{"id":609,"date":"2016-05-12T17:27:25","date_gmt":"2016-05-12T14:27:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=609"},"modified":"2016-05-12T17:27:51","modified_gmt":"2016-05-12T14:27:51","slug":"jezus-talmudas-ir-fariziejai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/jezus-talmudas-ir-fariziejai\/","title":{"rendered":"J\u0117zus, Talmudas ir fariziejai"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eSen\u0105j\u012f Testament\u0105 mes ir \u017eydai turim bendr\u0105\u201c, \u2013 tokios nuomon\u0117s vieningai laikosi visa krik\u0161\u010dioni\u0161koji stovykla. Stop! Teisyb\u0117s \u010dia yra tik i\u0161 dalies. Tai, kas \u017eydus ir krik\u0161\u010dionis skiria, yra ne tik Naujasis Testamentas, J\u0117zaus asmens supratimas, bet ir nevienodas supratimas to, k\u0105 krik\u0161\u010dionys vadina \u201eSenuoju Testamentu\u201c, o \u017eydai \u201eTanak\u201c (tariama taNACH). Tanachas yra dirbtinis \u017eodis, sudarytas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 trij\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 <em>Tora<\/em>, <em>Neviim<\/em>, <em>Ketuvim<\/em> raid\u017ei\u0173. Tora susideda i\u0161 penki\u0173 Moz\u0117s knyg\u0173, kurios hebraj\u0173 Biblijoje vadinamos pagal pirm\u0105j\u012f atitinkamos knygos \u017eod\u012f: <em>Bere\u0161it<\/em> (prad\u017eioje), <em>\u0160emoth<\/em> (vardai), <em>Vajikra<\/em> (jis pasi\u0161auk\u0117), <em>Bemidbar<\/em> (dykumoje) ir taip pat <em>Debarim<\/em> (\u017eod\u017eiai). Prana\u0161\u0173 knygoms <em>(Neviim)<\/em>priklauso ne tik \u2013 kaip kad krik\u0161\u010dioni\u0173 tradicijoje \u2013 trys didieji prana\u0161ai Izaijas, Jeremijas ir Ezechielis, bet ir dvylika \u201ema\u017e\u0173j\u0173\u201c, ta\u010diau prie\u0161 juos dar eina \u201ePirmieji prana\u0161ai\u201c, b\u016btent: Jozu\u0117s, Teis\u0117j\u0173, 1-oji ir 2-oji Samuelio, 1-oji ir 2-oji Karali\u0173 knygos. Kiti ra\u0161tai <em>(Ketuvim)<\/em> apima Psalmes, Patarli\u0173, Jobo, Giesmi\u0173 giesm\u0119, Rutos, Raud\u0173, Koheleto, Esteros, Danieliaus, Ezro, Nehemijo knygas ir 1-\u0105j\u0105 bei 2-\u0105j\u0105 Kronik\u0173. \u00a0Sinajaus kalne Mozei Dievas dav\u0117 Tor\u0105, nors hebraj\u0173 kalboje vartojama daugiskaita \u201eToroth\u201c. Viename rabini\u0161kame Talmudo komentare, vadinamajame <em>Sifra Bechuchotajuje<\/em>, komentuojama: \u201eKod\u0117l Toroth pasakyta daugiskaita, o ne vienaskaita (Tora)? Pamokyti, jog Izraelio tautai duotos dvi Toros: viena ra\u0161ytin\u0117, kita sakytin\u0117\u201c. \u017dyd\u0173 supratimu, sakytinis mokymas, perduotas Moz\u0117s, \u0117jo i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 ir tiktai v\u0117liau \u012fgavo ra\u0161ytin\u012f pavidal\u0105. Kai \u0161ventykla buvo antr\u0105 kart\u0105 sugriauta (70 m. po Kr.) ir kra\u0161t\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 rom\u0117nai, i\u0161kilo klausimas, kaip po \u0161itokio \u012fvykio bei i\u0161sklidimo po kitas tautas judaizmui i\u0161likti. Tada po ilg\u0173 diskusij\u0173 pirmiausia prad\u0117tas ra\u0161yti sakytinis mokymas. Tas sakytinis mokymas yra Talmudas. \u201eTiktai pagal Talmud\u0105 i\u0161ai\u0161kinta Biblija \u012ftraukia skaitytoj\u0105 \u012f \u017eydi\u0161k\u0105 ra\u0161t\u0173 skaitymo b\u016bd\u0105\u201c, \u0161itaip parei\u0161kia pranc\u016bz\u0173 rabinas ir filosofijos profesorius M. A. Ouaknin.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Talmudas yra akiniai, pro kuriuos \u017eydai \u017ei\u016bri \u012f Tor\u0105 ir interpretuoja j\u0105. \u0160tai pavyzdys. Toroje pasakyta: \u201e\u0160e\u0161ias dienas dirbkite; septintoji diena yra \u0161abas, skirta poilsiui ir \u0161ventam susirinkimui. Nieko nedirbkite t\u0105 dien\u0105, nes tai yra \u0161abas Vie\u0161pa\u010diui, kur j\u016bs begyventum\u0117te\u201c (Kun 23,3). Kaipgi suprasti \u0161i\u0105 Dievo tvark\u0105? Kada tiksliai \u0161abas prasideda ir kada baigiasi? Kas yra darbas, o kas ne? Kur ribos? Kokius atstumus galima nueiti? Kas b\u016bt\u0173, jeigu kaimyno karv\u0117 b\u016btent \u0161abo dien\u0105 \u012fkrist\u0173 \u012f duob\u0119? \u0160iuos ir kitokius klausimus i\u0161min\u010diai nagrin\u0117ja ir, i\u0161laikydami j\u0173 skirtingum\u0105, u\u017era\u0161o: rabinas X sako viena, rabinasY priduria antra, o rabinas Z galvoja v\u0117l k\u0105 kita. Visuomet atsiranda vietos ir ma\u017eum\u0173 pozicijai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Talmude atsispindi beveik trij\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 mokytoj\u0173 nuomon\u0117s bei diskusijos i\u0161 daugiau kaip septyni\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 laikotarpio ir trij\u0173 kontinent\u0173: diskusija u\u017e laiko ir erdv\u0117s rib\u0173. Kadangi \u017eydai gyvena skirtingais laikais, skirtingomis s\u0105lygomis ir skirtingose kult\u016brose, nuolat atsiranda b\u016btinyb\u0117 paklausti, kaipgi \u0161iandien aktualizuojamas Dievo \u017eodis, nes kalbama ne apie pasyv\u0173 tradicijos per\u0117mim\u0105, o apie vis nauj\u0105 kov\u0105 ir Dievo nurodym\u0173 \u012fgyvendinim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Talmudas susideda i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173: Mi\u0161na (pa\u017eod\u017eiui \u2013 mokymas) yra seniausia ir pateikia tekst\u0105 pirmine prasme. Ji apima visas gyvenimo sritis. \u010cia slypi klausimas, kaip pasaulyje, sukurtame Dievo ir Dievui, turi atrodyti \u017emoni\u0173 veikla, kad reprezentuot\u0173 jo esm\u0119 bei plan\u0105. Gemara yra Mi\u0161nos diskusija ir komentaras. Taigi jau i\u0161 to paai\u0161k\u0117ja, kad gyvenimas nuolat kinta ir \u012f \u0161it\u0105 kitim\u0105 gyvenimo praktikoje bei diskusijose privalo b\u016bti atsi\u017evelgta. Prie Mi\u0161nos darbavosi daug mokslinink\u0173 kart\u0173. Antrojo \u0161imtme\u010dio pabaigoje rabinas Judas Karalius j\u0105 redagavo ir suskirst\u0117: b\u016btent \u012f 6 skyrius, 63 traktatus, 524 poskyrius. Mi\u0161nos tekstams naudojamos dvi Gemaros redakcijos: viena yra Jeruzal\u0117s Gemara, sudaryta specialist\u0173 i\u0161 Izraelio teritorijoje esan\u010di\u0173 mokykl\u0173, o kita \u2013 Babilono Gemara, kurioje atsispindi Babilono mokykl\u0173 rabin\u0173 patirtis. Tod\u0117l ir kalbama apie palestini\u0161k\u0105j\u012f arba babiloni\u0161k\u0105j\u012f Talmud\u0105. Jeigu nieko kito n\u0117ra pa\u017eym\u0117ta, tai rei\u0161kia, jog specialioji literat\u016bra naudojasi \u017eymiai storesniu babiloni\u0161kuoju Talmudu. Jei kas \u0161iandien atsiverst\u0173 vien\u0105 Talmudo puslap\u012f, viduryje rast\u0173 vien\u0105 i\u0161d\u0117styt\u0105 skilt\u012f, kurioje pakaitomis eina Mi\u0161nos ir Gemaros tekstai, atitinkamai vienas nuo kito atskirti \u201e\u00b0 \u201c. \u0160i\u0105 skilt\u012f r\u0117mina du v\u0117lesni komentarai. Toje pus\u0117je, kuri ar\u010diau knygos vidurio, yra Ra\u0161i (1040\u20131105) komentaras, vieno did\u017eiausi\u0173 \u017eyd\u0173 mokslinink\u0173, gimusio Pranc\u016bzijoje, Trua mieste, ir did\u017ei\u0105j\u0105 savo gyvenimo dal\u012f praleidusio Maince, Vokietijoje. Jo komentaras yra pats svarbiausias Talmudo komentaras: \u017eingsnis po \u017eingsnio jis eina nuo vieno Talmudo sakinio prie kito, ai\u0161kina sud\u0117tingus \u017eod\u017eius ir nustato ry\u0161\u012f su kitais tekstais. I\u0161orin\u0117je knygos puslapio para\u0161t\u0117je pateikti Tosafot komentarai (pa\u017eod\u017eiui \u2013 priedai). Tosafistai yra Ra\u0161i mokiniai. Jie gyveno XII\u2013XIII am\u017eiuje Vokietijoje, Pranc\u016bzijoje ir Anglijoje. J\u0173 stilius visi\u0161kai skiriasi nuo Ra\u0161i. Jiems svarbu ne nuoseklus komentaras, ta\u010diau jie pasirenka problemi\u0161kas vieno teksto vietas, palygina jas su kitomis ir tada \u012fvardija prie\u0161taravimus, kuriuos po to bando spr\u0119sti. Jie da\u017enai remiasi Ra\u0161i ir parodo, kur jo komentaras yra gin\u010dytinas. Tam tikrus Talmudo traktatus Ra\u0161i komentuoja nei\u0161samiai. Tas spragas u\u017epildo tosafistai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar m\u016bs\u0173 dien\u0173 krik\u0161\u010dioniui naudinga nagrin\u0117ti Talmud\u0105? J\u0117zus, b\u016bdamas \u017eydas, gyveno \u017eyd\u0173 tradicijoje. Kas J\u0117zaus gyvenimo aplink\u0105 bei dvasin\u012f to laiko akirat\u012f nori pa\u017einti geriau, tas neapsieis be Talmudo. Ant \u0161io dvasinio pagrindo atsirado krik\u0161\u010dionyb\u0117. J\u0117zus kaskart remiasi savo meto diskusijomis, atsispindin\u010diomis tiek Talmude, tiek Naujajame Testamente. \u201eJ\u0117zaus Ra\u0161to ai\u0161kinimas beveik nesiskiria nuo bet kurio kito to meto interpretuotojo. Progai pasitaikius jis pasako nauj\u0105 mint\u012f, bet jo postulatai radikaliai nesiskiria\u201c, \u2013 ra\u0161o rabinas Rolandas Gradwohlis. Kai kalbama apie elges\u012f su varg\u0161ais, J\u0117zus sako: \u201eKai tu daliji i\u0161mald\u0105, tene\u017eino tavo kair\u0117, k\u0105 daro de\u0161in\u0117, kad tavo i\u0161malda likt\u0173 slaptoje\u201c (Mt 6,3\u20134). Talmudas sako: \u201eKas duoda i\u0161mald\u0105 slaptoje, yra didesnis nei Moz\u0117, m\u016bs\u0173 mokytojas\u201c, ir svarbu, kad \u201eduodantysis ne\u017einot\u0173, kam jis duoda, o gaunantysis ne\u017einot\u0173, i\u0161 ko jis t\u0105 dovan\u0105 gauna\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e klausim\u0105, kas Toroje yra svarbiausia, atsako Hilelis, gyven\u0119s viena karta anks\u010diau u\u017e J\u0117z\u0173: \u201eKas tau nemalonu, to nedaryk ir savo artimui. Tai yra Tora, o visa kita \u2013 tik i\u0161ved\u017eiojimai\u201c (\u0160abo traktatas). J\u0117zus atsako: \u201eTad visa, ko norite, kad jums daryt\u0173 \u017emon\u0117s, ir j\u016bs patys jiems darykite\u201c (auksin\u0117 taisykl\u0117). Skirtumas tik tas, kad J\u0117zui t\u0105 klausim\u0105 u\u017edav\u0117 \u017eydas, o Hileliui, kuris buvo fariziejus, \u2013 pagonis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas susipa\u017eino su Talmudu, pasteb\u0117jo, kad J\u0117zus n\u0117 vienai savo laiko grupuotei turinio at\u017evilgiu n\u0117ra toks artimas kaip b\u016btent fariziejams. Tod\u0117l kai kurie \u017eyd\u0173 teologai j\u012f ir priskiria \u0161iai pakraipai. Ta\u010diau kod\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0161koje tradicijoje b\u016btent fariziejai nusmunka iki visi\u0161kai negatyvaus stereotipo? Visi be i\u0161imties jie apib\u016bdinami kaip legalistai ir veidmainiai. \u0160is krik\u0161\u010dioni\u0173 po\u017ei\u016bris v\u0117liau ap\u0117m\u0117 visus \u017eydus ir paruo\u0161\u0117 dirv\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kajam antijudaizmui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Norint susidaryti platesn\u012f vaizd\u0105, reikia pa\u017evelgti \u012f Talmud\u0105. Jau palestini\u0161kasis Talmudas \u012fvardija septynias fariziej\u0173 r\u016b\u0161is. J\u0117zaus (atskir\u0173) fariziej\u0173 kritika sutampa su tenyk\u0161te kritika. J\u0117zus kritikavo farizieji\u0161ko gyvenimo blogybes, bet niekada fariziej\u0173 kaip grup\u0117s apskritai. Rom\u0117n\u0173 b\u016briams sugriovus Jeruzal\u0119 (70 m. po Kr.), buvo fariziej\u0173, kurie saugojo \u017eyd\u0173 tradicij\u0105, toliau perdav\u0117 ir nurod\u0117 b\u016btinyb\u0119, kad kiekvienoje epochoje ji turi b\u016bti naujai perinterpretuojama, kad \u0161itaip b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias sustingimui, sustabar\u0117jusioms, negyvybingoms tradicijoms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Iris Weiss<\/strong>, teolog\u0117, pagrindin\u0117 darbo sfera \u2013 \u017eyd\u0173 religin\u0117s tradicijos<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Iris Weiss<\/p>\n<p>\u201eSen\u0105j\u012f Testament\u0105 mes ir \u017eydai turim bendr\u0105\u201c, \u2013 tokios nuomon\u0117s vieningai laikosi visa krik\u0161\u010dioni\u0161koji stovykla. Stop! Teisyb\u0117s \u010dia yra tik i\u0161 dalies. Tai, kas \u017eydus ir krik\u0161\u010dionis skiria, yra ne tik Naujasis Testamentas, J\u0117zaus asmens supratimas, bet ir nevienodas supratimas to, k\u0105 krik\u0161\u010dionys vadina \u201eSenuoju Testamentu\u201c, o \u017eydai \u201eTanak\u201c (tariama taNACH).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[75],"autorius":[718],"class_list":["post-609","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-4","tag-jezus-kristus","autorius-iris-weiss"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/609","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=609"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/609\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":611,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/609\/revisions\/611"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=609"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=609"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=609"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=609"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}