{"id":715,"date":"2016-05-12T19:22:30","date_gmt":"2016-05-12T16:22:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=715"},"modified":"2016-05-12T19:22:41","modified_gmt":"2016-05-12T16:22:41","slug":"thomas-mannas-ir-pradzios-knyga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/thomas-mannas-ir-pradzios-knyga\/","title":{"rendered":"Thomas Mannas ir Prad\u017eios knyga"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eDid\u017eiai \u017eavus \u0161is nat\u016bralus pasakojimas&#8230;\u201c \u2013 yra pasak\u0119s Goethe apie Juozapo istorij\u0105. Jo kra\u0161tietis Thomas Mannas irgi leidosi \u012fkvepiamas \u0161io biblinio Prad\u017eios knygos siu\u017eeto ir trylika met\u0173 k\u016br\u0117 sav\u0105j\u0105 keturi\u0173 tom\u0173 versij\u0105. Kokios naudos i\u0161 \u0161io didingo veikalo gali tur\u0117ti krik\u0161\u010dionis? Ir koks T. Manno sukurtojo literat\u016brinio Juozapo santykis su Biblijos persona\u017eu? Skaitytojams pateikiame dviej\u0173 dali\u0173 \u012fvad\u0105, pad\u0117siant\u012f geriau suvokti tetralogij\u0105 \u201eJuozapas ir jo broliai\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Prad\u017eios knyga ir Juozapo istorija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 Evangelijos, Gerosios Naujienos, esan\u010dios Naujajame Testamente, su\u017einome visk\u0105, kas reikalinga i\u0161ganymui ir krik\u0161\u010dionio gyvenimui. Ir vis d\u0117lto Naujasis Testamentas be Senojo n\u0117ra pilnas. Neskai\u010dius pirm\u0173j\u0173 trij\u0173 Biblijos ketvirtadali\u0173, m\u016bs\u0173 \u017einiose apie Diev\u0105, \u017emog\u0173, nuod\u0117m\u0119 ir malon\u0119 liks daug sprag\u0173. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Taigi Senasis Testamentas skaitytinas. O kiekviena knyga pradedama skaityti nuo prad\u017eios. Pirmoji Biblijos knyga \u2013 Prad\u017eios knyga \u2013 atsako \u012f svarbiausius klausimus ir nubr\u0117\u017eia ribas. Tam, kas perskait\u0117 ir suprato Prad\u017eios knyg\u0105, atsivers ir visas lik\u0119s ST, ir NT.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad Prad\u017eios knyga \u2013 neabejotinai viena pa\u010di\u0173 svarbiausi\u0173 Biblijos knyg\u0173. \u010cia mums pasakojama apie tai, kaip Dievas suk\u016br\u0117 pasaul\u012f, kaip \u017emogus nupuol\u0117 ir pasidar\u0117 nuod\u0117mingas; su\u017einome, kaip \u017emonija d\u0117l tokios piktyb\u0117s buvo nubausta pasauliniu tvanu ir kaip Dievas per Noj\u0173 visk\u0105 prad\u0117jo i\u0161 naujo; gal\u0173 pagal\u0117j \u201epirmyk\u0161t\u0117\u201c \u017emonijos istorija baigiama pasakojimu apie Babelio bok\u0161to statyb\u0105 ir kalb\u0173 sumai\u0161ym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toliau, pradedant 12 skyriumi, \u0161ioje knygoje kalbama jau nebe apie visos \u017emonijos likim\u0105. \u017dvilgsnis sutelkiamas \u012f kelis asmenis \u2013 prasideda \u201ei\u0161ganymo istorija\u201c. Dievas i\u0161sirinko vien\u0105 \u017emog\u0173, Abraom\u0105, kad per j\u012f ir jo palikuonis b\u016bt\u0173 palaiminti visi \u017emon\u0117s. Iki Prad\u017eios knygos galo toliau pasakojama Abraomo, gyvenusio ma\u017edaug 2100\u20132000 m. pr. Kr., jo vaik\u0173 ir vaikai\u010di\u0173 istorija. Nuo 12 iki 20 skyriaus istorijos centre yra pats Abraomas \u2013 Dievo \u012fsakyta jo kelion\u0117 i\u0161 gimtojo \u016aro, sandora su Dievu ir ilgas pa\u017ead\u0117tojo \u012fp\u0117dinio laukimas. Garbingo am\u017eiaus sulaukusi Sara, Abraomo \u017emona, gal\u0173 gale vis d\u0117lto pagimd\u0117 s\u016bn\u0173 Izaok\u0105. 21\u201326 skyriuje skaitome, kaip Abraomas vos nepaaukojo vienatinio s\u016bnaus, kaip \u0161is v\u0117liau susirado \u017emon\u0105 ir kaip jam gim\u0117 s\u016bn\u016bs \u2013 Jok\u016bbas ir Ezavas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">27\u201335 skyriuje susipa\u017e\u012fstame su Jok\u016bbu. Ir nors tam Jok\u016bbui buvo lemta tapti Izraelio (tok\u012f vard\u0105 jam dav\u0117 Dievas) tautos t\u0117vu, mums \u010dia nepateikiama heroji\u0161ka istorija; prie\u0161ingai \u2013 Jok\u016bbas gudrybe \u012fsigijo pirmgimyst\u0117s teis\u0119 ir apgaule i\u0161gavo t\u0117vo palaiminim\u0105. Ta\u010diau Dievas vis tiek suteik\u0117 jam ypating\u0105 malon\u0119. Pas savo d\u0117d\u0119 Laban\u0105 jis praturt\u0117jo ir ved\u0117 dvi d\u0117d\u0117s dukteris \u2013 Lij\u0105 ir Rachel\u0119. \u0160ios dvi \u017emonos ir dar dvi tarnait\u0117s padovanojo Abraomo an\u016bkui dvylika s\u016bn\u0173 ir vien\u0105 dukter\u012f. J\u0173 palikuonys po keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 tapo dvylika Izraelio tautos gimini\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulio suk\u016brimas, nuopuolis, nuod\u0117m\u0117, bausm\u0117 ir i\u0161ganymo pa\u017eadas, sandora, malon\u0117, tik\u0117jimas, \u2013 bema\u017e visos pagrindin\u0117s Biblijos temos aptinkamos jau pirmojoje jos knygoje. Tas, kuriam r\u016bpi Dievo, pasaulio ir \u017emogaus esm\u0117, nei\u0161k\u0119s nedirstel\u0117j\u0119s \u012f pirm\u0105 Moz\u0117s knyg\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors kiekviena Biblijos eilut\u0117 yra Dievo \u017eodis ir gali b\u016bti laikoma \u012fkv\u0117pta ir teisinga, mes vis d\u0117lto galime teikti paskiroms \u0160ventojo Ra\u0161to knygoms ir paskiriems pasa\u017eams skirting\u0105 svor\u012f ir skirtingai juos akcentuoti. Pana\u0161iai ir su \u201eliterat\u016brine verte\u201c \u2013 kai kurios ST knygos d\u0117l savo auk\u0161to literat\u016brinio ir meninio lygio daro itin didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Be jokios abejon\u0117s, \u0161iai kategorijai priklauso ir \u201eJuozapo istorija\u201c. Jai tenka palyginti didel\u0117 Prad\u017eios knygos dalis \u2013 14 skyri\u0173, pradedant 37-uoju ir baigiant 50-uoju. Moz\u0117, Prad\u017eios knygos autorius, \u010dia mums leid\u017eia steb\u0117ti prie\u0161paskutinio Jok\u016bbo s\u016bnaus gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gimusiam i\u0161 mylimiausios \u017emonos Rachel\u0117s, gra\u017euoliui Juozapui t\u0117vas nuo pat prad\u017ei\u0173 buvo prielankus. Nesunku \u012fsivaizduoti, kad d\u0117l to Juozapas nepasidar\u0117 itin simpati\u0161kas broliams. Pagaliau \u201edidyb\u0117s manijos\u201c kupinais sapnais jaunasis Juozapas u\u017esitraukia net j\u0173 neapykant\u0105. Vien\u0105 dien\u0105 visi jie (i\u0161skyrus jaun\u0117l\u012f Benjamin\u0105) u\u017epuola j\u012f ganykloje ir vos nenu\u017eudo. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012fmet\u0119 Juozap\u0105 \u012f i\u0161d\u017ei\u016bvus\u012f \u0161ulin\u012f, broliai j\u012f paskui nedvejodami parduoda pro \u0161al\u012f traukian\u010diam karavanui, kuris nugabena Juozap\u0105 \u012f Egipt\u0105. Ten jam tenka vergauti auk\u0161to faraono r\u016bm\u0173 valdininko Potifaro namuose. Mitrumas ir Dievo globa leid\u017eia jam spar\u010diai i\u0161kilti \u2013 egiptietis paskiria hebr\u0105j\u0105 Juozap\u0105 savo nam\u0173 prievaizdu. Ta\u010diau \u0161i greita karjera staiga nutr\u016bksta. Maldingasis Juozapas atstumia intymaus suart\u0117jimo siekian\u010di\u0105 Potifaro \u017emon\u0105, ir \u0161i ker\u0161ydama apkaltina j\u012f m\u0117ginimu i\u0161prievartauti. Juozapas i\u0161kart atsiduria kal\u0117jime. Jam pasiseka i\u0161ai\u0161kinti sapnus dviem drauge u\u017edarytiems kaliniams, buvusiems auk\u0161tiems faraono r\u016bm\u0173 valdininkams. Vienas j\u0173 atgauna laisv\u0119. Praslinkus keleriems metams keisti sapnai ima lankyti faraon\u0105, ir valdininkas prisimena Juozap\u0105, kuris, skubiai pa\u0161auktas, paai\u0161kina, k\u0105 rei\u0161kia faraono reg\u0117tieji vaizdai: kra\u0161to lauki\u0105 septyneri \u201erieb\u016bs\u201c, derlingi metai, po kuri\u0173 kitus septynerius metus derlius b\u016bsi\u0105s labai prastas. Faraonas nusprend\u017eia, kad i\u0161mintingasis Juozapas yra vienintelis, gal\u012fs \u0161ioje situacijoje griebtis reikiam\u0173 priemoni\u0173. U\u017esienietis Juozapas tampa antruoju po valdovo valstyb\u0117s vyru, jam pavedama i\u0161 prad\u017ei\u0173 kaupti atsargas, o paskui skirstyti maisto produktus. Bado metais gr\u016bd\u0173 pirkti \u012f Egipt\u0105 atkanka ir broliai. Ta\u010diau Juozapas nesinaudoja proga jiems atker\u0161yti. Jis atleid\u017eia broliams ir gal\u0173 gale vis\u0105 gent\u012f su kar\u0161tan\u010diu Jok\u016bbu pasiima \u012f Egipt\u0105. Ten per gerus 400 met\u0173 Jok\u016bbo gimin\u0117 taip pagaus\u0117ja, kad tampa didele tauta.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201e\u2026 tik rodosi per trumpas \u2026\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u017eios knygoje pateikta Juozapo istorija yra nepaprastai \u012fvairialyp\u0117 ir spalvinga. I\u0161ganymo istorijos kontekste ji ai\u0161kina, kaip Jok\u016bbo s\u016bn\u016bs pateko \u012f Egipt\u0105 ir kaip ten i\u0161 j\u0173 palikuoni\u0173 susiformavo tauta. Teologiniu po\u017ei\u016briu Dievas \u010dia pasirodo kaip suverenus vadovas, piktus \u017emoni\u0173 darbus panaudoj\u0105s geram tikslui siekti. Sykiu mes jau \u010dia, tokioje ankstyvoje Biblijos vietoje, i\u0161 Juozapo elgesio suvokiame ypating\u0105 atlaidumo svarb\u0105. Be to, \u0161i istorija \u012fsp\u016bdinga ir literat\u016briniu po\u017ei\u016briu: \u010dia gausu labai skirting\u0173 charakteri\u0173, dramati\u0161k\u0173 \u012fvyki\u0173, \u012ftampos kupin\u0173 situacij\u0173 ir t. t.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad nenuostabu, kad per \u0161imtme\u010dius b\u016bta daugyb\u0117s laisv\u0173 literat\u016brini\u0173 Juozapo istorijos perpasakojim\u0173, \u2013 j\u0173 b\u016bta tikrai daugiau nei bet kurio kito Biblijos siu\u017eeto. Mat biblin\u0117 med\u017eiaga ra\u0161ytojams yra labai svarbus \u012fkv\u0117pimo \u0161altinis. Tod\u0117l ir vokie\u010di\u0173 poetas Goethe yra \u0161itaip pasak\u0119s apie Biblijoje pateikt\u0105 Juozapo istorij\u0105: \u201eDid\u017eiai \u017eavus \u0161is nat\u016bralus pasakojimas, tik rodosi per trumpas, ir jautiesi pa\u0161auktas j\u012f pavaizduoti su visom smulkmenom\u201c (\u201ePoezija ir tiesa\u201c, I dalis, IV knyga).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neabejotinai garsiausi\u0105 ir apimties at\u017evilgiu pla\u010diausi\u0105 literat\u016brin\u0119 Juozapo istorijos interpretacij\u0105 prie\u0161 \u0161e\u0161ias de\u0161imtis met\u0173 suk\u016br\u0117 did\u017eiausias \u0161io \u0161imtme\u010dio vokie\u010di\u0173 prozininkas Thomas Mannas. Jau 1901 m. T. Mannas, gim\u0119s 1875 m. Liubeke, prie Baltijos j\u016bros, i\u0161gars\u0117jo ir peln\u0117 \u0161lov\u0119 savo pirmuoju romanu \u201eBudenbrokai\u201c. V\u0117liau jis k\u016br\u0117 Miunchene, kur para\u0161\u0117 tokius veikalus kaip roman\u0105 \u201eKarali\u0161koji auk\u0161tyb\u0117\u201c ar novel\u0119 \u201eMirtis Venecijoje\u201c. 1924 m. pasirod\u0117 stambus veikalas \u201eU\u017eburtas kalnas\u201c. T. Mannas tapo ir Vokietijoje, ir tarptautiniu mastu pripa\u017eintu ir vertinamu autoriumi. 1929 m. jam buvo paskirta Nobelio literat\u016bros premija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161u, kad 1924 m. T. Mannas susidom\u0117jo ir Juozapo istorija. Galb\u016bt j\u012f dom\u0117tis paskatino grafikos iliustracij\u0173 ciklas, kur\u012f, pra\u0161ydamas para\u0161yti pratarm\u0119, jam pateik\u0117 vienas dailininkas. Tuo metu T. Mannas buvo kaip tik i\u0161gyven\u0119s svarbi\u0105 vidin\u0119 permain\u0105: ma\u017edaug ligi 1920 m. ra\u0161ytojas ai\u0161kiai laik\u0117si tautini\u0173 konservatyvi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, o apie 1922 m. jo m\u0105stysena i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117. Vokie\u010di\u0173 tautin\u0117s id\u0117jos \u0161alininkas ir monarchistas tapo kosmopoliti\u0161ku demokratu ir humanistu. B\u016bsimam naujam dideliam savo romanui T. Mannas \u017evalg\u0117si deramos med\u017eiagos, galin\u010dios atspind\u0117ti ir jo nauj\u0105sias nuostatas. Toki\u0105 med\u017eiag\u0105 jis rado Juozapo istorijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netrukus T. Mannas \u0117m\u0117si darbo. 1926 m. prasid\u0117jo ilgos istorini\u0173 ir religijotyrini\u0173 \u0161altini\u0173 studijos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 sumanytas kaip nedidel\u0117 novel\u0117, veikalas netrukus i\u0161augo iki mil\u017eini\u0161k\u0173 mast\u0173: iki 1930 m. buvo baigta pirmoji dalis, kurios veiksmas vyksta dar iki prasidedant tikrajai Juozapo istorijai (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c). Ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje tris vasaras leisdamas Lietuvai priklausan\u010dioje Nidoje [1], T. Mannas ra\u0161\u0117 \u201eJaun\u0105j\u012f Juozap\u0105\u201c ir prad\u0117jo tre\u010di\u0105j\u0105 dal\u012f \u2013 \u201eJuozap\u0105 Egipte\u201c. 1933 m. ir 1934 m. pirmuosius du tomus i\u0161leido S. Fischerio leidykla, skelbusi visus T. Manno k\u016brinius. Tre\u010di\u0105j\u012f tom\u0105 1936 m. teko leisti jau Austrijoje \u2013 1933 m. T. Mannas u\u017esitrauk\u0117 nacionalsocialist\u0173 nemalon\u0119 juos kritikavusia kalba apie Wagner\u012f ir tais pa\u010diais metais tur\u0117jo emigruoti i\u0161 Vokietijos. Su visa didele savo \u0161eima T. Mannas pirmiausiai i\u0161vyko \u012f \u0160veicarij\u0105, o paskui \u2013 \u012f JAV, kur gyveno iki 1950 m. (nuo tada iki savo mirties 1955 m. jis v\u0117l gyveno \u0160veicarijoje). Ten jis pagaliau baig\u0117 ir romanus apie Juozap\u0105 \u2013 paskutinysis 1800 puslapi\u0173 turin\u010dios tetralogijos tomas (\u201eJuozapas maitintojas\u201c) pasirod\u0117 1943 m. \u0160vedijoje.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dmonijos istorijos veikalas ir kalbos \u0161edevras<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 prad\u0117dami smulkiau nagrin\u0117ti T. Manno roman\u0105 apie Juozap\u0105 ir lyginti jo k\u016brinio id\u0117j\u0105 su Biblijos pasakojimo skelbiama mintimi, trumpai turime aptarti vien\u0105 principin\u012f priekai\u0161t\u0105. Krik\u0161\u010dionys, da\u017eniausiai prie\u0161 prad\u0117dami skaityti, kriti\u0161kai klausia: ar ra\u0161ytojui tatai apskritai leistina? Ar leistina Biblijos siu\u017eetais naudotis kaip tema savo k\u016brybai? Ar tekst\u0173 \u0161ventumas never\u010dia manyti, kad jie turi b\u016bti \u201enelie\u010diami\u201c? Ir ar galima pritarti, kai toks netikintis \u017emogus kaip T. Mannas nepagarbiai elgiasi su Dievo \u017eod\u017eiu?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Manno pasaul\u0117\u017ei\u016bra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atsiskleid\u017eia romane \u2013 ji, kaip dar pamatysime, yra visai kitokia nei ta, kuri\u0105 skelbia Biblija. Ta\u010diau pats savaime jo k\u016brinys n\u0117ra \u0161ventvagyst\u0117. Krik\u0161\u010dioni\u0161kosios katechez\u0117s ir mokymo ribose per pamokslus ir pamaldas Biblijos istorijos esti perpasakojamos, perkuriamos naujais \u017eod\u017eiais, vaizdingiau perteikiamos ir netgi pakei\u010diamos, kad pasidaryt\u0173 suprantamos klausytojui. Tokie ra\u0161ytojai kaip T. Mannas, kurdami nauj\u0173 literat\u016brini\u0173 form\u0173 istorijas, papras\u010diausiai \u017eengia dar toliau nei \u0161ie \u017eodiniai atpasakojimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Net ir neatmesdami literat\u016brinio T. Manno apdorojimo, krik\u0161\u010dionys da\u017enai giria originalo \u201ekukl\u0173 paprastum\u0105 ir ai\u0161kum\u0105\u201c, kuriam plat\u016bs apra\u0161in\u0117jimai romane apie Juozap\u0105 negali prilygti. Be abejo, biblinis pasakojimo lakoni\u0161kumas ir tikslumas daro \u012fsp\u016bd\u012f, bet b\u016bkime atviri: kartais juk Prad\u017eios knygos tekstas vis d\u0117lto pernelyg glaustas ir nesugeba u\u017edegti m\u016bs\u0173 fantazijos. Mums, XX am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, da\u017enai labai stinga \u017eini\u0173, kurios leist\u0173 persikelti \u012f anuos laikus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tok\u012f vaizdingo perteikimo poreik\u012f T. Mannas iki galo patenkina. Ten, kur Biblija geriausiu atveju pateikia trump\u0105 sakin\u012f, ra\u0161ytojas leid\u017eiasi \u012f puslapi\u0173 puslapius u\u017eiman\u010dius vaizd\u017eius apra\u0161ymus. \u0160tai tik keletas pa\u010di\u0173 gra\u017eiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Jok\u016bbo d\u0117d\u0117 Labanas apgauna s\u016bn\u0117n\u0105, vestuvi\u0173 nakt\u012f jam atiduodamas \u012f \u017emonas ne Rachel\u0119, bet L\u0117j\u0105. Kaipgi Jok\u016bbas to nepasteb\u0117jo? \u2013 klausia \u0161iandien kiekvienas. T. Manno romane naivusis Jok\u016bbas duodasi suklaidinamas kalbomis: girdi, \u0161ydas tur\u012fs b\u016bti, to reikalaujanti tradicija. Be to, jam, girdi, nevalia ne\u0161tis \u012f vestuvi\u0173 kambar\u012f deglo. Labanas j\u012f r\u016bs\u010diai sudraud\u017eia: \u201eNegi rank\u0173 neturi, visk\u0105 regin\u010di\u0173, negi b\u016btinai turi dar akimis nesutept\u0105j\u0105 ryti, geidulius savo josios drovumu ir mergyst\u0117s virpuliu kurstydamas? Gerbk pa\u010dios vir\u0161utin\u0117s bok\u0161to men\u0117s paslapt\u012f!\u201c \u201eAtleisk, \u2013 tar\u0117 Jok\u016bbas, \u2013 ir dovanok man! Netur\u0117jau toki\u0173 neskais\u010di\u0173 ketinim\u0173&#8230;\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat ma\u017eai i\u0161 Biblijos patiriame apie Juozapo u\u017esitraukt\u0105 broli\u0173 neapykant\u0105. Pr 37,4 tik trumpai sakoma, kad broliai \u201ejo nekent\u0117\u201c. Romane T. Mannas mums pateikia dar ir kelet\u0105 jiems tinkam\u0173 pl\u016bstam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: \u201ePikt\u017eaizde tu! Grybe nuodingas! P\u016bsle puikyb\u0117s! Bezdalo smarve! \u2013 \u016bmai pratr\u016bko kriokti Simeonas su Leviu\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 132). \u0160iek tiek v\u0117liau ne itin dramati\u0161kas Biblijos pasakojimas apie tai, kaip broliai u\u017epuol\u0117 Juozap\u0105 ganykloje, T. Manno k\u016brinyje \u012fgyja kur kas ry\u0161kesni\u0173 spalv\u0173: \u201e&#8230; ir visa de\u0161imtis, lyg i\u0161 vienos gerkl\u0117s i\u0161leidusi ilg\u0105 riksm\u0105, patrakusio d\u017ei\u016bgavimo ir \u012fnir\u0161io kupin\u0105 \u2018aaachch!\u2019, pa\u0161\u0117lusiai sutartinai visi kaip vienas pa\u0161oko ir puol\u0117 prie Juozapo. Broliai u\u017egriuvo j\u012f, kaip i\u0161bad\u0117jusi vilk\u0173 ruja u\u017egri\u016bva sumed\u017eiot\u0105 gyv\u012f; jokia atodaira neb\u016bt\u0173 \u012fstengusi suvaldyti j\u0173 aklo ir kraugeri\u0161ko geismo, jie taip suvirto ant Juozapo, tarytum b\u016bt\u0173 tro\u0161k\u0119 ma\u017eiausiai \u012f keturiolika gabal\u0173 j\u012f supl\u0117\u0161yti\u201c (ten pat, p. 182).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie Juozapo b\u016bkl\u0119, iki jis buvo parduotas izmaelit\u0173 karavanui, Prad\u017eios knyga n\u0117 vienu \u017eod\u017eiu neu\u017esimena. T. Mannas \u010dia mums perteik\u0117 fiktyvi\u0105, bet \u012ftikim\u0105 Juozapo raud\u0105: \u201eBroliai, kur j\u016bs? Ak, nenueikit \u0161alin, nepalikit man\u0119s vieno kape, \u010dia taip tro\u0161ku ir \u0161iurpu! Broliai, pasigail\u0117kit ir dar syk\u012f i\u0161gelb\u0117kit mane i\u0161 duob\u0117s nakties, kurioje a\u0161 baigiu pra\u017e\u016bti! Juk a\u0161 j\u016bs\u0173 brolis, Juozapas! Broliai, neu\u017everkit savo aus\u0173 atod\u016bsiams ir \u0161auksmams mano, nes tai, k\u0105 j\u016bs darote, yra tik klaida!.. Broliai, \u017einau juk, kad manot tur\u012f mane duob\u0117je palikti, nes kitaip a\u0161 visk\u0105 pask\u0173siu. Abraomo&#8230; Dievu&#8230; prisiekiu jums, kad niekados ir nieku gyvu nesk\u0173siu&#8230;\u201c (ten pat, p. 197\u2013198).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Mannas literat\u016bri\u0161kai i\u0161pl\u0117toja ir kelion\u0119 su karavanu \u012f Egipt\u0105. Juozapas ilgai kalbasi su karavano vadovu, savo naujuoju savininku, ir savo poetine maniera linki jam labos nakties: \u201eLinkiu tau ramaus ir saldaus miego, \u2013 tar\u0117 Juozapas. \u2013 Tebus jis kartais ataustas lengvais ir giedriais sapnais.\u201c Pana\u0161iais \u017eod\u017eiais jis Egipte ligi a\u0161ar\u0173 sujaudina ir Potifaro nam\u0173 prievaizd\u0105: \u201eTebus saldus atilsis tavo, \u2013 nuo\u0161ird\u017eiai atsak\u0117 Juozapas. \u2013 Tegu tavo p\u0117dos, kar\u0161t\u0173 vidudienio tak\u0173 nusvilintos, palaimingai palie\u010dia ramyb\u0117s samanas, tegu tavo lie\u017euv\u012f sukepus\u012f nakties versmi\u0173 \u010diurlenimas atgaivina!\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 t\u0173 keli\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 jau matome, kad vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas, remdamasis Biblijos med\u017eiaga, suk\u016br\u0117 nauj\u0105 poetin\u012f meno veikal\u0105. Kalbin\u0117 romano kokyb\u0117 tokia auk\u0161ta, kad j\u012f skaityti tiesiog grynas malonumas. Gana da\u017enai imi \u0161ypsotis, \u2013 sakysim, kad ir pri\u0117j\u0119s viet\u0105, kur karavanas tikrinamas Egipto pasienyje. Pasip\u016btusius egiptie\u010dius (kiti jiems \u2013 vien \u201eskurdo vyrai\u201c) tik ilgomis kalbomis \u012fmanoma pri\u0161nekinti, kad jie duot\u0173 leidim\u0105 \u012f\u017eengti \u012f kra\u0161t\u0105. Naudingas \u010dia ir koks nors dokumentas: \u201eTik tas ir yra svarbu, kad tur\u0117tumei kok\u012f ra\u0161t\u0105 parodyti, ir Egipto \u017emon\u0117ms atsirast\u0173 proga savo ruo\u017etu k\u0105 nors para\u0161yti ir ka\u017ein kur sav\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105 nusi\u0173sti, idant tenai v\u0117lei b\u016bt\u0173 ra\u0161oma ir apyskaita daroma. Be ra\u0161to tai jau, \u017einia, niekaip neb\u016bsi praleistas&#8230;\u201c Kas gi \u010dia i\u0161syk nepagalvos apie m\u016bs\u0173 laik\u0173 biurokratij\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romane \u201eJuozapas Egipte\u201c T. Mannas jau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fsiva\u017eiuoja ir sta\u010diai pats gard\u017eiuojasi savo detaliais istoriniais apra\u0161ymais. Kiekvienas mato, kad jis yra gerai pasiruo\u0161\u0119s. T. Mannas \u010dia pateikia skaitytojui solid\u017ei\u0173 \u017eini\u0173 apie \u0161al\u012f, josios kra\u0161tovaizd\u012f, gyv\u016bnij\u0105 ir augmenij\u0105, apie \u017emones, j\u0173 kasdienyb\u0119 ir papro\u010dius, j\u0173 pom\u0117g\u012f gerti al\u0173 ir j\u0173 religij\u0105, \u2013 \u017eini\u0173, apr\u0117pian\u010di\u0173 \u012fvairiausias sritis ir temas. Jis lygiai taip pat gali papasakoti ir apie tai, kaip da\u017eosi damos, ir apie tai, kokius metodus taiko \u017eemdirbiai, jis \u017eino, kas b\u016bdinga paskiriems miestams, sakysime, T\u0117bams, ir nusimano apie naujausias teologijos t\u0117kmes. \u0160itaip T. Mannas, padarydamas mums, nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 europie\u010diams, itin didel\u0119 paslaug\u0105, praturtina m\u016bs\u0173 istorin\u0119 fantazij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinios leid\u017eia T. Mannui suteikti ap\u010diuopam\u0105 pavidal\u0105 ir kai kuriems knygos veik\u0117jams egiptie\u010diams. Juozapo vie\u0161pats Potifaras (T. Manno vadinamas Petepre) u\u017eima, tiesa, auk\u0161t\u0105 post\u0105, ta\u010diau tai tik \u201etu\u0161\u010dias orumas\u201c. Taikliai ir ironi\u0161kai T. Mannas apra\u0161o grynai reprezentacini\u0173 Egipto pareigybi\u0173 sistem\u0105: \u201eNam\u0173 vie\u0161pats vadinosi v\u0117duokl\u0117s laikytoju po de\u0161inei ir karaliaus bi\u010diuliu. Jis pagr\u012fstai vyl\u0117si vien\u0105 dien\u0105 vadintis \u2018vienatiniu karaliaus bi\u010diuliu\u2019 (o toki\u0173 buvo nedaug). Potifaras buvo r\u016bm\u0173 kariuomen\u0117s vadas, budeli\u0173 vyresnysis ir karali\u0161k\u0173j\u0173 kal\u0117jim\u0173 vir\u0161ininkas \u2013 tai yra: jis taip vadinosi, tai buvo jo u\u017eimamos r\u016bm\u0173 tarnybos ir tu\u0161ti ar beveik tu\u0161ti titulai, maloningai suteikti valdovo. I\u0161 tikr\u0173j\u0173&#8230;\u201c &#8230;Potifaras romane n\u0117 trupu\u010dio nepana\u0161us \u012f kar\u012f. Vis\u0105 darb\u0105 u\u017e t\u0105 nutukus\u012f eunuch\u0105 atlieka jo nam\u0173 prievaizdas Mont-kavas, kurio de\u0161ini\u0105ja ranka netrukus tampa Juozapas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Potifaras yra kastratas, eunuchas, dar vaikyst\u0117je t\u0117v\u0173 suluo\u0161intas ir \u201e\u017emogi\u0161ku po\u017ei\u016briu paverstas \u012f tu\u0161\u010di\u0105 nul\u012f\u201c. Patys t\u0117vai \u2013 Huijis ir Tuij\u0117 \u2013 yra brolis ir sesuo: taip m\u0117gd\u017eiotos broli\u0173 ir seser\u0173 santuokos diev\u0173 pasaulyje. T. Mannas pristato mums \u0161i\u0105 por\u0105, pateikdamas ilg\u0105 juodviej\u0173 pa\u0161nekes\u012f. \u201eGaludieniai brolis su seseria\u201c apm\u0105sto savo s\u016bnaus ir mar\u010dios gyvenim\u0105 ir, kalbindami kits kit\u0105, vartoja itin vaizdingus kreipinius: \u201eVarli\u016bk\u0161ti mano&#8230;, lauk\u0173 pelyte mieloji&#8230;, purienos \u017eiedeli mano&#8230;, pelkyn\u0173 bebre manasai&#8230;, girnov\u0117s patin\u0117li gerasai&#8230;, uolini apuoke manasai&#8230;, grie\u017el\u0117s patin\u0117lis klast\u016bnas!..\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be t\u0117v\u0173, T. Mannas prik\u016br\u0117 dar ir kit\u0173 veik\u0117j\u0173, kuri\u0173 n\u0117ra pirmyk\u0161\u010diame Biblijos tekste. Pirmiausiai \u010dia kalb\u0117tume apie jau min\u0117t\u0105j\u012f nam\u0173 prievaizd\u0105 Mont-kav\u0105, visi\u0161kai atsidavus\u012f savajam vie\u0161pa\u010diui; po jo mirties t\u0105 viet\u0105 u\u017eima Juozapas. Kad Juozapas b\u016bt\u0173 nupirktas, pasistengia ne\u016b\u017eauga \u201ediev\u0173 numyl\u0117tinis\u201c, palaik\u0119s Juozap\u0105 vis\u0105 laik\u0105, kol \u0161is gyveno Potifaro namuose. Jo ir Juozapo prie\u0161ininkas yra antrasis ne\u016b\u017eauga Dudu, neken\u010di\u0105s svetim\u0161alio vergo ir sieki\u0105s j\u012f i\u0161guiti i\u0161 nam\u0173. Gal\u0173 gale, kaip fone vis \u0161m\u0117\u017euojantis piktavalis, pasirodo dar ir vyriausiasis \u017eynys Beknechonsas, \u201evis\u0173 T\u0117b\u0173 diev\u0173 \u017eyni\u0173 vyresnysis\u201c ir \u201evis\u0173 Auk\u0161tutinio ir \u017demutinio Egipto diev\u0173 \u017eyni\u0173 vyresnysis\u201c, religijos po\u017ei\u016briu \u2013 tradicionalistas, tod\u0117l neken\u010di\u0105s u\u017esienie\u010di\u0173: jeigu hebrajas u\u017eimsi\u0105s tok\u012f auk\u0161t\u0105 post\u0105, i\u0161 to nieko gero nei\u0161eisi\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juozapas per pa\u0161nekes\u012f sode sav\u0105ja i\u0161kalba atkreipia \u012f save Potifaro d\u0117mes\u012f. Mat \u012f paprast\u0105 vie\u0161paties klausim\u0105 jaunasis Jok\u016bbo s\u016bnus atsak\u0117 \u0161itaip: \u201eVie\u0161patie mano, faraono pulk\u0173 karvedy, did\u017eiausiasis tarpe did\u017ei\u016bn\u0173 abiejose karalyst\u0117se! \u2013 prabilo jis meld\u017eiamai. \u2013 Esi nelyg Re, su palyda savo per dang\u0173 luotu plauki\u0105s. Egipto tu vairas, ir kra\u0161to laiv\u0117 plaukia, tavosios valios klausydama&#8230;\u201c \u2013 ir t. t., ir t. t. Potifarui tatai daro \u012fsp\u016bd\u012f, be to, jam patinka ir tai, kad Juozapas moka babilonieti\u0161kai (mat nors \u012f \u201esm\u0117lyn\u0173 \u017emones\u201c Egipte \u017evelgiama i\u0161 auk\u0161to, visa, kas rytieti\u0161ka, kas at\u0117j\u0119 i\u0161 Kanaano ir Babilono, ten labai madinga). Egiptietis paskiria jaun\u0105 ir dail\u0173 Juozap\u0105 savo taurininku ir skaitovu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160itaip parengiama scena dabar prasidedan\u010diai dramai, kuriai Biblijoje skirta lygiai 12 eilu\u010di\u0173, o T. Manno romane \u2013 pus\u0117 storo tre\u010diojo tomo. Potifaro artumoje Juozapas da\u017enokai susitinka ir su savo vie\u0161paties \u017emona Mut-em-enet (Biblijoje jos vardas neminimas). Lyginant su bibline istorijos eiga, \u0161ioje vietoje ai\u0161kiausiai matomi T. Manno padaryti turinio pakeitimai. Prad\u017eios knygoje mums pateikiama tik visi\u0161kai glausta informacija: Juozapas buvo gra\u017eus ir tai, matyt, buvo ne menkiausia prie\u017eastis, kad Potifaro \u017emona m\u0117gino j\u012f sugundyti (39,6\u20137). \u0160ia trumpa \u201esantrauka\u201c T. Mannas, \u017einoma, pasinaudojo, pie\u0161damas kur kas labiau diferencijuot\u0105 paveiksl\u0105 ir su visomis smulkmenomis perteikdamas meil\u0117s istorij\u0105. Jo veikale moteris ne gosliai ir \u016bmiai u\u017epuola jaun\u0105j\u012f vyr\u0105: jos meil\u0117 auga pama\u017eu ir tik pa\u010dioje pabaigoje darosi vis fanati\u0161kesn\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017enai susitikdama Juozap\u0105, Mut-em-enet j\u012f pamilsta. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ji m\u0117gina \u012fveikti sav\u0105j\u012f jausm\u0105, r\u016bpindamasi, kad meil\u0117s objektas dingt\u0173 jai i\u0161 aki\u0173. Mut-em-enet pra\u0161o sav\u0105j\u012f vyr\u0105: \u201eKad tu svetim\u0161al\u012f verg\u0105, kurio vardo nekartosiu, pa\u0161alintum i\u0161 sodybos ir nam\u0173, kuriuose jis per netikusi\u0105 malon\u0119 ir baustin\u0105 aplaidum\u0105 i\u0161sik\u0117sti gal\u0117jo&#8230;\u201c Ta\u010diau Juozapas lieka namuose. Dabar Potifaro \u017emonai prasideda treji kan\u010di\u0173 metai: \u201ePirmaisiais Mut steng\u0117si savo meil\u0119 sl\u0117pti, antraisiais \u2013 parod\u0117 j\u0105 Juozapui, tre\u010diaisiais \u2013 \u0117m\u0117 si\u016blyte si\u016blyti\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Mannas menkina did\u017ei\u0105 Mut-em-enet kalt\u0119: kadangi josios vyras suluo\u0161intas, ji dar apskritai n\u0117ra patyrusi seksualinio pasitenkinimo. Tad perd\u0117m suprantamas regisi jos tro\u0161kimas pagaliau bent kart\u0105 permiegoti su vyru. Juozapui jinai sako: \u201eMat niekados nesu myl\u0117jusi ir niekados vyro nesu pri\u0117musi \u012fs\u010diosna savo, n\u0117 trupin\u0117lio savo meil\u0117s ir saldyb\u0117s lobi\u0173 niekur nesu i\u0161\u0161vais\u010diusi, ne, tau vienam tasai lobis i\u0161saugotas, taigi b\u016bsi nuo jo toks turtingas, koks b\u016bti n\u0117 sapnuoti nesi sapnav\u0119s.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Mannas visai s\u0105moningai gin\u010dija biblin\u012f lyg ir kokios <em>femme fatale <\/em>paveiksl\u0105: \u201eNimfa? Palaida moteri\u0161k\u0117? Juokas, ir tiek. Eleganti\u0161ka \u0161ventoji buvo Mut-em-enet, v\u0117si auk\u0161tuomen\u0117s dama ir m\u0117nulio vienuol\u0117&#8230;\u201c Jis pra\u0161nenka ir apie Juozapo \u201enusikaltim\u0105\u201c tai moteriai. Be to, Mut-em-enet visai svetimi tam tikri g\u0117dos ir kalt\u0117s vaizdiniai: \u201eMut&#8230; neturinti jokios gilesn\u0117s nuovokos apie nuod\u0117m\u0117s id\u0117j\u0105, kuriai jos \u017eodyne net tok\u012f \u017eod\u012f rei\u0161kian\u010dio simbolio nebuvo, o svarbiausia, \u2013 visi\u0161kai nepratusi \u0161ios id\u0117jos sieti b\u016btent su nuogybe&#8230;\u201c Gal\u0173 gale, pasak T. Manno, ir pats Juozapas dar kurst\u0117 ugn\u012f da\u017enais \u201edalykiniais\u201c susitikimais su nam\u0173 valdove: \u201eJaunajam Juozapui patiko vaidinti aukl\u0117toj\u0105. Jis man\u0117 (bent tar\u0117si man\u0105s), kad \u0161itaip m\u0117gina valdov\u0117s mintis nukreipti nuo asmenini\u0173 prie \u016bkio dalyk\u0173, nuo savo aki\u0173 prie sav\u0173j\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, ir \u0161itaip j\u0105 atv\u0117sinti, prablaivyti ir i\u0161gydyti&#8230;\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010diaisiais metais Mut nebei\u0161tveria ir jau atvirai meilinasi Juozapui (Egipte jis vadina save Ozarsifu): \u201eOzarsifai, gra\u017eusai tolim\u0173 kra\u0161t\u0173 dieve, gulbine ir jauti manasai, kar\u0161tai, auk\u0161tai ir am\u017einai mylimas, kad mudu taip drauge apmirtume ir beatodairi\u0161kos palaimos naktin nu\u017eengtume!.. <em>Gul\u0117k \u2013 su \u2013 manim!<\/em> Dovanok, dovanok man jaunyst\u0119 ir puikum\u0105 savo&#8230;\u201c Ta\u010diau Juozapas tvirtai atremia j\u0105, d\u0117stydamas sav\u0105sias \u201eseptynias prie\u017eastis\u201c. Jis visai lyg i\u0161 Biblijos atsako Mut-em-enet: \u201eVisa man vie\u0161pats manasai patik\u0117jo ir neturi namuose tokio didelio turto, kad j\u012f nuo man\u0119s sl\u0117pt\u0173, i\u0161skyrus tave, nes tu esi jo moteri\u0161k\u0117. Kaipgi tad tur\u0117\u010diau toki\u0105 did\u017ei\u0105 nedoryb\u0119 padaryti ir Dievui nusid\u0117ti? \u0160tai \u017eod\u017eiai, kuriuos sakau tau visiems b\u016bsimiesiems laikams, atremdamas geism\u0105, kur\u012f mudu kits kitam jau\u010diame\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar didesn\u0119 skaitytojo u\u017euojaut\u0105 Mut-em-enet T. Mannas \u017eadina kita smagia scena. Mut pasikvie\u010dia savo drauges \u201ekavut\u0117s\u201c ir liepia Juozapui joms patarnauti. \u201eTa\u010diau visos damos&#8230; i\u0161vydusios j\u012f, pamir\u0161o ne tik k\u0105 daran\u010dios, bet net, sakytume, pa\u010dios save ir, nieko daugiau nebesuvokdamos, \u012fsmeig\u0117 akis \u012f patarnautoj\u0105, o tada klastingieji peiliukai atliko sav\u0105j\u012f darb\u0105 ir visut visos damos kraupiai susipjaust\u0117 pir\u0161tus&#8230;\u201c Tada Mut, trok\u0161dama j\u0173 u\u017euojautos, \u0117m\u0117 d\u0117styti savo kan\u010dias: \u201eJ\u016bs mat\u0117te j\u012f vos kelis pulso tvinksnius&#8230; O a\u0161 turiu ar galiu j\u012f kas dien\u0105 ir kas valand\u0105 reg\u0117ti \u2013 ir ko gi man griebtis, tokios nepaliaujamos b\u0117dos prispaustai?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gal\u0173 pagal\u0117je Juozapo vie\u0161pat\u0117 griebiasi net burt\u0173, atna\u0161audama \u201ekalei\u201c ir \u0161itaip m\u0117gindama apker\u0117ti gra\u017euol\u012f hebraj\u0105 ir jo meil\u0119 laim\u0117ti. Niekas nepadeda, \u012fvykiai klostosi sava vaga \u2013 visai kaip Biblijoje. Jozapas be ilg\u0173 kalb\u0173 nuteisiamas, nors bausm\u0117 jam paskiriama dar gana \u0161velni (matyt, ir pats Potifaras nelabai tiki, kad Juozapas kaltas). S\u0105vadautojui Dudu, kuris jau tikisi gausi\u0105s Juozapo viet\u0105, nupjaunama pus\u0117 lie\u017euvio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u0105 tik glaustai atpasakotoje meil\u0117s dramoje itin ai\u0161kiai atsiskleid\u017eia visos priemon\u0117s, kuri\u0173 T. Mannas imasi apdorodamas Juozapo tem\u0105: i\u0161radingas i\u0161pl\u0117tojimas, \u012ftampos ir dramatikos k\u016brimas, teksto praturtinimas gausybe istorin\u0117s informacijos ir detali\u0173, kalbos gro\u017eis ir elegancija. Ir nedideliems nukrypimams nuo Biblijos teigini\u0173 apskritai nieko negal\u0117tum priki\u0161ti, jeigu T. Mannas neb\u016bt\u0173 \u017eeng\u0119s dar ne vien\u0105 didel\u012f \u017eingsn\u012f toliau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eAtmetant tuos smulkius tikrov\u0117s pataisymus\u201c \u2013 demitologizacija<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anks\u010diau apra\u0161ytos T. Manno \u201eJuozapo ir jo broli\u0173\u201c tetralogijos savyb\u0117s (fantazijos kupinas biblin\u0117s istorijos i\u0161pl\u0117tojimas, \u012ftampa ir dramatizmas, istorin\u0117s informacijos ir detali\u0173 gausyb\u0117, kalbos gro\u017eis ir elegancija) daro \u0161\u012f k\u016brin\u012f tikrai vert\u0105 skaityti. Ta\u010diau tai \u2013 tik viena medalio pus\u0117. Deja, veikalo visuma lygiai taip pat \u017eadina \u012fsp\u016bd\u012f, kad autorius anaiptol nesilaiko Prad\u017eios knygos teigini\u0173 istorin\u0117s tiesos. Be abejo, reik\u0117t\u0173 nuodugniau patyrin\u0117ti, kiek T. Mannas ir romano pasakotojas yra tapat\u016bs, ta\u010diau neabejotina tai, kad Mannui Juozapo istorija yra legenda (taip savo knygoje ra\u0161o ir L. Stepanauskas), ma\u017eai k\u0105 bendra turinti su istorijos faktais. Jud\u0117j\u0173 religij\u0105 jis ai\u0161kina grynai religijotyros aspektu ir neigia jos unikalum\u0105. \u010cia \u2013 ir labai vienpusi\u0161kai \u2013 buvo sekta \u0161io am\u017eiaus prad\u017eios teologine mada. Laikydamasis Alberto Jeremijo propaguoto \u201epanbabilonizmo\u201c (\u0161iandien ta teorija prakti\u0161kai niekas nesivadovauja), jis tvirtino, kad visas Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 religijas galima kildinti i\u0161 Babilono kult\u016bros ir religijos, t. y., kad jos prakti\u0161kai su Babilono kult\u016bra ir religija yra tapa\u010dios. Panagrin\u0117kime kelet\u0105 pasa\u017e\u0173, kuriuose atsiskleid\u017eia T. Manno s\u0105moninga Biblijos kritika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau pirmame tome Dievas vaizduojamas visai kitaip, nei esame patyr\u0119 i\u0161 Biblijos perduoto Aprei\u0161kimo: \u201eNamuose, dykumoje, j\u0173 garbintasis dievas \u0161vok\u0161\u010diabalsis karo vie\u0161pats ir or\u0173 valdovas, vardu Jahus, sunkiai sukalbama veikiau demoni\u0161k\u0173 nei dievi\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0173 dvasia, klastinga, tironi\u0161ka ir nenusp\u0117jamo b\u016bdo&#8230; Jahus be jokios ai\u0161kios dingsties gal\u0117jo nakt\u012f u\u017epulti \u017emog\u0173&#8230; ir j\u012f pasmaugti&#8230; Ir vis d\u0117lto \u0161itai miglotai, apsi\u0161vietusiame pasaulyje visai ne\u017einomai dievi\u0161kai esybei buvo skirta didi teologin\u0117 ateitis, \u2013 ir kaip tik tod\u0117l, kad jo tik\u0117jimo kruopeli\u0173 pateko \u012f Abraomo dievoie\u0161kos sfer\u0105\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 131). Taigi Dievas yra tik savivaliaujanti, \u017emogui visai nesuvokiama esyb\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antrajame tome T. Mannas pateikia mums Dievo \u0161ventumo apra\u0161ym\u0105: girdi, faktas es\u0105 tai, \u201ekad prie\u0161taringumas gyvojo pasaulio, kuris privalo b\u016bti teisus, slyp\u0117jo pa\u010dioje Dievo didyb\u0117je, kad jis, gyvasis Dievas, buvo ne geras ar bent ne vien geras, bet sykiu ir blogas, kad blogis buvo jo gyvumo dalis, be to, kad blogis buvo ir \u0161ventas, sta\u010diai \u0161ventumo reikalaujanti \u0161ventenyb\u0117!\u201c Netrukus autorius sta\u010diai sako: \u201eJis buvo ne g\u0117ris, jis buvo visa. Ir jis buvo \u0161ventas! \u0160ventas ne i\u0161 gerumo, o d\u0117l to, kad buvo gyvas ir net perd\u0117m gyvas, \u0161ventas d\u0117l didingumo ir baisingumo, \u0161iurpus, pavojingas ir mirtinas&#8230;\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 44\u201345). Dievas n\u0117ra geras, \u2013 net prie\u0161ingai. Jis daro visa, net blog\u012f, ir mums, \u017emon\u0117ms, \u012fdieg\u0117 ne\u0161vari\u0105 sa\u017ein\u0119. Tre\u010diajame tome d\u0117stomos tokios Juozapo mintys: \u201e\u0160tai kur visa esm\u0117, m\u0105st\u0117 jis pats sau vienas: Dievas visa daro, o mums d\u0117l to duota s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eim\u0105 k\u0119sti, ir mes darom\u0117s kalti jojo akivaizdoje, nes vietoj jo kalti darom\u0117s. \u017dmogus ne\u0161a Dievo kalt\u0117s na\u0161t\u0105&#8230;\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis). Visai pana\u0161iai kalba brol\u017eudys Kainas, kreipdamasis \u012f Diev\u0105: \u201eKas man \u012fdieg\u0117 pikt\u0105j\u0105 paskat\u0105 darbui, kur\u012f a\u0161 nenuneigiamai padariau? Sakai, kad vienas ne\u0161i vis\u0105 pasaul\u012f, o m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s ne\u0161ti nenori?\u201c (IV, p. 15). Taigi ne mes esame prasikalt\u0119 Dievui, o jis mums!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l nenuostabu, kad romane nuod\u0117mingas nuopuolis apskritai neigiamas: \u201eVisk\u0105 ramiai apsvars\u010dius, kalba apie sielos ar nuo prad\u017ei\u0173 prad\u017eios buvusio \u0161viesa\u017emogio \u2018nuod\u0117ming\u0105 nuopuol\u012f\u2019 \u012fmanoma tiktai kaip smarkus moralinis perd\u0117jimas. Nusid\u0117jo siela daugi\u0173 daugiausia tik pati sau, lengvab\u016bdi\u0161kai i\u0161si\u017ead\u0117dama savo pirmyk\u0161t\u0117s ramios ir laimingos b\u016bkl\u0117s, ta\u010diau ne Dievui, kurio draudim\u0105 savo aistringa laikysena b\u016bt\u0173 pa\u017eeidusi\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 42). \u0160\u0117tonas irgi i\u0161teisinamas, T. Manno veikale jis vadinamas \u201eSemaeliu\u201c. Jis, b\u016bdamas angelas, nepanor\u0117j\u0119s paklusti Dievo raginimui ir nusilenkti Adomui. Kiti angelai nusilenk\u0119 \u2013 bet taip nenoromis, kad \u201ekiekvienas nuod\u0117mingumo \u012fsigal\u0117jimas \u017eem\u0117je&#8230; nuolatos rei\u0161ki\u0105s \u0161ventosios aplinkos [turimi galvoje angelai] triumf\u0105 ir stat\u0105s \u012f nepatogi\u0105 pad\u0117t\u012f K\u016br\u0117j\u0105, kuris tuomet es\u0105s priverstas griebtis kraupi\u0173 priemoni\u0173 \u2013 ir ne tiek pats savo valia, kiek morali\u0161kai spaud\u017eiamas dangaus sfer\u0173\u201c (p. 45).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, T. Mannas vis\u0173 t\u0173 pasakojim\u0173 at\u017evilgiu i\u0161laiko tam tikr\u0105 atstum\u0105, ir \u012f juos da\u017enai \u017evelgia su ironija. Modernus Biblijos demitologizavimas darosi ai\u0161kesnis tik jam prabilus apie Tvano istorij\u0105. Pasak romano, Tvano mitas es\u0105s bendras visoms tautoms, ta\u010diau nesusij\u0119s su konkre\u010diu istoriniu \u012fvykiu. Lokaliniai tvanai suteiki\u0105 mitui vis naujo peno: \u201eVienas dangus te\u017eino, kada gi nutiko tasai visk\u0105 paskandin\u0119s&#8230; Eufrato up\u0117s i\u0161siliejimas arba tegu ir viesul\u0173 ir \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo lydimas Pers\u0173 \u012flankos prasiver\u017eimas \u012f pla\u010di\u0105j\u0105 lygum\u0105, kuris, \u017einoma, buvo ne pirmasis stimulas padavimui apie tvan\u0105 atsirasti, ta\u010diau paskutin\u012f kart\u0105 tam padavimui suteik\u0117 peno&#8230;\u201c (p. 27). Kiekviena tauta paskui savaip susid\u0117liojusi \u0161i\u0105 legend\u0105, Juozapo laikais ji \u201em\u0117gino \u012fsitvirtinti jo namuose savitu, nuo rytieti\u0161kojo skirtingu pavidalu&#8230;\u201c (p. 26). Be to, T. Mannas, kaip pasakotojas, atvirai laiko abejotin\u0105 religijos tradicijoje priimt\u0105 ankstyv\u0105j\u012f datavim\u0105: \u201eO kad Juozapas tar\u0117, jog tai nutiko&#8230; ne taip jau seniai, gal tik kok\u012f tuzin\u0105 kart\u0173 prie\u0161 jo \u2018prosenel\u012f\u2019, tai \u010dia buvo perd\u0117m svajokli\u0161ka klaida ir maldingas ne\u012fsivaizduojamai tolim\u0173 toli\u0173 priartinimas&#8230;\u201c (p. 21).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar negailestingiau Biblijos istorizmas demontuojamas kalbant apie Abraomo asmen\u012f, \u2013 \u0161iaip ar taip, centrin\u0119 Prad\u017eios knygos fig\u016br\u0105, lemiamai svarbi\u0105 i\u0161ganymo istorijai. T. Mannas neigia Dievo aprei\u0161kim\u0105 Abraomui, o i\u0161keliavim\u0105 i\u0161 \u016aro (Pr 12) pateikia \u0161itaip: girdi, patriarchas, apimtas \u201enepasitenkinimo ir dvejoni\u0173 kupinos, net kankinamos\u201c b\u016bkl\u0117s, palik\u0119s gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105, nes \u201enepatenkint\u0105j\u012f&#8230; papiktino\u201c arba \u201e\u016are stov\u0117jusi did\u017eioji M\u0117nulio pilis\u201c, arba \u201eauk\u0161tai i\u0161kil\u0119 Saul\u0117s r\u016bmai, Marduko \u0161ventykla&#8230;\u201c (p. 8). Konkretaus pa\u017eado atiduoti \u017eem\u0119, kaip ir apskritai jokio pa\u017eado \u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173\u201c nebuv\u0119. Mat tai es\u0105 \u201ev\u0117lyvi ir tikslingi intarpai, o j\u0173 paskirtis \u2013 pirmini\u0173 Dievo sumanym\u0173 pavidalu sukurti teisin\u012f pagrind\u0105 tiems potitini\u0173 j\u0117g\u0173 santykiams, kurie susiklost\u0117 kar\u0173 keliu (turimas galvoje izraelit\u0173 \u017eygis \u012f Kanaan\u0105 ir to kra\u0161to u\u017e\u0117mimas)&#8230; N\u0117ra joki\u0173 \u012frodym\u0173, kad jis, palikdamas gimtin\u0119, i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 b\u016bt\u0173 laik\u0119s Amuru kra\u0161t\u0105 nors savo b\u016bsimosios veiklos sritimi&#8230;\u201c (p. 9\u201310).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievas nebylojo Abraomui, veikiau, prie\u0161ingai, \u0161is \u201enepailsdamas ie\u0161koti Auk\u0161\u010diausiojo, atrado Diev\u0105, mokydamas j\u012f toliau suformavo ir i\u0161m\u0105st\u0117\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 41). Tad tam tikru at\u017evilgiu Abraomas net es\u0105s \u201eDievo t\u0117vas\u201c (p. 42). Toks abipusis santykis atsispindi ir sudarant Sandor\u0105 (Biblijoje, Pr 15 ir 17, Sandora yra visi\u0161kai laisvas, bes\u0105lygi\u0161kas Dievo atsigr\u0119\u017eimas \u012f Abraom\u0105): \u201eDievo sandora su \u017emogaus dvasia, veikusia Abraomo, klaj\u016bno, pavidalu, buvo s\u0105junga, siekianti abipusio pa\u0161ventinimo, s\u0105junga, kurioje \u017emogaus ir Dievo poreikiai taip susipyn\u0119, kad ma\u017ene negali n\u0117 pasakyti, katra pus\u0117 \u2013 ar Dievas, ar \u017emogus \u2013 pirmoji i\u0161k\u0117l\u0117 tokio bendradarbiavimo mint\u012f\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 334). \u201eTikrajam savo orumui\u201c \u012fgyti Dievui buv\u0119 reikalingi tokie \u017emon\u0117s kaip Abraomas (p. 335). Dievo ir \u017emogaus sandora buvusi reikalinga abiem pus\u0117m, jos esm\u0117 buvusi \u201ekad jie vienas kit\u0105 i\u0161 dykumos sm\u0117lio gelb\u0117si\u0105 ir vienas kitame \u0161venti tapsi\u0105!\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo T. Mannas dar nesitenkina. Jis skandina Abraomo fig\u016br\u0105 praeities tamsyb\u0117se, visi\u0161kai neigdamas jo istori\u0161kum\u0105: \u201eRetsykiais jis [Juozapas], ko gera, net laik\u0117 M\u0117nulio klaj\u016bn\u0105 [Abraom\u0105] savo proseneliu, ta\u010diau tatai tenka kuo grie\u017e\u010diausiai \u0161alinti i\u0161 galimumo srities. Jis pats i\u0161 \u012fvairi\u0173 pamokym\u0173 visai tiksliai \u017einojo, kad ry\u0161ys \u010dia yra tolimesnis\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 11), gal\u0173 gale, juk es\u0105 ne\u012fmanoma, kad prosenelis b\u016bt\u0173 gyven\u0119s prie\u0161 \u201edvi de\u0161imtis kart\u0173\u201c. Tad Juozapo prot\u0117vi\u0173 eil\u0117 esanti \u201emaldinga santrauka tikr\u0173j\u0173 fakt\u0173\u201c (p. 129), ir \u201eAbraom\u0105, \u016aro klaj\u016bn\u0105, b\u016btinai suprasti kaip genties t\u0117v\u0105 dvasine prasme\u201c, o tai, ar Juozapas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buv\u0119s jo k\u016bni\u0161kas giminaitis, es\u0105 \u201elabai labai neai\u0161ku\u201c (p. 129).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160itaip T. Mannas Biblijos veik\u0117jus paver\u010dia miglot\u0173 apybrai\u017e\u0173 fig\u016bromis \u2013 galb\u016bt, girdi, Izaokas vien\u0105 ar kit\u0105 istorij\u0105 \u201ei\u0161gyveno ne \u2018pats\u2019, ne kaip artimesni\u0173j\u0173 k\u016bno rib\u0173 saistomas \u2018A\u0161\u2019\u201c, ta\u010diau vis tiek laik\u0117 j\u0105 savo gyvenimo istorijos dalimi ir perdav\u0117 j\u0105 v\u0117lesn\u0117ms kartoms, nes \u201e&#8230;\u2019A\u0161\u2019 ir \u2018ne A\u0161\u2019 skyr\u0117 ne taip grie\u017etai, kaip kad mes&#8230; esam \u012fprat\u0119&#8230;\u201c (p. 128). T\u0105 pat\u012f princip\u0105 romane \u012fk\u016bnija ir Eliezeras, Jok\u016bbo tarnas ir Juozapo mokytojas. Ties\u0105 sakant, \u2013 pasak Biblijos, \u2013 Eliezeras buvo Abraomo tarnas. O Jok\u016bbo tarnas tuo pa\u010diu vardu taip identifikuojasi su savo \u201eprot\u0117viu\u201c, kad \u201esenio \u2018A\u0161\u2019 rod\u0117si ne visai tvirtai apibr\u0117\u017etas, kad tasai \u2018A\u0161\u2019, sakytumei, buvo atviras praeitin ir liejosi su ankstesniais, u\u017e jo paties individualyb\u0117s rib\u0173 esan\u010diais dalykais&#8230;\u201c (p. 123).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, \u201etradicijos\u201c kritika toliau d\u0117stoma ir kalbant apie Jok\u016bb\u0105. Jei laikysim\u0117s Biblijos chronologijos, Izaoko s\u016bnus 1929 m. pr. Kr. pab\u0117go pas savo d\u0117d\u0119 \u012f Charan\u0105, po keturiolikos met\u0173 gim\u0117 Juozapas, o tada, pasak Pr 30, 25, Jok\u016bbas papra\u0161\u0117 Laban\u0105 leidimo v\u0117lei i\u0161vykti. \u201eJok\u016bbo istorijose\u201c \u0161iais laiko tarpsniais abejojama: \u201eJeigu anuomet teb\u016bt\u0173 pra\u0117j\u0119 keturiolika met\u0173, tai per tuos keturiolika, teisingiau: per paskutinius septynerius, Jok\u016bbui b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 b\u016bti padovanoti visi dvylika vaik\u0173, \u012fskaitant Din\u0105 ir Juozap\u0105 ir ne\u012fskaitnt vien Benjamino&#8230; laikantis Dievo nustatytos gimim\u0173 tvarkos, viskas ne taip klost\u0117si\u201c. Tod\u0117l pasakotojas pateikia kitok\u012f met\u0173 skai\u010di\u0173: \u201eKad Jok\u016bbas buvo pas Laban\u0105 dvide\u0161imt penkerius metus, yra \u012frodomai tikras ir visi\u0161kai patikimas vis\u0173 blaivia galva darom\u0173 tyrim\u0173 rezultatas\u201c (p. 255).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiesiogiai koreguojamos dar dvi Biblijos datos: atvykdamas \u012f Egipt\u0105, Jok\u016bbas nebuv\u0119s 130 met\u0173, tai esanti \u201evisai atsitiktin\u0117 nuoroda\u201c (p. 476). I\u0161 viso jis nugyven\u0119s tik \u0161imt\u0105 \u0161e\u0161erius metus. O m\u0117ginimas a\u0161kinti L\u0117jos vaisingum\u0105, kur\u012f pateikia \u201epadavimo raid\u0117\u201c (Pr 29,31), \u2013 \u201ekadangi Jok\u016bbas nelaik\u0119s L\u0117jos verta, Dievas padar\u0119s j\u0105 vaising\u0105, o Rachel\u0119 \u2013 nevaising\u0105\u201c \u2013 \u0161is m\u0117ginimas \u201enesiskiria nuo kit\u0173 galim\u0173; jis pagr\u012fstas sp\u0117lione, o ne liudijimu, nes \u017eini\u0173 apie tiesiogin\u012f ir ai\u0161k\u0173 El \u0160adai pasisakym\u0105&#8230; ko jis siek\u0119s, taip visk\u0105 patvarkydamas, n\u0117ra i\u0161lik\u0119, tokio pasisakymo, be abejon\u0117s, ir neb\u016bta\u201c (p. 333). Gal\u0173 pagal\u0117je atid\u017eiau pa\u017evelgiama \u012f prana\u0161inguosius sapnus: Pr 31,24 Dievas sapne persp\u0117ja Laban\u0105, kad \u0161is tiktai bi\u010diuli\u0161kai elgt\u0173si su pab\u0117gusiu Jok\u016bbu. Teologijos komentaras \u010dia toks: \u201e&#8230; labiau \u012ftikima, kad jis [Labanas] tam tikrus jausmus ir baim\u0117s mintis, ap\u0117musias j\u012f kelyje, tam tikrus apm\u0105stymus savo sielos gilumoje, kad b\u016bt\u0173 i\u0161rai\u0161kingiau, pavadino sapno reg\u0117jimu, \u2013 ir Jok\u016bbas t\u0173 dalyk\u0173 nelabai skyr\u0117, ir jam tokia kalbos maniera buvo priimtina\u201c (p. 385 \u2013386). Trumpai kalbant, vadinamieji aprei\u0161kimai, be abejo, paai\u0161kinami (gilumin\u0117s) psichologijos s\u0105vokomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabar dar pereikime prie keli\u0173 \u012fdomi\u0173 ketvirtojo tomo \u2013 \u201eJuozapas maitintojas\u201c \u2013 pasa\u017e\u0173. Kaip jau mat\u0117me, romane egzistuoja abipus\u0117 Dievo ir \u017emogaus priklausomyb\u0117. Dievui Abraomas lygiai taip pat reikalingas, kaip ir Dievas Abraomui. \u201eProloge Auk\u0161tosiose Sferose\u201c (atitinkant\u012f pirmojo tomo \u201eProlog\u0105: Kelion\u0119 \u012f pragarus\u201c) T. Mannas \u0161i\u0105 mint\u012f dar labiau i\u0161pl\u0117toja. \u017dmogus jau i\u0161 principo es\u0105s \u201eDievo smalsaus dom\u0117jimosi savimi produktas\u201c (p. 14) ir \u201eDievo sav\u0119s pa\u017einimo instrumentas\u201c (p. 11). O i\u0161sirinkimas vienos tautos, su kuria Dievas ketina ypatingai elgtis, pavirsta visi\u0161ka karikat\u016bra: Manno k\u016brinyje \u0160\u0117tonas (!) si\u016blo Dievui, \u201esekant kit\u0173 magi\u0161kai galing\u0173 ir k\u016bni\u0161kai gyvybing\u0173 \u0161ios \u017eem\u0117s tautini\u0173 ir gentini\u0173 dievybi\u0173 pavyzd\u017eiu\u201c tapti k\u016bnu, \u012fsik\u016bnyti vienoje \u201ei\u0161siugdytinoje pasirinktoje tautoje\u201c. Girdi, Dievas buv\u0119s nepatenkintas sav\u0105ja \u201edvasinio, u\u017epasaulinio Visatos Dievo\u201c b\u016btimi, j\u012f kamav\u0119s \u201epr\u0117skai g\u0117dingo abstraktumo jausmas\u201c, jis geid\u0119s \u201edidesnio gyvybingumo\u201c (p. 20) ir papras\u010diausiai irgi nor\u0117j\u0119s b\u016bti tuo, kuo jau seniai es\u0105 kiti dievai. Dievas paklaus\u0119s \u0160\u0117tono, padar\u0119s, kaip tas jam ku\u017ed\u0117jo, suk\u016br\u0119s sau taut\u0105, \u2013 ir \u0161itaip patyr\u0119s s\u0105v\u0105j\u012f \u201enuod\u0117m\u0117s nuopuol\u012f\u201c. Mat \u201e\u017emogus apskritai ir kaip toks buvo K\u016br\u0117jui nuolatini\u0173 keblum\u0173 \u0161altinis, o d\u0117l Jo k\u016bni\u0161ko susijungimo su tam tikra apibr\u0117\u017eta \u017emoni\u0173 paderme pad\u0117ties keblumas pasidar\u0119s galutinai nebepaken\u010diamas&#8230; Li\u016bnas pernelyg gerai suprato, kad&#8230; pasaulio Dievo ir genties dievo susijungimas daiktan&#8230; niekados ir nieku gyvu ne\u017eada nieko gero\u201c (p. 21). Izraelio i\u0161sirinkimas gal\u0173 pagal\u0117je buv\u0119s pralaim\u0117jimas, Dievo atsitraukimas atgal, ta\u010diau \u2013 ir \u010dia mes v\u0117lei regime Mannui b\u016bding\u0105 ironij\u0105 \u2013 \u201ei\u0161rinktoji gimin\u0117\u201c, \u201evisas savo br\u0119stan\u010dio proto galias paskyrusi tam, kad pad\u0117t\u0173 Jam i\u0161 tokios nederamos pad\u0117ties v\u0117lei gr\u012f\u017eti \u012f anapusin\u0119 begalinio g\u0117rio ir dvasios vie\u0161patij\u0105&#8230;\u201c (p. 22), padedanti Dievui atgauti prarast\u0105sias pozicijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip ry\u0161kiai ir atvirai Prad\u017eios knygos kritika rei\u0161kiasi ne visados. Gana \u0161velni, bet pakankamai nedviprasmi\u0161ka yra \u0161i pastraip\u0117l\u0117, kurioje kalbama apie faraono sapn\u0173 ai\u0161kinim\u0105: \u201e&#8230;ta\u010diau \u0161iek tiek tatai Juozap\u0105 vis d\u0117lto \u012fstat\u0117 \u012f v\u0117\u017ees, ir jo mintyse \u0117m\u0117 suktis maisto, bado ir i\u0161ankstinio r\u016bpinimosi \u012fvaizd\u017eiai\u201c (p. 105). Pana\u0161iai kaip ir Jok\u016bbo bei Labano sapn\u0173 vertinimo atvejais, T. Mannas \u010dia duoda suprasti, kad Juozapo geb\u0117jimas ai\u0161kinti sapnus gal\u012fs b\u016bti grind\u017eiamas ir visai \u201enat\u016braliomis\u201c prielaidomis \u2013 jo nuovoka ir vaizduote.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tas, kuris pagaliau pasiek\u0117 paskutiniojo tomo vidur\u012f, nebesisteb\u0117s, kad T. Mannas, i\u0161 prad\u017ei\u0173 netik\u0117t\u0105 Juozapo paskyrim\u0105 \u201e\u017eem\u0117s \u016bkio ministru\u201c (Pr 41,39\u201341) pavadin\u0119s \u201esuvystytais tiesos liku\u010diais\u201c, dabar imasi pasakoti, \u201ekaip anuomet \u017demutiniojo Egipto One viskas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nutiko\u201c (p. 210). \u010cia jis toliau koreguoja ir Biblijoje minimus skai\u010dius: gerojo derliaus met\u0173 buv\u0119 ne septyneri, nes \u201ei\u0161 ties\u0173 ir tikrov\u0117je i\u0161prana\u0161autieji septyneri veikiau buv\u0119 pana\u0161\u016bs \u012f penkerius\u201c (p. 212). Ir apskritai, grie\u017etai \u017ei\u016brint, nelabai \u012fmanu buv\u0119 ger\u0105j\u012f derli\u0173 itin grie\u017etai atskirti nuo prastojo. \u201eBuvo suskai\u010diuoti penkeri pertekliaus metai: kai kas \u2013 ir net daugelis \u2013 j\u0173 suskai\u010diavo septynerius&#8230; labiau tik\u0117tina, kad penkeri buvo pavadinti \u2018septyneriais\u2019\u201c (p. 256), \u2013 \u201esu geriausiais ketinimais\u201c (p. 212) ir i\u0161 \u201ed\u0117kingumo\u201c (p. 306).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ventasis skai\u010dius \u201eseptyni\u201c demitologizuojamas ir kalbant apie Jok\u016bbo gimin\u0117s kelion\u0119 \u012f Egipt\u0105; pasak Pr 46,27, \u0161eim\u0105 sudar\u0117 septynios de\u0161imtys \u017emoni\u0173, ta\u010diau \u201ebuvo laikoma, kad j\u0173 skai\u010dius \u2013 septynios de\u0161imtys; bet tas skai\u010dius buvo ne skai\u010diavimu nustatytas, jis r\u0117m\u0117si skai\u010diaus jausmu ir m\u0105sliu susitarimu\u201c, \u010dia buv\u0119s tik \u201em\u0117nesienos tikslumas\u201c (p. 447).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iame \u017eygyje vilkstin\u0117 praeina ir pro Bersab\u0117j\u0105, kur Jok\u016bbas atna\u0161auja Dievui auk\u0105 (Pr 46,1), \u2013 veikiausiai prie tamarisko, kur\u012f ten pasodino jo senelis Abraomas (Pr 21,33). Apie t\u0105 med\u012f mes romane \u0161\u012f t\u0105 \u201etiksliau\u201c patiriame: \u201egrie\u017etai \u017evelgiant, Jok\u016bbo sent\u0117vio jis tikriausiai buvo ne pasodintas, kaip Dievo&#8230; ir orakulo medis perimtas i\u0161 kra\u0161to vaik\u0173 ir i\u0161 Baalo \u0161ventov\u0117s paverstas jo auk\u0161\u010diausiojo ir vienintelio Dievo kulto vietos centru. Jok\u016bbas tatai galb\u016bt net pats suvok\u0117, nors tai ir netrikd\u0117 jo \u012fsitikinimo, kad medis es\u0105s Abraomo sodintas&#8230;\u201c \u0160ioje vietoje, kaip niekur kitur romane, aptariama \u201em\u016bs\u0173\u201c reakcija \u012f toki\u0105 \u201eatlaid\u017ei\u0105 ir pla\u010di\u0105 m\u0105stysen\u0105\u201c \u2013 girdi, tasai m\u016bs\u0173 \u0161iandieninis primygtinis tiesos ie\u0161kojimas es\u0105s \u201ekar\u0161tako\u0161i\u0161kas ir u\u017esispyr\u0117li\u0161kas\u201c. Ko gi mes taip jaudinam\u0117s d\u0117l toki\u0173 netikslum\u0173? Juk gal\u0173 gale hebraj\u0173 ir kanaanie\u010di\u0173 religijos sav\u0105ja forma viena nuo kitos nesiskyr\u0117, \u2013 \u0161it ir v\u0117l i\u0161lenda panbabilonizmas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir Prad\u017eios knygoje, romanas apie Juozap\u0105 baigiasi Jok\u016bbo mirtimi ir laidotuv\u0117mis Kanaane (po j\u0173 pateikiamas dar vienas Juozapo ir jo broli\u0173 pa\u0161nekesys). Mannas pasakoja, kaip laidotuvi\u0173 eisena i\u0161 ryt\u0173 pus\u0117s keliasi per Jordan\u0105 (\u201eJarden\u0105\u201c): jis buvo perkirstas \u201ebrasta, kurios dugn\u0105 kra\u0161to vaikai, naudoj\u0119 j\u0105 prekybai ir kelion\u0117ms, buvo i\u0161grind\u0119 nuskandintais rastais ir akmenimis, \u0161itaip padarydami j\u0105 dar geriau pereinam\u0105\u201c (p. 537\u2013538). \u0160i papildoma informacija, be abejo, neatsitiktin\u0117: T. Mannas taip ai\u0161kina tariam\u0105 stebukl\u0105, nutikus\u012f ma\u017edaug 400 met\u0173 v\u0117liau, kai izraelitai tuo pa\u010diu keliu \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Kanaan\u0105. Tai, kas Jozu\u0117s kn. 3 sk. pateikiama kaip stebuklingas Jordano vandens sulaikymas, romane, u\u017eb\u0117gant istorijai u\u017e aki\u0173, jau i\u0161 anksto interpretuojama kaip seklios brastos radimas. Jau tre\u010diajame tome pana\u0161iai buvo \u201eatskleistas\u201c kitas v\u0117liau Biblijoje minimas stebuklingas rei\u0161kinys, i\u0161 Egipto i\u0161\u0117jus\u012f Izrael\u012f per dykum\u0105 ved\u0119s \u201eugnies stulpas\u201c: \u201e\u0160io fenomeno prigimtis jiems buvo \u017einoma&#8230; Buvo tai, kaip keliauninkai \u017einojo, klajojantys dulki\u0173 s\u016bkuriai, liepsningai per\u0161vie\u010diami saul\u0117s\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo romane Mannas prakti\u0161kai nepraleido n\u0117 vienos progos pavaizduoti Prad\u017eios knygos istorijas kaip mitines, legendines ar tiesiog neteisingas. K\u0105 tik gana gausiai pateikt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 tikslas buvo parodyti tik vien\u0105 dalyk\u0105: ra\u0161ytojas visai s\u0105moningai griov\u0117 Biblijos teiginius. Tai, kad jis pie\u0161ia visai kitok\u012f Dievo ir \u017emogaus paveiksl\u0105, nei mes j\u012f randame \u0160ventajame Ra\u0161te, n\u0117ra atsitiktinumas. T. Mannas nepagail\u0117jo pastang\u0173 biblin\u012f g\u0117rio ir meil\u0117s, \u0161viesos ir \u0161ventumo Diev\u0105 paversti moraliniu po\u017ei\u016briu mi\u0161ria esybe, susidedan\u010dia ir i\u0161 g\u0117rio, ir i\u0161 blogio. Dabar jau ne tik \u017emogus yra kaltas Dievo akyse \u2013 ir Dievas, ir \u017emogus yra sykiu ir kalti, ir \u0161venti. Nekintamas ir pats sau i\u0161tikimas Dievas romane tampa \u201ei\u0161m\u0105styta\u201c ir \u201eevoliuci\u0161kai\u201c besivystanti fig\u016bra. O Biblijos Dievas, visi\u0161kai laisvai suk\u016br\u0119s \u017emog\u0173 ir i\u0161sirink\u0119s vien\u0105 taut\u0105, Manno k\u016brinyje pavirsta \u012f nuo \u017emogaus priklausom\u0105 Diev\u0105, kuriam k\u016brinio pagalba reikalinga taip pat, kaip ir k\u016briniui \u2013 jo. Beveik nieko nelieka ir i\u0161 Dievo, kuris daro stebuklus ir apsirei\u0161kia \u017emon\u0117ms. Baigus skaityti roman\u0105, gal\u0173 gale niekam nebekils mintis, kad Prad\u017eios knygoje mums pasakyta nors kiek tiesos apie kosmoso, \u017emonijos ir Izraelio istorij\u0105. B\u016bt\u0173 galima pateikti dar daugyb\u0119 Biblijos viet\u0173, kurios rodo, kaip diametraliai romano teiginiai prie\u0161tarauja pirminiam tekstui, \u2013 to nedarome tik taupydami viet\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Mannas daugi\u0173 daugiausia tik\u0117jo tik \u201eabsoliut\u0105\u201c. Asmeninis Dievas, kuris suk\u016br\u0117 visat\u0105, kurio akivaizdoje kiekvienas \u017emogus yra kaltas ir kuris reikalauja atgailos ir garbinimo, \u2013 toks Dievas Mannui vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo svetimas. Kalifornijoje jis per\u0117jo \u012f dogm\u0173 nesilaikan\u010di\u0105 unitori\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105, nepripa\u017e\u012fstan\u010di\u0105 Trejyb\u0117s. Mat Trejyb\u0117, tasai \u201eraktas\u201c suprasti Biblijai, jam k\u0117l\u0117 ypating\u0173 sunkum\u0173. Tai argi ne per daug reikalaujame i\u0161 ra\u0161ytojo, pageidaudami, kad jo veikalas atspind\u0117t\u0173 tik jud\u0117j\u0173 ir krik\u0161\u010dioni\u0173 id\u0117jas? Argi nereikia tik\u0117tis, kad jis d\u017eiugiai perims ir savo veikale panaudos visus moderniosios Biblijos kritikos rezultatus? Ir apskritai: kam taip smulkmeni\u0161kai rankioti nukrypimus nuo originalo? Argi dera literat\u016brai taikyti tok\u012f mastel\u012f? T. Mannas juk siek\u0117 pateikti ne teologijos traktat\u0105, o meno k\u016brin\u012f. Argi T. Mannas neturi menininko teis\u0117s taip laisvai tvarkytis su savo tema?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kuriuos t\u0173 klausim\u0173 dar aptarsime straipsnio pabaigoje. \u010cia pasakysime tik tiek: be abejo, T. Mannas turi teis\u0119 naudotis \u0161ia menininko laisve. Be abejo, jis turi teis\u0119 romane pateikti sav\u0105 Prad\u017eios knygos interpretacij\u0105. Gal\u0173 gale juk kiekvienas teologas privalo b\u016bti nuolankus, nes daugelio Prad\u017eios knygos tekst\u0173 galutinis i\u0161ai\u0161kinimas yra ne\u012fmanomas. Ir vis d\u0117lto: \u201ePrad\u017eios knyga dabar bus skaitoma visai kitaip nei ligi \u0161iol&#8230;\u201c \u2013 taip kart\u0105 pasak\u0117 vienas vokie\u010di\u0173 germanistas. Ir tai tikra teisyb\u0117. Tas, kuris n\u0117ra \u012fsitikin\u0119s visi\u0161ku Prad\u017eios knygos teisingumu, perskait\u0119s \u201eJuozapo ir jo broli\u0173\u201c tetralogij\u0105, pirmuosiuose Biblijos puslapiuose ie\u0161kos ko tik nori \u2013 \u012fdomi\u0173 istorij\u0173, gra\u017ei\u0173 mit\u0173, spalving\u0173 legend\u0173, \u2013 tiktai ne apr\u0117pian\u010dios tiesos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje vietoje kai kurie krik\u0161\u010dionys galb\u016bt nor\u0117t\u0173 grie\u017e\u010diau diferencijuoti: \u201eNa, gerai, T. Manno pateiktas Dievo paveikslas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 truput\u0117l\u012f problemi\u0161kas. Bet kam taip jaudintis? Argi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vis\u0105 Prad\u017eios knyg\u0105 privalu suprasti taip pa\u017eod\u017eiui? Juk tai ne istorijos vadov\u0117lis, ne mokslinis veikalas. Tegu sau Mannas laikosi savojo religinio ir literat\u016brinio ai\u0161kinimo, o mes laikysim\u0117s savojo\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai n\u0117ra gera i\u0161eitis. Savo romanu T. Mannas griauna pasitik\u0117jim\u0105 istoriniais ir kosmologiniais Prad\u017eios knygos teiginiais. Turint galvoje, kokia \u0161i knyga svarbi, krik\u0161\u010dionims tai negali ner\u016bp\u0117ti. Ne kas kitas, o Francis A. Schaefferis tatai itin tiksliai i\u0161rei\u0161k\u0117: \u201eJei m\u0117giname atskirti religinius Prad\u017eios knygos pasa\u017eus nuo t\u0173, kurie kalba apie istorij\u0105 ir visat\u0105, religiniai pasa\u017eai&#8230; visi\u0161kai atsiejami nuo galimyb\u0117s verifikuoti erdv\u0117s ir laiko at\u017evilgiu, o tai rei\u0161kia, kad j\u0173 negali paneigti jokie istoriniai ir moksliniai tyrin\u0117jimai. Ta\u010diau kartu jokie tyrin\u0117jimai negali j\u0173 n\u0117 patvirtinti. Trumpai tariant, &#8230;ir religini\u0173 teigini\u0173 n\u0117ra pagrindo pripa\u017einti. Rezultatas tas, kad religiniai teiginiai tampa \u2018teisingi\u2019 tiktai kurio nors \u017emogaus galvoje \u2013 lygiai kaip potyriai veikiant narkotikams ir atliekant Ryt\u0173 religines praktikas&#8230;\u201c Nors esama tam tikros erdv\u0117s skirtingai interpretuoti, Prad\u017eios knyga patvirtina: Adomas buvo istorin\u0117 asmenyb\u0117 ir pirmasis \u017emogus, ir Ieva buvo sukurta i\u0161 Adomo. Paulius tai kartoja daugelyje NT viet\u0173, taigi: \u201eJei neteisingi \u0161ie faktiniai Pauliaus teiginiai apie Ievos kilm\u0119 i\u0161 Adomo, tai n\u0117ra pagrindo n\u0117 b\u016bti tikram, kad galima kliautis kurio nors Naujojo Testamento faktinio teiginio autoritetu, \u2013 \u012fskaitant ir faktin\u012f teigin\u012f, kad Kristus fizine prasme prisik\u0117l\u0117 i\u0161 numirusi\u0173. Jei sakome, kad faktin\u012f teigin\u012f apie Iev\u0105 nul\u0117m\u0117 kult\u016brin\u0117s orientacijos, tai galima sakyti, kad kult\u016brin\u0117s orientacijos nul\u0117m\u0117 ir visus Naujojo Testamento teiginius\u201c (p. 136\u2013137).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161vada: T. Mannas nuodugniai kritikuoja Prad\u017eios knyg\u0105 ir religiniu, ir istoriniu, ir kosmologiniu po\u017ei\u016briu. Visi trys antpuoliai turi b\u016bti atremti. M\u0117ginimas krik\u0161\u010dioni\u0161kuoju po\u017ei\u016briu koreguoti vien religinius T. Manno teiginius yra tik tariama i\u0161eitis.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201eTikrov\u0117 \u2013 tai kartojimas\u201c \u2013 remitologizacija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau \u201eJuozapo\u201c romano analiz\u0117, kurios mes \u0117m\u0117m\u0117s, dar n\u0117ra baigta. Mat T. Manno veikalui b\u016bdinga ne vien destruktyvi Biblijos kritika. Tai, kas kiekvienam skaitytojui jau nuo pat pirm\u0173j\u0173 puslapi\u0173 krinta \u012f akis, yra demitologizacij\u0105 lydinti prie\u0161inga t\u0117km\u0117 \u2013 mitologizacija. Ma\u017ene nerasime i\u0161traukos, kurioje T. Mannas ne\u017eaist\u0173 \u012fvairiausiais Egipto, Babilono, Kanaano ir Graikijos mitais. Ir \u0161iame darbe slypi tam tikras metodas: \u201eJuozapo\u201c tetralogija T. Mannas m\u0117gino pateikti \u201ehumanistin\u012f mit\u0105\u201c, arba, tiksliau: humanizuot\u0105 mit\u0105, kaip leitmotyvin\u0119 ateities id\u0117j\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindinis mito principas teigia, kad gyvenimas yra kartojimas \u2013 nuolatos sukantis ratu, vis i\u0161 naujo i\u0161gyvenami senieji modeliai. \u017dem\u0117je kartojamas dangi\u0161kasis vyksmas \u2013 ir atvirk\u0161\u010diai. Dangi\u0161k\u0173j\u0173 ir \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 vyksm\u0173 vis tiek ne\u012fmanoma ai\u0161kiai vien\u0173 nuo kit\u0173 atskirti, nes \u201esfera rieda: &#8230;vir\u0161us mikliai atsiduria apa\u010dioje, o apa\u010dia vir\u0161uje&#8230; Dangus ir \u017eem\u0117 ne tik patys save vienas kitame atpa\u017e\u012fsta, bet ir, sferai sukantis, dangus \u012f \u017eem\u0119 pavirsta, o \u017eem\u0117 \u012f dang\u0173, ir &#8230;taip tad atsiskleid\u017eia tiesa, kad dievai gali tapti \u017emon\u0117mis, o \u017emon\u0117s savo ruo\u017etu \u2013 v\u0117lei dievais\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 194).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau pirmojo tomo \u201eProloge\u201c mums pateikiama lyg ir kokia gnostin\u0117\u2013helenistin\u0117 pasaulio suk\u016brimo sakm\u0117: \u201epasidav\u0117 pagundai ir nu\u017eeng\u0117 i\u0161 savo t\u0117vi\u0161k\u0117s auk\u0161tum\u0173\u201c; tada \u012fsiki\u0161o Dievas ir \u201esuk\u016br\u0117 pasaul\u012f, tai yra: darydamas paslaug\u0105 pro\u017emogiui, suteik\u0117 materijai pastovias, ilgai tverian\u010dias formas, idant siela, naudodamasi tomis formomis, patirt\u0173 k\u016bno saldybi\u0173 ir prigimdyt\u0173 \u017emoni\u0173\u201c (p. 38). Ta\u010diau paskui Dievas \u201ei\u0161 savo dievyst\u0117s substancijos\u201c atsiunt\u0117 dar ir dvasi\u0105, paved\u0119s jai \u201esu\u017eadinti u\u017esimir\u0161usiai, formoje ir mirtyje \u012fklimpusiai sielai auk\u0161tesn\u0117s jos kilm\u0117s prisiminimus; \u012ftikinti siel\u0105, kad klaida buvo prasid\u0117ti su materija&#8230;\u201c (p. 40). Sielai tatai \u012f\u017evelgus, galima viltis, kad \u201eji pagaliau v\u0117lei prisiminsianti gimt\u0105j\u012f auk\u0161tybi\u0173 pasaul\u012f\u201c ir materija \u201e&#8230;b\u016bsianti i\u0161vaduota i\u0161 form\u0173 sait\u0173, gal\u0117sianti v\u0117lei m\u0117gautis pirmyk\u0161\u010diu ir am\u017einu beformi\u0161kumu&#8230;\u201c (p. 39). Jau \u0161ioje romano vietoje pra\u0161nenkama apie dvasi\u0105 ir jos \u201evaduojam\u0105j\u0105\u201c funkcij\u0105. Mes apie tai dar v\u0117liau kalb\u0117sime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi kiekvienas Biblijos persona\u017eas daugiau ar ma\u017eiau s\u0105moningai gyvena, laikydamasis t\u0173 modeli\u0173 ir virsmo rat\u0173. Abraomas m\u0117gina m\u0117gd\u017eioti Kron\u0105 ir paaukoti savo s\u016bn\u0173 Izaok\u0105, Dzeuso atitikmen\u012f, \u2013 \u201ematyt, jis vadovavosi niauria pa\u017ei\u016bra, kad privalo \u0161ia istorija remtis ir \u0161ios schemos laikytis\u201c (p. 196). Savo ruo\u017etu Izaokas tiesiog tur\u0117j\u0119s palaiminti Jok\u016bb\u0105, jaunesn\u012fj\u012f i\u0161 dviej\u0173 s\u016bn\u0173, nes tik taip gal\u0117jo atitikti \u201edidij\u012f\u201c mit\u0105, pasak kurio \u201ema\u017easis\u201c pelno didesn\u012f palankum\u0105 nei vyresnysis brolis. T. Mannas vardija poras, kuri\u0173 pavyzd\u017eiu sek\u0117 Izaokas: \u201eir kaipgi tad Izaokas, kuris pats su Izmaeliu, su laukiniu asilu, broli\u0173 por\u0105 sudar\u0117; kuris pats buvo ne Kainas, bet Habelis, ne Chamas, bet Semas, ne Setas, bet Uziris, ne Izmaelis, bet Jicchakas, tikrasis s\u016bnus: kaipgi tad jis, gerai visk\u0105 reg\u0117damas, b\u016bt\u0173 \u012fsteng\u0119s palaikyti \u012fsitvirtinusi\u0105 nuomon\u0119, neva jis prielankesnis Ezavui?\u201c (p. 205\u2013206). Taigi Izaokas, ties\u0105 sakant, gerai \u017einoj\u0119s, kad Jok\u016bbas turi b\u016bti palaimintas; jis tiktai pasiek\u0117, kad Jok\u016bbo palaiminimas atrodyt\u0173 kaip apgavyst\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jok\u016bbas toliau sek\u0117 tuo pavyzd\u017eiu ir palaimino jaunesn\u012fj\u012f i\u0161 dviej\u0173 Juozapo s\u016bn\u0173, \u201enes Jok\u016bbas, Gauruotojo brolis, be abejo, kartojo ir m\u0117gd\u017eiojo. Jis m\u0117gd\u017eiojo nereg\u012f palapin\u0117je [Izaok\u0105], sav\u0105j\u012f t\u0117v\u0105, kuris jam suteik\u0117 palaiminim\u0105, aplenkdamas Raudon\u0105j\u012f [Ezav\u0105]. Jo akimis \u017ei\u016brint, perduodant palaiminim\u0105, be apgaul\u0117s nebuvo galima apsieiti\u201c (IV, p. 505). Ir \u0161iaip Jok\u016bbas savo gyvenimu \u012fk\u016bnijo&#8230; drauge ir dangi\u0161k\u0105j\u012f: \u201eSav\u0105j\u012f gyvenim\u0105&#8230; jis&#8230; reg\u0117jo&#8230; kaip laik\u0173 rato \u012fvaizd\u012f, kaip dangun \u017eengimo, kelion\u0117s \u012f pragarus ir prisik\u0117limo kait\u0105, kaip did\u017eiai s\u0117kming\u0105 augimo mito schemos \u012fsik\u016bnijim\u0105\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 161), \u2013 ir \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f princip\u0105: \u201eTa\u010diau jis buvo ir ne vien jis pats&#8230; Buvo ir Izaokas&#8230; dar daugiau ir dar labiau gelm\u0117n gr\u012f\u017etant: jam reg\u0117josi, kad \u010dia kartojasi pirmin\u0117 leidimosi \u012f kelion\u0119 form\u0105: Abraomo, klaj\u016bno, pasitraukimas i\u0161 \u016aro ir Chald\u0117jos, \u2013 kuris buvo net ne pirmin\u0117 forma, o tiktai \u017eemi\u0161kas dangi\u0161kosios kelion\u0117s \u2013 M\u0117nulio kelion\u0117s \u2013 atspindys ir m\u0117gd\u017eiojimas\u201c (IV, p. 444).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201e&#8230;Kiekvienas gyvenimas yra mitini\u0173 form\u0173 pripildymas dabartimi\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis) \u2013 romane tai geriausiai supranta nuovokusis Juozapas. Jis tvirtai laikosi \u201e\u012fsitikinimo\u201c, kad \u201eapatiniai dalykai be savo \u017evaig\u017edi\u0161k\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 ir atitikmen\u0173 n\u0117 nemok\u0117t\u0173 nutikti, n\u0117 patys sau galvon neateit\u0173\u201c. \u201eJo gyvenimo pamatin\u0117 tiesa\u201c yra ta, kad \u201eviena \u012f kita pereina, ir dievai \u012f \u017emones, o \u017emon\u0117s \u012f dievus pavirsta&#8230;\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 211).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juozapas \u017eeng\u0117 Jok\u016bbo p\u0117domis, Egipte tap\u0119s vergu jis buvo \u201eJok\u016bbas, t\u0117vas, \u012f\u017eeng\u0119s \u012f Labano karalij\u0105\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis), jam ten stojo \u201eLabano laikai\u201c. Ta\u010diau drauge Manno Juozapas yra didi ir tarpininko, net i\u0161ganytojo fig\u016bra. T. Mannas artinasi prie Juozapo tarytum i\u0161 dviej\u0173 pusi\u0173: viena vertus, Juozapas m\u0117gd\u017eioja M\u0117nul\u012f, yra \u201ejaunasis M\u0117nulio paikiotojas\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 65). Tris dienas jis praleido duob\u0117je, \u012f kuri\u0105 j\u012f \u012fmet\u0117 broliai, \u2013 ir tai nebuvo atsitiktinumas, nes \u201etai, kas d\u0117mesingam Juozapo protui d\u016blavo anapus vyksmo, buvo pirmyk\u0161tis \u0161viesuli\u0173 mirties \u012fvaizdis; \u012fvaizdis mirusio M\u0117nulio, tris dienas niekam neregimo iki jo naujojo \u0161velnaus i\u0161nirimo&#8230;\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 213). M\u0117nulis mir\u0161ta ir keliasi i\u0161 numirusi\u0173j\u0173, t\u0105 pat dar\u0117 Babilono Tamuzas (\u201eTamuzas mir\u0119s!\u201c&#8230; \u201eTamuzas gyvas!\u201c [\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 67\u201368]), \u2013 lygiai taip mir\u0161ta ir keliasi i\u0161 numirusi\u0173j\u0173 ir Juozapas: tris dienas jis \u201enumir\u0119s\u201c praleido duob\u0117je, bet paskui Dievas \u201eleido naujam [gyvenimui] prisikelti\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis). Tas modelis kartojasi: be abejo, jis lygiai trejus metus i\u0161b\u016bna Egipto kal\u0117jime \u2013 \u201ekitaip n\u0117 negal\u0117jo b\u016bti\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi viena vertus, turimas galvoje M\u0117nulis, ta\u010diau antra vertus, mes jau, \u017einoma, pasteb\u0117jome ir Juozapo gretinim\u0105 su Kristumi. Mirtis ir prisik\u0117limas, trys dienos \u201ekape\u201c \u2013 galima ir dar toliau t\u0119sti: Juozapas yra \u201eavin\u0117lis\u201c (\u201eJok\u016bbo istorijos\u201c, p. 368) \u2013 kaip Kristus yra pasaulio avin\u0117lis; kaip Kristus tyl\u0117jo prie\u0161 savo teis\u0117jus, taip ir Juozapas tyli prie\u0161 nuosprend\u012f jam skelbiant\u012f Potifar\u0105: \u201ePrivalai nutilti kaip avin\u0117lis&#8230;\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis); Juozapas yra \u201emergel\u0117s s\u016bnus\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 89); Jok\u016bbui prane\u0161ama \u201ed\u017eiugi Velyk\u0173 \u017einia\u201c, kad \u201ejis prisik\u0117l\u0117!\u201c (IV, p. 436); prie Juozapo \u201ekapo\u201c, prie \u0161ulinio angos, brolis Rubenas klausia taip pat nusteb\u0119s, kaip moterys prie J\u0117zaus kapo: \u201eKas gi nuritino akmen\u012f nuo angos?\u201c (\u201eJaunasis Juozapas\u201c, p. 251). Tatai, \u017einoma, padar\u0117 vyras, kur\u012f Rubenas randa prie \u0161ulinio. \u0160i fig\u016bra, be abejo, s\u0105moningai pateikta kaip angelas, \u2013 turint galvoje angelus prie J\u0117zaus kapo: \u201eKa\u017ekas s\u0117d\u0117jo \u010dia, balk\u0161vai d\u016bluodamas \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161viesoje\u201c (p. 149). Tasai vyras netgi i\u0161d\u0117sto Rubenui \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105\u201c \u012fvyki\u0173 prie \u0161ulinio ai\u0161kinim\u0105; Juozapas, girdi, mir\u0119s ir prisik\u0117l\u0119s permainytu pavidalu: \u201ePaskui, i\u0161 kapo i\u0161lip\u0119s, jis buvo lyg dievaitis ir gyvast\u012f peln\u0119s&#8230;\u201c (p. 255), \u2013 visai pagal princip\u0105 \u201enebent gr\u016bdas dirvon nukrist\u0173 ir ten apmirt\u0173 \u2013 tuomet jis daugeriop\u0105 vaisi\u0173 atne\u0161\u201c (p. 255), kuris juk yra akivaizdi tiesiogin\u0117 NT citata. Pagaliau broliai si\u016blo Juozap\u0105 izmaelitams u\u017e \u201e30 sidabrini\u0173\u201c (p. 244), \u2013 t\u0105 pa\u010di\u0105 sum\u0105 gavo ir J\u0117zaus i\u0161davikas Judas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar d\u0117l to romanas jau v\u0117l tampa krik\u0161\u010dioni\u0161kas? Ar \u010dia T. Mannas ie\u0161ko s\u0105saj\u0173 su Biblijos tipologijomis, u\u017esimenan\u010diomis apie Krist\u0173? Juk i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kai kurie ST \u012fvykiai ir asmenys rei\u0161kia nuorod\u0105 \u012f Krist\u0173. Ta\u010diau romano Juozapas n\u0117ra toks asmuo. Jis nerei\u0161kia nuorodos \u012f Krist\u0173 \u2013 prie\u0161ingai: laikantis romano logikos, Kristus tik \u012fgyvendina jau i\u0161 anksto duot\u0105 model\u012f. Gimimas i\u0161 mergel\u0117s, mirtis ir prisik\u0117limas, \u2013 visa tai n\u0117ra nieko nauja, visa tai jau kart\u0105 buv\u0119. Net Dievo tapimas \u017emogumi, pasak Biblijos, vis\u0173 did\u017eiausias stebuklas, tur\u0117jo b\u016bti lauktinas, nes \u201esferos\u201c juk sukasi. Pabr\u0117\u017eiant Juozapo pana\u0161um\u0105 \u012f Krist\u0173 tikrasis Mesijas nebetenka unikalumo. Romane tipologij\u0173 objektas yra Juozapas, jos reikalingos Juozapo atliekamam i\u0161ganytojo ar tarpininko vaidmeniui sustiprinti. Tod\u0117l Timas Schrammas pagr\u012fstai dar\u0117 i\u0161vad\u0105, \u201ekad Thomo Manno tipologini\u0173 priemoni\u0173 ir teologijos bei Ba\u017eny\u010dios i\u0161vystyto hermeneutinio metodo lemiamaisiais klausimais niekas nebesieja\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Manno Juozapas, kaip ir Kristus, yra tarpininkas. Ta\u010diau jo tarpininkavimas visai kitokio pob\u016bd\u017eio nei \u201evienintelio tarpininko\u201c. Juozapas tarpininkauja taip pat kaip ir M\u0117nulis, palaikantis ry\u0161\u012f tarp planet\u0173 ir \u017eem\u0117s sfer\u0173. Faraonui jis prisistato \u201ekaip tarpininkas&#8230; ir Vyriausioji Burna\u201c, jis tarpininkauja \u201etarp Saul\u0117s ir M\u0117nulio galybi\u0173, tarp t\u0117vo ir motinos paveldo, tarp dienos ir nakties laiminimo, netgi, tiesiai ir glaustai kalbant, tarp gyvasties ir mirties. Tokiam lieknam ir mitriam, smagiai taikdari\u0161kam tarpininkavimui Juozapo vie\u0161nag\u0117s kra\u0161te&#8230; dar n\u0117 deramo \u017eod\u017eio neb\u016bta&#8230;\u201c (IV, p. 479). Naujasis, jaunasis faraonas visai nejaut\u0117 \u201eatsakomyb\u0117s u\u017e med\u017eiagin\u012f ir nat\u016bral\u0173j\u012f gerb\u016bv\u012f\u201c, jis veikiau buvo \u201eaps\u0117stas minties apie gryn\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105\u201c (p. 114\u2013115) ir m\u0105st\u0117 pacifisti\u0161kai. O Juozapas jung\u0117 viena ir antra, jis \u201er\u016bpinosi juod\u0105ja Egipto \u017eeme\u201c (ten pat) ir mok\u0117 faraon\u0105 naujosios Dievo id\u0117jos (vietoj \u201et\u0117vo danguje\u201c si\u016blydamas \u201edangaus t\u0117v\u0105\u201c, p. 182). Be to, nevalia buvo ir karvedybos pamir\u0161ti, nes \u201eDievo taikos rankos tvirtos\u201c. Kalavijas, tiesa, es\u0105s kvailas, ta\u010diau \u201etarpininkas protingas&#8230;\u201c (p. 182). Tarpininkauti pa\u0161aukta Juozapo prigimtis atsiskleid\u017eia net konkre\u010diomis priemon\u0117mis, kuri\u0173 jis griebiasi kaip \u201e\u017eem\u0117s \u016bkio superministras\u201c: \u201eJuozapo \u016bkio sistema buvo netik\u0117tas suvisuomeninimo ir paskiro savininko laisv\u0117s junginys, mi\u0161inys, kuris tikrai buvo suvokiamas kaip gudragalvi\u0161kas ir kaip klast\u016bni\u0161kos tarpininkaujan\u010dios dievyb\u0117s manifestacija\u201c (p. 487).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaipgi b\u016bt\u0173 galima tiksliau nustatyti t\u0105 Juozapo tarpininkavim\u0105? Svarbiausia knygos vieta \u0161iuo klausimu, gal net apskritai centrin\u0117 knygos vieta yra tokia: \u201eI\u0161 tradicijos paveld\u0117tas modelis kyla i\u0161 gilumos, kuri yra apa\u010dioje, tas modelis yra tai, kas mus saisto. Ta\u010diau \u2018A\u0161\u2019 yra i\u0161 Dievo ir yra dvasios nuosavyb\u0117, o dvasia yra laisva. Taigi civilizuotas gyvenimas esti tuomet, kai saistom\u0105j\u012f apa\u010di\u0173 model\u012f pripildo dievi\u0161ka \u2018A\u0161\u2019 laisv\u0117&#8230;\u201c (p. 151). Papras\u010diau kalbant, nuo mitinio modelio, nuo virsmo rato nepab\u0117gsi, ta\u010diau dvasia, protas ir s\u0105mon\u0117 gali mit\u0105 humanizuoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pats Juozapas romane savo pavyzd\u017eiu rodo, kaip \u017emogus, \u017eengdamas mito p\u0117domis, drauge tatai suvoks, ir \u0161itaip perkei\u010dia mit\u0105, \u201emat kartojimas yra drauge atmaina\u201c (\u201eJuozapas Egipte\u201c, vert\u0117jo rankra\u0161tis). Juozapas visi\u0161kai tikras, kad izmaelitai t\u0117ra \u201epriemon\u0117 ir \u012fnagis\u201c, idant jis sav\u0105j\u012f tiksl\u0105 pasiekt\u0173. Jok\u016bbo s\u016bn\u0173 \u201evald\u0117 \u012fsitikinimas, kad jis ne veltui buvo i\u0161 sav\u0173j\u0173 tarpo i\u0161rautas, kad veikiau Planuotojas&#8230; bus numat\u0119s jam vienoki\u0105 ar kitoki\u0105 ateit\u012f\u201c. Juozapas \u017eengia mito p\u0117domis, ta\u010diau \u017eengia taip, kad \u201evalinga veikla&#8230; mai\u0161osi su auk\u0161tesne lemtimi&#8230;\u201c Daug kart\u0173 aptinkame mint\u012f, kad \u2013 nepaisant lemties ir auk\u0161tesniosios valios \u2013 Dievui galima pad\u0117ti \u012fgyvendinti planus. Juozapas \u017eino: Dievas turi did\u017ei\u0173 sumanym\u0173, ta\u010diau \u201eprivalu buvo&#8230; jam talkininkauti\u201c. Ir dar: \u201eTereikia \u017emogui tik pagalvoti, kad Dievas su juo sieja ypatingus planus, ir privalu jam pagelb\u0117ti: tuomet siela i\u0161syk pasitempia, o protas ry\u017etasi pavergti daiktus ir pasidaryti j\u0173 vie\u0161pa\u010diu&#8230;\u201c. Juozapas mit\u0105 spiritualizuoja ir humanizuoja, palyginti su jo pirmtakais, jis jau padar\u0119s pa\u017eang\u0105. Abraomas dar rengiasi aukoti \u017emog\u0173, Izaokas mirdamas \u201ebliauna\u201c lyg laukinis, o Juozapas pasiek\u0119s dvasingesn\u0119, auk\u0161tesn\u0119 pakop\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir vis d\u0117lto tenka nuspr\u0119sti: Juozapo tarpininkavimas T. Manno romane yra i\u0161 esm\u0117s nekrik\u0161\u010dioni\u0161kas. Nors romane ir atsiranda pa\u017eangos id\u0117ja, Juozapo gyvenimas vyksta ratais. Biblijai tokia m\u0105stysena svetima, ji laikosi istorin\u0117s ir linijin\u0117s krypties. Praeityje galb\u016bt ir esama ateities nuorod\u0173, ta\u010diau ji niekados nesikartoja. Prad\u017eioje esama konkretaus istorinio \u012fvykio, pasaulio suk\u016brimo; pasaulio istorijos centre yra unikalus J\u0117zaus nukry\u017eiavimas; o laik\u0173 pabaigoje, kuri v\u0117lei turi konkre\u010di\u0105 dat\u0105, pasaulio laukia ka\u017ekas visai nauja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Manno Juozapas i\u0161gano pats save, sujungdamas \u201evir\u0161\u0173 ir apa\u010di\u0105\u201c, mit\u0105 ir dvasi\u0105, lemt\u012f ir laisv\u0119. Ta\u010diau \u0161i \u201eker\u0173 formul\u0117\u201c ka\u017ekod\u0117l regisi pernelyg optimistin\u0117 ir pernelyg naivi \u2013 lygiai kaip ir mit\u0173 tarpusavio pakantumas vienas kitam. Argi biblinis, taigi visai nemiti\u0161kai atrodantis Juozapas kur kas veikiau n\u0117ra pavyzdys m\u016bs\u0173 dien\u0173 \u017emogui? Biblijos Juozapas nebuvo vis\u0105 laik\u0105 \u012fsitikin\u0119s, kad i\u0161 esm\u0117s viskas baigsis gerai, Prad\u017eios knygos skaitytojui savo \u201enormaliu\u201c \u017emogi\u0161kumu jis regisi daug \u012ftikimesnis ir tikresnis nei T. Manno veikalo persona\u017eas. Biblijos Juozapas klusnus ir i\u0161tikimas Dievui, jis veikia ramiai ir i\u0161mintingai, nors ne\u017eino, k\u0105 taip pelnys. Juozap\u0105 palaiko tik \u012fsitikinimas, kad pats Dievas dalyvauja \u012fvykiuose ir tod\u0117l juo galima pasikliauti. Romano Juozapas, tiesa, \u017eino daugiau, ta\u010diau kaip tik ir negali, pasitik\u0117damas Dievu, jaustis ramus jo rankose, \u2013 romano Juozapas turi stverti likim\u0105 savo rankon ir talkininkauti Dievui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Thomas Mannas parod\u0117 didel\u0119 dr\u0105s\u0105, imdamasis literat\u016bri\u0161kai apdoroti toki\u0105 i\u0161 pa\u017ei\u016bros senovi\u0161k\u0105 tem\u0105, kaip Juozapo istorija. Bema\u017e 2000 puslapi\u0173 jo tetralogija, be abejo, yra ir liks mil\u017eini\u0161kas, unikalus ir \u012fsp\u016bdingas veikalas. Pla\u010dios, i\u0161samios ir detalios parengiamosios studijos, suteikian\u010dios visam k\u016briniui istorin\u012f kolorit\u0105, yra kone nepranokstamos. O tas, kuris nori patirti auk\u0161\u010diausio lygio vokie\u010di\u0173 kalb\u0105, tegu imasi \u201eJuozapo ir jo broli\u0173\u201c. Ir apskritai tetralogija yra labai \u012fsp\u016bdinga ir puslapi\u0173 skai\u010diumi, ir vaizdavimo mastais, ir min\u010di\u0173 gilumu, \u2013 jau vien d\u0117l tos prie\u017easties ir \u0161is straipsnis negali visko apr\u0117pti. Ne vienas did\u017eiojo opuso aspektas tur\u0117jo likti neaptartas, sakysime, filologin\u0119 analiz\u0119 \u0161is \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kas\u201c nagrin\u0117jimas i\u0161 viso paliko nuo\u0161alyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagirtinas ir T. Manno \u0161iuo romanu siektasis tikslas: Juozapo asmeniu ra\u0161ytojas mums pateikia pakyl\u0117to \u017emogi\u0161kumo pavyzd\u012f, jame susijungia dvasios ir k\u016bno pradai, vir\u0161us ir apa\u010dia, mitas veikale sudvasinamas ir civilizuojamas. T. Mannas \u0161itaip reagavo \u012f nacionalsocializm\u0105 ir jo \u201ebedvas\u012f\u201c mit\u0105. Tod\u0117l Manno pasisakymas u\u017e apsi\u0161vietusi\u0105, civilizuot\u0105 \u017emogaus egzistencij\u0105 diktat\u016br\u0173 laikais nusipelno m\u016bs\u0173 pagarbos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savuoju \u201eJuozapu\u201c T. Mannas siek\u0117 padaryti skaitytojui pramog\u0105, j\u012f prusinti ir pateikti jam atsakym\u0105. Deja, romane jis prakti\u0161kai visai veng\u0117 t\u0173 atsakym\u0173, kuriuos savo pirmojoje knygoje pateikia pati Biblija. Ir did\u012f literat\u0105 valia paklausti, kod\u0117l jis niekaip nereaguoja \u012f istorinio Kristaus jam keliamus reikalavimus ir tiktai naudojasi \u201eKristaus mitu\u201c \u201edidesniam susidom\u0117jimui su\u017eadinti\u201c. Ir tai dar ne viskas: Mannas nebepripa\u017e\u012fsta, kad Prad\u017eios knyga yra \u012ftikim\u0173 ir teising\u0173 atsakym\u0173 \u0161altinis. Bent jau \u010dia T. Mannas pernelyg pla\u010diai naudojosi sav\u0105ja ra\u0161ytojo laisve. Tad tam tikrais at\u017evilgiais \u201eJuozapas ir jo broliai\u201c lieka skaitytina knyga, ta\u010diau, ie\u0161kant patikim\u0173 atsakym\u0173 bei fig\u016br\u0173, ir \u0161iandien rodan\u010di\u0173 mums pavyzd\u012f, labiau patartume skaityti Prad\u017eios knyg\u0105 ir joje randam\u0105 Juozapo istorij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Antanas Gailius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eDid\u017eiai \u017eavus \u0161is nat\u016bralus pasakojimas&#8230;\u201c \u2013 yra pasak\u0119s Goethe apie Juozapo istorij\u0105. Jo kra\u0161tietis Thomas Mannas irgi leidosi \u012fkvepiamas \u0161io biblinio Prad\u017eios knygos siu\u017eeto ir trylika met\u0173 k\u016br\u0117 sav\u0105j\u0105 keturi\u0173 tom\u0173 versij\u0105. Kokios naudos i\u0161 \u0161io didingo veikalo gali tur\u0117ti krik\u0161\u010dionis? Ir koks T. Manno sukurtojo literat\u016brinio Juozapo santykis su Biblijos persona\u017eu? Skaitytojams pateikiame dviej\u0173 dali\u0173 \u012fvad\u0105, pad\u0117siant\u012f geriau suvokti tetralogij\u0105 \u201eJuozapas ir jo broliai\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[18],"tags":[238],"autorius":[608],"class_list":["post-715","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-2","tag-pradzios-knyga","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/715","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=715"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/715\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":717,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/715\/revisions\/717"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=715"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=715"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=715"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=715"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}