{"id":673,"date":"2016-05-12T18:49:06","date_gmt":"2016-05-12T15:49:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=673"},"modified":"2016-05-12T18:49:17","modified_gmt":"2016-05-12T15:49:17","slug":"europos-gimimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/europos-gimimas\/","title":{"rendered":"Europos gimimas"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">1958 metais sausio 1 dien\u0105, \u012fsigaliojus 1957 m. kovo m\u0117n. 25 d. Romos sutar\u010diai, \u012fkurta Europos Ekonomin\u0117 Bendrija (EEB)<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po Antrojo pasaulinio karo did\u017eioji m\u016bs\u0173 kontinento dalis buvo paversta pelenais ir griuv\u0117siais. Vokietijos sukeltas kraugeri\u0161kas karas kaip niekad sudrask\u0117 Europ\u0105. I\u0161 s\u0105junginink\u0173 pus\u0117s tai buvo karas vardan gero reikalo, \u2013 prie\u0161 \u0161\u0117ton\u0105 Hitler\u012f. Ta\u010diau ir nugal\u0117tose valstyb\u0117se prakti\u0161kai kiekvienas buvo \u012fsitikin\u0119s: tai daugiau niekuomet neturi pasikartoti! \u201eKaras niekuomet daugiau neturi kilti!\u201c \u2013 toks buvo vis\u0173 devizas. Pirmasis politinis atsakymas \u012f \u0161\u012f apsisprendim\u0105 buvo 1945 m. staigus Jungtini\u0173 Taut\u0173 Organizacijos \u012fk\u016brimas. Europie\u010diai suvok\u0117, kad norint u\u017etikrinti ilgalaik\u0119 taik\u0105 nebepakanka taktini\u0173 terminuot\u0173 s\u0105jung\u0173 kaip kad pra\u0117jusiais \u0161imtme\u010diais \u2013 taikos pagrindu gali b\u016bti tik gilus Europos taut\u0173 susitaikymas. Pra\u0117j\u0119s karas paskatino Europos vienijim\u0105si, b\u016bsimo, daug baisesnio atominio karo gr\u0117sm\u0117 veik\u0117 kaip katalizatorius j\u012f \u012fgyvendinant bei pagreitino bendr\u0105 proces\u0105. Nes s\u0105junga, sudaryta tarp JAV, Anglijos (ir Pranc\u016bzijos) bei SSRS po pergal\u0117s prie\u0161 nacistin\u0119 Vokietij\u0105 netrukus galutinai i\u0161iro. Ypa\u010d Churchillis, karo met\u0173 brit\u0173 premjeras, gana anksti \u012ftar\u0117, jog Stalinas i\u0161naudos Raudonosios armijos \u012f\u017eygiavim\u0105 \u012f Europ\u0105 siekdamas paimti savo kontrol\u0117n pus\u0119 kontinento. Greit Vakar\u0173 s\u0105jungininkai pasijuto priversti vienytis dabar jau prie\u0161 sovietin\u012f komunizm\u0105, kad sustabdyt\u0173 jo tolimesn\u012f plitim\u0105. Atsiribodamos nuo totalitarin\u0117s Soviet\u0173 S\u0105jungos ir nuo jai priklausan\u010di\u0173 valstybi\u0173, taikios demokratin\u0117s Europos \u0161alys 1949 m. susijung\u0117 \u012f Europos Taryb\u0105. Gr\u0117smei i\u0161 Ryt\u0173 duodamas ir politiniskarinis atsakas: JAV, Kanada ir de\u0161imt Europos valstybi\u0173 t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 baland\u012f pasira\u0161o abipus\u0117s gynybos ir pagalbos \u0160iaur\u0117s Atlanto sutart\u012f (NATO).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suvienytos Europos gimim\u0105 paskatino ne tik noras u\u017ekirsti keli\u0105 b\u016bsimiems karams bei siekimas atsiriboti nuo komunizmo kuriant taiki\u0173 valstybi\u0173 s\u0105jungas, \u2013 lygia greta veik\u0117 ir tre\u010diasis faktorius, b\u016btent klausimas: kaip bus su Vokietija? Vokie\u010diai vienareik\u0161mi\u0161kai buvo kalti d\u0117l pra\u0117jusio karo. Ta\u010diau visiems (Vakar\u0173) nugal\u0117tojams buvo ai\u0161ku, kad \u0161i\u0105 nacij\u0105 b\u016bt\u0173 per ma\u017ea vien nubausti ar pa\u017eeminti, kaip padaryta po Pirmojo pasaulinio karo. \u0160alies suskaldymo plan\u0173 buvo gan greitai atsisakyta. Nes prasid\u0117jus \u0160altajam karui, Vakarams buvo reikalinga stabili, vieninga ir stipri Vokietija, kaip priedanga nuo sovietinio imperializmo Vidurio Europoje. O ir Vokietijos Federacin\u0117 Respublika, \u012fkurta 1949 m., \u017einoma, buvo labai suinteresuota kiek galima grei\u010diau atsidurti tarp laisv\u0173, suvereni\u0173 taut\u0173 (VFR suverenumas prad\u017eioje buvo gerokai ribojamas). Vis d\u0117lto i\u0161kart po karo neigiamas kaimyn\u0173 nusistatymas v\u0117l stipr\u0117jan\u010dios Vokietijos at\u017evilgiu nat\u016braliai buvo gana didelis. \u0160itokioje situacijoje pirmajam VFR kancleriui Konradui Adenaueriui buvo visi\u0161kai ai\u0161ku: tik tuomet, kai mes jud\u0117sime Europos kryptimi, \u012f j\u0105 integruosim\u0117s ir ten \u012fsitvirtinsime, kai susitaikysime su m\u016bs\u0173 Vakar\u0173 Europos kaimynais, tik tada Vokietija gal\u0117s b\u016bti laisva ir suvereni, \u2013 kai visi tapsime draugais, niekas m\u016bs\u0173 nebebijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Istori\u0161kai i\u0161augusi\u0105 baim\u0119 ir nepalankum\u0105 vokie\u010diams labiausiai jaut\u0117 pranc\u016bzai, nes vos per vien\u0105 \u0161imtmet\u012f vokie\u010diai juos buvo tris kartus u\u017epuol\u0119 ir \u012fsiver\u017e\u0119 \u012f \u0161al\u012f (1870, 1914, 1940). Antra vertus, kovose su Napoleonu vokie\u010diams atsiskleid\u017eia j\u0173 nacionalinis s\u0105moningumas. Taigi ir nestebina, kad po Antrojo pasaulinio karo vokie\u010di\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 santykiai buvo gana \u0161altoki. Be to, svarbiu gin\u010d\u0173 objektu tampa Pranc\u016bzijos noras nuo Vokietijos atskirti Saro \u017eem\u0119. Pranc\u016bzai dargi siek\u0117, kad b\u016bt\u0173 \u012fvesta tarptautin\u0117 kontrol\u0117 Vokietijos anglies ir plieno pramonei R\u016bre. Vokietijos kontrol\u0117 bei menkinimas \u2013 toks buvo pagrindinis Pranc\u016bzijos principas pirmaisiais metais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Esant tokiai komplikuotai pad\u0117\u010diai pamat\u0105 Vokietijai ir Pranc\u016bzijai susitaikyti pad\u0117jo du politikai. Adenaueris i\u0161 vokie\u010di\u0173 pus\u0117s 1949 m. pabaigoje parei\u0161k\u0117 apie savanori\u0161k\u0105 vokie\u010di\u0173 vyriausyb\u0117s \u012fstojim\u0105 \u012f R\u016bro baseino tarptautin\u0117s kontrol\u0117s organ\u0105. (D\u0117l to Adenaueris sulauk\u0117 ypa\u010d a\u0161trios kritikos i\u0161 socialdemokrat\u0173 opozicijos, kaltinusios j\u012f Vokietijos i\u0161davyste ir parsidavimu s\u0105jungininkams.) Tai buvo signalas: mes norime kooperuotis. Jis padr\u0105sino Pranc\u016bzijos u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0105 Robert\u0105 Schuman\u0105 1950 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f \u017eengti atsakom\u0105j\u012f \u017eingsn\u012f ir pasi\u016blyti Vokietijos bei Pranc\u016bzijos anglies ir plieno produkcijos \u201esusiliejimo\u201c id\u0117j\u0105. \u0160\u012f \u201eSchumano plan\u0105\u201c grind\u0117 istorin\u0117 patirtis, kai praeityje plieno ir anglies labai reik\u0117jo ginkluotei. Ta\u010diau Vokietijos kaln\u0173 metalurgijos pramon\u0117 kitos valstyb\u0117s tur\u0117jo b\u016bti ne tik kontroliuojama, kad u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 naujam ginklavimuisi \u2013 Schumano vizija buvo tikros, partneri\u0161kos produkcijos susiliejimas. \u0160ios svarbios pramon\u0117s koordinacija ir kooperacija, jo nuomone, tur\u0117jo b\u016bti pirmasis \u017eingsnis \u012f susivienijusi\u0105 Europ\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Schumano planas veik\u0117 u\u017ekre\u010dian\u010diai: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Italija taip pat prisijung\u0117 prie deryb\u0173. 1951 m. baland\u012f Pary\u017eiuje buvo pasira\u0161yta sutartis d\u0117l \u201eEuropos angli\u0173 ir plieno susivienijimo\u201c (EAPS) \u012fk\u016brimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atrod\u0117, kad \u012f Europ\u0105 \u017eengiama gana greitai. Greta ekonominio Europos angli\u0173 ir plieno susivienijmo tur\u0117jo b\u016bti \u012fkurta ir bendra \u201eEuropos armija\u201c \u2013 Pranc\u016bzijos ministro pirmininko Pleveno planas. Pirmas \u0161i\u0105 dr\u0105si\u0105 mint\u012f buvo i\u0161k\u0117l\u0119s Churchillis, nes jam vis\u0173 pirma buvo svarbu apsiginti nuo komunizmo. Pranc\u016bzija labiau laik\u0117si tos minties, kad Vokietijos ginklavimosi rizik\u0105 reikia apriboti tarptautine organizacija. Nors ir pagal 1952 m. sutartis tarp EAPS valstybi\u0173 buvo sudaryta \u201eEuropos gynybos bendrija\u201c (EGB), ta\u010diau visas \u0161is projektas \u017elugo pasiprie\u0161inus Pranc\u016bzijos nacionaliniam susirinkimui \u2013 ginkluot\u0117s sferoje atsidurti viename lygmenyje su vokie\u010diais Pranc\u016bzijoje dar nebuvo pasiruo\u0161ta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">EGB \u017elugimas buvo skaudi Europos vienijimosi proceso nes\u0117km\u0117 (kariniu-politiniu at\u017evilgiu padariniai nebuvo tokie sunk\u016bs, kadangi 1955 m. Vokietija buvo priimta \u012f NATO ir tokiu b\u016bdu \u012f \u0161i\u0105 s\u0105jung\u0105 integruota). Ta\u010diau politikai neprarado vilties. Buvo bandoma \u017eengti nauj\u0105 \u017eingsn\u012f, \u0161\u012f kart\u0105 ir v\u0117l ekonomin\u0117je srityje. 1955 m. bir\u017eelio m\u0117nes\u012f EAPS valstybi\u0173 u\u017esienio reikal\u0173 ministrai atnaujino derybas ir iki 1956 m. pareng\u0117 ekonomin\u0117s bendrijos plan\u0105: bendros rinkos suk\u016brimas, muit\u0173 bei kit\u0173 prekybos apribojim\u0173 panaikinimas, bendri u\u017esienio muit\u0173 tarifai, laisva kapitalo cirkuliacija. Po tolimesni\u0173 \u012ftempt\u0173 deryb\u0173 1957 m. kovo m\u0117nes\u012f Romoje buvo galima duoti start\u0105 bendrai \u016bkio politikai: pri\u0117mus visapusi\u0161k\u0105 atomin\u0117s energijos kontrol\u0117s bei koordinacijos sutart\u012f (EAB), \u0161e\u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 vyriausybi\u0173 vadovai pasira\u0161\u0117 Europos Ekonomin\u0117s Bendrijos (EEB) sutart\u012f \u2013 abu susitarimai \u012fsigaliojo 1958 sausio 1 d. \u012ekurta EEB dar nebuvo toji suvienyta Europa, apie kuri\u0105 svajojo Schumanas ir Adenaueris, ta\u010diau ji tur\u0117jo tapti ypa\u010d vaisinga ir drauge patrauklia valstybi\u0173 s\u0105junga \u2013 iki 1996 m. \u012f E(E)B \u012fstojo dar devynios \u0161alys, taigi \u0161iandien (be tolimosios Islandijos, tradici\u0161kai atsiskyrusios \u0160veicarijos ir nafta turtingos Norvegijos) visos senosios Vakar\u0173 Europos \u0161alys yra Bendrijos nar\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo metu valstyb\u0117s ekonominio vienijimosi keliu yra labai toli pa\u017eengusios. L\u0117tesn\u0117 pa\u017eanga vyksta politin\u0117je s\u0105jungoje, kurios jau 1957-aisiais siek\u0117 jos \u012fk\u016brimo iniciatoriai. 1979 m. \u012fvyko pirmieji rinkimai \u012f Europos Parlament\u0105, kuris greta Komisijos ir Ministr\u0173 Tarybos turi tik ribot\u0105 kompetencij\u0105. Nors ir pagal 1992 m. Mastrichto susitarim\u0105 i\u0161 esm\u0117s buvo nuspr\u0119sta d\u0117l tolimesnio politinio vienijimosi bei valiutin\u0117s s\u0105jungos (nuo tada kilo ir pavadinimas \u201eEuropos S\u0105junga\u201c), ta\u010diau esminis klausimas i\u0161lieka vis dar gin\u010dytinas: kiek savo nacionalinio suvereniteto politin\u0117je sferoje mes pasiruo\u0161\u0119 atiduoti? Pirmasis \u017eingsnis b\u016bt\u0173 bendra u\u017esienio politika, kuri iki \u0161iol vykdoma vis dar tik kartkar\u010diais. Konkre\u010di\u0173 veiksm\u0173 tikimasi tik 1998 m. ekonomikos sferoje, kai bus svarstomas dalyvavimas valiutin\u0117je s\u0105jungoje. Galb\u016bt tada i\u0161 joje dalyvaujan\u010di\u0173 valstybi\u0173 i\u0161sikristalizuos \u201eEuropos \u0161erdis\u201c, o kitos valstyb\u0117s, tokios kaip Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, ir toliau labiau akcentuos nacionalin\u012f savaranki\u0161kum\u0105 ir politinio vienijimosi link toli neis. Ry\u0161k\u0117ja \u201edvigreit\u0117 Europa\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apskritai kad ir kaip galvotume apie Europos vienijimosi ateit\u012f, vieninga, bendra ir susitaikiusi Europa did\u017ei\u0105ja dalimi jau yra tikrov\u0117. Ta\u010diau ypa\u010d Ryt\u0173 ir Vidurio Europos at\u017evilgiu tai dar teb\u0117ra svarbus ateities u\u017edavinys. Jei pama\u017eu \u012f Europos \u0161eimos rat\u0105 bus priimtos ir buvusios komunistin\u0117s valstyb\u0117s, tai gal\u0173 gale bus i\u0161sipild\u017eiusi ir Pranc\u016bzijos prezidento de Gaulle\u2019io (de Golio) vizija apie \u201eT\u0117vyni\u0173 Europ\u0105\u201c nuo Atlanto iki Uralo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tam tikras skepti\u0161kumas d\u0117l vienos mil\u017eini\u0161kos Europos valstyb\u0117s su jos visa, da\u017enai per kra\u0161tus besiliejan\u010dia biurokratija i\u0161 dalies suprantamas. Kritika yra b\u016btina ir pagr\u012fsta, ta\u010diau g\u0105sdinimas Europa, praryjan\u010dia ma\u017eas tautas, n\u0117ra jokia alternatyva \u2013 papras\u010diausiai faktai kalba prie\u0161. Ir vis\u0173 pirma nereikt\u0173 pamir\u0161ti vieno nuostabios Europos vizijos rezultato, vieno, daugeliui jau tapusio kasdieni\u0161ku ir savaime suprantamu, ta\u010diau istori\u0161kai visi\u0161kai naujo bei nepakartojamo rezultato, rezultato, kuriuo galima d\u017eiaugtis ir d\u017eiaugtis: jau daugiau nei 50 met\u0173, kai tarp suvienytos Europos valstybi\u0173 nevyksta karas. Negana to: karas tarp j\u0173 \u0161iandien jau netgi ne\u012fsivaizduojamas! Jei seneliai ir proseneliai, kupini gilios neapykantos, kilo vieni prie\u0161 kitus, tai \u0161iandien pranc\u016bz\u0173 ir vokie\u010di\u0173 jaunimui tai atrodo visi\u0161kai nesuprantama. Daugiau niekuomet neturi kilti karas! \u0160i humanistin\u0117 vizija, ypa\u010d atskir\u0173 politik\u0173 atkaklaus noro susitaikyti d\u0117ka, tapo tikrove. Tik\u0117kim\u0117s, kad \u0161is noras augs ir toliau, u\u017edegs \u017emones visoje Europoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1958 metais sausio 1 dien\u0105, \u012fsigaliojus 1957 m. kovo m\u0117n. 25 d. Romos sutar\u010diai, \u012fkurta Europos Ekonomin\u0117 Bendrija (EEB)<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[227],"autorius":[608],"class_list":["post-673","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-europa","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/673","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=673"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/673\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":675,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/673\/revisions\/675"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=673"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=673"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=673"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=673"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}