{"id":656,"date":"2016-05-12T18:39:10","date_gmt":"2016-05-12T15:39:10","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=656"},"modified":"2016-05-12T18:39:30","modified_gmt":"2016-05-12T15:39:30","slug":"pagoniu-naikinimas-ir-neapykanta-zydams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/pagoniu-naikinimas-ir-neapykanta-zydams\/","title":{"rendered":"Pagoni\u0173 naikinimas ir neapykanta \u017eydams"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Apie kai kuriuos tamsius krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios istorijos puslapius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Panagrin\u0117jus Kristaus Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105, negalima nesisteb\u0117ti. Ma\u017eos \u017eyd\u0173 \u201esektos\u201c tik\u0117jimas paplito \u017eaibo greitumu, o negausaus apa\u0161tal\u0173 b\u016brelio i\u0161pa\u017eintas mokymas per por\u0105 \u0161imtme\u010di\u0173 i\u0161augino pasaulin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105. Taip pat stebina ir kelia \u0161iurp\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 kan\u010dios, kurias teko patirti pirmaisiais persekiojim\u0173 metais d\u0117l tik\u0117jimo, nes tais laikais b\u016bti krik\u0161\u010dioniu buvo tolygu mir\u010diai. Be to, reikia pripa\u017einti ir v\u0117lgi da\u017enai steb\u0117tis, koki\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas padar\u0117 visuotinei kult\u016brai, politikai, mokslui ir socialiniam gyvenimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pripa\u017e\u012fstame, kad pats Dievas per \u0161imtme\u010dius k\u016br\u0117, saugojo ir puosel\u0117jo savo bendruomen\u0119. Vis d\u0117lto taip pat ai\u0161ku, kad \u0161i Ba\u017eny\u010dia i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 buvo \u017emoni\u0173 Ba\u017eny\u010dia ir joje d\u0117josi gana \u017emogi\u0161ki dalykai. Jau Naujajame Testamente skaitome apie ai\u0161kius gin\u010dus ir nesutarimus, kurie ne visada atrodydavo labai krik\u0161\u010dioni\u0161ki. Kristaus Ba\u017eny\u010dia yra Dvasios, o kartu ir \u017emoni\u0173 Ba\u017eny\u010dia. Tod\u0117l neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir to, kas Ba\u017eny\u010dios istorijoje ne itin spindi, kuo ne visada galima did\u017eiuotis. T\u0105 pripa\u017einti reikia, bet to dar nepakanka. Mes taip pat turime sutikti, kad Ba\u017eny\u010dios istorijoje yra ne tik miglot\u0173 viet\u0173, bet net labai tamsi\u0173 puslapi\u0173, kurie ver\u010dia g\u0117dytis. \u0160iame straipsnyje nor\u0117\u010diau pirmiausia panagrin\u0117ti pagoni\u0173 naikinim\u0105 ir neapykant\u0105 \u017eydams. Mes, krik\u0161\u010dionys, turime i\u0161mokti gyventi su istorijos mums palikta na\u0161ta. Tai rei\u0161kia, jog pirmiausia reikia tuos tamsius puslapius atversti ir patyrin\u0117ti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Konstantino \u201epos\u016bkis\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">313 m. kartu valdantys Romos imperatoriai Konstantinas ir Licinijus krik\u0161\u010dionims suteik\u0117 neribot\u0105 religijos laisv\u0119. Kai 324 m. Konstantinas tapo vienvald\u017eiu valdovu, krik\u0161\u010dionis galutinai liautasi persekioti ir Rytuose. Prie\u0161 tai valdov\u0173 laikyta prie\u0161i\u0161ka valstybei krik\u0161\u010dionyb\u0117 staiga tapo visi\u0161kai lygiateis\u0117 su kitomis religijomis. Vakaruose (Galijoje, Ispanijoje, Britanijoje) krik\u0161\u010dionys dar buvo tik nedidel\u0117 ma\u017euma. Tad apie vie\u0161pataujan\u010di\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s pad\u0117t\u012f kol kas negal\u0117jo b\u016bti ir kalbos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">U\u017e tok\u012f tikrai staig\u0173 pos\u016bk\u012f krik\u0161\u010dionys turi b\u016bti d\u0117kingi Konstantinui, kuris tikriausiai siek\u0117 politini\u0173 tiksl\u0173, be to, kaip dabar \u017einoma, ir pats buvo krik\u0161\u010dionis. Vis d\u0117lto tilt\u0173 su pagonybe jis galutinai nei\u0161ard\u0117. Dar ilg\u0105 laik\u0105 ant monet\u0173 buvo kaldinami pagoni\u0161ki simboliai, tebebuvo statomos naujos pagoni\u0173 \u0161ventyklos, kai kurios ir sostin\u0117je. Konstantinas neatsisak\u0117 ir pagoni\u0161ko titulo <em>pontifex maximus<\/em>, t. y. vyriausiojo \u017eynio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau tai truko neilgai. Kad ir labai pakantus, krik\u0161\u010dionybei Konstantinas teik\u0117 ai\u0161ki\u0105 pirmenyb\u0119 prie\u0161 pagonyb\u0119. Jis r\u016bpinosi, kad Ba\u017eny\u010dioms b\u016bt\u0173 mokami pinigai (beje, ir kaip atlyginimas u\u017e nuostolius, patirtus d\u0117l buvusi\u0173 persekiojim\u0173); jis liov\u0117si puosel\u0117ti pagoni\u0161k\u0105 imperatoriaus kult\u0105 (itin piktinus\u012f krik\u0161\u010dionis) ir greitai u\u017edraud\u0117 atstatin\u0117ti gri\u016bvan\u010dias pagoni\u0173 \u0161ventyklas. 321 m. jis paskelb\u0117 sekmadien\u012f visuotine poilsio diena. Pagaliau jis u\u017edraud\u0117 gladiatori\u0173 kovas, magij\u0105, \u0161iek tiek patais\u0117 kai kurias bausmines nuostatas (u\u017edraud\u0117 kry\u017eiuoti \u017emones, i\u0161mesti naujagimius).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nauja valstybin\u0117 religija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konstantino s\u016bn\u016bs liov\u0117si vykdyti pakan\u010di\u0105 savo t\u0117vo politik\u0105. Jie vis smarkiau spaud\u0117 pagonis, nors tolimesn\u0117se Romos imperijos dalyse krik\u0161\u010dionys vis dar sudar\u0117 ma\u017eum\u0105. 346 m. Konstancijus \u012fsak\u0117 u\u017edaryti visas pagoni\u0173 \u0161ventyklas, o 356 \u012fved\u0117 mirties bausm\u0119 u\u017e aukojimus stabams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lemiam\u0105 \u017eingsn\u012f \u017eeng\u0117 imperatorius ispanas: Teodosijus (Didysis, 379\u2013395) krik\u0161\u010dionyb\u0119 paskelb\u0117 valstybine religija, tuo galutinai suvar\u017eydamas religijos laisv\u0119. Nepaisant didelio pagoni\u0173 senatori\u0173 prie\u0161inimosi, i\u0161 Romos senato buvo pa\u0161alintas Viktorijos altorius. Ilgainiui pagonyb\u0117 vis labiau nyko ir nyko i\u0161 vie\u0161ojo gyvenimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar grie\u017e\u010diau netrukus \u0117m\u0117 valdyti Teodosijus II (416\u2013450). 416 m. jis \u012fsak\u0117 i\u0161 valstybin\u0117s tarnybos atleisti visus nekrik\u0161\u010dionis, o po dvej\u0173 met\u0173 \u2013 sudeginti visus nekrik\u0161\u010dioni\u0161kus ra\u0161tus. 435\/ 438 jis pagrasino bausti mirties bausme u\u017e pagoni\u0161kas apeigas. (Gausyb\u0117 per kelis de\u0161imtme\u010dius leist\u0173 \u012fsakym\u0173 rodo, kaip ilgai ir atkakliai pagonyb\u0117 laik\u0117si gyvenime, nepaisant suvar\u017eym\u0173 ir draudim\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Valdant Justinianui I (527\u2013565) Ba\u017eny\u010dia gal\u0173 gale pateko visi\u0161kon imperatoriaus prie\u017ei\u016bron. Paskutiniai pagonys buvo toliau engiami. Nekrik\u0161\u010dioni\u0161kai pakrik\u0161tyti tapo kone beteisiais asmenimis. Visus tuos veiksmus vainikavo paskutinis \u017eingsnis, kai buvo u\u017edaryta garsioji (pagoni\u0161ka) At\u0117n\u0173 filosofijos mokykla, prie\u0161 kelis \u0161imtme\u010dius \u012fkurta Platono.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Su kry\u017eiumi ir kardu<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u012fsigal\u0117jo rytin\u0117je imperijos dalyje ir visose Vidur\u017eemio j\u016bros pakran\u010di\u0173 \u017eem\u0117se, buvo imtasi \u012f imperij\u0105 \u012fsijungusi\u0173 daugelio german\u0173 gen\u010di\u0173. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u010dia buvo \u012fvesta palyginti taikiai, ta\u010diau, \u017einoma, ir \u010dia da\u017enai \u201ei\u0161 vir\u0161aus\u201c. Ma\u017edaug apie 500 m. frank\u0173 karalius Chlodvigas, o su juo ir visa gentis pri\u0117m\u0117 katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tap\u0119 katalikais (ir atmet\u0119 tuo metu tarp german\u0173 buvus\u012f \u201emading\u0105\u201c arijonizm\u0105), frankai gal\u0117jo lengviau siekti vie\u0161patauti Vakar\u0173 Europoje. Po Chlodvigo pra\u0117jus dviem \u0161imtme\u010diams \u012f Frank\u0173 valstyb\u0117s sost\u0105 \u012f\u017eeng\u0117 Karolis Didysis. Jis v\u0117l atgaivino \u017elugus Vakar\u0173 Romos imperijai nustojus\u012f galioti imperatoriaus titul\u0105 (imperatorius nuo 800 m.) ir suk\u016br\u0117 viening\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 imperij\u0105, kuriai priklaus\u0117 Pranc\u016bzija, dalis Ispanijos, Italija ir german\u0173 gen\u010di\u0173 apgyventos \u017eem\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daug german\u0173(tarp kuri\u0173 uoliai darbavosi airi\u0173 ir \u0161kot\u0173 vienuoliai) jau buvo pri\u0117m\u0119 krik\u0161\u010dionyb\u0119. Karolio vald\u017eiai nepakluso tik saksai, kurie u\u017esispyr\u0119 laik\u0117si savo pagoni\u0161ko tik\u0117jimo. 30 met\u0173 Karolis kariavo su dabartin\u0117je \u0160iaur\u0117s Vokietijoje gyvenusiomis gentimis. Tam, kad tautos b\u016bt\u0173 pavergtos politi\u0161kai, buvo naikinama pagonyb\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">772 m. Karolis prad\u0117jo religin\u012f kar\u0105 su saksais. I\u0161 prad\u017ei\u0173j\u012f lyd\u0117jo s\u0117km\u0117. Buvo net sugriauta pagrindin\u0117 saks\u0173 \u0161ventov\u0117. Ta\u010diau vos tik karalius i\u0161vyko i\u0161 j\u0173 \u017eemi\u0173, saksai v\u0117l \u0117m\u0117 prie\u0161intis. Karolis prad\u0117jo baud\u017eiam\u0105j\u012f \u017eyg\u012f. Po 777 m. Paderborno reichstago buvo prad\u0117ta masi\u0161kai krik\u0161tyti pagonis. Saksai nusilenk\u0117 (galb\u016bt tik tariamai) kry\u017eiui ir kardui. \u012evykiai kartojasi. Kai karalius i\u0161vyko \u012f tolim\u0105j\u0105 Ispanij\u0105, saksai, vadovaujami savo vado Vidukindo, ir v\u0117l ry\u017eosi sukilti. Skubiai gr\u012f\u017e\u0119s Karolis vargais negalais sukilim\u0105 numal\u0161ino. Ir kai kilo kitas sukilimas, karalius nesusitvard\u0117. 782 m. jis \u012fsak\u0117 Verdene prie Alerio (netoli dabartinio Br\u0117meno) nubausti mirtimi 4500 saks\u0173 didik\u0173. Ar tik ne tais pa\u010diais metais \u012fsigaliojo ir be galo grie\u017et\u0173 bausmi\u0173 \u012fstatymas \u2013 <em>Capitulato Saxonica<\/em>. Mirties bausm\u0117 gr\u0117s\u0117 kiekvienam, kas gadins arba sugriaus Ba\u017eny\u010di\u0105, kas nesilaikys 40 dien\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 pasninko, kas pagoni\u0173 papro\u010diu degins mirusiuosius, kas slapstysis, vengdamas pasikrik\u0161tyti. Visi vaikai per metus tur\u0117jo b\u016bti pakrik\u0161tyti, visi pagoni\u0173 \u0161ventikai i\u0161duoti krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010diai. Karolis nori visiems laikams palau\u017eti ginkluot\u0105 pasiprie\u0161inim\u0105 ir i\u0161naikinti pagonyb\u0119. Vidukindas 785 m. liaujasi kovoj\u0119s ir pasikrik\u0161tija. Pavien\u0117s vietin\u0117s grup\u0117s dar iki 804 m. retkar\u010diais m\u0117gins prie\u0161intis, bet saksai jau laikomi u\u017egrobtais, nuramintais ir atverstais \u012f tikr\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kry\u017eiaus \u017eygiai \u012f pagoni\u0173 kra\u0161tus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Karolis veik\u0117 ne tik kaip valstyb\u0117s galva, bet ir kaip Ba\u017eny\u010dios gyn\u0117jas ir vadovas. Jis man\u0117 \u0161itaip t\u0119si\u0105s tradicijas savo senelio, kuris 732 m. laim\u0117jo svarbi\u0105 pergal\u0119 prie\u0161 musulmonus, \u012fsibrovusius iki pat Pranc\u016bzijos \u0161irdies. Taip buvo sutramdytas \u012f Vakarus besiver\u017eiantis pagoni\u0161kas islamas [1] ir apginta krik\u0161\u010dionyb\u0117. Ispanijoje ir Piet\u0173 Italijoje Karolis net puola ir susigr\u0105\u017eina islamo u\u017egrobtas sritis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet i\u0161 Ryt\u0173 v\u0117l \u0117m\u0117 ver\u017etis musulmon\u0173 armijos. I\u0161 Vidurin\u0117s Azijos atklyd\u0119 tiurkai seld\u017eiukai u\u017epuol\u0117 Bizantijos imperij\u0105. 1071 m. jie sutriu\u0161kino krik\u0161\u010dioni\u0173 arm\u0117n\u0173 kariuomen\u0119 ir \u017eaibi\u0161ku grei\u010diu u\u017egrob\u0117 kone vis\u0105 Ma\u017e\u0105j\u0105 Azij\u0105 (dabartin\u0119 Turkij\u0105). Staiga pagonys \u0117m\u0117 gr\u0117sti net sostinei Konstantinopoliui. Negana to, tiurkai i\u0161 savo tik\u0117jimo broli\u0173 Egipto mameliuk\u0173 at\u0117m\u0117 Palestin\u0105 ir Jeruzal\u0119. Iki tol netrukdomi \u012f \u0161vent\u0105j\u012f miest\u0105 keliav\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0173 maldininkai dabar jau tur\u0117jo \u012fveikti kai kurias kli\u016btis. Kebli pad\u0117tis, nes maldinink\u0173\u012f \u0161vent\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 vis gaus\u0117jo. Juk u\u017e tai buvo \u017eadama atleisti visas bausmes u\u017e nuod\u0117mes.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pajut\u0119s pavoj\u0173 Bizantijos imperatorius Aleksijus pra\u0161ydamas pagalbos kreip\u0117si \u012f Vakar\u0173 krik\u0161\u010dionis ir popie\u017ei\u0173. Ir jo kvietimas buvo i\u0161girstas. 1095 m. Klemonto (Piet\u0173 Pranc\u016bzija) sinode popie\u017eius Urbonas II kalb\u0117damas miniai ragino pad\u0117ti tik\u0117jimo broliams. Be to, jis kviet\u0117 i\u0161 netik\u0117li\u0173 rank\u0173 i\u0161vaduoti Jeruzal\u0119 ir \u0161vent\u0105sias vietas. \u201eDievas to nori!\u201c \u2013 atsi\u0161auk\u0117 minia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kibirk\u0161tis \u012f\u017eieb\u0117 ugn\u012f ne tik Klemonte. Visur, kur tik per artimiausius m\u0117nesius Urbonas ir kiti Ba\u017eny\u010dios vyrai prakalbdavo apie karo \u017eyg\u012f su kry\u017eiaus \u017eenklu, \u2013 apie Kry\u017eiaus \u017eyg\u012f, \u2013 riteriai seg\u0117si kry\u017eius ir ruo\u0161\u0117si lankyti \u0161vent\u0105sias vietas Palestinoje. Pagaliau 1096 m. kelios de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 kovotoj\u0173 i\u0161 Pranc\u016bzijos, Vokietijos ir Italijos i\u0161sireng\u0117 \u012f \u017eyg\u012f. Religin\u0119 neapykant\u0105 kitatikiams netruko pajusti Pareinio \u017eydai. Traukianti kariauna sureng\u0117 kelis pogromus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1097\u20131098 m. Ma\u017eojoje Azijoje ir Sirijoje krik\u0161\u010dioni\u0173 kariuomen\u0117 m\u016b\u0161i\u0173 lauke laim\u0117jo kelet\u0105 svarbi\u0173 pergali\u0173. Pagaliau 1099 m. bir\u017eelio m\u0117nes\u012f jau smarkiai suma\u017e\u0117jusi kariuomen\u0117 priart\u0117jo prie Jeruzal\u0117s sien\u0173. Apgultis truko kelis m\u0117nesius. Laikas buvo palankus miesto gyn\u0117jams \u2013 ilgainiui krik\u0161\u010dionims baig\u0117si vanduo ir kiti i\u0161tekliai, juos kankino kaitra, be to, apgult\u0173j\u0173 vaduoti artinosi Egipto kariuomen\u0117. Kry\u017eiuo\u010di\u0173 vadams \u2013 kunigaik\u0161\u010diams i\u0161 Normandijos, Provanso, Flandrijos ir Piet\u0173 Italijos \u2013 pama\u017eu \u0117m\u0117 gesti nuotaika. Kilo gin\u010dai d\u0117l b\u016bsimo vald\u017eios pasidalijimo ir Jeruzal\u0117s ateities. I\u0161 visko buvo galima sp\u0117ti, kad laim\u0117s musulmonai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau Kry\u017eiaus \u017eygiai prie\u0161 pagonis buvo ne tik karinis sumanymas (tada juos b\u016bt\u0173 galima priskirti pasaulietinei istorijai). J\u0173 prie\u017eastys buvo religin\u0117s, juos \u012fkv\u0117p\u0117 ir skatino Ba\u017eny\u010dia (popie\u017eius dav\u0117 leidim\u0105 ginkluot\u0173 maldinink\u0173 kelionei) ir, nepaisant vis\u0173 kit\u0173 veiksni\u0173, j\u0173 pob\u016bdis buvo grynai religinis ir krik\u0161\u010dioni\u0161kas. Tai pad\u0117jo i\u0161judinti ir stovin\u010di\u0105 prie Jeruzal\u0117s sien\u0173 kariuomen\u0119. Liepos 6 dien\u0105 vienam kunigui pasirod\u0117 \u017eygyje \u012f \u0161vent\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 mirusio vyskupo Adhemaro, dvasinio Kry\u017eiaus \u017eygio t\u0117vo, reg\u0117jimas. Jis pasirod\u0119s ir ragin\u0119s riterius nuplauti visas savo nuod\u0117mes, nusigr\u0119\u017eti nuo visko, kas pikta. Atgailaudama visa kariuomen\u0117 basa turinti apeiti miest\u0105, melstis Dievui ir pasninkauti. Tada jie tikrai laim\u0117s pergal\u0119. Iki tol reg\u0117jimai Kry\u017eiaus \u017eygi\u0173 metu nebuvo retenyb\u0117, tik, ties\u0105 sakant, jais niekas netik\u0117jo. Bet \u0161\u012f kart\u0105 patik\u0117jo visi, net kunigaik\u0161\u010diai ir princai. Liepos 8 dien\u0105 procesija pajud\u0117jo. Musulmonai stov\u0117jo ant miesto sien\u0173, steb\u0117jo keist\u0105 regin\u012f ir \u0161aip\u0117si.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po keli\u0173 dien\u0173, tre\u010diadien\u012f, liepos 13-\u0105j\u0105, kry\u017eiuo\u010diai ry\u017eosi pulti \u2013 apgulimo bok\u0161tai ir kiti puolimo prietaisai jau buvo parengti. Dvi dienas truko \u017e\u016btb\u016btinis m\u016b\u0161is. Su 15 t\u016bkstan\u010di\u0173 riteri\u0173 kov\u0117si ma\u017edaug dvigubai daugiau gyn\u0117j\u0173. Pagaliau penktadien\u012f krik\u0161\u010dionims pasisek\u0117 prasiver\u017eti pro vien\u0105 bok\u0161t\u0105. Riteriai u\u017epl\u016bdo miest\u0105 ir puol\u0117 med\u017eioti musulmonus. Skerdyn\u0117s nesiliov\u0117 kelias dienas. \u017duvo beveik visi 60 t\u016bkstan\u010di\u0173 Jeruzal\u0117s gyventoj\u0173. Savo akimis visk\u0105 mat\u0119s liudytojas ra\u0161\u0117:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eIr tada at\u0117jo valanda, kai m\u016bs\u0173Vie\u0161pats J\u0117zus Kristus, d\u0117l m\u016bs\u0173 mir\u0119s ant kry\u017eiaus, tai leido, ir m\u016bs\u0173 ant bok\u0161to sustatyti riteriai kar\u0161tai puol\u0117&#8230; Greitai&#8230; visi gyn\u0117jai nuo sien\u0173 spruko \u012f miest\u0105, o m\u016bsi\u0161kiai nusivijo juos, gin\u0117 juos prie\u0161ais save \u017eudydami ir kapodami kardais iki Saliamono \u0161ventyklos [t. y. iki Uolos r\u016bm\u0173], kur prasid\u0117jo tokios skerdyn\u0117s, kad m\u016bsi\u0161kiai iki kulk\u0161ni\u0173 braid\u0117 kraujyje&#8230; Paskui kry\u017eiuo\u010diai apie\u0161kojo vis\u0105 miest\u0105, grob\u0117 auks\u0105, sidabr\u0105, arklius ir mulus, pl\u0117\u0161\u0117 turt\u0173 pilnus namus. Tada laimingi ir verkdami i\u0161 d\u017eiaugsmo m\u016bsi\u0161kiai \u0117jo pagerbti m\u016bs\u0173 I\u0161ganytojo kapo&#8230; Lik\u0119 gyvi sarac\u0117nai vilko lavonus i\u0161 miesto ir sukrov\u0117 namo auk\u0161\u010dio j\u0173 kr\u016bvas. Niekas niekad nebuvo gird\u0117j\u0119s ir mat\u0119s toki\u0173 pagoni\u0161kos tautos skerdyni\u0173.\u201c [2]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su krauju suteptais kardais buvo meld\u017eiamasi Dievui Vie\u0161paties karsto ba\u017eny\u010dioje, \u2013 matyt, tai netrikd\u0117 to meto dvasinink\u0173 ir riteri\u0173. Ta\u010diau dievotumas greitai v\u0117l tur\u0117jo u\u017eleisti viet\u0105 vald\u017eios interesams. Buvo \u012fsteigta keletas kry\u017eiuo\u010di\u0173 kunigaik\u0161tys\u010di\u0173. Ryt\u0173 Romos imperatoriui apskritai nenor\u0117ta nieko perduoti (ketvirtojo Kry\u017eiaus \u017eygio metu net buvo apgrobta jo sostin\u0117). Devyniasde\u0161imt met\u0173 Jeruzal\u0117 buvo krik\u0161\u010dioni\u0173 rankose ir dar \u0161imt\u0105 \u2013 iki 1291-\u0173j\u0173 \u2013 kry\u017eiuo\u010diai i\u0161laik\u0117 kelias tvirtoves rytin\u0117je Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIII a. \u017eav\u0117jimasis \u017eygiais \u012f Ryt\u0173 \u0161alis atsl\u016bgo. Kai kurie Kry\u017eiaus \u017eygiai baig\u0117si pralaim\u0117jimu, kartais net nepasiekus Palestinos. Paskui susiprasta, jog tam, kad gautum u\u017e Kry\u017eiaus \u017eyg\u012f teikiam\u0105 palaiminim\u0105, traukti taip toli ir k\u0119sti tok\u012f varg\u0105 visai nereikia. Juk kur kas ar\u010diau u\u017e pagonis musulmonus buvo pagonys baltai!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia viskas prasid\u0117jo pana\u0161iai kaip ir Azijoje. Vienas kunigaik\u0161tis (lenkas Mazovijos hercogas) d\u0117l politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 papra\u0161\u0117 tik\u0117jimo broli\u0173 Vokie\u010di\u0173 ordino riteri\u0173 pagalbos (riteriai Palestinoje buvo netek\u0119 darbo). Jis nor\u0117jo \u012fsigal\u0117ti Vyslos \u017eemupyje. Bet tam reik\u0117jo nugal\u0117ti pagonis pr\u016bsus, kurie prie\u0161inosi ir nesutiko b\u016bti taikiai pakrik\u0161tyti misionieri\u0173. 1220\u20131280 m. buvo surengti keli Kry\u017eiaus \u017eygiai \u012f Pr\u016bsij\u0105. Visi jie nebuvo tokie ry\u0161k\u016bs kaip Ryt\u0173 \u0161alyse, bet u\u017etat labai s\u0117kmingi. Grobikai nukariavo pr\u016bsus, asimiliavo, o v\u0117liau ir visai i\u0161naikino. \u012e pagoni\u0161k\u0105 Lietuv\u0105 kry\u017eiuo\u010diai atsikando dantis. V\u0117liau lietuviai laisvai pri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apibendrinkime. Krik\u0161\u010dionys karaliai ir riteriai Ba\u017eny\u010dios vardu ir jos remiami grieb\u0117si baisi\u0173 \u017eiaurybi\u0173. J\u0173 paskatos da\u017enai buvo nedoros, ta\u010diau neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti dvasini\u0173 sieki\u0173 \u2013 juk nor\u0117ta ginti ir skelbti kitiems krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir u\u017e tai gauti nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105. Be to, kiekvienas karas su pagonimis atrod\u0117 geras ir teisingas (Augustinas sugalvojo \u201eteisingo karo\u201c s\u0105vok\u0105). Vis d\u0117lto net nekaltindami t\u0173 laik\u0173 \u017emoni\u0173, gyvenusi\u0173 kitokiame pasaulyje, turime pripa\u017einti, kad ir tada Ba\u017eny\u010diai der\u0117jo laikytis \u0161iek tiek atokiau nuo ginkl\u0173. Pernelyg artimi ry\u0161iai su valstybe ir karo dalykais jai kenkia. Naujasis Testamentas neskelbia paties grie\u017e\u010diausio pacifizmo, ta\u010diau skelbti tik\u0117jimo prievarta ir ginklu jis tikrai neragina.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201ePadegti j\u0173 sinagogas\u2026\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitas tamsus ir li\u016bdnas krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios skirsnis \u2013 antisemitizmas, arba tiksliau antijudaizmas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, judaizmas stipriai veik\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105. Krik\u0161\u010dionys per\u0117m\u0117 \u017eyd\u0173 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 \u2013 Sen\u0105j\u012f Testament\u0105. J\u0173 pamaldos turi pana\u0161um\u0173 su \u017eydi\u0161kosiomis. Naujojo Testamento ra\u0161tai taip pat daugiau ar ma\u017eiau turi \u017eydi\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0173, bet juose vietomis jau galima justi \u0161ioki\u0105 toki\u0105 \u017eyd\u0173 kritik\u0105. Evangelistai (Matas, Jonas) da\u017enokai skund\u017eiasi, kad j\u0173 tautie\u010diai yra netikintys, kad vadovaujantys sluoksniai laikosi atsainiai. Vis d\u0117lto bendr\u0173 sprendim\u0173 apie \u017eydus apskritai, neapykantos \u017eydams dar nepasitaiko. Net Paulius, pagoni\u0173 apa\u0161talas, da\u017enai itin nir\u0161dav\u0119s d\u0117l netikusio judaizmo, visada i\u0161laikydavo pusiausvyr\u0105 \u2013 dalis \u017eyd\u0173 es\u0105 kietakak\u010diai, bet pa\u010di\u0105 taut\u0105 Dievas ir toliau myli ir ji kada nors b\u016bsianti i\u0161ganyta (Rom 9\u201311). Apie atmetim\u0105 negali b\u016bti ir kalbos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomenei galutinai atsiskyrus nuo \u017eyd\u0173 po pirmojo \u017dyd\u0173 karo (70 m. po Kr.) krik\u0161\u010dioni\u0173tonas po truput\u012f kito. Tikriausiai jie dar prisimin\u0117, kaip buvo \u017eyd\u0173 persekiojami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0173 gyn\u0117jas nuo \u017eyd\u0173 ir pagoni\u0173 Justinas (Kankinys, 110\u2013165) \u201eDialoge su \u017eydu Trifonu\u201c jau piktokai burnoja prie\u0161 \u201eDievo taut\u0105\u201c \u2013 \u017eydai es\u0105 blogi \u017emon\u0117s, dvasios ligoniai, stabmeld\u017eiai, suk\u010diai, klast\u016bnai, akli ir tu\u0161ti, neteisingi, nuod\u0117mingi, bais\u016bs kieta\u0161ird\u017eiai ir nei\u0161mintingi. Ba\u017eny\u010diai stipr\u0117jant, \u017eodiniai puolimai vis grie\u017et\u0117jo. Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai \u2013 Augustinas, Kiprijonas ir Tertulijonas ra\u0161\u0117 \u017eydams prie\u0161i\u0161kus ra\u0161tus. Tertulijonas ra\u0161\u0117: \u201eNet jeigu izraelitas kiekvien\u0105 dien\u0105 vis\u0105 k\u016bn\u0105 praust\u0173si, vis tiek jis niekada netapt\u0173 \u0161varus.\u201c [3] 386 m. Jonas Auksaburnis a\u0161tuoniuose pamoksluose grie\u017etai puol\u0117 \u017eydus tikindamas, jog jie \u201eniekuo ne geresni u\u017e kiaules ir o\u017eius\u201c. [4] Beveik sutartinai (prie\u0161taraudami Pauliui) jie tvirtino, kad krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia u\u017e\u0117m\u0117 \u201eDievo tautos\u201c viet\u0105 ir kad \u017eydus jau apleido Dievas. Izraelis netgi visais laikais buv\u0119s \u201evelnio ba\u017eny\u010dia\u201c. \u0160ie kaltinimai i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117 iki Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodiniai ankstyv\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s teolog\u0173 puolimai buvo tik prad\u017eia. Neapykantos s\u0117klai (kitaip sunku pavadinti Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 kalbas) dirv\u0105 paruo\u0161\u0117 Romos imperijos imperatoriai krik\u0161\u010dionys. Konstantinas prie\u0161 \u017eydus nesi\u0117m\u0117 nieko, bet vadino juos \u201enedor\u0117li\u0173 tauta\u201c. Jo s\u016bn\u016bs jau prad\u0117jo juridi\u0161kai diskriminuoti ir var\u017eyti \u017eydus. Kai kurie i\u0161 t\u0173 suvar\u017eym\u0173 liko galioti iki XIX ir XX a. Grasindami mirties bausme, jie u\u017edraud\u0117 \u017eydams vesti krik\u0161\u010diones, per\u0117jusiam \u012f \u017eyd\u0173 tik\u0117jim\u0105 krik\u0161\u010dioniui buvo atimamas visas jo turtas. 404 m. \u017eydai buvo i\u0161varyti i\u0161 kariuomen\u0117s. 553 m. Justinianas net u\u017edraud\u0117 Talmud\u0105. Jau buvo sugriauta ir viena kita sinagoga, nors imperatoriai jas paprastai dar gyn\u0117 ir saugojo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viduram\u017eiais kai kurie karaliai (Karolis Didysis, Liudvikas Pamaldusis, Henrikas IV) teik\u0117 privilegij\u0173 \u017eydams, bet ir tais laikais buvo leid\u017eiami \u012fsakai, gerokai var\u017eantys \u017eyd\u0173 gyvenim\u0105. Nuo 423 m. nepritarus Ba\u017eny\u010diai nebuvo galima statyti sinagog\u0173. 506 m. vienas sinodas numat\u0117 ekskomunik\u0105 u\u017e valgym\u0105 kartu su \u017eydais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ypa\u010d \u017eydai buvo neapken\u010diami Ispanijoje. Neapykant\u0105 jiems kurst\u0117 Sevilijos arkivyskupas Izidorius. 638 m. VI visuotinis Ba\u017eny\u010dios Susirinkimas Tolede \u012fsak\u0117 pakrik\u0161tyti visus Ispanijoje gyvenan\u010dius \u017eydus. Vie\u0161pataujant musulmonams \u017eydai atsikv\u0117p\u0117, bet kai v\u0117l gr\u012f\u017eo krik\u0161\u010dionys, buvo dar blogiau. 1313 m. vadovaujant Sevilijos arkivyskupui Martinezui buvo nu\u017eudyta 4 t\u016bkstan\u010diai \u017eyd\u0173, o 25 t\u016bkst. parduoti \u012f vergij\u0105. Pagaliau 1492 m. Ispanijos ir Portugalijos valdovai \u017eydus i\u0161tr\u0117m\u0117 i\u0161 savo \u0161ali\u0173. Pranc\u016bzai tai jau buvo padar\u0119 1182\u20131394 metais, o nuo 1290 m. j\u0173 savo kra\u0161te nepakent\u0117 ir anglai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vokietijoje pad\u0117tis pablog\u0117jo prasid\u0117jus Kry\u017eiaus \u017eygiams, pada\u017en\u0117jo \u017eyd\u0173 pogrom\u0173. Did\u017eiojo maro metais buvo ie\u0161koma kaltinink\u0173 ir u\u017esipuolami \u017eydai. 1349 m. Strasb\u016bre buvo sudeginti 2 t\u016bkst. \u017eyd\u0173. Apskritai tai buvo patys juod\u017eiausi metai iki pat genocido. Daugelyje bendruomeni\u0173 \u017eydai buvo persekiojami ir \u017eudomi. V\u0117lyvaisiais viduram\u017eiais juos prad\u0117ta tremti i\u0161 atskir\u0173 miest\u0173 arba u\u017edaryti \u012f getus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161imt\u012f tam tikra prasme sudar\u0117 Lenkija ir Lietuva. \u012e jas i\u0161 Vidurio ir Vakar\u0173 Europos ir suplauk\u0117 ten v\u0117lyvaisiais metais prad\u0117ti uiti \u017eydai. Nuo seno toleranti\u0161kas Lenkijos karali\u0173 ir Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u017eydus skatino juos tai daryti. Ta\u010diau Lenkijoje taip pat b\u016bta susid\u016brim\u0173 su jais: 1648 m. \u010dia kilo pogrom\u0173 banga ir buvo nu\u017eudyta 200 t\u016bkst. \u017eyd\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dydai buvo \u017eudomi, deginami, skandinami, trai\u0161komi ant rato ir kariami \u2013 ir viskas d\u0117l tik\u0117jimo (rasinis antijudaizmas atsirado tik paskutiniajame \u0161imtmetyje.) Net ir tada, kai \u017eydai buvo i\u0161vyti i\u0161 daugelio \u0161ali\u0173 ir miest\u0173, Ba\u017eny\u010dia j\u0173 ne\u0117m\u0117 gail\u0117tis. Viduram\u017ei\u0173 popie\u017eiai vadino juos \u0161unimis (Steponas II) ir \u201eDievo prakeiktais vergais\u201c (Inocentas III). Ba\u017eny\u010dios IV Susirinkime, vadovaujamame to paties Inocento, buvo nutarta u\u017edrausti \u017eydams u\u017eimti visas vie\u0161as tarnybas, o did\u017ei\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 metu \u2013 rodytis gatv\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reformatorius Martynas Liuteris i\u0161 prad\u017ei\u0173 labai palankiai kalb\u0117jo apie \u017eydus. Skelbdamas savo nauj\u0105 gryn\u0105 Evangelijos mokym\u0105 jis tik\u0117josi atversti \u017eydus \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119. Jis ilg\u0105 laik\u0105 man\u0117, kad jeigu jie v\u0117l i\u0161girs ai\u0161ki\u0105 Ger\u0105j\u0105 Naujien\u0105, gr\u012f\u0161 \u012f tikr\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105. Tod\u0117l jis be galo nusivyl\u0117, kai nepaisant Evangelijos skelbimo \u017eydai neper\u0117jo \u012f kit\u0105 tik\u0117jim\u0105. 1543 m. \u012fskaudintas Liuteris para\u0161\u0117 \u201eApie \u017eydus ir j\u0173 melus\u201c. \u010cia jis niekuo nenusileido katalikams: \u201ePadegti j\u0173 sinagogas arba mokyklas, o kas liks nesudeg\u0119, u\u017eberti ir u\u017ekasti \u017eem\u0117mis, kad \u017emon\u0117s per am\u017eius daugiau nematyt\u0173 nei j\u0173 akmen\u0173, nei i\u0161dag\u0173. Ir visa tai reikia daryti m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s garbei, kad Dievas matyt\u0173, jog mes esame krik\u0161\u010dionys ir s\u0105moningai nepakent\u0117me ir nepritar\u0117me tokiam atviram melui apie Jo S\u016bn\u0173, keikimui ir \u0161mei\u017eimui jo ir jo krik\u0161\u010dioni\u0173&#8230; Taip pat reikia griauti ir j\u0173 namus, nes jie juose daro t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir savo mokyklose. O tai jie gali daryti kokioje nors pastog\u0117je arba tvarte kaip \u010digonai&#8230; Ir atimti i\u0161 j\u0173 visas mald\u0173 knygas ir Talmudus, i\u0161 kuri\u0173 mokoma vis\u0173 t\u0173 stabmeld\u017ei\u0173 mel\u0173, keiksm\u0173 ir \u0161mei\u017eim\u0173&#8230; Grasinant gyvybe u\u017edrausti j\u0173 rabinams toliau mokyti&#8230; Grasinant prarasti gyvyb\u0119 u\u017edrausti jiems pas mus mokyti, vie\u0161ai Diev\u0105 garbinti, jam d\u0117koti ir melstis.\u201c [5] D\u0117l toki\u0173 savo \u017eod\u017ei\u0173 Liuteris da\u017enai buvo laikomas Hitlerio pirmtaku, tad \u010dia reikia pabr\u0117\u017eti: Liuteris \u0161lyk\u0161t\u0117josi \u017eyd\u0173 tik\u0117jimu, bet ne pa\u010diais \u017eydais. Prie\u0161 apsikrik\u0161tijusius krik\u0161\u010dionis \u017eydus jis nebuvo nusistat\u0119s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pos\u016bk\u012f pasiekti pad\u0117jo nekrik\u0161\u010dioni\u0161kas arba i\u0161 dalies ateistinis \u0161vietimas. \u017dyd\u0173 emancipacija tapo j\u0173 \u0161\u016bkiu. Ta\u010diau d\u0117l to pogromai \u017eaibi\u0161kai nesibaig\u0117, ypa\u010d Ryt\u0173 Europoje, kurios \u0160vietimo id\u0117jos beveik nepasiek\u0117. \u010cia jie i\u0161liko iki pat XX am\u017eiaus. Europoje antijudaizmas vis labiau krypo nuo religin\u0117s prie nacionalistin\u0117s ir rasistin\u0117s prie\u0161prie\u0161os. Labai negra\u017e\u0173 pavyzd\u012f parod\u0117 Pranc\u016bzija \u2013 tauta, k\u0117lusi revoliucij\u0105 ir puosel\u0117jusi \u0160vietim\u0105. 1894 m. artilerijos kapitonas \u017eydas Alfredas Dreifusas buvo neteisingai nuteistas u\u017e valstyb\u0117s paslap\u010di\u0173 i\u0161davim\u0105. Ilgai buvo delsiama ir vilkinama ir tik 1906 m. jis buvo reabilituotas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai Hitleris \u0117m\u0117si \u201egalutinai spr\u0119sti \u017eyd\u0173 klausim\u0105\u201c ir prad\u0117jo naikinti visus Europos \u017eydus, Ba\u017eny\u010dios jau buvo pasikeitusios. Katalik\u0173 ir evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010dios nepritar\u0117 \u017eyd\u0173 naikinimui per II pasaulin\u012f kar\u0105, ta\u010diau jo ir nesukliud\u0117. Jos oficialiai nekritikavo nacionalsocialist\u0173 budeli\u0173. [6] Be abejo, dvasininkai ir tikintieji gyn\u0117 \u017eydus [7], bet j\u0173 vadovai tyl\u0117jo. Kai kurios evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010dios Vokietijoje parod\u0117 ypating\u0105 artum\u0105 valstyb\u0117s propaguojamai neapykantai \u017eydams ir atsisak\u0117 priimti \u012f savo bendrij\u0105 \u017eydus ir tuos, kuri\u0173 vienas i\u0161 prot\u0117vi\u0173 buvo \u017eydas. Net jeigu \u017eydas nor\u0117jo tapti krik\u0161\u010dioniu, prakeikimas liko! Ar b\u016bt\u0173 pasisek\u0119 sustabdyti masines 6 milijon\u0173 \u017eyd\u0173 \u017eudynes, jeigu Ba\u017eny\u010dios vieningai b\u016bt\u0173 paraginusios j\u0173 neleisti? Galb\u016bt, bet tikriausiai kai kam i\u0161 vyskup\u0173tai b\u016bt\u0173 kainav\u0119 gyvyb\u0119. O kas ry\u0161is palyd\u0117ti galv\u0105 u\u017e \u017eyd\u0105&#8230; [8]<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kas kaltas?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Matome, kad tamsi\u0173 puslapi\u0173 tikrai buvo. Neju\u010diomis kyla klausimas, kokios to prie\u017eastys ir kieno kalt\u0117. Daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 turi jau ir atsakym\u0105. Kai Konstantinas krik\u0161\u010dionyb\u0119 priartino prie valstyb\u0117s, kai valstyb\u0117 priglaud\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105 savo gl\u0117byje, o valdant Teodosijui sudar\u0117 su ja santuok\u0105, kai Ba\u017eny\u010dia tapo valstybine religija ir pasaulio dalimi \u2013 tada ji ir padar\u0117 \u201edid\u017ei\u0105j\u0105 nuod\u0117m\u0119\u201c. Taigi did\u017eiausi kaltininkai yra Konstantinas ir Teodosijus, o Ba\u017eny\u010dia padar\u0117 klaid\u0105, leidusi susaistyti save tais ry\u0161iais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, per didelis Ba\u017eny\u010dios priart\u0117jimas prie valstyb\u0117s jai kenkia. Ba\u017eny\u010dia turi taisyti visuomen\u0119, jos balsas turi b\u016bti nepriklausomas, ir klaidinga yra prisitaikyti prie nuod\u0117mingo pasaulio. Ta\u010diau kaip tiksliai reikia nustatyti Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s santykius, kaip Ba\u017eny\u010dia turi organizuotis pasaulyje ir kaip ji turi veikti kult\u016br\u0105 \u2013 visa tai jau yra ekleziologijos (krik\u0161\u010dioni\u0173 dogmatikos mokslas apie Ba\u017eny\u010di\u0105) klausimai, kuri\u0173 \u010dia i\u0161samiau nenagrin\u0117sime. Bet turime pasakyti viena: pernelyg supaprastintas po\u017ei\u016bris \u010dia netikt\u0173. Pavyzd\u017eiui, negalima teigti, kad \u0160ventoji Dvasia veikia tik tose Ba\u017eny\u010diose ir bendruomen\u0117se, kurios per vis\u0105 istorij\u0105 i\u0161silaik\u0117 \u201e\u0161varios\u201c nuo valstyb\u0117s ir tvark\u0117si Naujojo Testamento pavyzd\u017eiu. Asmeni\u0161kai man patinka lygiavimasis \u012f pirmyk\u0161t\u0119 Naujojo Testamento bendruomen\u0119. Vis d\u0117lto Ba\u017eny\u010di\u0173, kurios istori\u0161kai vyst\u0117si toliau ir \u0161iandien jau yra visai kitokios, mes negalime laikyti klaidingomis, o j\u0173 istorijos \u2013 bedvase. IV \u0161imtmetyje padaryta daug klaid\u0173, bet apskritai Konstantino pos\u016bkis nebuvo nuod\u0117m\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tams\u016bs Ba\u017eny\u010dios puslapiai ir lieka tams\u016bs. Kai kurie \u017emon\u0117s u\u017esid\u0117jo sau ant pe\u010di\u0173 daug kal\u010di\u0173. Ta\u010diau nuostabiausia, kad Dievas veik\u0117 nepaisydamas abejotin\u0173 veiksm\u0173. Jis neapleido susitepusi\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 ir pad\u0117davo joms vis atsinaujinti, v\u0117l prabusti, dovanodavo joms reikiam\u0173 \u017emoni\u0173, asmenybi\u0173. O \u201e\u0161varesniosios\u201c Ba\u017eny\u010dios turi pagalvoti, jog ir jas veikia \u017emogi\u0161kasis faktorius. Pabaigoje pateikiame tris istorinius pavyzd\u017eius, kurie rodo, kaip yra b\u016btina diferencijuoti istorin\u012f po\u017ei\u016br\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nik\u0117jos I visuotinis Ba\u017eny\u010dios Susirinkimas: imperatorius Konstantinas su\u0161auk\u0117 Susirinkim\u0105, kad priimt\u0173 teologinius sprendimus, tur\u0117jusius suvienyti Ba\u017eny\u010di\u0105. Be to, jis suk\u016br\u0117 tos vienyb\u0117s pagrindus ir savo autoritetu r\u016bpinosi, kad Nik\u0117jos sprendimai b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinami. Taigi svarbiausi krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios sprendimai buvo priimti \u012fsiki\u0161us valstyb\u0117s vald\u017eiai ir galiai. Ir vis d\u0117lto dabar visi krik\u0161\u010dionys kalba net neabejodami viso to teis\u0117tumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Donatist\u0173 gin\u010das: 310 m. \u0160iaur\u0117s Afrikoje Ba\u017eny\u010dia suskilo d\u0117l jos grynumo. Kai imperatorius Diokletianas persekiojo krik\u0161\u010dionis (apie 300 m.), kai kurie Ba\u017eny\u010dios vadovai, kaip tada buvo manoma, padar\u0117 sunki\u0105 nuod\u0117m\u0119, nes atidav\u0117 pagoni\u0173 valdininkams \u0161ventus ra\u0161tus. Jie buvo vadinami traditores \u2013 puolusieji. Kai 311 m. Cecilianas buvo paskirtas vyskupu, rigoristai pasiprie\u0161ino i\u0161rinkdami savo vyskup\u0105 (kurio sek\u0117jas v\u0117liau tapo vyskupas Donatas, tod\u0117l jud\u0117jimas ir pavadintas donatist\u0173 jud\u0117jimu). Mat, j\u0173 manymu, renkant Cecilian\u0105 dalyvavo ir traditores. Taigi Ba\u017eny\u010dia sutepta mirtina nuod\u0117me, \u0160ventoji Dvasia neturi jai galios, sakramentai neveiksmingi. Grie\u017etieji pasitrauk\u0117. Puikus dvasingumo pavyzdys? Ne visai. Teologinis kivir\u010das sl\u0117p\u0117 \u012f\u017eeist\u0105 savimeil\u0119, nenuolaidum\u0105 ir t. t., ir t. t. Mat Cecilianas dar b\u016bdamas kunigo pad\u0117j\u0117ju padar\u0117 klaid\u0105 \u2013 pakritikavo turting\u0105, m\u0117gstan\u010di\u0105 vie\u0161ai rodyti savo dievobaimingum\u0105 dam\u0105 Lucil\u0105. Jis neleido jai bu\u010diuoti relikvij\u0173. Ji atker\u0161ijo jam ir pasisteng\u0117, kad jos dvaro kapelionas b\u016bt\u0173 i\u0161rinktas donatist\u0173 vyskupu. Ir kai i\u0161ai\u0161k\u0117jo, jog renkant Cecilian\u0105 traditores nedalyvavo, donatistai nenusileido. Jie atmet\u0117 net Ceciliano pasi\u016blym\u0105 pakartoti rinkimus ir \u012f\u0161ventinim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dia: anglikon\u0173Ba\u017eny\u010dios, valstybin\u0117s Anglijos Ba\u017eny\u010dios, istorija nuo pat prad\u017ei\u0173 buvo keista, dorov\u0117s prasme daugiau negu abejotina, galima sakyti, kone nekrik\u0161\u010dioni\u0161ka. Henrikas VIII, \u201etik\u0117jimo gyn\u0117jas\u201c (taip jis buvo vadinamas d\u0117l to, kad kritikavo Lutherio ra\u0161tus), b\u016btinai nor\u0117jo i\u0161ardyti savo santuok\u0105 su neken\u010diama Kotryna Aragoniete ir vesti savo mylim\u0105j\u0105 An\u0105 Bulin. Ta\u010diau derybos su Romos Kurija d\u0117l skyryb\u0173 patvirtinimo \u017elugo. Ilgai nelauk\u0119s, Henrikas VIII privert\u0117 Anglijos dvasininkijos vadovus pripa\u017einti karali\u0173Anglijos Ba\u017eny\u010dios galva (1531, 1534 m. tai patvirtino parlamentas). Taip s\u0105\u017ein\u0117s nesaistomas monarchas pats save \u201eba\u017enyti\u0161kai\u201c i\u0161tuok\u0117 ir pagaliau gal\u0117jo vesti An\u0105. Tiesa, jau 1536 m. jis j\u0105 nuteis\u0117 mirti ir v\u0117liau dar keturis kartus tuok\u0117si su kitomis moterimis. \u0160is \u017eingsnis Henrikui dav\u0117 ir kitos naudos. 1534\u20131539 m. buvo u\u017edaryti visi vienuolynai. J\u0173 turtas per\u0117jo karaliui, tai yra Henrikui, kuris daugum\u0105 jo pardav\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet visi \u0161ie veiksmai \u201enesutep\u0117\u201c anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dios. Apie 1550 m. \u0161i Ba\u017eny\u010dia buvo Thomo Cranmerio reformuota ir, nepaisant visoki\u0173 kolizij\u0173, gyvuoja ir iki \u0161iol. Jai priklauso net daug svarbi\u0173 \u0161io \u0161imtme\u010dio antrosios pus\u0117s teolog\u0173 evangelik\u0173: F. F. Bruce\u2019as, Michaelis Greenas, James Packeris, Johnas Stottas ir Alistairis McGrathas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161vada: Dievo ir Ba\u017eny\u010dios vardu padaryti \u017eiaurumai did\u017eia dalimi slegia visus krik\u0161\u010dionis. Kai kalbama apie Ba\u017eny\u010dios praeit\u012f, i\u0161 tikin\u010diojo reikia pareikalauti daugiau savikritikos negu i\u0161 kit\u0173. Pirmiausia prad\u0117kime ie\u0161koti g\u0117dos \u017eymi\u0173 savo pa\u010di\u0173 religijoje (tik sektos laiko savo istorij\u0105 \u0161venta!), o tik paskui imkime nar\u0161yti mums gimining\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 istorij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Panagrin\u0117jus Kristaus Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105, negalima nesisteb\u0117ti. Ma\u017eos \u017eyd\u0173 \u201esektos\u201c tik\u0117jimas paplito \u017eaibo greitumu, o negausaus apa\u0161tal\u0173 b\u016brelio i\u0161pa\u017eintas mokymas per por\u0105 \u0161imtme\u010di\u0173 i\u0161augino pasaulin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105. Taip pat stebina ir kelia \u0161iurp\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 kan\u010dios, kurias teko patirti pirmaisiais persekiojim\u0173 metais d\u0117l tik\u0117jimo, nes tais laikais b\u016bti krik\u0161\u010dioniu buvo tolygu mir\u010diai. Be to, reikia pripa\u017einti ir v\u0117lgi da\u017enai steb\u0117tis, koki\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas padar\u0117 visuotinei kult\u016brai, politikai, mokslui ir socialiniam gyvenimui. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[98,221,156],"autorius":[608],"class_list":["post-656","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-baznycia","tag-kryziaus-zygiai","tag-zydai","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/656","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=656"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/656\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":658,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/656\/revisions\/658"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=656"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=656"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=656"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=656"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}