{"id":632,"date":"2016-05-12T17:46:38","date_gmt":"2016-05-12T14:46:38","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=632"},"modified":"2016-05-12T17:46:46","modified_gmt":"2016-05-12T14:46:46","slug":"nugalabykite-juos-visus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/nugalabykite-juos-visus\/","title":{"rendered":"Nugalabykite juos visus!"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">1572 metais Baltramiejaus nakt\u012f Pranc\u016bzijoje i\u0161\u017eudyta t\u016bkstan\u010diai protestant\u0173<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f i\u0161 viso pasaulio susirinko 400 t\u016bkstan\u010di\u0173 jaun\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 \u012f katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios pasaulio jaunimo forum\u0105 Pary\u017eiuje. Metropolija ant Senos krant\u0173 dar kart\u0105 pademonstravo savo kaip pasaulin\u0117s katalikyb\u0117s centro vaidmen\u012f. Visa Pranc\u016bzija, \u201ePary\u017eiaus galukiemis\u201c, laikoma kataliki\u0161ku kra\u0161tu, \u2013 70 proc. jos gyventoj\u0173 priklauso Visuotinei Ba\u017eny\u010diai. \u0160alia netikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161iuo metu did\u017eiausi\u0105 religin\u0119 grup\u0119 respublikoje sudaro musulmonai. Nors protestantams atstovauja \u0161iandieninis ministras pirmininkas Lionelis \u017dospenas (Jospin), ta\u010diau tarp 57 mln. pranc\u016bz\u0173 tur\u0117dami 960 t\u016bkst. \u0161alinink\u0173 jie tesudaro labai nedidel\u0119 grup\u0119. Visai kitoks vaizdas buvo XVI am\u017eiuje. Per Vokietijos vakarin\u0119 sien\u0105 \u012f kaimynin\u0119 \u0161al\u012f netruko prasiskverbti reformatoriaus Liuterio i\u0161verstieji ra\u0161tai ir rado ten didel\u012f skaitytoj\u0173 b\u016br\u012f. Jau 1519 metais Pranc\u016bzijoje b\u016bta pirm\u0173j\u0173 liuteron\u0173 <em>(Luth\u00e9riens)<\/em>. Neilgai trukus \u0161ie tikintieji priva\u010dioms Biblijos studijoms gal\u0117jo naudoti humanisto Lefevro d\u2019Estaplio (d\u2019Estaples) Biblijos vertim\u0105. Ilgai nedelsdama, valstyb\u0117 \u0161\u012f jud\u0117jim\u0105 \u0117m\u0117 persekioti. Kad ir link\u0119s \u012f humanistinio renesanso idealus ir b\u016bdamas estetas, karalius Pranci\u0161kus I (1515\u20131547) jaut\u0117si, pana\u0161iai kaip ir Vokietijos imperatorius, es\u0105s vienintel\u0117s, tikrosios kataliki\u0161kosios Ba\u017eny\u010dios gyn\u0117jas. Jam tvirtai galiojo posakis: \u201eUn roi, une loi, une foi\u201c (<em>Vienas<\/em> karalius, <em>vienas<\/em> \u012fstatymas, <em>vienas<\/em> tik\u0117jimas). Jau tre\u010diajame de\u0161imtmetyje \u012fvykdytos pirmosios mirties bausm\u0117s (1524 metais teismas nurod\u0117 sudeginant nubausti \u201eDievo niekintojus\u201c), o nuo 1533-i\u0173j\u0173 i\u0161 prad\u017ei\u0173 dar buv\u0119s atlaidus Pranci\u0161kus \u012fsak\u0117 persekioti kitamin\u010dius. 1551-aisiais buvo grie\u017etai u\u017edraustas evangelik\u0173 tik\u0117jimas, o 1557 m. Pranc\u016bzijoje \u012fsigaliojo inkvizicija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau ir Pranc\u016bzijoje protestantizmas nesulaikomai plito. Ypa\u010d aristokratija, pasibjaur\u0117jusi karaliaus r\u016bm\u0173 ir nema\u017eos dalies dvasinink\u0173 moral\u0117s smukimu, masi\u0161kai gr\u0119\u017e\u0117si \u012f \u0161\u012f \u201enauj\u0105j\u012f\u201c tik\u0117jim\u0105. Po Lutherio iniciatyvos ry\u0161k\u0117jo protestantizmo ypatumai: toki\u0173 pranc\u016bz\u0173 kaip Kalvino, Farelo ir Bezos ra\u0161tai ir veikla Pranc\u016bzijos reformacijai suteik\u0117 specifini\u0173 \u201ereformat\u0173\u201c bruo\u017e\u0173. Netrukus evangelikus imta vadinti nebe liuteronais, o hugenotais \u2013 \u0161is \u017eodis grei\u010diausiai kil\u0119s i\u0161 reik\u0161m\u0117s \u201e\u0160veicarijos konfederacijos pilietis\u201c (Eidgenossen), mat Kalvinas ir Farelas dirbo ir gyveno \u017denevoje, \u0160veicarijos konfederacijoje. Bendruomen\u0117s k\u016br\u0117si kalvinist\u0173 pavyzd\u017eiu ir 1559 m. susirinko \u012f pirm\u0105j\u012f protestanti\u0161k\u0105j\u012f sinod\u0105 \u2013 taip susik\u016br\u0117 Pranc\u016bzijos reformat\u0173 Ba\u017eny\u010dia (katalikai vadino j\u0105 tik \u201ereligion <em>pr\u00e9tendue<\/em> reform\u00e9e\u201c \u2013 <em>tariamai<\/em> reformuota religija). Apie 1560 metus j\u0105 i\u0161pa\u017eino pus\u0117 aristokratijos, tre\u010ddalis miestie\u010di\u0173, taigi pus\u0117 milijono tikin\u010di\u0173j\u0173, susib\u016brusi\u0173 \u012f ma\u017edaug 2 t\u016bkst. bendruomeni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Pranc\u016bzija religijos po\u017ei\u016briu susiskald\u0117, ir paprastos mal\u0161inimo priemon\u0117s, koki\u0173 grieb\u0117si Pranci\u0161kus I, jau nebebuvo veiksmingos. 1561 metais Puasi mieste surengta pirmoji religin\u0117 diskusija, o kitais metais i\u0161leistas net tolerancijos ediktas, kuriuo pirm\u0105 kart\u0105 protestantams suteikiama pamald\u0173 laisv\u0117. Ta\u010diau \u0161ias viltis netrukus sugriov\u0117 skerdyn\u0117s: fanati\u0161kam katalikui hercogui Guise\u2019ui vadovaujant Vasi miestelyje kareiviai nu\u017eud\u0117 45 beginklius evangelikus. Tai perpild\u0117 protestant\u0173 kantryb\u0117s taur\u0119 ir jie grieb\u0117si ginkl\u0173 (kaip nedviprasmi\u0161kai pamok\u0117 Kalvinas: \u201ePirmasis m\u016bs\u0173 \u017emoni\u0173 pralietas kraujo la\u0161as pralies kraujo upes, kurios u\u017etvindys vis\u0105 Europ\u0105\u201c). Iki 1598 met\u0173 \u0161al\u012f niokojo a\u0161tuoni religiniai karai, nusine\u0161\u0119 700 t\u016bkst. gyvybi\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepaisydami pilietini\u0173 kar\u0173 protestantai suvok\u0117 save kaip karaliui i\u0161tikimus kovotojus u\u017e Pranc\u016bzij\u0105. Vis\u0173 pirma jie kov\u0117si u\u017e savo teises ir prie\u0161 kataliki\u0161kosios pus\u0117s vadovus. Admirol\u0105 de Coligny, vien\u0105 i\u0161 hugenot\u0173 vad\u0173, su jaunuoju karaliumi Karoliu IX (1560\u20131574) netgi siejo glaud\u016bs ry\u0161iai. \u0160is patyr\u0119s karvedys ir valstyb\u0117s vyras sugeb\u0117jo pasiekti, kad dvasi\u0161kai nepastovus ir liguistas karalius pritart\u0173 jo planui \u2013 surengti bendr\u0105 katalik\u0173 ir protestant\u0173 karo \u017eyg\u012f prie\u0161 ispanus Nyderlanduose. Ta\u010diau tam pasiprie\u0161ino karaliaus motina Kotryna Medi\u010di, kuri nuo 1559-\u0173j\u0173, po savo vyro karaliaus Henriko II mirties vald\u017ei\u0105 laik\u0117 savo rankose. Ji bijojo Nyderlanduose patirsianti skaud\u0173 pralaim\u0117jim\u0105, gal\u0117jus\u012f Pranc\u016bzijai pridaryti daug \u017ealos. Be to, ji nebuvo u\u017e kar\u0105 prie\u0161 kataliki\u0161k\u0105j\u0105 Ispanij\u0105. Siekdama atgauti \u012ftak\u0105 s\u016bnui, Kotryna \u0117m\u0117si vykdyti plan\u0105: susilpninti protestantus nu\u017eudant j\u0173 vadov\u0105 Coligny. Hercogas Alba \u0161\u012f sumanym\u0105 jau anks\u010diau buvo vaizd\u017eiai nusak\u0119s: \u201eViena la\u0161i\u0161a verta daugiau nei 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 varli\u0173\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tokie ekstremistai kaip Alba d\u0117jo viltis \u012f Coligny ir kit\u0173 hugenot\u0173 nu\u017eudym\u0105, nors tuo metu prie\u0161i\u0161kos stovyklos kaip tik art\u0117jo prie taikos. Nuosaiki\u0173j\u0173 katalik\u0173 iniciatyva buvo sudaryta 1570 met\u0173 taika, gana palanki protestantams. \u0160i\u0105 politik\u0105 tur\u0117jo vainikuoti politin\u0117s karali\u0173 vestuv\u0117s: su Johanna d\u2019Albret i\u0161 Navaros (protestanti\u0161kos valstyb\u0117l\u0117s Pir\u0117n\u0173 pakra\u0161tyje) Kotryna sutar\u0117 apvesdinti savo dukter\u012f Margarit\u0105 ir Henrik\u0105, Navaros karali\u0173. Taip jaunasis Henrikas tapo pretendentu \u012f sost\u0105, mat Pranc\u016bzijos karalius ir kiti Margaritos broliai buvo bevaikiai. Jungtuv\u0117s \u012fvyko 1572 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 18-\u0105j\u0105 Pary\u017eiaus Dievo Motinos katedroje. Gra\u017eioji Margarita i\u0161 prad\u017ei\u0173 labai nenor\u0117jo tek\u0117ti u\u017e kaimieti\u0161ko, \u010desnakais pra\u0161vinkusio ir gausybe meil\u0117s ry\u0161i\u0173 pagars\u0117jusio karaliaus i\u0161 provincialiosios Navaros. Netgi pasakojama, kad karalius Karlas, jos brolis, per ceremonij\u0105 trinktel\u0117j\u0119s jai per galv\u0105, kad toji linktel\u0117t\u0173, taigi privert\u0119s j\u0105 pasakyti \u201etaip\u201c. Buvo surengta daugel\u012f dien\u0173 trukusi \u0161vent\u0117 su karali\u0161ku pokyliu, muzika, \u0161okiais, med\u017eiokle, kurioje kaip Henriko palydos sve\u010diai dalyvavo koks t\u016bkstantis protestant\u0173 aristokrat\u0173. Grie\u017et\u0173 papro\u010di\u0173 besilaikantys kalvinistai dalyvavo toli gra\u017eu ne kiekvienoje pramogoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau did\u017eiosios susitaikymo vestuv\u0117s netrukus virto \u201ekruvinosiomis vestuv\u0117mis\u201c. Prad\u017ei\u0105 padar\u0117 rugpj\u016b\u010dio 22-\u0105j\u0105 planuotas pasik\u0117sinimas \u012f Coligny, kuris, savaime suprantama, taip pat buvo tarp sve\u010di\u0173. Giliai sukr\u0117stas karalius u\u017ejaut\u0117 savo t\u0117vo draug\u0105. Tuo ai\u0161kiau Kotryna mat\u0117, jog Coligny b\u016btina pa\u0161alinti. Kartu su s\u016bnumi Henriku ji jam \u012fkalba, kad admirolas ir hugenotai rengia i\u0161davyst\u0119, tuo sudarydami gr\u0117sm\u0119 valstybei, \u2013 es\u0105 sve\u010diai protestantai ketina surengti pasik\u0117sinim\u0105. Viskuo abejojantis Karolis leid\u017eiasi perkalbamas ir \u012ftiki draugo atsimetimu. Bute, kuriame buvo slaugytas, Coligny nuduriamas, i\u0161metamas gatv\u0117n, ten jo lavonas sudarkomas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">To, kas tuomet prasid\u0117jo, istorikams turb\u016bt niekada nepavyks i\u0161ai\u0161kinti iki galo. Ar tai buvo vien spontani\u0161ka neapykanta hugenotams, prasiver\u017eusi tik pary\u017eie\u010diams? O gal viskas buvo tiksliai suplanuota ir organizuota? O gal ir tai, ir tai? Koks buvo Kotrynos vaidmuo? Kaip ten beb\u016bt\u0173, bet ekstremistai pajuto, jog i\u0161mu\u0161\u0117 j\u0173 valanda. Karalius \u012fsak\u0117 u\u017ekelti visus miesto vartus ir duoti pavojaus signal\u0105 kareiviams. Hercogas Guise\u2019as v\u0117l per\u0117m\u0117 iniciatyv\u0105: jam vadovaujant mieste pradedama skersti protestantus. Savo karininkams, kuri\u0173 skryb\u0117l\u0117s kaip katalik\u0173 pa\u017eenklintos baltu kry\u017eiumi, jis \u0161aukia: \u201eAtpildo diena at\u0117jo! Karaliaus \u012fsakymu Dievo niekintoj\u0173 paderm\u0117 turi b\u016bti i\u0161naikinta. \u017dv\u0117ris \u012fkliuvo \u012f sp\u0105stus\u2026Neleiskite jam pasprukti!\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160v. Baltramiejaus nakt\u012f, i\u0161 rugpj\u016b\u010dio 24-osios \u012f 25-\u0105j\u0105, miestas panyra \u012f kraujo svaigul\u012f. Nieko ne\u012ftariantys protestantai, pasitik\u012f savo lojalumu karaliui ir da\u017eniausiai neginkluoti, be pasigail\u0117jimo \u017eudomi, paskerd\u017eiamas kiekvienas aristokratas, vilk\u012fs juodais hugenot\u0173 drabu\u017eiais. Vis\u0105 miest\u0105 ap\u0117musi kraujo kar\u0161tin\u0117, Pary\u017eiaus gyventojai \u017eudo, pl\u0117\u0161ia, grobia, lavonus m\u0117to \u012f Sen\u0105. Net ir pats karalius i\u0161 r\u016bm\u0173 \u012fsiaudrin\u0119s \u0161aukia miniai: \u201eGalabykite juos! Nugalabykite juos visus!\u201c Tik po daugelio dien\u0173 \u017eudyn\u0117s, persimetusios ir \u012f provincij\u0105, atsl\u016bgsta. Pary\u017eiuje i\u0161 viso nu\u017eudyta 4 t\u016bkstan\u010diai, o provincijoje \u2013 25 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pa\u010di\u0105 Kotryn\u0105 nustebino \u017eudyni\u0173 mastas, bet ji d\u0117l to n\u0117 kiek nesigail\u0117jo \u2013 juk daug ko pasiek\u0117: hugenot\u0173 elitas sunaikintas, o Henrikas, jos \u012fkalintas, \u017eudyni\u0173 i\u0161veng\u0117 ir dabar buvo jos \u012fkaitas. Katalik\u0173 pus\u0117 taip pat triumfavo. Lotaringijos kardinolas \u0161iai pergalei prie\u0161 eretikus rugs\u0117jo 8-\u0105j\u0105 celebravo pad\u0117kos mi\u0161ias, k\u0105 tik popie\u017eiumi i\u0161rinktas Grigalius XIII nukaldino atminimo monet\u0105, kurios vienoje pus\u0117je angelas kry\u017eiumi ir kardu naikina hugenotus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suprantama, kova tarp reformat\u0173 ir katalik\u0173 tapo dar ar\u0161esn\u0117. Hugenotai sustiprino savo \u201evalstyb\u0119 valstyb\u0117je\u201c Piet\u0173 Pranc\u016bzijos citadel\u0117se. Galimas dalykas, kad Pranc\u016bzija b\u016bt\u0173 ilgesniam laikui \u012fsiv\u0117lusi \u012f chaos\u0105 ir pilietin\u012f kar\u0105, jei ne tokia asmenyb\u0117 kaip Henrikas Navarietis. 1576 metais jis pab\u0117go i\u0161 karaliaus r\u016bm\u0173 ir nuo to laiko atkakliai vadovavo protestantams. Ta\u010diau Henrikas nesireng\u0117 ker\u0161yti katalikams. Vis\u0173 pirma jis jaut\u0117si es\u0105s pranc\u016bzas ir jam r\u016bp\u0117jo visos \u0161alies gerov\u0117. Jau 1576-aisiais, dar b\u016bdamas 23 met\u0173, jis sak\u0117: \u201eMes visi esame pranc\u016bzai ir tos pa\u010dios t\u0117vyn\u0117s pilie\u010diai. Tod\u0117l privalome savo nesantaik\u0105 i\u0161spr\u0119sti protu, o ne grie\u017etumu ir \u017eiaurumu, kurie tinka tik \u017emon\u0117ms kir\u0161inti.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po paskutiniojo Kotrynos s\u016bnaus mirties 1589 metais karaliaus kar\u016bna atiteko jam. Henrikui i\u0161kilo dilema: katalikai nebuvo pasireng\u0119 pripa\u017einti karaliaus reformato, ta\u010diau j\u0117ga jis neb\u016bt\u0173 pasiek\u0119s pripa\u017einimo. Liaudis buvo kar\u0173 i\u0161varginta. Tokioje situacijoje Henrikui buvo ai\u0161ku, kad jis tik tuomet gal\u0117s sutaikyti ir v\u0117l suvienyti \u0161al\u012f bei apsaugoti protestantus, jei priims katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105: 1593 metais jis i\u0161kilmingai atsi\u017ead\u0117jo reformat\u0173 tik\u0117jimo, ir 1594-aisiais pirmasis i\u0161 Burbon\u0173 buvo pateptas Pranc\u016bzijos karaliumi Henriku IV. Sakoma, jog \u012f\u017eengdamas \u012f Pary\u017ei\u0173 jis i\u0161tar\u0119s gars\u0173j\u012f posak\u012f: \u201ePary\u017eius [t. y. kar\u016bna] vertas mi\u0161i\u0173\u201c. Po paskutini\u0173 susid\u016brim\u0173 su Ispanija 1598 metais \u0161alis pagaliau sulauk\u0117 taikos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Henrikas pasirod\u0117 es\u0105s sumanus ir i\u0161mintingas valdovas, paskelbdamas taikos ir tolerancijos edikt\u0105, tur\u0117jus\u012f galutinai \u012ftvirtinti ir u\u017etikrinti \u0161alies vienyb\u0119 \u2013 jo politin\u0119 svajon\u0119: 1598 metais jis i\u0161leido Nanto edikt\u0105, kuris m\u0117gino patenkinti abi konfesijas. Nors katalikai, skepti\u0161kai nusiteik\u0119, \u012ftar\u0117, kad Henriko atsi\u017ead\u0117jimas t\u0117ra tik manevras, jis pasirod\u0117 es\u0105s katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios glob\u0117jas ir neliet\u0117 valstybin\u0117s religijos. Tiesa, protestantai negavo lygi\u0173 teisi\u0173. Juos ir toliau vadinta \u201etariamai reformuotais\u201c, ta\u010diau tose srityse, kur 1596 metais vyko pamaldos, jie gavo visi\u0161k\u0105 apeig\u0173 laisv\u0119 ir visi\u0161k\u0105 lygiateisi\u0161kum\u0105 teismuose bei \u012fstaigose. Hugenotams niekas nebeprikai\u0161iojo, es\u0105 jie priklauso ereti\u0161kai sektai ir nebepersekiojo j\u0173 u\u017e tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Henrikas atsisak\u0117 \u201eune foi\u201c (\u201evieno tik\u0117jimo\u201c) siekdamas u\u017etikrinti \u0161alies vienyb\u0119. Negana to: tik \u0161io principo \u012fsis\u0105moninimas Pranc\u016bzijoje gal\u0117jo v\u0117l sukurti santarv\u0119. Nors edikt\u0105 a\u0161triai kritikavo ir katalikai, ir hugenotai (juk juo siekta kompromiso!), nuo tol visi pranc\u016bzai laik\u0117 j\u012f \u201esavo\u201c karaliumi. Deja, 1610 metais kaip paskutin\u0117 religini\u0173 kar\u0173 auka jis \u017euvo per pasik\u0117sinim\u0105. Jo s\u016bnus Liudvikas XIII, kur\u012f grie\u017etai kataliki\u0161kai i\u0161aukl\u0117jo antroji Henriko \u017emona Marija Medi\u010di, be ypatingo \u012fkar\u0161\u010dio t\u0119s\u0117 tolerancijos politik\u0105, o an\u016bkas Liudvikas XIV, absoliutus monarchas \u201ekaralius Saul\u0117\u201c, ir visai nuo jos nusigr\u0119\u017e\u0117. Jis \u012fsak\u0117 v\u0117l persekioti protestantus, 1685 metais panaikino Nanto edikt\u0105 ir privert\u0117 hugenotus masi\u0161kai b\u0117gti \u012f u\u017esien\u012f. Tokia emigracija Pranc\u016bzijai tik pakenk\u0117, o \u0161alims, kurios emigrantus pri\u0117m\u0117, pavyzd\u017eiui, Pr\u016bsijai, atne\u0161\u0117 palaim\u0105. Toleranti\u0161komis pa\u017ei\u016bromis Henrikas pralenk\u0117 savo met\u0105. Tik Pranc\u016bzijos revoliucijos laikais \u0161ios \u0161alies protestantai buvo pripa\u017einti be joki\u0173 i\u0161lyg\u0173. Tik tai \u012fvyko ne toleranti\u0161kos religijos dvasia, o kaip nekrik\u0161\u010dioni\u0173 ar antikrik\u0161\u010dioni\u0161kai nusiteikusi\u0173 pranc\u016bz\u0173 \u0160vietimo m\u0105stytoj\u0173 veiklos rezultatas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Laimei, pasikeit\u0117 ir katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia: ne taip seniai popie\u017eius Jonas Paulius II Pasaulio jaunimo forume Pary\u017eiuje atsiribojo nuo savo pirmtako d\u017eiaugsmo d\u0117l eretik\u0173 \u017eudyni\u0173 Baltramiejaus nakt\u012f ir kalb\u0117jo apie \u201eskausmingas skerdynes\u201c. Dalyvi\u0173 i\u0161 160 \u0161ali\u0173 akivaizdoje jis vie\u0161ai i\u0161pa\u017eino savo Ba\u017eny\u010dios kalt\u0119: \u201eKrik\u0161\u010dionys padar\u0117 dalyk\u0173, kuriuos smerkia Evangelija. Jeigu a\u0161 i\u0161 savo atminties i\u0161keliu praeit\u012f, tai \u0161itai darau d\u0117l to, kad vakaryk\u0161t\u0117s nes\u0117km\u0117s pripa\u017einimas yra nuo\u0161irdumo ir dr\u0105sos aktas, padedantis stiprinti m\u016bs\u0173 tik\u0117jim\u0105, atkreipiantis m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iandienos pagundas ir sunkumus ir paruo\u0161iantis mus su jais susitikti\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f i\u0161 viso pasaulio susirinko 400 t\u016bkstan\u010di\u0173 jaun\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 \u012f katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios pasaulio jaunimo forum\u0105 Pary\u017eiuje. Metropolija ant Senos krant\u0173 dar kart\u0105 pademonstravo savo kaip pasaulin\u0117s katalikyb\u0117s centro vaidmen\u012f. Visa Pranc\u016bzija, \u201ePary\u017eiaus galukiemis\u201c, laikoma kataliki\u0161ku kra\u0161tu, \u2013 70 proc. jos gyventoj\u0173 priklauso Visuotinei Ba\u017eny\u010diai. \u0160alia netikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161iuo metu did\u017eiausi\u0105 religin\u0119 grup\u0119 respublikoje sudaro musulmonai. Nors protestantams atstovauja \u0161iandieninis ministras pirmininkas Lionelis \u017dospenas (Jospin), ta\u010diau tarp 57 mln. pranc\u016bz\u0173 tur\u0117dami 960 t\u016bkst. \u0161alinink\u0173 jie tesudaro labai nedidel\u0119 grup\u0119. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[98,85],"autorius":[608],"class_list":["post-632","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-4","tag-baznycia","tag-blogis","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/632","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=632"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/632\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":634,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/632\/revisions\/634"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=632"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=632"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=632"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=632"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}