{"id":638,"date":"2016-05-12T17:51:25","date_gmt":"2016-05-12T14:51:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=638"},"modified":"2016-05-12T17:52:41","modified_gmt":"2016-05-12T14:52:41","slug":"senojo-testamento-pamokos-i","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/senojo-testamento-pamokos-i\/","title":{"rendered":"Senojo Testamento pamokos"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Saul\u0117 kepino susirinkusi\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 mini\u0105. Kiek tik akys u\u017emat\u0117, vis\u0173 \u017evilgsniai krypo \u012f sen\u0105, ta\u010diau dar kupin\u0105 j\u0117g\u0173 ir gyvybingumo vyr\u0105. Jis pasakojo jiems apie tai, k\u0105 atne\u0161 ateitis, \u2013 jis jau nebus j\u0173 vadovu. Per paskutiniuosius keturiasde\u0161imt met\u0173 kiekvienas i\u0161 j\u0173 buvo kreip\u0119sis \u012f j\u012f pagalbos ar patarimo. Ta\u010diau dabar, susiduriant su did\u017eiausiu i\u0161bandymu, jis palieka juos. B\u016bsimuosius pavojus ir karus jie tur\u0117s pasitikti be jo. Tai j\u0173 \u0161irdyse suk\u0117l\u0117 tokia baim\u0119, kad joks prie\u0161as to neb\u016bt\u0173 \u012fsteng\u0119s padaryti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jis \u017einojo, kad \u0161iai did\u017eiuliai miniai reikia vadovo; jiems kasdien reikia pagalbos ir padr\u0105sinimo pasitinkant ateities ne\u017einomyb\u0119. Jiems reikia atsakym\u0173 \u012f klausimus: i\u0161 kur mes at\u0117jome? Kur turime gyventi? Kaip turime garbinti Diev\u0105? Kaip b\u016bdami nuod\u0117mingi galime gyventi kartu su Dievu? Kod\u0117l turime pasirinkti sunkumus ir pavojus? Kaip gyvensime ateityje? Miniai patyrus apie \u0161io seno vyri\u0161kio pasitraukim\u0105, kilo visuotinis sujudimas, ta\u010diau jis juos nenutild\u0117: a\u0161 sura\u0161iau jums instrukcijas. Tai ne mano instrukcijos, o paties visagalio Dievo. \u0160i knyga jums \u2013 \u012fstatymas ir vadovas. Tai atsakymas \u012f j\u016bs\u0173 klausimus \u2013 Tora, pamokymai. Man pasitraukus \u0161ios instrukcijos dar ilgai jums vadovaus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i scena neabejotinai vyko 1406 m. pr. Kr. pavasar\u012f Moabo lygumose. Tas vyras, vardu Moz\u0117, didysis Izraelio tarn\u0173 vadovas, apie savo besiartinan\u010di\u0105 mirt\u012f Izraelio tautai paskelb\u0117 pa\u010diu lemtingiausiu jos istorijai momentu. Jie buvo \u012fprat\u0119 prie gyvenimo dykumoje. Kod\u0117l gi jie turi \u012f\u017eengti \u012f pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 Kanaano \u017eem\u0119, kurioje gyvena gerai ginkluoti ir pasiruo\u0161\u0119 gintis \u017emones? Daugyb\u0117 klausim\u0173 nedav\u0117 \u017emon\u0117ms ramyb\u0117s. Ar Dievas j\u0173 nepaliks? Ar jis pad\u0117s nugal\u0117ti, atrodo, ne\u012fveikiam\u0105 prie\u0161\u0105? Kad atsakyt\u0173 \u012f \u0161iuos ir kitus klausimus, Moz\u0117 para\u0161\u0117 penkias knygas, vadinam\u0105j\u0105 Tor\u0105 \u2013 Dievo pamokymus. Tai Prad\u017eios, I\u0161\u0117jimo, Kunig\u0173, Skai\u010di\u0173, Pakartoto \u012estatymo knygos. Moz\u0117, gabus ra\u0161ytojas, i\u0161silavinim\u0105 gav\u0119s geriausiose to meto Egipto mokyklose, nera\u0161\u0117 enciklopedijos, \u2013 jis atrinko tik tam tikrus pagrindinius \u012fvykius, duodamas patarimus tiek to meto \u017emon\u0117ms, tiek mums.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime kiekvienos i\u0161 \u0161i\u0173 penki\u0173 Moz\u0117s knyg\u0173 tikslus, temas, klausimus, \u012f kuriuos jos atsako, bei pamokas, i\u0161 kuri\u0173 mokosi Izraelis ir mes. D\u0117l straipsnio apimties negalime nuodugniai i\u0161nagrin\u0117ti kiekvienos knygos. Ta\u010diau atskleisime knyg\u0173 strukt\u016br\u0105 bei pagrindines mintis taip, kad gal\u0117tume suprasti svarbiausias Moz\u0117s nuostatas. \u0160i straipsni\u0173 serija apie Sen\u0105j\u012f \u00a0 Testament\u0105 yra sudaryta taip, kad ap\u017evelgdami Sen\u0105j\u012f Testament\u0105 i\u0161ry\u0161kintume pagrindines jo id\u0117jas; j\u016bs pamatysite Diev\u0105 sekusi\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0117kmes ir nes\u0117kmes. Pristatysime Dievo plan\u0105 pasirinkti Izraelio taut\u0105, kad per j\u0105 b\u016bt\u0173 palaimintos visos pasaulio tautos \u2013 nuod\u0117mingas \u017emogaus mai\u0161tas neu\u017egesina Dievo meil\u0117s. Tikim\u0117s, kad pa\u017eadinsime j\u016bs\u0173 tro\u0161kim\u0105 kuo geriau pa\u017einti did\u012fj\u012f Diev\u0105 K\u016br\u0117j\u0105, ir pasitik\u0117ti juo. Tai suteiks j\u016bs\u0173 gyvenimui kryptingumo, padr\u0105sins pasitinkant neai\u0161ki\u0105 rytdien\u0105, leis pajusti, kad Dievas \u0161alia m\u016bs\u0173 yra kasdien.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Prad\u017eios knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmosios Senojo Testamento \u2013 Prad\u017eios \u2013 knygos pagrindinis tikslas \u2013 atsakyti \u012f klausim\u0105, i\u0161 kur kilo Izraelio tauta. Pavadinimas nusako pagrindinius knygos matmenis. 1\u201311 skyriuose pasakojama apie pasaulio suk\u016brim\u0105, 12\u201350 skyriuose apra\u0161oma tautos formavimosi prad\u017eia. 1\u201311 skyriams Moz\u0117 parenka keturias istorijas, savo bruo\u017eais labai pana\u0161ias \u012f daugelio taut\u0173 pasakojimus. Kiekviena i\u0161 t\u0173 istorij\u0173 k\u0105 nors papasakoja apie Diev\u0105 ir \u017emog\u0173. 12\u201350 skyriai skirti istorijai apie Abraom\u0105 ir Sar\u0105, por\u0105, kuri\u0105 Dievas did\u017eiai palaimino per keturias kartas. Per kiekvieno patriarcho (Abraomo, Izaoko, Jok\u016bbo ir Juozapo) gyvenim\u0105 Izraelio tauta gavo pamokas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1\u201311 Prad\u017eios knygos skyriuose pastebime cikl\u0105, pasikartojant\u012f keturis kartus. Dievas palaimina \u017emones. \u017dmon\u0117s laisva valia nusideda prie\u0161 Diev\u0105. B\u016bdamas teisingas, Dievas skiria \u017emon\u0117ms u\u017etarnaut\u0105 bausm\u0119. Ta\u010diau net bausdamas Dievas parodo savo malon\u0119 ir suteikia palaiminim\u0105. \u017dmogaus mai\u0161tas prie\u0161 Diev\u0105 nesugriauna jo plan\u0173: nuod\u0117m\u0119 jis panaudoja savo planams \u012fgyvendinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji du skyriai skirti pasakojimui apie pasaulio suk\u016brim\u0105 ir jo sutvarkym\u0105: visa Dievas suk\u016br\u0117 vyrui ir moteriai, k\u016brinijos vir\u0161\u016bnei. K\u016br\u0117jas vien savo \u017eod\u017eiu sukuria ir sutvarko visat\u0105. \u010cia Moz\u0117 mums pateikia dvi pamokas: 1. Jei pakl\u016bstame galingojo K\u016br\u0117jo \u017eod\u017eiui, m\u016bs\u0173 gyvenimas tampa darnus ir kupinas palaimos. 2. Vyras ir moteris buvo sukurti lyg\u016bs, ta\u010diau gavo skirtingas pareigas. Ir pareigos, ir privilegijos jiems buvo duotos tam, kad nepaliaujamai gal\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis ry\u0161iu su Dievu ir vienas kitu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skaitydami 3\u20135 Prad\u017eios knygos skyrius patiriame, kaip tobul\u0105 gyvenim\u0105 sugriauna i\u0161 laisvos valios kil\u0119s \u017emogaus nepaklusnumas Dievui, bei nepasitik\u0117jimas juo. Dievo \u012fsakymas \u017emogui buvo ai\u0161kus. Nepaklusnumo padariniai taip pat buvo puikiai \u017einomi. Nepaisydami viso to, abu \u2013 ir Adomas ir Ieva \u2013 pasirinko nepaklusnum\u0105. Kalt\u0117 taip pat krito abiem. U\u017euot s\u0105\u017einingai j\u0105 prisi\u0117m\u0119, jie band\u0117 pasisl\u0117pti nuo visa\u017einio Dievo, kaltino vienas kit\u0105. K\u0105 buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s (\u201e&#8230;nes kai tik nuo jo paragausi, tur\u0117si mirti\u201c, Pr 2,17), Vie\u0161pats i\u0161tes\u0117jo. D\u0117l pas\u0117tos nesantaikos jie buvo atskirti nuo Dievo, \u2013 juos i\u0161tiko dvasin\u0117 mirtis. Ta\u010diau k\u016bno gyvast\u012f Vie\u0161pats i\u0161 gailestingumo jiems paliko. U\u017emu\u0161damas gyvulius ir j\u0173 kailiais aprengdamas \u017emones (3,21), K\u016br\u0117jas parod\u0117 savo teisingum\u0105: kas nors tur\u0117jo mirti. Nors Dievas ir leido Adomui ir Ievai t\u0119sti savo gyvenim\u0105, galiausiai jie vis d\u0117lto tur\u0117jo fizi\u0161kai mirti, kaip ir visi j\u0173 palikuonys (Pr 5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moz\u0117 parod\u0117, kad nuod\u0117m\u0117, nors ir labai viliojanti, visuomet u\u017etraukia Dievo pasmerkim\u0105. Adomas ir Ieva band\u0117 savo kalt\u0119 paneigti kaltindami kit\u0105. Ta\u010diau tik nuo\u0161irdus nuod\u0117mi\u0173 i\u0161pa\u017einimas gali gr\u0105\u017einti santarv\u0119 su Dievu, i\u0161 jo malon\u0117s leid\u017eiant vietoj \u017emogaus mirti aukai. Dievas pa\u017eada atsi\u0173sti T\u0105, kuris tobulai ir visiems laikams i\u0161spr\u0119s nuod\u0117m\u0117s problem\u0105 (3,15). \u017dmogus privalo tik\u0117ti. D\u0117l nuod\u0117mi\u0173 atleidimo jis privalo pasitik\u0117ti tik Dievo malone, nes tik tobula auka gali atsiteisti Dievo teisingumui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u017eios knygos 6\u20139 skyriuose pasakojama apie tvan\u0105 ir Nojaus bei jo \u0161eimos i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Gaus\u0117jant \u017eem\u0117s gyventojams, daug\u0117jo nuod\u0117mi\u0173 ir jos tolyd\u017eio dar\u0117si piktesn\u0117s. Tik vienas Nojus \u201ebuvo teisus ir tobulas\u201c (6,9). Dievas, b\u016bdamas kantrus ir neskub\u0117damas bausti, liep\u0117 Nojui statydintis laiv\u0105, kad b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117tas, mat visa kita nusprend\u0117 i\u0161naikinti nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. \u010cia v\u0117l matome, kad nuod\u0117m\u0117 atne\u0161a pelnyt\u0105 bausm\u0119, o tik\u0117jimas Dievo \u017eod\u017eiu ir jo \u012fsakym\u0173 laikymasis per jo malon\u0119 suteikia saug\u0173 prieglobst\u012f ir i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Visa \u017eem\u0117 buvo u\u017etvindyta, visi \u017euvo, i\u0161skyrus buvusiuosius laive (Pr 7,20\u201323). Ta\u010diau net bausdamas Dievas visuomet suteikia malon\u0119. Dievas pagail\u0117jo Nojaus ir jo \u0161eimos. Dievas juos laimino. Dievas v\u0117l prad\u0117jo pasaul\u012f. Jis pa\u017ead\u0117jo niekuomet daugiau nenaikinti pasaulio tvanu. Vaivoryk\u0161t\u0117, \u201elankas debesyse\u201c, buvo \u017eenklas, patvirtinantis \u0161i\u0105 sandor\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto pasaulis, kad ir buvo prad\u0117tas i\u0161 naujo, tobulas netapo, nes nuod\u0117m\u0117 jau buvo u\u017evald\u017eiusi \u017emog\u0173. Tai matyti ir i\u0161 \u012fsakymo d\u0117l pralieto kraujo (9,6), ir i\u0161 epizodo apie pasig\u0117rus\u012f Noj\u0173 (9,21), ir i\u0161 antrojo Nojaus s\u016bnaus elgesio (9,22).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160tai v\u0117l Moz\u0117s pamokos, duotos Izraeliui ir ainijai: Dievas teis\u0117tai pasmerkia nuod\u0117m\u0119; atid\u0117ta bausm\u0117 n\u0117ra silpnumo \u017eenklas arba net jos panaikinimas, \u2013 tai yra malon\u0117. Paklusniems ir juo pasitikintiems Dievas duoda galimyb\u0119 pasisl\u0117pti nuo bausm\u0117s. Ir nepaisydamas \u017emogaus sugedusios prigimties, Dievas j\u012f laimina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutinioji Prad\u017eios knygos istorija, susijusi su suk\u016brimu, yra istorija apie taut\u0173 ir kalb\u0173 i\u0161takas prie Babelio bok\u0161to (10\u201311). Ji paai\u0161kina, kaip i\u0161 vienos Nojaus gimin\u0117s kilo daugyb\u0117 taut\u0173. Tai drauge yra ir nuoseklus per\u0117jimas prie kitos didel\u0117s dalies. Adomo palikuonys i\u0161did\u017eiai ignoruoja Dievo \u012fsakym\u0105 pasklisti ir apgyvendinti vis\u0105 \u017eem\u0119 ir bando laikytis kartu (11,3\u20134). Pa\u010dioje j\u0173 galios didyb\u0117je Dievas sumai\u0161o kalbas, ir vietoj buvusios vienyb\u0117s jie patiria susiskaldym\u0105. Tai bausm\u0117 u\u017e nuod\u0117m\u0119. V\u0117l nuod\u0117m\u0117s ir bausm\u0117s ciklas. 11 skyriaus pabaigoje n\u0117ra akivaizdaus palaiminimo. Paminima Teracho, Abraomo t\u0117vo, gimin\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Palaiminimas, kurio tr\u016bko Prad\u017eios knygos 11 skyriuje, yra 12\u201350 skyriuose. Dievas tebebendrauja su visa \u017emonija. Jis pasirenka vien\u0105 gimin\u0119, kad panaudot\u0173 j\u0105 kaip palaimos kanal\u0105. Dievas neatsisako tikslo palaiminti pasaul\u012f, ta\u010diau nuo \u0161iol visi \u017eem\u0117s gyventojai bus laiminami per Abraomo gimin\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">12-o skyriaus, 1\u20133 eilut\u0117s ai\u0161kina, kaip palaima bus i\u0161lieta pasauliui. Abraomas bus palaimintas asmeni\u0161kai, taps galingas (12,2). Per j\u012f bus palaiminta tauta, prasid\u0117sianti i\u0161 jam pa\u017ead\u0117to s\u016bnaus, o per \u0161i\u0105 taut\u0105 \u2013 ir visos \u017eem\u0117s gimin\u0117s (12,3). Laimindamas Vie\u0161pats pa\u017eada Abraomui \u017eem\u0119 (12,7) ir savo dievi\u0161k\u0105 glob\u0105: \u201eLaiminsiu tave laiminan\u010dius ir keiksiu tave keikian\u010dius\u201c (12,3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Abraomas suvok\u0117, kad nepaisant vis\u0173 jo nes\u0117kmi\u0173 \u2013 melo, netik\u0117jimo, taip pat jo paties bandym\u0173 pad\u0117ti Dievui, \u2013 at\u0117jus laiku Dievas i\u0161tes\u0117s kiekvien\u0105 savo pa\u017ead\u0105, nors \u017emogaus po\u017ei\u016briu to padaryti ne\u012fmanoma. \u0160is tik\u0117jimas Abraomui buvo \u012fskaitytas teisumu (15,6). \u0160io patriarcho gyvenimas moko: 1. Jis buvo tik\u0117jimo pavyzdys. Tikro pasitik\u0117jimo vedamas Abraomas paliko did\u017eiausi\u0105 to meto miest\u0105 \u016ar\u0105 ir i\u0161keliavo \u012f ne\u017einom\u0105 kra\u0161t\u0105. Nors kelyje j\u012f i\u0161tiko daug nes\u0117kmi\u0173, jo gyvenimas mums liko did\u017eio tik\u0117jimo pavyzd\u017eiu. \u0160tai kod\u0117l jis vadinamas i\u0161 ties\u0173 tikin\u010diuoju (Gal 3,9). 2. Abraomas mums yra kantrumo pavyzdys. Jis buvo 75-eri\u0173, kai Dievas jam pa\u017ead\u0117jo s\u016bn\u0173, o laukti teko dar 25-erius! Per tuos metus jis i\u0161moko pasitik\u0117ti Dievu: \u012fsivaizduokite, su kiekvienais metais galimybi\u0173 lieka vis ma\u017eiau ir ma\u017eiau! Ta\u010diau Dievas pa\u017ead\u0105 i\u0161tesi tada, kai ateina laikas. Izraelis ir mes tur\u0117tume i\u0161mokti pasitik\u0117ti Dievu ir jam paklusti. Turime i\u0161mokti kantriai laukti, kol Dievas i\u0161pildys savo pa\u017eadus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Dievas dav\u0117 Abraomui ir Sarai s\u016bn\u0173 Izaok\u0105, ramaus tik\u0117jimo ir pamald\u0173 (25,21), taikiai sugyvenant\u012f su kaimynais. (26,18\u201323). Jo \u017emonai Rebekai esant nevaisingai, jis \u201emaldavo Vie\u0161pat\u012f u\u017e savo \u017emon\u0105\u201c (25,21) ir sulauk\u0117 dvyni\u0173 Jok\u016bbo ir Ezavo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jaunesnysis s\u016bnus Jok\u016bbas, tur\u0117j\u0119s ne\u0161ti Dievo palaiminim\u0105 pasauliui, pasirod\u0117 bes\u0105s apgavikas, \u2013 tai bylojo jo vardas (27,36). Jok\u016bbas, \u017einoj\u0119s, jog gaus palaiminim\u0105, vis d\u0117lto pasitik\u0117jo vien savimi ir savo sugeb\u0117jimais. Jis melavo, suk\u010diavo, klaidino, kad b\u016bt\u0173 palaimintas, nors ir jaut\u0117, kad jo tikslas teisus. Ta\u010diau jis tur\u0117jo suvokti, kad Dievas tik i\u0161 malon\u0117s laimina, \u2013 prival\u0117jo pasitik\u0117ti Dievu ir leisti jam kovoti vietoj sav\u0119s; tik tuomet s\u0117km\u0117 esti tikra. \u0160tai kod\u0117l Dievas pakeit\u0117 jo vard\u0105, pavadindamas Izraeliu (35,10). \u010cia Moz\u0117 moko: palaiminimas ir s\u0117km\u0117 aplanko ne tod\u0117l, kad \u017emogus kuria planus, bet tod\u0117l, kad Dievas j\u012f apdovanoja i\u0161 savo malon\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas palaimino Jok\u016bb\u0105, ir \u0161is tapo be galo turtingas. Susilauk\u0117 13 vaik\u0173: dvylikos s\u016bn\u0173 ir dukters. I\u0161 pa\u017ei\u016bros Abraomo \u0161eimai viskas klost\u0117si gerai: palik\u0119 \u016aro kra\u0161t\u0105 Mesopotamijoje, jie s\u0117kmingai vert\u0117si prekyba ir gyvulininkyste Kanaane. Ta\u010diau, ple\u010diantis ry\u0161iams su \u017eemos moral\u0117s Kanaano gyventojais, pastar\u0173j\u0173 gyvenimo b\u016bdas paveik\u0117 Abraomo s\u016bnus. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Dievas juos perk\u0117l\u0117 i\u0161 Kanaano \u012f Egipt\u0105. Ten septyniasde\u0161imties \u017emoni\u0173 \u0161eima tur\u0117jo i\u0161augti iki keli\u0173 milijon\u0173 t.y. \u012f taut\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad tai \u012fvykt\u0173, Dievas \u012f Egipt\u0105 pasiunt\u0117 Juozap\u0105 \u2013 vien\u0105 i\u0161 jauniausi\u0173 s\u016bn\u0173 ir paskutin\u012f i\u0161 patriarch\u0173, apie kuriuos pasakoja Prad\u017eios knyga. Jis tur\u0117jo savo \u0161eimai praskinti keli\u0105. \u0160is jaunas vyras buvo savo broli\u0173 i\u0161duotas, melagingai apkaltintas ir \u012fkalintas. Ta\u010diau net vis\u0173 \u0161i\u0173 sunkum\u0173 prisl\u0117gtas jis tik\u0117jo, kad Dievas i\u0161tes\u0117s pa\u017eadus, jis taps galingas ir gal\u0117s i\u0161gelb\u0117ti savo \u0161eim\u0105. Netik\u0117tai susiklos\u010dius aplinkyb\u0117ms, Juozapas buvo perkeltas i\u0161 kal\u0117jimo \u012f r\u016bmus ir savo galingumu tapo antrasis po karaliaus. Per Juozap\u0105 Dievas apsaugojo Abraomo \u0161eim\u0105 nuo bado mirties. Jis perk\u0117l\u0117 juos \u012f Egipt\u0105 tam, kad jie gal\u0117t\u0173 peraugti \u012f taut\u0105. Prie\u0161 mirt\u012f Juozapas prisaikdino brolius, kai jie keliaus i\u0161 Egipto, pasiimti drauge jo kaulus. Jis buvo \u012fsitikin\u0119s, kad Dievas i\u0161tes\u0117s savo pa\u017ead\u0105 ir atiduos jiems Kanaano \u017eem\u0119, kaip tai buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s Abraomui, Izaokui ir Jok\u016bbui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l kokios prie\u017easties Moz\u0117 pasakojo Juozapo istorij\u0105? Jis nor\u0117jo mus \u012fkv\u0117pti daugiau dr\u0105sos pasitik\u0117ti Dievu. Dievas r\u016bpinasi kiekvienu gyvenimu, netgi tuomet, kai, atrodo, viskas vyksta prie\u0161ingai. Kad pasiekt\u0173 savo tikslus, Vie\u0161pats pasinaudoja visomis aplinkyb\u0117mis. Jeigu jis gal\u0117jo i\u0161traukti Juozap\u0105 i\u0161 kal\u0117jimo ir pasodinti greta faraono, tai, be abejon\u0117s, ir mus gali panaudoti bet kokioje situacijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u017eios knyga pasakoja apie Dievo tro\u0161kim\u0105 laiminti pasaul\u012f, kur\u012f suk\u016br\u0117 kaip viet\u0105 \u017emogui gyventi santarv\u0117je su savo K\u016br\u0117ju. Ta\u010diau per nuod\u0117m\u0119 daug kas buvo prarasta. Neatsi\u017evelgdamas \u012f pelnyt\u0105 atpild\u0105, Dievas tebetro\u0161ko palaiminti \u017emonij\u0105. Tai padaryti jis nutar\u0117 per Abraomo, Izaoko ir Jok\u016bbo gent\u012f. Jis pa\u017ead\u0117jo jiems Kanaano \u017eem\u0119. Ta\u010diau knygos pabaigoje skaitome, kaip \u0161eima, i\u0161 dviej\u0173 i\u0161augusi iki septyniasde\u0161imties, vergauja Egipte, laukdama, kada Vie\u0161pats gr\u0105\u017eins juos \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161\u0117jimo knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prasideda Izraelio kelion\u0117 i\u0161 Egipto atgal \u012f Kanaan\u0105 (I\u0161 1\u20135). Dievas veda izraelitus per dykum\u0105 prie Sinajaus kalno, nor\u0117damas suvienyti juos kaip taut\u0105 (16\u201340). Duoda jiems \u012fsakymus, pagal kuriuos jie turi gyventi. \u0160i knyga i\u0161siskiria Dievo apsirei\u0161kimais Mozei, Egiptui ir Izraeliui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neilgai trukus po Juozapo mirties Egipte prasid\u0117jo vidiniai neramumai. Egipt\u0105 vald\u0117 u\u017esienie\u010diai. Galiausiai egiptie\u010diai juos i\u0161vijo, ta\u010diau liko didel\u0117 baim\u0117 d\u0117l tolyd\u017eio gaus\u0117jan\u010di\u0173 izraelit\u0173. Kad negal\u0117t\u0173 kelti gr\u0117sm\u0117s Egipto imperijai, jie buvo padaryti vergais. Pavergtas Izraelis \u0161auk\u0117si Dievo, ir Dievas atsimin\u0117 savo sandor\u0105 (2,24\u201325). \u017dinoma, tai nerei\u0161kia, kad Dievas papras\u010diausiai pamir\u0161o, k\u0105 buvo \u017ead\u0117j\u0119s; tiesiog nuo tada jis pradeda savo pa\u017ead\u0105 tes\u0117ti. Jis ruo\u0161ia Moz\u0119 vadovauti \u017emon\u0117ms (1\u20133). Dievas apsirei\u0161kia kaip Jahv\u0117, kaip Tas, Kuris Yra (3,14 ir 6,3), kaip Dievas, besilaikantis savo sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jok\u016bbu (4\u20136). Vardas pabr\u0117\u017eia Dievo pa\u017ead\u0173 tikrum\u0105. Egiptui ir faraonui Dievas apsirei\u0161kia stebuklais ir nelaim\u0117mis, u\u017egriuvusiomis armij\u0105 ir taut\u0105 (7\u201315). Izraeliui Vie\u0161pats apsirei\u0161kia kaip Gelb\u0117tojas (12\u201315), Glob\u0117jas (15\u201318) ir kaip \u012fsakym\u0173 dav\u0117jas (19\u201340).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i sandora saist\u0117 abi puses. Izraelis \u012fsipareigojo b\u016bti i\u0161tikimas Dievui ir paklusnus jo \u012fsakymams. Jei taip bus, tuomet Dievas laimins Izrael\u012f, kovos u\u017e j\u012f, ir \u017eem\u0119 padarys derling\u0105. Jis bus j\u0173 Dievas, o jie bus jo \u017emon\u0117s. Jei Izraelis bus nepaklusnus, tuomet Jahv\u0117 j\u0173 nebelaimins. Paklusnumas bus palaimintas, o u\u017e nepaklusnum\u0105 baud\u017eiama.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi Dievas buvo su Izraeliu, \u017emon\u0117ms reik\u0117jo simbolio ar to, kas primint\u0173 Jahv\u0117s buvim\u0105. Jiems reik\u0117jo nurodym\u0173 kaip garbinti savo Diev\u0105. \u0160\u012f poreik\u012f Jahv\u0117 patenkino duodamas jiems palapin\u0119 (padangt\u0119), taip apreik\u0161damas savo \u0161ventum\u0105 ir parodydamas, kad gali gyventi su Izraeliu, bet kad jo \u0161ventumas atskiria j\u012f nuo \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161\u0117jimo knygoje regime, kaip Dievas i\u0161laisvina ir veda savo \u017emones. Viso to tikslas i\u0161mokyti \u017emones tarnauti savo K\u016br\u0117jui. Knyga u\u017ebaigiama vaizdu, kaip Dievo \u0161lov\u0117 u\u017epildo padangt\u0119. Vie\u0161pats ved\u0117 savo \u017emones per dykum\u0105 ir globojo juos. Dien\u0105 savo buvim\u0105 jis apreik\u0161davo debesiu, o nakt\u012f ugnimi. Debesis \u017emones saugojo nuo svilinan\u010dios saul\u0117s. Ugnis nakt\u012f teik\u0117 \u0161ilum\u0105 ir \u0161vies\u0105. Tokiu pat b\u016bdu Dievas i\u0161laisvina mus i\u0161 nuod\u0117m\u0117s, kad gal\u0117tume jam tarnauti. Dievas ir dabar mums aprei\u0161kia save, ta\u010diau ne debesies ar ugnies stulpu, bet mumyse gyvenan\u010dia \u0160vent\u0105ja Dvasia, kuri kasdien mums vadovauja ir kreipia \u012f tiksl\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kunig\u0173 knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia i\u0161kyla svarbi problema: kaip gali \u0160ventasis Dievas gyventi tarp nuod\u0117ming\u0173 \u017emoni\u0173? Kaip Dievas, neken\u010diantis nuod\u0117m\u0117s, savo akivaizdoje gali pak\u0119sti nuod\u0117ming\u0105 Izrael\u012f? Kunig\u0173 knyga atsako \u012f \u0161it\u0105 klausim\u0105. Ji paai\u0161kina, kaip Izraelis turi garbinti savo Diev\u0105. \u0160i knyga tur\u0117jo reguliuoti kasdienin\u012f Izraelio gyvenim\u0105 bei Dievo garbinim\u0105 taip, kad izraelitai skirt\u0173si nuo Kanaano gyventoj\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skaitant \u0161i\u0105 knyg\u0105 i\u0161kyla trys dalykai, kuriuos Moz\u0117 pakartotinai akcentuoja: 1. Priart\u0117jimas prie Dievo paremtas auka. 2. Prie Dievo priart\u0117jama netiesiogiai, bet per tarpinink\u0105. 3. Priart\u0117jimas prie Dievo teikia santarv\u0119 su kitais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tam reikia aukos. Kadangi \u017emogus nusid\u0117jo, negali b\u016bti santarv\u0117s su Dievu. Ta\u010diau Dievas i\u0161 savo malon\u0117s duoda \u017emogui galimyb\u0119 susitaikyti su Juo. \u017dmogus privalo atna\u0161auti auk\u0105 kaip pakaital\u0105 vietoj savo gyvyb\u0117s. Dievui svarbu ne tik auka, bet nuolanki ir atgailaujanti \u0161irdis. Gyvuli\u0173 aukos n\u0117ra kraujo i\u0161tro\u0161kusio Dievo reikalavimas, \u2013 tai Dievo malon\u0117s \u017eenklas, leid\u017eiantis \u017emogui savo gyvyb\u0119 pakeisti gyvulio gyvybe. \u0160iandien tikintieji neatna\u0161auja gyvuli\u0173 auk\u0173, nes pats Kristus mir\u0117 kaip auka u\u017e nuod\u0117mes. Tod\u0117l \u0161i auka yra u\u017e tave ir kiekvien\u0105, kuris tik pripa\u017eins, jog jam reikia Atpirk\u0117jo. Kiekvienas turi pripa\u017einti savo kalt\u0119 prie\u0161 Diev\u0105. Kiekvienas turi pripa\u017einti, kad \u0161i auka yra u\u017e j\u012f atiduota. Tuomet nuod\u0117m\u0117s bus atleistos. Atleid\u017eiama ne tod\u0117l, kad Dievas u\u017emir\u0161ta apie nuod\u0117mes, bet tod\u0117l, kad u\u017e jas auka jau yra atna\u0161auta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Priart\u0117jimas prie Dievo nebuvo tiesioginis, reik\u0117jo tarpininko. Dievui \u017emog\u0173 atstovaudavo kunigas. Levio gimin\u0117 kaip kunigai atstovavo Izraelio tautai. I\u0161 j\u0173 viena \u0161eima, o i\u0161 \u0161ios \u0161eimos vienas vyras \u2013 vyriausiasis Izraelio kunigas, atlikdav\u0119s visas aukas ir ritualus, vien\u0105 dien\u0105 per metus gal\u0117jo pasirodyti Dievo akivaizdoje. \u0160iandiena tikin\u010diajam nebereikia tarpininko artinantis prie Dievo. Jis turi tiesiogin\u012f pri\u0117jim\u0105. Pas visagal\u012f visatos Diev\u0105 galime ateiti kada tik norime, nes per Krist\u0173 turime tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f su Dievu (Ef 2,18).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji du akcentai Kunig\u0173 knygoje skirti Dievo ir \u017emogaus santykius. Atsakoma \u012f klausim\u0105, kaip \u017emogus gali b\u016bti santarv\u0117je su Dievu. Tre\u010diasis akcentas: priart\u0117jimas prie Dievo suteikia \u017emogui galimyb\u0119 suart\u0117ti su kitais \u017emon\u0117mis. Visoje Kunig\u0173 knygoje pabr\u0117\u017eiami socialiniai ir \u0161eimyniniai santykiai. Vis\u0105 \u0161\u012f mokym\u0105 galima sud\u0117ti \u012f vien\u0105 eilut\u0119: \u201eNeker\u0161ysi ir neb\u016bsi nusistat\u0119s prie\u0161 tautie\u010dius, bet myl\u0117si savo artim\u0105 kaip save pat\u012f; a\u0161 esu Vie\u0161pats\u201c (Kun 19,18). \u0160i eilut\u0117 \u012fsako ne tik vengti ker\u0161to, bet elgtis su kiekvienu geriau, nei su draugu, elgtis kaip su pa\u010diu savimi. Daugelis tarpusavio santyki\u0173 problem\u0173 Izraelyje ir \u0161iandien m\u016bs\u0173 kult\u016broje gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161spr\u0119stos laikantis \u0161io paprasto principo.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Skai\u010di\u0173 knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kunig\u0173 knyga u\u017ebaigiama i\u0161vada, jog dabar Izraelis pasireng\u0119s t\u0119sti kelion\u0119 \u012f Kanaan\u0105, Dievo pa\u017ead\u0117t\u0105 \u017eem\u0119. Dievas juos i\u0161laisvino i\u0161 Egipto, sudar\u0117 su jai sandor\u0105, bei dav\u0117 gyvenim\u0105 tvarkan\u010dius \u012fstatymus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skai\u010di\u0173 knygos prad\u017eioje stebime pasiruo\u0161im\u0105 keliauti \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119. Vyko Izraelio tautos sura\u0161ymas. Stovykla buvo sudaroma pagal kelion\u0117s tvark\u0105. Izraelis prad\u0117jo savo l\u0117t\u0105 kelion\u0119 nuo Sinajaus kalno, sekdami paskui debes\u012f dien\u0105, o nak\u010dia paskui ugnies stulp\u0105. Jie atvyko \u012f Parano dykum\u0105 (12,16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia ir apsistojo prie\u0161 paskutin\u012f kelion\u0117s \u012f Kanaan\u0105 etap\u0105. Jie pasiunt\u0117 \u012f Kanaano \u017eem\u0119 dvylika \u017evalg\u0173. Kai gr\u012f\u017e\u0119 \u017evalgai visk\u0105 papasakojo tautai, buvo suabejota \u0161io kra\u0161to privalumais. Nes pasak de\u0161imties i\u0161 j\u0173, nebuvo jokios vilties nugal\u0117ti toki\u0173 stipri\u0173 ir karuose patyrusi\u0173 \u0161io kra\u0161to gyventoj\u0173. Ir tik du \u2013 Jozu\u0117 ir Kalebas \u2013 \u012ftikin\u0117jo Izrael\u012f paklusti Dievui ir u\u017eimti kra\u0161t\u0105. Nors kli\u016btys didel\u0117s, bet j\u0173 Dievas yra dar didesnis ir gal\u0117jo \u012f Izraelio rankas atiduoti kra\u0161t\u0105. T\u0105 nakt\u012f Izraelis nepatik\u0117jo Dievu ir atvirai sukilo prie\u0161 j\u012f ir Moz\u0119. J\u0173 bandymas tik\u0117ti nepasisek\u0117, ir tai nul\u0117m\u0117 kelet\u0105 dalyk\u0173. Dievas neleido \u0161iai kartai \u012f\u017eengti \u012f \u017eem\u0119. J\u0173 mai\u0161tas nesugriov\u0117 Dievo plan\u0173, tik neleido patirti pa\u017ead\u0117to palaiminimo. Keturiasde\u0161imt met\u0173 \u0161i karta dykumoje lauk\u0117 savo mirties. J\u0173 vaikai tur\u0117jo u\u017eaugti, kad gal\u0117t\u0173 paveld\u0117ti \u017eem\u0119, kuri\u0105 Dievas buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s j\u0173 t\u0117vams. Knygos pabaigoje skaitome apie nauj\u0105 Izraelio sura\u0161ym\u0105. Tuomet naujoji Izraelio karta pradeda savo kelion\u0119 \u012f Kanaan\u0105. Knyga u\u017ebaigiama j\u0173 atvykimu \u012f Moabo lygum\u0105, kuri yra prie pat Kanaano \u017eem\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skai\u010di\u0173 knyga moko Izrael\u012f ir mus pasitik\u0117ti Dievu. Matuojant \u017emogi\u0161ku matu, anos Izraelio kartos apskai\u010diavimai buvo teisingi. Ta\u010diau \u010dia jie u\u017emir\u0161o labai svarb\u0173 faktori\u0173. Dievo pa\u017eadai ir r\u016bpestis savo vaikais nugal\u0117s bet kokias kli\u016btis, kad \u012fvykt\u0173 jo valia. Jie man\u0117, kad \u017eem\u0119 u\u017ekariauti reik\u0117s savo pastangomis, nors Dievas vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 \u017ead\u0117jo jiems t\u0105 \u017eem\u0119 atiduoti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pakartoto \u012estatymo knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viskas buvo paruo\u0161ta, kad Dievas i\u0161tes\u0117t\u0173 Abraomui duot\u0105 pa\u017ead\u0105. Ta\u010diau tr\u016bko dar vieno dalyko. Susirinkusieji Moabo lygumoje buvo antroji Izraelio karta. Jie ne\u017einojo nei apie Egipt\u0105, nei apie i\u0161vedim\u0105 i\u0161 jo. Jie ne\u017einojo apie sandor\u0105 tarp Dievo ir Izraelio. Pagal sandoros pavyzd\u012f, Moz\u0117 Pakartoto \u012estatymo knygoje dar kart\u0105 pasakoja tautos istorij\u0105 nuo 1400 m. pr. Kr., v\u0117l duoda \u012fstatymus ir paruo\u0161ia nauj\u0105 kart\u0105 \u012f\u017eengti \u012f \u017eem\u0119. \u010cia yra papildom\u0173 \u012fstatym\u0173 apie miesto gyvenim\u0105, nes nuo to momento Izraelis tur\u0117jo gyventi miestuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pakartoto \u012estatymo knyga akcentuoja tris dalykus. 1. Meil\u0117 Dievui. 2. Nuo\u0161irdus paklusnumas. 3. Dievas i\u0161lieka i\u0161tikimas savo sandoroms tiek su Abraomu, tiek su Moze. Pirmieji du lie\u010dia \u017emogaus atsakomyb\u0119 prie\u0161 Diev\u0105 ir tik paskutinis, tre\u010diasis, kalba apie Dievo atsak\u0105 \u017emogui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1. <em>Meil\u0117 Dievui. <\/em>\u012esakymas myl\u0117ti Diev\u0105 n\u0117ra suprantamas taip, kaip mes suprantame meil\u0119 (pvz., \u012est 6,5). Yra \u012fsakyta b\u016bti i\u0161tikimiems ir paklusniems Dievui. Meil\u0117 Dievui matuojama ne emocijomis, bet netarnavimu kanaanie\u010di\u0173 dievams (i\u0161tikimybe) ir Moz\u0117s \u012fstatym\u0173 laikymusi (paklusnumu).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2. <em>Nuo\u0161irdus paklusnumas. <\/em>Pakartoto \u012estatymo knygoje reikalaujamas paklusnumas n\u0117ra papras\u010diausias i\u0161orinis ceremonialo laikymasis, ritualinis apsiplovimas ar tam tikr\u0173 auk\u0173 atna\u0161avimas. I\u0161 ties\u0173 paklusnumas turi b\u016bti vidinis, o i\u0161orinis elgesys t\u0117ra vidinis tikrov\u0117s simbolis, arba \u017eenklas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties kartojamas raginimas myl\u0117ti Diev\u0105 i\u0161 visos \u0161irdies (6,5), \u201eapipjaustyti savo \u0161ird\u012f\u201c (10,16) arba i\u0161 visos \u0161irdies laikytis ir vykdyti, kas jo \u012fsakyta (26,16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">3. <em>Dievas i\u0161lieka i\u0161tikimas.<\/em> Galiausiai akcentuojama Dievo i\u0161tikimyb\u0117 laikantis dviej\u0173 sandor\u0173. Dievas pa\u017eada aps\u010diai laiminti Izraelio taut\u0105, jei jie paklus Moz\u0117s sandorai. \u201eVie\u0161pats atidarys tau turting\u0105 savo i\u017ed\u0105, dang\u0173, kad laiku par\u016bpint\u0173 lietaus tavo kra\u0161tui, ir laimins visus tavo rank\u0173 darbus. Tu skolinsi daugeliui taut\u0173, bet pats nesiskolinsi. Vie\u0161pats padarys tave galva, o ne uodega; tu visuomet b\u016bsi vir\u0161uje ir niekada apa\u010dioje, jei tik klausysi ir i\u0161tikimai laikysiesi Vie\u0161pats, savo Dievo, \u012fsakym\u0173, kuriuos tau \u0161iandien duodu\u201c (28,12\u201313, dar \u017er. 30,16). Jei Izraelis atsisakys sekti Vie\u0161pa\u010diu, tuomet Dievas atims i\u0161 jo palaiminim\u0105 ir netgi i\u0161vys i\u0161 \u017eem\u0117s, kuri\u0105 jam buvo dav\u0119s. \u201eKaip Vie\u0161pats kadaise d\u017eiaug\u0117si, darydamas jums gera ir daugindamas jus, taip dabar jis d\u017eiaugsis, si\u0173sdamas jums pra\u017e\u016bt\u012f ir naikindamas jus. J\u016bs b\u016bsite i\u0161rauti i\u0161 \u017eem\u0117s, kuri\u0105 dabar eini paveld\u0117ti\u201c (28,63, dar \u017er. 30,17\u201318).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar gali b\u016bti, kad Izraelis praras \u017eem\u0119, pa\u017ead\u0117t\u0105 Abraomui, Izaokui ir Jok\u016bbui? Ar Dievas, kuris pa\u017ead\u0117jo jiems kra\u0161t\u0105, gali i\u0161vyti juos? Dievas \u017eino, kad Izraelis mai\u0161taus ir bus nepaklusnus (31,24\u201329). \u0160tai kod\u0117l jis i\u0161lieka i\u0161tikimas ne tik sandorai su Moze, bet ir sandorai, sudarytai su Abraomu, Izaoku ir Jok\u016bbu. I\u0161 ties\u0173, Izraelis bus i\u0161varytas i\u0161 pa\u017ead\u0117tosios \u017eem\u0117s, bet v\u0117liau Dievas gr\u0105\u017eins j\u012f atgal. \u201eNors b\u016btumei nublok\u0161tas \u012f tolimiausi\u0105 pasaulio kamp\u0105, i\u0161 ten Vie\u0161pats, tavo Dievas, surinks tave, i\u0161 ten atgal jis tave parves. Vie\u0161pats, tavo Dievas, parves tave atgal \u012f kra\u0161t\u0105, kur\u012f paveld\u0117jo tavo prot\u0117viai, ir tu j\u012f paveld\u0117si; jis padarys tave s\u0117kmingesn\u012f, gausesn\u012f u\u017e prot\u0117vius\u201c (30,4\u20135). \u201eVie\u0161pats tikrai apgins savo taut\u0105, pasigail\u0117s savo tarn\u0173&#8230; Jis i\u0161lies ker\u0161t\u0105 savo prie\u0161ams, pasigail\u0117s savo \u017eem\u0117s ir savo \u017emoni\u0173\u201c (32,36. 43).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmose penkiose Biblijos knygose regime Diev\u0105 K\u016br\u0117j\u0105, suk\u016brus\u012f pasaul\u012f ir \u017emog\u0173, kad palaimint\u0173 j\u012f ir gyvent\u0173 su juo santarv\u0117je. \u017dmogaus atsako nuod\u0117mingu mai\u0161tu. \u0160is nepaklusnumas ir nepasitik\u0117jimas susilauk\u0117 dievi\u0161kos bausm\u0117s, bet nesugriov\u0117 Dievo tikslo palaiminti \u017emog\u0173 ir d\u017eiaugtis santarve su juo. Dievas pasirinko Abraom\u0105 ir jo \u0161eim\u0105, apdovanodamas neu\u017etarnauta malone, kad per juos b\u016bt\u0173 palaimintas visas pasaulis. Jis pa\u017ead\u0117jo daug palikuoni\u0173 ir \u017eem\u0119. \u0160iose knygose matome, kad Dievas \u012fvykdo savo pa\u017eadus. Jis pa\u017ead\u0117jo daug palikuoni\u0173 ir \u017eem\u0119. \u0160iose knygose regime, kad Dievas \u012fvykdo savo pa\u017eadus. Jis paruo\u0161ia Izrael\u012f \u017eem\u0117s paveld\u0117jimo d\u017eiaugsmui, per Moz\u0119 duodamas \u012fsakymus, tvarkysian\u010dius j\u0173 gyvenim\u0105. Jis atved\u0117 juos prie kra\u0161to prieig\u0173. Jis laimino juos, jiems to nesitikint. Jis dav\u0117 tai ne tod\u0117l, kad Izraelis buvo nusipeln\u0119s, bet tod\u0117l, kad Jahv\u0117, Izraelio Dievas, visatos K\u016br\u0117jas tai buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s. Izraelis ir mes turime garbinti Diev\u0105 K\u016br\u0117j\u0105, rodydami savo \u0161irding\u0105 paklusnum\u0105. Izraelis ir mes turime d\u017eiaugtis santarve tarp m\u016bs\u0173 ir Dievo K\u016br\u0117jo, nes tai paremta maloninga auka, kuri\u0105 Dievas priima. Izraelis ir mes turime pasitik\u0117ti Dievu k\u016br\u0117ju. Ar taip bus?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">II.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160auni prad\u017eia, puikus startas tur\u0117t\u0173 atvesti \u012f pergaling\u0105 pabaig\u0105. Ta\u010diau da\u017enai geros prad\u017eios baigiasi ne s\u0117kme, o lauktu, neretai nujaustu pralaim\u0117jimu. Progresui t\u0119siantis, nes\u0117km\u0117s gr\u0117sm\u0117 vis stipriau prana\u0161auja dar didesn\u0119 nes\u0117km\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent toks yra li\u016bdnas Izraelio tautos likimas tarp Pa\u017ead\u0117tosios \u017eem\u0117s u\u017ekariavimo (1400 pr. Kr.) ir tautos pavergimo (586 pr. Kr.). Ta\u010diau Dievo i\u0161tikimyb\u0117s \u0161viesoje, sugr\u0105\u017einusioje \u0161i\u0105 taut\u0105 atgal gyventi \u012f savo \u0161al\u012f (550\u2013 445), istorija suteik\u0117 didel\u0119 vilt\u012f ir tik\u0117jim\u0105 tautos ateitimi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje dalyje pasakosime apie dovanot\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 (Jozu\u0117s knyga), apie ruo\u0161im\u0105si gyventi su pa\u017ead\u0117tais karaliais (Teis\u0117j\u0173, R\u016btos, Samuelio pirma kn.), apie s\u0117km\u0119 prad\u017eioje ir v\u0117lesn\u012f karali\u0173 \u017elugim\u0105 (Samuelio antra, Karali\u0173 pirma ir antra, Metra\u0161\u010di\u0173 pirma ir antra kn.); nepaisant nes\u0117km\u0117s, Dievas paskatina pagoni\u0173 karalius sugr\u0105\u017einti jo \u017emones atgal \u012f \u0161al\u012f (Ezro, Nehemijo) ir saugo juos tremtyje (Esteros).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dovanotoji \u017eem\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visoje Penkiaknyg\u0117je Jahv\u0117, visatos Dievas K\u016br\u0117jas, \u017ead\u0117jo Izraeliui Kanaano \u017eem\u0119. Jozu\u0117s knygoje Dievas i\u0161pildo \u0161\u012f pa\u017ead\u0105. Dievo \u0161lovinimo sujungti \u0161ventieji trimis karo \u017eygiais nukariavo Kanaano gyventojus. Nors Izraelis kariniu po\u017ei\u016briu buvo silpnesnis, u\u017e juos kovojo pats Dievas. Taigi \u0161ios didel\u0117s kli\u016btys buvo \u012fveiktos. Jozu\u0117s 11,23 apibendrina tai: \u201eTaigi Jozu\u0117 u\u017e\u0117m\u0117 vis\u0105 kra\u0161t\u0105, kaip Vie\u0161pats buvo sak\u0119s Mozei. Tada Jozu\u0117 atidav\u0117 j\u012f Izraeliui kaip paveld\u0105 pagal j\u0173 gimini\u0173 padalas\u201c. Po to atsinaujino pasiry\u017eimas sekti Vie\u0161pat\u012f, Izraelio Diev\u0105 (Joz 24).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jozu\u0117s knyga yra per\u0117jimo knyga. Tai pasitvirtina ma\u017eiausiai trimis at\u017evilgiais. 1. Dievas jau buvo i\u0161pild\u0119s Izraeliui duot\u0105 pa\u017ead\u0105 d\u0117l \u017eem\u0117s. Tai per\u0117jimas nuo klajokli\u0161ko prie urbanistinio, arba s\u0117slaus, gyvenimo b\u016bdo. 2. Izraelis gal\u0117jo gyventi i\u0161 to, k\u0105 duoda \u017eem\u0117. Jiems reik\u0117jo pasitik\u0117ti Dievu ne tik d\u0117l to, k\u0105 jis ruo\u0161iasi jiems duoti, bet ir d\u0117l to, k\u0105 jis jau dav\u0117. 3. Gavus dovan\u0173 \u017eem\u0119, atsirado didesn\u0117 negu bet kada reikm\u0117 pasitik\u0117ti Dievu, pakl\u016bstant jo \u012fsakymams. B\u016btent tai, o ne j\u0173 sugeb\u0117jimai, l\u0117m\u0117 \u017eem\u0117s derlingum\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ruo\u0161imasis pa\u017ead\u0117tajam karaliui<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Teokratijos \u017elugimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors Dievas dav\u0117 Izraeliui \u017eem\u0119 kaip buvo \u017ead\u0117j\u0119s, Izraelis nebuvo jam i\u0161tikimas. Teis\u0117j\u0173 knyga t\u0119sia Izraelio gyvenimo Pa\u017ead\u0117tojoje \u017eem\u0117je istorij\u0105: tautos nepaklusnumas Dievui suk\u0117l\u0117 i\u0161orini\u0173 problem\u0173. Kad sudrausmint\u0173 savo taut\u0105, Dievas pasinaudojo jos prie\u0161ais. Kai izraelitai \u0161aukdavosi Dievo pagalbos, jis atsi\u0173sdavo teis\u0117j\u0105, kad \u0161is i\u0161vaduot\u0173 taut\u0105 nuo prie\u0161\u0173. \u0160is teis\u0117jas vesdavo \u017emones \u012f tinkam\u0105 Dievo garbinim\u0105. Atrodydavo, jog izraelitai seks paskui Diev\u0105 iki mirties. Ta\u010diau netrukus jie v\u0117l atitoldavo nuo savo K\u016br\u0117jo, ir ciklas kartodavosi. Teis\u0117j\u0173 knygoje tai pasikartojo septynis kartus. Vis\u0173 \u0161i\u0173 problem\u0173 prie\u017eastis buvo religin\u0117. Paskutinis Teis\u0117j\u0173 knygos skyrius rodo antr\u0105 problem\u0105. \u010cia apra\u0161oma masin\u0117 migracija, stabmeldyst\u0117s atsiradimas ir pilietinis karas, kuris vos nesu\u017elugd\u0117 gimin\u0117s. \u0160i\u0105 problem\u0105 suk\u0117l\u0117 tautinio vadovavimo stygius. \u0160tai kod\u0117l knyga baigiasi \u017eod\u017eiais: \u201eTuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas dar\u0117 tai, kas jam atrod\u0117 teisinga\u201c (Ts 21,25).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161ingai ni\u016briai Teis\u0117j\u0173 knygos pabaigai, R\u016btos knyga pasakoja apie veikiant\u012f Diev\u0105. \u010cia Dievas veikia, gelb\u0117damas d\u0117l Judos Betliejuje kilusio bado \u012f Moab\u0105 atkeliavusi\u0105 \u0161eim\u0105. Mirus vyrui, o v\u0117liau ir s\u016bnui, po de\u0161imties santuokos met\u0173 Noom\u0117 liko viena. Ji prarado savo \u0161eim\u0105. Ta\u010diau jos marti R\u016bta nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti su ja \u012f Izrael\u012f, nes buvo \u012ftik\u0117jusi gyv\u0105j\u012f Izraelio Diev\u0105. Per Dievo vali\u0105 ji sutiko Boaz\u0105 ir galiausiai u\u017e jo i\u0161tek\u0117jo, nors tai nei\u0161sprend\u0117 \u0161eimos problemos. Jie netur\u0117jo vaik\u0173. Vis d\u0117lto Dievas i\u0161 savo malon\u0117s dav\u0117 R\u016btai ir Boazui s\u016bn\u0173. Galiausiai \u0161is s\u016bnus, Jobedas, i\u0161gelb\u0117jo \u0161eim\u0105 nuo i\u0161nykimo ir tapo Dievo pasirinktojo Izraelio karaliaus, Jes\u0117s s\u016bnaus Dovydo, seneliu (R\u016bt 4,17).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reikalavimai karaliui<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas buvo numat\u0119s duoti Izraeliui karali\u0173, i\u0161 Judo gimin\u0117s. Pagal karaliaus \u012fstatym\u0105 (\u012est 17,14\u2013 20), jis tur\u0117jo atitikti tris pagrindinius reikalavimus. Tur\u0117jo b\u016bti izraelitas, pasirinktas Dievo. \u0160is pasirinkimas Izraeliui buvo aprei\u0161kiamas karaliaus patepimu per Dievo prana\u0161\u0105. Karalius tur\u0117jo b\u016bti Dievo apdovanotas. Ant jo tur\u0117jo nu\u017eengti Dievo Dvasia, kad jis sugeb\u0117t\u0173 vadovauti. Galiausiai savo \u0161irdyje jis tur\u0117jo b\u016bti tarno pozicijoje. \u012evairius Pakartoto \u012estatymo knygos 17 skyriuje i\u0161vardytus reikalavimus b\u016bt\u0173 galima apibendrinti taip: jis tur\u0117jo visi\u0161kai pasitik\u0117ti Vie\u0161pa\u010diu. Jis tur\u0117jo b\u016bti paklusnus Dievo \u012fsakymams. B\u016bdamas karaliumi, jis tur\u0117jo b\u016bti tarnas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pirmojo karaliaus nes\u0117km\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po nuolatini\u0173 politini\u0173, moralini\u0173 ir karini\u0173 teis\u0117j\u0173 nes\u0117kmi\u0173 izraelitai susirinko pas Samuel\u012f, paskutin\u012f teis\u0117j\u0105, prana\u0161\u0105 ir vyriausi\u0105j\u012f kunig\u0105, reikalaudami paskirti karali\u0173. Jo s\u016bn\u016bs es\u0105 nu\u0117j\u0119 \u0161unkeliais. Jie trok\u0161ta karaliaus, kuris juos vest\u0173 \u012f kov\u0105. Jie nori b\u016bti kaip visos kitos kaimynin\u0117s tautos. Jie pasirink\u0119 karaliumi Sauli\u0173, kuris visa galva yra auk\u0161tesnis u\u017e kitus. Taigi Dievas j\u012f palaimino b\u016bti Jo tautos vadu. Deja, Saulius niekada nebuvo tarnu. Jis niekada neatskleid\u0117 Dievo valios ie\u0161kan\u010dios \u0161irdies. Jo karaliavimas buvo nes\u0117kmingas. Per savo nepaklusnum\u0105 jis prarado teis\u0119 valdyti, vos nepralaim\u0117jo m\u016b\u0161yje, vos nepra\u017eud\u0117 Jonatano, neteko teis\u0117s karaliauti ir buvo atmestas Dievo (1 Sam 15). Kadangi Saulius \u0161irdyje nebuvo tarnas, Dievas atmet\u0117 j\u012f ir jo \u0161eim\u0105 kaip Izraelio karali\u0173, \u2013 Saulius prarado galimyb\u0119 valdyti. \u0160is praradimas tam tikra prasme parod\u0117 jo \u0161irdies pozicij\u0105. Jis desperati\u0161kai tro\u0161ko to, kas jam nebepriklaus\u0117.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievi\u0161kas karaliaus i\u0161rinkimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161ingai Sauliui, \u017emoni\u0173 i\u0161rinktam karaliui, Dovydas buvo Dievo i\u0161rinktas Izraelio karalius ir valdovas. Kaip ir Saulius, jis buvo i\u0161rinktas ir pateptas prana\u0161o Samuelio ir apdovanotas Vie\u0161paties. Ta\u010diau jis i\u0161 esm\u0117s skyr\u0117si nuo Sauliaus. \u0160\u012f skirtum\u0105 galime pasteb\u0117ti dviejose vietose. Ps 132,4\u20135 Dovydas sako: \u201eAkims miegoti neleisiu, vokams u\u017esimerkti, kol nesurasiu Vie\u0161pa\u010diui vietos, buvein\u0117s Jok\u016bbo Galingajam!\u201c O 1 Sam 21,1 matome \u012f \u0161ventykl\u0105, pas kunig\u0105 pagalbos einant\u012f Dovyd\u0105. Saulius buvo vos u\u017e 15 myli\u0173, bet tekste niekas nerodo, kad jis b\u016bt\u0173 susir\u016bpin\u0119s sandoros skrynia ar b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119s eiti pas vyriausi\u0105j\u012f kunig\u0105 i\u0161siai\u0161kinti Dievo valios. Kit\u0105 didel\u012f kontrast\u0105 matome garsiojoje istorijoje apie Dovyd\u0105 ir Galijot\u0105. Saulius leido filistinams ty\u010diotis i\u0161 Dievo vardo. Kadangi prie\u0161ai buvo pernelyg stipr\u016bs ir j\u0173 buvo labai daug, jis nor\u0117jo, kad kovot\u0173 kiti. Dovydas, ginkluotas tik laidyne, penkiais akmenimis ir did\u017eiuliu tro\u0161kimu pa\u0161lovinti Diev\u0105, m\u016b\u0161yje ne tik rizikavo gyvybe, bet ir sutriu\u0161kino, atrodyt\u0173, nenugalim\u0105 prie\u0161\u0105. Dievo ir Izraelio daugiau niekas nebekeik\u0117, ir Dievas buvo pa\u0161lovintas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai Saulius mir\u0117, o Judos ir Izraelio karaliumi buvo i\u0161rinktas Dovydas, \u0161is Dievo pasirinktas valdovas stipriai \u012fsitvirtino. Sustiprin\u0119s savo karalyst\u0119 i\u0161 i\u0161or\u0117s ir i\u0161 vidaus, Dovydas visais at\u017evilgiais vald\u0117 taikiai. Samuelio antros kn. 7 skyriuje matome jo tro\u0161kim\u0105 pastatyti Dievui \u0161ventykl\u0105. Ta\u010diau Dievas atsak\u0117, jog nenori, kad Dovydas pastatyt\u0173 jam nam\u0105 \u2013 jis pats pastatysi\u0105s Dovydui. Tai \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaismas. Dievui nereikalinga \u0161ventykla, Dievas duos Dovydui dinastij\u0105. \u0160ioje sandoroje Dievas pa\u017ead\u0117jo tris dalykus. 1. Dovydas tur\u0117s am\u017ein\u0105 s\u0117kl\u0105 (plg. 2 Sam 7,12). Tai rei\u0161k\u0117, kad visada bus vyri\u0161kos lyties Dovydo palikuoni\u0173. Jo s\u016bn\u016bs visada tur\u0117s s\u016bn\u0173. Jo gimin\u0117 nei\u0161nyks. \u0160is pa\u017eadas galiausiai i\u0161sipild\u0117 Vie\u0161patyje J\u0117zuje Kristuje. Jis yra Dovydo palikuonis, kuris niekada nemirs. Jo mirtis \u012fveik\u0117 pa\u010di\u0105 mirt\u012f. Jo prisik\u0117limas laidavo, kad Dovydo palikuonis gyvens am\u017einai. 2. Dovydas tur\u0117s am\u017ein\u0105 sost\u0105 (2 Sam 7,16). Tai rei\u0161kia, kad Dovydas ir jo palikuonis tur\u0117s teis\u0119 valdyti Izrael\u012f, \u2013 anaiptol ne tai, kad visada bus palikuonis, kuris valdys, bet kad jie visada tur\u0117s teis\u0119 valdyti. 3. Dovydas tur\u0117s am\u017ein\u0105 karalyst\u0119 (2 Sam 7,12. 13. 16). \u0160is pa\u017eadas garantuoja, kad visada bus izraelit\u0173, kuriuos Dovydo palikuonys gal\u0117s valdyti. 586 metais praradus laisv\u0119 ir patekus \u012f babilonie\u010di\u0173 vergij\u0105, Jud\u0117jos karalystei at\u0117jo galas \u2013 bet ne \u017eydams. Dievas karaliui bus kaip T\u0117vas (2 Sam 7,14). Kai karalius pasidarys nepaklusnus, Dievas j\u012f drausmins per jo prie\u0161us. Ta\u010diau jis visada tur\u0117s Dovydo palikuon\u012f Dovydo soste. \u0160i sandora baigiasi pa\u017eadu ir persp\u0117jimu. \u012e \u0161i\u0105 sandor\u0105 Dovydas atsak\u0117 d\u0117kodamas ir \u0161lovindamas (2 Sam 7,18\u201329).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Buvo galima tik\u0117tis, kad, \u012fsitvirtinus karalystei ir apsaugojus Dovydo dinastijos \u012fp\u0117dinyst\u0119, Dovydo ir jo \u0161eimos horizonte problem\u0173 nebus. Ta\u010diau b\u016btent tada Dovydas atsitrauk\u0117 nuo Vie\u0161paties. 2 Sam sk. 11\u201312 pasakoja apie Dovydo svetimavimo ir \u017emog\u017eudyst\u0117s nuod\u0117mes. Vien\u0105 vakar\u0105 jis pamat\u0117 besimaudan\u010di\u0105 hetito \u016arijos \u017emon\u0105 Bat\u0161eb\u0105. Pasidom\u0117j\u0119s, kas ji, Dovydas liep\u0117 j\u0105 atvesti \u012f r\u016bmus. Po kiek laiko pasiuntinys prane\u0161\u0117 Dovydui, kad ji n\u0117\u0161\u010dia. Kad pasl\u0117pt\u0173 savo nuod\u0117m\u0119, Dovydas \u012fsak\u0117 \u016arijai gr\u012f\u017eti i\u0161 m\u016b\u0161io lauko. Ta\u010diau Dovydo pastangas pasl\u0117pti nuod\u0117m\u0119 su\u017elugd\u0117 \u016arijos i\u0161tikimyb\u0117 jam. Galiausiai neliko nieko kito, kaip lai\u0161ke, kur\u012f jis pats nune\u0161\u0117 generolui Joabui, \u012fsakyti nu\u017eudyti \u016arij\u0105. \u016arijai \u017euvus, Dovydas gal\u0117jo vesti Bat\u0161eb\u0105. Dovydas dar\u0117 visk\u0105, kad pasl\u0117pt\u0173 savo nuod\u0117m\u0119, ta\u010diau nuo visagalio Dievo negal\u0117jo nusl\u0117pti (\u201eBet \u0161is dalykas, kur\u012f padar\u0117 Dovydas, nepatiko Vie\u0161pa\u010diui\u201c 2 Sam 11,27). I\u0161gird\u0119s apie savo nuod\u0117m\u0119 i\u0161 prana\u0161o Natano, Dovydas j\u0105 pripa\u017eino, ir Vie\u0161pats jam atleido (2 Sam 12,13; Ps 51). Nors nuod\u0117m\u0117 buvo atleista, jos padariniai persekiojo Dovyd\u0105 vis\u0105 gyvenim\u0105. Prana\u0161as Natanas pri\u017ead\u0117jo: \u201e&#8230; kalavijas neatstos niekuomet nuo tavo nam\u0173\u201c (2 Sam 12,10). Jo s\u016bnus mir\u0117. Vienas s\u016bnus i\u0161prievartavo jo dukter\u012f. Kitas s\u016bnus nu\u017eud\u0117 prievartautoj\u0105. Tas pats s\u016bnus v\u0117liau sukilo prie\u0161 Dovyd\u0105 ir i\u0161vijo j\u012f i\u0161 Jeruzal\u0117s. Kol Dovydas atgavo sost\u0105, prarado kit\u0105 s\u016bn\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto Dievas atleido Dovydui ir per Bat\u0161eb\u0105 dav\u0117 jam dar vien\u0105 s\u016bn\u0173. Jo vardas Jedidija rei\u0161k\u0117 \u201eJahv\u0117 tave myli\u201c. Jis tur\u0117jo tapti Dovydo \u012fp\u0117diniu ir u\u017eimti sost\u0105. Jis, kitas Izraelio karalius, tur\u0117jo dar vien\u0105 vard\u0105 \u2013 Saliamonas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Karaliai<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">S\u0117km\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Geriausiai po Dovydo vald\u017eiusi\u0173 karali\u0173 sek\u0117si Saliamonui. Jis buvo i\u0161rinktas Dievo ir gavo dievi\u0161k\u0105 \u012fgaliojim\u0105. Dievas apdovanojo j\u012f i\u0161mintimi, turtais ir garbe. Viskas, ko jis imdavosi, pasisekdavo. Jo gerov\u0117 ir i\u0161mintis tuo metu buvo nepralenkiami. Jis pastat\u0117 garsi\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105. Po pa\u0161ventinimo j\u0105 pripild\u0117 savo buvimu Dievas. Karaliai, kurie pakluso Vie\u0161paties \u012fsakymams, buvo \u0161lovingi ir turtingi, kaip Vie\u0161pats ir \u017ead\u0117jo.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nes\u0117km\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Geriausias po Dovydo vald\u017eiusi\u0173 karali\u0173 tragi\u0161kos nes\u0117km\u0117s pavyzdys taip pat yra Saliamonas. Nors i\u0161rinktas ir apdovanotas, jis buvo prastas tarnas. Karali\u0173 pirmos kn. 11 skyriuje sakoma, kad jis myl\u0117jo daug svetim\u0161ali\u0173 moter\u0173. \u0160ios moterys nukreip\u0117 jo \u0161ird\u012f nuo Vie\u0161paties, jo Dievo, priversdamos j\u012f u\u017esiimti stabmeldyste. Did\u017eiosios Saliamono \u0161ventyklos statytojas pastat\u0117 \u0161ventykl\u0173 ir svetim\u0161ali\u0173 dievams. \u0160i skilusi i\u0161tikimyb\u0117 l\u0117m\u0117 karalyst\u0117s susiskaldym\u0105. De\u0161imt gimini\u0173 nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo Dovydo dinastijos ir apsisprend\u0117 sekti kit\u0105. Jos \u012fk\u016br\u0117 Izraelio karalyst\u0119, dar vadinam\u0105 \u0160iaur\u0117s karalyste, Samarija (pagal v\u0117liau \u012fkurt\u0105 jos sostin\u0119). Tik dvi gimin\u0117s \u2013 Benjamino ir Judo \u2013 liko i\u0161tikimos Dovydui, taip i\u0161saugodamos Dovydo sandor\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Stabmeldyst\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po skilimo (931 pr. Kr.) susik\u016br\u0117 dvi karalyst\u0117s. Kad \u017emon\u0117s neit\u0173 \u012f pamaldas centrin\u0117je pamald\u0173 vietoje, Saliamono \u0161ventykloje Jeruzal\u0117je, Jeroboamas I, pirmasis \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117s karalius, \u012fsteig\u0117 konkuruojan\u010di\u0105 religij\u0105. Jis pastat\u0117 po auksin\u012f ver\u0161\u012f \u0161iaurin\u0117je savo karalyst\u0117s dalyje Dane ir pietin\u0117je \u2013 Betelyje. \u0160ie stabai buvo garbinami per vis\u0105 \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117s istorij\u0105. D\u0117l stabmeldyst\u0117s \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117 galiausiai buvo sutriu\u0161kinta ir \u017elugo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors \u0161i stabmeldyst\u0117 buvo bjaurus dalykas, situacija dar pablog\u0117jo, kai \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117s karaliumi tapo Omris. Nors jis buvo labai gabus karalius, Karali\u0173 antroje knygoje jis minimas tik d\u0117l dviej\u0173 dalyk\u0173. Jis \u012fk\u016br\u0117 sostin\u0119 Samarij\u0105. Jo s\u016bnus Achabas ved\u0117 finikie\u010di\u0173 princes\u0119 i\u0161 Sidono. Achabui atsis\u0117dus \u012f sost\u0105, pasikeit\u0117 valstybin\u0117 religija. Nebeliko jahvizmo ir auksini\u0173 ver\u0161i\u0173 garbinimo mi\u0161inio, bet prad\u0117ta bandyti Izrael\u012f atversti \u012f kanaanie\u010di\u0173 religij\u0105. Tai buvo derlingas regionas, pilnas patrauklios magijos ir \u017emoni\u0173 norams tarnaujan\u010di\u0173 diev\u0173. Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 kanaanie\u010di\u0173 religijos diev\u0173 buvo Baalas, lietaus ne\u0161\u0117jas. Dievas \u012f \u0161\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f atsak\u0117 atsi\u0173sdamas Elij\u0105 i\u0161 Tisbos. Istorijos puslapiuose jis pasirodo su \u017einia nuo Dievo: Izraelyje nebelis tol, kol jis ne\u012fsakys. Tai buvo i\u0161\u0161\u016bkis Baalui. Kas stipresnis? Kanaanietis Baalas, lietaus dievas, ar Jahv\u0117, gyvasis Izraelio Dievas?..<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Geografi\u0161kai Izraelis ir Juda buvo tarp dviej\u0173 dideli\u0173 kult\u016bros centr\u0173 \u2013 Egipto pietuose ir Mesopotamijos (Asirijos ir Babilonijos) \u0161iaur\u0117je. Taigi politin\u0119 istorij\u0105 da\u017enai formavo \u012fvykiai u\u017e Izraelio rib\u0173. Kai Izraelis ir Juda buvo stipr\u016bs \u2013 Egiptas ir Asirija silpni. Tur\u0117dami vidini\u0173 problem\u0173, jie negal\u0117jo pl\u0117sti savo \u012ftakos sfer\u0173. Ta\u010diau atsiradus gabiems karaliams, asirai pakilo kaip tamsi gr\u0117sm\u0117 i\u0161 \u0161iaur\u0117s. Egiptie\u010diai steng\u0117si finansi\u0161kai arba kariniu po\u017ei\u016briu remti su asirais kovojan\u010dias ma\u017eesnes valstyb\u0117les Palestinoje, \u2013 finikie\u010dius, sirus, filistinus, izraelitus ir jud\u0117jus. Tarp Asirijos ir Egipto ma\u017eesn\u0117s tautos tur\u0117jo suformuoti tarpin\u0119 zon\u0105. Kar\u016bnavus Tiglat Pilesar\u0105 III, Asirijos gr\u0117sm\u0117 dar labiau i\u0161kilo. Asir\u0173 puolimas galiausiai baig\u0117si Samarijos \u017elugimu ir \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117s i\u0161irimu (722). Puolimas t\u0119s\u0117si \u012f pietus ir baig\u0117si Jeruzal\u0117s apgultimi (701) bei Egipto u\u017e\u0117mimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Asir\u0173 dominavimas pasaulyje buvo trumpalaikis. Po sunkaus pilietinio karo ir Nabopolosaro vadovaujam\u0173 babilonie\u010di\u0173 i\u0161kilimo asirai prarado vald\u017ei\u0105. Tai suteik\u0117 Jud\u0117jai truput\u012f laisv\u0117s. \u0160is trumpas atokv\u0117pis ir atgaiva, kurie buvo tik i\u0161oriniai, baig\u0117si sulig Babilonijos kronprinco Nebukadnecaro kar\u016bnavimu. Babilonie\u010diai tapo pasaulio valdovais, kuriems Judas mok\u0117jo duokl\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nelaisv\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Buvo galima tik\u0117tis, kad Judas pasimokys i\u0161 \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117s pamokos. Ta\u010diau jie pasimok\u0117 tik patek\u0119 \u012f asir\u0173 nelaisv\u0119. Jie pamat\u0117 stabmeldyst\u0117s rezultatus, jie patyr\u0117 asir\u0173 rankose Dievo bausmes. Be to, jie suprato, kad j\u0173 Dievas, Jahv\u0117, gali juos i\u0161vaduoti, kai jie juo pasitiki (1 Kar 18\u201319). Nors buvo daug prana\u0161\u0173, kurie kviet\u0117 Jud\u0105 atgailauti, j\u0173 atgaila buvo pavir\u0161utini\u0161ka ir trumpalaik\u0117. Babilonijai \u012fgavus pasaulin\u0119 vald\u017ei\u0105, dabar buvo tik laiko klausimas, kada Jud\u0117j\u0105 i\u0161tiks toks pat likimas, koks prie\u0161 200 met\u0173 i\u0161tiko Izrael\u012f. 586 m. pr. Kr. Nebukadnecaras u\u017e\u0117m\u0117 ir sudegino Jeruzal\u0119. Jud\u0117ja pateko \u012f nelaisv\u0119. Tauta pa\u017eino savo nuolatinio nepaklusnumo Dievui vaisius. Daugelis gyventoj\u0173 buvo i\u0161ve\u017eti \u012f Babilonij\u0105. I\u0161likusieji v\u0117l sukilo ir su Jeremiju pab\u0117go \u012f Egipt\u0105 (2 Kar 25,26). Taigi kra\u0161tas liko nuniokotas ir beveik negyvenamas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievo pagalba tremtyje<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir tremtyje Vie\u0161pats neu\u017emir\u0161o Izraelio. Dievas \u012fsiki\u0161o, kad i\u0161saugot\u0173 ir apgint\u0173 net pavergt\u0105 savo taut\u0105. Dievas veik\u0117 per Babilonijos karali\u0173 Evil Merodach\u0105, kad \u0161is i\u0161auk\u0161tint\u0173 Jehojachin\u0105. Jehojachinas buvo paleistas i\u0161 kal\u0117jimo, atvestas pas karali\u0173 ir jam buvo leista valgyti karaliaus akivaizdoje per visas jo gyvenimo dienas. Visa tai i\u0161k\u0117l\u0117 Jehojachin\u0105 vir\u0161 vis\u0173 kit\u0173 karali\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Gr\u012f\u017eimas i\u0161 tremties<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dlugus Babilonijos imperijai ir Babilonij\u0105 u\u017ekariavus persams bei medams, pasaulyje i\u0161kilo nauji lyderiai. U\u017e\u0117m\u0119s Babilon\u0105, Kiras i\u0161leido \u012fstatym\u0105, pagal kur\u012f \u017eydai gal\u0117jo gr\u012f\u017eti \u012f savo t\u0117vyn\u0119 (2 Met 36,22\u201323). Pirmajam sugr\u012f\u017eimui vadovavo Zerubabelis (Ez 2,2; 3,2), antrajam \u2013 Ezra (Ez 7,6\u20137), tre\u010diajam Nehemija (Neh 2). Gr\u012f\u017eus kra\u0161tas buvo apgyvendintas, atstatytos sienos bei \u0161ventykla, v\u0117l imta rodyti i\u0161tikimyb\u0119 Moz\u0117s \u012fstatymui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Likusi\u0173 tremtyje globa<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ne visi \u017eydai gr\u012f\u017eo \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119. Daugelis, jei ne did\u017eioji dalis, liko Pers\u0173 imperijos valdomoje Mesopotamijoje. Esteros knyga rodo, kaip Dievas veik\u0117, kad apsaugot\u0173 savo \u017emones nuo i\u0161nykimo. Persijos soste Dievas pasodino jaun\u0105 mergin\u0105, kad reikiamu metu ji \u017eengt\u0173 gelb\u0117ti savo tautos. Auk\u0161t\u0105 vyriausybin\u012f post\u0105 Dievas dav\u0117 ir jos d\u0117dei Mordechajui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i Izraelio istorijos ap\u017evalga rodo, kad Dievas i\u0161pildo savo pa\u017eadus. Jis laimino taut\u0105, kai ji b\u016bdavo paklusni. Jis sutriu\u0161kino jos prie\u0161us, padar\u0117 j\u0105 vaising\u0105 ir klestin\u010di\u0105. Ta\u010diau jis ir drausmino savo taut\u0105, kai ji b\u016bdavo nepaklusni. Jis atitraukdavo savo apsaug\u0105, kovodavo su Izraeliu prie\u0161\u0173 pus\u0117je; jis padar\u0117 \u017eem\u0119 nederling\u0105. Galiausiai jis i\u0161tr\u0117m\u0117 Izrael\u012f i\u0161 dovanotosios \u017eem\u0117s. Nepaisydamas j\u0173 didelio nepaklusnumo, Vie\u0161pats, visagalis Izraelio Dievas, liko i\u0161tikimas Abraomui duotam pa\u017eadui ir gr\u0105\u017eino Izrael\u012f atgal.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Politin\u0117je Izraelio istorijoje galime \u012f\u017evelgti tris pagrindines temas:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1. Kai Izraelis paklusdavo Dievo \u012fsakymams, Dievas j\u012f laimindavo, \u2013 gyn\u0117 nuo prie\u0161\u0173, padar\u0117 juos vaisingus, tes\u0117jo savo pa\u017eadus. Kai Izraelis b\u016bdavo nepaklusnus, Dievas padarydavo \u017eem\u0119 nederling\u0105; atitraukdavo savo apsaug\u0105; kariaudavo ne u\u017e Izrael\u012f, bet prie\u0161 j\u012f. Galiausiai jis i\u0161tr\u0117m\u0117 savo taut\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2. Dievas veikia istorijoje. Jis nukreipia istorijos vyksm\u0105 pagal savo planus; jis atveda taut\u0105 \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119; jis j\u0105 ten apgyvendina. Kad \u012fvykdyt\u0173 savo vali\u0105, jis panaudoja net Izraelio prie\u0161us. Nepaisydamas \u017emoni\u0173 nes\u0117kmi\u0173, nuod\u0117mi\u0173 ir sukilimo, Dievas nukreipia istorij\u0105 taip, kad \u012fvykdyt\u0173 savo galutin\u012f plan\u0105 palaiminti pasaul\u012f per ateisiant\u012f Dovydo S\u016bn\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">3. Dievas baud\u017eia d\u0117l nuod\u0117m\u0117s, bet kai Izraelis atgailauja ir j\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fsta, visada susilaukia malon\u0117s. Tai galima matyti i\u0161 atleidimo Dovydui u\u017e svetimavim\u0105 ir \u017emog\u017eudyst\u0119. Tai rodo atid\u0117ta bausm\u0117 Achabui (1 Kar 21,27\u2013 29). Tai matome i\u0161 Izraelio gr\u012f\u017eimo \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 (Neh 1,9\u201311).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skaitydami Izraelio istorij\u0105, da\u017enai galime susitapatinti su jos veik\u0117jais. Mes pastebime ar i\u0161gyvename j\u0173 d\u017eiaugsm\u0105 ar skausm\u0105; galime rasti pavyzd\u017ei\u0173, su kokiais \u017emon\u0117mis tur\u0117tume lenktyniauti, o koki\u0173 \u2013 vengti. Kartais \u0161i istorija atrodo margaspalv\u0117, neturinti tikslo ar plano. Tai apgaulingas \u012fsp\u016bdis. Dievo sandoros su Izraeliu, nors galb\u016bt nepastebimos \u012fvykiuose dalyvaujan\u010di\u0173 individ\u0173, primena, kad jis absoliu\u010diai valdo istorij\u0105 ir yra absoliu\u010diai i\u0161tikimas savo pa\u017eadams. Svarbiausias dalykas, kurio tur\u0117tume pasimokyti i\u0161 Izraelio istorijos, yra \u0161tai koks: nepaisydamas nuolatin\u0117s nei\u0161tikimyb\u0117s, Dievas visada i\u0161lieka i\u0161tikimas savo \u017emon\u0117ms, kad \u012fvykdyt\u0173 savo plan\u0105 ir pa\u0161lovint\u0173 save. Jis i\u0161gelb\u0117ja tuos, kurie juo pasitiki. Jis teisingai teisia tuos, kurie i\u0161dr\u012fsta prie\u0161 j\u012f sukilti. Ir netgi tiems, kurie sukyla prie\u0161 Diev\u0105, yra galimyb\u0117 i\u0161vengti bausm\u0117s, i\u0161pa\u017e\u012fstant nuod\u0117m\u0119, nes maloningas, mylintis ir teisingas Dievas visada atleid\u017eia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitoje dalyje ap\u017evelgsime Izraelio I\u0161minties knygas. Suvoksime Dievo atsakymus \u012f daugel\u012f mums \u0161iandien r\u016bpim\u0173 klausim\u0173. Kaip gyventi teisingai? Kokia gyvenimo prasm\u0117? Kaip reikia \u0161lovinti Diev\u0105? Kod\u0117l gerus \u017emones i\u0161tinka nelaim\u0117s?..<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">III.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161minties literat\u016bra: sugeb\u0117jimas gyventi s\u0117kmingai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u016bs, be abejon\u0117s, kada nors susim\u0105st\u0117te, kaip pasiekti s\u0117km\u0119, svarst\u0117te, kokia gyvenimo prasm\u0117, kaip bendrauti su prie\u0161inga lytimi, kada nors steb\u0117jot\u0117s, kod\u0117l bedieviams, atrodo, puikiai sekasi, o dievotieji ken\u010dia, ir da\u017enai neteisingai. \u017dinoma, radote vienok\u012f ar kitok\u012f atsakym\u0105. Galb\u016bt jis sutapo su tuo, kuris yra Senajame Testamente, ypa\u010d vadinamosiose I\u0161minties knygose. Patarli\u0173 knyga atsako \u012f gyvenimo s\u0117km\u0117s klausim\u0105, Mokytojo knyga padeda suvokti gyvenimo prasm\u0119, Saliamono Giesmi\u0173 giesm\u0117 kalba apie vyro ir moters meil\u0119, o Jobo knyga \u2013 apie kan\u010dios prasm\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161minties esm\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 aptardami I\u0161minties knygas, pam\u0105stykime apie i\u0161minties esm\u0119. Tai, kas para\u0161yta tose knygose, tinka kiekvienam. Tai tinka ir senov\u0117s, ir \u0161iuolaikiniam pasauliui, vienodai galioja Afrikos, Amerikos, Azijos ar Europos gyventojams. \u0160i biblin\u0117s i\u0161minties id\u0117ja neapsiriboja tam tikra kalba, vietove, laiku, kult\u016bra ar \u017emon\u0117mis. Ji galioja visur, nes i\u0161mintis pagr\u012fsta universaliais \u017emogaus elgesio bei nat\u016brali\u0173 padarini\u0173 d\u0117sniais.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161minties reik\u0161m\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors i\u0161mintingi nori b\u016bti daugelis, apibr\u0117\u017eti i\u0161mint\u012f sud\u0117tinga. I\u0161mintis susijusi su sugeb\u0117jimu suprasti koki\u0105 nors situacij\u0105 ir atitinkamai elgtis siekiant tikslo. Tam tikra prasme ji susijusi su steb\u0117jimu ar atpa\u017einimu tos tvarkos, pagal kuri\u0105 gyvename. Ta\u010diau tai daugiau negu paprastas steb\u0117jimas. Kad b\u016bt\u0173 pasiektas vertingas tikslas, i\u0161mintis tos tvarkos principus dar ir pritaiko tam tikroje situacijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis \u201ei\u0161mintis\u201c apib\u016bdina sugeb\u0117jim\u0105, kur\u012f kas nors gali \u012fgyti. Pavyzd\u017eiui, jis dominuoja \u0161ioje i\u0161traukoje: \u201eKalb\u0117k visiems i\u0161mintingiesiems, kuriuos pripild\u017eiau i\u0161minties dvasios, kad jie padaryt\u0173 Aaronui drabu\u017eius ir jis b\u016bt\u0173 \u012f\u0161ventintas tarnauti kunigu mano akivaizdoje. Jie turi padaryti \u0161iuos drabu\u017eius: kr\u016btin\u0117s skydel\u012f, efod\u0105, tunik\u0105, siaur\u0105 drobin\u0119 jup\u0105, mitr\u0105 ir juost\u0105. Jie padarys \u0161ventus drabu\u017eius tavo broliui Aaronui ir jo s\u016bnums, kurie eis kunig\u0173 tarnyst\u0119. R\u016bbams imk auks\u0105, m\u0117lyn\u0173, violetini\u0173, raudon\u0173 ir plon\u0173 linini\u0173 si\u016bl\u0173\u201c (I\u0161 28,3). \u010cia \u017eodis \u201ei\u0161mintis\u201c apib\u016bdina siuv\u0117jo sugeb\u0117jim\u0105. \u017dmogus \u017eino, kur rasti lin\u0173, kaip juos i\u0161mu\u0161ti, kaip i\u0161 lin\u0173 pasigaminti pakulas, kaip jas paversti audiniu ir audin\u012f sukirpti, kaip i\u0161 jo pasi\u016bti puik\u0173 r\u016bb\u0105. I\u0161mintis b\u016bdinga visiems \u0161iems sugeb\u0117jimams. I\u0161mintinguosius ar gyvenimo i\u0161mint\u012f apib\u016bdina sugeb\u0117jimas taikyti atitinkamas \u017einias tam tikroje gyvenimo situacijoje, kad sau ar kitiems b\u016bt\u0173 pasiekta norim\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161minties veikimo b\u016bdas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip veikia i\u0161mintis? Pana\u0161iai kaip gamtos d\u0117sniai. Kaip veikia gravitacijos arba kiti d\u0117sniai \u2013 nepriklausomai nuo to, ar kas nors \u017eino juos, ar ne, \u2013 taip veikia ir i\u0161minties. I\u0161mint\u012f sudaro nat\u016bral\u016bs d\u0117sniai, tik jie valdo ne gamt\u0105, o \u017emoni\u0173 santykius. I\u0161mintis susijusi su \u017emoni\u0173 reakcijomis: i\u0161 anksto nusp\u0117ja jas. Tod\u0117l prie\u0161 veikdamas \u017emogus gali numatyti savo veiksm\u0173 rezultatus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Veiksm\u0173 sekos d\u0117snis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161mintis did\u017eia dalimi susijusi su vadinamuoju veiksm\u0173 sekos d\u0117sniu. \u0160is d\u0117snis n\u0117ra \u012fteisintas, ta\u010diau pagr\u012fstas steb\u0117jimu. Jis i\u0161plaukia i\u0161 Dievo ypatyb\u0117s \u2013 teisingumo, arba teisumo. Pagal \u0161\u012f d\u0117sn\u012f kiekvienas veiksmas eina po kito. Kiekvienas veiksmas sukelia reakcij\u0105. Be to, veiksmai lemia reakcijas. Nor\u0117\u010diau pateikti pavyzd\u012f. M\u016bs\u0173 kalei patinka, kai j\u0105 glosto, ji vienodai b\u0117ga ir prie svetim\u0173, ir prie sav\u0173. Ji trok\u0161ta, kad j\u0105 myluot\u0173. Kai kurie j\u0105 paglosto, ir po to ji tampa j\u0173 am\u017eina drauge. Kiti i\u0161sigand\u0119 pasitraukia, tada ji pradeda \u012fnirtingai loti. Arba kas nors turi j\u0105 nuraminti, arba tas \u017emogus turi i\u0161eiti. \u017dmogaus elgesys nulemia kal\u0117s reakcij\u0105. \u0160is principas teisingas ne tik m\u016bs\u0173 kal\u0117s at\u017evilgiu. Jis teisingas pinig\u0173, darbo, \u0161eimos, draug\u0173, nepa\u017e\u012fstam\u0173j\u0173 at\u017evilgiu. Reakcijas \u012f m\u016bs\u0173 veiksmus galima nusp\u0117ti i\u0161 anksto. I\u0161mintingas \u017emogus gali i\u0161 anksto numatyti, kokios bus reakcijos \u012f jo poelgius. Jis laikosi veiksm\u0173 sekos d\u0117snio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau \u0161is veiksm\u0173 sekos d\u0117snis turi i\u0161im\u010di\u0173. Jis veikia tik tikimyb\u0117s ar to, kas \u012fprastai vyksta, ribose. Regim\u0173 rezultat\u0173 garantijos n\u0117ra; \u017emon\u0117s ir situacijos rezultatus gali pakeisti. M\u016bs\u0173 kal\u0117 gali nenor\u0117ti susitikti su \u017emon\u0117mis, jeigu ji bus kuo nors u\u017esi\u0117musi. Arba ji gali miegoti. Jos elges\u012f gali veikti tokios i\u0161orin\u0117s j\u0117gos kaip pavad\u0117lis. Kad \u012fvykdyt\u0173 savo vali\u0105, Dievas gali nepriklausomai \u012fsiki\u0161ti \u012f \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 ir pa\u0161alinti veiksm\u0173 sekos d\u0117snio reakcij\u0105. Kartais mes galime nepamatyti kokio nors veiksmo rezultat\u0173; jie gali pasirodyti v\u0117liau. Dievo j\u0117ga jie gali b\u016bti ir pa\u0161alinti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161minties \u0161altiniai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Supratus, kaip veikia i\u0161mintis, kyla klausimas, kokie jos \u0161altiniai. Kartais jie b\u016bna vidiniai, kartais \u2013 i\u0161oriniai.<em>Steb\u0117jimas. <\/em>I\u0161minties galima \u012fgyti stebint \u017emones ir situacijas. \u0160\u012f i\u0161minties \u0161altin\u012f regime kasdieniniame gyvenime. Savo veiksmais ir pa\u017ei\u016brom kitus pam\u0117gd\u017eioja vaikai. Mes matome veiksmus, po to patiriame rezultatus. Kartais jie gali b\u016bti malon\u016bs ir d\u017eiuginantys, o kartais \u2013 nemalon\u016bs ir skausmingi. Asmeni\u0161kas steb\u0117jimas gali b\u016bti i\u0161minties \u0161altinis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Apm\u0105stymai.<\/em> I\u0161minties galima \u012fgyti apm\u0105stant koki\u0105 nors situacij\u0105. M\u016bs\u0173 vaikai labai greitai suprato, kad palietus \u017evak\u0117s liepsn\u0105, skauda. Apm\u0105st\u0119 \u0161\u012f patyrim\u0105 ar pasteb\u0117jim\u0105, jie padar\u0117 apibendrint\u0105 i\u0161vad\u0105: palietus bet koki\u0105 liepsn\u0105, skauda. \u0160is apm\u0105stymas padar\u0117 \u012ftak\u0105 j\u0173 elgesiui bei galvosenai. Apm\u0105stymai gali b\u016bti i\u0161minties \u0161altinis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Mokymasis.<\/em> Tre\u010diasis i\u0161minties \u0161altinis yra mokymasis i\u0161 kit\u0173. Dviem ankstesniais atvejais kalb\u0117jome apie tai, kad i\u0161mintis \u012fgyjama asmeni\u0161kai stebint ir apm\u0105stant. Pastarasis i\u0161minties \u0161altinis susij\u0119s su mokymusi i\u0161 kit\u0173. Galime pasimokyti i\u0161 kit\u0173 patirties, k\u0105 daryti ir ko ne. Mes galime pasimokyti i\u0161 kit\u0173 patarimo. \u201eProting\u0105 \u017emog\u0173 papeikimo \u017eodis labiau paveikia, negu \u0161imtas sm\u016bgi\u0173 kvail\u012f\u201c (Pat 17,10). Galime pasimokyti ir steb\u0117dami kitus. \u201eJei nubausi niekintoj\u0105, nei\u0161man\u0117lis taps atsargesnis; jei pabarsi i\u0161minting\u0105, jis supras pamokym\u0105\u201c (Pat 19,25). Galima mokytis i\u0161 kit\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 ir patirties.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Tikrasis i\u0161minties \u0161altinis. <\/em>Svarbiausias i\u0161minties \u0161altinis yra Dievas. \u201eNes Vie\u0161pats teikia i\u0161mint\u012f, i\u0161 jo burnos ateina pa\u017einimas ir supratimas\u201c (Pat 2,6). Steb\u0117jimai ar apm\u0105stymai absoliu\u010dios tiesos neatskleid\u017eia, nes m\u016bs\u0173 patirtis visada ribota. Tikrosios i\u0161minties \u0161altinis yra Dievo aprei\u0161kimas. Tik tur\u0117dami Dievo aprei\u0161kim\u0105, galime rasti tikr\u0105j\u012f keli\u0105 \u012f s\u0117kming\u0105 ir laiming\u0105 gyvenim\u0105. Tai \u012fmanoma tik kasdien bendraujant su Vie\u0161pa\u010diu, Dievu, kuris apsirei\u0161k\u0117 Senajame ir Naujajame Testamente.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161minties knygos<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Patarli\u0173 knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Patarli\u0173 knygos tikslas \u2013 mokyti i\u0161minties. Poetin\u0117 forma dalija j\u0105 \u012f dvi pagrindines dalis. Pirmieji devyni skyriai sudaro knygos \u012f\u017eang\u0105. \u012evadas ver\u010dia mus pasirinkti vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 keli\u0173, dviej\u0173 likim\u0173 \u2013 i\u0161mintingojo arba kvailio. 10\u201331 skyriai moko, kaip gyventi i\u0161mintingai. \u0160ioje trumpoje ap\u017evalgoje panagrin\u0117sime tik Pat 1,2\u20137, t.y. \u012fvad\u0105. Jame kalbama apie knygos para\u0161ymo tiksl\u0105, i\u0161minties vert\u0119 bei patarli\u0173 naud\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 knygos tiksl\u0173 yra ugdyti sugeb\u0117jimus ir drausmingum\u0105 Dievo akyse, kad gyvenimas b\u016bt\u0173 s\u0117kmingas. 1,2\u20134 atskleid\u017eiami ir moraliniai (i\u0161minties ir drausm\u0117s mokymasis), ir intelektiniai (\u012f\u017evalgi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 supratimas) sugeb\u0117jimai. Mokinys turi taip i\u0161ugdyti savo charakter\u012f, kad gyvent\u0173 drausmingai ir kontroliuot\u0173 savo gyvenim\u0105. J\u012f valdo ne aistros ar u\u017egaidos, o sugeb\u0117jimas numatyti savo veiksm\u0173 padarinius. Tai turi vesti \u012f teising\u0105, deram\u0105 ir teis\u0173 gyvenim\u0105. Mokytojas turi i\u0161mokyti mokin\u012f priimti teisingus, \u012f\u017evalgumu pagr\u012fstus sprendimus, tai yra sugeb\u0117jimo atskirti ir pamatyti dalykus tokius, kokie jie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra. Be to, mokytojas turi b\u016bti \u012f\u017evalgus, kad gal\u0117t\u0173 pasirinkti tinkamus sprendimus siekdamas ilgalaiki\u0173 tiksl\u0173. 1,5 pateiktas apibendrinimas: i\u0161mintingieji nori taikyti i\u0161mint\u012f, kurios gali pasimokyti i\u0161 \u0161ios knygos. I\u0161mintingieji papildys savo i\u0161mint\u012f ir taps dar i\u0161mintingesni.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antrasis tikslas yra ugdyti intelektinius sugeb\u0117jimus (1,6). Patarl\u0117s sukurtos kaip eil\u0117ra\u0161\u010diai ir vaizdeliai, kad pad\u0117t\u0173 skaitytojui apm\u0105stant suprasti \u012fvairias analogijas bei situacijas. Pavyzd\u017eiui: \u201eTinginys sako: \u2018Li\u016btas yra lauke, jis sudraskys mane gatv\u0117je!\u2019\u201c Patarl\u0117 perkeltine forma moko, kad tinginys visada turi pasiteisinim\u0105, bet tai ir yra tik pasiteisinimas. M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je tingus \u017emogus li\u016btu galb\u016bt nesiteisins, bet gali galvos skausmu, oru ar pan. Pasiteisinimas tik\u0117tinas, i\u0161skyrus t\u0105 atvej\u012f, kai j\u012f lydi tinginyst\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knygos tema atskleid\u017eiama \u0161iais \u017eod\u017eiais: \u201eVie\u0161paties baim\u0117 yra i\u0161minties prad\u017eia, bet kvailiai niekina i\u0161mint\u012f ir pamokymus\u201c (1,7). \u012e Vie\u0161paties baim\u0119 \u012feina Vie\u0161paties garbinimas, paklusnumas jam, taip pat \u2013 nusigr\u0119\u017eimas nuo blogio (8,13), nuod\u0117m\u0117s vengimas (16,6). \u0160is charakteringas bruo\u017eas rodo, kad \u017emogus yra i\u0161mintingas ar toks darosi. Vie\u0161paties baim\u0117s atmetimas rei\u0161kia, kad \u017emogus gyvena vadovaudamasis savo geismais. Jam ner\u016bpi, k\u0105 atne\u0161 jo elgesys nei jam, nei jo santykiams su Dievu. Toks \u017emogus vadinamas bukapro\u010diu, nes atsisako mokytis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Patarli\u0173 knyga \u017eada s\u0117kming\u0105 gyvenim\u0105 tiems, kurie klauso jos patarim\u0173 ir priima juos. O s\u0105moningai atmetantys i\u0161minting\u0105 mokym\u0105 patirs tik g\u0117d\u0105 ir skausm\u0105. \u017dmogaus charakteris turi \u012ftakos jo m\u0105stymui. M\u0105stymas \u2013 veiksmams, o veiksmai kei\u010dia likim\u0105. Patarli\u0173 knyga si\u016blo \u012f\u017evalgas, padedan\u010dias tinkamai pasirinkti. Autorius trok\u0161ta pakeisti m\u016bs\u0173 charakter\u012f, veiksmus ir vis\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Mokytojo knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokytojo knygoje gvildenami gyvenimo prasm\u0117s klausimai. \u010cia i\u0161d\u0117stytos mintys i\u0161mintingo ir turtingo \u017emogaus, kuris band\u0117 i\u0161siai\u0161kinti, kaip prasmingai ir reik\u0161mingai nugyventi gyvenim\u0105. \u201eGyvenimas po saule\u201c ir gyvenimas, sutelktas \u012f Diev\u0105, kontrastingi. Be to, tu\u0161\u010dias gyvenimas (\u201etu\u0161tybi\u0173 tu\u0161tyb\u0117, viskas tu\u0161tyb\u0117\u201c) smarkiai skiriasi nuo gyvenimo \u2013 net labai sunkaus, \u2013 kuriuo galima d\u017eiaugtis ir turi b\u016bti d\u017eiaugiamasi. \u201e\u017dmogui n\u0117ra nieko geresnio, kaip valgyti, gerti ir d\u017eiaugtis savo darbu. A\u0161 ma\u010diau, kad visa tai ateina i\u0161 Dievo rank\u0173. Ar kas be jo gali valgyti ir m\u0117gautis? \u017dmogui, kuris jam patinka, jis suteikia i\u0161mint\u012f, pa\u017einim\u0105 ir d\u017eiaugsm\u0105&#8230;\u201c (Mok 2,24\u201326). Bandymas rasti gyvenimo prasm\u0119 be Dievo \u2013 tu\u0161\u010dios pastangos. \u0160is bandymas parodo, kad tik bendravimas su Dievu duoda pagrind\u0105 prasmingam gyvenimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors \u010dia n\u0117ra galimybi\u0173 apsvarstyti kiekvien\u0105 to \u017emogaus patirt\u012f, tur\u0117tume ap\u017evelgti bent kelet\u0105 j\u0173. Pirmasis bandymas rasti gyvenimo prasm\u0119 prilygsta bandymui rasti ka\u017ek\u0105 i\u0161 esm\u0117s besiskirian\u010dio nuo gyvenimo ciklo, kuris kartojasi. Pirmame knygos eil\u0117ra\u0161tyje Mokytojas, Dovydo s\u016bnus, Jeruzal\u0117s karalius, apib\u016bdina \u0161\u012f cikl\u0105. Saul\u0117 kasdien teka ir leid\u017eiasi \u2013 niekas nesikei\u010dia. V\u0117jai pu\u010dia, bet niekada nepasiekia savo tikslo. Visos up\u0117s plaukia \u012f j\u016br\u0105, bet \u0161i niekada neb\u016bna pilna. Tad \u201eNieko naujo n\u0117ra po saule. Jei yra kas, apie k\u0105 b\u016bt\u0173 galima sakyti: \u2018\u017di\u016br\u0117k, tai nauja!, tai jau buvo senais laikais prie\u0161 mus\u201c (Mok 1,9\u201310). Nors m\u016bs\u0173 dabartin\u0117 visuomen\u0117 pasi\u017eymi technologijos pa\u017eanga, tai n\u0117 kiek nepakei\u010dia am\u017ein\u0173j\u0173 \u017emogaus tro\u0161kim\u0173. Kyla klausimas \u2013 jei tikra pa\u017eanga ne\u012fmanoma, kam apskritai bandyti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitas bandymas rasti gyvenimo prasm\u0119 \u2013 tai bandymas i\u0161gars\u0117ti. \u201ePraeities \u012fvykiai u\u017emir\u0161tami, o v\u0117liau b\u016bsian\u010di\u0173 nebeatsimins tie, kurie gyvens po j\u0173\u201c (Mok 1,11). Vienas garsus profesorius, kurio paskait\u0173 ir man teko klausytis, d\u0117st\u0117 35-erius metus, po to i\u0161\u0117jo \u012f pensij\u0105. Jo \u012ftaka kur\u012f laik\u0105 buvo pastebima kit\u0173 d\u0117stytoj\u0173 paskaitose, j\u0173 u\u017era\u0161uose, m\u0105styme, net fraz\u0117se. Ta\u010diau \u0161is garsus, \u012ftakingas profesorius, pra\u0117jus tik trejiems metams po i\u0161\u0117jimo \u012f pensij\u0105, pirmakursiui studentui buvo nebe\u017einomas. \u017dmogaus pasiekt\u0105 garb\u0119 nusine\u0161a b\u0117gantis laikas. Prie\u0161 j\u012f neatsilaiko net \u012f\u017eymiausi\u0173 sportinink\u0173, politik\u0173, gydytoj\u0173 ir kit\u0173 veik\u0117j\u0173 vardai. Kur\u012f laik\u0105 prisimenamos tik ry\u0161kiausios \u017evaig\u017ed\u0117s. Ta\u010diau ir jos nusk\u0119sta berib\u0117je u\u017emar\u0161ties j\u016broje. Taigi v\u0117l kyla klausimas \u2013 jei tikros garb\u0117s n\u0117ra, kam bandyti j\u0105 pasiekti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galb\u016bt laim\u0117 randama uoliai mokantis? Tai tre\u010diasis bandymas rasti gyvenimo prasm\u0119. \u201eA\u0161 nusprend\u017eiau savo \u0161irdyje steb\u0117ti ir tyrin\u0117ti i\u0161mintimi visa, kas darosi \u0161iame pasaulyje\u201c (Mok 1,13). Autorius \u012fgijo didel\u0119 i\u0161mint\u012f; su\u017einoj\u0119s tiek, kiek gal\u0117jo, jis padar\u0117 i\u0161vad\u0105: \u201eKas kreiva, negalima i\u0161tiesinti, ir ko n\u0117ra, negalima suskai\u010diuoti\u201c (Mok 1,15). Kitaip tariant, teori\u0161kas mokymasis praktini\u0173 problem\u0173 nei\u0161sprend\u017eia. Jei tikro sprendimo n\u0117ra, kam stengtis j\u012f rasti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autorius \u0117m\u0117si dideli\u0173 darb\u0173 \u2013 stat\u0117 namus, u\u017esiveis\u0117 sod\u0173, vynuogyn\u0173, \u012fsitais\u0117 tvenkini\u0173. Jis laik\u0117 did\u017eiules galvij\u0173 ir avi\u0173 bandas. \u012esigijo verg\u0173, daug sidabro ir aukso. Tur\u0117jo harem\u0105 su daugiau kaip 1000 moter\u0173. Apie tok\u012f gyvenim\u0105 kaip jo daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 gali tik pasvajoti. \u201eKo mano akys geid\u0117, nieko joms neatsakiau, nedraud\u017eiau savo \u0161ird\u017eiai jokios linksmyb\u0117s. Mano \u0161irdis d\u017eiaug\u0117si mano darbais, ir tai buvo atlyginimas u\u017e mano tri\u016bs\u0105. A\u0161 pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f visus savo darbus ir tri\u016bs\u0105, ir \u0161tai, viskas buvo tu\u0161tyb\u0117 ir v\u0117jo gaudymas; i\u0161 to nebuvo jokios naudos po saule\u201c (Mok 2,10\u201311). D\u0117damas visas savo pastangas, autorius nepasiek\u0117 joki\u0173 i\u0161liekan\u010di\u0173 rezultat\u0173. Jo pastatai sugriuvo, sodai v\u0117l virto dykyne, o vergai i\u0161mir\u0117. Haremas negal\u0117jo patenkinti jo did\u017eiojo ilgesio. Jei tikro pasitenkinimo n\u0117ra, kam bandyti j\u012f pasiekti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visa tai apsvarst\u0119s, i\u0161minties mokytojas nusprend\u0117 para\u0161yti \u0161i\u0105 knyg\u0105, kad paskatint\u0173 \u017emones teisingai elgtis. \u201eI\u0161minting\u0173j\u0173 \u017eod\u017eiai yra lyg akstinai, j\u0173 pamokymai lyg tvirtai \u012fkaltos vinys\u201d (Mok 12,11). Kad galvijai eit\u0173 reikiama linkme, vad\u017eiose da\u017enai b\u016bdavo gele\u017einiai smaigaliai. I\u0161 skausmo gyvuliai suprasdavo, kuris kelias klaidingas, ir pasukdavo kitu. Autorius tur\u0117jo i\u0161tekli\u0173 eksperimentuoti ie\u0161kodamas gyvenimo prasm\u0117s. Jis ie\u0161kojo jos \u012fvairiausiais keliais ir \u0161i\u0105 knyg\u0105 para\u0161\u0117 kaip persp\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors autoriaus padaryta daug pesimistini\u0173 i\u0161vad\u0173, pati knyga n\u0117ra pesimistin\u0117. Tai tikrovi\u0161kas gyvenimo \u012fvertinimas. Autorius, kur\u012f \u012fprasta laikyti karaliumi Saliamonu, prieina ir prie teigiam\u0173 i\u0161vad\u0173. Kad gyvenimas b\u016bt\u0173 nugyventas prasmingai, jis si\u016blo dvi tiesas. 1. \u201eBijok Dievo ir vykdyk jo \u012fsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam \u017emogui\u201c (Mok 12,13). Gyvenimas gali b\u016bti prasmingas, reik\u0161mingas ir teikiantis d\u017eiaugsm\u0105 tik tinkamai bendraujant su Dievu. 2. Gyvenimo autorius yra Dievas; mes turime tuo d\u017eiaugtis. Turime suprasti, jog esame prie\u0161 j\u012f atsakingi u\u017e savo gyvenim\u0105 ir veiksmus. \u201eNes Dievas teis visus darbus ir visus pasl\u0117ptus dalykus \u2013 gerus ir blogus\u201c (Mok 12,14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i klausim\u0173 knyga si\u016blo reik\u0161mingus atsakymus. Ne\u012fmanoma rasti gyvenimo prasm\u0117s be Dievo. Prasmingas ir d\u017eiaugsmingas gyvenimas \u012fmanomas tik gyvai bendraujant su jo K\u016br\u0117ju. Gyvenimas turi b\u016bti nugyventas kaip Dievo dovana.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Giesmi\u0173 giesm\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knyga vaizduoja vedybini\u0173 santyki\u0173 d\u017eiaugsmus, kai kiekvienas partneris giria kit\u0105. Nors knyga buvo traktuota \u012fvairiai, pasak labiausiai paplitusio ai\u0161kinimo, ji pasakoja apie jaun\u0105 vyr\u0105 ir moter\u012f, kurie susituokia i\u0161 meil\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Met\u0173 prad\u017eioje jauna piemenait\u0117 Izraelio \u0161iaur\u0117je sutinka gra\u017e\u0173, rom\u0173 jaunuol\u012f. Jis aviganis, bet jo bandos nesimato. Ji bematant susi\u017eavi juo ir bando pasikalb\u0117ti. Ta\u010diau jis i\u0161sisukin\u0117ja. Nors jie abu susi\u017eav\u0117j\u0119 vienas kitu, lieka daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173. Po kurio laiko jis dingsta. Nors piemenait\u0117 visur jo ie\u0161ko, rasti negali. Nusivylusi ji toliau dirba savo darbus, pri\u017ei\u016bri karali\u0161k\u0105j\u012f vynuogyn\u0105, kur\u012f jos \u0161eima buvo i\u0161sinuomojusi i\u0161 \u0161lovingojo Izraelio karaliaus Saliamono.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasibaigus vasarai ir nu\u0117mus vynuogyno derli\u0173, pasirodo karaliaus tarnai. Mergin\u0105 pakvie\u010dia \u012f karaliaus dvar\u0105 Jeruzal\u0117je. Ten ji turi atsiskaityti u\u017e karali\u0161kojo vynuogyno ne\u0161am\u0105 naud\u0105. Prisiartinusi prie sosto, ji apstulbsta. Pavasar\u012f sutiktas piemuo \u2013 tai jos \u0161alies piemuo, Izraelio karalius. Nebereikia duoti ataskaitos, tik priimti jo pasi\u016blym\u0105 tuoktis. Ji sutinka. Ji be galo lauk\u0117, kol taps jo \u017emona. Jis taip pat lauk\u0117 santuokos su savo gra\u017ei\u0105ja piemenaite. \u0160ioje knygoje autorius perteikia sutuoktini\u0173 d\u017eiaugsmus. Kad palaimint\u0173 \u0161ios santuokos tobulum\u0105, Giesmi\u0173 giesm\u0117je prabilo ne\u012fvardytas balsas, turb\u016bt paties Dievo: \u201eDraugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji!\u201c (5,1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto, nors meil\u0117 vienas kitam buvo kar\u0161ta, medaus m\u0117nuo netruko am\u017einai. Kaip ir kiekvienoje santuokoje, d\u0117l klaiding\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 kilo problem\u0173. Ji tik\u0117josi, kad jis vis\u0105 savo laik\u0105 praleis su ja. Jis tik\u0117josi, kad ji supras, jog ved\u0119s j\u0105, jis neatsisakys savo kaip karaliaus pareig\u0173. Jis tur\u0117jo r\u016bpintis valstyb\u0117s reikalais. Galb\u016bt jam reik\u0117davo vis\u0105 dien\u0105 keliauti ir negr\u012f\u017eti tada, kada buvo numat\u0119s. Jos nusivylimai atv\u0117r\u0117 keli\u0105 konfliktams. Kai jis gr\u012f\u017edavo v\u0117lai vakare, ji ne\u012fsileisdavo jo \u012f miegamuosius. Ji svajojo apie j\u012f, ilg\u0117josi jo. Ta\u010diau j\u012f atstumdavo, nes jaut\u0117si apleista. \u201eA\u0161 nusivilkau savo drabu\u017eius, kaip a\u0161 juos v\u0117l apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip v\u0117l jas sutepsiu?\u201c (5,3). Karalius suprato jos nevykusius pasiteisinimus ir \u017einojo, kad jis j\u0105 erzina. D\u0117l to jis i\u0161\u0117jo. Ta\u010diau dabar jai pasidar\u0117 dar blogiau. Ilg\u0117damasi ji pakilo atidaryti jam dur\u0173, bet men\u0119 rado tu\u0161\u010di\u0105. Jos vyras buvo i\u0161\u0117j\u0119s. Ie\u0161kojo r\u016bmuose ir net lauke. Ji nesurado savo mylimojo, \u2013 j\u0105 pa\u010di\u0105 surado sargybinis. Jis nepatik\u0117jo, kad \u0161i jauna moteris karaliaus \u017emona. Ta\u010diau ji sugeb\u0117jo apib\u016bdinti, kaip atrodo karalius. Galiausiai j\u0105 pripa\u017eino kaip nauj\u0105j\u0105 Saliamono \u017emon\u0105. Ji buvo gr\u0105\u017einta \u012f r\u016bmus, \u012f deram\u0105 karaliaus mylimos \u017emonos viet\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0173 dviej\u0173 ry\u0161\u012f sustiprino konfliktas, \u012fvyk\u0119s d\u0117l nusivylim\u0173. Rezultatas \u2013 v\u0117l abipusis susi\u017eav\u0117jimas. \u0160i\u0105 dal\u012f baigia \u017emonos \u017eod\u017eiai: \u201eA\u0161 priklausau savo mylimajam, o jis geid\u017eia man\u0119s\u201c (7,11). J\u0173 konfliktas buvo i\u0161spr\u0119stas. J\u0173 meil\u0117 vienas kitam labai i\u0161augo. Kadangi Saliamonas buvo nuvyl\u0119s savo \u017emon\u0105, jis nor\u0117jo padaryti d\u0117l jos k\u0105 nors ypatingo. Jis nusprend\u0117 nuve\u017eti j\u0105 atgal \u012f jos namus \u0161iaurin\u0117je Galil\u0117joje. Ten jie gal\u0117s d\u017eiaugtis vienas kitu, bus toli nuo vis\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173. Pamatys t\u0105 viet\u0105, kur pirm\u0105kart susitiko. Dabar j\u0173 niekas neatskirs. \u201eMeil\u0117 yra stipri kaip mirtis, pavydas \u017eiaurus kaip mirusi\u0173j\u0173 buvein\u0117. Jos kar\u0161tis yra ugnies kar\u0161tis, stipriausia liepsna. Daugyb\u0117 vanden\u0173 neu\u017egesins meil\u0117s ir srov\u0117s nepaskandins jos. Jei \u017emogus duot\u0173 u\u017e meil\u0119 visus savo turtus, b\u016bt\u0173 visi\u0161kai paniekintas\u201c (8,6\u20137). I\u0161vydusi per vynuogyn\u0105 ateinant\u012f savo vyr\u0105, ji pa\u0161auk\u0117: \u201eSkub\u0117k, mano mylimasai, b\u016bk kaip stirna ar jaunas briedis, b\u0117g\u0105s kvepian\u010diais kalnais\u201c (8,14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Deja, \u0161i nuostabi meil\u0117s istorija turi sav\u0105j\u012f post scriptum. Jaunoji \u0161ulamiet\u0117 rado tikr\u0105j\u0105 savo meil\u0119. Ta\u010diau karaliui Saliamonui ji tapo tik viena i\u0161 daugelio. 1 Kar 11,1 para\u0161yta, kad karalius Saliamonas myl\u0117jo daugel\u012f moter\u0173. Giesmi\u0173 giesm\u0117s pateiktos pamokos susijusios su sutuoktini\u0173 santyki\u0173 gro\u017eiu bei yran\u010di\u0173 santyki\u0173, i\u0161 kuri\u0173 galiausiai nieko nebelieka, pavojais. Be to, knyga sakytum persp\u0117jimas visiems \u012fsimyl\u0117jusiems: \u201eB\u016bk atsargus. Tu gali rasti savo gyvenimo meil\u0119. Jeigu j\u0105 prarasi, ne visada gal\u0117si susigr\u0105\u017einti\u201c. \u0160i knyga apie meil\u0119, Giesmi\u0173 giesm\u0117, yra ir pavyzdys, ir persp\u0117jimas: nors meil\u0117s j\u0117ga stipresn\u0117 u\u017e visas kitas j\u0117gas, ji kartu trapi ir gle\u017ena kaip g\u0117lel\u0117, kuri\u0105 reikia labai puosel\u0117ti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Jobo knyga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jobo knyga, knyga apie kan\u010di\u0105, gvildena klausim\u0105, kod\u0117l ken\u010dia dievotieji. Akivaizdaus atsakymo \u012f tai nepateikta, tad galima numanyti esant daug gilesni\u0173 sieki\u0173. Knyga kelia klausim\u0105, ar Dievas turi k\u0105 nors padaryti, kad u\u017esitarnaut\u0173 \u017emogaus garbinim\u0105. Norima parodyti, jog \u017emogus turi garbinti Diev\u0105 tik\u0117jimu, kad ir kokios b\u016bt\u0173 aplinkyb\u0117s. Dievas yra visagalis ir visa\u017einis. Jis niekada neleid\u017eia, kad \u017emogui nutikt\u0173 kas nors, kas nepa\u0161lovint\u0173 Dievo ir galiausiai nepad\u0117t\u0173 pa\u010diam \u017emogui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knyga pateikia tris klaidingus po\u017ei\u016brius \u012f Diev\u0105. Neteisingai apie Diev\u0105 galvojo Jobas ir \u0160\u0117tonas, taip pat keturi Jobo draugai \u2013 Elifazas, Bildadas, Cofaris ir Elihuvas. \u0160\u0117tonas man\u0117, jog Jobas garbina Diev\u0105 tik d\u0117l to, kad Dievas j\u012f palaimino. Keturi draugai buvo \u012fsitikin\u0119, jog Vie\u0161pats laimina tik teisiuosius. Jis negali laiminti ir nelaimins nusid\u0117j\u0117li\u0173. Taigi jie padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Jobas turb\u016bt nusid\u0117j\u0119s, jeigu Dievas akivaizd\u017eiai nuo jo nusigr\u0119\u017e\u0117. Neteisingai \u012f Diev\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo ir Jobas. Jis man\u0117, jog Dievas turi jam atsiskaityti ir pasiai\u0161kinti. \u0160ias id\u0117jas knygoje atspindi daug teigini\u0173, ir jos yra neteisingos. Tik perskai\u010dius vis\u0105 knyg\u0105, galima suprasti, kas nor\u0117ta pasakyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klaidingas \u0160\u0117tono po\u017ei\u016bris \u012f Diev\u0105 i\u0161taisomas pirmoje knygos dalyje (1\u20133). Velnias tvirtina, jog Dievas tikriausiai papirk\u0119s Job\u0105, kad \u0161is j\u012f garbint\u0173. Jobas tur\u012fs visk\u0105, ko kiti trok\u0161ta. D\u0117l to Jobas ir garbin\u0105s Diev\u0105. \u201e\u0160\u0117tonas atsak\u0117 Vie\u0161pa\u010diui: \u2018Ne veltui Jobas bijo Dievo. Juk tu saugoji j\u012f, jo namus ir visk\u0105, k\u0105 jis turi! Jo darbus tu laimini ir jo turtas did\u0117ja. Bet i\u0161tiesk savo rank\u0105 ir paliesk tai, k\u0105 jis turi, ir jis keiks tave \u012f akis\u2019\u201c (1,9\u201311). Kad \u0160\u0117tono tvirtinimas klaidingas, rodo Jobo reakcija \u012f j\u012f u\u017egriuvusias negandas. Per kelias minutes jis prarado visk\u0105, k\u0105 tur\u0117jo \u2013 bandas, tarnus ir \u0161eim\u0105. \u201eJobas atsik\u0117l\u0117, perpl\u0117\u0161\u0117 savo apsiaust\u0105, nusiskuto plaukus ir, puol\u0119s ant \u017eem\u0117s, pagarbino, tardamas: \u2018Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Vie\u0161pats dav\u0117, Vie\u0161pats ir at\u0117m\u0117; teb\u016bna palaimintas Vie\u0161paties vardas\u2019\u201c (1,20\u201321). Taigi Jobas nenusid\u0117jo \u2013 d\u0117l vis\u0173 nelaimi\u0173 nekaltino Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160\u0117tono reakcija yra netik\u0117jimas. Jis tvirtina, kad Dievas vis dar papirkin\u0117ja Job\u0105, duodamas jam ger\u0105 sveikat\u0105. Jobas d\u0117l savo sveikatos paaukoj\u0119s savo vaik\u0173 gyvybes bei savo turt\u0105. \u201e\u0160\u0117tonas atsak\u0117 Vie\u0161pa\u010diui: \u2018Oda u\u017e od\u0105, bet \u017emogus visk\u0105 atiduos, kad likt\u0173 gyvas. Bet i\u0161tiesk savo rank\u0105 ir paliesk jo kaulus ir k\u016bn\u0105, ir jis keiks tave \u012f akis\u2019\u201c (2,4\u20135). Jobas skausmingai susirgo. Vis\u0105 jo k\u016bn\u0105 nus\u0117jo p\u016blingos votys. Jo k\u016bnas tiesiog puvo, juo mito kirminai. Jis negal\u0117jo miegoti; negal\u0117jo nei s\u0117d\u0117ti, nei stov\u0117ti, nek\u0119sdamas skausmo. Kad palengvint\u0173 savo kan\u010di\u0105, jis s\u0117d\u0117jo miesto \u0161iuk\u0161lyne, tepdamas tekan\u010dias \u017eaizdas pelenais ir gramdydamas p\u016blius \u0161uk\u0117mis. Tai b\u016bt\u0173 nepakeliama kiekvienam. Bet \u012fsivaizduok iki tokios pad\u0117ties nusiritus\u012f turtingiausi\u0105 pasaulio \u017emog\u0173. Net jo \u017emona puol\u0117 \u012f nevilt\u012f ir patar\u0117 jam prakeikti Diev\u0105 ir mirti. \u201eJobas jai atsak\u0117: \u2018Tu kalbi kaip viena i\u0161 kvail\u0173 moter\u0173. Argi priimtume gera i\u0161 Dievo rankos, o pikta nepriimtume?\u2019 Visu tuo Jobas nenusid\u0117jo savo l\u016bpomis\u201c (2,10). \u012e visas negandas Jobas reagavo tvir\u010diausiu tik\u0117jimu, nes \u017einojo, kad Vie\u0161pats yra visatos Dievas, valdantis jo gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160\u0117tonas pasirod\u0117 klyd\u0119s. Jobas garbino Diev\u0105 u\u017e tai, kas Dievas yra. Jo garbinimas nepriklaus\u0117 nuo aplinkybi\u0173. \u0160iuo at\u017evilgiu Jobas yra puikus pavyzdys kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jobo draugai \u012f Diev\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo taip pat klaidingai. Tai atsiskleid\u017eia antroje knygos dalyje (4\u201337). J\u0173 po\u017ei\u016brio klaidingum\u0105 suvokiame i\u0161 to, kaip Dievas vertina Job\u0105. \u201eAr atkreipei d\u0117mes\u012f \u012f mano tarn\u0105 Job\u0105? Juk \u017eem\u0117je n\u0117ra n\u0117 vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto\u201c (1,8; 2,3). Trijuose kalb\u0173 cikluose jie bando \u012frodyti, jog Jobas nusid\u0117j\u0117lis, kad jo liga yra Dievo bausm\u0117 u\u017e jo slaptas nuod\u0117mes. Kiekviena kalba Jobas puolamas vis stipriau. Ta\u010diau ir Jobas ginasi tvirtindamas, jog teiginiai neteisingi ir nepagr\u012fsti. Kiekvienas antpuolis, kiekvienas argumentas, kiekvienas atsakas darosi vis prie\u0161i\u0161kesnis, kol visi draugai, pilni tul\u017eies, vienbalsiai parei\u0161kia, jog Jobas teis\u0117tai ken\u010dia visk\u0105, kas teko jo daliai. Kadangi jo kan\u010dia neapsakomai didel\u0117, jo nuod\u0117m\u0117 taip pat turb\u016bt esanti didel\u0117. Jobas atsako li\u016bdnais atod\u016bsiais. Pokalbis nutr\u016bksta. Nebelieka ko sakyti. Jobas tvirtino, kad jis nenusid\u0117jo, kad Visagalis ne visada baud\u017eia nuod\u0117minguosius ir laimina teisiuosius. Kelet\u0105 kart\u0173 jis net band\u0117 prisi\u0161aukti Diev\u0105, kad \u0161is patvirtint\u0173, jog Jobas teisus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is Jobo \u012fsitikinimas, kad Dievas neteisingas, yra tre\u010dias klaidingas po\u017ei\u016bris \u012f Diev\u0105. Jobas \u012fsitikin\u0119s, kad Vie\u0161pats nieko geresnio negal\u0117jo padaryti, kaip tik be jokios prie\u017easties priversti j\u012f rai\u010diotis i\u0161 skausmo. Jobo vertinimu, Dievas pasielg\u0117 kaip teis\u0117jas, kad sunaikint\u0173 j\u012f, teis\u0173j\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is po\u017ei\u016bris paneigiamas paskutin\u0117je knygos dalyje Dievo apsirei\u0161kimu (38,42). Anks\u010diau Jobas tur\u0117jo ma\u017e\u0105 Diev\u0105, kuris gal\u0117jo i\u0161spr\u0119sti jo ma\u017eas problemas. Paskutin\u0117se dviejose kalbose Dievas apsirei\u0161kia kaip visa\u017einis ir visagalis. Nuo pat pasaulio suk\u016brimo iki dabar Dievas su meile r\u016bpinasi savo k\u016brinija. Jis ruo\u0161ia maist\u0105 varno ma\u017eyliui (38,41). Jis dar niekada nebuvo suklyd\u0119s; jis visagalis. Jis valdo visat\u0105 ir gali padaryti daug daugiau, negu mes \u012fstengiame \u012fsivaizduoti. I\u0161mintingas Dievo noras vykdyti savo plan\u0105 yra ir galia tai daryti. I\u0161vyd\u0119s \u0161\u012f Dievo apsirei\u0161kim\u0105, Jobas nuolankiai nusi\u017eemina. \u201eTod\u0117l a\u0161 baisiuosi savimi ir atgailauju dulk\u0117se ir pelenuose\u201c (42,6). Anks\u010diau Jobas buvo tik gird\u0117j\u0119s, koks i\u0161mintingas ir galingas yra Dievas, dabar jis i\u0161vydo tai pats. Dabar Jobas \u017eino, koks nereik\u0161mingas yra \u017emogus savo i\u0161mintimi ir galia prie\u0161 K\u016br\u0117j\u0105 ir visatos Laikytoj\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knyga pateikia keturias pamokas. 1. Dievas \u017eino ir kontroliuoja kiekvienos b\u016btyb\u0117s \u017eem\u0117je likim\u0105. 2. \u0160\u0117tono vald\u017eia ribota. Jis gali veikti tik tuo atveju, jei leid\u017eia Dievas. 3. Tikintysis turi pasitik\u0117ti Dievu. Nors jis gali nesuprasti dievi\u0161ko plano, ta\u010diau gali pasikliauti Dievu, tik\u0117damas, kad tas planas be klaid\u0173 ir visada teisingas. Vie\u0161paties planas visada skirtas pa\u0161lovinti Diev\u0105 ir pad\u0117ti mums geriau j\u012f pa\u017einti. 4. Visagalis Dievas gali padaryti k\u0105 tik panor\u0117j\u0119s. Jis nereikalauja, bet pra\u0161o mus j\u012f garbinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Labai reik\u0161minga \u0161ios knygos pabaiga. \u201eJobas mir\u0117 senatv\u0117je, pasisotin\u0119s savo gyvenimo dienomis\u201c (42,17). Jobas liko patenkintas savo gyvenimu. Skausmingas patyrimas leido jam geriau pa\u017einti Diev\u0105. Be \u0161io skausmo jis to neb\u016bt\u0173 suvok\u0119s. Taigi jo kan\u010dia galiausiai jam i\u0161\u0117jo \u012f naud\u0105. Jobo knyga, knyga apie kan\u010di\u0105, atsakydama \u012f klausim\u0105, kod\u0117l tenka kent\u0117ti, rodo \u012f Dievo Asmen\u012f. \u0160ios knygos ne\u0161ama \u017einia yra klausimas: \u201eAr pasitiki Dievu, kai jau blogiau b\u016bti negali?\u201c<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I\u0161minties prad\u017eia<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienas individas pradeda \u012fgyti i\u0161minties tada, kai sutinka ir pripa\u017e\u012fsta, kad jam jos reikia. I\u0161minties pilnatv\u0117 atsiskleid\u017eia kasdien bendraujant su gyvuoju visatos K\u016br\u0117ju, kuris savo vali\u0105 aprei\u0161k\u0117 \u0160ventajame Ra\u0161te. Toks gyvenimas s\u0117kmingas ne pagal m\u016bs\u0173 norus, bet Dievo akyse. I\u0161minting\u0105 gyvenim\u0105 charakterizuoja pasitik\u0117jimas Dievu, visatos K\u016br\u0117ju, d\u017eiaugsmas jo malone. \u0160is gyvenimas prasideda nuo apsisprendimo ne tik ie\u0161koti i\u0161minties, bet ir pritaikyti j\u0105 kasdienyb\u0117je. Patarli\u0173 8,35 I\u0161mintis skelbia: \u201eKas randa mane [t.y. i\u0161mint\u012f], randa gyvenim\u0105 ir gauna malon\u0119 i\u0161 Vie\u0161paties\u201c. I\u0161mintis nepanaikins praeities klaid\u0173, bet pasi\u016blys patarim\u0105, padr\u0105sins ir vadovaus, kad j\u0173 i\u0161vengtume.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161minties knygos kelia klausim\u0105: kaip tapti i\u0161mintingam? Galb\u016bt tu domiesi Biblijos I\u0161minties knygomis arba senov\u0117s literat\u016bra; daug svarbiau i\u0161mintingai gyventi. Kad \u012fgytum i\u0161minties, yra keturios priemon\u0117s. 1. Uolumas, ie\u0161kant i\u0161minties (Pat 1,20\u201323; 4,5\u20138; 8,32\u201336). I\u0161minties reikia ie\u0161koti stropiai. Turi trok\u0161ti padaryti visk\u0105, kad \u012fgytum i\u0161minties. 2. Vie\u0161paties baim\u0117 (Pat 1,7). Turi siekti gyventi taip, kad patiktum Dievui net spr\u0119sdamas pasaulio reikalus. Nebendrauti su visatos K\u016br\u0117ju \u2013 rei\u0161kia gyventi tu\u0161\u010di\u0105, beprasmi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. 3. Tiesos praktikavimas (Pat 1,24\u2013 30; 4,1\u20139). Kad praktikuotum i\u0161mint\u012f, b\u016btini du dalykai. Tai apsisprendimas padaryti k\u0105 nors teisingo ir po to einantys darbai. Teisingi darbai ir teisinga j\u0173 motyvacija veda \u012f i\u0161minting\u0105 kasdienin\u012f gyvenim\u0105. 4. I\u0161minties laikymas giliai \u0161irdyje (Pat 4,20\u201323). Raktas \u012f i\u0161minting\u0105 gyvenim\u0105 yra klausimas, kas tau vadovauja. Jeigu leid\u017eiu vadovauti ir \u0161ird\u012f valdyti i\u0161min\u010diai, tada mano \u0161irdis kontroliuoja mano veiksmus. Veiksmai savo ruo\u017etu kei\u010dia gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Hebraj\u0173 I\u0161minties knygos gali padaryti mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161iandieniniam m\u016bs\u0173 gyvenimui. Jos gali atsakyti \u012f klausimus: kaip prasmingai bendrauti su vyru ar moterim? Kas yra gyvenimo prasm\u0117? Kod\u0117l garbiname Diev\u0105 nepaisydami sunkum\u0173? Kaip gyventi s\u0117kmingai?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Patarli\u0173 knyg\u0105 baigia i\u0161mintingos moters pagyrimas: \u201e\u017davumas \u2013 apgaulingas, o gro\u017eis \u2013 r\u016bkas, moteris turi b\u016bti giriama u\u017e jos pagarbi\u0105 Vie\u0161paties baim\u0119. Duokite jai atlyginim\u0105 u\u017e jos tri\u016bs\u0105, \u2013 teaidi miesto vartai jos darb\u0173 gyriumi!\u201c (Pat 31,30). Tai pa\u017ead\u0117ta ne tik moterims, bet ir visiems, kurie trok\u0161ta gyventi i\u0161mintingai. Vie\u0161paties bijantis \u017emogus bus gra\u017eus savo vidumi ir gaus didel\u012f atpild\u0105 ir i\u0161 \u017emoni\u0173, ir i\u0161 Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Cleon Rogers<\/strong>, teologijos moksl\u0173 daktaras, d\u0117sto Vokietijos ir Ryt\u0173 Europos seminarijose<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117 ir Jonas Lioran\u010das<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Saul\u0117 kepino susirinkusi\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 mini\u0105. Kiek tik akys u\u017emat\u0117, vis\u0173 \u017evilgsniai krypo \u012f sen\u0105, ta\u010diau dar kupin\u0105 j\u0117g\u0173 ir gyvybingumo vyr\u0105. Jis pasakojo jiems apie tai, k\u0105 atne\u0161 ateitis, \u2013 jis jau nebus j\u0173 vadovu. Per paskutiniuosius keturiasde\u0161imt met\u0173 kiekvienas i\u0161 j\u0173 buvo kreip\u0119sis \u012f j\u012f pagalbos ar patarimo. Ta\u010diau dabar, susiduriant su did\u017eiausiu i\u0161bandymu, jis palieka juos. B\u016bsimuosius pavojus ir karus jie tur\u0117s pasitikti be jo. Tai j\u0173 \u0161irdyse suk\u0117l\u0117 tokia baim\u0119, kad joks prie\u0161as to neb\u016bt\u0173 \u012fsteng\u0119s padaryti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":578,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[37],"autorius":[629],"class_list":["post-638","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1997-4","tag-biblija","autorius-cleon-rogers"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/638","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=638"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/638\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":642,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/638\/revisions\/642"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=638"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=638"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=638"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=638"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}