{"id":665,"date":"2016-05-12T18:45:20","date_gmt":"2016-05-12T15:45:20","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=665"},"modified":"2016-05-12T18:45:55","modified_gmt":"2016-05-12T15:45:55","slug":"tiesos-ieskojimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/tiesos-ieskojimas\/","title":{"rendered":"Tiesos ie\u0161kojimas"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Kaip ankstyvoji Ba\u017eny\u010dia nusprend\u0117, kad, be kit\u0173, klysta ir Markijonas bei gnostikai<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Gusto Gonzalez<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ba\u017eny\u010dia kur\u012f laik\u0105 kovojo su erezija dar gerokai iki IV ir V am\u017eiaus prie\u0161taravim\u0173. Anksti atsirado mokytoj\u0173, kurie sak\u0117si ypatingai perprat\u0119 \u201etikr\u0105j\u012f J\u0117zaus mokym\u0105\u201c. Tod\u0117l Ba\u017eny\u010dia veikiai tur\u0117jo rasti b\u016bd\u0173, kaip atpa\u017einti ties\u0105 ir atmesti klaid\u0105. Savo straipsnyje Gustas Gonzalezas (Gonsalesas) aptaria dvi galingiausias ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios erezijas ir jos reakcij\u0105.<\/strong><br \/>\nSlaptas pa\u017einimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 vis\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s interpretacij\u0173 n\u0117 viena nebuvo tokia pavojinga ar taip arti pergal\u0117s kaip gnosticizmas. Tai buvo mil\u017eini\u0161kas ir stichi\u0161kas jud\u0117jimas, egzistav\u0119s ir Ba\u017eny\u010dioje, ir u\u017e jos rib\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gnosticizmo pavadinimas kilo i\u0161 graiki\u0161ko \u017eod\u017eio <em>gnosis<\/em>, kuris rei\u0161kia \u201epa\u017einimas\u201c. Pasak gnostik\u0173, jie tur\u012f ypating\u0105, mistin\u012f pa\u017einim\u0105, kuris prieinamas tik turintiems tikr\u0105j\u012f supratim\u0105. Tas pa\u017einimas jiems buvo slaptas i\u0161ganymo raktas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161ganymas buvo pagrindin\u0117 gnostik\u0173 problema. Jie buvo padar\u0119 i\u0161vad\u0105, jog visa materija bloga ar geriausiu atveju nereali. \u017dmogus es\u0105s am\u017eina dvasia, kuri ka\u017ekaip buvo \u012fkalinta k\u016bne. Kadangi k\u016bnas yra dvasios kal\u0117jimas ir kadangi jis nukreipia mus nuo m\u016bs\u0173 tikrosios prigimties, jis blogas. Tod\u0117l galutinis gnostik\u0173 tikslas buvo i\u0161tr\u016bkti i\u0161 k\u016bno ir \u0161io materialaus pasaulio, \u012f kur\u012f esame i\u0161tremti. Pasaulis n\u0117ra m\u016bs\u0173 tikrieji namai, o grei\u010diau kli\u016btis dvasiai i\u0161ganyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad kaipgi paai\u0161kinama pasaulio ir k\u016bno kilm\u0117? Gnosticizmas teigia, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 visa tikrov\u0117 buvo dvasin\u0117. Auk\u0161\u010diausioji b\u016btyb\u0117 ketino sukurti tik dvasin\u012f pasaul\u012f, o materialaus \u2013 ne. Taip buvo sukurta daug dvasini\u0173 b\u016btybi\u0173. Gnostik\u0173 mokytojai nesutaria d\u0117l j\u0173 tikslaus skai\u010diaus, bet kai kurie mano, kad toki\u0173 dvasini\u0173 b\u016btybi\u0173, arba \u201eeon\u0173\u201c, buvo 365. Bet kuriuo atveju vienas i\u0161 \u0161i\u0173 eon\u0173, labai nutol\u0119s nuo auk\u0161\u010diausiosios b\u016btyb\u0117s, suklydo ir taip suk\u016br\u0117 material\u0173j\u012f pasaul\u012f. Pavyzd\u017eiui, pagal vien\u0105 i\u0161 gnosticizmo sistem\u0173, vienas i\u0161 eon\u0173, I\u0161mintis, pats nor\u0117jo kurti, ir to \u201enes\u0117km\u0117\u201c buvo pasaulis. Taigi gnosticizmui pasaulis yra dvasios i\u0161sigimimas ir ne dievi\u0161kas k\u016brinys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet kadangi \u0161\u012f pasaul\u012f suk\u016br\u0117 dvasin\u0117 b\u016btyb\u0117, jame vis dar egzistuoja dvasios \u201ekibirk\u0161tys\u201c ir \u201ekrislai\u201c. B\u016btent jos buvo \u012fkalintos \u017emoni\u0173 k\u016bnuose ir turi b\u016bti i\u0161laisvintos per <em>gnoz\u0119<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad b\u016bt\u0173 pasiektas toks i\u0161laisvinimas, \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f turi ateiti dvasinis pasiuntinys ir pri\u017eadinti mus i\u0161 \u201emiego\u201c. M\u016bs\u0173 dvasios \u201emiega\u201c k\u016bnuose, valdomuose impuls\u0173 ir k\u016bni\u0161k\u0173 aistr\u0173, ir ka\u017ekas turi ateiti i\u0161 anapus, priminti mums, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esame, bei pakviesti kovoti su savo \u012fkalinimu. \u0160is pasiuntinys atne\u0161a gnoz\u0119, slapt\u0105 pa\u017einim\u0105 ir i\u0161ganymui b\u016btin\u0105 inspiracij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vir\u0161 m\u016bs\u0173 esan\u010dios dangi\u0161kos sferos, kuri\u0173 kiekviena valdoma blogio j\u0117gos, siekian\u010dios sutrukdyti mums \u017eengti \u012f dvasin\u0119 karalyst\u0119. Kad pasiektume dvasin\u0119 \u201epilnatv\u0119\u201c, turime prasilau\u017eti pro kiekvien\u0105 i\u0161 t\u0173 sfer\u0173. Vienintelis b\u016bdas tai padaryti \u2013 tur\u0117ti slapt\u0105 pa\u017einim\u0105, kuris atveria keli\u0105, \u2013 tarsi dvasin\u012f slapta\u017eod\u012f. Dangi\u0161kas pasiuntinys buvo atsi\u0173stas b\u016btent tam, kad suteikt\u0173 mums t\u0105 pa\u017einim\u0105, be kurio n\u0117ra i\u0161ganymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dioni\u0161kajam gnosticizmui tas pasiuntinys yra Kristus. Kristus buvo at\u0117j\u0119s \u012f \u017eem\u0119, kad primint\u0173 mums m\u016bs\u0173 dangi\u0161k\u0105 kilm\u0119 ir suteikt\u0173 slapt\u0105 pa\u017einim\u0105, be kurio negalime gr\u012f\u017eti \u012f dvasinius r\u016bmus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi Kristus yra dangi\u0161kas pasiuntinys, o k\u016bnas ir materija \u2013 blogi, daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 gnostik\u0173 atmet\u0117 nuomon\u0119, kad Kristus tur\u0117jo tok\u012f pat k\u016bn\u0105 kaip ir mes. Kai kurie teigia, kad jo k\u016bnas buvo tik i\u0161vaizda, tam tikra dvasia, kuri stebuklingai atrod\u0117 kaip tikras k\u016bnas. Nema\u017eai j\u0173 \u012f\u017evelg\u0117 skirtum\u0105 tarp dangi\u0161ko \u201eKristaus\u201c ir \u017eemi\u0161ko \u201eJ\u0117zaus\u201c. Kai kuriais atvejais tai buvo palydima nuomon\u0117s, kad J\u0117zus tur\u0117jo k\u016bn\u0105, bet tai buvo nuo m\u016bs\u0173 besiskirianti \u201edvasin\u0117 materija\u201c. Daugelis apskritai neig\u0117 J\u0117zaus gimim\u0105, kuris b\u016bt\u0173 rei\u0161k\u0119s, jog jis buvo materialaus pasaulio vald\u017eioje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visos \u0161ios nuomon\u0117s yra \u012fvairiausios variacijos to, k\u0105 likusi Ba\u017eny\u010dios dalis vadina doketizmu (graik\u0173 k. \u017eodis, rei\u0161kiantis \u201eatrodyti\u201c), nes visos \u0161ios doktrinos vienaip ar kitaip mok\u0117, kad J\u0117zaus k\u016bnas tik atrod\u0117 \u017emogi\u0161kas, bet toks nebuvo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad kaipgi reik\u0117t\u0173 nugyventi \u0161\u012f gyvenim\u0105? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 gnostikai pateik\u0117 du skirtingus atsakymus. Vieni skelb\u0117, jog \u017emogus turi kontroliuoti k\u016bn\u0105 bei jo aistras ir taip susilpninti k\u016bno vald\u017ei\u0105 dvasiai, nes jis yra dvasios kal\u0117jimas. Ta\u010diau kai kurie tvirtino, kad dvasia i\u0161 prigimties yra gera ir negali b\u016bti sunaikinta, tod\u0117l mums reikia palikti k\u016bn\u0105 ramyb\u0117je ir leisti jam vaikytis savo aistr\u0173. Taigi nors dauguma gnostik\u0173 itin asketi\u0161ki, kiti buvo libertinai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionybei II am\u017eiuje gnosticizmas k\u0117l\u0117 didel\u0119 gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Antijahv\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Markijonas, kurio t\u0117vas buvo Sinop\u0117s vyskupas Ponte, krik\u0161\u010dionyb\u0119 pa\u017eino nuo ankstyvo am\u017eiaus. Ta\u010diau jam nepatiko ir judaizmas, ir materialusis pasaulis. Ma\u017edaug 144 m. po Kr. jis nuvyko \u012f Rom\u0105, kur subrandino \u0161tai koki\u0105 i\u0161vad\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi Markijonas buvo \u012fsitikin\u0119s, jog pasaulis yra blogas, tai nusprend\u0117, kad pasaulio k\u016br\u0117jas turi b\u016bti arba blogas, arba nemok\u0161a. Bet u\u017euot kalb\u0117j\u0119s apie \u0161imtus dvasini\u0173 b\u016btybi\u0173, kaip dar\u0117 gnostikai, jis i\u0161k\u0117l\u0117 daug paprastesn\u012f sprendim\u0105. Anot jo, Dievas ir J\u0117zaus T\u0117vas n\u0117ra tas pats, kas Senojo Testamento Dievas Jahv\u0117. \u0160\u012f pasaul\u012f suk\u016br\u0117 b\u016btent Jahv\u0117. T\u0117vo tikslas buvo tik dvasinis pasaulis. Ta\u010diau Jahv\u0117 ar per nei\u0161manym\u0105, ar i\u0161 piktos valios suk\u016br\u0117 \u0161\u012f pasaul\u012f ir apgyvendino jame \u017emonij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai rei\u0161kia, kad hebraj\u0173 ra\u0161tai i\u0161 ties\u0173 yra \u012fkv\u0117pti dievo, nors tai Jahv\u0117, o ne Auk\u0161\u010diausiasis T\u0117vas. Jahv\u0117 yra dievas teis\u0117jas, kuris i\u0161sirenka ypatingus \u017emones, prana\u0161esnius u\u017e kitus. Be to, jis ker\u0161tingas, nuolat suvedantis s\u0105skaitas su tais, kurie jam nepakl\u016bsta, ir juos baud\u017eiantis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jahvei prie\u0161i\u0161kas ir daug vir\u0161esnis u\u017e j\u012f yra krik\u0161\u010dioni\u0173 T\u0117vas. \u0160is Dievas ne ker\u0161tingas, o mylintis. \u0160is Dievas nieko i\u0161 m\u016bs\u0173 nereikalauja, bet visk\u0105, tarp to ir i\u0161ganym\u0105, laisvai duoda. \u0160is Dievas siekia ne kad jam paklust\u0173, bet kad j\u012f myl\u0117t\u0173. B\u016btent i\u0161 gailes\u010dio mums, Jahv\u0117s k\u016briniams, \u0161is Auk\u0161\u010diausiasis Dievas atsiunt\u0117 mus i\u0161gelb\u0117ti savo S\u016bn\u0173, kuris, valdant Tiberijui, pasirod\u0117 kaip suaug\u0119s \u017emogus. Taigi pabaigoje nebus teismo, nes Auk\u0161\u010diausiasis Dievas yra absoliu\u010diai mylintis ir mums papras\u010diausiai atleis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visa tai l\u0117m\u0117, kad Markijonas atid\u0117jo hebraj\u0173 ra\u0161tus \u012f \u0161al\u012f. Jeigu Senasis Testamentas es\u0105s blogesnio dievo \u017eodis, jis netur\u0117t\u0173 b\u016bti skaitomas ba\u017eny\u010diose ar naudojamas kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ko mokymo pagrindas. Kad u\u017epildyt\u0173 \u0161i\u0105 sprag\u0105, Markijonas sudar\u0117 s\u0105ra\u0161\u0105 knyg\u0173, kurias jis laik\u0117 tikraisiais krik\u0161\u010dioni\u0161kais ra\u0161tais. Tai buvo Pauliaus, kuris, pasak Markijono, vienas i\u0161 nedaugelio i\u0161 tikr\u0173j\u0173 suprato J\u0117zaus mokym\u0105, lai\u0161kai ir Luko evangelija. Daugyb\u0119 Senojo Testamento citat\u0173 Luko ir Pauliaus ra\u0161tuose Markijonas ai\u0161kino kaip interpoliacijas \u2013 ra\u0161tus nor\u0117jusi\u0173 i\u0161kraipyti jud\u0117j\u0173 darb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i konkuruojanti Ba\u017eny\u010dia daug met\u0173 tur\u0117jo didel\u012f pasisekim\u0105 ir net po to, kai buvo ai\u0161kiai sutriu\u0161kinta, i\u0161silaik\u0117 kelis \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Atgal prie Biblijos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Markijono s\u0105ra\u0161as buvo pirmasis bandymas sudaryti \u201eNauj\u0105j\u012f Testament\u0105\u201c. Kalb\u0117dami apie \u201eRa\u0161t\u0105\u201c, pirmieji krik\u0161\u010dionys tur\u0117jo omeny hebraji\u0161kus Ra\u0161tus, graiki\u0161ka versija paprastai \u017einomus kaip Septuaginta. Be to, ba\u017eny\u010diose buvo \u012fprasta skaityti i\u0161traukas i\u0161 vienos ar keli\u0173 evangelij\u0173 bei lai\u0161k\u0173, ypa\u010d Pauliaus. Kadangi nebuvo patvirtinto s\u0105ra\u0161o, skirtingose ba\u017eny\u010diose buvo skaitomos skirtingos evangelijos ir kitos knygos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau Markijono i\u0161\u0161\u016bkis reikalavo atsakymo, ir Ba\u017eny\u010dia prad\u0117jo sudarin\u0117ti \u0161vent\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Tai nebuvo daroma formaliai, per taryb\u0105 ar special\u0173 susirinkim\u0105. Sutarimas i\u0161sirutuliojo pama\u017eu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Niekas, i\u0161skyrus gnostikus ir markionitus, neabejojo, kad hebraj\u0173 Ra\u0161tas yra krik\u0161\u010dioni\u0161ko kanono dalis. Tai buvo svarbu, kaip \u012frodymas, kad Dievas ruo\u0161ia keli\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s at\u0117jimui ir net sav\u0119s, apsirei\u0161kusio J\u0117zuje Kristuje, suvokimui. Krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas buvo ne staigus apsirei\u0161kimas i\u0161 dangaus, o Izraelio vilties i\u0161sipildymas. I\u0161 to, kas dabar vadinama Naujuoju Testamentu, pirmiausiai visuotinai buvo pripa\u017eintos evangelijos. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad pirmieji krik\u0161\u010dionys \u012ftrauk\u0117 \u012f savo kanon\u0105 daugiau negu vien\u0105 evangelij\u0105. Jie padar\u0117 tai tiesiogiai atsakydami Markijono ir gnosticizmo i\u0161\u0161\u016bkiui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis gnostik\u0173 mokytoj\u0173 tvirtino, jog dangi\u0161kasis pasiuntinys patik\u0117jo savo slapt\u0105j\u012f pa\u017einim\u0105 mokiniui, kuris vienas yra tikrasis tos \u017einios ai\u0161kintojas. Taigi \u012fvairios gnostik\u0173 grup\u0117s tur\u0117jo knyg\u0105, kuri pretendavo pateikti tikr\u0105j\u012f J\u0117zaus mokym\u0105. Tokia, pavyzd\u017eiui, buvo Tomo evangelija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsakydama Ba\u017eny\u010dia steng\u0117si \u012frodyti, kad jos doktrinos pagr\u012fstos ne tariamu vieno apa\u0161talo ar evangelijos liudijimu, o visos apa\u0161talin\u0117s tradicijos derme. Jau pats faktas, jog \u012fvairios evangelijos savo detal\u0117mis skyr\u0117si, ta\u010diau esminiais klausimais sutar\u0117, dar\u0117 j\u0173 sutarim\u0105 \u012ftikinamesniu argumentu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki II am\u017eiaus pabaigos \u012fsitvirtino kanono \u0161erdis: keturios evangelijos, Apa\u0161tal\u0173 darbai ir Pauliaus lai\u0161kai. D\u0117l trumpesni\u0173 \u0161iandieninio kanono knyg\u0173 buvo apsispr\u0119sta daug v\u0117liau. Tik antrojoje IV am\u017eiaus pus\u0117je galutinai buvo susitarta, kokios knygos turi b\u016bti \u012ftrauktos \u012f Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tik\u0117jimo simbolis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitas Ba\u017eny\u010dios reakcijos \u012f erezijas elementas buvo tai, k\u0105 mes dabar vadiname Apa\u0161tal\u0173 malda. Jos pagrindinis tekstas buvo sudarytas turb\u016bt Romoje apie 150 metus. Tada ji buvo vadinama \u201etik\u0117jimo simboliu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis <em>simbolis <\/em>rei\u0161k\u0117 atpa\u017einimo b\u016bd\u0105, tai buvo kaip \u017eenklas, kur\u012f karvedys duodavo pasiuntiniui, kad gav\u0117jas gal\u0117t\u0173 atpa\u017einti tikr\u0105j\u012f pasiuntin\u012f. Pana\u0161iai Romoje susiformav\u0119s \u201esimbolis\u201c buvo b\u016bdas krik\u0161\u010dionims atskirti tikruosius tikin\u010diuosius nuo t\u0173, kurie sek\u0117 paskui \u012fvairias erezijas, ypa\u010d gnosticizm\u0105 ir markionizm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017eniausiai \u0161is simbolis buvo vartojamas krik\u0161tijant, pateikiamas kandidatui trij\u0173 klausim\u0173 forma:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0\u00a0\u00a0 Ar tiki Diev\u0105 T\u0117v\u0105 visagal\u012f?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar tiki Krist\u0173 J\u0117z\u0173, Dievo S\u016bn\u0173, gimus\u012f i\u0161 \u0160ventosios Dvasios ir mergel\u0117s Marijos, nukry\u017eiuot\u0105 prie Poncijaus Piloto, prisik\u0117lus\u012f i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 tre\u010di\u0105j\u0105 dien\u0105, \u012f\u017eengus\u012f \u012f dang\u0173, s\u0117dint\u012f T\u0117vo de\u0161in\u0117je ir ateisiant\u012f gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173 teisti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar tiki \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, \u0161vent\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, k\u016bno prisik\u0117lim\u0105?<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kruop\u0161tesn\u0117 analiz\u0117 ai\u0161kiai rodo, jog \u0161i ankstyvoji malda buvo nukreipta prie\u0161 Markijon\u0105 ir gnostikus. Pirma, graiki\u0161kas \u017eodis pantokrator paprastai ver\u010diamas kaip \u201evisagalis\u201c, paraid\u017eiui rei\u0161kia \u201evisa valdantis\u201c. \u010cia turima omeny, kad Dievo vald\u017eiai priklauso viskas, tarp to ir materialusis pasaulis. Atmetamas skirtumas tarp dvasin\u0117s, Dievui tarnaujan\u010dios tikrov\u0117s ir materialiosios, jam netarnaujan\u010dios. \u0160is pasaulis, jo materija ir fiziniai k\u016bnai yra \u201evisko\u201c, k\u0105 valdo Dievas, dalis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugiausia vietos maldoje skiriama S\u016bnui. Taip yra d\u0117l to, kad savo kristologija Markijonas ir gnostikai labiausiai skyr\u0117si nuo Ba\u017eny\u010dios. Pirmiausiai mums sakoma, kad J\u0117zus Kristus yra \u201eDievo S\u016bnus\u201c. Kitose senovin\u0117se versijose teigiama \u201eTo paties S\u016bnus\u201c, \u201eJo S\u016bnus\u201c. J\u0117zus yra \u0161\u012f pasaul\u012f ir vis\u0105 tikrov\u0119 valdan\u010dio Dievo S\u016bnus. Teiginys apie gimim\u0105 \u201ei\u0161 mergel\u0117s Marijos\u201c pirmiausia akcentuoja ne mergel\u0117s gimdym\u0105 \u2013 nors tai ai\u0161kiai neneigiama \u2013 o patvirtina pat\u012f fakt\u0105, kad J\u0117zus ne papras\u010diausiai atsirado \u017eem\u0117je, kaip teig\u0117 Markijonas ir kiti, bet gim\u0117. Poncijus Pilotas minimas ne tam, kad b\u016bt\u0173 apkaltintas rom\u0117n\u0173 valdovas, o pabr\u0117\u017eiant \u0161io \u012fvykio istori\u0161kum\u0105, dat\u0105. Toliau neigiamas doketizmas skelbiant, jog J\u0117zus \u201ebuvo nukry\u017eiuotas&#8230; mir\u0117 ir v\u0117l prisik\u0117l\u0117\u201c. Galiausiai tvirtinama, kad tas pats J\u0117zus gr\u012f\u0161 \u201eteisti\u201c, o Markijonas \u0161ios tiesos niekada nepri\u0117m\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201e\u0160ventoji Ba\u017eny\u010dia\u201c minima d\u0117l to, kad krik\u0161\u010dionys buvo bepraded\u0105 akcentuoti Ba\u017eny\u010dios vald\u017ei\u0105. O fraz\u0117 apie \u201ek\u016bno prisik\u0117lim\u0105\u201c galutinai atmeta bet koki\u0105 nuomon\u0119, kad k\u016bnas blogas ar nesvarbus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">U\u017eteks paslap\u010di\u0173<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kovojant su erezija, gin\u010dai pagaliau pri\u0117jo Ba\u017eny\u010dios vald\u017eios klausim\u0105. Visi sutiko, jog tikrasis pa\u017einimas yra tas, kurio moko J\u0117zus. Gnostikai tvirtino atrad\u0119 slapt\u0105 pri\u0117jim\u0105 prie to pradinio pa\u017einimo per slaptus mokytojus. Markijonas teig\u0117 tur\u012fs pri\u0117jim\u0105 prie to pa\u017einimo per Pauliaus ir Luko ra\u0161tus, kurie ta\u010diau buvo apvalyti nuo to, kas neatitiko Markijono pa\u017ei\u016br\u0173 Senojo Testamento at\u017evilgiu. Ba\u017eny\u010dia savo ruo\u017etu tvirtino taip pat turinti tikr\u0105j\u0105 Evangelij\u0105 ir J\u0117zaus mokym\u0105. Taigi Ba\u017eny\u010dios autoritetas stojo prie\u0161 eretik\u0173 tvirtinimus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo at\u017evilgiu labai svarbus tapo apa\u0161tal\u0173 \u012fp\u0117dinyst\u0117s klausimas. Buvo teigiama, kad jeigu J\u0117zus b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s perduoti savo mokiniams kok\u012f nors slapt\u0105 pa\u017einim\u0105 \u2013 kokio jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 netur\u0117jo, \u2013 jis b\u016bt\u0173 patik\u0117j\u0119s t\u0105 mokym\u0105 tiems patiems apa\u0161talams, kuriems patik\u0117jo Ba\u017eny\u010di\u0105. Jeigu apa\u0161talai b\u016bt\u0173 gav\u0119 tok\u012f mokym\u0105, jie savo ruo\u017etu b\u016bt\u0173 perdav\u0119 j\u012f tiems, kurie sek\u0117 jais, vadovaujant Ba\u017eny\u010diai. Taigi jeigu buvo koks nors slaptas mokymas, jis tur\u0117jo b\u016bti rastas tarp tiesiogini\u0173 apa\u0161tal\u0173 mokini\u0173 bei t\u0173 mokini\u0173 sek\u0117j\u0173, vyskup\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau tie, kurie II am\u017eiuje gal\u0117jo tvirtinti es\u0105 tiesioginiai apa\u0161tal\u0173 sek\u0117jai, vienbalsiai neig\u0117 bet kokio slapto mokymo egzistavim\u0105.Tod\u0117l galima padaryti i\u0161vad\u0105, jog gnostik\u0173 tvirtinimas, kad esanti slapta, jiems patik\u0117ta tradicija, yra neteisingas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Norint sustiprinti \u0161\u012f argument\u0105, reik\u0117jo b\u016btinai \u012frodyti, kad to meto vyskupai buvo tikri apa\u0161tal\u0173 sek\u0117jai. Tai nesuk\u0117l\u0117 sunkum\u0173, nes kelios i\u0161 seniausi\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 tur\u0117jo su apa\u0161taline praeitimi siejam\u0173 vyskup\u0173 s\u0105ra\u0161us. Toki\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173 buvo Romoje, Antiochijoje, Efeze ir kitur.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar per tikrus vyskupus, ar per kitus vadovus (kai kurioms ankstyvosioms Ba\u017eny\u010dioms vadovavo tarybos ar \u201evyresnieji\u201c) ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010dia II am\u017eiuje gal\u0117jo \u012frodyti savo ry\u0161io su apa\u0161talais buvim\u0105 taip, kaip negal\u0117jo Markijonas ir gnostikai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201eKatalik\u0173\u201c Ba\u017eny\u010dia<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis <em>catholic <\/em>rei\u0161kia \u201evisuotinis\u201c, bet jis rei\u0161kia ir \u201epagal visum\u0105\u201c. Kad atsiribot\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 ereti\u0161k\u0173 grupuo\u010di\u0173 ir sekt\u0173, senov\u0117s Ba\u017eny\u010dia prad\u0117jo vadinti save \u201ekatalik\u0173\u201c. \u0160is pavadinimas akcentavo ir jos visuotinum\u0105, ir mokym\u0105, kuris buvo jos pagrindas. Tai buvo Ba\u017eny\u010dia \u201epagal visum\u0105\u201c, tai yra pagal absoliut\u0173 vis\u0173 apa\u0161tal\u0173 liudijim\u0105. Tik \u201ekatalik\u0173\u201c Ba\u017eny\u010dia, Ba\u017eny\u010dia \u201epagal visum\u0105\u201c gal\u0117jo pretenduoti \u012f vis\u0105 apa\u0161tal\u0173 liudijim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ironi\u0161ka, bet per \u0161imtme\u010diais trukusi\u0105 evoliucij\u0105 debatai tikrosios \u017eod\u017eio catholic reik\u0161m\u0117s klausimu susitelk\u0117 prie vieno apa\u0161talo \u2013 Petro \u2013 asmenyb\u0117s ir vald\u017eios.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Gusto Gonzalez<\/strong>, Tarpdenominacinio teologijos centro fakulteto Atlantoje narys<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Christian History No. 51 \/\/ Gonzalez G. The Story of Christianity. \u2014 Harper &amp; Row, 1984<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ba\u017eny\u010dia kur\u012f laik\u0105 kovojo su erezija dar gerokai iki IV ir V am\u017eiaus prie\u0161taravim\u0173. Anksti atsirado mokytoj\u0173, kurie sak\u0117si ypatingai perprat\u0119 \u201etikr\u0105j\u012f J\u0117zaus mokym\u0105\u201c. Tod\u0117l Ba\u017eny\u010dia veikiai tur\u0117jo rasti b\u016bd\u0173, kaip atpa\u017einti ties\u0105 ir atmesti klaid\u0105. Savo straipsnyje Gustas Gonzalezas (Gonsalesas) aptaria dvi galingiausias ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios erezijas ir jos reakcij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[98],"autorius":[720],"class_list":["post-665","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-baznycia","autorius-gusto-gonzalez"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=665"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/665\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":668,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/665\/revisions\/668"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=665"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}