{"id":662,"date":"2016-05-12T18:42:44","date_gmt":"2016-05-12T15:42:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=662"},"modified":"2016-05-12T18:43:17","modified_gmt":"2016-05-12T15:43:17","slug":"svarbesnieji-baznycios-istorijos-ivykiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/svarbesnieji-baznycios-istorijos-ivykiai\/","title":{"rendered":"Svarbesnieji Ba\u017eny\u010dios istorijos \u012fvykiai"},"content":{"rendered":"<h2 style=\"text-align: justify;\">Milano ediktas (313 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>David F. Wright<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>\u0160is susitarimas krik\u0161\u010dionyb\u0119 i\u0161 u\u017edraustos, persekiojamos sektos pavert\u0117 pageidautina, o netrukus ir vyraujan\u010dia Romos imperijos religija.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai i\u0161sirutuliojo i\u0161 dvejeto auk\u0161\u010diausio lygio susitikimo \u0160iaur\u0117s Italijos mieste Milane 313 m. saus\u012f. Tiedu vyrai buvo Romos imperatoriai \u2013 Konstantinas vald\u0117 Vakarus, o Licinijus \u2013 Rytus. Jie susitiko \u201epalankiomis aplinkyb\u0117mis\u201c, kaip tai i\u0161sakyta bendrame parei\u0161kime. Po daugelio kov\u0173 u\u017e imperin\u0117s vald\u017eios purpur\u0105 Romos pasaulis d\u017eiaug\u0117si tam tikra taika. Ir po did\u017eiojo persekiojimo (inicijuoto imperatori\u0173 Diokletiano ir Galerijaus 303\u2013304 m.) nes\u0117km\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia buvo prad\u0117jusi atgauti stabilum\u0105. Konstantinas ir Licinijus sutelk\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f dalykus, daran\u010dius \u012ftak\u0105 bendrai imperijos gerovei.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmiausia jie nusprend\u0117 r\u016bpintis \u201eDievybei rei\u0161kiama pagarba\u201c. Tai reikalavo garantuoti visi\u0161k\u0105 religin\u0119 laisv\u0119 krik\u0161\u010dionims, sulyginant juos su kit\u0173 religij\u0173 i\u0161pa\u017ein\u0117jais. Vadinamasis Milano ediktas tai ir suteik\u0117. Jis pa\u017eymi, kad Romos imperija galutinai atsisak\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 persekiojimo politikos. Kankini\u0173 am\u017eius baig\u0117si. Prasid\u0117jo per\u0117jimas \u012f \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kosios imperijos\u201c er\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Edikto nutarimai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasitarimas Milane neabejotinai baig\u0117si konkordatu. Bet jo s\u0105lygos mums \u017einomos tik i\u0161 \u012fsako, kur\u012f po \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161leido Licinijus. \u0160is \u012fsakas buvo pasi\u0173stas i\u0161 jo sostin\u0117s Nikomedijoje (dabar Izmitas Turkijoje, \u012f rytus netoli Bosforo esantis miestas) gretimos Bitinijos provincijos valdytojui. Krik\u0161\u010dioni\u0173 ra\u0161ytojas Laktancijus i\u0161saugojo original\u0105 lotyn\u0173 kalba, tuo tarpu Ba\u017eny\u010dios istorikas Eusebijus pateikia j\u012f graiki\u0161kai. \u0160tai kokios pagrindin\u0117s \u012fsako nuostatos:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eM\u016bs\u0173 tikslas \u2013 suteikti tiek krik\u0161\u010dionims, tiek visiems kitiems pilnutin\u0119 gali\u0105 u\u017esiimti tokiu garbinimu, kokio trok\u0161ta kiekvienas asmuo, idant kad ir kokia Dievyb\u0117 gyvent\u0173 danguje, ji b\u016bt\u0173 palanki ir maloninga mums ir visiems, kas yra atiduotas m\u016bs\u0173 vald\u017eiai. Tod\u0117l mes man\u0117me esant sveika ir itin tinkama nustatyti savo tiksl\u0105, kad neb\u016bt\u0173 atsakyta visi\u0161ko pakantumo n\u0117 vienam asmeniui, kuris savo protu yra atsidav\u0119s arba krik\u0161\u010dioni\u0173 kultui, arba tai religijai, kuriai jis asmeni\u0161kai jau\u010dia es\u0105s tinkamiausias. Mums malonu panaikinti visas s\u0105lygas, kurios buvo ankstesniuose potvarkiuose, nusi\u0173stuose j\u016bs\u0173 tarnybai apie krik\u0161\u010dionis, idant kiekvienas i\u0161 t\u0173, kurie turi bendr\u0105 nor\u0105 i\u0161pa\u017einti krik\u0161\u010dioni\u0173 religij\u0105, nuo \u0161ios akimirkos gal\u0117t\u0173 laisvai ir bes\u0105lygi\u0161kai prad\u0117ti anos laikytis be kokio nors trukdymo ar nerimo\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012esaku r\u016bpinamasi laiduoti vienod\u0105 elges\u012f su visais: \u201enegalima suma\u017einti n\u0117 vienos religijos garb\u0117s\u201c. Bet nurodymuose gr\u0105\u017einti krik\u0161\u010dionims vis\u0105 per persekiojimus nusavint\u0105 nuosavyb\u0119 galima pajusti stipri\u0105 prokrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 nuotaik\u0105. Tai galiojo nuosavybei, priklausan\u010diai ir individualiems krik\u0161\u010dionims, ir bendruomen\u0117ms \u2013 ir neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kas buvo esami savininkai, kurie gal\u0117jo kreiptis \u012f valstyb\u0119 kompensacijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012egyvendindamas \u0161iuos potvarkius valdytojas tur\u0117jo teikti krik\u0161\u010dionims \u201eveiksmingiausi\u0105 tarpininkavim\u0105\u201c garantuodamas, kad s\u0105lygos b\u016bt\u0173 paskelbtos visiems.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konstantino ir Licinijaus manymu, \u201edievi\u0161kasis palankumas mums, kurie jau patyr\u0117me j\u012f tokioje daugyb\u0117je reikal\u0173, ir toliau nuolat teiks klest\u0117jim\u0105 ir s\u0117km\u0119, o sykiu ir laim\u0119 valstybei.\u201c<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Edikto reik\u0161m\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Konstantino pavaldiniai Vakar\u0173 imperijoje jau buvo patyr\u0119 pakantum\u0105 ir naudojosi \u0161iame \u012fsake i\u0161vardytomis nuosavyb\u0117s teis\u0117mis. Vis d\u0117lto edikto reik\u0161m\u0117 yra neprilygstama (net jei turime pripa\u017einti jo tradicinio pavadinimo netikslum\u0105, nes tai nebuvo ediktas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik prie\u0161 kelis m\u0117nesius Konstantinas buvo tap\u0119s pirmuoju Romos imperatoriumi, susiejusiu savo likim\u0105 su krik\u0161\u010dionimis. Nors Milano auk\u0161\u010diausio lygio susitikimas \u012fsak\u0117 tik grie\u017et\u0105 lygyb\u0119 krik\u0161\u010dionims greta kit\u0173 religij\u0173 i\u0161pa\u017ein\u0117j\u0173, \u017einodami, kas bus toliau, skaitome tarp eilu\u010di\u0173 ir atpa\u017e\u012fstame u\u017euomin\u0105 apie b\u016bsimus dalykus. Dar nepasibaigus IV a. ortodoksin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117 tapo vienintele oficialia Romos imperijos religija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasikeitimai krik\u0161\u010dionybei buvo reik\u0161mingi. Iki \u0161ios dienos valstybin\u0117s Ba\u017eny\u010dios \u012fam\u017eina t\u0105 IV a. parengt\u0105 sureguliavim\u0105 tarp krik\u0161\u010dionyb\u0117s ir imperijos. Tuo tarpu krik\u0161\u010dionys nepriklausomose, \u201elaisvose\u201c Ba\u017eny\u010diose Konstantino revoliucij\u0105 seniai laiko vos ne krik\u0161\u010dionyb\u0117s nuopuoliu, beveik tokiu pat pra\u017e\u016btingu kaip Adomo ir Ievos nuopuolis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena ai\u0161ku: Milane pareik\u0161tas nieko nei\u0161skiriantis pakantumas visiems ilgai netruko, neda\u017enai jis vyravo ir v\u0117lesniais am\u017eiais. Be abejo, \u012fsako sentimentai jau vien d\u0117l savo kilnumo \u0161iandien pateisina m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>David F. Wright<\/strong>, Edinburgo universiteto Teologijos fakulteto dekanas<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Nik\u0117jos pirmasis Susirinkimas (325 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Bruce L. Shelley<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Pirmajame Ba\u017eny\u010dios visuotiniame Susirinkime buvo svarstomas papras\u010diausias, ta\u010diau ir giliausias klausimas: kas yra J\u0117zus Kristus?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">325 m. liepos 4-oji buvo \u012fsimintina diena. Apie 300 krik\u0161\u010dioni\u0173 vyskup\u0173 ir diakon\u0173 i\u0161 rytin\u0117s Romos imperijos pus\u0117s atvyko \u012f Nik\u0117j\u0105, ma\u017e\u0105 miestel\u012f netoli Bosforo s\u0105siaurio, esan\u010dio tarp Juodosios ir Vidur\u017eemio j\u016br\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasitarim\u0173 sal\u0117je, kur jie lauk\u0117, buvo stalas. Ant jo gul\u0117jo atversta evangelij\u0173 kopija. Imperatorius Konstantinas Didysis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f sal\u0119 apsitais\u0119s didingais brangakmeniais inkrustuotais daugiaspalviais brokatais, bet i\u0161 pagarbos krik\u0161\u010dioni\u0173 vadovams be \u012fprastos kareivi\u0173 palydos. Kalb\u0117jo trumpai. Ba\u017enytininkams pasak\u0117, kad jie turi pasiekti kok\u012f nors susitarim\u0105 d\u0117l esmini\u0173 juos skirian\u010di\u0173 klausim\u0173. \u201eNesutarimas Ba\u017eny\u010dioje, \u2013 sak\u0117 jis, \u2013 yra blogiau nei karas\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nauja diena<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vyskupai ir diakonai buvo did\u017eiai sujaudinti. Po trij\u0173 am\u017ei\u0173 periodi\u0161k\u0173 persekiojim\u0173, sukurstyt\u0173 kurio nors Romos imperatoriaus, ar tikrai jie susirinko vieno i\u0161 imperatori\u0173 akivaizdoje ne kaip prie\u0161ai, bet kaip s\u0105jungininkai? Kai kurie i\u0161 j\u0173 ne\u0161iojo randus nuo imperatoriaus rimbo kir\u010di\u0173. Vienam ganytojui i\u0161 Egipto tr\u016bko akies; kitas buvo luo\u0161as abiem rankom \u2013 nuo raudonai \u012fkaitint\u0173 gele\u017ei\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet Konstantinas numet\u0117 persekiojimo kard\u0105, kad paimt\u0173 kry\u017ei\u0173. Prie\u0161 pat lemiam\u0105 m\u016b\u0161\u012f 312 m. jis atsivert\u0117 \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nik\u0117ja \u017eenklino nauj\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s dien\u0105. Buv\u0119 persekioti I\u0161ganytojo sek\u0117jai, apsivilk\u0119 lininiais drabu\u017eiais, tapo garbiais purpuru apsitaisiusi\u0173 imperatori\u0173 patar\u0117jais. Kadaise niekinta religija buvo betampanti valstybine, dvasiniu vieningos visuomen\u0117s cementu, visuomen\u0117s, kur vie\u0161as ir asmeninis gyvenimas buvo suvienytas krik\u0161\u010dioni\u0161kos doktrinos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau jei krik\u0161\u010dionyb\u0117 nor\u0117jo b\u016bti kaip imperijos cementas, ji tur\u0117jo laikytis vieno tik\u0117jimo. Taigi imperatoriai \u0161auk\u0117 tokius Ba\u017eny\u010dios susirinkimus kaip Nik\u0117jos, mok\u0117jo u\u017e keli\u0105 turintiems dalyvauti vyskupams ir spaud\u0117 Ba\u017eny\u010dios vadovus siekti mokymo vienyb\u0117s. Krik\u0161\u010dioni\u0173 imperatori\u0173 am\u017eius buvo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0173 (kredo) am\u017eius; o tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimai buvo derm\u0117s \u012frankiai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Varginantis klausimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160\u012f imperatoriaus spaudim\u0105 matome i\u0161 darbo Nik\u0117joje, pirmajame visuotiniame Ba\u017eny\u010dios Susirinkime. Problema, kuri\u0105 Konstantinas tik\u0117josi vyskupus i\u0161spr\u0119siant, buvo diskusija d\u0117l arijonizmo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arijus, \u012ftakingas Baukalio Ba\u017eny\u010dios Aleksandrijoje, Egipte, ganytojas, mok\u0117, kad Kristus buvo daugiau nei \u017emogus, bet ka\u017ekas ma\u017eiau nei Dievas. Jis sak\u0117, kad Dievas i\u0161 prad\u017ei\u0173 gyveno vienas ir netur\u0117jo S\u016bnaus. Paskui suk\u016br\u0117 S\u016bn\u0173, kuris savo ruo\u017etu suk\u016br\u0117 visa kita. \u0160i id\u0117ja kai kuriuose kultuose i\u0161likusi ir \u0161iandien.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arijus tik\u0117jim\u0105 \u012f Krist\u0173 padar\u0117 suprantam\u0105, ypa\u010d kai savo mokym\u0105 surimavo s\u0105mojingais rimais ir pritaik\u0117 jiems lengvai \u012fsimenamas melodijas. Net krovikai Aleksandrijos prieplaukose i\u0161kraudami \u017euv\u012f gal\u0117jo ni\u016bniuoti paprastas daineles.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arijaus mokymas buvo ypa\u010d patrauklus daugeliui neseniai \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119 atsivertusi\u0173j\u0173. Tai buvo lyg j\u0173 vaikyst\u0117s pagoni\u0173 religijos: auk\u0161\u010diausias Dievas, kuris gyvena vienas, sukuria kelis ma\u017eesnius dievus, kurie atlieka Dievo darb\u0105, kursuodami pirmyn atgal i\u0161 dangaus \u012f \u017eem\u0119. \u0160iems buvusiems pagonims pasirod\u0117 sunkiai suprantamas krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas, kad Kristus, Dievo \u017dodis, egzistavo nuo am\u017ei\u0173 prad\u017eios ir kad jis lygus Visagaliui T\u0117vui. Taigi arijonizmas plito sukeldamas r\u016bpest\u012f Konstantinui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susirinkimui susib\u016brus, daugelis Nik\u0117jos vyskup\u0173 buvo pasireng\u0119 kompromisui. Ta\u010diau vienas jaunas diakonas i\u0161 Aleksandrijos pasiprie\u0161ino. Atanazas, remiamas savo vyskupo Aleksandro, atkakliai tvirtino, kad Arijaus doktrina krik\u0161\u010dionyb\u0119 paliko be dievi\u0161kojo I\u0161ganytojo. Jis reikalavo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo, kuris ai\u0161kiai nusakyt\u0173 pilnutin\u0119 J\u0117zaus Kristaus dievyst\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gin\u010duose dalyvav\u0119s moky\u010diausias vyskupas Ba\u017eny\u010dios istorikas Eusebijus i\u0161 Cezar\u0117jos (imperatoriaus draugas bei gerb\u0117jas ir nery\u017etingas Arijaus r\u0117m\u0117jas) i\u0161k\u0117l\u0117 savo kredo \u2013 tikriausiai kaip savo abejotinos ortodoksijos \u012frodym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau dauguma ganytoj\u0173 pripa\u017eino, jog tam, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias Arijaus mokymui, reikia ka\u017eko specifi\u0161kesnio. \u0160iam tikslui jie i\u0161trauk\u0117 dar vien\u0105 kredo, tikriausiai i\u0161 Palestinos. Jame jie \u012fterp\u0117 ypa\u010d svarbi\u0105 frazi\u0173 serij\u0105: \u201eTikras Dievas i\u0161 Dievo, gim\u0119s, bet ne sukurtas, vienos prigimties su T\u0117vu&#8230;\u201c S\u0105vok\u0105 <em>homo ousion<\/em>, \u201evienos prigimties\u201c tikriausiai pateik\u0117 vyskupas Osijus i\u0161 Kordobos (miestas \u0161iandienin\u0117je Ispanijoje). Kadangi jis tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 Konstantinui, imperatoriaus nuomon\u0117s svoris buvo mestas \u012f t\u0105 svarstykli\u0173 pus\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po ilg\u0173 debat\u0173 visi Susirinkimo vyskupai, i\u0161skyrus du, sutiko su kredo, kuriuo i\u0161pa\u017e\u012fstamas tik\u0117jimas \u201eVien\u0105 Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173, &#8230;tikr\u0105 Diev\u0105 i\u0161 tikro Dievo.\u201c Konstantinas buvo patenkintas manydamas, kad klausimas i\u0161spr\u0119stas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Nei\u0161spr\u0119stas klausimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau pasirod\u0117, kad vien Nik\u0117ja ma\u017eai k\u0105 i\u0161sprend\u0117. Vis\u0105 kit\u0105 \u0161imtmet\u012f Nik\u0117jos ir Arijaus po\u017ei\u016briai \u012f Krist\u0173 gr\u016bm\u0117si d\u0117l vir\u0161enyb\u0117s. Pirmiausia Konstantinas, o paskui jo \u012fp\u0117diniai nuolatos \u012fsiki\u0161davo, kad atsikratyt\u0173 vienu ba\u017enytininku arba i\u0161tremt\u0173 kit\u0105. Ba\u017eny\u010dios pamald\u0173 kontrol\u0117 pernelyg da\u017enai priklaus\u0117 nuo imperatoriaus palankumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ilga kova d\u0117l imperin\u0117s vald\u017eios ir teologin\u0117s kalbos pasiek\u0117 apog\u0117j\u0173 V a. viduryje Chalkedono Susirinkime Ma\u017eojoje Azijoje (\u0161iandienin\u0117 Turkija). Ten Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai galutinai nusprend\u0117, kad J\u0117zus buvo tikras Dievas. Ir pagaliau Susirinkimas i\u0161pa\u017eino, kad \u0161is absoliutus \u017emogus ir \u0161is absoliutus Dievas buvo vienas visi\u0161kai normalus asmuo. Kitaip tariant, J\u0117zus viename asmenyje suderino dvi prigimtis \u2013 \u017emogi\u0161k\u0105 ir dievi\u0161k\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is klasikinis, ortodoksinis tvirtinimas i\u0161 Chalkedono padar\u0117 \u012fmanom\u0105 J\u0117zaus istorij\u0105 pasakoti kaip ger\u0105j\u0105 naujien\u0105. Kadangi J\u0117zus buvo normalus \u017emogus, kaulas i\u0161 m\u016bs\u0173 kaulo ir k\u016bnas i\u0161 m\u016bs\u0173 k\u016bno, jis gal\u0117jo \u012fvykdyti kiekvien\u0105 Dievo moralinio \u012fstatymo reikalavim\u0105 ir gal\u0117jo kent\u0117ti ir mirti tikra mirtimi. Kadangi jis buvo tikrai Dievas, jo mirtis gal\u0117jo atsiteisti dievi\u0161kam teisingumui. Pats Dievas pateik\u0117 auk\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Nik\u0117jos Susirinkimas pad\u0117jo kertin\u012f akmen\u012f ortodoksiniam J\u0117zaus Kristaus supratimui. Tas pamatas nuo tol tebestovi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Bruce L. Shelley,<\/strong> Ba\u017eny\u010dios istorijos profesorius Denverio seminarijoje<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Benediktas para\u0161o \u201eRegul\u0105\u201c (540 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bennett D. Hill<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Jo lanks\u010dios, atlaid\u017eios gair\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomenei visiems laikams suformavo vienuolin\u012f gyvenim\u0105 \u2013 ir paveik\u0117 Vakar\u0173 visuomen\u0119.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi turime \u012fkurti Vie\u0161paties tarnyst\u0117s mokykl\u0105, institucij\u0105, kuria tikim\u0117s neliepti nieko \u0161iurk\u0161taus ir \u017eiauraus,\u201c \u2013 ra\u0161\u0117 Benediktas savo <em>Regulos<\/em> pratarm\u0117je. \u0160v. Benedikto <em>Regula<\/em> yra trumpas dokumentas, gal kokie 13 t\u016bkst. \u017eod\u017ei\u0173, ta\u010diau jis paveik\u0117 visas organizuoto religinio gyvenimo, protestant\u0173 ir katalik\u0173, formas Vakaruose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skaitant \u201eRegul\u0105\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai sp\u0117lioja, kad Benediktas (apie 480\u2013549 m.) <em>Regul\u0105<\/em> para\u0161\u0117 VI a. prad\u017eioje (a) kaip konstitucij\u0105 savo paties tarp Romos ir Neapolio \u012fkurtam Monte Kasino vienuolynui arba (b) pra\u0161ant kitoms vietin\u0117ms vienuolin\u0117ms bendruomen\u0117ms, arba (c) atsiliepdamas \u012f popie\u017eiaus pra\u0161ym\u0105 sudaryti normatyvin\u012f vadov\u0105 daugeliui vienuoli\u0173 grupi\u0173 visoje Italijoje ir krik\u0161\u010dioni\u0161kuosiuose Vakaruose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 Regula<\/em> \u2013 tai sukaupta dvasin\u0117 ankstesni\u0173 vienuolin\u0117s patirties am\u017ei\u0173 i\u0161mintis. Ji kyla i\u0161 Egipto dykum\u0173 t\u0117v\u0173 mokym\u0173, vienuolinio gyvenimo piet\u0173 Europoje patirties ir (ypa\u010d) i\u0161 <em>Mokytojo Regulos<\/em>, ilgo, labai detalaus ir pamokomojo dokumento. Klasikiniais mastais Benediktas nebuvo labai i\u0161silavin\u0119s: jo <em>Reguloje<\/em> n\u0117ra n\u0117 vienos nuorodos \u012f kok\u012f nors senov\u0117s graik\u0173 ar lotyn\u0173 autori\u0173. Bet ji parodo j\u012f giliai pa\u017e\u012fstant \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 ra\u0161tus ir Egipto vienuolin\u0119 tradicij\u0105, toki\u0105, kokia ji at\u0117jo \u012f Vakarus per Jono Kasijono <em>Institutus<\/em> ir <em>Konferencijas<\/em>. \u0160iuolaikiniai mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 jam padariusi Senojo Testamento (ir deuterokanonini\u0173 knyg\u0173) i\u0161minties literat\u016bra \u2013 Psalmynas, Siracido ir I\u0161minties knygos.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Gyvenant pagal \u201eRegul\u0105\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Benedikto <em>Regula<\/em> apima tiek teorinius vienuolinio gyvenimo principus, tiek praktinius, kasdieninius nurodymus. Benediktas leido \u012fstatymus pasaulie\u010di\u0173 bendruomenei, geranori\u0161kai valdomai abato \u2013 bendruomenei, kurios tikslas buvo Dievo \u0161lovinimas ir individualaus vienuolio i\u0161sigelb\u0117jimas. Po noviciato (naujokyno) arba bandymo met\u0173 vienuolis priimdavo tris \u012f\u017eadus: pastovumo, vienuolio gyvensenos tobulinimo ir klusnumo. Benediktinis gyvenimas rei\u0161k\u0117 apsimarinim\u0105 tylos dvasia meld\u017eiantis bei dirbant ir apib\u016bdinam\u0105 nuosaikumu ir lankstumu visur kur. \u0160is lankstumas ir tai, k\u0105 \u0161v. Grigalius Didysis vadina <em>Regulos<\/em> \u201ediskreti\u0161kumu\u201c, i\u0161skiria benediktin\u012f gyvenim\u0105 i\u0161 ankstesni\u0173 grie\u017etesni\u0173 vienuolinio gyvenimo form\u0173 ir padeda paai\u0161kinti <em>Regulos <\/em>paplitim\u0105. Pavyzd\u017eiui, aptardamas valg\u012f ir g\u0117rim\u0105, Benediktas ra\u0161\u0117 (40 sk.): \u201eNors skaitome, kad vynas vienuoliams n\u0117ra tinkamas g\u0117rimas, ta\u010diau kadangi m\u016bs\u0173 dienomis j\u0173 ne\u012fmanoma tuo \u012ftikinti, bent sutikime negerti per daug, o tik saikingai, \u2018nes vynas i\u0161veda i\u0161 kelio protingus vyrus (Sir 19,2)\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Benediktas nor\u0117jo, kad vienuolio dienos a\u0161is b\u016bt\u0173 liturgija, <em>opus Dei <\/em>(Dievo darbas): \u201eTaigi teneb\u016bna nieko auk\u0161\u010diau u\u017e Dievo darbuot\u0119\u201c (43 sk.). Liturginis kodeksas susid\u0117jo i\u0161 naktinio bud\u0117jimo, t. y. vigilij\u0173 ir septyni\u0173 dienos valand\u0173 (au\u0161rin\u0117s, pirmosios, tre\u010diosios, \u0161e\u0161tosios, devintosios, vakarin\u0117s ir dienos baigiamosios), kaip patariama Ps 119,147. 164. Per kiekvien\u0105 liturgin\u0119 valand\u0105 vienuoliai garsiai skait\u0117 psalmes su priegiesmiais, perskirtas tylios maldos, himn\u0105 ir skaitinius i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to bei Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 \u0161ioms \u0160v. Ra\u0161to vietoms para\u0161ytus komentarus. Benedikto dienomis buvo praktikuojama per savait\u0119 perskaityti visas 150 psalmi\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160v. Benediktas planavo, kad vienuolynas b\u016bt\u0173 ekonomi\u0161kai nepriklausomas visuomeninis-\u016bkinis vienetas, \u201etaip sudarytas, kad jame b\u016bt\u0173 visa, kas reikalingiausia, \u2013 vanduo, mal\u016bnas ir sodas, \u012fvairi\u0173 amat\u0173 dirbtuv\u0117s. Tada vienuoliams nereik\u0117s bastytis u\u017e vienuolyno, nes tai anaiptol n\u0117ra gerai j\u0173 sieloms\u201c (66 sk.). Tvirtinama, kad \u201edykumas yra sielos prie\u0161as; tod\u0117l tam tikru metu broliai tur\u0117t\u0173 u\u017esiimti rank\u0173 darbu, o kitu \u2013 dvasiniais skaitymais\u201c (48 sk.). <em>Regula <\/em>nurodo, kad visi sveiki vienuoliai dal\u012f dienos praleist\u0173 dirbdami rank\u0173 darb\u0105. \u010cia Benediktas \u012fne\u0161\u0117 did\u017eiul\u012f ind\u0117l\u012f \u012f darbo orumo samprat\u0105. Senov\u0117s pasaulis rank\u0173 darb\u0105 laik\u0117 \u017eeminan\u010diu ir idealizavo laisvalaikio kupin\u0105 gyvenim\u0105. Laisvas \u017emogus, bajoras, nedirbo rankomis. Benediktas dav\u0117 suprasti, kad rank\u0173 darbas, net be jo ekonomin\u0117s naudos, fiziniu bei psichologiniu po\u017ei\u016briu yra sveikas, vertingas u\u017esi\u0117mimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Benediktas savo vienuolyn\u0105 vadino \u201etarnyst\u0117s Vie\u0161pa\u010diui mokykla\u201c, ir \u017eod\u012f \u201emokykla\u201c vartojo tiek dvasine, tiek intelektine prasme. Vienuolyne vienuolis mok\u0117si tarnauti Vie\u0161pa\u010diui, pama\u017eu naikindamas savo klaidas bei nuod\u0117mes ir garbindamas Visagal\u012f liturgin\u0117mis valandomis. Ta\u010diau kad \u0161lovint\u0173 Vie\u0161pat\u012f per <em>opus Dei<\/em>, vienuolis tur\u0117jo i\u0161mokti skaityti. I\u0161 Benedikto grynai dvasin\u0117s sampratos vienuolynuose palaipsniui i\u0161sirutuliojo mokyklos, kuri\u0173 praktinis tikslas buvo jaun\u0173 vienuoli\u0173 ir vietin\u0117s diduomen\u0117s vaik\u0173 \u0161vietimas. Tarp 600 ir 1000 met\u0173, periodu, kur\u012f Johnas Henry Newmanas (Ni\u016bmanas) pavadino \u201eBenedikto am\u017eiais\u201c, vienuolyn\u0173 mokyklos teik\u0117 did\u017eium\u0105 i\u0161 Vakar\u0173 Europoje prieinamo lavinimo. Knygos b\u016btinos bet kuriai mokyklai, ir knyg\u0173 bei rankra\u0161\u010di\u0173 ruo\u0161imas tapo b\u016bdingu vienuoli\u0173 amatu. Ta\u010diau prie\u0161ingai populiariam \u0161iuolaikiniam po\u017ei\u016briui, dauguma viduram\u017ei\u0173 vienuoli\u0173 nebuvo \u012ftraukti \u012f rankra\u0161\u010di\u0173 perra\u0161in\u0117jim\u0105. Greta akivaizdaus fakto, kad dideliame (ar ma\u017eame) \u016bkyje reik\u0117jo dirbti \u012fvair\u0173 darb\u0105, ai\u0161ku ir tai, kad bet kuriame am\u017eiuje nedaug \u017emoni\u0173 teturi polinkio ar i\u0161tverm\u0117s ilgam literat\u016briniam ir intelektiniam darbui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Suprantant \u201eRegul\u0105\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Benediktas savo <em>Regul\u0105 <\/em>laik\u0117 vadovu paprastiems vyrams ir moterims, o ne \u0161ventiesiems, mistikams ar intelektualams. <em>Regula <\/em>numato, kad naujai atvykusis \u012f vienuolyn\u0105 gali netur\u0117ti jokios ankstesn\u0117s asketin\u0117s patirties ir net neb\u016bti itin stipriai link\u0119s \u012f religin\u012f (vienuolin\u012f) gyvenim\u0105. Patarime abatui \u201eTegu jis vienuolyne nei\u0161skiria n\u0117 vieno&#8230; Tegu auk\u0161takilmis neb\u016bna laikomas svarbesniu nei buv\u0119s vergas\u201c (2 sk.) Benediktas numat\u0117, kad \u012f vienuolyn\u0105 gali \u012fstoti asmenys i\u0161 vis\u0173 socialini\u0173 klasi\u0173. Jo patarimas vienuoliams \u2013\u201eTegu jie kuo kantriausiai pakelia vienas kito tr\u016bkumus, ar jie b\u016bt\u0173 k\u016bno, ar b\u016bdo\u201c (72 sk.) \u2013 ai\u0161kiai numat\u0117 bendruomen\u0117je b\u016bsiant labai skirting\u0173 (ir galb\u016bt sunki\u0173) asmenyb\u0117s tip\u0173. Ir v\u0117l savo rekomendacijoje abatui \u2013 \u201etegu jis visada gailestingum\u0105 i\u0161kelia vir\u0161 teisingumo &#8230;tegu prie\u0161 akis laiko savo paties trapum\u0105 ir prisimena, kad nereikia nulau\u017eti silpnos nendr\u0117s\u201c (64 sk.) \u2013 Benediktas primygtinai si\u016bl\u0117 gailesting\u0105, o ne diktatori\u0161k\u0105 valdym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kokios yra <em>Regulos<\/em> did\u017eios \u012ftakos Vakar\u0173 kult\u016brai prie\u017eastys? Tai <em>Reguloje<\/em> atsiskleid\u017eianti silpnumo ir nes\u0117km\u0117s atjauta, sykiu i\u0161keliant auk\u0161tus idealus; jos lankstumas ir pritaikomumas; jos monarchinio valdymo forma, o drauge ir pagarba individo laisvei; ir jos prie\u017eod\u017eiu virt\u0119s diskreti\u0161kumas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160v. <em>Benedikto Regula<\/em> turi i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119. \u0160iuolaikiniam pasauliui ji paliko sutvarkyto ir disciplinuoto gyvenimo tradicij\u0105, did\u012f senovin\u0117s liturgijos vertinim\u0105, turtingos literat\u016brin\u0117s kult\u016bros i\u0161mint\u012f, pagarb\u0105 darbo orumui, u\u017ejautos kupin\u0105 \u017emogaus dalios samprat\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Bennett D. Hill<\/strong>, istorijos profesorius D\u017eord\u017etauno universitete Va\u0161ingtone<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Jeronimas u\u017ebaigia Vulgat\u0105 (405 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Stephen Lang<\/em><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160is vertimas \u012f lotyn\u0173 kalb\u0105 \u0161imtme\u010diais buvo i\u0161skirtinis Biblijos tekstas \u2013 ir nustat\u0117 mat\u0105 b\u016bsimiems vert\u0117jams.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Eusebijus Hieronimas Sofronijus, su d\u0117kingumu prisimenamas kaip Jeronimas, \u0117jo aplinkkeliu ir tapo vienu i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 Biblijos vert\u0117j\u0173 istorijoje. Jis gim\u0117 \u0160iaur\u0117s ryt\u0173 Italijoje 345 m. 29-eri\u0173 met\u0173 jis jau buvo i\u0161silavin\u0119s mokslininkas ir asketas. Tada susapnavo sapn\u0105, kaltinant\u012f j\u012f u\u017e tai, kad jam r\u016bpi pasaulietinis mokytumas (\u201eTu esi Cicerono, \u2013 i\u0161girdo per sapn\u0105, \u2013 ne Kristaus sek\u0117jas\u201c). Tad kelet\u0105 kit\u0173 met\u0173 Jeronimas gyveno asketi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 Sirijos dykumoje, studijuodamas ir perra\u0161in\u0117damas \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir mokydamasis hebraj\u0173 kalbos. 382 m. jis tapo popie\u017eiaus Damazo sekretoriumi, ir tai, kaip pasirod\u0117, buvo lemtinga data. Kai stojo Damazo tarnybon, jis turb\u016bt buvo did\u017eiausias krik\u0161\u010dioni\u0173 mokslininkas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Motyvacija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeronimo dienomis bendroji graik\u0173, Naujojo Testamento kalba, buvo pla\u010diai \u017einoma visoje Romos imperijoje. Senasis Testamentas irgi egzistavo populiaria graiki\u0161ka forma, Septuaginta, taigi kas mok\u0117jo graik\u0173 kalb\u0105, gal\u0117jo susipa\u017einti su visa Biblija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau kai kurie imperijos gyventojai nemok\u0117jo graiki\u0161kai. Tad ankstyvieji vertimai pasirodydavo \u012fvairiomis kalbomis, da\u017eniausiai lotyn\u0173 (tampan\u010dia literat\u016brine Vakar\u0173 imperijos kalba), sir\u0173 ir kopt\u0173. Kad ir kokie strop\u016bs buvo ankstyvieji vert\u0117jai, jie ne visad gerai mok\u0117jo graiki\u0161kai. Netrukus \u0117m\u0117 cirkuliuoti daug sen\u0105ja lotyn\u0173 kalba ra\u0161yt\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173, prastos kokyb\u0117s ir da\u017enai vienas nuo kito gerokai besiskirian\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lai\u0161ke popie\u017eiui Damazui Jeronimas paai\u0161kino problem\u0105 ir pasi\u016bl\u0117 sprendim\u0105: \u201eJei mes turime susieti savo tik\u0117jim\u0105 su lotyni\u0161kais tekstais, m\u016bs\u0173 oponentams reikia pasakyti, su kuriais; nes yra beveik tiek pat tekst\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kiek yra kopij\u0173. Jei, kita vertus, turime surankioti ties\u0105 lygindami <em>daugel\u012f<\/em>, kod\u0117l negr\u012f\u017eus prie originalaus graiki\u0161ko ir nepataisius neatid\u017ei\u0173 vert\u0117j\u0173 \u012fvest\u0173 klaid\u0173 ir klaidinan\u010di\u0173 pakeitim\u0173, padaryt\u0173 savimi pasitikin\u010di\u0173, bet nemok\u0161\u0173 kritik\u0173, ir dar visa, kas buvo \u012fterpta ar pakeista veikiau miegan\u010di\u0173, nei budri\u0173 perra\u0161in\u0117toj\u0173?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Damazas pasi\u016bl\u0117 Jeronimui atlikti nauj\u0105 Biblijos vertim\u0105 \u012f lotyn\u0173 kalb\u0105, tok\u012f, kuris atmest\u0173 senesni\u0173 vertim\u0173 netikslumus. Damazas nor\u0117jo, kad Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dia b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai lotyni\u0161ka; vienas b\u016bdas tam \u012fvykdyti buvo pateikti patikim\u0105 lotyni\u0161k\u0105 Biblijos vertim\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Darbas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeronimas prad\u0117jo versti 382 m. Jis skelb\u0117 grie\u017et\u0105 asketizm\u0105 ir \u012f savo gyvenimo b\u016bd\u0105 patrauk\u0117 daug moter\u0173. Ta\u010diau netrukus priekai\u0161tai d\u0117l jo santyki\u0173 su jomis ir kaltinimas, kad asketiniai suvar\u017eymai paskatino vienos moters mirt\u012f, privert\u0117 Jeronim\u0105 tuoj po popie\u017eiaus Damazo mirties 384 m. i\u0161 Romos persikelti \u012f \u0161vent\u0105j\u0105 \u017eem\u0119. Jis \u012fsik\u016br\u0117 Betliejuje, ra\u0161\u0117 ir studijavo, pri\u017ei\u016br\u0117jo vienuolyn\u0105 ir patarin\u0117jo moterims, atsekusioms paskui j\u012f i\u0161 Romos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po 23 met\u0173 Jeronimas baig\u0117 savo vertim\u0105 (404 m. pabaigoje arba 405 m.). Jei 23 vertimo metai atrodo ilgas laikas, atsi\u017evelkim \u012f tai, kad Jeronimas dirbo vienas. Be to, jis prira\u0161\u0117 daug tom\u0173 komentar\u0173 ir kit\u0173 ra\u0161t\u0173, \u2013 \u012f kiekvien\u0105 dienos teologin\u012f m\u016b\u0161\u012f \u012fsitraukdavo i\u0161kalbingais, kartais kand\u017eiais lai\u0161kais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 prad\u017ei\u0173 Jeronimas vert\u0117 i\u0161 graiki\u0161ko Senojo Testamento, Septuagintos. Bet paskui jis nustat\u0117 precedent\u0105 visiems geriems vert\u0117jams: Senasis Testamentas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ver\u010diamas i\u0161 hebraji\u0161ko originalo. Siekdamas tikslumo, Jeronimas konsultuodavosi su \u017eyd\u0173 rabinais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ver\u010diant Sen\u0105j\u012f Testament\u0105, kai kas Jeronim\u0105 priblo\u0161k\u0117: prie knyg\u0173, kurias \u017eydai laik\u0117 \u0160ventuoju Ra\u0161tu, nepriklaus\u0117 m\u016bs\u0173 \u017einomos kaip deuterokanonin\u0117s. \u0160ios knygos buvo \u012ftrauktos \u012f Septuagint\u0105, imt\u0105 pagrindu daugeliui senesni\u0173 vertim\u0173, ir Ba\u017eny\u010dia privert\u0117 Jeronim\u0105 jas \u012ftraukti. Bet jis ai\u0161kiai dav\u0117 suprasti, kad, jo nuomone, min\u0117tos knygos yra tik <em>liber ecclesiastici <\/em>(ba\u017enytin\u0117s knygos, skaitytinos pamokymui), prie\u0161ingai nei visi\u0161kai \u012fkv\u0117ptos <em>liber canonici<\/em>(kanonin\u0117s knygos, pagal kurias nustatytina doktrina). Daugiau kaip po t\u016bkstan\u010dio met\u0173 Reformacijos vadovai paseks Jeronimo nurodymu ir ne\u012ftrauks deuterokanonini\u0173 knyg\u0173 \u012f protestanti\u0161k\u0105sias Biblijas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u012etakos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagaliau \u201edievi\u0161koji biblioteka\u201c, kaip Jeronimas vadino Biblij\u0105, buvo prieinama gero, tikslaus vertimo pavidalu, kalba, \u012fprastai vartojama Vakar\u0173 imperijos ba\u017eny\u010diose. Jeronimo vertimas, \u017einomas kaip Vulgata (i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio <em>vulgus<\/em>, rei\u0161kian\u010dio \u201epaprastas\u201c), tapo norma. Pavyzd\u017eiui, po t\u016bkstantme\u010dio Martynas Liuteris, nors mok\u0117jo hebraj\u0173 ir graik\u0173 kalbas, per vis\u0105 gyvenim\u0105 citavo Jeronimo Vulgat\u0105. Vulgata buvo auk\u0161tai vertinama mokslinink\u0173 ir t\u016bkstant\u012f met\u0173 naudojama kaip pagrindas vertimams \u012f kitas kalbas. Tridento Susirinkimas 1546 m. paskelb\u0117 Vulgat\u0105 vieninteliu autenti\u0161ku lotyni\u0161ku \u0160ventojo Ra\u0161to tekstu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gaila, kad Vulgatos tekstas, cirkuliav\u0119s visus viduram\u017eius, buvo pagadinta Jeronimo darbo forma, pilna kopijuotoj\u0173 klaid\u0173. (XVI a. pabaigoje buvo i\u0161leista pataisyt\u0173 leidim\u0173). Be to, Jeronimo darbas buvo taip visuotinai gerbiamas, kad iki Reformacijos vert\u0117jai versdavo i\u0161 Vulgatos; dar t\u016bkstant\u012f met\u0173 mokslininkai nevert\u0117 tiesiai i\u0161 graiki\u0161ko Naujojo Testamento. Ironi\u0161ka, kad Jeronimo Biblija prid\u0117jo akstino vartoti lotyn\u0173 kalb\u0105 kaip Ba\u017eny\u010dios kalb\u0105, ir rezultatas po daugelio am\u017ei\u0173 buvo tas, kad pasaulie-\u010diai nesuprato pamald\u0173 apeig\u0173 ir Biblijos, \u2013 kaip tik prie\u0161ingai tam, k\u0105 Jeronimas pirmiausia buvo nuveik\u0119s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeronimo Vulgata dav\u0117 ir ilgalaik\u012f biblinio i\u0161simokslinimo palikim\u0105.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Vladimiras priima krik\u0161\u010dionyb\u0119 (988 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Stephen Lang<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kijevo Rusios pagonis kunigaik\u0161tis pri\u0117m\u0117 nauj\u0105 tik\u0117jim\u0105, atverdamas krik\u0161\u010dionybei keli\u0105 \u012f Ukrainos, Rusijos ir Gudijos tautas.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1988 m. krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaulis \u0161vent\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117s Rusijoje t\u016bkstan\u010dio met\u0173 jubiliej\u0173. Nors 988-ieji rus\u0173 krik\u0161\u010dionims tikrai buvo reik\u0161mingiausi metai, netikslu apib\u016bdinti juos kaip krik\u0161\u010dionyb\u0117s gimimo Rusijoje metus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 tikr\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117 Rusi\u0105 prasiskverb\u0117 X a. prad\u017eioje, kai senoviniame Kijevo mieste buvo pastatyta ma\u017eiausiai viena ba\u017eny\u010dia. X a. 6-ajame de\u0161imtmetyje pasikrik\u0161tijo Olga, Vladimiro senel\u0117. Ji german\u0173 karali\u0173 Ot\u0105 pra\u0161\u0117 atsi\u0173sti \u012f jos \u0161al\u012f misionieri\u0173, bet tikriausiai jiems nelabai sek\u0117si.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Olgos an\u016bkas Vladimiras praktikavo sen\u0105j\u0105 religij\u0105. Jis pastat\u0117 nema\u017eai pagoni\u0161k\u0173 \u0161ventykl\u0173 ir gars\u0117jo savo \u017eiaurumu ir klasta. Vladimiras tur\u0117jo a\u0161tuonis \u0161imtus sugulovi\u0173 ir kelias \u017emonas, o kai nekariavo, laik\u0105 leido med\u017eiodamas ir puotaudamas. Vargu ar jis atrod\u0117 pana\u0161us \u012f asmen\u012f, turint\u012f i\u0161platinti krik\u0161\u010dionyb\u0119 tarp ryt\u0173 slav\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ba\u017eny\u010dios pirktuv\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vladimiras tikriausiai nor\u0117jo viena religija suvienyti taut\u0105, taigi apie 988 m. jis i\u0161siuntin\u0117jo agentus i\u0161tirti didesni\u0173j\u0173 religij\u0173. Koks buvo pasirinkimas? Islamas, judaizmas, kataliki\u0161ka Vakar\u0173 Europos krik\u0161\u010dionyb\u0117 ir ortodoksin\u0117 Ryt\u0173 Europos krik\u0161\u010dionyb\u0117 (nors oficialus skilimas tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 ortodoks\u0173 ir katalik\u0173 dar nebuvo \u012fvyk\u0119s).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vladimiro krik\u0161\u010dionyb\u0117s pasirinkimo istorija i\u0161 dalies yra legenda, i\u0161 dalies \u2013 faktas. Pasak tradicijos, Vladimirui nepatiko dietiniai islamo ir judaizmo apribojimai. Katalik\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117 buvo tinkama, bet did\u017eiajam kunigaik\u0161\u010diui \u012fsp\u016bd\u012f paliko aki nan\u010dios pamaldos, kurias jo ambasadoriai apsak\u0117 mat\u0119 did\u017eiojoje <em>Hagia Sophia<\/em> katedroje Konstantinopolyje: \u201eMes ne\u017einojome, ar esame danguje, ar \u017eem\u0117je, nes, \u017einoma, niekur \u017eem\u0117je n\u0117ra tokio spindesio ir gro\u017eio. Negalime tau to apsakyti. Tik \u017einome, kad Dievas ten gyvena tarp \u017emoni\u0173 ir kad j\u0173 pamaldos pranoksta vis\u0173 kit\u0173 viet\u0173 \u0161lovinim\u0105. Negalime pamir\u0161ti to gro\u017eio.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Vladimiras pasirinko ortodoksij\u0105 d\u0117l jos gra\u017eaus \u0161lovinimo. Vladimiro pasirinktas religijos pavadinimas i\u0161 ties\u0173 buvo <em>pravoslavija<\/em>, \u017eodis, rei\u0161ki\u0105s \u201etikr\u0105 \u0161lovinim\u0105\u201c arba \u201eteising\u0105 \u0161lov\u0119\u201c. Ortodoksija buvo ir galingiausios, turtingiausios ir civilizuo\u010diausios Rusios kaimynin\u0117s tautos, Bizantijos imperijos, religija. Ir jei Vladimirui padar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f ortodoksijos gro\u017eis, j\u012f paveik\u0117 ir kitoks gro\u017eis: Ana, Bizantijos imperatori\u0173 Bazilijaus II ir Konstantino sesuo; \u0161ie pasi\u016bl\u0117 j\u0105 Vladimirui kaip nuotak\u0105 su s\u0105lyga, kad jis pasikrik\u0161tys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">988 m. Vladimiras buvo pakrik\u0161tytas. 989 m. jis ved\u0117 An\u0105. N\u0117 vienas veiksmas nebuvo \u017eenklas, kad jis nusilenkia Bizantijos imperijos vald\u017eiai \u2013 religinei ar politinei. Nors ir pri\u0117musi Bizantijos religij\u0105, Rusios Ba\u017eny\u010dia visada buvo nepriklausoma.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Formuojant nacionalin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reik\u0161minga Ba\u017eny\u010dios istorijai tai, kad Vladimiras tada liep\u0117 visiems Kijevo gyventojams pasirodyti prie Dniepro up\u0117s krik\u0161tytis, kitaip jie bus laikomi karalyst\u0117s prie\u0161ais. Tai nerei\u0161kia, kad slav\u0173 tauta \u017eaibi\u0161kai tapo krik\u0161\u010dioni\u0161ka visuomene. Bet padedant vienuoliams, kurie visada buvo pagrindin\u0117 Ryt\u0173 ortodoks\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s j\u0117ga, naujoji religija \u0117m\u0117 daryti juntam\u0105 \u012ftak\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai d\u0117l paties Vladimiro, jo gyvenimo stilius buvo ai\u0161kiai paveiktas. Ved\u0119s An\u0105, jis atsisak\u0117 penki\u0173 ankstesni\u0173 \u017emon\u0173. Ne tik stat\u0117 ba\u017eny\u010dias, bet ir griov\u0117 stabus, panaikino mirties bausm\u0119, globojo varg\u0161us, k\u016br\u0117 mokyklas ir sugeb\u0117jo gyventi taikoje su kaimynin\u0117mis tautomis. Mirties patale visus savo turtus atidav\u0117 varg\u0161ams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po keli\u0173 am\u017ei\u0173, kai nebe Kijevas, o Maskva buvo Rusios sostin\u0117, rus\u0173 ortodoksija tapo tokia j\u0117ga, kad Maskva save laik\u0117 Tre\u010di\u0105ja Roma, nauja krik\u0161\u010dioni\u0161kos imperijos sostine. Vladimiras to ne\u017einojo, bet priimdamas krik\u0161\u010dionyb\u0119 jis ties\u0117 keli\u0105 Rusijos respublikai, kuri vieno ra\u0161ytojo apib\u016bdinta kaip esanti \u201etarp \u2018krik\u0161\u010dioni\u0161kiausi\u0173\uf02a pasaulio taut\u0173 \u2013 \u0161alis su turtinga ilgaam\u017ee Ba\u017eny\u010di\u0173 ir vienuolyn\u0173 istorija, daugyb\u0117s gerbiam\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 ir kankini\u0173 \u0161altinis su saugojamu ir gausiu ba\u017enytin\u0117s muzikos, ikonografijos ir dvasin\u0117s literat\u016bros palikimu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto Rusijos ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010dia tapo taip artimai susijusi su cariniais re\u017eimais, kad 1917 m. bol\u0161evik\u0173 revoliucijai buvo kaip ir nepasiruo\u0161usi. Ba\u017eny\u010dia did\u017eiai nukent\u0117jo, bet tebegyvuoja. Istorija Ba\u017eny\u010dios, kurios \u0161aknys siekia kunigaik\u0161\u010dio Vladimiro laikus, nesibaig\u0117.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Ryt\u0173\u2013Vakar\u0173 schizma (1054 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>George T. Dennis<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ilgalaikiai skirtumai tarp Vakar\u0173 ir Ryt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 galiausiai tapo gilaus skilimo prie\u017eastimi, ir nuo to laiko Romos katalikai bei Ryt\u0173 ortodoksai teb\u0117ra atsiskyr\u0119.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1054 m. liepos 16 d., \u0161e\u0161tadien\u012f, kai tur\u0117jo prasid\u0117ti popie\u010dio maldos, kardinolas Humbertas, popie\u017eiaus Leono IX legatas, \u012f\u017eeng\u0117 \u012f <em>Hagia Sophia<\/em> katedr\u0105, nudro\u017e\u0117 tiesiai prie pagrindinio altoriaus ir pad\u0117jo ant jo pergament\u0105, kuris skelb\u0117, kad Konstantinopolio patriarchas Mykolas Kerularijus ekskomunikuojamas. Tada i\u0161\u0117jo i\u0161 ba\u017eny\u010dios, nusipurt\u0117 dulkes nuo koj\u0173 ir paliko miest\u0105. Po savait\u0117s patriarchas i\u0161kilmingai prakeik\u0117 kardinol\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po keli\u0173 am\u017ei\u0173 \u0161is dramati\u0161kas \u012fvykis imtas laikyti schizmos tarp Lotyn\u0173 ir Graik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 prad\u017eia, skilimo, kuris tebeskiria Romos katalikus ir Ryt\u0173 ortodoksus (graikus, rusus ir kitus). Ta\u010diau \u0161iandien joks rimtas mokslininkas netvirtina, kad schizma prasid\u0117jo 1054 m. Procesas, ved\u0119s prie galutinio skilimo, buvo daug sud\u0117tingesnis, ir n\u0117 viena atskira prie\u017eastis ar \u012fvykis negali b\u016bti \u012fvardyti kaip j\u012f pagreitinusieji.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Betarpi\u0161kos skilimo prie\u017eastys<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">1048 m. pranc\u016bz\u0173 vyskupas buvo i\u0161rinktas popie\u017eiumi ir tapo Leonu IX. Jis pats ir j\u012f Romon lyd\u0117j\u0119 dvasininkai buvo nusiteik\u0119 reformuoti popie\u017eiaus institucij\u0105 ir vis\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105. Penkeriais metais anks\u010diau Konstantinopolyje grie\u017etas ir ambicingas Mykolas Kerularijus buvo paskirtas patriarchu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Problem\u0173 kilo Piet\u0173 Italijoje (tada valdomoje Bizantijos) XI a. penkt\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f, kai norman\u0173 kariai u\u017ekariavo region\u0105 ir Graik\u0173 (Ryt\u0173) vyskupus pakeit\u0117 Lotyn\u0173 (Vakar\u0173). \u017dmon\u0117s buvo sutrikdyti ir gin\u010dijosi d\u0117l teisingos liturgijos formos ir kit\u0173 i\u0161orini\u0173 dalyk\u0173. Skirtumai d\u0117l kunig\u0173 vedyb\u0173, Eucharistijai vartojamos duonos, pasnink\u0173 dien\u0173 ir kit\u0173 papro\u010di\u0173 \u012fgavo beprecedentin\u0119 svarb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai Kerularijus i\u0161girdo, kad normanai draud\u017eia graik\u0173 papro\u010dius Piet\u0173 Italijoje, jis atsak\u0117 tuo pa\u010diu, 1052 m. u\u017edarydamas Lotyn\u0173 ba\u017eny\u010dias Konstantinopolyje. Paskui paskatino vyskup\u0105 Leon\u0105 i\u0161 Ochridos literat\u016bri\u0161kai u\u017esipulti lotyni\u0161k\u0105j\u012f neraugintos duonos vartojim\u0105 ir kitas praktikas. Atsakydamas \u012f \u0161\u012f provokacin\u012f veikal\u0105 popie\u017eius Leonas pasiunt\u0117 savo vyriausi\u0105j\u012f patar\u0117j\u0105 Humbert\u0105, grub\u0173 ir siauraprot\u012f \u017emog\u0173 su stipriu popie\u017eiaus autoriteto jausmu, \u012f Konstantinopol\u012f, kad tiesiogiai u\u017esiimt\u0173 \u0161ia problema.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atvyk\u0119s \u012f imperatoriaus miest\u0105 1054 m. baland\u012f, Humbertas \u0117m\u0117si t\u016b\u017emingai kritikuoti Kerularij\u0173 ir jo r\u0117m\u0117jus. Bet patriarchas ignoravo popie\u017eiaus legat\u0105, ir piktas Humbertas i\u0161did\u017eiai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f <em>Hagia Sophia<\/em> ir pad\u0117jo ant altoriaus ekskomunikos bul\u0119. Jis gr\u012f\u017eo \u012f Rom\u0105 \u012fsitikin\u0119s, kad laim\u0117jo pergal\u0119 \u0160ventajam Sostui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad ir dramati\u0161ki, 1054 m. \u012fvykiai to meto metra\u0161tinink\u0173 nebuvo u\u017era\u0161yti ir greitai buvo u\u017emir\u0161ti. Derybos tarp popie\u017eiaus ir Bizantijos imperatoriaus t\u0119s\u0117si, ypa\u010d du paskutinius am\u017eiaus de\u0161imtme\u010dius, kai bizantie\u010diai ie\u0161kojo pagalbos atremti besiver\u017eiantiems turkams. 1095 m., kad suteikt\u0173 toki\u0105 pagalb\u0105, popie\u017eius Urbonas II paskelb\u0117 Kry\u017eiaus \u017eygius; akivaizdu, kad tuomet tarp Ba\u017eny\u010di\u0173 nebuvo jokios schizmos. Nepaisant \u012ftampos ir konflikt\u0173 period\u0173, Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 krik\u0161\u010dionys gyveno ir \u0161lovino Diev\u0105 kartu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau XII a. antrojoje pus\u0117je trintis tarp grupi\u0173 did\u0117jo, ne tiek d\u0117l religini\u0173, kiek d\u0117l politini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. 1182 m. Konstantinopolyje kilo stipr\u016bs antilotyni\u0161ki mai\u0161tai, o 1204 m. Vakar\u0173 riteriai \u017eiauriai nusiaub\u0117 pat\u012f Konstantinopol\u012f. \u012etampa stipr\u0117jo, ir apie 1234-uosius, kai Graik\u0173 ir Lotyn\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 atstovai susitiko aptarti savo skirtum\u0173, buvo akivaizdu, kad jie atstovauja skirtingoms Ba\u017eny\u010dioms.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Esmin\u0117s skilimo prie\u017eastys<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas suk\u0117l\u0117 schizm\u0105? To prie\u017eastys nebuvo 1054 m. ekskomunika; nei teologijos, disciplinos ar liturgijos skirtumai, nei politiniai ar kariniai konfliktai. \u0160ie dalykai galb\u016bt nuteik\u0117 Ba\u017eny\u010dias tolti, kaip ir prietarai, nesusipratimas, arogancija ir grynas kvailumas. Tikriausiai esmingiau buvo tai, kaip kiekviena Ba\u017eny\u010dia \u0117m\u0117 suvokti save.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XI a. reforma Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dioje reikalavo stiprinti popie- \u017eiaus vald\u017ei\u0105, o tai privert\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105 tapti autokrati\u0161kesne ir centralizuotesne. Pretenzijas gr\u012fsdamas \u0161v. Petro \u012fp\u0117dinyst\u0117s teise, popie\u017eius parei\u0161k\u0117 savo tiesiogin\u0119 jurisdikcij\u0105 visai Ba\u017eny\u010diai, tiek Ryt\u0173, tiek ir Vakar\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita vertus, bizantie\u010diai savo Ba\u017eny\u010di\u0105 mat\u0117 imperin\u0117s sistemos kontekste; j\u0173 \u012fstatymo ir vienyb\u0117s \u0161altiniai buvo ekumeniniai susirinkimai ir imperatorius, kur\u012f Dievas i\u0161k\u0117l\u0117 vir\u0161 vis\u0173 dalyk\u0173, dvasini\u0173 ir \u017eemi\u0161k\u0173. Jie tik\u0117jo, kad Ryt\u0173 Ba\u017eny\u010dios visada naudojosi valdymo autonomija, ir atmet\u0117 popie\u017eiaus pretenzijas \u012f absoliut\u0173 vie\u0161patavim\u0105. Bet n\u0117 viena pus\u0117 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 neklaus\u0117 kitos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be to, nuo IX a. teologinis gin\u010das susitelk\u0117 \u012f \u0160ventosios Dvasios i\u0161takas. Ar Trejyb\u0117s gyvenime Dvasia kyla tik i\u0161 T\u0117vo, ar i\u0161 T\u0117vo ir S\u016bnaus (lotyni\u0161kai <em>Filioque<\/em>)? Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dia, susir\u016bpinusi d\u0117l atsigaunan\u010dio arijonizmo beveik per neapsi\u017ei\u016br\u0117jim\u0105 prid\u0117jo t\u0105 \u017eod\u012f prie Nik\u0117jos Tik\u0117jimo I\u0161pa\u017einimo, tvirtindama, kad jis patikslina I\u0161pa\u017einime jau nusakyt\u0105 mokym\u0105. Graikai prie\u0161taravo d\u0117l vienpusi\u0161ko priedo prie I\u0161pa\u017einimo ir stipriai nesutiko su \u012ftrauktu teologiniu teiginiu, kuris, j\u0173 manymu, ma\u017eino individualius vis\u0173 Trejyb\u0117s Asmen\u0173 ypatumus. 1439 m. Graik\u0173 ir Lotyn\u0173 teologai Florencijos Susirinkime, diskutav\u0119 tuo klausimu daugiau kaip metus, pasiek\u0117 kompromis\u0105, kuris, nors ir protingas, nebuvo visi\u0161kai patenkinamas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po to, kai 1453 m. Bizantijos imperija \u017elugo, Ryt\u0173 Ba\u017eny\u010dia tebegyvavo valdant turkams, o paskui \u2013 \u012fvairiose tautose. Milijonai krik\u0161\u010dioni\u0173 ortodoks\u0173 tose \u0161alyse teb\u0117ra atskirti nuo milijon\u0173 i\u0161tikim\u0173 Romai krik\u0161\u010dioni\u0173. \u0160iandien stengiamasi imtis gin\u010dytin\u0173 klausim\u0173, bet n\u0117 viena pus\u0117, regis, nenori padaryti b\u016btin\u0173 nuolaid\u0173. Tad krik\u0161\u010dionys, kurie turi bendr\u0105 tik\u0117jim\u0105 ir J\u0117z\u0173 pripa\u017e\u012fsta Ba\u017eny\u010dios galva, jau\u010dia, kad jie negali pasidalyti jo Eucharistija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>George T. Dennis<\/strong>, Amerikos katalik\u0173 universiteto Va\u0161ingtone istorijos profesorius<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Tomas Akvinietis u\u017ebaigia \u201eSumma Theologiae\u201c (Teologijos s\u0105vad\u0105, 1272 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Stephen Lang<\/em><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160iame dideliame veikale i\u0161d\u0117styta tokia \u012ftakinga teologin\u0117 sistema, kad ji buvo paskelbta am\u017einai galiojanti.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eNebylys jautis\u201c \u2013 toki\u0105 pravard\u0119 jo kolegijos klas\u0117s draugai dav\u0117 stambiam, tyliam ir rimtam vaikinui i\u0161 grafo Akvinie\u010dio \u0161eimos. Jie negal\u0117jo n\u0117 \u012ftarti, kad tas Jautis sukurs a\u0161tuoniolika stor\u0173 teologijos tom\u0173 ir kad jo sukonstruota teologin\u0117 sistema taps oficialia katalikyb\u0117s teologija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dymiausias viduram\u017ei\u0173 teologas gim\u0117 apie 1225 m. turtingoje didik\u0173 \u0161eimoje. Penkeri\u0173 met\u0173 \u017eemas ir storas berniukas buvo pasi\u0173stas \u012f netoliese buvus\u012f Monte Kasino vienuolyn\u0105 (bendruomen\u0119, prie\u0161 septynis \u0161imtus met\u0173 \u012fkurt\u0105 Benedikto). 14 met\u0173 Tomas nuvyko \u012f Neapolio universitet\u0105, kur jo mokytojas dominikonas padar\u0117 jam tok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, kad ir Tomas nusprend\u0117 prisijungti prie naujo, \u012f studijas orientuoto dominikon\u0173 ordino.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jo \u0161eima nuo\u017emiai prie\u0161inosi tam sprendimui (tikriausiai nor\u0117dama, kad jis tapt\u0173 \u012ftakingu ir finansi\u0161kai saugiu abatu arba arkivyskupu, o ne duot\u0173 elgetaujan\u010dio vienuolio neturto \u012f\u017ead\u0105). Tomo bro-liai pagrob\u0117 j\u012f ir u\u017edar\u0117 penkiolikai m\u0117nesi\u0173; jo \u0161eima gund\u0117 j\u012f prostitute ir pasi\u016blymu nupirkti jam Neapolio arkivyskupo post\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visos pastangos nu\u0117jo niekais, ir Tomas i\u0161vyko \u012f Pary\u017ei\u0173, viduram\u017ei\u0173 Europos teologijos studij\u0173 centr\u0105. Ten buvo su\u017eav\u0117tas \u012f\u017eymiojo mokytojo Alberto Did\u017eiojo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aukl\u0117jamasis klimatas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viduram\u017ei\u0173 Europoje niekam n\u0117 \u012f galv\u0105 nebuvo at\u0117jusi \u201epasaulietinio \u0161vietimo\u201c mintis. Visas mokymas vyko pri\u017ei\u016brint Ba\u017eny\u010diai, ir teologija absoliu\u010diai vie\u0161patavo mokslams. Vis d\u0117lto Tomas gyveno laiku, kai nekrik\u0161\u010dionys filosofai jaudino daugelio m\u0105stytoj\u0173 protus. Graiko Aristotelio, musulmono Averojaus, \u017eydo Maimonido \u2013 j\u0173 (ir kit\u0173) veikalai buvo ver\u010diami \u012f lotyn\u0173 kalb\u0105. Mokslininkai ypa\u010d \u017eav\u0117josi Aristoteliu, kurio veikalai Europoje daug am\u017ei\u0173 buvo ne\u017einomi. Reg\u0117jos, jis paai\u0161kino visat\u0105 ne naudodamasis \u0160v. Ra\u0161tu, bet vien savo steb\u0117jimo ir logikos galiomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau nauj\u0173 (ar neseniai i\u0161verst\u0173) filosofij\u0173 proto pabr\u0117\u017eimas gr\u0117s\u0117 pakirsti tradicinius krik\u0161\u010dioni\u0173 \u012fsitikinimus. Ar gal\u0117jo intelektualus asmuo, kuris laik\u0117si proting\u0173 nauj\u0173j\u0173 filosofij\u0173, i\u0161laikyti savo tik\u0117jim\u0105?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tomo \u201eSumma\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tomas god\u017eiai sek\u0117 Aristotel\u012f. Bet, jausdamasis Ba\u017eny\u010diai atsidav\u0119s labiau negu kokiai nors filosofijos r\u016b\u0161iai, jis nusprend\u0117 i\u0161spausti i\u0161 Aristotelio veikal\u0173 tai, kas buvo priimtina krik\u0161\u010dionybei.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo did\u017eiul\u0117s <em>Summa Theologiae <\/em>(\u201eTeologinio pa\u017einimo visumos\u201c) prad\u017eioje Tomas tvirtino: \u201e\u0160ventojoje teologijoje visi dalykai traktuojami Dievo po\u017ei\u016briu\u201c. Tomas \u0117m\u0117si atskirti filosofij\u0105 ir teologij\u0105, prot\u0105 ir Aprei\u0161kim\u0105, nors pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161ie neprie\u0161 tarauja vienas kitam. Abu yra pa\u017einimo \u0161altiniai, abu ateina i\u0161 Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Protas, sak\u0117 Tomas (sekdamas Aristoteliu), yra pagr\u012fstas jutim\u0173 duomenimis \u2013 tuo, k\u0105 matome, juntame, girdime, u\u017euod\u017eiame ir lie\u010diame. Aprei\u0161kimas pagr\u012fstas kai kuo daugiau. Protas gali mus paskatinti tik\u0117ti Diev\u0105 \u2013 tai buvo teig\u0119 ir kiti teologai, \u2013 ta\u010diau tik Aprei\u0161kimas gali parodyti Diev\u0105 tok\u012f, koks jis yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173, Triasmen\u012f Biblijos Diev\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tomo teologija n\u0117ra lengvas pasiskaitymas. Ma\u017eai \u0161iuolaikini\u0173 skaitytoj\u0173 geba i\u0161tverti daugel\u012f jo paini\u0173 samprotavim\u0173 puslapi\u0173. Vis d\u0117lto visi gali \u012fvertinti jo pastangas derinti Aprei\u0161kim\u0105 su protu. Jis parod\u0117, kad nors Aprei\u0161kimas niekad neprie\u0161tarauja protui \u2013 i\u0161vada, kuri\u0105 daug kas gali u\u017egin\u010dyti \u2013 vien proto nepakanka, kad suprastume save ar Diev\u0105. Kokia nors patirtis gali paai\u0161kinti kai kuriuos gamtos procesus, bet tik dangi\u0161kasis pa\u017einimas, kur\u012f kiekvienas tikintysis patirs po mirties, duoda ai\u0161k\u0173 Dievo pa\u017einim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir nors asmuo atskirai nuo krik\u0161\u010dionyb\u0117s gali praktikuoti tam tikras \u201eprigimtas dorybes\u201c, tik tikintysis gali praktikuoti tik\u0117jim\u0105, vilt\u012f ir meil\u0119 \u2013 tikr\u0105sias krik\u0161\u010dioni\u0161kas dorybes.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tomo palikimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tomo veikalas, greta daugelio kit\u0173 jo k\u016brini\u0173 (pa\u017eym\u0117tina <em>Summa Contra Gentiles<\/em>, vadovas misionieriams pas musulmonus, jame yra ir \u017eavi\u0173 himn\u0173), i\u0161 prad\u017ei\u0173 nebuvo visuotinai gerai priimtas. Kai kurie teiginiai po jo mirties buvo pasmerkti, nors v\u0117liau tie smerkimai at\u0161aukti. Bet jau seniai Tomo sistema u\u017e\u0117m\u0117 i\u0161kili\u0105 viet\u0105. Kai katalikyb\u0117 susid\u016br\u0117 su protestantizmo kilimu Europoje, Tomo veikalus ji naudojo apmesdama Tridento Susirinkimo dekretus (1545\u20131563). Po ketveri\u0173 met\u0173 Tomas buvo paskelbtas Ba\u017eny\u010dios mokytoju. O 1879 m. popie\u017eiaus bul\u0117 Aeterni Patris tomizm\u0105 (Akvinie\u010dio teologij\u0105) patvirtino kaip autenti\u0161k\u0105 doktrinos i\u0161rai\u0161k\u0105 ir liep\u0117 j\u012f studijuoti visiems teologijos studentams. \u0160iandien ir protestantai, ir katalikai mokosi i\u0161 jo k\u016brini\u0173, ir niekas negali tvirtinti es\u0105s teologas, jei n\u0117ra susipa\u017ein\u0119s su jo darbais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pats Tomas Akvinietis gal\u0117jo tam nepritarti. Nepaisydamas mokytojo ir ra\u0161ytojo autoriteto, jis vis\u0105 gyvenim\u0105 liko kuklus. Nuolat atmesdavo pasi\u016blymus tapti vyskupu ar abatu. Dar nuostabesnis buvo jo parei\u0161kimas tris m\u0117nesius prie\u0161 mirt\u012f 1274 m. Po to, kai tikriausiai mat\u0117 dangi\u0161k\u0105 vizij\u0105 per pamaldas, jis pasak\u0117: \u201eVisa, k\u0105 iki \u0161iol para\u0161iau, man atrodo tik \u0161iaudas &#8230;palyginti su tuo, kas man buvo atskleista\u201c. Jis atsisak\u0117 bet kokios teologin\u0117s k\u016brybos, taigi <em>Summa Theologiae<\/em> i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebuvo baigta.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Liuteris i\u0161kabina 95 tezes (1517 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Eric W. Gritsch<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ne\u017eymus vienuolis kviet\u0117 \u012f diskusij\u0105 d\u0117l neatid\u0117liotino Ba\u017eny\u010dios klausimo \u2013 ir suk\u0117l\u0117 istorij\u0105 sukre\u010diant\u012f reform\u0173 s\u0105j\u016bd\u012f.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ka\u017ekuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 i\u0161vakar\u0117se 33 met\u0173 Martynas Liuteris i\u0161kabino tezes ant Pilies ba\u017eny\u010dios Vitenberge dur\u0173. Tos durys tarnavo kaip lenta \u012fvairiems skelbimams, susijusiems su akademiniais ir ba\u017enytiniais reikalais. Tez\u0117s buvo para\u0161ytos lotyni\u0161kai ir ant popieriaus lak\u0161to i\u0161spausdintos spaustuvininko Johano Gr\u00fcnenbergo, vieno i\u0161 daugelio verslinink\u0173, pasinaudojusi\u0173 nauju spausdinimo b\u016bdu, pirmiausia panaudotu Vokietijoje apie 1450 m. Liuteris kviet\u0117 \u012f \u201edisput\u0105 apie indulgencij\u0173 gali\u0105 ir veiksmingum\u0105 i\u0161 meil\u0117s ir aistros tiesai bei tro\u0161kimo i\u0161kelti j\u0105 \u012f \u0161vies\u0105\u201c. Jis taip dar\u0117 kaip i\u0161tikimas vienuolis bei kunigas, kuris buvo paskirtas biblin\u0117s teologijos profesoriumi Vitenbergo universitete, ma\u017eoje, fakti\u0161kai ne\u017einomoje institucijoje ma\u017eame mieste.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Keli \u0161i\u0173 tezi\u0173 egzemplioriai buvo pasi\u0173sti draugams ir Ba\u017eny\u010dios pareig\u016bnams, bet disputas niekad ne\u012fvyko. Mainco arkivyskupas Albertas Brandenburgietis nusiunt\u0117 \u0161ias tezes kai kuriems teologams, kuri\u0173 nuomon\u0117 pa skatino j\u012f pasi\u0173sti egzempliori\u0173 \u012f Rom\u0105 ir pareikalauti veiksm\u0173 prie\u0161 Liuter\u012f. Pirmaisiais 1518 m. m\u0117nesiais \u0161ios tez\u0117s buvo perspausdintos daugelyje miest\u0173, ir Liuterio vardas imtas sieti su radikali\u0173 permain\u0173 Ba\u017eny\u010dioje reikalavimais. Jis tapo sensacinga naujiena.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Indulgencij\u0173 klausimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kod\u0117l? Liuteris reikalavo diskusijos skausmingiausiu jo laiko klausimu: tai santykis tarp pinig\u0173 ir religijos. Indulgencijos (i\u0161 lotyni\u0161ko i<em>ndulgentia<\/em> \u2013 leidimas) buvo tapusios sud\u0117tingu \u012frankiu suteikiant atleidim\u0105 u\u017e nuod\u0117mes. Atleidimo suteikimas atgailos sakramente pagal Mt 16, 19 buvo pagr\u012fstas apa\u0161talams suteikta \u201erakt\u0173\u201c galia ir buvo naudojamas drausminti nusid\u0117j\u0117liams. Atgailaujantys nusid\u0117j\u0117liai buvo pra\u0161omi parodyti gailest\u012f d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173 (atgaila), i\u0161pa\u017einti jas kunigui (i\u0161pa\u017eintis) ir atlikti atgailos darb\u0105, kad gaut\u0173 u\u017e jas atleidim\u0105 (atsiteisimas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Indulgencijos buvo leid\u017eiamos vykdomuoju popie\u017eiaus \u012fsakymu ir ra\u0161ti\u0161ku \u012fvairi\u0173 vyskupij\u0173 leidimu. Jos skirtos su\u0161velninti arba pakeisti atgailaujan\u010dio nusid\u0117j\u0117lio atsiteisim\u0105. XI a. pabaigoje tapo \u012fprasta leisti indulgencijas savanoriams, dalyvaujantiems Kry\u017eiaus \u017eygiuose \u012f \u0161vent\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 prie\u0161 musulmonus; b\u016bdavo atleid\u017eiamos visos nuod\u0117m\u0117s kiekvienam, dalyvaujan\u010diam tokioje pavojingoje, bet \u0161ventoje iniciatyvoje. Po 1300 m. visi\u0161kas atsiteisimo pakeitimas (\u201evisa indulgencija\u201c) buvo teikiamas visiems piligrimams, lankantiems \u0161ventas vietas Romoje \u201ejubiliejiniais metais\u201c (i\u0161 prad\u017ei\u0173 kas \u0161imt\u0105 met\u0173; galiausiai kas dvide\u0161imt penkerius metus).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netrukus pagaus\u0117jo piktnaud\u017eiavim\u0173: \u201eleidimai\u201c buvo duodami i\u0161laisvinti nuo bet kokios laikinos bausm\u0117s \u2013 i\u0161 tikro nuo bausm\u0117s skaistykloje \u2013 u\u017e tam tikr\u0105 Ba\u017eny\u010dios nustatyt\u0105 mokest\u012f. Kai kurie popie\u017eiai, surinkdami dideles sumas i\u0161 indulgencij\u0173 pardavimo, vykd\u0117 savo \u201epastato kompleks\u0105\u201c. Pavyzd\u017eiui, popie-\u017eius Julijus II 1510 m. suteik\u0117 jubiliejaus indulgencij\u0105, kurios \u012fplaukos buvo panaudotos statant nauj\u0105 \u0160v. Petro bazilik\u0105 Romoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1515 m. popie\u017eius Leonas X \u012fgaliojo Albert\u0105 Brandenburgiet\u012f panaudoti dominikon\u0173 ordin\u0105 parduodant \u0161v. Petro indulgencijas jo kra\u0161tuose. Albertas buvo skolingas didel\u0119 sum\u0105 Romai u\u017e tai, kad \u0161i suteik\u0117 jam special\u0173 leidim\u0105 tapti Ba\u017eny\u010dios princu, valdan\u010diu tris teritorijas (Mainc\u0105, Magdeburg\u0105 ir Halber\u0161tat\u0105). Jis pasiskolino pinig\u0173 i\u0161 Fugerio banko Augsburge, kuris pasamd\u0117 patyrus\u012f indulgencij\u0173 pardav\u0117j\u0105 dominikon\u0105 Johan\u0105 Tecel\u012f prekiauti indulgencijomis; pus\u0117 pajam\u0173 \u0117jo Albertui ir Fugeriams, kita pus\u0117 \u2013 Romai. Tecelio kampanija pad\u0117jo atsirasti garsiajam posakiui: \u201eTik su\u017evangink pinigais, siela i\u0161 ugnies i\u0161eis\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Indulgencij\u0173 klausimas buvo susietas su vyraujan\u010diu nerimu d\u0117l mirties ir Paskutiniojo Teismo. \u0160\u012f nerim\u0105 pakurst\u0117 greit auganti kredito sistema, pagr\u012fsta spausdintais pinigais ir nauja bankininkyst\u0117s sistema.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Martyno Liuterio \u017einia<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Piktnaud\u017eiavim\u0105 indulgencij\u0173 pardavimu Liuteris u\u017esipuol\u0117 per pamokslus, patariamuosius u\u017esi\u0117mimus ir pagaliau 95 tez\u0117se, kurios nuskard\u0117jo revoliucine Reformacijos tema: \u201eKai m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats ir Mokytojas J\u0117zus Kristus sak\u0117: \u2018Atsiverskite\uf02a, Jis nor\u0117jo, kad visas tikin\u010di\u0173j\u0173 gyvenimas b\u016bt\u0173 atgailos gyvenimas\u201c (1-oji tez\u0117).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1520 m. Liuteris paskelb\u0117, kad krik\u0161tas yra vienintel\u0117 i\u0161ganymui b\u016btina indulgencija. Visas gyvenimas yra \u201egr\u012f\u017eimas prie krik\u0161to\u201c ta prasme, kad \u017emogus laikosi dievi\u0161ko i\u0161gelb\u0117jimo pa\u017eado vien per tik\u0117jim\u0105 \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173, kuris savo gyvenimu, mirtimi ir prisik\u0117limu i\u0161vadavo \u017emonij\u0105 nuo bet kokios bausm\u0117s u\u017e nuod\u0117m\u0119. \u017dmogus gyvena vien pasitik\u0117damas Kristumi ir taip tapdamas Kristumi stokojan\u010diam artimui, o ne stengdamasis numaldyti Diev\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai \u0161is paprastas pakartotinis senosios krik\u0161\u010dioni\u0161kos \u201egerosios naujienos\u201c, t. y. Evangelijos, patvirtinimas katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dioje suk\u016br\u0117 reform\u0173 s\u0105j\u016bd\u012f, kuris patrauk\u0117 daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 Vokietijoje ir kitose Europos teritorijose. S\u0105j\u016bd\u012f i\u0161judino \u0161\u016bkiai, pabr\u0117\u017eiantys krik\u0161\u010dionyb\u0117s esm\u0119: vien tik\u0117jimas <em>(sola fides)<\/em>, vien malon\u0117 <em>(sola gratia)<\/em>, vien Kristus <em>(solus Christus)<\/em>. Daugelis prisijung\u0117 tod\u0117l, kad Liuteris kritikavo popie\u017eiaus institucij\u0105, kuri tvirtino turinti vald\u017ei\u0105 kiekvienai sielai. \u201eKod\u0117l popie\u017eius, kurio turtai \u0161iandien didesni nei turtingiausiojo Kraso (turtingas rom\u0117nas, pravarde \u201eTur\u010dius\u201c, mir\u0119s 53 m. pr. Kr), stato \u0161i\u0105 \u0160v. Petro bazilik\u0105 ne savo, o varg\u0161\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 pinigais?\u201c (87-oji tez\u0117).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">95 tez\u0117s buvo la\u0161as, perpild\u0119s katalik\u0173 kantryb\u0117s taur\u0119. Kai Liuterio v\u0117liau paklaus\u0117, kod\u0117l jis padar\u0117 tai, k\u0105 padar\u0117, jis atsak\u0117: \u201eA\u0161 niekada nenor\u0117jau to daryti, bet buvau priverstas, kai prie\u0161 savo vali\u0105 tur\u0117jau tapti \u0160ventojo Ra\u0161to daktaru\u201c. Nors pasmerktas Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s, Liuteris laimingai i\u0161tv\u0117r\u0117 bandymus sudeginti j\u012f kaip eretik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dvilgsnis \u012f praeit\u012f paki\u0161a mint\u012f, kad Liuterio tez\u0117s pas\u0117jo ekumeninio dialogo s\u0117klas, tai, kas svarbu krik\u0161\u010dioni\u0173 vienybei, o i\u0161 ties\u0173 ir i\u0161likimui tarp Kristaus pirmojo ir antrojo at\u0117jimo. Tas dialogas ne\u0161 vaisius, kol jis kovoja, kaip tai dar\u0117 Liuteris, kad neb\u016bt\u0173 supainiota Dievo \u017eod\u017eio galia ir \u017emogaus nuod\u0117m\u0117s galia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Eric W. Gritsch,<\/strong> Merilendo sinodo Ba\u017eny\u010dios istorijos profesorius<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Jonas Kalvinas i\u0161leid\u017eia \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo pamokymus\u201c (1536 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Stephen Lang<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Arba garbinami, arba neapken\u010diami, reformatorius ir jo mokymas gyvuoja monumentaliame jo veikale.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201ePasaulyje n\u0117ra n\u0117 vieno \u017eol\u0117s lapo, n\u0117 vienos spalvos, kurie neb\u016bt\u0173 padaryti tam, kad mus d\u017eiugint\u0173\u201c. \u0160iuos \u017eod\u017eius u\u017era\u0161\u0117 \u017emogus, kuris kaltinamas suk\u016br\u0119s bed\u017eiaugsm\u0119 krik\u0161\u010dionyb\u0119. Jis prisimenamas kaip \u017emogus, mok\u0119s apie predestinacij\u0105 \u2013 atgrasi\u0105 \u0161iuolaikiniams protams id\u0117j\u0105. Istorikas Willas Durantas skund\u0117si: \u201eMums visada bus sunku myl\u0117ti t\u0105, kuris aptemd\u0117 \u017emogaus siel\u0105 absurdi\u0161kiausia ir \u0161ventvagi\u0161kiausia Dievo samprata visoje ilgoje ir garbioje nes\u0105mon\u0117s istorijoje\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto gerai pa\u017e\u012fstantys Kalvin\u0105 laiko j\u012f \u0161ventuoju. Philipas Schaffas ra\u0161\u0117, kad Kalvinas \u201eturi b\u016bti laikomas vienu i\u0161 did\u017eiausi\u0173 ir geriausi\u0173 \u017emoni\u0173, kuriuos krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorijoje i\u0161k\u0117l\u0117 Dievas\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kalvino \u017deneva<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is gin\u010dus k\u0117l\u0119s teologas gim\u0117 1509 m. Pikardijoje, Pranc\u016bzijoje. Kalvinas buvo talentingas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis ketino b\u016bti kunigu, bet t\u0117vas \u012fkalb\u0117jo studijuoti teis\u0119. Kalvinas studijavo \u012fvairiuose universitetuose, \u012fskaitant Pary\u017eiaus, a\u0161trindamas jau ir taip logi\u0161k\u0105 prot\u0105 ir god\u017eiai skaitydamas graik\u0173 ir lotyn\u0173 klasikus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie 1533 m. Kalvinas patyr\u0117, kaip vadino, \u201estaig\u0173 atsivertim\u0105\u201c. \u201eDievas palenk\u0117 mano \u0161ird\u012f klusnumui\u201c. Tikriausiai jis buvo susid\u016br\u0119s su Liuterio ra\u0161tais. Jis nutrauk\u0117 santykius su katalikybe, paliko Pranc\u016bzij\u0105 ir kaip tremtinys \u012fsik\u016br\u0117 \u0160veicarijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1536 m. Bazelyje Kalvinas i\u0161leido pirm\u0105j\u012f leidim\u0105 vieno did\u017eiausi\u0173 kada nors para\u0161yt\u0173 religini\u0173 veikal\u0173: <em>Krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos institutus (pamokymus)<\/em>. Pavadinimas, galb\u016bt geriau verstinas kaip \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo principai\u201c, kalb\u0117jo apie sumanym\u0105 \u201eperteikti tam tikr\u0105 elementar\u0173 mokym\u0105, kuris formuot\u0173 kiekvieno, susidom\u0117jusio religija, tikr\u0105j\u012f dievi\u0161kum\u0105\u201c. 27 met\u0173 Kalvinas jau buvo suk\u016br\u0119s sisteming\u0105 teologij\u0105, ai\u0161k\u0173 Reformacijos mokymo gynim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jo ra\u0161tai dar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f, \u012fskaitant Guillaume\u2019\u0105 Farel\u012f, \u0160veicarijoje gyvenus\u012f reformatori\u0173. Pakeliui \u012f Strasb\u016br\u0105 Kalvinas nak\u010diai apsistojo \u017denevoje. Farelis, patyr\u0119s, kad mieste yra \u201eInstitut\u0173\u201c (\u201ePamokym\u0173\u201c) autorius, susirado j\u012f ir maldavo pasilikti bei pad\u0117ti Ba\u017eny\u010diai \u017denevoje. Kalvinas atsisak\u0117, nor\u0117damas tik ramaus studij\u0173 gyvenimo. Tada Farelis u\u017ekeik\u0117 Kalvino studijas, jei jis nepasiliks. \u201eJau\u010diau, tarsi Dievas i\u0161 dangaus u\u017ed\u0117jo ant man\u0119s rank\u0105\u201c, sak\u0117 Kalvinas, ir \u017deneva tur\u0117jo tapti jo namais (su viena trumpa tremtimi), iki pat mirties 1564 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalvinas pastoriavo \u0160v. Petro ba\u017eny\u010dioje beveik kasdien pamokslaudamas. Jis i\u0161leido komentarus kone kiekvienai Biblijos knygai ir para\u0161\u0117 tuzinus apeigini\u0173 bei doktrinini\u0173 pamflet\u0173. (Visa tai jis sugeb\u0117jo nuveikti nuolat kovodamas su \u012fvairiais negalavimais, \u012fskaitant migreninius galvos skausmus.) Ved\u0117 ir tur\u0117jo vaik\u0105. Deja, \u017emona mir\u0117 jauna kaip ir s\u016bnus. Kalvinas atsisak\u0117 vesti dar kart\u0105, jausdamas, kad j\u012f vis\u0105 u\u017eims darbas. Taip ir buvo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalvinas nor\u0117jo, kad \u017deneva, pagars\u0117jusi palaidais papro\u010diais, tapt\u0173 \u0161ventu miestu. Jo \u012ftaka buvo jau\u010diama visur, ypa\u010d mokyklose. Jis ragino ekskomunikuoti Ba\u017eny\u010dios narius, kuri\u0173 gyvenimas neatitiko dvasini\u0173 norm\u0173, ir kiekvienas \u017denevos pilietis tur\u0117jo pasira\u0161yti po Tik\u0117jimo I\u0161pa\u017einimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kas spyriojosi d\u0117l moralini\u0173 apribojim\u0173, bet \u017deneva tapo moraliniu magnetu, traukdama protestantus tremtinius i\u0161 visos Europos. Vienas j\u0173, Johnas Knoxas, apib\u016bdino \u017denev\u0105 kaip \u201etobuliausi\u0105 nuo apa\u0161tal\u0173 laik\u0173 Kristaus mokykl\u0105\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kalvino \u201eInstitutai\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kuo \u012fsp\u016bdingi tie <em>Institutai<\/em>? Viena, joks kitas reformatorius niekad taip sistemingai nei\u0161d\u0117st\u0117 protestant\u0173 \u012fsitikinim\u0173. Kalvino knyga, kuri\u0105 jis ir toliau pild\u0117 per vis\u0105 gyvenim\u0105, apr\u0117p\u0117 visus pagrindus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visada logi\u0161kas Kalvinas ir prad\u0117jo logi\u0161kai: nuo vis\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 pripa\u017e\u012fstamo Apa\u0161tal\u0173 Tik\u0117jimo I\u0161pa\u017einimo. Jis mat\u0117 keturis svarbiausius punktus: \u201eTikiu Diev\u0105 T\u0117v\u0105 &#8230;J\u0117z\u0173 Krist\u0173 &#8230;\u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 &#8230;\u0161vent\u0105j\u0105 visuotin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105\u201c. Tokios yra keturios <em>Institut\u0173<\/em> dalys. Naudodamasis savo pla\u010diu apsiskaitymu ir remdamasis kit\u0173 reformatori\u0173 darbais, Kalvinas suformulavo teologij\u0105 ir jos praktin\u012f pritaikym\u0105 Ba\u017eny\u010dios gyvenime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 Institut\u0173<\/em> III knyga susilauk\u0117 didelio d\u0117mesio. Aptardamas \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, Kalvinas tyrin\u0117jo atgimimo klausim\u0105 \u2013 tai yra kaip mes i\u0161gelbstimi? Jis tvirtino, kad i\u0161ganymas \u012fmanomas tik per Dievo malon\u0119. Dar prie\u0161 suk\u016brim\u0105 Dievas pasirinko tam tikrus \u017emones, kad jie b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ti. Tai kaulas, kuriuo paspringo daugelis: predestinacija. \u012edomu, kad tai n\u0117ra i\u0161skirtinai kalvinistin\u0117 id\u0117ja. Ja tik\u0117jo Liuteris, kaip ir dauguma kit\u0173 reformatori\u0173. Ta\u010diau Kalvinas jos laik\u0117si taip absoliu\u010diai ir teig\u0117 j\u0105 taip stipriai, kad tas mokymas nuolat tapatinamas su juo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalvinui Dievas vis\u0173 pirma buvo valdovas. Svarbiausioji Kalvino tema tokia: jei tu i\u0161gelbstimas, tai Dievo darbas, ne tavo paties. Vien Dievas \u017eino, kas yra i\u0161rinktas (i\u0161ganytas), o kas ne.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet, sak\u0117 Kalvinas, dorovingas gyvenimas rodo, kad asmuo (tikriausiai) yra vienas i\u0161 i\u0161rinkt\u0173j\u0173. Pats Kalvinas, itin dorovingas ir energingas vyras, \u012fteig\u0117 kitiems poreik\u012f parengti savo i\u0161gelb\u0117jim\u0105 \u2013 ne kad b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ti, bet kad parodyt\u0173, jog jie i\u0161gelb\u0117ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalvino <em>Institutai <\/em>taip pat nustat\u0117 presbiterin\u0119 Ba\u017eny\u010dios tvark\u0105. Institut\u0173 IV knyga apra\u0161o Ba\u017eny\u010di\u0105, vadovaujam\u0105 vyresni\u0173j\u0173 (graiki\u0161kai presbyteroi), Ba\u017eny\u010dios i\u0161rinkt\u0173 moralini\u0173 lyderi\u0173. Kiti tarnyst\u0117s rangai yra pastorius, daktaras (mokytojas) ir diakonas. Su pakeitimais \u0161ios sistemos tebesilaikoma vadinamosiose presbiterijon\u0173, arba reformat\u0173 Ba\u017eny\u010diose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pabr\u0117\u017edami Dievo suverenum\u0105, Kalvino <em>Institutai <\/em>taip pat skatina skaitytoj\u0105 manyti, kad joks asmuo \u2013 karalius ar vyskupas \u2013 negali reikalauti visi\u0161kos m\u016bs\u0173 i\u0161tikimyb\u0117s. Kalvinas niekad neteig\u0117 teis\u0117s \u012f revoliucij\u0105, bet jo mokymas \u0161iai id\u0117jai pad\u0117jo pamatus. \u0160ia prasme jo darbai yra nuostabiai \u201e\u0161iuolaiki\u0161ki\u201c ir jis yra laikomas demokratijos t\u0117vu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Kalvino \u012ftaka<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pavienis straipsnis negali deramai \u012fvertinti Kalvino \u012ftakos. Kalvino teologija \u012fsitvirtino tokiose viena nuo kitos nutolusiose vietose kaip \u0160kotija, Lenkija, Olandija ir Amerika. Apie j\u012f prira\u0161yti i\u0161tisi tomai, kai kurie giriantys, kai kurie vadinantys j\u012f puritoni\u0161ka hiena. Bet nesuklysime pasak\u0119, kad nedaug buvo talentingesni\u0173, energingesni\u0173, nuo\u0161irdesni\u0173, dorovingesni\u0173 ir labiau atsidavusi\u0173 Ba\u017eny\u010dios grynumui krik\u0161\u010dioni\u0173.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Tridento Susirinkimas (1545 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Stephen Lang<\/em><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Atsiliepdamas \u012f Reformacij\u0105, Susirinkimas nu\u017eym\u0117jo katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios keli\u0105 ateinantiems 400 met\u0173.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei 1517 m. \u017eenklina protestant\u0173 Reformacijos prad\u017ei\u0105, tai 1540 m. (j\u0117zuit\u0173 ordino \u012fk\u016brimas) ir 1545 m. (Tridento Susirinkimo atidarymas) \u2013 katalik\u0173 Reformacijos, \u017einomos kaip Kontrreformacija, prad\u017ei\u0105. Kai Liuteris i\u0161garsino kvietim\u0105 reformuoti, ne visi katalikai pab\u0117go i\u0161 savo Ba\u017eny\u010dios ir tapo protestantais. Daugelis pasiliko, tik\u0117damiesi atsinaujinimo. Malonumus m\u0117gstantis popie\u017eius Leonas X nebuvo reformai vykdyti tinkamas asmuo. Bet v\u0117lesnis popie\u017eius, Paulius III (1534\u20131549) paskyr\u0117 komisij\u0105 i\u0161tirti Ba\u017eny\u010dios pad\u0117\u010diai. Komisijos prane\u0161imas D\u0117l <em>Ba\u017eny\u010dios reformos<\/em> buvo a\u0161trus: popie\u017eiai ir kardinolai tap\u0119 pernelyg pasaulieti\u0161ki; pla\u010diai paplit\u0119s ky\u0161ininkavimas, norint gauti ba\u017enytines pareigas; vienuolynai prarad\u0119 drausm\u0119; ir indulgencij\u0173 pardavimu pla\u010diai piktnaud\u017eiaujama (protestantai i\u0161gavo egzempliori\u0173 ir paskelb\u0117 j\u012f kaip Ba\u017eny\u010dios sugedimo \u012frodym\u0105).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Besikertantys interesai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">1537 m. Paulius III sukviet\u0117 Susirinkim\u0105, bet d\u0117l politini\u0173 kivir\u010d\u0173 jo atidarymas buvo atid\u0117tas a\u0161tuoneriems metams. 1545 m. Susirinkimas galiausiai prasid\u0117jo \u0160iaur\u0117s Italijos mieste Tridente. Susirinkime surengta nema\u017eai susitikim\u0173, trims pagrindin\u0117ms sesijoms vykstant 1545\u20131547, 1551\u20131552 ir 1562\u20131563 m. I\u0161t\u0119stos sesijos, ilgi delsimai tarp j\u0173 rei\u0161k\u0117, kad Susirinkimo metu keit\u0117si atstovai. Ir dalyvavimas buvo negausus; atidaromoji sesija sutrauk\u0117 tik 34 vadovus, o did\u017eiausiame tre\u010diosios sesijos susitikime j\u0173 buvo tik 255.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susirinkimas suderino besivar\u017ean\u010di\u0173 dienotvarki\u0173 \u012fvairov\u0119. Kai kurie ba\u017enytininkai, ypa\u010d popie\u017eiaus kurijos nariai, prie\u0161inosi bet kokioms reformoms, kurios gal\u0117t\u0173 trukdyti j\u0173 gyvenimo stiliui. Vyskupai i\u0161 Ispanijos ir Pranc\u016bzijos nor\u0117jo sau stipresnio, nepriklausomo vaidmens. Kita vertus, j\u0117zuitai tvirtai stojo u\u017e popie\u017eiaus vir\u0161enyb\u0119. Kai kurie Susirinkimo delegatai, kaip imperatorius Karolis V (kuris savo vie\u0161patijoje, did\u017eiul\u0117je \u0160ventojoje Romos imperijoje, susid\u016br\u0117 su protestant\u0173 i\u0161\u0161\u016bkiu), nor\u0117jo, kad protestantai ir katalikai pasiekt\u0173 kompromis\u0105. (Jam spaud\u017eiant Susirinkimas leido protestantams dalyvauti antrojoje sesijoje, ir b\u016bta neformali\u0173 pokalbi\u0173. Bet kai protestant\u0173 reikalavimai nebuvo \u012ftraukti \u012f dienotvark\u0119, jie 1552 m. pasi\u0161alino). Keliais atvejais delegatai \u0117m\u0117 mu\u0161tis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rezoliucijos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reforma buvo nepaprastai aktuali. Vienu klausimu, kuris \u012fkv\u0117p\u0117 Reformacij\u0105, \u2013 d\u0117l indulgencij\u0173 pardavimo, Susirinkimas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 \u2013 at\u0161auk\u0117 indulgencij\u0173 pardav\u0117jus ir sustabd\u0117 kai kuriuos did\u017eiausius piktnaud\u017eiavimus. Be to, Susirinkimas pri\u0117m\u0117 nema\u017ea priemoni\u0173 siekdamas sustabdyti dvasinink\u0173 korupcij\u0105. Pripa\u017eindamas, kad Liuterio mai\u0161t\u0105 paskatino dvasininkijos \u201eambicija, \u0161yk\u0161tumas ir godumas\u201c, jis paragino vadovus vengti \u201enet ma- \u017eiausi\u0173 klaid\u0173\u201c. Daug piktnaud\u017eiavim\u0173 buvo pasmerkta, kaip antai post\u0173 u\u017e\u0117mimas keliose katedrose, giminai\u010di\u0173 favorizavimas ir meilu\u017ei\u0173 tur\u0117jimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susirinkimas nagrin\u0117jo ne tik moral\u0117s, bet ir doktrinos klausimus. Jis v\u0117l patvirtino tradicin\u012f viduram\u017ei\u0161k\u0105 supratim\u0105 ir atmet\u0117 tuometin\u012f protestant\u0173 mokym\u0105 \u2013 beveik kiekvienu klausimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susirinkimas pa\u017eym\u0117jo, kad yra septyni sakramentai, o ne du, kaip tvirtino protestantai, ir kad jie b\u016btini i\u0161ganymui. Visos protestant\u0173 komunijos interpretacijos buvo pasmerktos, ir v\u0117l patvirtinta transsubstanciacija. Protestantai \u0161lovino savo kalbomis, bet Susirinkimas palaik\u0117 lotyni\u0161kas mi\u0161ias ir tiksliau apibr\u0117\u017e\u0117 aukojam\u0105j\u0105 mi\u0161i\u0173 prasm\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kritiniu nuteisinimo klausimu Susirinkimas negal\u0117jo paremti Reformacijos supratimo apie i\u0161ganym\u0105 vien per tik\u0117jim\u0105. Jis patvirtino, kad niekas negali b\u016bti tikras, ar yra i\u0161teisintas, ir kad geri darbai prisideda prie teisingo bendravimo su Dievu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ra\u0161t\u0173 ir autoriteto klausimais katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia dar labiau nutolo nuo protestant\u0173. Reformatoriai, tokie kaip Liuteris, vert\u0117 Biblij\u0105 \u012f paprastam \u017emogui suprantam\u0105 kalb\u0105. Prie\u0161ingai, Susirinkimas pabr\u0117\u017e\u0117, kad vienintel\u0117 oficiali Biblijos versija yra lotyni\u0161ka Vulgata ir kad jokios priva\u010dios Ra\u0161to interpretacijos negali nukrypti nuo Ba\u017eny\u010dios mokymo. Susirinkimas atmet\u0117 ir protestant\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u201evien Ra\u0161tas\u201c ir parei\u0161k\u0117, kad, be Ra\u0161to, autoriteto \u0161altinis yra ir Ba\u017eny\u010dios i\u0161laikyta tradicija.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Rezultatai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tridento Susirinkimas pad\u0117jo \u012f katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fne\u0161ti labai reikaling\u0105 reform\u0105. Taip pat jis patobulino Ba\u017eny\u010dios strukt\u016br\u0105 ir i\u0161rikiavo savo j\u0117gas daugeliui met\u0173 \u012f priek\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau doktrinos klausimais Susirinkimas pagilino praraj\u0105 tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173. Bet kokios dar i\u0161likusios susijungimo viltys buvo su\u017elugdytos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tridento Susirinkimas apibr\u0117\u017e\u0117, kas Ba\u017eny\u010dia bus keturis am\u017eius. Iki pat Vatikano II, XX a. septintojo de\u0161imtme\u010dio, nevyko jokia didesn\u0117 per\u017ei\u016bra.<\/p>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Johnas ir Charlesas Wesley patiria atsivertim\u0105 (1738 m.)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Roger J. Green<\/em><br \/>\nJie buvo paskirti pasiuntiniais ir misionieriais. Paskui j\u0173 \u0161irdys \u201ekeistai su\u0161ilo\u201c ir j\u0173 pasikeit\u0119s gyvenimas suk\u0117l\u0117 pasaulin\u012f s\u0105j\u016bd\u012f.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Johnas ir Charlesas Wesley buvo du i\u0161 devyniolikos Samueliui ir Suzannah Wesley\u2019iams gimusi\u0173 vaik\u0173. Samuelis \u0117jo anglikon\u0173 dvasininko pareigas Epvorte, Anglijoje, o Suzannah, visada pavyzdinga krik\u0161\u010dion\u0117, formavo ir dvasinius, ir mokslinius vaik\u0173 polinkius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors gan skirtingo temperamento Johnas ir Charlesas siek\u0117 pana\u0161i\u0173 mokslini\u0173 ir dvasini\u0173 tiksl\u0173. Abu \u012fstojo \u012f Kristaus ba\u017eny\u010di\u0105, vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 Oksfordo kolegij\u0173; Johnas prad\u0117jo 1720 m., o Charlesas 1726. \u012egij\u0119s i\u0161silavinim\u0105, Johnas buvo i\u0161rinktas koled\u017eo tarybos nariu Linkolno kolegijoje, Oksforde, o po dvej\u0173 met\u0173 \u012f\u0161ventintas \u012f kunigus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201e\u0160ventasis klubas\u201c ir nepavykusi misija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Charleso pirmieji metai Oksforde buvo negaus\u016bs \u012fvyki\u0173, bet antraisiais metais jis surimt\u0117jo ir su keliais draugais \u012fk\u016br\u0117 \u201e\u0160vent\u0105j\u012f klub\u0105\u201c. Jie sudar\u0117 tarpusavio sutart\u012f gyventi disciplinuoto krik\u0161\u010dionio gyvenim\u0105, atiduot\u0105 rimtoms Biblijos studijoms, maldai, pasninkui ir labdaringai veiklai. Charlesas buvo pirmasis i\u0161 grup\u0117s, kuriam bendramoksliai pajuokiamai prikabino \u201emetodisto\u201c etiket\u0119, bet \u0161is pavadinimas \u0161iems krik\u0161\u010dioni\u0161ko kelio ie\u0161kotojams tapo garb\u0117s \u017eymeniu. Po laikino nebuvimo Oksforde, kada pad\u0117jo sergan\u010diam t\u0117vui aptarnauti parapij\u0105, Johnas Wesley\u2019is prisijung\u0117 prie klubo ir galiausiai tapo jo lyderiu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1735 m. broliai Wesley su generolu Oglethorpe\u2019u i\u0161plauk\u0117 \u012f jo antr\u0105j\u0105 ekspedicij\u0105 \u012f D\u017eord\u017eij\u0105, bet net per \u0161i\u0105 misionieri\u0161k\u0105 tarnyst\u0119 i\u0161kilo senosios abejon\u0117s d\u0117l i\u0161ganymo. Nei Johnas, nei Charles\uf02aas negal\u0117jo b\u016bti garantuotas, kad jis tikrai yra Dievo vaikas i\u0161 malon\u0117s. Jie gr\u012f\u017eo \u012f Anglij\u0105 manydami, jog j\u0173 gyvenimas ir tarnyst\u0117 \u017elug\u0119. Johnas Wesley apie savo patirt\u012f D\u017eord\u017eijoje ra\u0161\u0117: \u201eVykau \u012f Amerik\u0105 atversti ind\u0117n\u0173; bet ak, kas atvers mane?\u201c<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201eKeistai su\u0161ilusios\u201c \u0161irdys<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 at\u0117jo netrukus po jo gr\u012f\u017eimo i\u0161 Amerikos. Ir j\u012f, ir Charles\u0105 paveik\u0117 draugai i\u0161 Moravijos, kurie liudijo apie i\u0161gelb\u0117jim\u0105 i\u0161 malon\u0117s per tik\u0117jim\u0105 \u012f Krist\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Charlesas Wesley buvo pirmasis i\u0161 j\u0173dviej\u0173 nuteisintas tik\u0117jimu, \u2013 gegu\u017e\u0117s 21 d., per Sekmines, jis patyr\u0117 \u0160v. Dvasios atsiuntim\u0105. Savo dienora\u0161tyje jis ra\u0161\u0117, kad \u201eDievo Dvasia i\u0161vijo mano netik\u0117jimo tams\u0105\u201c. Produktyvusis giesmi\u0173 k\u016br\u0117jas (jis yra para\u0161\u0119s \u0161e\u0161is \u2013 septynis t\u016bkstan\u010dius giesmi\u0173) i\u0161gelb\u0117jimo dienai pa\u017eym\u0117ti para\u0161\u0117 giesm\u0119. Kol mokslininkai gin\u010dijasi, kuri i\u0161 trij\u0173 buvo atsivertimo giesm\u0117, ja laikoma ta, kuri klausia: \u201eAr gali b\u016bti, kad a\u0161 susidom\u0117\u010diau I\u0161ganytojo krauju?\u201c Paskutinis posmas triumfuojan\u010diai skelbia:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 Nebijau dabar pasmerkimo \/ J\u0117zus, ir visa Jame yra mano \/ Gyvas esu Jame, savo gyvojoj Galvoj \/ Ir aprengtas dievi\u0161ku teisumu \/dr\u0105siai artinuos prie am\u017einojo sosto \/ Ir teigiu, kad Kristaus d\u0117ka kar\u016bna yra mano.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po trij\u0173 dien\u0173, 1738 m. gegu\u017e\u0117s 24 d., susitikim\u0173 namuose Aldersgeito gatv\u0117je Londone Johnas gavo Dievo malon\u0119. Apie \u0161\u012f atsivertim\u0105 jis padar\u0117 gars\u0173j\u012f \u012fra\u0161\u0105 savo dienora\u0161tyje: \u201eVakare a\u0161 labai nenoriai nu\u0117jau \u012f draugij\u0105 Aldersgeito gatv\u0117je, kur buvo skaitomas Liuterio \u012fvadas \u012f Lai\u0161k\u0105 romie\u010diams. Apie ketvirt\u012f prie\u0161 devynias, kai jis apra\u0161in\u0117jo permain\u0105, kuri\u0105 Dievas padaro \u0161irdyje d\u0117l tik\u0117jimo \u012f Krist\u0173, a\u0161 pajutau savo \u0161ird\u012f keistai su\u0161ilusi\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Johnas tuoj pat pasidalijo ger\u0105ja naujiena su Charlesu. Charlesas ra\u0161\u0117, kad \u201eApie de\u0161imt\u0105 valand\u0105 mano brolis buvo su triumfu atvestas b\u016brio m\u016bs\u0173 draug\u0173 ir parei\u0161k\u0117: \u201aA\u0161 tikiu\u2018. Did\u017eiai d\u017eiaugdamiesi sugiedojome giesm\u0119 ir i\u0161siskyr\u0117me su malda\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki savo atsivertim\u0173 Wesley tur\u0117jo tai, k\u0105 Johnas apib\u016bdino kaip \u201enebloga vasari\u0161ka religija\u201c. Jie abu buvo \u012f\u0161ventinti. Jie abu pamokslavo, mok\u0117, ra\u0161\u0117, k\u016br\u0117 giesmes ir net atsidav\u0117 misionieri\u0161kai veiklai \u2013 ir visa tai tarsi be naudos. Jie netur\u0117jo Kristaus, arba veikiau Kristus netur\u0117jo j\u0173. Jie gyveno gerais darbais, bet ne tik\u0117jimu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Herkuli\u0161ka tarnyst\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi suvalstybinta Ba\u017eny\u010dia jo tarnystei buvo u\u017edaryta, Johnas Wesley\uf02ais pam\u0117go laukus, pamokslavo angliakasiams ir paprastiems \u017emon\u0117ms. Nepaisant vis atsinaujinan\u010dios opozicijos jo klajoklinis evangelizmas netrukus i\u0161plito po visas Brit\u0173 salas. Manoma, kad jis nujojo per 250 t\u016bkst. myli\u0173 ir pasak\u0117 daugiau kaip 40 t\u016bkst. pamoksl\u0173. Jis i\u0161leido savo pamoksl\u0173 rinkin\u012f ir daug ra\u0161\u0117. Per pasaulie\u010dius pamokslininkus ir ma\u017eas \u201edraugijas\u201c jud\u0117jimas i\u0161plito tiek, kad jo mirties metu tur\u0117jo kokius 120 t\u016bkst. \u0161alinink\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Brolis Charles\uf02aas irgi pla\u010diai pamokslavo, galiausiai apsistojo Londone. Jis tapo produktyviausiu ir labiausiai \u012fgudusiu giesmi\u0173 autoriumi Anglijos istorijoje, para\u0161\u0117 giesmi\u0173, kurios pla\u010diai giedamos ir \u0161iandien.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto Johno ir Charleso Wesley atsivertimas ir v\u0117lesn\u0117s tarnyst\u0117s nebuvo izoliuoti \u012fvykiai, kuri\u0173 \u012ftaka b\u016bt\u0173 pasibaigusi su XVIII am\u017eiumi. J\u0173 gyvenimai ir toliau did\u017eiai veikia Ba\u017eny\u010di\u0105. Daugelis metodist\u0173 denominacij\u0173 \u0161iandien (Pasaulin\u0117 metodist\u0173 taryba turi apie 50 mln. \u017emoni\u0173) tebenaudoja tuos \u012fsid\u0117m\u0117tinus Wesley tarnyst\u0117s elementus: pamokslavimo pabr\u0117\u017eimas, ma\u017e\u0173 grupi\u0173 organizavimas maldai ir Biblijos studijoms (metodist\u0173 draugij\u0173 ekvivalentas ir svarbus dabartini\u0173 Ba\u017eny\u010dios augimo strategij\u0173 elementas); knyg\u0173 ir bro\u0161i\u016br\u0173 platinimas; r\u016bpinimasis varg\u0161ais, engiamaisiais ir tais, kuriems atimtos pilietin\u0117s teis\u0117s. Visa tai Wesley\u2019iams ir j\u0173 sek\u0117jams buvo nat\u016brali religinio gyvenimo i\u0161rai\u0161ka.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Johno ir Charleso teologija ir toliau plinta u\u017e grie\u017etai metodistini\u0173 denominacini\u0173 rib\u0173. Wesley\u2019i\u0173 \u0160ventosios Dvasios vaidmens tikin\u010diojo ir Ba\u017eny\u010dios gyvenime pabr\u0117\u017eimas paveik\u0117 \u0160ventumo s\u0105j\u016bd\u012f, sekmininink\u0173 ir net nesen\u0105 charizminink\u0173 s\u0105j\u016bd\u012f. Tai, kad dvasininkija b\u016bt\u0173 apsi\u0161vietusi, o pasaulie\u010diai nusimanantys, irgi r\u016bp\u0117jo broliams Wesley\u2019iams, ir tas r\u016bpestis paskatino \u012fkurti daugel\u012f kolegij\u0173 ir seminarij\u0173 Wesley\u2019i\u0173 dvasia. Pusiausvyra tarp proto gyvenimo ir dvasios gyvenimo Wesley\uf02ai\u0173 tradicijoje teb\u0117ra lemiama. Ji siekia skelbti Evangelij\u0105 kiekvienam, kad ir kas jis b\u016bt\u0173, atversti nusid\u0117j\u0117l\u012f ir i\u0161ugdyti \u0161vent\u0105j\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Roger J. Green<\/strong>, Biblijos ir teologijos studij\u0173 Gordono kolegijoje Venheme profesorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>David F. Wright \u0160is susitarimas krik\u0161\u010dionyb\u0119 i\u0161 u\u017edraustos, persekiojamos sektos pavert\u0117 pageidautina, o netrukus ir vyraujan\u010dia Romos imperijos religija. Tai i\u0161sirutuliojo i\u0161 dvejeto auk\u0161\u010diausio lygio susitikimo \u0160iaur\u0117s Italijos mieste Milane 313 m. saus\u012f. Tiedu vyrai buvo Romos imperatoriai \u2013 Konstantinas vald\u0117 Vakarus, o Licinijus \u2013 Rytus. Jie susitiko \u201epalankiomis aplinkyb\u0117mis\u201c, kaip tai i\u0161sakyta bendrame parei\u0161kime.\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[98],"autorius":[],"class_list":["post-662","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-baznycia"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/662","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=662"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/662\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":664,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/662\/revisions\/664"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=662"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=662"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=662"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=662"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}