{"id":70,"date":"2015-08-19T11:39:39","date_gmt":"2015-08-19T08:39:39","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=70"},"modified":"2015-08-19T11:42:52","modified_gmt":"2015-08-19T08:42:52","slug":"ispuoliai-pries-biblija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ispuoliai-pries-biblija\/","title":{"rendered":"I\u0161puoliai prie\u0161 Biblij\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Versdami, ai\u0161kindami ir interpretuodami Biblij\u0105, \u017emon\u0117s stengiasi, kad ji b\u016bt\u0173 kuo suprantamesn\u0117 j\u0173 laikme\u010diui. Neretai noras pagimdo toki\u0105 mint\u012f: tai, kas vienam ar kitam \u017emogui yra svarbu ir kas jam guli ant \u0161irdies, yra i\u0161skaitoma \u0160v. Ra\u0161te. Dalykai, neatitinkantys asmeninio supratimo, yra interpretuojami savaip. Tod\u0117l kiekvienas laikmetis i\u0161gyvena visai kitokius i\u0161puolius prie\u0161 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ba\u017eny\u010dios istorijoje buvo \u012fvairi\u0173 Biblijos ai\u0161kinimo metod\u0173. Ta\u010diau nesvarbu, ar Ra\u0161to prasm\u0117 buvo ai\u0161kinama pa\u017eod\u017eiui, alegori\u0161kai, morali\u0161kai arba laiko at\u017evilgiu. Visa tai tur\u0117jo vien\u0105 bendrum\u0105: buvo remiamasi tuo, kad Biblija yra Dievo \u017eodis, ir jis be klaid\u0173. Taigi iki nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 toks Ra\u0161to supratimas, kuris \u0161iandien da\u017enai paniekinamai vadinamas \u201efundamentalistiniu\u201c, buvo laikomas pagrindiniu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Istorinis kritinis tyrin\u0117jimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">L\u016b\u017eis prasid\u0117jo \u0161vietimo epochoje, kai i\u0161kilo istorinis kritinis tyrin\u0117jimas, u\u017evald\u0119s teologijos fakultetus iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. Kaip ir Martinas Liuteris, taip ir \u0161is tyrin\u0117jimas \u012f pirm\u0105 viet\u0105 i\u0161kelia tai, kas para\u0161yta (\u201epa\u017eodin\u0117 reik\u0161m\u0117\u201c). Tiesa, jis atsisako Liuterio prielaidos, kad Biblija yra Dievo \u017eodis ir tod\u0117l be klaid\u0173, ir kad Kristus yra \u0160v. Ra\u0161to centras, leid\u017eiantis suprasti visus kitus \u010dia apra\u0161omus dalykus. I\u0161 propaguojamo \u201eintelektualaus s\u0105\u017einingumo\u201c ta\u0161ko Biblija yra traktuojama ir nagrin\u0117jama kaip bet kuri kita knyga. \u012evair\u016bs istoriniai kritiniai teksto traktavimo metodai moksliniam teksto tyrin\u0117jimui, ai\u0161ku, yra vertingi, ta\u010diau j\u0173 taikymas Biblijai padar\u0117 daug \u017ealos dvasiniam gyvenimui. Tai l\u0117m\u0117 dvi i\u0161ankstin\u0117s m\u0105stymo prielaidos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1. Grynai istorinis traktavimo b\u016bdas \u201esutinka\u201c tik su tais \u012fvykiais, kurie gali b\u016bti pripa\u017einti \u201eistoriniais\u201c. Tai rei\u0161kia, kad jie privalo tur\u0117ti analogijas su kitais istoriniais \u012fvykiais. Tuo remiantis, vienkartinis \u012fvykis yra netikrovi\u0161kas, \u201emitologi\u0161kas\u201c, tartum laisvai i\u0161galvotas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2. Kadangi istorinis kritinis metodas laiko save moksliniu, jis remiasi kauzaliu m\u0105stymu. Tai rei\u0161kia, kad \u0160v. Ra\u0161to \u012fvykiai turi prie\u017east\u012f ir poveik\u012f, kuriuos galima nustatyti. Tod\u0117l reikia did\u017eiuli\u0173 pastang\u0173, kai Dievo \u012fsiki\u0161im\u0105 bandoma ai\u0161kinti nat\u016braliu b\u016bdu. Negali b\u016bti to, ko \u2013 \u017ei\u016brint i\u0161 gamtos moksl\u0173 pozicijos \u2013 b\u016bti negali.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160it\u0173 prielaid\u0173 i\u0161vada tokia: Biblija \u2013 tai stipriai susij\u0119s su laiku, subjektyviai ra\u0161ytoj\u0173 nuspalvintas ir visi\u0161kai atitinkantis savo kult\u016brin\u0119 aplink\u0105 istorinis dokumentas. Biblin\u0117s i\u0161tarm\u0117s turi b\u016bti i\u0161laisvintos nuo pasenusi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 apvalkalo bei atskleisti savo teologin\u0119 esm\u0119. Viskas, kas netelpa \u012f \u0161iandienin\u012f tikrov\u0117s supratim\u0105 \u2013 ypa\u010d demonai, velnias, J\u0117zaus prisik\u0117limas ir stebuklai \u2013 istori\u0161kai kriti\u0161kai apdorojus yra sumenkinami iki \u201elaikin\u0173 smulkmen\u0173\u201c. Vis d\u0117lto tebegalioja kuklus faktas, kad \u017emon\u0117s ir be istorin\u0117s kritikos \u017eini\u0173 gali skaityti Biblij\u0105. Per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 jie betarpi\u0161kai priart\u0117ja prie biblinio liudijimo ir taip susitinka su gyvuoju Dievu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutiniais metais greta istorinio kritinio Biblijos traktavimo atsirado nauj\u0173 teologini\u0173 Biblijos traktavimo b\u016bd\u0173. Kiekvienas b\u016bdas turi savo individual\u0173 po\u017ei\u016br\u012f. Ypa\u010d daug kalb\u0173 suk\u0117l\u0117 \u0161ie trys: feministinis Biblijos ai\u0161kinimas, giluminis psichologinis ai\u0161kinimas ir \u201epersvarstantis\u201c \u0160v. Ra\u0161to traktavimas, kuris po \u0160v. Ra\u0161to ritini\u0173 atradimo Kumrane, Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorij\u0105 siekia vertinti visi\u0161kai naujai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Feministin\u0117 teologija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Feministinis ai\u0161kinimas ie\u0161ko Biblijoje \u201emoteri\u0161kumo\u201c ir \u201emotini\u0161kumo\u201c. Jo esm\u0117 yra ta, kad pradin\u0117 moterims palanki \u017einia istorijos eigoje buvo i\u0161kreipta vyri\u0161kos neteisyb\u0117s. Tod\u0117l \u0161iuo ai\u0161kinimu norima surasti ir demaskuoti \u201epatriarchalines strukt\u016bras\u201c. Feministinis ai\u0161kinimas skiria bibliniams moter\u0173 paveikslams ypating\u0105 d\u0117mes\u012f ir biblinius tekstus nagrin\u0117ja atsi\u017evelgdamas \u012f specifin\u012f moter\u0173 patyrim\u0105. Akiniai, kurie yra tam naudojami, ai\u0161k\u016bs: visa, kas yra \u201eprie\u0161i\u0161ka moterims\u201c arba apriboja moters pozicij\u0105 emancipacine prasme, laikoma teologiniais bendruomeni\u0173 pataisymais. Ankstyvoji bendruomen\u0117, remiantis \u0161ita argumentacija \u2013 kitaip nei pats J\u0117zus \u2013 liko susieta su patriarchalin\u0117mis jud\u0117j\u0173 strukt\u016bromis ir jas netgi i\u0161pl\u0117t\u0117. Kai kurios teolog\u0117s feminist\u0117s, nebenorin\u010dios taip skirstyti Biblijos ir siekdamos i\u0161laisvinti j\u0105 nuo \u201epatriarchalini\u0173 pan\u010di\u0173\u201c, sugr\u012f\u017eo atgal \u012f pagonyb\u0119, kurioje geriau atstovaujama j\u0173 feministin\u0117ms pozicijoms antikos deivi\u0173 pavidalu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Eugenas Drevermanas ir giluminis psichologinis ai\u0161kinimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gilumin\u012f psichologin\u012f ai\u0161kinim\u0105, kurio pagrindai egzistuoja jau daugiau kaip 30 met\u0173, reprezentuoja katalik\u0173 teologas Eugenas Drevermanas (Eugen Drewermann). [\u0160is mokslininkas d\u0117l savo labai kritini\u0173 pasisakym\u0173 prie\u0161 Ba\u017eny\u010di\u0105 prarado teis\u0119 d\u0117styti Paderborno universitete. Ta\u010diau d\u0117l daugelio savo knyg\u0173 ir gausi\u0173 paskait\u0173, paskutiniais metais \u012fgijo didel\u012f populiarum\u0105 ir tapo \u012ftakingu.] Giluminis psichologinis ai\u0161kinimas nei\u0161siskiria savo \u201estebuklingumu, mitologija, legendi\u0161kumu, pasaki\u0161kumu\u201c (E. Drevermanas) kaip yra su istoriniu kritinio Ra\u0161to traktavimu. Jis nori tapti naudingu \u0161iandieniniam \u017emogui padarydamas biblinius \u012fvykius \u201ematomais sielos gilumoje\u201c. Biblija turi b\u016bti ai\u0161kinama taip, kad skatint\u0173 \u017emones prasibrauti iki giliausi\u0173 savo sielos gelmi\u0173 ir \u012fgyti \u201epagrindin\u0119 religingumo patirt\u012f\u201c. Tik taip pasiekiamas pa\u017einimo \u201evienalaiki\u0161kumas\u201c biblini\u0173 \u012fvyki\u0173 at\u017evilgiu, tik taip Biblija \u0161iandien dar gali kai k\u0105 pasakyti \u017emogui. \u201eDievas niekaip kitaip nekalba mums, kaip tik sielos kalba\u201c (E. Drevermanas). Tendencija yra ai\u0161ki: sielai ir jos simboliams tapus centru, \u012f i\u0161or\u0119 yra \u017ei\u016brima rimtai tik tiek, kiek ji gali b\u016bti suprasta kaip vidin\u0117s tiesos i\u0161rai\u0161ka. Biblin\u0117 istorija tik tuomet yra svarbi, kada joje i\u0161rei\u0161kiamos simbolin\u0117s tiesos, esan\u010dios ir \u017emogaus sieloje. Nes anot Drevermano, \u017emogaus psichika \u201en\u0117ra nukritusi i\u0161 dangaus, o yra evoliucijos rezultatas\u201c. Taigi Biblijos tekstai n\u0117ra svarb\u016bs pa\u017eodine reik\u0161me, bet tik perkeltine kaip \u201eprototipiniai sielos simboliai\u201c. Ne tik lieka visi\u0161kai neatsi\u017evelgta \u012f i\u0161ganytoji\u0161k\u0105 istorin\u012f Dievo poelg\u012f su Izraeliu ar \u012f J\u0117zaus prane\u0161im\u0105 apie Dievo karalyst\u0117s at\u0117jim\u0105, bet ir J\u0117zaus mirtis, kaip i\u0161ganytoji\u0161kas Dievo veiksmas nusid\u0117j\u0117liui i\u0161teisinti, praranda savo tikr\u0105j\u0105 reik\u0161m\u0119. Kalbama apie \u201esimbolini\u0173 turini\u0173 perdavim\u0105, kurie i\u0161laisvina \u017emog\u0173 d\u0117l paties sav\u0119s!\u201c Remiantis tuo, \u017emogaus i\u0161ganymo impulsas kyla ne i\u0161 Dievo, \u012fsik\u016bnijusio Kristuje, i\u0161laisvinan\u010dio elgesio, ta\u010diau tik i\u0161 Dievo impulso \u017emogui, kad \u0161is pats i\u0161silaisvint\u0173 i\u0161 savo vidaus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Legend\u0173 apie Kumran\u0105 suk\u016brimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau kelet\u0105 met\u0173 ypa\u010d amerikie\u010di\u0173 autoriai bando paskelbti \u201e\u012frodymus\u201c, kad Biblija \u2013 bent jau Naujasis Testamentas \u2013 tur\u0117t\u0173 b\u016bti visi\u0161kai naujai interpretuojami. Nuo tada, kai 1947 m. prie Negyvosios j\u016bros buvo surasti Kumrano ra\u0161t\u0173 ritiniai, vis pasitaiko moksli\u0161kai nepagr\u012fst\u0173 ai\u0161kinim\u0173 apie galimus pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 ry\u0161ius su jud\u0117ji\u0161ka es\u0117j\u0173 sekta, kurios centras buv\u0119s netoli radinio vietos. Prie\u017eastimi tapo keletas es\u0117j\u0173 ritini\u0173, rast\u0173 tarp kit\u0173 labai reik\u0161ming\u0173 Senojo Testamento rankra\u0161\u010di\u0173. Juose yra u\u017era\u0161yti apm\u0105stymai ir komentarai, i\u0161 kuri\u0173 ai\u0161ku, kad kai kas, kas b\u016bdinga krik\u0161\u010dionims \u2013 turto bendrumas, krik\u0161tas paneriant \u012f vanden\u012f ir t.t.\u2013 buvo praktikuojama jau es\u0117j\u0173. O kadangi tuose ritiniuose kalbama net ir apie \u201eteisingumo mokytoj\u0105\u201c, kai kurie mokslininkai mano gal\u012f daryti i\u0161vad\u0105, kad jie yra krik\u0161\u010dioni\u0161kos teologijos lop\u0161ys. Naujesnis tokios interpretacijos pavyzdys yra pla\u010diai reklamuojama knyga \u201eSlaptas J\u0117zaus reikalas\u201c, kuri po 1991 m. publikacijos i\u0161tisus m\u0117nesius buvo Vokietijos informacinio leidinio \u201eSpiegel\u201c labiausiai perkam\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161e. Amerikie\u010diai Michaelas Baigentas ir Richardas Leigh\u2019as, kurie jau \u012fgijo abejotin\u0105 \u0161lov\u0119 savo publikacijomis \u201e\u0160ventasis Gralis ir jo paveld\u0117tojai\u201c arba \u201e\u0160ventov\u0117 ir lo\u017e\u0117\u201c, pateikia \u017eurnalisti\u0161kai sumaniai paruo\u0161t\u0105 teisyb\u0117s, sp\u0117lioni\u0173, \u012ftarim\u0173 ir klaidingos informacijos mi\u0161in\u012f. Vatikano neva s\u0105moningai po u\u017eraktu laikomos dar nepublikuotos Kumrano ritini\u0173 dalys, yra pavojingos krik\u0161\u010dionybei, nes jos paai\u0161kina, kad \u201ees\u0117jai\u201c, \u201ezelotai\u201c ir \u201ekrik\u0161\u010dionys\u201c es\u0105 tik pavadinimai tam pa\u010diam sukil\u0117li\u0161kam mesijanizmo jud\u0117jimui. Tod\u0117l ankstyvoji krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorija tur\u0117t\u0173 b\u016bti para\u0161yta visi\u0161kai naujai. I\u0161 Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 Baigentas ir Leigh\u2019as taip \u201es\u0117m\u0117si\u201c i\u0161minties, jog da\u017enai \u201ei\u0161skaitydavo\u201c tik mintis prie\u0161taraujan\u010dias tekstui. Id\u0117j\u0173 turtingumas, kai autoriai paskiria Naujojo Testamento asmenyb\u0117ms naujas roles, tiesiog u\u017eima kvap\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nieko bendro su ankstyvaisiais krik\u0161\u010dionimis \u010dia n\u0117ra, kadangi diskutuotini Ra\u0161to ritiniai did\u017ei\u0105ja dalimi kil\u0119 pirmaisiais prie\u0161krik\u0161\u010dioni\u0161kais \u0161imtme\u010diais. Nepaisant daugkar\u010dio vienareik\u0161mi\u0161ko mokslinio paneigimo, daugelis \u017emoni\u0173 tiesiog prarijo \u201eSlapt\u0105 J\u0117zaus reikal\u0105\u201c, kad i\u0161 esm\u0117s patvirtint\u0173 savo i\u0161ankstin\u012f neigiam\u0105 nusistatym\u0105 prie\u0161 katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 ir krik\u0161\u010dionyb\u0119. Mil\u017eini\u0161ko skai\u010diaus klaiding\u0173 tvirtinim\u0173 i\u0161ai\u0161kinimas daugelio skaitytoj\u0173 tiesiog nepasiek\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutinysis \u201epersvarstantis\u201c Biblijos ai\u0161kinimas yra nepalankus krik\u0161\u010dioni\u0161kam liudijimui. Tai m\u0117ginimas sukonstruoti visk\u0105 i\u0161 kit\u0173 \u0161altini\u0173, besiremian\u010di\u0173 atsiradusi\u0173 id\u0117j\u0173 istorijomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 keturi\u0173 Biblijos interpretavimo per savo nuosavas prielaidas metod\u0173 panaikina pagrindin\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo turin\u012f. Taip atsiduriama u\u017e ribos, kuri\u0105 nubr\u0117\u017e\u0117 Paulius: \u201eJei kas jums skelbia kitoki\u0105 evangelij\u0105, negu esate pri\u0117m\u0119, teb\u016bnie prakeiktas!\u201c (Gal 1,9).<\/p>\n<p><strong>Axel Schwaiger<\/strong>, krik\u0161\u010dioni\u0161ko \u017eurnalo Vokietijoje vyriausiasis redaktorius<\/p>\n<p>Vert\u0117 Gitana Daunorien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Versdami, ai\u0161kindami ir interpretuodami Biblij\u0105, \u017emon\u0117s stengiasi, kad ji b\u016bt\u0173 kuo suprantamesn\u0117 j\u0173 laikme\u010diui. Neretai noras pagimdo toki\u0105 mint\u012f: tai, kas vienam ar kitam \u017emogui yra svarbu ir kas jam guli ant \u0161irdies, yra i\u0161skaitoma \u0160v. Ra\u0161te. Dalykai, neatitinkantys asmeninio supratimo, yra interpretuojami savaip. Tod\u0117l kiekvienas laikmetis i\u0161gyvena visai kitokius i\u0161puolius prie\u0161 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[37],"autorius":[741],"class_list":["post-70","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-1","tag-biblija","autorius-axel-schwaiger"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":75,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70\/revisions\/75"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=70"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}