms reikia iniciatyvos ir \u012fvairumo. Jiems ne nuolatinis elektroninis bendravimas b\u016btinas, bet jausmas, kad jie gali k\u0105 nors padaryti. \u017dmon\u0117s nori tapatumo, bendrumo, paskat\u0173 ir pripa\u017einimo, taip pat meil\u0117s ir malonumo. Jei visa tai bandoma patenkinti materialiais dalykais, nenumaldomas tro\u0161kulys i\u0161spr\u0119sti visas problemas nuolat auga. Taip atsiradusi tu\u0161tuma yra varomoji materialinio augimo j\u0117ga\u201c (Die neuen Grenzen des Wachstums, S. 258).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vien material\u016bs dalykai negali padaryti m\u016bs\u0173 gyvenimo pilnaver\u010dio. Tod\u0117l apriboti materiali\u0173 dalyk\u0173 reik\u0161m\u0119 niekam i\u0161 m\u016bs\u0173 nepakenkt\u0173. Jeigu savo vaikams norime palikti tvirt\u0105 gyvenimo pagrind\u0105 ir pusiausvir\u0105 pasaul\u012f, ka\u017ekada juk privalome ir galime sau pasakyti \u201eu\u017eteks\u201c, bet ne \u201evis daugiau\u201c. Bet kada ateis tas \u201eka\u017ekada\u201c? Savaime suprantama, kad daugelyje tre\u010diojo pasaulio \u0161ali\u0173 bendras gyvenimo standartas da\u017enai ne\u017emoni\u0161kai \u017eemas. Lietuvoje \u0161iandien irgi b\u016bt\u0173 cini\u0161ka reikalauti \u012f\u0161aldyti turim\u0105 materialin\u012f turt\u0105. Kvietimas b\u016bti saikingiems, pirmiausia, \u017einoma, yra nukreiptas \u012f pasaulio turtinguosius vakaruose, rytuose, pietuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Abiej\u0173 knyg\u0173 autoriai niekada nereikalavo pasaulyje vienodai sustabdyti augim\u0105. Tai tik sustiprint\u0173 \u0161iandienin\u012f socialin\u012f neteisingum\u0105. Tiek turtingas, tiek ir neturtingas \u0161alis jie ragina atlikti diferencijuot\u0105, kritin\u0119 apklaus\u0105 augimui \u012fvertinti: \u201eKas turi augti? Kam? Kiek laiko? Kokia kaina? Kas u\u017e tai atsakingas? Ko mums i\u0161 tikro reikia? Ir koks yra veiksmingiausias kelias pad\u0117ti neturtingiems?\u201c (ten pat, p. 66\u201367). Augimo mitui turi b\u016bti nuimta \u0161ventumo aureol\u0117, daugiau jis nebeturi b\u016bti garbinamas. Bet neturi b\u016bti ir kategori\u0161kai atmestas. Mums reikia kontroliuojamo, apsvarstyto, kokybinio augimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors m\u016bs\u0173 \u0161alyje d\u017ei\u016bgaujama, kad ekonomika po 1991\u20131993 met\u0173 atosl\u016bgio v\u0117l auga, bet ar kam nors r\u016bpi augimo Lietuvoje ribos? N\u0117 vienam nepavyks ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais i\u0161vengti atsakomyb\u0117s d\u0117l m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117s. D\u0117mesys m\u016bs\u0173 bendrai aplinkai n\u0117ra prabanga, \u2013 jis b\u016btinas d\u0117l m\u016bs\u0173 vaik\u0173 gyvenimo. Susir\u016bpin\u0119 j\u0173 ateitimi mes privalome \u0161iandien rimtai apsvarstyti savo tikslus. Ar norime \u017e\u016btb\u016bt pasiekti turting\u0173j\u0173 gyvenimo lyg\u012f, kopijuoti j\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 ir importuoti vartotoj\u0173 visuomen\u0117s stabus? O gal sieksime ilgesnio \u017emonijos i\u0161gyvenimo per socialin\u012f teisingum\u0105? \u0160iandien \u2013 kol dar ne v\u0117lu \u2013 b\u016btina ugdyti toliaregi\u0161kum\u0105, atsakomyb\u0119, teisingum\u0105, dr\u0105s\u0105, solidarum\u0105 ir pasirengim\u0105 mokytis, \u2013 viso to mums prireiks.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Gintautas Gustas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Augimo ribos\u201c \u2013 tai Romos klubo (Club of Rome) prane\u0161imas apie globalin\u0119 \u017emonijos pad\u0117t\u012f. 1968 metais Italijos did\u017eiojo pramonininko iniciatyva prie Romos vienoje viloje \u012f \u0161\u012f klub\u0105 susib\u016br\u0117 nema\u017eai mokslinink\u0173, pramoninink\u0173 ir ekonomist\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173. \u0160iandien klube yra apie \u0161imtas nari\u0173 i\u0161 daugiau nei 50-ies \u0161ali\u0173, kuri\u0173 bendras r\u016bpestis buvo ir yra \u017emonijos ateitis. J\u0173 darbe ir bendruose pasitarimuose kalbama apie globalini\u0173 problem\u0173 s\u0105ry\u0161\u012f ir prie\u017eastis, kurios tampa vis rimtesn\u0117s. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[184,61,179],"autorius":[608],"class_list":["post-536","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-1","tag-ekologija","tag-sveikata","tag-zeme","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/536","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=536"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/536\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":538,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/536\/revisions\/538"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=536"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}