{"id":712,"date":"2016-05-12T19:20:23","date_gmt":"2016-05-12T16:20:23","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=712"},"modified":"2016-05-12T19:20:31","modified_gmt":"2016-05-12T16:20:31","slug":"sporto-proteviai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/sporto-proteviai\/","title":{"rendered":"Sporto prot\u0117viai"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Sportas graik\u0173 Antikoje<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A\u0161tuntajame ir devintajame de\u0161imtmetyje atletai i\u0161 SSRS ir jos sateli\u010di\u0173 dominavo daugelyje sporto pasaulio \u0161ak\u0173. \u0160iandien egzistuoja jau tik viena sporto imperija \u2013 JAV. Bet pastaraisiais metais, pavyzd\u017eiui, kad ir Afrikos valstyb\u0117s randa vis daugiau talent\u0173, o ateinantis am\u017eius galb\u016bt gal\u0117t\u0173 tapti kin\u0173 sporto am\u017eiumi. Ta\u010diau kas \u0161iandien dar kalba apie graikus?! Krep\u0161in\u012f jie \u017eaid\u017eia neblogai, ir lengvojoje atletikoje \u201eElada\u201c retkar\u010diais i\u0161kelia ger\u0105 sportinink\u0105 \u2013 bet tai ir viskas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabartin\u0117 sportini\u0173 apdovanojim\u0173 statistika visgi apgauna: vargu ar dar kokia tauta yra tiek formavusi sporto pasaul\u012f kaip graikai. Jie mums paliko ne tik filosofij\u0105, ab\u0117c\u0117l\u0119 ir kr\u016bv\u0105 tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u2013 jie \u201ei\u0161rado\u201c reguliarias sporto var\u017eybas su nugal\u0117toj\u0173 pagerbimu, teis\u0117jais, \u017ei\u016brovais ir t. t.; jie pirmieji suk\u016br\u0117 tipi\u0161kas sporto vietas, kaip antai \u201estadion\u0105\u201c, kur ir \u0161iandien teberengiama daugelis var\u017eyb\u0173; i\u0161 j\u0173 kilusi aib\u0117 \u0161ak\u0173, kaip kad \u0161uolis \u012f tol\u012f arba disko ir ieties metimas; ir did\u017eiausias vis\u0173 laik\u0173 pasaulio sporto renginys \u2013 olimpin\u0117s \u017eaidyn\u0117s su n\u016bnai apie 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 dalyvaujan\u010di\u0173 atlet\u0173 \u2013 yra tiesioginis antikos graik\u0173 palikimas: ketveri\u0173 met\u0173 ritmas, palyginti tolimas sportinink\u0173 atvykimo kelias, \u0161venti\u0161kas atlet\u0173 \u012f\u017eygiavimas, olimpin\u0117 taika ir, \u017einoma, pavadinimas, \u2013 visa tai perimta i\u0161 j\u0173. [1]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">U\u017e daug k\u0105 turime d\u0117koti graikams kaip m\u016bs\u0173 sporto prot\u0117viams. \u017dinoma, sportas augo ir i\u0161 dalies smarkiai pasikeit\u0117. \u017dvilgsnis \u012f antikos graik\u0173 sport\u0105 parodys m\u016bs\u0173 sportines \u0161aknis ir tai, k\u0105 praktikavo tik helenai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie jau\u010di\u0173 \u017eaidynes ir numir\u0117li\u0173 \u0161ventes<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors graikai buvo nepaprastai sportu susi\u017eav\u0117jusi nacija, vis d\u0117lto sporto t\u0117vyn\u0117s reikia ie\u0161koti ne \u0161ioje vienoje \u0161alyje \u2013 ko gero, kiekviena tauta kada nors suk\u016br\u0117 sav\u0105 \u201enenaudingo\u201c k\u016bni\u0161ko \u017eaidimo ir sportini\u0173 var\u017eyb\u0173 form\u0105. Turb\u016bt seniausiai sportas prad\u0117tas vaizduoti Egipte \u2013 tai \u0161auliai i\u0161 lanko \u017eirg\u0173 kinkinyje. Kai kurie faraonai \u0161audyme i\u0161 lanko pasiekdavo didelio meistri\u0161kumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji liudijimai apie sportin\u0119 veikl\u0105 Graikijoje pasiek\u0117 mus i\u0161 II t\u016bkstantme\u010dio pr. Kr. prad\u017eios. Minojo kult\u016broje su centru Kreta vis\u0173 pirma buvo m\u0117gstamos kum\u0161tyn\u0117s ir jau\u010di\u0173 \u017eaidyn\u0117s. Be abejo, per\u0161okti laisvai b\u0117gant\u012f gyvul\u012f buvo religinis arba kulti\u0161kai motyvuotas veiksmas. Galima tik sp\u0117lioti, kad ant jau\u010dio buvo atliekamas persivertimas, pana\u0161iai kaip \u0161iandieninio gimnastikos \u0161uolio per vadinam\u0105j\u012f \u201eo\u017e\u012f\u201c atveju \u2013 \u0161iaip ar taip, ne visai nepavojingas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mik\u0117n\u0173 laikotarpiu (apie 1000 m. pr. Kr.) pirm\u0105kart susiduriame su b\u0117gimu ir ve\u017eim\u0173 lenktyn\u0117mis. Pastar\u0173j\u0173 reik\u0161m\u0117 atsispindi net Homero \u201eIliadoje\u201c. Ten tarp apra\u0161yt\u0173 sporto r\u016b\u0161i\u0173 daugiausia vietos u\u017eima ve\u017eim\u0173 lenktyn\u0117s (391 eilut\u0117), \u2013 gyvos Homero kalbos d\u0117ka tai pirmasis istorijoje \u201esporto reporta\u017eas\u201c. Beje, Homeras dar kaip savaime suprantam\u0105 dalyk\u0105 prie sporto r\u016b\u0161i\u0173 priskiria ginkluot\u0105 dvikov\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Helen\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 sporto \u0161ven\u010di\u0173 prad\u017eia ma\u017edaug nuo 800 m. pr. Kr. tikriausiai yra laidojimo i\u0161kilm\u0117s. Auk\u0161t\u0173 asmenybi\u0173 laidotuv\u0117se, kaip sp\u0117jama, reik\u0117jo nuraminti velionio siel\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 prie kapo kaip auk\u0105 \u017eudydavo karo belaisv\u012f (to pavyzdys yra 23 \u201eIliados\u201c knygoje), v\u0117liau pasitenkinta dvikova u\u017e gyvyb\u0119 ir mirt\u012f \u2013 Romos gladiatori\u0173 kovos galb\u016bt t\u0117ra v\u0117lyvas \u0161ios praktikos aidas. Galiausiai liko tik daugiau ar ma\u017eiau kruvinos var\u017eybos. Nelabai sportines graik\u0173 sporto rengini\u0173 \u0161aknis nurodo ir tam parinkta s\u0105voka agon, kuri i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia tik \u201esusirinkim\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Greta socialinio sporto charakterio \u010dia reikia pamin\u0117ti ir diev\u0173 kult\u0105. Visi susirinkimai, taigi ir sportin\u0117s var\u017eybos vyko globojant dievyb\u0117ms. Keturios svarbiausios sporto \u0161vent\u0117s, Panhelenin\u0117s \u017eaidyn\u0117s prie Olimpijos, Istmo, Delf\u0173 ir Nem\u0117jos buvo rengiamos kulto vietose. Pavyzd\u017eiui, Olimpijoje jau III t\u016bkstantmet\u012f pr. Kr. diev\u0173 valdov\u0117s garbei buvo i\u0161kilmingai atliekamos apeigos, ten buvo pastatyta Heros \u0161ventykla \u2013 dar anks\u010diau negu Dzeuso. Panhelenin\u0117s \u017eaidyn\u0117s i\u0161 ties\u0173 buvo labiau kulto \u0161vent\u0117s su sportiniais pried\u0117liais: \u0161tai olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 metu V a. pr. Kr. atletai prad\u017eioje prisiekdavo prie\u0161 Dzeuso statul\u0105, ketvirt\u0105 dien\u0105 vykdavo procesija ir buvo atna\u0161aujama didel\u0117 auka auk\u0161\u010diausiajam dievui, \u0161e\u0161t\u0105 dien\u0105 \u017eaidyn\u0117s b\u016bdavo u\u017edaromos nugal\u0117toj\u0173 pagerbimu Dzeuso \u0161ventykloje. Istmo \u017eaidyn\u0117s vykdavo j\u016br\u0173 dievo Poseidono garbei, Delf\u0173 \u2013 \u012f\u017eymaus orakulo vietoje ir i\u0161sirutuliojo i\u0161 Apolono \u0161vent\u0117s; var\u017eybos Nem\u0117jos sl\u0117nyje buvo rengiamos Dzeuso garbei, o per Did\u017ei\u0105sias Panat\u0117n\u0173 \u017eaidynes buvo pagerbiama miesto deiv\u0117 At\u0117n\u0117. Tad neatsitiktinai, IV a. po Kr. \u012fsitvirtinus krik\u0161\u010dionybei, buvo paskelbta ir pagoni\u0161k\u0173 Panhelenini\u0173 \u017eaidyni\u0173 pabaiga. Teodosijus 393 m. (po daugiau nei 1100 met\u0173 egzistavimo!) olimpiad\u0105 panaikino.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors \u0161i\u0173 laik\u0173 olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 k\u016br\u0117jai pasinaudojo daug kuo, kaip kad \u017eaidyni\u0173 ritmu (Olimpijoje ir Delfuose kas ketveri metai), \u012f religin\u012f kontekst\u0105, suprantama, visai nebuvo atsi\u017evelgta. Baronas Pierre\u2019as de Coubertinas, \u0161iuolaikini\u0173 olimpiad\u0173 t\u0117vas pranc\u016bzas, pirmiausia kaip didis humanistas tur\u0117jo sporto pedagogikos ir taikios politikos idealus. Religija jo nelabai domino. Coubertin\u0105 pirmiausia su\u017eav\u0117jo mintis, kad susieina sportininkai i\u0161 visi\u0161kai skirting\u0173 \u0161ali\u0173 ir taikiai var\u017eosi. Antikoje tai buvo laisvi graikai (tik vyrai) i\u0161 viso graiki\u0161ko pasaulio, visa kita juk buvo tik \u201ebarbarai\u201c [2]. V\u0117liau buvo leista dalyvauti ir rom\u0117nams (okupacin\u0117 vald\u017eia). Didelis senov\u0117s graik\u0173 civilizacijos laim\u0117jimas buvo \u0161ventin\u0117s taikos paskelbimas. Kitaip atletai ir \u017ei\u016brovai negal\u0117t\u0173 u\u017etikrintai pasiekti var\u017eyb\u0173 viet\u0173. Taika \u012fsigaliodavo, kai tik special\u016bs pasiuntiniai paskelbdavo tiksli\u0105 \u017eaidyni\u0173 rengimo dat\u0105 ir, pavyzd\u017eiui, Olimpijoje trukdavo nuo trij\u0173 iki keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173. Bet apie visi\u0161k\u0105 ginkl\u0173 tyl\u0105 kalb\u0117ti nebuvo galima.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien sportas tautas jungia labiau, nei tai buvo \u012fmanoma antikoje. Bet ne taip, kaip tuomet, jis tapo savitu rei\u0161kiniu visuomen\u0117je: nors sportas kartais turi daug ko bendra su prekyba, pramone, reklama, pramogomis, o kartais ir su politika, bet kas gi \u0161iandien sieja religij\u0105 ir sport\u0105 arba muzik\u0105 ir sport\u0105? Graikijoje visuomeniniai fenomenai dar nebuvo taip grie\u017etai atskiriami. Tai ai\u0161ku i\u0161 to, kad, pavyzd\u017eiui, graikas nelabai skyr\u0117, ar kalbama apie pergal\u0119 atlet\u0173, ar muzikin\u0117se var\u017eybose \u2013 abejos buvo lygiai sporti\u0161kos, tad olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se gal\u0117jo vykti ir \u0161aukli\u0173 bei trimitinink\u0173 var\u017eybos.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Atletai ir j\u0173 sportas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai po 26 olimpini\u0173 vasaros \u017eaidyni\u0173 tapo ne\u012fmanoma \u017evilgsniu apr\u0117pti daugyb\u0117s olimpiadose vykstan\u010di\u0173 var\u017eyb\u0173 (apie 300 final\u0173 \u2013 netrukus tikriausiai bus \u012fteikiama 1000 medali\u0173!), antikoje buvo palyginti ma\u017eai sporto r\u016b\u0161i\u0173, kuriose buvo i\u0161m\u0117ginamos j\u0117gos. [3] Toli gra\u017eu ne visos tuomet \u017einomos sporto \u0161akos (pvz., plaukimas) buvo \u012ftrauktas \u012f agon\u0173, sportini\u0173 var\u017eyb\u0173, program\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 esm\u0117s graikai skyr\u0117 \u201ehipines\u201c (nuo gr. hippos \u2013 <em>arklys<\/em>) ir \u201egimnines\u201c (nuo gr. gymnos \u2013 <em>nuogas<\/em>) \u0161akas, taigi ve\u017eim\u0173 bei \u017eirg\u0173 lenktynes ir atlet\u0173 rungtynes siauresni\u0105ja prasme. S\u0105vok\u0105 \u201egimninis\u201c galima paai\u0161kinti tiesiog tuo, kad visi sportininkai rungtyniavo visi\u0161kai nuogi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per agonus da\u017eniausiai i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo var\u017eomasi b\u0117gant. \u017dinoma, b\u0117gimas kaip toks n\u0117ra graik\u0173 i\u0161radimas. Bet jie \u012fved\u0117 stadij\u0173 [4] b\u0117gim\u0105, rungt\u012f, kuri labai primena \u0161iuolaikines. Trumpas nuotolis buvo b\u0117gamas i\u0161ilgai stadiono \u2013 vos 200 metr\u0173. Ta\u010diau helenai ne\u017einojo b\u0117gimo ratu \u2013 dvigub\u0105 nuotol\u012f jie b\u0117go iki pos\u016bkio ir ten tiesiog apsisukdavo. Ilg\u0173j\u0173 nuotoli\u0173 b\u0117gimas apimdavo apie 20 stadij\u0173, t. y. apie 4 kilometrus. Antikoje b\u016bta ginkluoto b\u0117gimo, kai sportininkai tur\u0117jo rungtis su skydu (ankstesniais laikais dar ir su kita ginkluote). Taigi sportas labai artimas kariniam lavinimui, i\u0161 kurio, be abejo, i\u0161sirutuliojo kai kurios sporto \u0161akos. Beje, maratonas, kuris mums \u0161iandien skamba ypa\u010d graiki\u0161kai, yra \u0161iuolaikin\u0117 Coubertino i\u0161mon\u0117, neturinti tiesioginio sportinio analogo antikoje. [5]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gimninio sporto \u0161irdis, \u017einoma, buvo kovos sportas, peln\u0119s \u017ei\u016brov\u0173 palankum\u0105 ir ypa\u010d auk\u0161tai vertinamas. \u010cia ir v\u0117l galima ai\u0161kiai atpa\u017einti s\u0105sajas su kari\u0161komis pratybomis. Var\u017eydavosi ne tik atletai i\u0161 \u017eemesni\u0173j\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 \u2013 \u0161ios sporto \u0161akos buvo pripa\u017e\u012fstamos ir auk\u0161tosios visuomen\u0117s. Ypa\u010d gerai \u010dia pasirodydavo karingieji spartie\u010diai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Imtyn\u0117se, prie\u0161ingai nei \u0161iandien, nebuvo svorio kategorij\u0173, tod\u0117l \u0161ioje \u0161akoje dominavo sunkiasvoriai raumen\u0173 kolosai. Norint nugal\u0117ti, reik\u0117jo triskart pargriauti prie\u0161inink\u0105 ant \u017eem\u0117s. Buvo leid\u017eiama nutverti u\u017e bet kurios k\u016bno vietos, ir tai pan\u0117\u0161\u0117jo \u012f \u0161iandienines laisv\u0105sias imtynes (o ne graik\u0173\u2013rom\u0117n\u0173 (klasikines) imtynes, kuriose leid\u017eiama griebti tik auk\u0161\u010diau juostos). Gal\u016bni\u0173 sukimas, smaugimas ir kitas \u201enesporti\u0161kas elgesys\u201c buvo draud\u017eiami. Vis d\u0117lto da\u017enai b\u016bdavo prieinama iki kruvin\u0173 su\u017ealojim\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kum\u0161tyn\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti tokios pat senos kaip imtyn\u0117s. Graikai kovoms rank\u0105 (pir\u0161t\u0173 ne) ir rie\u0161\u0105 apsivyniodavo apie 3 m ilgio odos dir\u017eu. V\u0117liau imtas naudoti dar ir papildomas odos pastorinimas apie pla\u0161takos s\u0105nar\u012f (taigi sm\u016bgio pavir\u0161i\u0173). Jis taikomas ne tik rankai apsaugoti, bet ir prie\u0161ininkui su\u017eeisti. Tik per pratybas buvo ne\u0161iojama savoti\u0161ka pir\u0161tin\u0117 ir aus\u0173 apsauga. Tie daugiausia kruvini susir\u0117mimai su sunkokais su\u017eeidimais pasibaigdavo tik atletui nesugebant kovoti arba savanori\u0161kai pasidavus. Kartais kovos buvo padaromos \u012fdomesn\u0117s tuo, kad abu konkurentus suri\u0161davo vien\u0105 su kitu ir taip sutrukdydavo i\u0161silenkti sm\u016bgi\u0173 ir pab\u0117gti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagaliau sud\u0117tingiausios ir \u017eiauriausios buvo pankrationo (verstina kaip \u201evisi\u0161kas u\u017evaldymas\u201c) var\u017eybos. Prie\u0161ininkas visomis \u012fmanomomis priemon\u0117mis tur\u0117jo b\u016bti i\u0161vestas i\u0161 rikiuot\u0117s. Da\u017eniausiai kovos pasibaigdavo ant \u017eem\u0117s. Buvo leid\u017eiama beveik viskas: i\u0161narinti, su\u017ealoti prispaud\u017eiant, smeigti ir pan. \u2013 i\u0161kildavo visas \u201enat\u016bralus\u201c, archajinis \u017emogaus brutalumas. Kai kurie kovotojai \u012fvaldydavo ypating\u0105 technik\u0105, kaip kad Sostratas i\u0161 Sikiono (IV a. pr. Kr.). Apie j\u012f sakyta: \u201eJis sugriebdavo prie\u0161inink\u0105 u\u017e rank\u0173, spausdavo jas ir tol nepaleisdavo, kol pasteb\u0117davo, kad \u0161is pasiduoda\u201c [6]. Kaip ir kum\u0161tyn\u0117se, \u010dia irgi, nors ir labai retai, pasitaikydavo mirties atvej\u0173. \u017diauriojo pankrationo \u0161iandien neb\u0117ra olimpiad\u0173 programoje, o Vakar\u0173 \u0161alyse moderni jo forma yra ke\u010das. \u012e \u0161i\u0105 kov\u0105 pana\u0161us ir i\u0161 JAV kil\u0119s restlingas, bet tai yra grynas vaidybinis renginys, be kokio nors tikro rungtyniavimo ir, \u017einoma, visi\u0161kai be kraujo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kur kas artimesnis mums yra pentatlonas, penkiakov\u0117. J\u0105 sudar\u0117 b\u0117gimas, imtyn\u0117s, \u0161uolis \u012f tol\u012f, disko ir ieties metimas \u2013 paskutinieji trys \u012f\u0117jo tik \u012f penkiakov\u0117s rungt\u012f ir nebuvo savaranki\u0161komis sporto \u0161akomis. \u0160i \u012fvairov\u0117 irgi nesunkiai kildinama i\u0161 karini\u0173 pratyb\u0173. Graikai buvo pirmieji, sureng\u0119 tokias daugiakoves kaip var\u017eyb\u0173 r\u016b\u0161\u012f. Jie i\u0161rado disko, ma\u017edaug penkis kilogramus sverian\u010dio bronzos skritulio, metim\u0105. Sviedimo technikos \u0161iandien tiksliai atkurti nebe\u012fmanoma. D\u0117l to, kad nebuvo apsaugini\u0173 \u012frengini\u0173, tarp \u017ei\u016brov\u0173 nuo tokio metalo luito b\u016bta ir \u017euvusi\u0173. Graik\u0173 \u0161uolis \u012f tol\u012f atrod\u0117 visai kitaip nei \u0161iandien: atletas vien\u0105 po kito atlikdavo penkis \u0161uolius i\u0161 vietos (arba \u201e\u0161oksnius\u201c) \u012f i\u0161purent\u0105 plot\u0105. Rankose reik\u0117jo tur\u0117ti svorius, turb\u016bt skydo ir ieties rudimentus. Senasis ieties metimas nuo \u0161iandieninio skyr\u0117si. \u017dmogaus \u016bgio ietis per vidur\u012f buvo apvyniota virve su kilpa, \u012f kuri\u0105 atletas \u012fki\u0161davo smili\u0173 ir did\u012fj\u012f pir\u0161t\u0105. Sportininkai k\u0105 tik min\u0117tose lengvosios atletikos rungtyse tur\u0117jo pasiekti ger\u0173 rezultat\u0173, tod\u0117l penkiakov\u0119 u\u017ebaigian\u010dioms imtyn\u0117ms sunkiasvori\u0173 atlet\u0173 nelabai reik\u0117jo. Penkiakovininkai veikiau buvo pana\u0161\u016bs \u012f lieknus, bet raumeningus \u0161i\u0173 dien\u0173 de\u0161imtkovininkus. Galutinis nugal\u0117tojas buvo i\u0161ai\u0161kinamas sud\u0117tinga sistema, kombinacija i\u0161 geriausi\u0173j\u0173 i\u0161\u0117jimo \u012f tolesnes var\u017eybas, blogesni\u0173j\u0173 i\u0161kritimo ir nokauto sistemos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Greta gimni\u0161ko kovos sporto \u017ei\u016brovai ypa\u010d m\u0117go ve\u017eim\u0173 ir \u017eirg\u0173 lenktynes \u2013 netgi \u0161ventini\u0173 \u017eaidyni\u0173 atrakcionai (tok\u012f susidom\u0117jim\u0105 v\u0117l aptinkame rom\u0117n\u0173 \u017eaidyn\u0117se su gladiatori\u0173 kovomis ir ve\u017eim\u0173 lenktyn\u0117mis). Iki graik\u0173 tokios lenktyn\u0117s ai\u0161kiai niekad neminimos, nors kai kurios antikos tautos, tokios kaip hetitai, d\u0117l \u017eirg\u0173 tiesiog kraust\u0117si i\u0161 proto. Homero \u201eIliadoje\u201c, kaip min\u0117ta, \u0161ioms sporto \u0161akoms skirta nema\u017ea d\u0117mesio. Kadangi \u017eirgininkyst\u0117 ir tuomet jau nebuvo visai pigi, var\u017eybos su \u017eirgais buvo kilming\u0173j\u0173 ir aristokrat\u0173 sritis. Am\u017eiams b\u0117gant atsirasdavo \u012fvairi\u0173 sporto \u0161ak\u0173, pavyzd\u017eiui, Olimpijoje \u2013 keturi\u0173 \u017eirg\u0173 kinkinys, lenktyni\u0173 \u017eirgas, dvikinkis mul\u0173 ve\u017eimas, kumeli\u0173 lenktyn\u0117s, keturi\u0173 kumeliuk\u0173 kinkinys, kumeliuk\u0173 lenktyn\u0117s ir kitkas. \u0160iose lenktyn\u0117se daugiausia laim\u0117davo spartie\u010diai ir at\u0117nie\u010diai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas gi b\u016bdavo atletais? Festivaliuose (\u0161ventin\u0117se \u017eaidyn\u0117se) gal\u0117jo dalyvauti visi laisvi graik\u0173 vyrai, o v\u0117liau, kaip min\u0117ta, ir rom\u0117nai. Skiriami buvo tik jaunuoliai ir suaug\u0119 vyrai. Am\u017eiaus riba buvo apie 18 met\u0173 ir var\u017eyb\u0173 teis\u0117jai \u010dia skirstydavo i\u0161 akies (tiksli\u0173 gimimo duomen\u0173 graikai ne\u017einojo). I\u0161 dalyvaujan\u010di\u0173j\u0173 ir tuomet jau i\u0161siskirdavo geriausi sportininkai: labiausiai sek\u0117si Leonidui i\u0161 Rodo, kuris 164\u2013152 m. pr. Kr. karaliavo b\u0117gime ir keturis kartus laim\u0117jo visas tris rungtis. Antroje VI a. pr. Kr. pus\u0117je niekas neprilygo imtynininkui Milonui i\u0161 Krotono \u2013 \u0161is mil\u017eini\u0161kas stipruolis pasiek\u0117 did\u017eiuli\u0173 valgymo rekord\u0173 (es\u0105 jis u\u017esik\u0117l\u0117 keturmet\u012f jaut\u012f ant pe\u010di\u0173, u\u017emu\u0161\u0117 sm\u016bgiu \u012f tarpurag\u012f ir suvalg\u0117 vienu ypu!). Teogenas i\u0161 Taso i\u0161liko nenugal\u0117tas 22 metus kum\u0161tyn\u0117se. Kas vienoje \u0161akoje nugal\u0117davo per visus keturis svarbius agonus, gaudavo Periodonik\u0117s garb\u0117s titul\u0105, pana\u0161iai kaip \u201eDid\u017eiojo \u0161almo\u201c programoje (pergal\u0117 svarbiausiose lauko teniso met\u0173 pirmenyb\u0117se).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Var\u017eyb\u0173 metu per vasaros pusmet\u012f kai kurie atletai nuolat keliavo i\u0161 vieno renginio \u012f kit\u0105. Nes laim\u0117ti buvo galima daug: greta \u012fvairi\u0173 pergal\u0117s vainik\u0173 [7] (medaliai dar nebuvo \u012fteikiami) nugal\u0117toj\u0173 lauk\u0117 didel\u0117 visuomenin\u0117 garb\u0117, kaip kad vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkantis vie\u0161as valgydinimas. Kaip priz\u0105 da\u017enai buvo galima laim\u0117ti brangaus alyv\u0173 aliejaus, pavyzd\u017eiui, stadij\u0173 b\u0117gimo nugal\u0117tojui Olimpijos \u017eaidyn\u0117se \u2013 100 amfor\u0173 aliejaus (tai ma\u017edaug atitinka trigub\u0105 amatininko metin\u012f atlyginim\u0105). Kai kurie miestai savo nugal\u0117tojus pagerbdavo \u017emogaus dyd\u017eio atlet\u0173 statulomis, kuri\u0173 vert\u0117 prilygo amatininko de\u0161imties met\u0173 tri\u016bsui.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017di\u016brovai, sporto vietos ir pratybos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Graikai dievino sport\u0105, netgi buvo galima nustatyti pirmuosius sporto turizmo po\u017eymius. Tik i\u0161tek\u0117jusioms moterims buvo draud\u017eiama lankytis kai kuri\u0173 \u017eaidyni\u0173 rungtyse, kaip kad Olimpijoje (galb\u016bt ir tai turi kultin\u012f pagrind\u0105). Stadionas, \u0161is graik\u0173 i\u0161radimas, buvo gerai pritaikytas \u017ei\u016brov\u0173 poreikiams: s\u0117dint ant laiptuot\u0173 akmenini\u0173 suol\u0173, buvo galima tiesiogiai steb\u0117ti var\u017eyb\u0173 vyksm\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017ei\u016brov\u0173 suolai \u0117jo tik lygiagre\u010diai vos 200 m ilgio var\u017eyb\u0173 plotui, tik v\u0117liau (Romos laikais) buvo statomi stadionai su visi\u0161kai apjuosian\u010diomis trib\u016bnomis (rom\u0117n\u0173 toliau vystyti iki amfiteatr\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Helenai intensyviai dalyvavo ir treniruot\u0117se. Buvo atskiriamas treneris tikr\u0105ja prasme (paidotribas) ir gimnastas. Pastarasis greta praktinio ir specialaus treniravimo i\u0161man\u0117 ir fizioterapij\u0105, taik\u0117 dietas ir masa\u017eavo. Jie tur\u0117jo i\u0161manyti psichologin\u0117s motyvacijos men\u0105, \u012fvaldyti retorik\u0105 ir susipa\u017einti su fiziognomija. Pagaliau greta buvo gydytojas su gydomaisiais g\u0117rimais, injekcijomis ir trauklapiais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Treniruotasi gimnazijoje (gr. <em>gymnasion<\/em>), kurioje i\u0161 prad\u017ei\u0173 vyko jaunimo karinis gr\u016bdinimas. Be b\u0117gimo tako, buvo ir imtyni\u0173 aik\u0161t\u0117, pratyb\u0173 sal\u0117s ir maudykl\u0117s. Gimnazija tapo sportinio ugdymo centru, o v\u0117liau i\u0161augo iki miesto socialinio centro. \u010cia buvo ne tik treniruojama, bet vykdavo ir did\u017eioji vie\u0161ojo gyvenimo dalis. Nors sportas ir buvo atviras visiems, tik privilegijuotieji gal\u0117davo \u012ftaisyti savo at\u017ealas \u012f gimnazij\u0105, taigi pri\u0117jim\u0105 prie treniravimosi viet\u0173 l\u0117m\u0117 priklausomyb\u0117 auk\u0161tiesiems sluoksniams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Am\u017eiams b\u0117gant gimnazijos u\u017eduotys keit\u0117si i\u0161 pagrind\u0173: i\u0161 k\u016bno treniruo\u010di\u0173 vietos ji tapo dvasinio ugdymo vieta. Tai irgi siejasi su karyba. Did\u0117jant samdini\u0173 kariuomen\u0117ms masinis fizinis jaunimo gr\u016bdinimas tapo ma\u017eiau reikalingas. Gimnazijoje vis daugiau atsirado laisvos vietos dvasiniam ugdymui. Platono ir Aristotelio laikais IV a. pr. Kr. \u0161is procesas jau buvo beveik pasibaig\u0119s. Akademija (pavadinta pagal Akadem\u0105), Platono veiklos vieta, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prad\u017eioje buvo tik paprasta gimnazija. Greta akademijos ir gimnazijos i\u0161 graik\u0173 sporto viet\u0173 galima atsekti dar ir tre\u010di\u0105 ugdymo \u012fstaigos s\u0105vok\u0105 \u2013 lic\u0117j\u0173, kuri kilo i\u0161 Aristotelio \u012fsteigtos mokyklos, pavadintos Lik\u0117jo vardu. \u017dinoma, graikai i\u0161 gimnazijos visi\u0161kai nei\u0161st\u016bm\u0117 sportinio treniravimo. Sujungti sportin\u012f ir dvasin\u012f treniravim\u0105 jiems nebuvo sunku.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160lov\u0117, papirkimas ir burtai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pergal\u0117 sporto \u0161vent\u0117se buvo susijusi su didele garbe, tad nenuostabu, kad ir i\u0161 graik\u0173 kai kas griebdavosi neleistin\u0173 priemoni\u0173. Ta\u010diau bandymai papirkti teis\u0117jus b\u016bdavo drasti\u0161kai baud\u017eiami: pagauto papirkin\u0117jant atleto gimtasis miestas tur\u0117davo per olimpiad\u0105 finansuoti Dzeuso statulos pastatym\u0105 stadione (pats atletas tikrai neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s surasti tam reikalingos did\u017eiul\u0117s pinig\u0173 sumos). G\u0105sdinimas veik\u0117, taigi papirkim\u0173 pasitaikydavo retai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Populiaresnis buvo nepavojingas sapn\u0173 ai\u0161kinimas. Pavyzd\u017eiui, jei b\u0117gikas sapnuoja degan\u010dias p\u0117das arba tai, kad jos pavirsta bronzin\u0117mis, tai vertintina teigiamai: var\u017eybos jam klosis gerai. Vis d\u0117lto sapnais ne itin pasikliausi. Vienam atletui prisisapnavo auksin\u0117s rankos. Jis tai ai\u0161kino s\u0117kme imtyn\u0117se. Ta\u010diau pasipyl\u0117 vien pralaim\u0117jimai. Tada jis sapn\u0105 suprato kitaip: jo rankos kov\u0173 metu tapo tokios neveiklios ir sunkios, tarsi tikrai b\u016bt\u0173 i\u0161 aukso.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apskritai antikos sportininkai labai pasitik\u0117jo nematomomis galiomis. Norint pakenkti prie\u0161ininkui, mielai buvo \u0161aukiamasi diev\u0173 ir naudojami burtai. U\u017ekalb\u0117jime i\u0161 III a. po Kr. sakoma: \u201eSuri\u0161k gyslas, s\u0105narius, dvasi\u0105, prot\u0105, geb\u0117jim\u0105 m\u0105styti, 365 s\u0105narius ir gyslas, &#8230; kad jie negal\u0117t\u0173 b\u0117gti ir neb\u016bt\u0173 stipr\u016bs, bet kad vis\u0105 nakt\u012f nemiegot\u0173 ir netekt\u0173 bet kokio maisto ir atb\u0117gt\u0173 gerokai per v\u0117lai\u201c [8] ir t. t. Ir \u0161iandien pana\u0161aus iracionalaus tik\u0117jimo liku\u010diai yra sportinink\u0173 m\u0117gstamas talisman\u0173 ir amulet\u0173 ne\u0161iojimas. Visai pagal \u0161\u016bk\u012f: \u201eTai tikrai nepakenks!\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Graik\u0173 sportas tvirtai suformavo m\u016bs\u0173 \u0161iuolaikin\u0119 k\u016bno kult\u016br\u0105 \u2013 daug labiau, nei mes manome. \u017dinoma, daug kas i\u0161 antikos ir nebuvo perimta, visai ir neverta to gail\u0117tis \u2013 juk kai kada sportuojant liejosi kraujas ir b\u016bdavo visai nedraugi\u0161kai u\u017ekerima. Ir visai suprantama, kod\u0117l religinis kultinis helen\u0173 sporto kontekstas mums atrodo svetimas, bet geriau savikriti\u0161kai paklauskim sav\u0119s: ar tai, kad sportas ir religingumas, arba buvimas krik\u0161\u010dionimi, \u0161iandien jau beveik neturi nieko bendra, yra normalu?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>A\u0161tuntajame ir devintajame de\u0161imtmetyje atletai i\u0161 SSRS ir jos sateli\u010di\u0173 dominavo daugelyje sporto pasaulio \u0161ak\u0173. \u0160iandien egzistuoja jau tik viena sporto imperija \u2013 JAV. Bet pastaraisiais metais, pavyzd\u017eiui, kad ir Afrikos valstyb\u0117s randa vis daugiau talent\u0173, o ateinantis am\u017eius galb\u016bt gal\u0117t\u0173 tapti kin\u0173 sporto am\u017eiumi. Ta\u010diau kas \u0161iandien dar kalba apie graikus?! Krep\u0161in\u012f jie \u017eaid\u017eia neblogai, ir lengvojoje atletikoje \u201eElada\u201c retkar\u010diais i\u0161kelia ger\u0105 sportinink\u0105 \u2013 bet tai ir viskas. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[18],"tags":[234],"autorius":[608],"class_list":["post-712","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-2","tag-sportas","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/712","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=712"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/712\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":714,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/712\/revisions\/714"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=712"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=712"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=712"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=712"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}