{"id":679,"date":"2016-05-12T18:52:42","date_gmt":"2016-05-12T15:52:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=679"},"modified":"2016-05-12T18:52:50","modified_gmt":"2016-05-12T15:52:50","slug":"xx-amziaus-pranasas-ir-jo-evangelija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/xx-amziaus-pranasas-ir-jo-evangelija\/","title":{"rendered":"XX am\u017eiaus prana\u0161as ir jo Evangelija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u201eJei Dievo n\u0117ra, vadinasi, viskas leid\u017eiama\u201c <\/em>Dostojevskis<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Turb\u016bt n\u0117ra n\u0117 vieno \u017emogaus, padariusio toki\u0105 \u012ftak\u0105 XX a. dvasiniam gyvenimui kaip Dostojevskis. \u012e klausim\u0105 \u201eKas yra egzistencializmas?\u201c Jeanas Paulis Sartre\u2019as atsak\u0117: \u201eEgzistencializmas \u2013 tai visos i\u0161vados, padarytos i\u0161 \u0161io Dostojevskio sakinio: \u2018Jei Dievo n\u0117ra, vadinasi, viskas leid\u017eiama.\u2019\u201c Albert\u2019as Camus ra\u0161\u0117: \u201eNe Marksas, o Dostojevskis yra XX am\u017eiaus prana\u0161as.\u201c Savo Lai\u0161ko romie\u010diams komentare 1926 m. Karlas Barthas da\u017eniau u\u017e Dostojevsk\u012f cituoja tik Liuter\u012f. Karlo Bartho draugas Thurneysenas para\u0161\u0117 apie Dostojevsk\u012f knyg\u0105. Apie j\u012f ra\u0161\u0117 Hermannas Hesse, Thomas Mannas, Siegmundas Freudas, Alfredas Adleris ir daugelis kit\u0173.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dostojevskio gimimo metais, 1821-aisiais, Evangelija i\u0161 senosios slav\u0173 kalbos buvo i\u0161versta \u012f rus\u0173 \u0161nekam\u0105j\u0105 kalb\u0105 ir i\u0161leista. \u0160is sutapimas labai simboli\u0161kas. Be Evangelijos negalima suprasti tikrojo Dostojevskio. Galima dr\u0105siai sakyti, kad i\u0161 rus\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 b\u016btent Dostojevskis Evangelij\u0105 skait\u0117 giliausiai ir intensyviausiai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 prad\u017ei\u0173 panagrin\u0117kime kelet\u0105 Dostojevskio min\u010di\u0173 apie Evangelij\u0105 ir apie vis\u0105 Biblij\u0105. Jis klausia: \u201eKas \u017emonijai am\u017ei\u0173 am\u017eiais buvo brangiau nei \u0161i knyga? Tiek daug \u0161imtme\u010di\u0173 \u0161i knyga dar\u0117 \u012ftak\u0105 savo gaivinan\u010dia galia. Ji \u0161viet\u0117 tarsi saul\u0117 ir spinduliavo savo energij\u0105 \u017emonijai ir gyvenimui\u201c. Tai sakiniai i\u0161 jo leisto m\u0117nra\u0161\u010dio \u201eDnevnik pisatelia\u201c. \u201eBroliuose Karamazovuose\u201c Dostojevskis kalba apie Biblij\u0105 senolio Zosimos \u017eod\u017eiais: \u201eKas per knyga, tas \u0160ventasis Ra\u0161tas! Kas per stebuklas ir kas per j\u0117ga! Tarsi kokia pasaulio ir \u017emogaus skulpt\u016bra, lyg koks paminklas. Ir viskas pasakyta ir numatyta visai am\u017einybei\u201c. Arba i\u0161 jo u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117s: \u201eBiblija yra ne\u012fveikiama knyga. \u0160ios knygos nepajudins net kunig\u0173 vaikai, kurie vie\u0161ai skelbiasi m\u016bs\u0173 liberaliuose \u017eurnaluose!\u201c (Kalbama apie nihilistus).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savaj\u012f Evangelijos egzempliori\u0173 Dostojevskis gavo pakeliui \u012f tremt\u012f, \u012f Sibir\u0105. Jis buvo nuteistas mirties bausme u\u017e priklausym\u0105 revoliucinei M. Petra\u0161evskio draugijai. 1849 m. gruod\u017eio 22 d. \u2013 paskutin\u0119 akimirk\u0105 \u2013 jo buvo pasigail\u0117ta ir paskirta ketveri metai katorgos Sibire. 1850 met\u0173 prad\u017eioje grandin\u0117mis surakintas Dostojevskis buvo atgabentas \u012f Omsko kal\u0117jim\u0105. Pakeliui jaunasis ra\u0161ytojas susitinka dekabrist\u0173 \u017emonas, kurios jam \u012fduoda Evangelij\u0105 \u2013 kaip dvasin\u0119 paguod\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai buvo viena i\u0161 Evangelij\u0173, kuri 1821 m. rus\u0173 kalba pasirod\u0117 pirmuoju tira\u017eu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visus ketverius metus lageryje Dostojevskis tur\u0117jo vienintel\u0119 knyg\u0105 \u2013 Evangelij\u0105. Taigi kelias \u012f tremt\u012f tapo keliu \u012f Evangelij\u0105. Tremties bei lagerio kan\u010dios virto susitikimais su Kristumi. Dostojevskis i\u0161moko pamilti Krist\u0173 b\u016btent kan\u010dioje. Kristus buvo vienintelis, kuris i\u0161 tikro gal\u0117jo pasidalyti kan\u010diomis su juo. V\u0117liau apie \u0161\u012f laikotarp\u012f Dostojevskis para\u0161o knyg\u0105 \u201eU\u017era\u0161ai i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 nam\u0173\u201c (1861\u20131862). Lager\u012f jis vadina \u201emirusi\u0173j\u0173 namais\u201c arba \u201emirusiais namais\u201c, nor\u0117damas pabr\u0117\u017eti, kad ten jis rado \u0161vies\u0105, kuri \u0161vie\u010dia tamsoje (pagal Jn 1,5). Likusius savo gyvenimo metus jis niekada nesiskyr\u0117 su Evangelija. Dirbant ji visada gul\u0117jo ant jo ra\u0161omojo stalo. Jis j\u0105 skait\u0117 ir savo mirties dien\u0105 (1881 m. sausio 28-\u0105j\u0105). Dostojevskis paliko j\u0105 kaip palikim\u0105 savo s\u016bnui. S\u016bnus mir\u0117 1922 m., po to knyga atkeliavo \u012f did\u017eiausi\u0105 gimtojo kra\u0161to Lenino bibliotek\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eAm\u017einoji knyga\u201c, kaip jis vadino Evangelij\u0105, buvo jo darbo knyga. Jis j\u0105 skait\u0117 su pie\u0161tuku, kartais ir su plunksna rankoje. Tik 9-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje buvo i\u0161tirtos ir paskelbtos Dostojevskio pastabos Naujojo Testamento para\u0161t\u0117se. \u0160ios pastabos turi ne\u012fkainojam\u0105 vert\u0119. I\u0161 toki\u0173 ma\u017e\u0173 para\u0161tini\u0173 pastab\u0173 atsirado mil\u017eini\u0161kos min\u010di\u0173 konstrukcijos, i\u0161tisi romanai. Tai labai \u012fvairios pastabos. Did\u017eioji dalis yra tiesiog akcentai, viet\u0173, kurios domino ra\u0161ytoj\u0105, \u017eymos ir pabraukimai. Pa\u010diame tekste yra pabraukta sakini\u0173, frazi\u0173, tam tikri posaki\u0173. Kartais \u0161alia u\u017era\u0161yta NB; kartais kas nors \u012fra\u0161oma \u012f pat\u012f tekst\u0105. Sud\u0117jus visas \u0161ias pastabas, gaunamas tam tikras Dostojevskio Evangelijos turinio i\u0161d\u0117stymas, kur\u012f jis paruo\u0161\u0117 per 30 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skaitydami Dostojevskio pastabas para\u0161t\u0117se, vis\u0173 pirma pastebime tai, kad yra i\u0161skirtos tos vietos, kurios cituojamos ir romanuose. Tai nat\u016bralu. Pavyzd\u017eiui, yra pabrauktas aps\u0117stojo i\u0161gydymas (Lk 8,32\u201335). Evangelijoje pagal Jon\u0105 storai pabrauktas pasakojimas apie Lozoriaus prik\u0117lim\u0105 (11 sk.). Tai i\u0161 karto primena roman\u0105 \u201eNusikaltimas ir bausm\u0117\u201c. Jn 12 skyriuje yra pabraukta vieta apie kvie\u010dio gr\u016bd\u0105, \u2013 ji atlieka tam tikr\u0105 vaidmen\u012f \u201eBroliuose Karamazovuose\u201c. Toki\u0173 viet\u0173 daug. Ta\u010diau yra viet\u0173, kurias Dostojevskis panaudojo netiesiogiai: Evangelijoje pagal Mat\u0105 pa\u017eym\u0117ta penkiolika viet\u0173, pagal Luk\u0105 \u2013 septynios, Morkaus \u2013 tik dvi, o Jono \u2013 apie \u0161imt\u0105. Evangelijoje pagal Jon\u0105 vienaip ar kitaip i\u0161skirtas ma\u017edaug penktadalis viso teksto. Dostojevskio susidom\u0117jimas \u0161ia Evangelija yra suprantamas, nes tai labiausiai su Kristaus asmeniu susijusi Evangelija. Kas yra Kristus ir k\u0105 jis rei\u0161kia \u017emonijai? B\u016btent \u0161\u012f klausim\u0105 Dostojevskis nuolat k\u0117l\u0117 visuose savo k\u016briniuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1,46 yra viena pirm\u0173j\u0173 Dostojevskio i\u0161na\u0161\u0173 Evangelijoje pagal Jon\u0105. Paskutinioji pabraukta vieta yra Jn20, 25. Prad\u017eioje Dostojevskiui svarbi Natanaelio abejon\u0117, o pabaigoje \u2013 Tomo netik\u0117jimas. \u010cia jis akcentuoja keist\u0105 simetrij\u0105; abejon\u0117s simetrij\u0105 viskam, k\u0105 Kristus padar\u0117 ir k\u0105 jis rei\u0161kia. Tai t\u0119siasi per vis\u0105 Evangelij\u0105. Dostojevskis i\u0161skiria vietas, kur abejojama Kristumi, juo netikima (pavyzd\u017eiui, Jn 4,44; Jn 7,5; Jn 7,12; Jn 8,19; Jn 8,46; Jn 8,52. 57; 10,36). Atrodo, kad Geroji Naujiena \u010dia pavirsta naujiena i\u0161 grynos abejon\u0117s. Netgi susidaro \u012fsp\u016bdis, kad Evangelij\u0105 skait\u0117 \u017emogus, kuris netiki. Dostojevskis tam tikra prasme i\u0161 Evangelijos pagal Jon\u0105 i\u0161luk\u0161tena Natanaelio ir Tomo evangelij\u0105. \u0160iose Dostojevskio pastabose Evangelija pagal Jon\u0105 atsiskleid\u017eia kaip knyga, kuri neduoda gatav\u0173 recept\u0173 ir sprendim\u0173, o nuolat skatina ie\u0161koti tiesos. Norint skaityti \u0161i\u0105 abejoni\u0173 Evangelij\u0105, reikia tur\u0117ti Dostojevskio dr\u0105s\u0105 ir nars\u0105. \u010cia b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti apie Dostojevskio polifonin\u012f m\u0105stym\u0105. Dostojevskis savo romanuose kiekvienam atskiram balsui suteikia teis\u0119 ir laisv\u0119 augti. Galima pasakyti, kad jo romanuose vie\u0161patauja visi\u0161ka s\u0105\u017ein\u0117s ir \u017eod\u017eio laisv\u0117. Rezultatas yra polifonija, lygiateisi\u0173 bals\u0173 polifonija. B\u016btent \u0161i polifonija Evangelijoje j\u012f ir domina. Taip, Evangelija yra daugiabals\u0117; ji kiekvienam suteikia \u017eod\u017eio laisv\u0119. \u010cia neribojamos niekieno teis\u0117s, net ir to, kuris yra nusiteik\u0119s prie\u0161 Krist\u0173 arba kuris abejoja. Evangelija \u2013 ne agitacin\u0117 literat\u016bra, ne propaganda. Kokioje nors ideologin\u0117je literat\u016broje, netgi ateistin\u0117je b\u016bt\u0173 galima perskaityti priekai\u0161t\u0105 tam, kuris tai ideologijai atstovauja: \u201eTavyje yra demonas?\u201c Didesnio ateizmo nei Evangelijoje nerasime niekur. Dostojevskis akcentuoja Evangelij\u0105 kaip abejon\u0117s Evangelij\u0105. Apie save jis sak\u0117, kad jo siela yra pra\u0117jusi abejoni\u0173 ugn\u012f. Tai yra tas intelektualusis anos revoliucin\u0117s Petra\u0161evskio draugijos, kurioje jis bendradarbiavo, skepticizmas. Tai tas egzistencinis tik\u0117jimo egzaminas, kur\u012f jis i\u0161laik\u0117 lageryje. Dostojevskio gyvenimas pa\u017eenklintas Jobo egzaminais. Jobas netenka \u017emonos, vaik\u0173, Dievas atima jo turtus. Dostojevskis tur\u0117jo net 25 t\u016bkst. rubli\u0173 skol\u0173, tai yra siaubingai daug. Pacituosiu vien\u0105 i\u0161trauk\u0105, i\u0161likusi\u0105 tik rankra\u0161tyje, kuri pilna ne\u0161vanki\u0173 tipi\u0161k\u0173 rusi\u0161k\u0173 posaki\u0173: \u201eTie \u0161lyk\u0161t\u016bs \u0161unys man prikai\u0161iojo, kad a\u0161 tik\u012fs Diev\u0105 nemok\u0161i\u0161kai ir atsilikusiai. Bet \u0161itie kvai\u0161os net sapne nesapnavo tokios Dievo pasmerkimo j\u0117gos, koki\u0105 sud\u0117jau \u012f inkvizitori\u0173. A\u0161 tikiu Diev\u0105 ne kaip koks kvailys ar fanatikas, bet tie tipai nor\u0117jo mane kai ko pamokyti. \u0160ie pakvai\u0161\u0117liai n\u0117 sykio net sapne nepatyr\u0117 tokios Dievo paneigimo j\u0117gos, koki\u0105 a\u0161 pats i\u0161kent\u0117jau. Netgi Europoje nebuvo tokios ateizmo i\u0161rai\u0161kos galyb\u0117s, o ir dabar jos n\u0117ra.\u201c Po toki\u0173 nedviprasmi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 nesunku \u012fsivaizduoti, k\u0105 rei\u0161kia pastabos Evangelijoje. Tai titani\u0161ka kova, knygoje i\u0161reik\u0161ta keliais bruo\u017eais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Matosi ir kita pastab\u0173 serija. Evangelijos pagal Jon\u0105 pirmame skyriuje yra pabraukta 49 eilut\u0117. Jono 20 skyriuje \u2013 28 ir 29. Taigi Dostojevskis \u017eym\u0117josi ne tik tas vietas, kur Natanaelis abejojo, bet ir tas, kur Natanaelis tiki; ne tik tas, kur Tomas negali tik\u0117ti, bet ir tas, kur Tomas tik\u0117jo. Atrodo, kad Dostojevskio abejon\u0117 buvo tik\u0117jimo ie\u0161kojimas ir radimas. Dostojevskis nedvejodamas pripa\u017e\u012fsta dvejon\u0117s religin\u0119 vert\u0119. \u0160i dora Natanaelio abejon\u0117 ir \u0161is s\u0105\u017einingas Tomo netik\u0117jimas yra religiniai jausmai. Jie kil\u0119 ne i\u0161 abejingumo ar indiferenti\u0161kumo, o i\u0161 tiesos tro\u0161kimo. J\u0117zus sako Natanaeliui: \u201e\u0160tai tikras izraelitas, kuriame n\u0117ra klastos\u201c (Jn 1,47). Tokioje dvejon\u0117je n\u0117ra nieko pikto. Tod\u0117l Dostojevskis sako: nuoseklus, iki galo apgalvotas ateizmas veda \u012f tik\u0117jim\u0105. Nuo ateizmo, nuo nulinio tik\u0117jimo yra tik vienas \u017eingsnis iki tik\u0117jimo. Galb\u016bt mintyse jis tur\u0117jo matematin\u0119 analogij\u0105: nuo nulio netoli iki vieno.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Evangelijoje pagal Jon\u0105 yra pastab\u0173, kurios rodo, kaip Dostojevskis ie\u0161kojo pagrindo tik\u0117jimui \u012f Krist\u0173: Jn 9,5; 10,30; 14,6; 14,11. Tai sud\u0117jus jau yra tik\u0117jimo \u012f Krist\u0173 i\u0161pa\u017einimas. Viename lai\u0161ke, kur\u012f Dostojevskis para\u0161\u0117 moteriai, dovanojusiai jam Evangelij\u0105, randamas tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas, kur\u012f Dostojevskis kart\u0105 suformulavo sau. \u0160\u012f lai\u0161k\u0105 jis para\u0161\u0117 1854 m., kai gr\u012f\u017eo i\u0161 lagerio. Tai ketveri\u0173 lagerio met\u0173 rezultatas, dvasinis dokumentas: \u201eKartais Dievas pasiun\u010dia man akimirkas, kai esu visi\u0161kai ramus. Tomis akimirkomis a\u0161 myliu ir jau\u010diu, kad esu kit\u0173 mylimas. Tokiomis minut\u0117mis a\u0161 suformulavau savo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105, kuriame viskas ai\u0161ku ir \u0161venta. \u0160is i\u0161pa\u017einimas yra paprastas: tik\u0117ti, kad n\u0117ra nieko gra\u017eesnio, gilesnio, simpati\u0161kesnio, protingesnio, tvirtesnio ir tobulesnio nei Kristus. Ir ne tik n\u0117ra, bet sakau su pavyd\u017eia meile, kad netgi ir b\u016bti negali. Negana to: jei kas man \u012frodyt\u0173, kad Kristus yra u\u017e tiesos rib\u0173 ir b\u016bt\u0173 \u012fsitikinta, kad tiesa yra u\u017e Kristaus rib\u0173, tai a\u0161 mieliau lik\u010diau su Kristumi nei su tiesa.\u201c Tai sukre\u010diantis Dostojevskio meil\u0117s Dievui prisipa\u017einimas. Net jei Kristus b\u016bt\u0173 u\u017e tiesos rib\u0173, net jei b\u016bt\u0173 t\u016bkstan\u010diai argument\u0173 prie\u0161 j\u012f, net jei visi pasaulio mokslininkai, kvantin\u0117 mechanika, visa medicina ir homeopatija b\u016bt\u0173 \u012frod\u0119, kad n\u0117ra tiesos Kristuje \u2013 a\u0161 lik\u010diau su Kristumi. Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikalingi \u012frodymai d\u0117l Kristaus?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuostab\u016bs yra \u017eod\u017eiai, jog tik\u0117jimas susiformavo ir atsirado tomis minut\u0117mis, kai jis myli ir jau\u010diasi mylimas. Tik\u0117jimas atsiranda per meil\u0119, meil\u0117je. Kaip tik tomis minut\u0117mis, kai Dostojevskis myli ir yra mylimas, jam apsirei\u0161kia Kristus. Dievas kaip Meil\u0117 Evangelijoje yra apskritai viena i\u0161 aktualiausi\u0173 min\u010di\u0173 Dostojevskiui. Pabraukta daug viet\u0173, kurios tai liudija: Jn 13,34; 14,23; 15,12. Netik\u0117jimas Dostojevskiui rei\u0161kia meil\u0117s tr\u016bkum\u0105. Prisiminkime \u201eBrolius Karamazovus\u201c: netikinti moteris i\u0161pa\u017einties metu sako senoliui Zosimai: \u201eA\u0161 netikiu nemirtingumu\u201c. Ji klausia senolio: \u201eAr galima kokiu nors b\u016bdu sugr\u0105\u017einti tik\u0117jim\u0105?\u201c Senolis jai atsako: \u201eTik\u0117jimo negalima niekaip kitaip sugr\u0105\u017einti \u2013 tik per egzistuojan\u010di\u0105 meil\u0119\u201c. Jei kalbame apie meil\u0119, reikt\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip augo \u0161io \u017eod\u017eio samprata. Apm\u0105stydamas meil\u0119 Dostojevskis ra\u0161\u0117: \u201eMeil\u0117s \u017emon\u0117ms id\u0117ja yra viena sunkiausiai \u017emogaus protui suvokiam\u0173 id\u0117j\u0173\u201c. Kur slypi tas nesuvokiamumas? \u012estabius apm\u0105stymus apie tai Dostojevskis u\u017era\u0161\u0117 savo \u017emonos mirties dien\u0105: \u201eMyl\u0117ti \u017emog\u0173 kaip pat\u012f save pagal Kristaus \u012fsakym\u0105 yra ne\u012fmanoma. Tai sugeb\u0117jo tik Kristus\u201c. \u0160iame pasaulyje n\u0117ra kito \u012fstatymo, kuris b\u016bt\u0173 \u012fvykdomas mylint kit\u0105 kaip pat\u012f save. Gamta \u0161ito \u012fsakymo nenumat\u0117. Kristus dav\u0117 \u0161\u012f \u012fsakym\u0105 ir tik jis vienas gali j\u012f \u012fvykdyti. \u017dinoma, atsiranda mil\u017eini\u0161ka problema: kaip turime myl\u0117ti \u017emog\u0173? kaip visgi \u012fvykdyti \u0161\u012f \u012fsakym\u0105? Dostojevskis ra\u0161\u0117: \u201eA\u0161 ketinu pasi\u0161aipyti i\u0161 j\u016bs\u0173. A\u0161 parei\u0161kiu, kad meil\u0117 \u017emogui yra visi\u0161kai ne\u012fmanoma, nesuprantama, kad ji apskritai negalima, jei netikima \u017emogaus sielos nemirtingumu\u201c. \u017dmogaus sielos nemirtingumas ir tik\u0117jimas tuo Dostojevskiui yra pagrindas, kuriuo remiantis galima apskritai myl\u0117ti \u017emog\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie nemirtingum\u0105 Dostojevskis yra pasak\u0119s, kad tai es\u0105s pats gyvenimas, gyvasis gyvenimas savo galutiniu pasirei\u0161kimu. Jei abejojame ir netikime sielos nemirtingumu, tai atsiranda ne tik dideli sunkumai d\u0117l meil\u0117s, \u2013 esama dar vieno baisaus padarinio; Dostojevskis savo mintis kaip visada dr\u0105siai i\u0161rutulioja iki galo: \u201eJei prarandama tik\u0117jimo nemirtingumu id\u0117ja, tai savi\u017eudyb\u0117 tampa absoliu\u010diai nei\u0161vengiama, ir netgi b\u016btina kiekvienam \u017emogui, kuris savo evoliucijoje nors \u0161iek tiek pakilo auk\u0161\u010diau gyvulio\u201c. \u0160iai tezei esama antitez\u0117s, tai \u2013 Kristaus prisik\u0117limas. Taigi tai du lemiami poliai, \u012f kuriuos remiasi Dostojevskio pasaulis: \u201eArba Kristus prisik\u0117l\u0117, arba a\u0161 nusi\u017eudau\u201c. Dostojevskio herojai gyvena tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 poli\u0173 ir nuoseklieji arba ateina pas Krist\u0173, arba nusi\u017eudo. Kristaus prisik\u0117limas yra Dostojevskio tik\u0117jimo kertinis akmuo. Ir i\u0161 tikro Evangelijoje pabrauktos beveik visos vietos, kur kalbama apie tai, kad Kristus prisikels arba prisik\u0117l\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dostojevskiui Evangelija yra prisik\u0117limo knyga. B\u016btent tai padeda jam \u012fveikti gyvenimo absurd\u0105 ir tragizm\u0105. \u012edomu, kad pain\u016bs Dostojevskio roman\u0173 konfliktai, kuriuos jis akcentuoja ir vaizduoja, yra i\u0161sprend\u017eiami b\u016btent per prisik\u0117lim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u0105 galima atsakyti Ivanui Karamazovui, kai jis kalba apie ma\u017e\u0105 vaik\u0105, sudraskyt\u0105 \u0161un\u0173? Tai klausimas be atsakymo. \u010cia n\u0117ra logi\u0161k\u0173 samprotavim\u0173. \u0160iame pasaulyje n\u0117ra atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. Vienintelis galimas atsakymas yra prisik\u0117limo galimyb\u0117. Romanas \u201eBroliai Karamazovai\u201c irgi baigiasi mirtimi ir ma\u017eo berniuko laidotuv\u0117mis. Alio\u0161a Karamazovas stovi prie akmens, kuris buvo pastatytas po Ilju\u0161os mirties. Dvylika vaik\u0173 apsupa j\u012f ir klausia: \u201eAr tai tiesa? Ba\u017eny\u010dioje sakoma, kad mes visi prisikelsime\u201c. Alio\u0161a atsako, staiga apimtas netik\u0117tos minties: \u201eTaip, mes prisikelsime, mes b\u016bsime prikelti, mes pasimatysime ir vienas kitam pasakosime, kas buvo\u201c. N\u0117ra nieko didesnio kaip \u0161is atsakymas \u012f visas kan\u010dias, \u012f visa, kas pikta \u0161iame pasaulyje. \u012edomu, kad prisik\u0117limu baigiasi keli Dostojevskio romanai. Pavyzd\u017eiui, \u201eU\u017era\u0161uose i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 nam\u0173\u201c herojus i\u0161eina \u012f laisv\u0119 ir Dostojevskis u\u017ebaigia: \u201e&#8230;laisv\u0117, naujas gyvenimas, prisik\u0117limas \u2013 kokios tai puikios akimirkos\u201c. Arba \u201eNusikaltime ir bausm\u0117je\u201c: Raskolnikovas krenta Soniai po kojomis ir pirm\u0105 kart\u0105 nuo vaikyst\u0117s dien\u0173 pajunta ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f meil\u0119. Ir myl\u0117damas jis staiga suvokia, kad gali tik\u0117ti, kad gali priimti Sonios tik\u0117jim\u0105. Dostojevskis u\u017ebaigia: \u201e&#8230;ir herojus prisikelia naujam gyvenimui\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u0105 Dostojevskiui rei\u0161kia Evangelija? Detal\u0117, kuri\u0105 tuoj pateiksiu, gali b\u016bti labai i\u0161kalbi: i\u0161 prad\u017ei\u0173 pirminiuose \u201eNusikaltimo ir bausm\u0117s\u201c projektuose buvo numatyta, kad Raskolnikovas pataisos darb\u0173 stovykloje patirs Kristaus reg\u0117jim\u0105. Tad i\u0161 karto kyla mintis: ar tik pats Dostojevskis n\u0117ra mat\u0119s Kristaus, n\u0117ra patyr\u0119s lageryje Kristaus reg\u0117jimo? Jis da\u017enai sak\u0117 ir ra\u0161\u0117: \u201eLageryje a\u0161 sutikau Krist\u0173\u201c. Tai galima suprasti ir labai pa\u017eod\u017eiui, ir galb\u016bt jis \u0161i\u0105 autobiografin\u0119 detal\u0119 \u012fk\u016bnijo Raskolnikovo persona\u017ee. Mistin\u0117 patirtis, kuria disponuoja Dostojevskio herojai, i\u0161imtinai yra jo asmenin\u0117 patirtis. Taigi tai b\u016bt\u0173 visi\u0161kai \u012fmanoma. Deja, jo apsiauste n\u0117ra \u012fsi\u016bta jokio ra\u0161to kaip pas Paskal\u012f&#8230; Visgi paskutin\u0117je redakcijoje, kuri paskui buvo atiduota spausdinti, Dostojevskis Kristaus vizij\u0105 pakei\u010dia Evangelijos skaitymu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Evangelija yra knyga, kurioje mes sutinkame Krist\u0173, kurioje matome Krist\u0173. Ji laiduoja u\u017e t\u0105 vizij\u0105, t\u0105 asmenin\u012f Raskolnikovo susitikim\u0105 su Kristumi. T\u0105 vizij\u0105 turime kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 prie\u0161 savo pa\u010di\u0173 akis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia panagrin\u0117jome kelet\u0105 viet\u0173, kurias Biblijoje pabrauk\u0117 Dostojevskis. Mes paband\u0117me nors \u0161iek tiek suvokti pabraukt\u0105sias vietas ir matome, kad u\u017e keleto \u0161i\u0173 pastab\u0173 yra visos Dostojevskio knygos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Genadij Ukrainskij<\/strong>, sta\u010diatiki\u0173 kunigas, filologas, Sankt Peterburgo Rus\u0173 literat\u016bros institute baig\u0117 aspirant\u016br\u0105 i\u0161 Dostojevskio k\u016brybos, \u0161iuo metu F. Dostojevskio muziejuje Sankt Peterburge dirba moksliniu bendradarbiu<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Nijol\u0117 Feldmanait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Turb\u016bt n\u0117ra n\u0117 vieno \u017emogaus, padariusio toki\u0105 \u012ftak\u0105 XX a. dvasiniam gyvenimui kaip Dostojevskis. \u012e klausim\u0105 \u201eKas yra egzistencializmas?\u201c Jeanas Paulis Sartre\u2019as atsak\u0117: \u201eEgzistencializmas \u2013 tai visos i\u0161vados, padarytos i\u0161 \u0161io Dostojevskio sakinio: \u2018Jei Dievo n\u0117ra, vadinasi, viskas leid\u017eiama.\u2019\u201c Albert\u2019as Camus ra\u0161\u0117: \u201eNe Marksas, o Dostojevskis yra XX am\u017eiaus prana\u0161as.\u201c Savo Lai\u0161ko romie\u010diams komentare 1926 m. Karlas Barthas da\u017eniau u\u017e Dostojevsk\u012f cituoja tik Liuter\u012f. Karlo Bartho draugas Thurneysenas para\u0161\u0117 apie Dostojevsk\u012f knyg\u0105. Apie j\u012f ra\u0161\u0117 Hermannas Hesse, Thomas Mannas, Siegmundas Freudas, Alfredas Adleris ir daugelis kit\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":646,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[189],"autorius":[721],"class_list":["post-679","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-1","tag-evangelijos","autorius-genadij-ukrainskij"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/679","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=679"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/679\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":681,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/679\/revisions\/681"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=679"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=679"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=679"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=679"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}