{"id":696,"date":"2016-05-12T19:06:23","date_gmt":"2016-05-12T16:06:23","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=696"},"modified":"2016-05-12T19:11:48","modified_gmt":"2016-05-12T16:11:48","slug":"rekordai-medaliai-didziausi-laimejimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/rekordai-medaliai-didziausi-laimejimai\/","title":{"rendered":"Rekordai, medaliai, did\u017eiausi laim\u0117jimai"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Lietuva<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Vis\u0173 laik\u0173 populiariausiais lietuvi\u0173 sportininkais<\/em> laikomi krep\u0161ininkai Modestas Paulauskas (1965\u20131967, 1969\u20131972) ir Arvydas Sabonis (1984\u20131986, 1994\u20131997).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>S\u0117kmingiausios olimpin\u0117s \u017eaidyn\u0117s<\/em> lietuvi\u0173 atletams buvo 1988 metais Seule: i\u0161kovota 10 medali\u0173, \u2013 futbolo, krep\u0161inio, plaukimo, dvira\u010di\u0173 ir lengvosios atletikos sporto aukso.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia individualiosios sporto \u0161akos pergali\u0173 olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se <\/em>i\u0161kovojo lietuvi\u0173 sportininkas disko metikas Romas Ubartas (sidabras 1988 m., auksas 1992). \u2022 <em>Rezultatyviausia sportininke<\/em> laikoma plaukik\u0117 Lina Ka\u010diu\u0161yt\u0117. 1978 metais Berlyne u\u017e 200 metr\u0173 plaukim\u0105 kr\u016btine jai buvo suteiktas pasaulio \u010dempion\u0117s vardas ir 1980 metais Maskvoje \u0161ioje sporto \u0161akoje laim\u0117jo olimpin\u012f aukso medal\u012f. (Taip pat olimpinis rekordas). I\u0161 viso ji tris kartus pagerino 200 m plaukimo kr\u016btine pasaulio rekord\u0105 (1978\u2013 1979), 1979 m. rekordas i\u0161silaik\u0117 iki 1985 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 \u017dinoma, <em>s\u0117kmingiausiai tarptautiniu lygiu olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se, pasaulio ir Europos \u010dempionatuose <\/em>sek\u0117si Lietuvos krep\u0161ininkams: 1972, 1976, 1980 ir 1988 metais sportininkai i\u0161kovojo olimpinius aukso medalius. Sidabras ir bronza i\u0161kovoti 1952, 1956, 1968, 1980, 1988, 1992 ir 1996 met\u0173 \u017eaidyn\u0117se. \u0160itoje sporto \u0161akoje septyniose pasaulio pirmenyb\u0117se lietuvi\u0173 sportininkai u\u017ekop\u0117 ant auk\u0161\u010diausio pjedestalo \u2013 1959, 1967, 1971, 1974, 1975, 1982, 1983. Ir 23 Europos krep\u0161inio pirmenyb\u0117se nuo 1937 met\u0173 lietuvi\u0173 atletai ir atlet\u0117s i\u0161kovojo aukso medalius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia nenusileid\u017eia tik irkluotojai: pasaulio \u010dempionatuose sportininkai 20 kart\u0173 i\u0161kovojo auks\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 9 aukso medalius laim\u0117jo \u0161aulys (\u0161audymas i\u0161 pistoleto) Vladas Turla, <em>daugiausiai tituluotas pasaulio pirmenybi\u0173 sportininkas<\/em> (1982\u20131985).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pasaulio rekord\u0173<\/em> \u2013 16 \u2013 tarp lietuvi\u0173 pagerino aviamodelistas Petras Motiekaitis (1963\u20131981); klasikin\u0117je sporto \u0161akoje daugiausia pasiek\u0117 dviratininkas Gintautas Umaras, \u2013 penki rekordai persekiojimo lenktyn\u0117se (1984\u20131988).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pasiek\u0119s klubas<\/em> \u2013 Kauno \u201e\u017dalgiris\u201c: 14 kart\u0173 Lietuvos krep\u0161inio \u010dempionas, 4 kartus SSRS \u010dempionato nugal\u0117tojas, SSRS ir Lietuvos taur\u0117s laim\u0117tojas, \u0161i\u0173 met\u0173 Europos taur\u0117s laim\u0117tojas, du kartus Europos \u0161ali\u0173 tauri\u0173 laim\u0117toj\u0173 taur\u0117s turnyro finalininkas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u012evairenyb\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Toliausiai paleista str\u0117l\u0117<\/em>: 1988 metais liepos 30 dien\u0105 Harry Drake\u2019as (JAV) i\u0161 lanko i\u0161\u0161ov\u0117 str\u0117l\u0119, kuri nuskriejo 1872 metrus.<br \/>\n\u2022 <em>Ilgiausias atstumas<\/em>, kur\u012f kada nors ant rank\u0173 nu\u0117jo \u017emogus, buvo 1400 km i\u0161 Vienos \u012f Pary\u017ei\u0173 \u2013 \u0161\u012f atstum\u0105 1900 metais \u012fveik\u0117 austras Johannas Hurlingeris.<br \/>\nDid\u017eiausi\u0105 trump\u0173j\u0173 nuotoli\u0173 b\u0117gimo ant rank\u0173 greit\u012f 1986 metais pasiek\u0117 Shinas Donmokas i\u0161 Piet\u0173 Kor\u0117jos, 50 m \u012fveik\u0119s per 17,4 sekund\u0117s.<br \/>\n\u2022 <em>Grei\u010diausiai vandens slid\u0117mis pasaulyje slydo<\/em> Christopheris Massey (Australija) 1983 metais \u2013 230 km\/h.<br \/>\nBilly Nicholsas (JAV) basomis ir be slid\u017ei\u0173 ant vandens i\u0161silaik\u0117 2 val. 42 min.<br \/>\n\u2022 <em>Sunkiausias sportininkas<\/em> yra sumo imtynininkas Salevaa Fuali Atsinoe i\u0161 Havaj\u0173 sal\u0173. Jis sveria 263 kg.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Boksas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia nokdaun\u0173<\/em> viename \u010dempionate piet\u0173 afrikietis Toweelas smog\u0117 britui O&#8217; Sullivanui: 1950 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f per de\u0161imt raund\u0173 \u0161is 14 kart\u0173 buvo parblok\u0161tas ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausia kova pasaulio pirmenyb\u0117se<\/em> \u012fvyko tarp amerikie\u010di\u0173 Andy Boweno ir Jacko Nurke&#8217;o. 1893 m. baland\u017eio 6\u20137 d. jie 7 valandas ir 19 minu\u010di\u0173 boksavosi 110 raund\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Seniausiu pasaulio \u010dempionu<\/em> 1994 m. lapkri\u010dio 5 dien\u0105 tapo sunkiasvoris George&#8217;as Formanas. Kai i\u0161kovojo \u0161\u012f titul\u0105, jam jau buvo beveik 46 metai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausiai \u010dempiono vard\u0105 <\/em>i\u0161laik\u0117 sunkiasvoris Joe Luisas (JAV): 11 met\u0173 ir 252 dienas nuo 1937 iki 1949 met\u0173 vidurio.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u010ciuo\u017eimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Auk\u0161\u010diausi\u0105 \u012fvertinim\u0105 <\/em>dailiajame \u010diuo\u017eime pasaulio pirmenyb\u0117se Otavoje gavo \u0161ok\u0117jai Jayne Torvill ir Christopheris Deanas (abu i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos). \u017diuri nariai 29 kartus skyr\u0117 jiems auk\u0161\u010diausius balus 6.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022<em> Tolimiausi\u0105 \u0161uol\u012f <\/em>laisvojoje programoje atliko britas Robinas Cousinsas. 1983 metais darydamas aksel\u012f pa\u0161oko 5,81 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausios \u010diuo\u017e\u0117j\u0173 lenktyn\u0117s <\/em>vadinamos \u201eElfstedentocht\u201c. J\u0173 metu reikia \u012fveikti 200 km distancij\u0105. Atsirado Nyderlanduose.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dviratinink\u0173 lenktyn\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Olandas Fredas Rompelbergas 1995 m. pasiek\u0117 <em>dvira\u010dio grei\u010dio rekord\u0105<\/em>: va\u017eiuodamas u\u017e u\u017ekardos, saugan\u010dios nuo v\u0117jo, jis pasiek\u0117 268,6 km\/h greit\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">24 valand\u0173 va\u017eiavimo (po lyderio) rekordas yra 1957,8 km. J\u012f pasiek\u0117 amerikietis Michaelas Secrestas 1990 m. baland\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Vis\u0173 laik\u0173 geriausiais dviratininkais<\/em> pripa\u017einti penkis kartus \u201eTour de France\u201c laim\u0117tojai pranc\u016bzai Jaquesas Anquetilis (1957, 1961\u20131964) ir Bernardas Hinaultas (1978\u20131979, 1981\u20131982, 1985), belgas Eddy Merckxas (1969\u20131972, 1974) ir ispanas Miguelis Indurainas \u2013 jis vienintelis penkis kartus i\u0161 eil\u0117s nuo 1991 iki 1995 m. laim\u0117jo did\u017eiuosius \u201eTour de France\u201c prizus. Indurainas 1992 metais irgi tur\u0105 \u012fveik\u0117 grei\u010diausiai \u2013 vidutinis greitis 39,5 km\/h.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausias vienos dienos lenktyni\u0173<\/em> (su masiniu startu) atstumas \u2013 nuo Bordo iki Pary\u017eiaus (trasos ilgis svyruoja nuo 550 iki 619 km).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Izraelietis Talas Burtas, 1992 m. startav\u0119s Pary\u017eiuje, <em>apva\u017eiavo pasaul\u012f <\/em>per 77 dienas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Britas Thomas Godvinas 1939 m<em>. va\u017eiuodamas dvira\u010diu \u012fveik\u0117 120 779 km<\/em>.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Futbolas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Brazilas Ricardinho Nevesas 1994 metais j<em>udant\u012f kamuol\u012f kojomis, rankomis ir galva i\u0161laik\u0117 <\/em>19 valand\u0173 ir 5 minutes. 1995 m. bir\u017eelio m\u0117nes\u012f \u0161vedas Tomas Lundmannas be perstojo mu\u0161in\u0117jo kamuol\u012f galva 7 val. ir 17 min.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Vienintel\u0117 <em>nacionalin\u0117 komanda<\/em>, iki n\u016bdienos dalyvavusi visuose pasaulio pirmenybi\u0173 turnyruose ir keturis kartus i\u0161kovojusi \u010dempion\u0117s vard\u0105 (Italija ir Vokietija po tris kartus), yra Brazilijos komanda.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Brazilas Pele \u2013 <em>vienintelis \u017eaid\u0117jas, tris kartus atsid\u016br\u0119s pasaulio \u010dempionato nugal\u0117toj\u0173 <\/em>s\u0105ra\u0161uose (1958, 1962, 1970).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Rezultatyviausios klubin\u0117s komandos<\/em> Europoje yra ispan\u0173 Madrido \u201eReal\u201c ir \u201eFC Barcelona\u201c \u2013 i\u0161 viso 18 \u010dempioni\u0173 titul\u0173 trijuose Europos turnyruose.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Gimnastika<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Baltarusis gimnastas Vitalijus \u0160erbo 1992\u20131995 m. <em>14 kart\u0173 peln\u0117 pasaulio \u010dempiono titul\u0105 <\/em>(13 individualiose, 1 komandin\u0117se \u017eaidyn\u0117se). 1992 m. olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se jis i\u0161kovojo \u0161e\u0161is aukso medalius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Soviet\u0173 gimnast\u0173 komanda gavo net <em>13 tarptautini\u0173 titul\u0173<\/em>: penkis olimpinius ir a\u0161tuonis pasaulio pirmenybi\u0173 aukso medalius.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Golfas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Toliausiai sm\u016bgiavo<\/em> 1974 m. amerikietis Michaelas H. Austinas \u2013 golfo kamuoliukas nuskriejo ne ma\u017eiau kaip 471 metr\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 1995 m. britas Shaunas Lynchas sm\u016bgiuodamas kamuoliuk\u0105 <em>pasiek\u0117 toliausiai esan\u010di\u0105 duobut\u0119<\/em>. Po skryd\u017eio apie 453,5 metro kamuoliukas nusileido tiesiai \u012f duobut\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Toliausi\u0105 kamuoliuko \u012fvar\u0105<\/em> (angl. putt) pasiek\u0117 1964 m. amerikietis Jackas Nicklausas viename profesional\u0173 turnyre: kamuoliuk\u0105 \u012f duobut\u0119 jis \u012fvar\u0117 i\u0161 33,5 m nuotolio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krep\u0161inis<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia ta\u0161k\u0173 tarptautin\u0117se <\/em>var\u017eybose pelnyta Azijos \u0161ali\u0173 \u017eaidyn\u0117se Indijoje 1982 met\u0173 spal\u012f, kai \u017eaid\u0117 Irako ir Jemeno komandos \u2013 251:33.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia ta\u0161k\u0173<\/em> <em>oficialiose <\/em>var\u017eybose peln\u0117 trylikametis \u0161vedas Matsas Wermelinas: \u017eaisdamas regionin\u0117se jaunimo var\u017eybose, vykusiose Stokholme 1974 m. vasario m\u0117nes\u012f, jis \u012fmet\u0117 271 ta\u0161k\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Amerikietis Jamesas Borgesas <em>kamuol\u012f var\u0117 be perstojo 24 valandas<\/em> 137 km atkarpa.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Geriausiai m\u0117t\u0117 \u012f krep\u0161\u012f<\/em> (\u201egoal shooting\u201c) amerikietis Jessas Lilesas 1992 m. bir\u017eelio 11 d.: per de\u0161imt minu\u010di\u0173 i\u0161 240 metim\u0173 pataik\u0117 231. Jo \u017eemietis Steve&#8217;as Bontrageris 1986 m. spalio 29 per minut\u0119 i\u0161 \u012fvairi\u0173 pozicij\u0173 \u012f krep\u0161\u012f pataik\u0117 21 kart\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Mesdamas \u012f krep\u0161\u012f daugiausiai u\u017edirbo<\/em> Donas Calhounas, rungtyni\u0173 \u017ei\u016brovas. Rungtyn\u0117s vyko 1993 m. baland\u017eio 13 dien\u0105 dalyvaujant \u010cikagos \u201eBulls\u201c. Atsitiktinai i\u0161rinktas reklamos triukui, jis pataik\u0117 \u012f krep\u0161\u012f i\u0161 \u017eaidimo aik\u0161tel\u0117s galo ir gavo vieno milijono doleri\u0173 priz\u0105!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022<em> Da\u017eniausiai NBA \u010dempionatus<\/em> laim\u0117davo Bostono \u201eCeltics\u201c: nuo 1957 iki 1986 m. jie tituluoti 16 kart\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Rezultatyviausias \u017eaid\u0117jas<\/em> pagal pelnom\u0173 ta\u0161k\u0173 per rungtynes vidurk\u012f yra Michaelas Jordanas (32 ta\u0161kai): 1984\u20131993 ir 1994\u20131996, 766 rungtyn\u0117se \u010cikagos \u201eBulls\u201c klubui jis peln\u0117 24 489 ta\u0161kus. Sezono rekordas per vienerias rungtynes \u2013 50,4 ta\u0161ko priklauso Wiltui Chamberlainui i\u0161 Filadelfijos \u201eWarriors\u201c 1961\u20131962.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Auk\u0161\u010diausias \u017eaid\u0117jas<\/em> NBA istorijoje \u2013 Gheorge&#8217;as Muresanas: jo \u016bgis 2,30 m. \u0160is rumunas nuo 1994 m. \u017eaid\u017eia Va\u0161ingtono \u201eBullets\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Did\u017eiausia bendra ta\u0161k\u0173 pad\u0117tis<\/em> buvo pasiekta NBA rungtyn\u0117se 1993 m. gruod\u017eio 13 d. Per prat\u0119sim\u0105 Detroito \u201ePistols\u201c nugal\u0117jo Denverio \u201eNuggets\u201c 186:184.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>JAV rinktin\u0117<\/em> de\u0161imt kart\u0173 laim\u0117jo olimpin\u012f aukso medal\u012f. Nuo 1936 met\u0173 iki pralaim\u0117jimo 1972\u2022aisiais prie\u0161 SSRS rinktin\u0119 63 olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 var\u017eybose \u0161i komanda buvo nenugalima.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>SSRS moter\u0173 komanda<\/em> buvo geriausia. Ji tris kartus laim\u0117jo olimpin\u012f aukso medal\u012f ir \u0161e\u0161is kartus peln\u0117 pasaulio \u010dempion\u0117s titul\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ledo ritulys<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia s\u0117kmi\u0173 peln\u0117 tarybin\u0117 komanda<\/em>: ji i\u0161kovojo 27 tarptautinius titulus \u2013 19 pasaulio \u010dempion\u0117s titul\u0173 1954\u20131990 ir a\u0161tuonias olimpiad\u0173 pergales nuo 1956 iki 1992 m. (paskutin\u012fsyk su Sandraugos komanda).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Lengvoji atletika<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Did\u017eiausi\u0105 greit\u012f<\/em> 1988 metais pasiek\u0117 Carlas Lewisas (JAV) b\u0117gdamas 100 m. sprinto final\u0105 Seule. Jo rekordinis greitis buvo 43,36 km\/h. (Kanadietis Benas Johnsonas pasiek\u0117 t\u0105 pat\u012f laik\u0105, ta\u010diau buvo diskvalifikuotas u\u017e dopingo vartojim\u0105). Tarp moter\u0173 amerikiet\u0117 Florence Griffith Joyner tebelaiko 39,54 km\/h rekord\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Per vien\u0105 dien\u0105<\/em> 1935 metais <em>daugiausia pasaulio rekord\u0173 <\/em>sumu\u0161\u0117 amerikie\u010di\u0173 b\u0117gimo legenda Jesse Owensas: per 45 minutes jis \u0161e\u0161is kartus pagerino b\u0117gimo ir \u0161uoli\u0173 pasaulio rekordus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Auk\u0161\u010diausi\u0105 \u0161uol\u012f <em>i\u0161 vietos<\/em> atliko \u0161vedas Rune Almenas 1980 m. \u012e auk\u0161t\u012f jis i\u0161\u0161oko 1,90 m. \u0160uol\u012f \u012f tol\u012f i\u0161 tos pa\u010dios pad\u0117ties atliko norvegas Arne Tvervaagas, 1968 metais nu\u0161ok\u0119s beveik 3,70 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pasiek\u0119s i\u0161 vis\u0173 laik\u0173 b\u0117gik\u0173<\/em> yra suomis Paavo Nurmis. 1924 m. olimpiadoje ilgosiose distancijose jis laim\u0117jo rekordinius 5 aukso medalius ir 1920, 1924 ir 1928 m. \u017eaidyn\u0117se i\u0161 viso surinko dvylika medali\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>\u0160uoli\u0173 rekordai<\/em> priklauso kubie\u010diams: 1993 m. Javieras Sotomayoras per\u0161oko 2,45 m auk\u0161tyje esan\u010di\u0105 kartel\u0119, 1995 m. jo \u017eemietis Ivanas Pedroso \u012f tol\u012f nu\u0161oko 8,96 m. Tik \u0161uolininkas su kartimi ukrainietis Sergejus Bubka jau daugel\u012f met\u0173 neu\u017eleid\u017eia savo pozicij\u0173. Jo rekordas 6,14 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Graikas Yiannis Kouras <em>ilgiausi\u0173j\u0173 nuotoli\u0173 b\u0117gime<\/em> yra vienas geriausi\u0173: per 24 val. jis pasiek\u0117 293,7 km b\u0117gimo rekord\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Pasaulio \u010dempionatuose <\/em>(nuo 1983 m.) <em>daugiausia medali\u0173 i\u0161kovojo<\/em> Carlas Lewisas \u2013 10 (tarp j\u0173 a\u0161tuonis aukso) ir b\u0117gik\u0117 i\u0161 Jamaikos Merlene Ottey \u2013 13.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Amerikietis Edvinas Mosesas 122 var\u017eybose beveik 10 met\u0173 i\u0161 eil\u0117s (nuo 1977 m. rugpj\u016b\u010dio iki 1987 m. bir\u017eelio) <em>skyn\u0117 400 m barjerinio b\u0117gimo pergales<\/em>. Pana\u0161i\u0173 pergali\u0173 1956 ir 1967 m. be pertrauk\u0173 pavyko pasiekti tik rumunui Iolandai Balasui, kuris laim\u0117jo 150 \u0161uolio \u012f tol\u012f rung\u010di\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia kart\u0173 fini\u0161uoti maratono b\u0117gimuose<\/em> iki 1996 met\u0173 vasaros, 631, pavyko vokie\u010diui Horstui Preisleriui. Pranc\u016bzas Henri Girault&#8217;o \u012fveik\u0117 330 \u0161imto kilometr\u0173 ilgio maratonus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Tris maratono b\u0117gimus per tris dienas<\/em> \u012fveik\u0117 Raymondas Hubbardas i\u0161 \u0160iaur\u0117s Airijos. Jo bendras laikas 8 val. 22 minut\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Seniausias \u017emogus, baig\u0119s maraton\u0105<\/em>, buvo graikas Dimitronas Jordanidis 1976 metais. Jis buvo 98-eri\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 1994 met\u0173 Niujorko maratone fini\u0161\u0105 pasiek\u0117 daugiausia maratoninink\u0173 \u2013 29 543.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>lgiausias sportinio \u0117jimo nuotolis<\/em> \u2013 apie 522 kilometrai, \u2013 nuo Pary\u017eiaus iki Kolmaro.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausias atstumas<\/em>, kur\u012f kada nors \u017emogus yra <em>nu\u0117j\u0119s per 24 val.<\/em>, sudar\u0117 229 km. J\u012f nu\u0117jo vyras Jesse Castenada (JAV) ir moteris Annie van der Meer Timmerman (Nyderlandai).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Me\u0161keriojimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Stambiausias laimikis<\/em> (patvirtintas dokumentais) buvo did\u017eiulis baltasis ryklys. Gyv\u016bnas, sv\u0117r\u0119s 1208 kg, buvo sugautas Australijos paj\u016bryje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausia kova<\/em> tarp vienintelio me\u0161keriotojo amerikie\u010dio Bobo Ploegerio ir \u017euvies karalien\u0117s atlantin\u0117s la\u0161i\u0161os \u012fvyko 1989 m. ir t\u0119s\u0117si 37 valandas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Motorinis sportas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Labiausiai sek\u0117si \u201eFormul\u0117s-1\u201c lenktynininkui<\/em> argentinie\u010diui Juanui Manueliui Fangio \u2013 jam penkis kartus suteiktas pasaulio \u010dempiono titulas (1951, 1954\u20131957); pranc\u016bzas Alainas Prostas \u201eGrand Prix\u201c 1980\u20131993 metais i\u0161kovojo 51 pergal\u0119; britas Nigelis Mansellis ir vokietis Michaelis Schumacheris per metus laim\u0117jo devyneriose \u201eGrand Prix\u201c lenktyn\u0117se (1992 ir 1995).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausias autoralis<\/em>, kurio trasos ilgis buvo daugiau kaip 31 100 km, prasid\u0117jo Londone ir baig\u0117si Australijoje. Startuota 1977 metais rugpj\u016b\u010dio 14 dien\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Pirmosios motocikl\u0173 lenktyn\u0117s<\/em> surengtos Brit\u0173 saloje Mene 1907 metais. Jos teberengiamos ir \u0161iandien.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia kart\u0173 pasaulio motocikl\u0173 lenktyni\u0173 pirmenyb\u0117se<\/em> laim\u0117jo italas Giacomo Agostini (nuo 1965 iki 1977 m. 122 kartus).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Olimpiniai pasiekimai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se, vykusiose 1992 metais Barselonoje, dalyvavo <em>daugiausiai dalyvi\u0173.<\/em> I\u0161 viso d\u0117l medali\u0173 kovojo 9 369 atletai.<br \/>\n\u2022 <em>Daugiausia \u017ei\u016brov\u0173 <\/em>susirinko 1952 m. Holmenkolene netoli Oslo \u012f \u0161uoli\u0173 nuo tramplyno su slid\u0117mis var\u017eybas, \u2013 buvo suskai\u010diuota apie 104 t\u016bkst.<br \/>\n\u2022 Iki n\u016bdienos <em>garsiausias atletas<\/em> buvo graikas Leonidas Rhodas, kuris b\u0117gime 164\u2013152 m. prie\u0161 Kr. 12 kart\u0173 tapo nugal\u0117toju.<br \/>\nNauj\u0173j\u0173 laik\u0173 \u017eaidyn\u0117se s\u0117kmingiausiai pasirod\u0117 lengvaatletis Raw Ewry, kuris 10 kart\u0173 i\u0161kovojo auks\u0105 (1900\u20131908). Moter\u0173 rekordinink\u0117 gimnast\u0117 i\u0161 \u010cekoslovakijos Vera Caslavska Odlozil 7 kartus pasiek\u0117 ir i\u0161laik\u0117 aukso rekord\u0105.<br \/>\n\u2022 <em>I\u0161 viso daugiausia medali\u0173 <\/em>i\u0161kovojo Soviet\u0173 gimnastai: Larisa Latynina 18 kart\u0173 laim\u0117jo medalius, Nikolajus Andrianovas \u2013 15.<br \/>\n\u2022 <em>Keturis kartus i\u0161 eil\u0117s<\/em> 1956\u2013 1968 Amerikos disko metikas Alfredas Adolphas Oerteris laim\u0117jo \u010dempiono titul\u0105.<br \/>\n\u2022 <em>Vienoje olimpiadoje<\/em> 1972 m. <em>daugiausia aukso<\/em>, 7 kartus, i\u0161kovojo plaukikas Markas Spitzas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Para\u0161iutizmas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pergali\u0173 patyrusi komanda<\/em> \u2013 SSRS: vyrai septynis kartus gavo pasaulio \u010dempiono titul\u0105, moterys \u2013 \u0161e\u0161is.<br \/>\n\u2022 <em>Ilgiausi\u0105 laisv\u0105j\u012f \u0161uolin\u012f kritim\u0105 <\/em>1956 m. atliko amerikietis Williamas Rankinas, jo laikas 40 minu\u010di\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Plaukimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pasaulio rekord\u0173 <\/em>(26) i\u0161kovojo Amerikos plaukikas Markas Spitzas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Jo \u017eemietis Mattas Biondi i\u0161kovojo <em>daugiausia medali\u0173 vienose pasaulio pirmenyb\u0117se<\/em> 1986 m. (septynis aukso, vien\u0105 sidabro, tris bronzos). Bendrai pasaulio pirmenyb\u0117se daugiausia medali\u0173 vyr\u0173 komandoje i\u0161kovojo vokietis Michaelis Grossas (13 kart\u0173 tauriuosius metalus 1982\u20131990: 5 aukso, 5 sidabro, 3 bronzos), tarp moter\u0173 pasi\u017eym\u0117jo Ryt\u0173 vokiet\u0117 Kornelia Ender: 1973\u20131975 metais ji i\u0161kovojo 10 medali\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Tarp moter\u0173 <em>vienintel\u0117je olimpiadoje<\/em> <em>daugiausia aukso medali\u0173<\/em> (6) laim\u0117jo Ryt\u0173 vokiet\u0117 Kristin Otto 1988 metais Seule.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Brit\u0117 Alison Streeter iki \u0161iol <em>daugiausiai kart\u0173 perplauk\u0117 Pa de Kal\u0117 s\u0105siaur\u012f<\/em>, esant\u012f tarp Anglijos ir Pranc\u016bzijos nuo 1982 iki 1995 met\u0173 30 km nuotol\u012f ji \u012fveik\u0117 32 kartus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>24 valand\u0173 plaukimo rekordas<\/em> \u2013 101,8 km, 1989 metais u\u017efiksuotas baseine. J\u012f pasiek\u0117 \u0161vedas Andersas Forvassas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Slidin\u0117jimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia aukso medali\u0173<\/em>, 11, laim\u0117jo ilg\u0173j\u0173 distancij\u0173 slidininkai Gunde Svanas (\u0160vedija) ir Jelena Trubizinina (Rusija).<br \/>\n\u2022 <em>Toliausiai nuo tramplino su slid\u0117mis<\/em>, 209 m, yra nu\u0161ok\u0119s norvegas Espenas Bredesenas 1994 m. Slov\u0117nijoje.<br \/>\n\u2022 <em>Did\u017eiausi\u0105 greit\u012f <\/em>241,4 km\/h slid\u0117mis pasiek\u0117 amerikietis Jeffrey Hamiltonas 1995 m. Pranc\u016bzijoje.<br \/>\n\u2022 <em>Geriausi\u0105 vidutin\u012f greit\u012f<\/em> pasaulio taurei laim\u0117ti greitojo leidimosi var\u017eybose pasiek\u0117 austras Arminas Assingeris. 1993 m. kovo m\u0117nes\u012f var\u017eybose Siera Nevadoje (Ispanija) jis va\u017eiavo 112 km\/h grei\u010diu.<br \/>\n\u2022 <em>Grei\u010diausiai 50 km ilg\u0105j\u0105 distancij\u0105<\/em> \u012fveik\u0117 rusas Aleksejus Prokurorovas 1994 m. var\u017eybose Kanadoje. Jis pasiek\u0117 26,1 km\/h vidutin\u012f greit\u012f.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Svars\u010di\u0173 kilnojimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 1983 m. bulgaras Stefanas Topurovas var\u017eybose i\u0161k\u0117l\u0117 180 kg svarst\u012f, kurio mas\u0117 <em>daugiau nei tris kartus vir\u0161ijo<\/em> jo paties k\u016bno mas\u0119.<br \/>\n\u2022 <em>Moter\u0173 svars\u010di\u0173 kilnojime<\/em> kin\u0117s laikomos vis\u0173 pasaulio rekord\u0173 favorit\u0117mis.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160achmatai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Pasaulio \u010dempiono titul\u0105 ilgiausiai i\u0161laik\u0117 vokietis Emanuelis Laskeris \u2013 nuo 1894 iki 1921 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 L\u0117\u010diausia tarptautin\u0117 \u0161achmat\u0173 partija \u012fvyko tarp Luiso Paulseno i\u0161 Vokietijos ir Charleso Morphy i\u0161 JAV. 1859 metais spalio 29 dien\u0105 15 valand\u0173 trukm\u0117s partijoje padaryti tik 56 \u0117jimai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Tenisas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Tautos, pasiekusios daugiausia stalo teniso pergali\u0173<\/em>, yra vengrai ir kinai. Vengrijos vyr\u0173 komandos 12 kart\u0173 laim\u0117jo pasaulio \u010dempioni\u0173 titul\u0105 (1927\u20131979), kin\u0117s 11 kart\u0173 moter\u0173 \u010dempioni\u0173 titul\u0105 (1965\u20131995).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Rekordin\u012f sm\u016bgi\u0173 skai\u010di\u0173 per minut\u0119<\/em>, 173, 1993 metais pasiek\u0117 stalo tenisinink\u0117s angl\u0117s Jackie Bellinger ir Lisa Lomas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausi\u0105 teniso ma\u010d\u0105<\/em> viename i\u0161 \u201eDid\u017eiojo \u0161almo\u201c turnyr\u0173, trukus\u012f 5 valandas ir 26 minutes, \u017eaid\u0117 Stefanas Edbergas (\u0160vedija) ir Michaelas Changas (JAV). \u0160\u012f ma\u010d\u0105, \u017eaist\u0105 atvirame JAV turnyre, laim\u0117jo Edbergas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>\u201eDid\u012fj\u012f \u0161alm\u0105\u201c<\/em> (pergal\u0117s, kurios kart\u0105 per metus siekiamos atviruose Pranc\u016bzijos, Anglijos, JAV ir Australijos \u010dempionatuose) jau du kartus laim\u0117jo australas Rodas Laveris (1962, 1969). J\u012f laim\u0117jo keturios moterys: Maureen Connolly (JAV, 1953), Margaret Court (Australija, 1970), Martina Navratilova (\u010cSR\/JAV, 1983, 1984) ir Steffi Graf (Vokietija, 1988).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pergali\u0173 pasiekusiomis tenisinink\u0117mis <\/em>laikomos Margaret Court, kuri i\u0161kovojo 24 \u201eDid\u017eiojo \u0161almo\u201c turnyr\u0173 pergales, Martina Navratilova su devyniomis Vimbldono pergal\u0117mis (1978\u20131979, 1982\u20131987, 1990) ir Steffi Graf, kuri lig \u0161iol ilgiausiai buvo laikoma pasaulio favorite \u2013 apie 340 savai\u010di\u0173 (i\u0161 j\u0173 186 savaites i\u0161 eil\u0117s).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Tarp vyr\u0173<\/em> pana\u0161iai dominavo \u0161vedas Bjornas Borgas, i\u0161 eil\u0117s laim\u0117j\u0119s penkias Vimbldono pergales 1976\u20131980.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>JAV vyr\u0173 tenisinink\u0173 komanda l<\/em>aikoma geriausia: 30 kart\u0173 ji laim\u0117jo Deiviso taur\u0119 (atitinka pasaulio \u010dempionat\u0105). Federacijos taur\u0119 moterys laim\u0117jo 14 kart\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Daugiausia pinig\u0173 <\/em>\u017eaisdamas tenis\u0105 iki \u0161iol (1996 m. bir\u017eelio m\u0117n. duomenys) u\u017edirbo amerikietis Pete&#8217;as Samprasas \u2013 22,68 milijono doleri\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Ilgiausias geimas<\/em> truko 31 minut\u0119 (37 kartus reik\u0117jo prad\u0117ti paduoti i\u0161 naujo) tarp rodezie\u010dio Fawcetto ir brito Glasso 1975 m. gegu\u017e\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Triatlonas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 1989 metais <em>grei\u010diausiai \u012fveik\u0119s Havaj\u0173 triatlono<\/em>, dar vadinamo \u201eGele\u017einio vyro\u201c var\u017eybomis, nuotol\u012f buvo Dave&#8217;as Scottas i\u0161 JAV (3,8 km plaukimas, po to 180 km va\u017eiavimas dvira\u010diu ir galiausiai b\u0117gimas), nugal\u0117tojo laikas 8 val. 1 min. Rekordas i\u0161silaik\u0117 iki \u0161iol. Grei\u010diausia triatlonininke pripa\u017einta Paula Newby Fraser i\u0161 Zimbabv\u0117s (1992 metais jos pasiektas rezultatas 8 val. 55 min.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 Markas Allenas (1989\u20131993) laim\u0117jo penkias \u201eGele\u017einio vyro\u201c pergales ir de\u0161imt kart\u0173 pasaulio \u010dempionatus. Jis ir jo \u017eemietis Dave&#8217;as Scottas (\u0161e\u0161ios \u201eGele\u017einio vyro\u201c pergal\u0117s) <em>laikomi daugiausiai pergali\u0173 pasiekusiais triatlonininkais<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarp moter\u0173 Paula Newby Fraser i\u0161kovojo keturis pasaulio pirmenybi\u0173 titulus ir net septynis kartus tapo Havaj\u0173 triatlono nugal\u0117toja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Seniausias triatlonininkas<\/em>, kuris 1982 metais fini\u0161avo \u201eGele\u017einio vyro\u201c var\u017eybose, buvo 73 met\u0173 Waltas Stackas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dirg\u0173 lenktyn\u0117s<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2022 <em>Did\u017eiausias piniginis apdovanojimas<\/em>, kada nors skirtas nugal\u0117tojui, buvo 2,4 mln JAV doleri\u0173 u\u017e \u017eirg\u0105 Cigar\u0105 1996 m. kovo m\u0117nes\u012f pasaulio taur\u0117s var\u017eybose Dubajuje.<br \/>\n\u2022 <em>Did\u017eiausi\u0105 jojimo greit\u012f<\/em> pasiek\u0117 Bigas Racketas 1945 m. 3\/4 myli\u0173 lenktyn\u0117se vidutini\u0161kai 69,6 km\/h.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Gintautas Gustas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Parengta pagal: <em>\u201eGuiness Book of Records\u201c <\/em>(1996)<em>, \u201eLietuvos sporto ir k\u016bno kult\u016bros istorija\u201c <\/em>(1996)<em>, J. \u017dilinsko \u201eLietuvos olimpie\u010diai\u201c <\/em>(1996)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuva \u2022 Vis\u0173 laik\u0173 populiariausiais lietuvi\u0173 sportininkais laikomi krep\u0161ininkai Modestas Paulauskas (1965\u20131967, 1969\u20131972) ir Arvydas Sabonis (1984\u20131986, 1994\u20131997). \u2022 S\u0117kmingiausios olimpin\u0117s \u017eaidyn\u0117s lietuvi\u0173 atletams buvo 1988 metais Seule: i\u0161kovota 10 medali\u0173, \u2013 futbolo, krep\u0161inio, plaukimo, dvira\u010di\u0173 ir lengvosios atletikos sporto aukso. \u2022 Daugiausia individualiosios sporto \u0161akos pergali\u0173 olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se i\u0161kovojo lietuvi\u0173 sportininkas disko metikas Romas\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[18],"tags":[130,234,61],"autorius":[],"class_list":["post-696","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-2","tag-lietuva","tag-sportas","tag-sveikata"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/696","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=696"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/696\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":698,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/696\/revisions\/698"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=696"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=696"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=696"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=696"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}