{"id":650,"date":"2016-05-12T18:30:38","date_gmt":"2016-05-12T15:30:38","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=650"},"modified":"2016-05-12T18:30:45","modified_gmt":"2016-05-12T15:30:45","slug":"augustinas-ir-pelagijus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/augustinas-ir-pelagijus\/","title":{"rendered":"Augustinas ir Pelagijus"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Nusikelkime \u012f tuos senosios Ba\u017eny\u010dios laikus, kai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ji buvo visai nesena, \u2013 \u0117jo tik 400-uosius metus: krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas visame Vidur\u017eemio j\u016bros rajone buvo ne tik kad \u017einomas, bet ir imperatoriaus paskelbtas Romos imperijos valstybine religija. Krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomeni\u0173 buvo daugelyje vietovi\u0173, taigi ir Romoje. Jau tada ten i\u0161ry\u0161k\u0117jo viena problema, kuri iki \u0161i\u0173 dien\u0173 teb\u0117ra aktuali kiekvienai Ba\u017eny\u010diai ir kiekvienai vietos bendruomenei: \u201evidutinyb\u0117s\u201c ir \u201epusiau krik\u0161\u010dionio\u201c fenomenas. Kai kurie i\u0161 j\u0173, atrodo, yra tos nuomon\u0117s, kad krik\u0161tas jau garantuoj\u0105s i\u0161ganym\u0105 ir nuod\u0117m\u0117s pagundai vis vien gal\u012fs pasiprie\u0161inti tik elitas. Esant tokiam suvokimui, praktinis daugumos Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 gyvenimas yra labai \u017eemo moralinio lygio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bent jau tok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f susidaro ka\u017ekoks Pelagijus, kil\u0119s i\u0161 Britanijos arba Airijos, apie 390 m. po Kr. apsistoj\u0119s Romoje ir leid\u017eiantis ten asketo gyvenim\u0105. Jaunasis asketas pasiprie\u0161ina doroviniam aplinkini\u0173 nuosmukiui: savo gyvenimu jis uoliai demonstruoja grie\u017etus moralinius reikalavimus, kuriuos labai sumaniai skelbia \u017eod\u017eiu ir ra\u0161tu. Savo atkaklumu tarp tam tikr\u0173 Romos auk\u0161\u010diausiojo sluoksnio \u017emoni\u0173 jis \u012fgyja pripa\u017einim\u0105. Nekompromisin\u0117 Pelagijaus krik\u0161\u010dionyb\u0117 siekia auk\u0161to moralinio idealo. Ji apeliuoja \u012f \u017emogaus vali\u0105 ir i\u0161kelia jo geb\u0117jim\u0105 \u0161\u012f siek\u012f perkelti \u012f praktik\u0105. Jeigu krik\u0161\u010dionis apgalvoja Dievo jam duotas galimybes, argumentuoja Pelagijus, ir jeigu tuo pat metu orientuojasi \u012f i\u0161kilias biblines asmenybes \u2013 vis\u0173 prie\u0161akyje yra J\u0117zaus Kristaus pavyzdys \u2013 tada konkre\u010dioje gyvenimo situacijoje jis gali pasiekti tobul\u0105 teisum\u0105, u\u017e kur\u012f bus atlyginta danguje. Kaip tik to juk ir reikalauja Evangelija? \u201eTaigi b\u016bkite tokie tobuli, kaip j\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas yra tobulas\u201c (Mt 5,48).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161ingame Vidur\u017eemio j\u016bros krante, \u0160iaur\u0117s Afrikoje, Hipono miestelyje, esan\u010diame netoli Kartaginos, vyskupas, vardu Augustinas, tuolaik eina savo tarnyst\u0119. Ma\u017edaug 40-metis, jis prisimena audring\u0105 savo biografij\u0105. Kas \u0161iandien i\u0161girsta Augustino vard\u0105, prie\u0161 akis jam atsiveria ne\u012fprasto Ba\u017eny\u010dios T\u0117vo paveikslas, \u2013 ir tai suprantama. Jo teologiniai darbai dar jam gyvam tebesant sulauk\u0117 mil\u017eini\u0161ko pripa\u017einimo ir veik\u0117 Vakar\u0173 ba\u017enytin\u012f m\u0105stym\u0105 ir gyvenim\u0105 iki pat Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173. Kaip ir vis\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 mokytoj\u0173, jo teologija susiformavo ne s\u0117dint dramblio kaulo bok\u0161te, prie\u0161ingai, \u2013 ji u\u017eaugo ir subrendo gyvenimo patirties ir praktini\u0173 kasdienyb\u0117s reikalavim\u0173 dirvoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gim\u0117 Augustinas 354 m. po Kr. Tagastos mieste, Numidijoje, pagonio miesto tarnautojo ir krik\u0161\u010dion\u0117s \u0161eimoje. Nors jaunyst\u0117je ir susipa\u017ein\u0119s su krik\u0161\u010dioni\u0161ku tik\u0117jimu, jis vis tik su panieka jo atsisako ir persikelia \u012f Kartagin\u0105 mokytis retorikos. Seksualinis palaidumas tampa jo studenti\u0161ko gyvenimo dalimi, o greit jis ima tenkintis neregistruota santuoka ir 372 m. susilaukia s\u016bnaus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Cicerono \u201eHortenzijus\u201c jam pa\u017eadina filosofin\u0117s i\u0161minties tro\u0161kul\u012f. Prad\u017eioje jis tampa skepticizmo \u0161alininku, v\u0117liau nuo jo nusigr\u0119\u017eia ir prisigretina prie manich\u0117j\u0173. Pastar\u0173j\u0173 mokymas skelbia kov\u0105 tarp \u0161viesos ir tamsos, g\u0117rio ir blogio. \u017dmogus yra tokio dualizmo neteis\u0117to susimai\u0161ymo produktas ir susid\u016brimo vieta. Gyvendamas asketi\u0161kai \u017emogus, kaip teigia manich\u0117jai, gali aktyviai prisid\u0117ti prie i\u0161ganymo ir kopti \u012f \u0161viesos pasaul\u012f. Sud\u0117ting\u0173 \u012fsakym\u0173, kuri\u0173 galutinis tikslas \u2013 \u0161viesos i\u0161laisvinimas, gali laikytis tik \u201ei\u0161rinktieji\u201c, pragyvenantys i\u0161 \u201eklausytoj\u0173\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Devynerius metus Augustinas lieka \u0161ios grup\u0117s Kartaginoje \u201eklausytoju\u201c ir kandidatu \u012f narius, kol pagaliau palieka j\u0105 ir trumpai apsistoj\u0119s Romoje, apsigyvena Milane (384 m.). \u010cia jis klausosi vyskupo Ambrozijaus kalb\u0173 ir, i\u0161 i\u0161or\u0117s jau pasitrauk\u0119s nuo manich\u0117j\u0173, susipa\u017e\u012fsta su \u012ftikinan\u010diu \u0161io dualistinio mokymo paneigimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tikrasis Augustino atsivertimas, v\u0117liau jo paties apra\u0161ytas \u201eI\u0161pa\u017einimuose\u201c, netapo racionalaus susid\u016brimo su kitais mokymais objektu. \u017dinoma, toki\u0173 svarstym\u0173 b\u016bta, ir jie t\u0119s\u0117si ir v\u0117liau. Jo atsivertim\u0105 daug labiau paskatino asmeninio kaltumo gelm\u0117s staigus suvokimas: jau seniai savo gyvenimo b\u016bd\u0105 \u0161is \u017emogus laik\u0117 klaidingu, ta\u010diau ketinim\u0105 pasikeisti vis atid\u0117davo. Jo paties valia, per kuri\u0105 Augustinas nor\u0117jo i\u0161silaisvinti i\u0161 nuod\u0117m\u0117s pan\u010di\u0173, i\u0161 esm\u0117s j\u012f vis labiau ir labiau prie jos ri\u0161o; taigi noras buvo \u012fkalintas. Ir \u0161tai po ilgos vidin\u0117s kovos b\u016bsimasis Ba\u017eny\u010dios T\u0117vas patiria i\u0161silaisvinim\u0105, kad atsiduot\u0173 Dievo valiai. Paskutinis dalykas, sukr\u0117t\u0119s j\u012f iki pa\u010di\u0173 sielos gelmi\u0173, yra eilut\u0117s i\u0161 Lai\u0161ko romie\u010diams: \u201eKaip dien\u0105, elkim\u0117s padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Vie\u0161pa\u010diu J\u0117zumi Kristumi ir nelepinkite savo k\u016bno, netenkinkite jo geiduli\u0173\u201c (13,13\u201314). Atsi\u017evelgdamas \u012f tai jis atsisako retorikos mokytojo pareig\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">387 m. Augustinas su savo s\u016bnumi ir draugu leid\u017eiasi Ambrozijaus pakrik\u0161tijami ir per Rom\u0105 i\u0161keliauja atgal \u012f \u0160iaur\u0117s Afrik\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis gyvena atsiskyr\u0119s, ta\u010diau v\u0117liau, dideliam jo paties nustebimui, 391 m. Hipono vyskupo Valerijaus pakvie\u010diamas kunigauti. Kiek paabejoj\u0119s sutinka. Gyvas dvasinis augimas t\u0119siasi. \u0160io augimo po\u017eymiai \u2013 i\u0161imtinai teologin\u0117 orientacija ir praktin\u0117 veikla Ba\u017eny\u010dioje. 395 m. Valerijus konsekruoja j\u012f vyskupu, o po jo mirties Augustinas tampa Hipono vyskupu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Augustino teologin\u0117s veiklos pirm\u0105 etap\u0105 apima polemika su manicheizmu, kuris stipriai veikia Ba\u017eny\u010di\u0105, ir kova su donatizmu, siekusiu \u201egrynos\u201c Ba\u017eny\u010dios. Beje, am\u017eiams b\u0117gant abu klaidamoksliai \u2013 nors ir \u012fvairiais apdarais apsisiaut\u0119, bet savo esme i\u0161lik\u0119 tokie pat \u2013 kaskart priart\u0117davo prie Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dios. Vienas j\u0173 d\u0117st\u0117 apie i\u0161ganym\u0105, kitas \u2013 apie Ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netur\u0117dami laiko detaliau panagrin\u0117ti \u0161i\u0173 mokym\u0173, norime atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f paskutin\u012f Augustino k\u016brybos etap\u0105. Vadinamajame <em>Pelagijaus<\/em> <em>gin\u010de<\/em> jis tampa dvasinio mokymo, nukreipto prie\u0161 Pelagij\u0173 ir jo \u0161alininkus, vadovu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu kalb\u0117sime apie tikslus, prad\u017eioje Augustinas ir Pelagijus<em> i\u0161 pa\u017ei\u016bros<\/em> neatrodo nutol\u0119 vienas nuo kito: abu siekia autenti\u0161kos krik\u0161\u010dionyb\u0117s, \u2013 tai parodo ir pavyzdinis j\u0173 gyvenimo stilius. Vis d\u0117lto abejeto pozicijos i\u0161 esm\u0117s skiriasi, tod\u0117l v\u0117liau \u012ftampa tarp j\u0173 vis did\u0117ja. Apibendrinant b\u016bt\u0173 galima taip nusakyti t\u0105 skirtum\u0105: Pelagijus yra asketas, kad b\u016bt\u0173 krik\u0161\u010dionis, o Augustinas yra asketas, nes jis krik\u0161\u010dionis! Konflikto \u0161erdis \u2013 predestinacijos (lot. praedestinatio \u2013 paskirtis, nul\u0117mimas, lemtis) ir laisvos valios klausimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jaunojo Pelagijaus ir jo \u0161alinink\u0173 ra\u0161tai pasi\u017eymi tokiomis id\u0117jomis:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 malon\u0117, kuri\u0105 Dievas dovanoja per Krist\u0173, ypa\u010d ai\u0161kiai matoma J\u0117zuje, \u012f kur\u012f lygiuotis turi jo sek\u0117jai;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Adomo nuod\u0117m\u0117 yra jo asmenin\u0117 kalt\u0117, gal\u0117jusi tur\u0117ti neigiam\u0173 padarini\u0173 visai \u017emonijai kaip nepaklusnumo pavyzdys. Laisva kiekvieno valia lieka nepaveikta. \u201eGimtoji nuod\u0117m\u0117\u201c, kaip pirmin\u0117, visiems krintanti kalt\u0117, atmetama. Pana\u0161\u016bs teiginiai, Pelagijaus nuomone, yra tik kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161sisukin\u0117jimas, nes jie \u201enegal\u012f\u201c pasiprie\u0161inti nuod\u0117mei. Toks i\u0161sisukin\u0117jimas neleistinas ir reformos b\u016btinos;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 \u017emogus apdovanotas laisva valia, kuri leid\u017eia jam: atskirti g\u0117r\u012f nuo blogio ir pasirinkti g\u0117r\u012f,<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievo \u012fsakymus su Dievo pagalba vykdyti be joki\u0173 i\u0161lyg\u0173. \u201eI\u0161silaisvink nuo vis\u0173 suvar\u017eym\u0173 ir pagund\u0173, kurios u\u017ekraunamos tau i\u0161 i\u0161or\u0117s, \u2013 pasakyt\u0173 Pelagijaus \u0161alininkas, \u2013 skatink g\u0117r\u012f savyje ir gerais darbais leisk jam i\u0161siskleisti\u201c;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 tod\u0117l gyventi nenusidedant galima: turime to nor\u0117ti ir esame atsakingi u\u017e \u0161io siekio \u012fgyvendinim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pelagijie\u010di\u0173 norui neduoti jokios dingsties nusid\u0117ti Augustinas visi\u0161kai pritaria. Bet j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 jis negali priimti be prie\u0161taravim\u0173. \u0160ventojo Ra\u0161to studijos ir asmenin\u0117 gyvenimo istorija jam parod\u0117, kad \u017emogaus valia n\u0117ra laisva priimti bet kok\u012f sprendim\u0105:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Adomo nuod\u0117m\u0117 n\u0117ra vien jo asmenin\u0117 kalt\u0117, \u2013 ji turi bendr\u0105 poveik\u012f visai k\u016brinijai. Gimtoji nuod\u0117m\u0117 yra tikrov\u0117 ir kaip neigiamas \u201eu\u017etaisas\u201c veikia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, \u2013 tai jis ir parodo konkre\u010diais klaidingais veiksmais, u\u017e kuriuos yra atsakingas;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 vengti nuod\u0117m\u0117s i\u0161 \u017emogaus reikalaujama, ta\u010diau \u017eem\u0117je nenusid\u0117ti ne\u012fmanoma. Tikroji problema yra ne tai, kas \u017emog\u0173 veikia i\u0161 i\u0161or\u0117s, bet tai, kas gl\u016bdi jo viduje (Mt 15,19; plg. Rom 7)!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 nei \u017emogaus noras, nei jo pastangos ar sugeb\u0117jimai n\u0117ra lemiamas gyvenimo kelio faktorius, o vien tik berib\u0117 Dievo malon\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kuo daugiau Augustinas apie tai m\u0105sto, tuo esmingesnis jo argumentacijoje tampa paskutinysis i\u0161 pamin\u0117t\u0173 dalyk\u0173: malon\u0117 laisvai ir be joki\u0173 i\u0161ankstini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ar \u017emogaus prisid\u0117jimo dovanojama Dievo. \u017dmogaus i\u0161gelb\u0117jimas yra grynas Dievo darbas. Jei taip neb\u016bt\u0173, kaipgi kitaip Dievas gal\u0117t\u0173 b\u016bti suverenus ir visagalis? Kita vertus, ar Dievas gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u017emogaus teis\u0117jas, jeigu pats \u017emogus netur\u0117t\u0173 jokios atsakomyb\u0117s, taigi ir jokios laisvos valios? \u0160is prie\u0161taravimas Augustinui n\u0117ra ne\u017einomas. Malon\u0117s ir valios santykis atsiduria d\u0117mesio centre. Augustinas atkerta: \u017emogaus valia tikriausiai yra laisva apsispr\u0119sti d\u0117l vieno ar kito \u017eingsnio, bet ji neturi i\u0161ganymo laisv\u0117s. B\u016bdama nukreipta \u012f save, \u017emogaus valia linksta \u012f blog\u012f, mai\u0161tauja prie\u0161 Diev\u0105. Valia turi b\u016bti paruo\u0161ta paties Dievo tam, kad nor\u0117t\u0173 g\u0117rio, i\u0161ganymo. Taigi esama tam tikros <em>paveiktos<\/em> laisv\u0117s \u2013 per Diev\u0105 \u012fgytos tikros laisv\u0117s nor\u0117ti g\u0117rio. Autonomi\u0161kos \u017emogaus laisv\u0117s vis d\u0117lto nesama.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia i\u0161ry\u0161k\u0117ja predestinacijos problema: i\u0161rinkimas yra grynai Dievo malon\u0117s aktas ir nepriklauso nuo \u017emogaus pastang\u0173. Dievas \u017emog\u0173 i\u0161renka ne <em>tod\u0117l<\/em>, kad \u017emogus <em>tiki<\/em>, bet tam, kad tik\u0117t\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 to i\u0161plaukia kiti klausimai: jeigu \u017emogus netiki, ar jis yra ir nei\u0161rinktas? Jeigu jis n\u0117ra Dievo i\u0161rinktas, tai kokia jo asmenin\u0117 atsakomyb\u0117? Kaip jis gal\u0117t\u0173 atsakyti teisme u\u017e tai, kas nepriklauso jo atsakomybei?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar nei\u0161rinkimas rei\u0161kia, kad Dievas aktyviai atmeta ir am\u017eiams pra\u017eudo? O gal jis rei\u0161kia, kad Dievas tik leid\u017eia \u012fvykti tam, k\u0105 kiekvienas b\u016bdamas \u201eAdomo \u0161e\u0161\u0117lyje\u201c ir prasikalsdamas u\u017esitarnavo \u2013 am\u017ein\u0105 atskyrim\u0105 nuo Dievo?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Augustinas pats apsvarst\u0117 predestinacijos doktrinos padarinius ir, ne taip kaip daugelis v\u0117lesni\u0173j\u0173 teolog\u0173, jiems pritar\u0117. \u010cia i\u0161kyla aik\u0161t\u0117n didysis klausimas kod\u0117l i\u0161renkamas ar nei\u0161renkamas? \u2013 klausimas, kuris \u017einomas jau Pauliui ir \u012f kur\u012f Lai\u0161ko romie\u010diams 9,20 jis duoda tik dalin\u012f atsakym\u0105: \u201eAk, \u017emogau! Kas gi, ties\u0105 sakant, tu toks esi, kad dr\u012fsti prie\u0161tarauti Dievui?!\u201c Tai, kas \u010dia skamba lyg rezignuojantis likimo rezultatas, i\u0161 ties\u0173 yra \u017emogaus nu\u0161\u010diuvimas Dievo visagalyb\u0117s ir suverenumo akivaizdoje. Ta\u010diau tai n\u0117ra rezignuojantis tyl\u0117jimas, o d\u0117kingas \u017eav\u0117jimasis Dievu. Nes: argi Dievas Kristuje nepadar\u0117 visko, kad tik i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emonij\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Trumpa m\u016bs\u0173 kelion\u0117 \u012f ankstyv\u0105j\u012f V am\u017ei\u0173 art\u0117ja prie pabaigos: pelagianizmas Kartaginos sinodo (418 m.) ir turb\u016bt net Efezo Susirinkimo (431 m.) buvo pasmerktas. Ta\u010diau Azijoje pasilikta prie senojo \u017emogaus laisv\u0117s mokymo, o ir Vakaruose gin\u010dai netilo: ar Augustino predestinacijos mokymas neneigia Dievo noro \u012fvykdyti visuotin\u012f i\u0161ganym\u0105? Juk para\u0161yta: \u201eDievas trok\u0161ta, kad visi \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161ganyti ir pasiekt\u0173 tiesos pa\u017einim\u0105\u201c (1 Tim 2,4). Po pelagianizmo atmetimo u\u017esipliesk\u0117 gin\u010dai d\u0117l semipelagianizmo. \u0160is klaidingas mokymas v\u0117liau irgi buvo pasmerktas. Kaip kontrapriemon\u0117 buvo paimtas sutrumpintas augustinizmas, tod\u0117l liko neai\u0161kum\u0173, kurie v\u0117liau s\u0105lygojo semipelagianizmo min\u010di\u0173 prasiskverbim\u0105 \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas galb\u016bt link\u0119s suabejoti, ar ankstyv\u0173j\u0173 laik\u0173 svarstymai apskritai gali b\u016bti vaisingi ateinan\u010dioms kartoms, tepa\u017evelgia \u012f vien\u0105 pavyzd\u012f: Augustino antipelagianistinis malon\u0117s mokymas jaunajam Martinui Lutheriui tapo svarbiu kelrod\u017eiu, atvedusiu j\u012f \u012f pa\u017einim\u0105, pa\u017einim\u0105, kuris dav\u0117 prad\u017ei\u0105 Reformacijai. O \u0161i, kaip \u017einoma, pakeit\u0117 vis\u0105 Europ\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be kita ko, teologin\u0117 diskusija malon\u0117s ir laisv\u0117s santykio klausimu tebesit\u0119sia iki \u0161iol&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasitikslinimui ir tolesniam apm\u0105stymui:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 ar \u012fmanoma gyventi nenusidedant?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dr. Rom 3,9\u201320; 5,12\u201321; 7,15\u201325; Hbr 4,15; Kol 3,5\u201315; 1 Jn 1,8\u20132,2; 3,2;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 kokie pavojai i\u0161kyla, kai vienpusi\u0161kai akcentuojama: a) \u017emogaus atsakomyb\u0117, b) Dievo malon\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dr.: a) Jn 15,1\u201310; Rom 6,13; 1 Kor 1,30; Gal 2,20, b) Rom 12,1\u201321; Gal 5,13\u201326; 1 Tes 4,7;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 kaip \u012fgyti tikrumo, kad m\u016bs\u0173 kaip krik\u0161\u010dioni\u0173 m\u0105stymas ir gyvenimas remiasi ne klaidingu pagrindu?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 kuo patrauklus reikalavimas \u201eb\u016bti autenti\u0161ku krik\u0161\u010dioniu\u201c? Kaip patikrinti tok\u012f reikalavim\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Harald B\u00f6rner<\/strong>, ekonomistas, baig\u0117 teologijos studijas, dirba pastoriumi<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Harald B\u00f6rner<\/p>\n<p>Nusikelkime \u012f tuos senosios Ba\u017eny\u010dios laikus, kai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ji buvo visai nesena, \u2013 \u0117jo tik 400-uosius metus: krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas visame Vidur\u017eemio j\u016bros rajone buvo ne tik kad \u017einomas, bet ir imperatoriaus paskelbtas Romos imperijos valstybine religija. Krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomeni\u0173 buvo daugelyje vietovi\u0173, taigi ir Romoje. Jau tada ten i\u0161ry\u0161k\u0117jo viena problema, kuri iki \u0161i\u0173 dien\u0173 teb\u0117ra aktuali kiekvienai Ba\u017eny\u010diai ir kiekvienai vietos bendruomenei: \u201evidutinyb\u0117s\u201c ir \u201epusiau krik\u0161\u010dionio\u201c fenomenas. Kai kurie i\u0161 j\u0173, atrodo, yra tos nuomon\u0117s, kad krik\u0161tas jau garantuoj\u0105s i\u0161ganym\u0105 ir nuod\u0117m\u0117s pagundai vis vien gal\u012fs pasiprie\u0161inti tik elitas. Esant tokiam suvokimui, praktinis daugumos Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 gyvenimas yra labai \u017eemo moralinio lygio. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[136],"autorius":[727],"class_list":["post-650","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-augustinas","autorius-harald-borner"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/650","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=650"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/650\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":652,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/650\/revisions\/652"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=650"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=650"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=650"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=650"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}