{"id":659,"date":"2016-05-12T18:41:00","date_gmt":"2016-05-12T15:41:00","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=659"},"modified":"2016-05-12T18:41:23","modified_gmt":"2016-05-12T15:41:23","slug":"lietuvos-evangelikai-liuteronai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/lietuvos-evangelikai-liuteronai\/","title":{"rendered":"Lietuvos evangelikai liuteronai"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Ma\u017eai kas Lietuvoje gal\u0117t\u0173 i\u0161samiau papasakoti apie \u0161i\u0105 Reformacijos Ba\u017eny\u010di\u0105. Daugumai ji asocijuojasi su tautin\u0117mis grup\u0117mis. Kretingoje liuteronai vadinami pr\u016bsais, B\u016bting\u0117je \u2013 latviais, Klaip\u0117doje \u2013 vokie\u010diais. Kas nors, Klaip\u0117dos kra\u0161to vietov\u0117se nor\u0117damas sutikti liuteron\u0173, da\u017eniausiai klausia, ne kur gyvena liuteronai, bet vokie\u010diai. Apsilank\u0119 liuteron\u0173 pamaldose ne vienas nustemba patyr\u0119s, kad \u010dia meld\u017eiamasi lietuvi\u0173 kalba, kad jose tarnaujama pagal Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dios istorin\u0119 liturgij\u0105, o dar labiau, kai su\u017eino, kad Lietuv\u0105 garsin\u0119 Ma\u017evydas, Bretk\u016bnas, Donelaitis yra \u0161ios Ba\u017eny\u010dios kunigai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Liuteron\u0173 vardas liudija, kad Ba\u017eny\u010dia atsirado per Reformacij\u0105 ir krik\u0161\u010dionyb\u0119 i\u0161pa\u017e\u012fsta pagal did\u017eiojo reformatoriaus Martyno Liuterio mokym\u0105. Ji prad\u0117jo formuotis nuo 1517 met\u0173, kai Liuteris prie Vitenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0117 95 tezes. Ta\u010diau pats Liuteris prie\u0161indavosi tokiam pavadinimui sakydamas: \u201eTu neturi teis\u0117s sav\u0119s vadinti liuteronu. Kas yra Liuteris? Juk tai ne mano mokslas. Tod\u0117l pra\u0161au nutyl\u0117ti mano vard\u0105 ir vadinti ne liuteronu, bet krik\u0161\u010dioniu.\u201c [1] Liuteris nenor\u0117jo sukurti naujos Ba\u017eny\u010dios, \u2013 jis siek\u0117 reformuoti esam\u0105 Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105, u\u017e k\u0105 jis kaip ir daugelis jo sek\u0117j\u0173 buvo ekskomunikuoti ir pasmerkti. D\u0117l to liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia pagr\u012fstai save vadina ne nauja, bet reformuota Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Turb\u016bt sunku b\u016bt\u0173 paai\u0161kinti liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios mokym\u0105 nepalietus jos dogmos apie <em>i\u0161teisinim\u0105 vien tik per tik\u0117jim\u0105<\/em>. Ne vienas link\u0119s manyti, kad liuteroni\u0161kosios Reformacijos stimulas buvo indulgencij\u0173 pardavin\u0117jimas. Ta\u010diau atid\u017eiau pa\u017evelgus matyti, kad gilumin\u0117 to prie\u017eastis yra mokymas apie i\u0161teisinim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is mokymas galb\u016bt neb\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119s dienos \u0161viesos, jei ne paties Liuterio i\u0161gyvenimai. Jam nuo pat jaunyst\u0117s nedav\u0117 ramyb\u0117s klausimas, kaip nusid\u0117j\u0117lis gali u\u017emegzti teisingus santykius su Dievu? \u0160is klausimas jo neapleido nei kai jis tapo augustinie\u010di\u0173 ordino vienuoliu, nei kai aukojo pirm\u0105sias Mi\u0161ias, nei kai profesoriavo Vitenbergo universitete. \u201eKada tu pagaliau tapsi pamaldus, kad tur\u0117tumei maloning\u0105j\u012f Diev\u0105?\u201c \u2013 nuolatos jam priekai\u0161taudavo s\u0105\u017ein\u0117, nors giliu pamaldumu jis skyr\u0117si nuo kit\u0173 vienuoli\u0173. Paveiktas v\u0117lyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 srov\u0117s <em>via moderna<\/em> jis tik\u0117jo, kad Dievas yra sudar\u0119s sandor\u0105 su \u017emonija, d\u0117l kurios yra \u012fpareigotas i\u0161teisinti kiekvien\u0105, kuris pasiekia pradin\u0119 tam tikr\u0105 i\u0161teisinimui reikaling\u0105 b\u016bsen\u0105. Liuteris tik\u0117jo, kad \u0161i b\u016bsena yra nuolankumas [2]. Jis taip pat tik\u0117jo, kad Dievas teisia \u017emones visi\u0161kai bes\u0105lygi\u0161kai. Tad jei \u017emogus pasiekia \u0161i\u0105 pradin\u0119 b\u016bsen\u0105, Dievas j\u012f i\u0161teisina, jei ne \u2013 pasmerkia. Vie\u0161pats yra teisingas ir paskiria nusid\u0117j\u0117liui tai, ko jis yra nusipeln\u0119s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau skaitydamas apa\u0161talo Pauliaus Lai\u0161k\u0105 romie\u010diams jis staiga suvok\u0117, kad \u017emogus yra i\u0161teisinamas ne d\u0117l savo darb\u0173 ir nuopeln\u0173, bet tik d\u0117l Kristaus i\u0161ganomojo darbo. \u201eMes laikom\u0117s nuomon\u0117s, kad \u017emogus i\u0161teisinamas tik\u0117jimu, be \u012fstatymo darb\u0173\u201c (Rom 3, 28). Tikintysis i\u0161gelbstimas d\u0117l to, kad Kristus Dievo akyse jo nuod\u0117mes u\u017edengia savo teisumu. \u201eA\u0161 nesu geras ir teisus, \u2013 i\u0161tar\u0117 Liuteris, \u2013 bet toks yra Kristus.\u201c Liuteris suvok\u0117, kad ne darbai, ne pradin\u0117 i\u0161teisinimo b\u016bsena \u2013 nuolankumas, ir net ne atgaila, bet vien tik tik\u0117jimas daro nusid\u0117j\u0117l\u012f teis\u0173 ir atveria jam rojaus vartus. I\u0161teisinimo doktrina i\u0161 esm\u0117s buvo gr\u012f\u017eimas prie Augustino mokymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i i\u0161 pirmo \u017evilgsnio paprasta dogma tur\u0117jo mil\u017eini\u0161k\u0173 socialini\u0173 padarini\u0173. Ji pakeit\u0117 ne tik Vokietijos, bet ir did\u017eiosios Vakar\u0173 Europos dalies veid\u0105. Kokie gi tai poky\u010diai? Pirmiausia Liuteris grie\u017etai stoja prie\u0161 indulgencij\u0173 pardavin\u0117jim\u0105. Kai Vitenberge pasirodo vienuolis Tecelis su raginimais pirkti nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105, Liuteris prie ba\u017eny\u010dios jau kala 95 tezes. \u201ePer daug i\u0161kelia \u017emog\u0173 tie, kurie sako, kad siela kyla \u012f dang\u0173 vos skambtel\u0117jus \u012f d\u0117\u017eut\u0119 \u012fmestam pinigui. I\u0161 ties\u0173, skambtel\u0117jus \u012f d\u0117\u017eut\u0119 \u012fmestam pinigui, gali i\u0161augti pelnas ir godumas, o Ba\u017eny\u010dios u\u017etarimas yra vieno Dievo valioje\u201c (27, 28 tez\u0117). Tuo pa\u010diu metu Liuteris pradeda kov\u0105 su scholasticizmu. 1581 metais i\u0161 Vitenbergo universiteto imta \u0161alinti visk\u0105, kas tik susij\u0119 su \u0161ia viduram\u017ei\u0173 Romos katalik\u0173 teologijos kryptimi. Fakulteto studentai ima studijuoti vien tik Biblij\u0105 ir Ba\u017eny\u010dios T\u0117vus, daugiausia Augustin\u0105. Jei \u017emogus i\u0161teisinamas vien per tik\u0117jim\u0105, tai netenka prasm\u0117s vienuolin\u0117 praktika, celibatas, tod\u0117l u\u017edaromi vienuolynai, o juose kuriamos mokyklos. Viduram\u017eiais buvo populiarus relikvij\u0173 garbinimas. Saksonijos kunigaik\u0161tis Fridrichas I\u0161mintingasis (1486\u20131525) buvo \u017eymus tuo, kad tur\u0117jo daugiausia relikvij\u0173 visoje Vokietijoje (5005-ias). Tarp j\u0173 buvo: Izaoko k\u016bno dalis, 25 gabalai Moz\u0117s degan\u010dio kr\u016bmo; dykumos manos liku\u010di\u0173; Jono Krik\u0161tytojo pir\u0161tas, kuriuo jis rod\u0117 \u012f Dievo Avin\u0117l\u012f; Tomo pir\u0161tas, kuriuo jis paliet\u0117 J\u0117zaus \u0161ono \u017eaizd\u0105; gabalas altoriaus, ant kurio \u0161ventasis Jonas laik\u0117 Mi\u0161ias mergelei Marijai; akmuo, kuriuo buvo u\u017emu\u0161tas \u0161v. Steponas. Vien tik pa\u017evelg\u0119s \u012f \u0161ias relikvijas gal\u0117jai gauti 100 met\u0173 atgailos. [3] Liuteris pasteb\u0117jo, kad tai ne tik i\u0161kraipo atgail\u0105, bet ir augina siek\u012f per darbus patekti \u012f dang\u0173, tod\u0117l relikvijos u\u017edraud\u017eiamos. Kadangi \u017emogus i\u0161teisinamas vien per tik\u0117jim\u0105, tai nebetenka prasm\u0117s Mi\u0161ios u\u017e mirusiuosius. I\u0161ganymas vyksta \u0161iame gyvenime, o ne pomirtiniame. Taigi sudreb\u0117jo ir skaistyklos koncepcija ir su tuo susijusi praktika. \u201eAtgailos kanonai turi b\u016bti paskirti tik gyviesiems, o mirusiesiems nieko pagal juos neturi b\u016bti paskirta\u201c (8 tez\u0117).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Istorijoje yra tik keletas atvej\u0173, kai per kelerius metus viena doktrina padar\u0117 toki\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012ftak\u0105 socialiniam kontekstui. \u0160i doktrina yra pagrindinis skirtumas tarp liuteron\u0173 ir katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173. \u0160ias Ba\u017eny\u010dias skiria ne celibatas, ne ausin\u0117 i\u0161pa\u017eintis kunigui ar Marijos garbinimo kultas, kaip m\u0117gstama pasteb\u0117ti liaudyje, bet mokymas, kad \u017emogus i\u0161teisinamas ne per darbus, o vien tik per tik\u0117jim\u0105. Geri darbai yra gyvo tik\u0117jimo vaisius, tai \u017eenklas, kad \u017emogus yra apdovanotas Kristaus teisumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvoje reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105 prad\u0117jo platinti buv\u0119 katalik\u0173 kunigai, pirmieji reformatoriai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis. Prie to ypa\u010d prisid\u0117jo Karaliau\u010diaus universitetas, kurio Teologijos fakultetas tapo Ma\u017eosios Lietuvos liuteronyb\u0117s \u017eidiniu. Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 jo student\u0173 M. Ma\u017evydas para\u0161\u0117 liuteroni\u0161kojo tik\u0117jimo santrauk\u0105 \u2013 Katekizm\u0105, taip pat pirm\u0105j\u0105 liuteroni\u0161k\u0105 liturgij\u0105 lietuvi\u0173 kalba, i\u0161vert\u0117 pirm\u0105sias giesmes. Kadangi Reformacijos tikslas buvo \u0161viesti liaud\u012f, kad toji pati gal\u0117t\u0173 skaityti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, tai Karaliau\u010diaus universiteto absolventas kunigas Jonas Bretk\u016bnas 1589 metais i\u0161ver\u010dia Biblij\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Til\u017e\u0117s kunigas Danielius Kleinas 1653 m. para\u0161o pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105. O pra\u0117jus dar \u0161imtui met\u0173 Tolminkiemio kunigas Kristijonas Donelaitis sukuria pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 poem\u0105 \u201eMetai\u201c. Vaclovo Bir\u017ei\u0161kos bibliografiniais ir biografiniais duomenimis, i\u0161 XVI\u2013XVII am\u017eiuje ra\u0161tij\u0105 k\u016brusi\u0173 102 asmen\u0173 net 88 buvo protestantai. [4] Visa tai yra nenugin\u010dijamas protestant\u0173 \u012fna\u0161as \u012f Lietuvos kult\u016br\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvoje i\u0161plito ne liuteron\u0173, bet evangelik\u0173 reformat\u0173 tik\u0117jimas (Ulricho Cvinglio ir Jono Kalvino mokymo sek\u0117jai), kuruojamas Radvil\u0173. Ta\u010diau Marijos \u017eem\u0117 netapo protestanti\u0161ka \u0161alimi, kaip tai atsitiko su daugeliu Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173, nes \u010dia Reformacij\u0105 sustabd\u0117 j\u0117zuit\u0173 ordinas. Taigi protestantai (evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai) \u010dia visad sudar\u0117 ma\u017eum\u0105. Protestant\u0173 parapijos \u012fsik\u016br\u0117 visuose did\u017eiuosiuose Lietuvos miestuose ir palei sien\u0105 su protestanti\u0161ka Ryt\u0173 Pr\u016bsija bei Latvija. Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 skai\u010dius i\u0161augo po Klaip\u0117dos kra\u0161to, kurio absoliu\u010di\u0105 gyventoj\u0173 daugum\u0105 sudar\u0117 evangelikai liuteronai, prijungimo prie Lietuvos. Tad iki II pasaulinio karo evangelik\u0173 liuteron\u0173 b\u016bta apie 200 t\u016bkstan\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvoje daug kalbama apie Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios persekiojimus pokario metais. Ta\u010diau evangelik\u0173 liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia nukent\u0117jo nepalyginamai daugiau. 1944 metais at\u016b\u017eiant Ryt\u0173 frontui buvo paskelbta Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventoj\u0173 evakuacija, kurios metu savo valia ir prievarta Lietuv\u0105 paliko ma\u017edaug apie pusantro \u0161imto t\u016bkstan\u010di\u0173 liuteron\u0173. Kita emigracijos banga \u012fvyko 1958\u20131961 metais, kai Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 paliko beveik visa likusioji liuteron\u0173 dalis. Atsitiko taip, kad dalis parapij\u0173, iki karo tur\u0117jusi\u0173 daugiau kaip 6 t\u016bkst. nari\u0173, \u0161iandien teturi 100\u2013300. Sovietin\u0117 vald\u017eia taip pat nesnaud\u0117. Jos pastangomis buvo u\u017edaryta daugiau nei du tre\u010ddaliai parapij\u0173 bei sugriauta ma\u017edaug tiek pat ba\u017eny\u010di\u0173. \u012evyko tai, k\u0105 liudija prana\u0161as Izaijas sakydamas, kad i\u0161 med\u017eio teliko tik kelmas (Iz 6, 13). Ta\u010diau Ba\u017eny\u010dia liko gyva ir vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 liudijo Krist\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dioje pamaldos vyksta pagal Liuterio reformuot\u0105 Romos katalik\u0173 liturgij\u0105. Praktikuojami tik krik\u0161to ir \u0161ventos Vakarien\u0117s (eucharistijos) sakramentai. Tai sinodin\u0117s strukt\u016bros vyskupin\u0117 Ba\u017eny\u010dia. Nuo 1968 m. Ba\u017eny\u010dia yra Pasaulin\u0117s liuteron\u0173 s\u0105jungos nar\u0117. 1996 metais Ba\u017eny\u010dia pasira\u0161\u0117 Porvoo deklaracij\u0105, kurios pagrindu su\u0117jo \u012f komunij\u0105 su Did\u017eiosios Britanijos bei Airijos anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010diomis. Dvasininkai ruo\u0161iami Klaip\u0117dos universiteto Teologijos katedroje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvoje evangelik\u0173 liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia yra pripa\u017einta kaip tradicin\u0117 religin\u0117 bendrija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Darius Petk\u016bnas<\/strong>, kunigas, baig\u0117 Talino teologijos institut\u0105, studijavo Oksfordo institute. \u0160iuo metu d\u0117sto Klaip\u0117dos universiteto Evangeli\u0161kos teologijos katedroje<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ma\u017eai kas Lietuvoje gal\u0117t\u0173 i\u0161samiau papasakoti apie \u0161i\u0105 Reformacijos Ba\u017eny\u010di\u0105. Daugumai ji asocijuojasi su tautin\u0117mis grup\u0117mis. Kretingoje liuteronai vadinami pr\u016bsais, B\u016bting\u0117je \u2013 latviais, Klaip\u0117doje \u2013 vokie\u010diais. Kas nors, Klaip\u0117dos kra\u0161to vietov\u0117se nor\u0117damas sutikti liuteron\u0173, da\u017eniausiai klausia, ne kur gyvena liuteronai, bet vokie\u010diai. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[223,105],"autorius":[615],"class_list":["post-659","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-liuteronai","tag-reformacija","autorius-darius-petkunas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/659","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=659"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/659\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":661,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/659\/revisions\/661"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=659"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=659"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=659"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=659"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}