{"id":591,"date":"2016-05-12T17:15:07","date_gmt":"2016-05-12T14:15:07","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=591"},"modified":"2016-05-12T17:15:13","modified_gmt":"2016-05-12T14:15:13","slug":"baznycia-keicia-nuomone","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/baznycia-keicia-nuomone\/","title":{"rendered":"Ba\u017eny\u010dia kei\u010dia nuomon\u0119"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Per vis\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorij\u0105 diskusijoje apie gimim\u0173 kontroliavim\u0105 bei \u0161eimos planavim\u0105 dominavo du klausimai: \u201eKokie santuokos ir sekso tikslai?\u201c ir \u201eKada bei kod\u0117l leistina \u2018ki\u0161tis\u2019 \u012f prigimt\u012f, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta pastojimo ar gimdymo?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji krik\u0161\u010dionys laik\u0117si savo pirmtak\u0173 \u017eyd\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 ir akcentavo nesantuokin\u012f seksualin\u012f susilaikym\u0105 bei vaik\u0173, kaip Dievo dovanos, gimim\u0105 santuokoje. Nuo kontracepcijos \u017eydus atskyr\u0117 dievi\u0161kas \u012fsakymas daugintis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau pagoni\u0173 pasaulyje kontracepcija, abortai ir k\u016bdiki\u0173 pametimas buvo visuotinai priimtinas dalykas. Iki I a. po Kristaus krik\u0161\u010dionys atvirai prie\u0161inosi \u0161iai praktikai. Antrojo am\u017eiaus prad\u017eioje kai kurie krik\u0161\u010dionys asketai gnostikai pasmerk\u0117 seks\u0105 ir dauginim\u0105si, o libertinai gnostikai \u012ftrauk\u0117 seksualinius santykius \u012f savo garbinimo ritualus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ba\u017eny\u010dios reakcija \u012f pagoni\u0161k\u0105 ir gnostin\u0119 seksualin\u0119 praktik\u0105 buvo trejopa: geidulingos aistros pasmerkimas, gr\u012f\u017eimas prie lytini\u0173 santyki\u0173 dauginimosi prasme bei \u017emogaus gyvenimo ir viso gyvyb\u0119 teikian\u010dio proceso paskelbimas \u0161ventu. To rezultatas buvo seksualini\u0173 norm\u0173 \u0161eimoje bei u\u017e jos rib\u0173 ir susivaldymo akcentavimas, dauginimosi kaip seksualini\u0173 santyki\u0173 tikslo i\u0161k\u0117limas ir celibato i\u0161auk\u0161tinimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 vystymasis ma\u017edaug nuo 150 m. po Kr. (Justinas Kankinys) iki 400 m. po Kr. (Jeronimas), atrodo, prasid\u0117jo, krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomenei ginant savo seksualin\u012f gyvenim\u0105 bei elges\u012f su vaikais nuo neteising\u0173 gand\u0173. V\u0117liau dauginimasis imtas laikyti vieninteliu santuokos tikslu, po to lytiniai santykiai, neskirti dauginimuisi \u0161eimoje, buvo u\u017edrausti ir kontracepcija prakeikta kaip \u017emog\u017eudyst\u0117s forma. Tik keli Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai pripa\u017eino kai kuriuos ne su dauginimusi susijusius sekso tikslus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012etar\u0173 Ba\u017eny\u010dios po\u017ei\u016br\u012f \u012f lytin\u012f gyvenim\u0105 ir jos prie\u0161i\u0161kum\u0105 kontracepcijai \u012ftvirtino Augustinas. Jis teig\u0117, jog seksas po nuopuolio visada turi \u201e\u017eiaurumo bei mai\u0161tingo geismo atspalv\u012f\u201c. Jo manymu, j\u012f pateisina tik dauginimosi funkcija. Sterilizacij\u0105, kontracepcij\u0105 ir abort\u0105 Augustinas \u012fvardijo kaip \u017emog\u017eudyst\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viduram\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dios \u012fstatymas sutvirtino \u0161i\u0105 pozicij\u0105, paskelbdamas kontracepcij\u0105 nusikaltimu. Teologas Tomas Akvinietis atnaujino \u201enat\u016braliu d\u0117sniu\u201c pagr\u012fst\u0105 argument\u0105: seksas ir lytiniai organai turi ai\u0161ki\u0105, nat\u016brali\u0105 funkcij\u0105 \u2013 daugintis, o kontracepcijos priemoni\u0173 naudojimas j\u0105 pa\u017eeid\u017eia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viduram\u017eiais ir v\u0117liau daugelis katalik\u0173 teolog\u0173 toliau laik\u0117 kontracepcij\u0105 \u017emog\u017eudyste. Ta\u010diau daugelis pasaulie\u010di\u0173 vis d\u0117lto naudojo kontracepcijos priemones.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Onano nuod\u0117m\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors protestantai reformatai buvo \u012fsitikin\u0119, jog santuoka bei seksas, be dauginimosi, turi ir kit\u0173 funkcij\u0173, jie nepanaikino kontracepcijos u\u017edraudimo. Kalvinas pasmerk\u0117 \u201eOnano nuod\u0117m\u0119\u201c (atsitraukim\u0105, dar \u017einom\u0105 kaip <em>coitus interruptus<\/em>) kaip s\u0105moningai \u017emog\u017eudi\u0161k\u0105. Liuteris man\u0117, jog lytiniai santykiai yra sutuoktini\u0173 teis\u0117, ta\u010diau jis teig\u0117, kad seksas ir dauginimasis neatskiriami. Johnas Wesley ir ankstyvieji metodistai, visada akcentav\u0119 seksualin\u012f susilaikym\u0105, mok\u0117, jog dauginimasis yra pagrindinis santuokos bei lytini\u0173 santyki\u0173 tikslas ir grie\u017etai prie\u0161inosi kontracepcijai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kontrreformacijos metu ir po jos daug katalik\u0173 teolog\u0173 prad\u0117jo mokyti, kad seksas leistinas ir ne dauginimosi tikslais. Ankstyvieji katalik\u0173 teolog\u0173 modernistai pasinaudojo \u0161iuo po\u017ei\u016briu, ir kai kurie leido apriboti \u0161eimos dyd\u012f d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nors jie vis dar draud\u0117 kontracepcijos priemones.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Protestantai oficialiai draud\u0117 dirbtin\u0119 kontracepcij\u0105 iki 1930 m., kai Lambeto konferencijoje anglikon\u0173 vyskupai panaikino draudim\u0105. Tarp 1930\u20131960 m. jais pasek\u0117 ir kiti protestant\u0173 teologai, denominacijos bei tarybos. \u0160i\u0105 permain\u0105 nul\u0117m\u0117 XVIII am\u017eiaus pabaigos ir XIX am\u017eiaus naujov\u0117s, tokios kaip technologiniai atradimai, nerimas d\u0117l pasaulio gyventoj\u0173 daug\u0117jimo, pasikeit\u0119s moters vaidmuo bei vis da\u017eniau teolog\u0173 akcentuojama erotin\u0117s meil\u0117s svarba.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kuriuose neseniai vykusiuose protestant\u0173 debatuose kontracepcijos priemoni\u0173 prieinamumas tapo socialinio ir globalinio teisingumo klausimu. Be to, diskusijose dominuoja intrauterini\u0173 spirali\u0173, abort\u0173 ir ankstyv\u0105 persileidim\u0105 sukelian\u010di\u0173 piliuli\u0173 (RU 486) moralumo temos. Tik nedaugelis evangelik\u0173 kritikuoja \u0161eimos planavim\u0105 kaip vienam Dievui priklausan\u010dio vaidmens dauginantis uzurpavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anks\u010diau viening\u0105 katalik\u0173 pozicij\u0105 taip pat pakeit\u0117 gin\u010dai. Tradiciniai katalikai laikosi popie\u017eiaus mokym\u0173, toki\u0173 kaip <em>Humanae Vitae<\/em>, ginan\u010di\u0173 \u201enat\u016bralius\u201c b\u016bdus, o kiti u\u017etaria ir naudoja dirbtin\u012f gimim\u0173 kontroliavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Praeities pamokos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 \u2013 katalik\u0173 ir protestant\u0173 \u2013 mano, jog \u0161eimos planavimo b\u016bdai gali b\u016bti dovana, kuria reikia d\u017eiaugtis ir i\u0161mintingai naudotis (net jeigu jie nesutaria, kurie i\u0161 t\u0173 b\u016bd\u0173 moraliai priimtini). Ir nors mes galime sveikinti \u0161\u012f palyginti nesen\u0105 Ba\u017eny\u010dios i\u0161silaisvinim\u0105 i\u0161 savo negatyvizmo, vis dar gyvuoja ir Augustino epochos pa\u017ei\u016bros \u012f seks\u0105 bei persp\u0117jimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuolaikin\u0117 visuomen\u0117 linkusi i\u0161auk\u0161tinti seksualin\u012f malonum\u0105 ir visi\u0161kai j\u012f atskirti nuo lytini\u0173 santyki\u0173 paskirties daugintis. I\u0161tisus \u0161imtme\u010dius Ba\u017eny\u010dia teisingai suprato, jog tai turi pavojing\u0173 pasekmi\u0173. Argi toks atskyrimas nel\u0117m\u0117 ikivedybinio sekso, homoseksualizmo, paleistuvyst\u0117s bei abort\u0173 toleravimo?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionys gali mokytis i\u0161 \u0161imtme\u010dius trukusio Ba\u017eny\u010dios akcentavimo, kad \u0161eima yra vienintelis tinkamas kontekstas seksui ir kad visi seksualiniai santykiai yra susij\u0119 su dauginimusi. Be \u0161i\u0173 pamok\u0173 gimim\u0173 kontroliavimas gali b\u016bti tiek pat prakeikimas, kiek ir palaiminimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>M. Gorman<\/strong>, d\u0117sto Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 bei moralin\u0119 teologij\u0105 Ekumeniniame teologijos institute \u0160v\u010d. Marijos seminarijoje Baltimor\u0117je<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Per vis\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorij\u0105 diskusijoje apie gimim\u0173 kontroliavim\u0105 bei \u0161eimos planavim\u0105 dominavo du klausimai: \u201eKokie santuokos ir sekso tikslai?\u201c ir \u201eKada bei kod\u0117l leistina \u2018ki\u0161tis\u2019 \u012f prigimt\u012f, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta pastojimo ar gimdymo?\u201c. Pirmieji krik\u0161\u010dionys laik\u0117si savo pirmtak\u0173 \u017eyd\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 ir akcentavo nesantuokin\u012f seksualin\u012f susilaikym\u0105 bei vaik\u0173, kaip Dievo dovanos, gimim\u0105 santuokoje. Nuo kontracepcijos \u017eydus atskyr\u0117 dievi\u0161kas \u012fsakymas daugintis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":577,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[98,146],"autorius":[704],"class_list":["post-591","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-3","tag-baznycia","tag-krikscionybe","autorius-m-gorman"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/591","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=591"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/591\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":593,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/591\/revisions\/593"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/577"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=591"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=591"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=591"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=591"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}