{"id":559,"date":"2016-05-12T16:51:36","date_gmt":"2016-05-12T13:51:36","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=559"},"modified":"2016-05-12T16:51:43","modified_gmt":"2016-05-12T13:51:43","slug":"tamsioji-ir-sauletoji-abejones-puse","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/tamsioji-ir-sauletoji-abejones-puse\/","title":{"rendered":"Tamsioji ir saul\u0117toji abejon\u0117s pus\u0117"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Steb\u0117tinai daug krik\u0161\u010dioni\u0173 net nenori prad\u0117ti kalbos apie abejones. Kai kurie vengia apie tai net pagalvoti. Tarsi pripa\u017eindami, jog abejojame, \u012f\u017eeistume Diev\u0105. Tokios nuostatos prie\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios. Gal abejon\u0117s laikomos dvasinio silpnumo \u017eenklu; galb\u016bt nedr\u012fstama apie jas kalb\u0117ti tod\u0117l, kad nenorima trikdyti kieno nors ramyb\u0117s arba sujudinti tik\u0117jimo pamat\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau ir i\u0161didumas arba apie save susikurtas vaizdas gali trukdyti pripa\u017einti savo abejones. Visgi da\u017enai esama dar vienos prie\u017easties, kuri sukelia dvejoni\u0173. Nema\u017ea krik\u0161\u010dioni\u0173 ne\u017eino, kad spr\u0119sdami \u0161i\u0105 problem\u0105 susiduriame su \u012fvairiomis s\u0105vokomis, kurios i\u0161 pirmo \u017evilgsnio tarsi nusako labai pana\u0161ius dalykus, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia visai k\u0105 kita. \u00a0Abejon\u0117s \u2013 ne tas pats, kas skepti\u0161kumas (nuostata kriti\u0161kai tikrinti), o skepti\u0161kumas yra ne tas pats, kas skepticizmas (nusiteikimas abejoti viskuo i\u0161 principo), skepticizmas \u2013 ne tas pats, kas netik\u0117jimas (apsisprendimas netik\u0117ti Dievu, \u2013 netik\u0117jimas yra valios aktas!). Prie\u0161ingai, abejon\u0117s da\u017eniausiai rei\u0161kia, kad tikintysis kelia tam tikrus klausimus arba i\u0161rei\u0161kia netikrum\u0105. Tikima, ta\u010diau kyla sunkum\u0173 tikint arba tik\u0117jimas kelia r\u016bpes\u010di\u0173. Tik\u0117jimas ir abejon\u0117 vienas kito nepa\u0161alina \u2013 taip yra tik su tik\u0117jimu ir netik\u0117jimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Abejon\u0117s yra tai, kas mus, krik\u0161\u010dionis, lydi kone vis\u0105 gyvenim\u0105. Jos yra tarsi tam tikra brendimo skausmo atmaina. Kartais abejon\u0117s nutolsta, kartais jos v\u0117l apninka ir pasirei\u0161kia dar stipriau. Kart\u0105 vienas gydytojas pasak\u0117, kad gyvenimas \u2013 tai nuolatin\u0117 kova su visokiausiomis ligomis, o sveikata yra ne kas kita, kaip sugeb\u0117jimas u\u017esp\u0119sti tas ligas \u012f kamp\u0105. Daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 \u0161i\u0105 mint\u012f galime perkelti ir \u012f dvasios gyvenim\u0105: tik\u0117jimas yra nuolatin\u0117 polemika su abejon\u0117mis. Mums bus lengviau, jei abejones priimsime kaip savo silpnumo neatskiriam\u0105 dal\u012f, silpnumo, kurio po\u017eymis yra ir nepakankamas tik\u0117jimas Dievu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u012etik\u0117ti turint abejoni\u0173<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 \u012fsivaizduoja, kad atsiversti, imti tik\u0117ti Diev\u0105 \u017emon\u0117ms kliudo abejon\u0117s. Jei kovojama su visokiomis abejon\u0117mis ir jos galiausiai \u012fveikiamos, atveriamas kelias tik\u0117jimui. Taigi tik\u0117jimas pasiekiamas, kai i\u0161 kelio pa\u0161alinamos visos abejon\u0117s. Tik\u0117jimas nesuderinamas su abejon\u0117mis!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visai galimas dalykas, kad kai kurie \u017emon\u0117s tokiu b\u016bdu tampa tikintys. Ta\u010diau ne dauguma. Patyrimas rodo, kad tikrovei artimesnis visai kitas atsivertimo b\u016bdas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ne\u017ei\u016br\u0117dami savo abejoni\u0173, daugelis jau\u010dia stipr\u0173 potrauk\u012f prie Evangelijos. J\u0173 abejon\u0117s tikros ir kliudo tik\u0117ti, bet Evangelija traukia juos labai stipriai ir skatina tik\u0117ti. Galiausiai jie nutaria pasitik\u0117ti Dievu ir J\u0117zumi Kristumi nepaisydami, kad savo r\u016bpes\u010di\u0173 ir sunkum\u0173 iki galo nei\u0161siai\u0161kino. Toki\u0173 \u017emon\u0173 elgesys teb\u0117ra prie\u0161taringas. Jie tikisi, kad abejon\u0117s ir sunkumai i\u0161sisklaidys stipr\u0117jant j\u0173 tik\u0117jimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Francis Baconas, XVII a. filosofas, savo veikale <em>Mokymosi progresas (Advancement of Learning) <\/em>ra\u0161\u0117: \u201eJei \u017emogus pradeda \u012fsitikin\u0119s, tai jis baigs abejodamas; bet jei jis pasitenkins prad\u0117damas nuo abejoni\u0173, jis pabaigs b\u016bdamas \u012fsitikin\u0119s\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pateiksime pavyzd\u012f. Tarkime, vien\u0105 vakar\u0105 j\u016bs atsiduriate neapsakomai nuobod\u017eiame pob\u016bvyje ir sutinkate ten \u017emog\u0173, kuriam pajuntate simpatij\u0105. J\u016bs susipa\u017e\u012fstate ir laikui b\u0117gant t\u0105 \u017emog\u0173 \u012fsimylite. Bet j\u016bs laikot\u0117s sant\u016briai ir neleid\u017eiate santykiams pl\u0117totis. Juk j\u016bs to kito \u017emogaus dar gerai n\u0117 nepa\u017e\u012fstate. Gali b\u016bti, kad jo charakteris turi ir koki\u0173 tamsi\u0173 pusi\u0173. Ar galite visi\u0161kai juo pasitik\u0117ti? O gal j\u016bs, kaip ir daugelis, jau\u010diat\u0117s es\u0105s netobulas? K\u0105, klausiate sav\u0119s, randa \u0161is \u017emogus manyje? Ar jis gal\u0117t\u0173 kada nors jus i\u0161vis pamilti? Jau\u010diate jam stipr\u0173 potrauk\u012f, bet tvardot\u0117s. Dvejojate. Jus kamuoja prie\u0161taringi jausmai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje situacijoje j\u016bs turite dvi galimybes: galite ir toliau laikytis sant\u016briai ir virsti savo abejoni\u0173 bei svyravim\u0173 kaliniu. Jei visuomet taip elgtum\u0117s, praleistume daugyb\u0119 puiki\u0173 \u012fvyki\u0173, kuriuos pateikia gyvenimas, pavyzd\u017eiui, \u012fsimyl\u0117jim\u0105 arba krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo atradim\u0105. Arba j\u016bs galite surizikuoti ir pasakyti: \u201eNoriu tiesiog pam\u0117ginti ir tikiuosi, kad mano abejon\u0117s bei svyravimai laikui b\u0117gant i\u0161sisklaidys.\u201c Taip j\u016bs leid\u017eiate atsirasti naujam ry\u0161iui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis \u017emoni\u0173 vadovaudamiesi tokia nuostata tampa krik\u0161\u010dionimis. Jie junta nepaprast\u0105 Evangelijos trauk\u0105; juos giliai jaudina mintis, kad J\u0117zus Kristus mir\u0117 u\u017e j\u0173 nuod\u0117mes; jie \u017eavisi did\u017eiosiomis Evangelijos prana\u0161yst\u0117mis, kurios skelbia nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 ir gyvenimo atnaujinim\u0105. Jie nusprend\u017eia atsiverti tik\u0117jimui ir pritaiko prana\u0161ystes sau asmeni\u0161kai. O d\u0117l j\u0173 abejoni\u0173 ir svyravim\u0173 \u2013 jie tikisi, kad viskas paai\u0161k\u0117s, kai j\u0173 ry\u0161ys su Dievu gil\u0117s. \u201eTikiu, pad\u0117k mano netik\u0117jimui!\u201c (Mk 9,24).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei j\u016bs esate tokioje situacijoje, kova su abejone taps svarbia j\u016bs\u0173 kaip krik\u0161\u010dionio gyvenimo dalimi. Kelias, atved\u0119s \u012f \u012ftik\u0117jim\u0105, numato, kokius dalykus b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti. J\u016bs pan\u016bsite panagrin\u0117ti klausimus, i\u0161kylan\u010dius bendraujant. Ar galiu i\u0161ties pasitik\u0117ti Dievu? Kaip bus su mano asmeniniais tr\u016bkumais \u2013 ar jis \u017eino, koks a\u0161 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esu? Gali kilti dar ir kitoki\u0173 dvejoni\u0173 Evangelija, savimi pa\u010diu, J\u0117zumi Kristumi ir Dievu. Jas ir nor\u0117tume \u010dia aptarti. Ta\u010diau abejon\u0117s, kurios jums kyla, jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, kad j\u016bs\u0173 \u012ftik\u0117jimas nebuvo tikras \u2013 j\u016bs i\u0161 ties\u0173 esate krik\u0161\u010dionis!<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Abejon\u0117s primena \u017emogaus nuod\u0117mingum\u0105 ir silpnum\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Evangelijos a\u0161is yra i\u0161ganymas. J\u0117zaus Kristaus mirtis ir prisik\u0117limas i\u0161laisvino mus i\u0161 nuod\u0117m\u0117s. Ta\u010diau i\u0161ganymas ne\u012fvyksta per akimirksn\u012f! Priminsime pasakojim\u0105 apie ma\u017e\u0105 mergait\u0119, kuri paklaus\u0117 vieno vyskupo, ar jis i\u0161ganytas. \u201eA\u0161 esu i\u0161gelb\u0117tas nuo nuod\u0117m\u0117s bausm\u0117s, a\u0161 esu gelb\u0117jamas nuo nuod\u0117m\u0117s vald\u017eios, o vien\u0105 dien\u0105 b\u016bsiu i\u0161gelb\u0117tas nuo nuod\u0117m\u0117s buvimo\u201c, \u2013 atsak\u0119s vyskupas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161ganymui reikia laiko! Tai yra procesas, kurio metu mes br\u0119stame tik\u0117dami, jis kaip s\u0117klos gr\u016bdelis, i\u0161augantis augalu. Evangelijos mokyme apie tik\u0117jim\u0105 skiriamas nuteisinimas ir \u0161vent\u0117jimas, apie \u0161\u012f skirtum\u0105 tur\u0117tume pam\u0105styti. Nuteisinimas rei\u0161kia, kad Dievas paskelb\u0117 mus esant teisius; m\u016bs\u0173 pad\u0117tis kinta, nes Dievas pri\u0117m\u0117 mus kaip vaikus; mes gauname \u0160ventosios Dvasios dovan\u0105 kaip buvimo krik\u0161\u010dionimi laid\u0105, arba garantij\u0105. O \u0161vent\u0117jimas, prie\u0161ingai, yra procesas, kurio metu mes palaipsniui esame formuojami pagal Kristaus paveiksl\u0105. Tai ne\u012fvyksta per vien\u0105 nakt\u012f. Kad \u0161vent\u0117jimas trunka labai ilgai, nerei\u0161kia, jog Dievas padar\u0117 koki\u0105 klaid\u0105, o tik rodo, kaip giliai mumyse \u012fsi\u0161aknijusi nuod\u0117m\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Martino Lutherio ra\u0161tuose yra vienas sakinys, kuris gali mums pad\u0117ti. Lutheris kalba apie tai, kad krik\u0161\u010dionis \u201eyra ir teisusis, ir nusid\u0117j\u0117lis\u201c <em>(simul iustus et peccator)<\/em>. Tai rei\u0161kia, kad krik\u0161\u010dionis yra teisusis, nes j\u012f su Dievu sieja geras ry\u0161ys; ta\u010diau ir nusid\u0117j\u0117lis, nes nuod\u0117m\u0117 vis dar veikia jo esyb\u0119. Jei pasitelktume palyginim\u0105 i\u0161 karybos terminijos, sakytume: lemiam\u0105 pergal\u0119 prie\u0161 nuod\u0117m\u0119 pasiek\u0117me \u012ftik\u0117dami, ta\u010diau turime t\u0119sti savo valymo akcij\u0105, nes dar i\u0161lik\u0119 paskiri pasiprie\u0161inimo \u017eidiniai. Mes apgaudin\u0117jame pa\u010dius save, jei teigiame netur\u012f nuod\u0117m\u0117s (1 Jn 1,8; 2,4). Kai ignoruojame nuod\u0117m\u0119 arba neigiame jos buvim\u0105, tai rodo, jog nesuprantame, koks sunkus \u017emogaus nuod\u0117mingumas. Paulius laiko malon\u0119 ir nuod\u0117m\u0119 tarsi kokiom dviem j\u0117gomis, kovojan\u010diomis tarpusavyje ir siekian\u010diomis mumyse \u012fsigal\u0117ti. Nors mes ir \u017einome, kuo \u0161i kova baigsis, bet kol ji t\u0119siasi, negalime neigti jos aprai\u0161k\u0173. Viena j\u0173 ir yra abejon\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Abejon\u0117 atspindi nuolatin\u012f nuod\u0117m\u0117s buvim\u0105 ir jos gali\u0105 mums; ji primena, kad mums reikia malon\u0117s, ir neleid\u017eia, kad pasitenkintume esamu savo santykiu su Dievu. Visi esame nusid\u0117j\u0117liai, ir mus visus kamuoja \u2013 vienus labiau, kitus ma\u017eiau \u2013 abejon\u0117s. Turime puosel\u0117ti savo ry\u0161\u012f su Dievu, ir jei t\u0105 suvoksime, tai darbuosim\u0117s kartu su juo, o ne patys vieni (Fil 2,12\u201313). Nuod\u0117m\u0117 mus skatina abejoti Dievo prana\u0161yst\u0117mis ir juo nepasitik\u0117ti. (Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad nepasitik\u0117jimas Dievu yra pirmoji nuod\u0117m\u0117, plg. Pr 3,1\u20135.) Bet nuod\u0117m\u0117 gali u\u017evaldyti mus, jei ji privers nusigr\u0119\u017eti nuo Dievo. Tik\u0117jimas n\u0117ra vien noras ir sugeb\u0117jimas pasikliauti Dievu \u2013 jis kaip kanalas, kuriuo Dievo malon\u0117 pl\u016bsta \u012f mus. Jis yra gyvyb\u0117s arterija, siejanti mus su Dievu. Jis kaip med\u017eio kamienas, kuris gyvyb\u0117s syvus i\u0161 \u0161akn\u0173 pakelia iki \u0161ak\u0173, maitina jas ir skatina j\u0173 augim\u0105. Jei \u0161is ry\u0161ys nutraukiamas, \u0161akos nud\u017ei\u016bsta (Jn 15,1\u20138). Jei nuod\u0117m\u0117 jums \u012ftik\u0117jus turi sav\u0105 strategij\u0105, tai ji stengsis t\u0105 ry\u0161\u012f nutraukti, atimti galimyb\u0119 pasinaudoti jums Dievo prana\u0161yst\u0117mis ir jo galia ir v\u0117l atgauti tur\u0117t\u0105 vald\u017ei\u0105 jums.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi reikia matyti visas abejoni\u0173 s\u0105sajas \u2013 tai yra kova su nuod\u0117me (Hbr 12,4). Tai ne paskiras rei\u0161kinys, \u2013 jis nei\u0161vengiamas tik\u0117jimui augant, kai susiduriame su m\u016bs\u0173 senosios esyb\u0117s pasiprie\u0161inimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet visa supaprastinsime, jei manysime abejones kylant tik d\u0117l \u017emoni\u0173 nuod\u0117mingumo. Jos atspindi dar ir \u017emoni\u0173 silpnum\u0105. \u0160tai jau i\u0161tisus \u0161imtme\u010dius viena pagrindini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 teolog\u0173 diskusij\u0173 tem\u0173 yra svarstymai, k\u0105 rei\u0161kia, kad m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimai riboti. Mes esame Dievo k\u016briniai, o ne Dievas. Penktajame am\u017eiuje Augustinas pasisak\u0117 prie\u0161 pavir\u0161utini\u0161k\u0105 ir pernelyg paprast\u0105 Dievo samprat\u0105. Jis ra\u0161\u0117, jog \u017emogaus protas nepaj\u0117gus Dievo visi\u0161kai suprasti: \u201eJei k\u0105 nors galima suprasti, tai n\u0117ra Dievas.\u201c Tomas Akvinietis XIII a. pabr\u0117\u017e\u0117, kad Dievas yra priverstas kalb\u0117ti mums vaizdais ir palyginimais. Kod\u0117l? D\u0117l to, kad m\u016bs\u0173 protas silpnas. M\u016bs\u0173 protas nesugeba suvokti Dievo. Mes negalime visai suprasti Dievo ir jo keli\u0173. Tod\u0117l Dievas apsirei\u0161kia i\u0161 dalies (bet patikimai ir pakankamai), iki m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 ribos. Tai liudija m\u016bs\u0173, o ne Dievo ribotum\u0105. Jonas Kalvinas XVI a. pana\u0161iai suformulavo savo \u012f\u017eymi\u0105j\u0105 tez\u0119: \u201eDievas padeda m\u016bs\u0173 silpnumui.\u201c Kitaip tariant, Dievas \u017eino m\u016bs\u0173 ribas ir veikia atsi\u017evelgdamas \u012f jas. Negalima pamatyti viso vaizdo, bet Dievas patikimai mums nurodo, k\u0105 tas paveikslas vaizduoja ir leid\u017eia pa\u017einti, kas yra svarbiausia. Ne\u012fmanoma per\u017eengti nustatytos ribos. Ai\u0161ku, mums sunku, kai m\u0117giname suprasti Diev\u0105 ir pasaul\u012f \u2013 bet tai nerei\u0161kia, kad m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas yra paklydimas!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tegul pavyzdys pad\u0117s \u0161\u012f teigin\u012f paai\u0161kinti. Sakykime, kad norime pamatyti \u017evaig\u017edes arba pasidairyti po Pauk\u0161\u010di\u0173 Tak\u0105. Dienos \u0161viesoje to padaryti negalime. Turime palaukti, kol sutems. Bet juk \u017evaig\u017ed\u0117s yra ir dien\u0105. Tiesiog m\u016bs\u0173 akys n\u0117ra pakankamai skvarbios, kad \u012f\u017evelgt\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161vies\u0105 dien\u0105. Tik nakt\u012f galime \u012f\u017ei\u016br\u0117ti tuos ma\u017eut\u0117lai\u010dius \u0161viesos ta\u0161kelius, kurie sklinda i\u0161 kosmoso gelmi\u0173 ir i\u0161ry\u0161k\u0117ja nakties dangaus tamsyb\u0117se. \u017dvaig\u017ed\u0117ms tamsos nereikia, kad gal\u0117t\u0173 egzistuoti, \u2013 tamsos reikia mums, kad gal\u0117tume jas pamatyti ir \u012fsitikinti, jog jos egzistuoja! Taip pat yra ir su Dievu. Kaip kad m\u016bs\u0173 akys dien\u0105 nemato \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, taip ir m\u016bs\u0173 protas nei\u0161gali visi\u0161kai suvokti Dievo. Problemos esm\u0117 \u2013 kaip daiktus suvokiame mes, o ne kokie tie daiktai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra. M\u016bs\u0173 esyb\u0117 viskam, k\u0105 matome, \u017einome ir galime suprasti, nustato ribas. Pasirengimas pripa\u017einti \u0161iuos apribojimus yra esmin\u0117 tik\u0117jimo stipr\u0117jimo prielaida.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suprantama, mes norime matyti ir \u017einoti kuo daugiau. Bet visai ai\u0161ku, kad \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 dien\u0105 nepamatysime. \u0160tai ir aptinkame savo ribotum\u0105. B\u016bt\u0173 kvaila, jei sakytume: \u201eKadangi nematau \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 dien\u0105, tai j\u0173 ir n\u0117ra\u201c. Tai reik\u0161t\u0173, kad painiojame savo jutimus su tikrove. Tai, kaip regime daiktus, yra viena, o tikrov\u0117 yra kas kita.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Abejon\u0117 neretai rodo, kad tvirtai ne\u017einome, kaip patirtis, protas, jausmas ir tik\u0117jimas vienas su kitu susij\u0119. Kartais atrodo, kad jie vienas kitam prie\u0161tarauja \u2013 k\u0105 tuomet mums galvoti? Svarbiausias patyrimas: m\u016bs\u0173 silpnumas mums neleid\u017eia ai\u0161kiai suprasti, koks daikt\u0173 santykis vien\u0173 su kitais. D. McDonald taikliai pasak\u0117: \u201eVisa, kas sunku, rodo, jog tai pranoksta m\u016bs\u0173 susikurt\u0105 gyvenimo vaizd\u0105\u201c. Tik\u0117jimas mus u\u017etikrina: net jei ir nematome viso paveikslo, visgi tai, k\u0105 matome, yra patikima (1 Kor 13,12).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Berg\u017ed\u017eios pastangos pasiekti tikrum\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Giliai mumyse gl\u016bdi absoliutaus tikrumo ilgesys, noras k\u0105 nors visi\u0161kai tikrai \u017einoti. Bet absoliu\u010diai tikri galime b\u016bti tik labai ma\u017eoje tik\u0117jimo srityje, pavyzd\u017eiui, dalykais, kurie savaime suprantami arba \u012frodomi logikos teiginiais. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 remiasi ne tez\u0117mis arba savaime suprantamomis tiesomis, kaip kad \u201e2+2=4\u201c arba \u201evisuma yra didesn\u0117 u\u017e jos dal\u012f\u201c. Kad \u0161ie teiginiai teisingi, galiu b\u016bti visi\u0161kai tikras, \u2013 ta\u010diau ar jie turi reik\u0161m\u0117s mano gyvenimui? Suvokimas, kad visuma didesn\u0117 u\u017e jos dal\u012f, i\u0161 esm\u0117s j\u016bs\u0173 gyvenimo nepakeis. \u017dinojimas, kad du ir du yra keturi, ne k\u0105 tepasakys jums apie gyvenimo prasm\u0119. Toks \u017einojimas j\u016bs\u0173 nepaker\u0117s. Atvirai sakant: tie dalykai, kuriuos \u017einome absoliu\u010diai tikrai, i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra tokie jau svarb\u016bs. Savo knygoje <em>Senasis i\u0161min\u010dius<\/em> <em>(The Ancient Sage)<\/em> Tennysonas taip nusako \u0161iuos dalykus:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u201eMat nieko, kas b\u016bt\u0173 verta, negalima \u012frodyti,<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">To negalima ir paneigti; tod\u0117l b\u016bk protingas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir nuolat laikykis saul\u0117tosios abejon\u0117s pus\u0117s.\u201c<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai, kas i\u0161 ties\u0173 gyvenime svarbu, susij\u0119, pavyzd\u017eiui, su klausimu, ar Dievas yra ir koks jis yra, arba su \u017emogi\u0161kosios prigimties ir likimo paslaptimi. \u0160is ir kai kurie kiti klausimai turi du pagrindinius po\u017eymius. Viena, jie svarb\u016bs gyvenimui. Jie reik\u0161mingi, nes daro \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 m\u0105stymui, gyvenimui, viltims ir veiklai. Antra, atsakym\u0173 \u012f juos negalima nei visi\u0161kai patikimai \u012frodyti, nei paneigti. \u0160i\u0173 dalyk\u0173 prigimtis tokia, kad j\u0173 keliam\u0173 reikalavim\u0173 pagr\u012fstumo ne\u012fmanoma visi\u0161kai \u012frodyti. Geriausiu atveju galime tik\u0117tis \u017ein\u0105, kad veikiausiai jie yra tikri. Kiekviename teiginyje, kurie per\u017eengia logini\u0173 ir savaime suprantam\u0173 tezi\u0173 pasaulio ribas, visuomet liks abejoni\u0173 krisleli\u0173. Tai pasakytina ir apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105. Tuo po\u017ei\u016briu jis \u2013 ne i\u0161imtis; ateistas ar marksistas susiduria su lygiai ta pa\u010dia problema. Kiekvienas, kuris nor\u0117t\u0173 aptarti gyvenimo prasm\u0119, tur\u0117s formuluoti teiginius, kurie remsis tik\u0117jimu, o ne absoliu\u010diu u\u017etikrintumu. Ta\u010diau juk Dievas n\u0117ra teiginys, kur\u012f galima b\u016bt\u0173 \u012frodyti, \u2013 jis yra Asmuo!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo pamatyti negalime, negalime jo paliesti, negalime ir reikalauti, kad jis pateikt\u0173 vie\u0161\u0173 savo b\u016bties ar savo esyb\u0117s \u012frodym\u0173. Diev\u0105 pa\u017e\u012fstame tik per tik\u0117jim\u0105. Bet \u017emogaus protas nor\u0117t\u0173 dau-giau. \u201eDuok mums \u017eenkl\u0105! \u012erodyk tai!\u201c Tai sena kaip pasaulis problema. Tie, kurie gird\u0117jo pamokslaujant J\u0117z\u0173, nor\u0117jo \u017eenklo (Mt 12,38) \u2013 ko nors, kas patvirtint\u0173 jo autoritet\u0105, kas juos \u012ftikint\u0173 ir i\u0161sklaidyt\u0173 visas abejones.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Norint tik\u0117ti Diev\u0105 b\u016btina savo tik\u0117jime \u017eengti vien\u0105 \u017eingsn\u012f \u2013 kaip kad ir apsisprend\u017eiant juo netik\u0117ti. N\u0117 vienas i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 dalyk\u0173 nesiremia absoliu\u010diu \u017einojimu ir negali juo remtis. Priimti J\u0117z\u0173 rei\u0161kia tik\u0117jimo rizik\u0105, bet ir apsisprendimas jo atsi\u017ead\u0117ti rei\u0161kia lygiai t\u0105 pat\u012f. Norint pripa\u017einti krik\u0161\u010dionyb\u0119 b\u016btina tik\u0117ti, \u2013 ta\u010diau lygiai to paties reikia j\u0105 atmetant. Abu aktai remiasi tik\u0117jimu, nes niekas absoliu\u010diai tikrai negali \u012frodyti, jog J\u0117zus \u2013 Dievo S\u016bnus, prisik\u0117l\u0119s \u017emonijos I\u0161ganytojas \u2013 kaip kad ir niekas negali to tvirtai paneigti. Apsisprendimas, koks jis beb\u016bt\u0173, remiasi tik\u0117jimu. Kiekvienu atveju lieka abejoni\u0173. Bet kuris po\u017ei\u016bris \u012f J\u0117z\u0173, i\u0161skyrus apsisprendim\u0105 netur\u0117ti jokio po\u017ei\u016brio, remiasi tik\u0117jimu, o ne u\u017etikrintu \u017einojimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas Sheldonas Vanaukenas apra\u0161\u0117 vidin\u0119 kov\u0105, kuri\u0105 jis patyr\u0117 Oksforde prie\u0161 \u012ftik\u0117damas: \u201eTarp tik\u0117tino ir \u012frodyto \u017eioj\u0117ja praraja. Kaip gal\u0117\u010diau j\u0105 \u012fveikti? Vis\u0105 savo gyvenim\u0105 paskirdamas prisik\u0117lusiam Kristui, nor\u0117jau \u012frodym\u0173. Nor\u0117jau tikrumo. Nor\u0117jau pamatyti valgant j\u012f \u017euvies gabal\u0117l\u012f. Nor\u0117jau danguje pamatyti ugninius ra\u0161menis. Nieko nesulaukiau\u2026 Kilo klausimas, ar j\u012f priimti, ar jo atsi\u017ead\u0117ti. O Dieve! Juk u\u017e mano nugaros \u2013 praraja! Gal mano dr\u0105sa j\u012f priimti buvo rizikinga loterija \u2013 bet kaip tuomet su rizika j\u012f atmesti? Gal ir nebuvo jokio tikrumo, kad Kristus \u2013 tai Dievas, bet \u2013 Dievas mato, juk nebuvo ir jokio \u012frodymo, kad jis n\u0117ra Dievas! Tai buvo nebepakeliama. J\u0117zaus atsi\u017ead\u0117ti negal\u0117jau. Kai tik i\u0161vydau sau u\u017e nugaros praraj\u0105, man beliko tik viena: nusisukau nuo jos ir per\u0161okau per j\u0105 tiesiai \u012f Kristaus gl\u0117b\u012f\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik\u0117jimas i\u0161 ties\u0173 yra rizika, bet kaip krik\u0161\u010dionys esame patyr\u0119, kad mus sveikus sugaus mylintis ir gyvas Dievas, jei \u0161oksime jo gl\u0117bin. Martinas Lutheris tai apib\u016bdino \u0161itaip: \u201eTik\u0117jimas yra gyvas, narsus pasikliovimas Dievo malone\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pavir\u0161utini\u0161kas tik\u0117jimas \u2013 neatsparus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pavir\u0161utini\u0161kumas yra dvide\u0161imtojo am\u017eiaus ryk\u0161t\u0117. Reikalavimas i\u0161syk patenkinti poreikius veda prie pavir\u0161utini\u0161k\u0173 santyki\u0173 tarp \u017emoni\u0173 ir prie pavir\u0161utini\u0161kos krik\u0161\u010dionyb\u0117s. Daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105 atranda mokydamiesi mokykloje ar studijuodami. Da\u017enai \u0161is atradimas sutampa su kitais svarbiais \u012fvykiais: paliekami t\u0117v\u0173 namai, \u012fsimylima, m\u0105stoma ir dirbama nepriklausomai. Tod\u0117l i\u0161 prad\u017ei\u0173 neretai akcentuojami krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo jausminiai ir patyrimo aspektai. Tai n\u0117ra klaidinga. Buvimas krik\u0161\u010dionimi duos daug tiems, kuriems labiausiai r\u016bpi tik\u0117jimo gyvenimo jausmai ir patirtis. Bet tik\u0117jimas yra daug daugiau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas yra tik\u0117jimas, galima i\u0161reik\u0161ti trim aspektais: vis\u0173 pirma tik\u0117jimas yra pasitik\u0117jimas Dievu. Krik\u0161\u010dionis pasitiki Dievo buvimu, i\u0161tikimybe ir patikimumu. Jis d\u017eiaugiasi jo galia, atviras jo \u012ftaigai ir vadovavimui per mald\u0105, jis patiria \u0160ventosios Dvasios veikim\u0105 ir paguod\u0105. Jis be galo trok\u0161ta b\u016bti arti Dievo, nori \u0161lovinti jo vard\u0105 ir junta jo buvim\u0105. Daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 \u0161\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo aspekt\u0105 galima palyginti su \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 poj\u016b\u010diais: norisi b\u016bti kartu su mylimuoju, d\u017eiaugtis jo buvimu ir saugiai su juo jaustis. Tai grei\u010diau \u0161irdies, o ne galvos, jausmo, o ne proto reikalai. \u0160i ypatyb\u0117 yra krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo j\u0117gain\u0117, kuri palaiko mus sunkiais laikais ir maitina geraisiais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Problema tik ta, kad daugelis \u017emoni\u0173 nepa\u017eengia toliau pasiek\u0119 \u0161i\u0105 stadij\u0105. J\u0173 tik\u0117jimas lengvai gali virsti grynu jausmu. Jis gali pasidaryti toks pavir\u0161utini\u0161kas, kad nebeteks savo grimzl\u0117s. Jis atrodo seklus. Jis nei\u0161leido stipri\u0173 \u0161akn\u0173 ir tod\u0117l yra lengvai pa\u017eeid\u017eiamas. O tik\u0117jimas gali gyvuoti tik tuomet, jei giliai \u012fsi\u0161aknija. Tik\u0117jimas yra daugiau negu patyrimas ir jausmas, net jei mums tie dalykai ir labai svarb\u016bs. Krik\u0161\u010dioniui svarbu ne tik patirti Diev\u0105 \u2013 jam svarbu likti su Dievu. Brandus tik\u0117jimas yra giliai pagr\u012fstas, jis yra tas, kuo galima pasitik\u0117ti. Jei j\u016bs\u0173 tik\u0117jimas nei\u0161leido gili\u0173 \u0161akn\u0173, j\u016bs lengvai nuslysite \u012f pagund\u0105 ie\u0161koti saugumo kitur. Ta\u010diau tuomet galite patirti skaud\u017ei\u0173 nusivylim\u0173 (Mt 7,24\u201327).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antra, tik\u0117jimas rei\u0161kia b\u016btinyb\u0119 geriau suvokti Diev\u0105, J\u0117z\u0173 Krist\u0173, \u017emogaus prigimt\u012f ir sav\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Pagal savo prigimt\u012f tik\u0117jimas siekia supratimo. Tik\u0117jimas nor\u0117t\u0173 i\u0161leisti \u0161aknis ir m\u016bs\u0173 m\u0105styme. Tapti krik\u0161\u010dioniu \u2013 tai rei\u0161kia tikrov\u0117je sutikti Diev\u0105; tapti J\u0117zaus pasek\u0117ju \u2013 rei\u0161kia leisti, kad \u0161is susitikimas formuot\u0173 m\u016bs\u0173 m\u0105stym\u0105 ir veikl\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mat tre\u010dia, k\u0105 rei\u0161kia tik\u0117jimas, yra klusnumas. Paulius kalba apie \u201etik\u0117jimo klusnum\u0105\u201c (Rom 1,5). Tai rei\u0161kia, kad tik\u0117jimas turi pasireik\u0161ti ir per m\u016bs\u0173 elges\u012f. \u201ePer veiksm\u0105, o ne per m\u0105stym\u0105 tik\u0117jimas i\u0161liks mumyse ir \u012fgaus nauj\u0173 j\u0117g\u0173\u201c (Jozefas Addisonas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienas i\u0161 bene prakti\u0161kiausi\u0173 Naujojo Testamento lai\u0161k\u0173 yra Jok\u016bbo lai\u0161kas. Jok\u016bbas nuolat pabr\u0117\u017eia vien\u0105 mint\u012f (plg. Jok 2,14\u201326): tikras tik\u0117jimas pasirei\u0161kia darbais. Neturime pasitenkinti tuo, kad girdime Dievo \u017eod\u012f; turime leisti jam padaryti \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 darbams (Jok 1,22\u201325).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dal\u012f m\u016bs\u0173 kaip krik\u0161\u010dioni\u0173 atsakomyb\u0117s sudaro tai, kad galvojame apie savo tik\u0117jimo pasekmes ir atitinkamai elgiam\u0117s. Tai jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, kad kiekvienas tikintysis tur\u0117t\u0173 stengtis i\u0161studijuoti krik\u0161\u010dioni\u0161kosios etikos vadov\u0117lius! Tai grei\u010diau rei\u0161kia, kad mes leid\u017eiame Dievui \u012fsiskverbti \u012f kiekvien\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimo srit\u012f. Ar jau kada nors atkreip\u0117te d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Naujojo Testamento lai\u0161k\u0173 autoriai laiko skaitytojus tikin\u010diais Krist\u0173? Jiems r\u016bpi pagilinti skaitytoj\u0173 tik\u0117jimo supratim\u0105 ir paai\u0161kinti, kokia jo reik\u0161m\u0117 m\u016bs\u0173 santykiams su kitais krik\u0161\u010dionimis ir tais, kurie n\u0117ra krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117s nariai. Jie turi sugeb\u0117ti paai\u0161kinti kitiems savo tik\u0117jim\u0105, tiems, kurie galb\u016bt nor\u0117t\u0173 su\u017einoti, k\u0105 ir kod\u0117l jie tiki (1 Pt 3,15). Jei jie nesusim\u0105st\u0117, k\u0105 ir kod\u0117l tiki, tai nesugeb\u0117s to padaryti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje vietoje gali kilti abejoni\u0173, jei leisite savo tik\u0117jimui likti pavir\u0161utini\u0161kam. Naujasis Testamentas tik\u0117jim\u0105 da\u017enai palygina su augalu \u2013 tai labai vyk\u0119s palyginimas. Nesunku i\u0161rauti augal\u0105 jam vos prad\u0117jus augti; bet kai jis jau i\u0161leid\u017eia \u0161aknis, i\u0161rauti j\u012f daug sunkiau. Kai kurie krik\u0161\u010dionys nepasir\u016bpina, kad j\u0173 tik\u0117jimas \u012fsi\u0161aknyt\u0173, d\u0117l to jie neatspar\u016bs abejon\u0117ms. Jie nesusim\u0105st\u0117 apie savo tik\u0117jim\u0105. Gali pasitaikyti, kad j\u016bs\u0173 papra\u0161ys pateikti istorin\u012f J\u0117zaus egzistavimo \u012frodym\u0105, o j\u016bs nerasite atsakymo. Tuomet apniks abejon\u0117s \u2013 da\u017enai, reikia pasakyti, nereikalingos abejon\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Evangelija \u2013 ne iliuzija, kuri\u0105 galima b\u016bt\u0173 sukompromituoti sud\u0117tingais klausimais \u2013 kaip kad tie karaliaus nauji drabu\u017eiai Hanso Christiano Anderseno pasakoje. Tai, kad j\u016bs nesugeb\u0117jote tinkamai atsakyti \u012f klausim\u0105 ar prie\u0161taravim\u0105 j\u016bs\u0173 tik\u0117jimui, nerei\u0161kia, kad krik\u0161\u010dionyb\u0117 subyr\u0117s, kai tik kas nors ims u\u017edavin\u0117ti sud\u0117tingus klausimus! Tai nerei\u0161kia, kad j\u016bs save tarsi intelektualiai nu\u017eud\u0117te, tapdamas krik\u0161\u010dioniu. Nereik\u0117t\u0173 manyti, kad j\u016bs\u0173 tik\u0117jimas Evangelija sugri\u016bva lyg kort\u0173 namelis d\u0117l to, kad ka\u017ekas u\u017edav\u0117 klausim\u0105, \u012f kur\u012f j\u016bs neradote atsakymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau tai rodo, kad j\u016bs nesusim\u0105st\u0117te apie tuos dalykus. J\u016bs\u0173 tik\u0117jimas tikras, ta\u010diau jis seklus ir pavir\u0161utini\u0161kas. J\u016bs \u012fsileidote Evangelij\u0105 \u012f savo \u0161ird\u012f, bet ne \u012f savo prot\u0105. J\u016bs\u0173 tik\u0117jimas seklus, kur tur\u0117t\u0173 \u2013 ir gal\u0117t\u0173 \u2013 b\u016bti gilus. J\u016bs\u0173 \u201enesugeb\u0117jimas\u201c tur\u0117t\u0173 paskatinti jus intensyviau panagrin\u0117ti \u0161iuos klausimus, pagalvoti, paskaityti ir pakalb\u0117ti su patyrusiais krik\u0161\u010dionimis. Ne vien j\u016bs laim\u0117site \u012fsigilin\u0119 \u012f tuos dalykus. J\u016bs gal\u0117site geriau pad\u0117ti ir tiems, kurie nor\u0117t\u0173 daugiau su\u017einoti apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105! Tai nerei\u0161kia, kad j\u016bs tur\u0117tum\u0117te stengtis \u201etvir\u010diau\u201c tik\u0117ti, tarsi sunkumai i\u0161nykt\u0173, jei to labai geisi. Veikiau j\u016bs tur\u0117tum\u0117te abejon\u0117je pamatyti \u017eenkl\u0105, jog j\u016bs\u0173 tik\u0117jimo pagrindas silpnas. Tam pagrindui turime skirti d\u0117mes\u012f. Pavir\u0161utini\u0161kas tik\u0117jimas yra neatsparus, jis lengvai (ir visai be reikalo) susvyruoja, jei kas apipila kritiniais klausimais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik\u0117jimas yra tarsi gel\u017ebetonis: betonas, sustiprintas metalo karkasu, geriau i\u0161laikys didesn\u0119 apkrov\u0105 negu paprastas. Patyrimas, kuris remiasi supratimu, spaud\u017eiamas ne taip lengvai sutrup\u0117s. Kitaip sakant: tik\u0117jimas yra tarsi \u017emogaus k\u016bno kaulai ir raumenys. Kaip griau\u010diai palaiko mink\u0161tuosius audinius, suteikia jiems form\u0105 ir tvirtumo, taip supratimas paremia krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 patirt\u012f ir suteikia jai form\u0105 bei i\u0161vaizd\u0105. Be griau\u010di\u0173 \u017emogaus k\u016bnas sudribt\u0173 kaip beform\u0117 mas\u0117. Be raumen\u0173 skeletas negyvas ir tu\u0161\u010dias; be skeleto raumenys beformiai, neturi atramos. K\u016bnui, kuris turi gerai augti ir atlikti savo funkcijas, reikia ir raumen\u0173, ir kaul\u0173. Tik\u0117jimui reikia gyvybini\u0173 j\u0117g\u0173 ir patirties, jei jis nori gyvuoti; taip pat ir nuovokios paramos, kad i\u0161likt\u0173. Tad stiprinkite sav\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105 ir prisodrinkite j\u012f mintimis!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Alister McGrath<\/strong>, anglikonas, teologijos daktaras ir Oksfordo universiteto docentas, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: McGrath A. Doubt \u2013 Handling it Honestly. \u2013 Inter-Varsity Press: Leicester, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Steb\u0117tinai daug krik\u0161\u010dioni\u0173 net nenori prad\u0117ti kalbos apie abejones. Kai kurie vengia apie tai net pagalvoti. Tarsi pripa\u017eindami, jog abejojame, \u012f\u017eeistume Diev\u0105. Tokios nuostatos prie\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios. Gal abejon\u0117s laikomos dvasinio silpnumo \u017eenklu; galb\u016bt nedr\u012fstama apie jas kalb\u0117ti tod\u0117l, kad nenorima trikdyti kieno nors ramyb\u0117s arba sujudinti tik\u0117jimo pamat\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":539,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[14],"tags":[194,172],"autorius":[700],"class_list":["post-559","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-2","tag-abejone","tag-tikejimas","autorius-alister-mcgrath"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/559","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=559"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/559\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":561,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/559\/revisions\/561"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=559"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=559"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=559"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=559"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}