{"id":719,"date":"2016-05-12T19:24:04","date_gmt":"2016-05-12T16:24:04","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=719"},"modified":"2016-06-13T10:15:54","modified_gmt":"2016-06-13T07:15:54","slug":"kuno-kultura-ir-sportas-lietuvoje-ir-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kuno-kultura-ir-sportas-lietuvoje-ir-pasaulyje\/","title":{"rendered":"K\u016bno kult\u016bra ir sportas Lietuvoje ir pasaulyje"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Senov\u0117s balt\u0173 k\u016bno kult\u016bra<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senov\u0117s balt\u0173 k\u016bno kult\u016bra susijusi su to meto \u017emoni\u0173 buitimi, gyvenimo s\u0105lygomis, t. y. pirmiausia su \u017evejyba ir med\u017eiokle. I\u0161 kartos \u012f kart\u0105 seneliai ir t\u0117vai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumed\u017eioti \u017ev\u0117r\u012f ar atremti prie\u0161\u0105. Fiziniai pratimai, \u017eaidimai ir \u0161okiai \u017emogui tarnavo kaip priemon\u0117 pails\u0117ti, atsipalaiduoti, i\u0161reik\u0161ti save.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmosios ra\u0161ytin\u0117s \u017einios apie senov\u0117s lietuvi\u0173 k\u016bno kult\u016br\u0105 randamos tariamajame Brutenio\u2013Vaidevu\u010dio \u012fstatyme, pagal kur\u012f ypa\u010d i\u0161skiriami vyrai, pasi\u017eym\u0117j\u0119 savo fiziniais gabumais. [1] Senov\u0117s lietuviai, daugelio archeolog\u0173 ir istorik\u0173 nuomone, buvo puikiai fizi\u0161kai i\u0161sivyst\u0119. Pagal dabartin\u0119 antropologin klasifikacij\u0105 lietuviai priklaus\u0117 vidutinio, o \u017eemai\u010diai \u2013 net apyauk\u0161\u010dio \u016bgio \u017emoni\u0173 tipui. \u201eYra \u017einoma, \u2013 teigia prof. S. Pavilonis, \u2013 kad anks\u010diau, laisvo gyvenimo mi\u0161kuose, kar\u0173 ir nevar\u017eomo narsumo laikais, tarp lietuvi\u0173 pasitaikydavo ir mil\u017ein\u0173\u201c [2].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Negaus\u016bs archeologiniai tyrin\u0117jimai neduoda galimyb\u0117s nustatyti vidutinio senov\u0117s lietuvi\u0173 \u016bgio [3]. Ta\u010diau atskiri griau\u010diai ir kaulai rodo kai kuriuos lietuvi\u0173 fizinio i\u0161sivystymo bruo\u017eus. Pirmiausia ai\u0161kiai matyti tvirta vir\u0161utini\u0173 gal\u016bni\u0173 juosta: stamb\u016bs, stori raktikauliai ir \u017eastikauliai, glaud\u017eiai sujungti masyviais s\u0105nariais. Dilbio kaulai neproporcingai ilgi ir ypa\u010d plati pla\u0161taka. Apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 \u010diurnos ir p\u0117dos kaulai rodo, kad tai auk\u0161ta\u016bgiai \u017emon\u0117s. \u017dod\u017eiu, tai stipraus, u\u017esigr\u016bdinusio \u017eemdirbio tipas, b\u016bdingas dr\u0117gno klimato \u0161iaur\u0117s sritims.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">K\u016bno kult\u016bra Lietuvoje iki XIX a.<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susiformavus lietuvi\u0173 tautai ir besikuriant Lietuvos valstybei, k\u016bno kult\u016bra tapo organizuotesn\u0117. Anks\u010diau lietuvis, i\u0161eidamas \u012f med\u017eiokl\u0119 ar karo \u017eyg\u012f, fizinius pratimus atlikdavo kaip tam tikr\u0105 magi\u0161k\u0105 ritual\u0105, o v\u0117liau, i\u0161sivys\u010dius gamybiniams santykiams, tai jau atlikdavo s\u0105moningai, jausdamas mank\u0161tos reikalingum\u0105 ir b\u016btinum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis did\u0117jant prie\u0161\u0173 gr\u0117smei, lietuviai \u0117m\u0117 burtis \u012f didesnes grupuotes. \u0160i\u0173 grupuo\u010di\u0173 \u2013 bajor\u0173 t\u0117vonij\u0173 \u2013 vadai kunigaik\u0161\u010diai \u0117m\u0117 rinkti stipresnius jaunus vyrus pilims ginti. Jie tur\u0117jo mok\u0117ti naudoti ne tik darbo \u012frankius, bet ir ginklus. Jiems i\u0161laikyti i\u0161 valstie\u010di\u0173 rinkdavo duokl\u0119. \u0160ias grupuotes pirm\u0105 kart\u0105 sujung\u0117 didysis Lietuvos kunigaik\u0161tis Mindaugas (1236\u20131263) ir \u012fk\u016br\u0117 Lietuvos valstyb\u0119. \u0116m\u0117 spar\u010diai vystytis nauji pa\u017eangos, kult\u016bros, o kartu ir k\u016bno kult\u016bros rei\u0161kiniai. Formavosi amatinink\u0173, pirkli\u0173 luomai, vyst\u0117si \u017eemdirbyst\u0117, gyvulininkyst\u0117. Santykiai su kitais kra\u0161tais reikalavo mokytis ra\u0161to. O kartu su mokykl\u0173 atsiradimu ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fvedimu kito ir k\u016bno kult\u016bros tikslai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau, nepaisant dideli\u0173 pasiekim\u0173 karo \u017eygiuose, senov\u0117s lietuviai daug d\u0117mesio skyr\u0117 darbinei veiklai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Darbo tematika ry\u0161kiai i\u0161siskiria ir lietuvi\u0173 k\u016bno kult\u016bros formose. Darb\u0161tus, nagingas, kaip sakoma liaudyje, \u017emogus buvo vis\u0173 gerbiamas ir vertinamas. Darbas \u017eaidimuose paprastai vaizduojamas ne tik kaip sunki na\u0161ta, bet ir kaip k\u016brybinio d\u017eiaugsmo \u0161altinis, kaip \u017emogaus vert\u0117s matas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Meil\u0117 \u017eemei ir darbui \u2013 b\u016bdingas lietuvio bruo\u017eas. Kit\u0173 taut\u0173 \u017emon\u0117s, susipa\u017ein\u0119 su lietuviais, da\u017enai sakydavo, kad \u201elietuvis moka dirbti, bet moka ir linksmintis\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kelis \u0161imtme\u010dius truk\u0119 karai su kry\u017eiuo\u010diais, totoriais, lenkais, \u0161vedais, rusais reikalavo ne tik geros karin\u0117s organizacijos, bet ir specialaus fizinio kari\u0173 pasirengimo. Tod\u0117l \u0161iuo laikotarpiu atsirado nauji parengiamieji kari\u0173 \u017eaidimai ir fiziniai pratimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taktiniam kari\u0173 parengimui buvo naudojami komandiniai liaudies \u017eaidimai: ritinis, mu\u0161tukas, kvadratas. Pirmieji \u0161i\u0173 \u017eaidim\u0173 apra\u0161ymai siekia XVII a. [4]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senov\u0117s lietuvio valstie\u010dio ar kario negalima \u012fsivaizduoti be eiklaus \u017eirgo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pranc\u016bz\u0173 riteris, keliautojas ir diplomatas \u017diliberas de Lanua (Chillebert de Lannoy) 1414 m. ra\u0161o Trakuose mat\u0119s 10000 pabalnot\u0173 Vytauto asmeninio pulko \u017eirg\u0173 [5]. Anks\u010diau Vulfstano min\u0117tos \u017eirg\u0173 lenktyn\u0117s \u0161ermen\u0173 metu vykdavo net iki XV a. Nugal\u0117tojams b\u016bdavo skiriamos dovanos i\u0161 velionio turto [6].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be to, lenktyniaujant \u017eirgais, b\u016bdavo atliekami ir \u012fvair\u016bs pratimai: per\u0161okimai nuo vieno \u017eirgo ant kito, kepur\u0117s pa\u0117mimas nuo \u017eem\u0117s, pataikymas \u012f taikin\u012f i\u0161 lanko ir kt. Kari\u0173 raiteli\u0173 fiziniu parengimu r\u016bpinosi profesionalai instruktoriai \u201ebereitoriai\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u016bno kult\u016bra mokyklose atsirado kartu su krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fvedimu ir pirmosios mokyklos prie Vilniaus kapitulos \u012fk\u016brimu 1397 m. [7]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XVI a. Vilniuje veik\u0117 vadinamasis Chirurg\u0173 cechas <em>(Universitas chirurgicorum Vilnensis)<\/em>, kurio nariai u\u017esiimin\u0117jo ne tik gydymu, bet ir gydom\u0105ja gimnastika bei masa\u017eu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XVII a. Vilniaus akademijos profesorius Aronas Aleksandras Olizarovskis vien\u0105 savo knygos \u201eApie politin\u012f visuomeni\u0161kum\u0105\u201c skyri\u0173 paskyr\u0117 k\u016bno kult\u016brai [8]. Tai pirmasis bandymas nagrin\u0117ti k\u016bno kult\u016bros klausimus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XV\u2013XVII a. mokyklos priklaus\u0117 vienuolynams ir ba\u017eny\u010diai, kurios po\u017ei\u016bris \u012f k\u016bno kult\u016br\u0105 keit\u0117si. Viduram\u017eiais ba\u017eny\u010dia si\u016bl\u0117 u\u017emir\u0161ti k\u016bno gro\u017e\u012f ir siekti \u201esielos gro\u017eio\u201c. Kaip pavyzdys buvo rodomas i\u0161d\u017ei\u016bv\u0119s ir i\u0161bly\u0161k\u0119s vienuolis, \u201edvasios atletas\u201c, puikiai i\u0161lavin\u0119s savo siel\u0105 \u201eam\u017einajam i\u0161sigelb\u0117jimui ir gyvenimui rojuje\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau v\u0117liau pasikeit\u0117 ba\u017eny\u010dios po\u017ei\u016bris \u012f vaik\u0173 k\u016bno kult\u016br\u0105. Vyskupo Motiejaus Valan\u010diaus 1834 m. sakyt\u0173 pamoksl\u0173 rinkinyje yra vienas pamokslas, kuriame daug kalbama apie \u017eaidimus ir pramogas mokyklose. Tai savoti\u0161ki metodiniai nurodymai mokytojams ir \u0161iaip parapijie\u010diams \u2013 jie rodo nauj\u0105 ba\u017eny\u010dios po\u017ei\u016br\u012f. M. Valan\u010dius ne kart\u0105 cituoja \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir pa\u017eymi, kad \u201ereligija duota m\u016bs\u0173 laimei, o ne tam, kad b\u016btume paniur\u0119 ir li\u016bdni, ir kartu leid\u017eia naudotis tokiais pasilinksminimo b\u016bdais kaip \u017eaidimai ir kitos pramogos\u201c [9].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toliau M. Valan\u010dius pripa\u017e\u012fsta \u017eaidim\u0173 ir fizini\u0173 pratim\u0173, kaip priemoni\u0173 atsipalaiduoti po sunkaus protinio ir fizinio darbo, reik\u0161m\u0119. \u201e\u017daidimai, \u2013 teigia M. Valan\u010dius, \u2013 yra i\u0161rasti, kad sustiprint\u0173 nusilpusias j\u0117gas, kad po darbo maloniai pails\u0117tume [&#8230;], ir prasi\u017eengia tie, kurie atsiduoda \u017eaidimams, neteikiantiems jokios pramogos arba priklausantiems vien nuo aklo atsitiktinumo, kur nei vikrumas, nei sumanumas neturi jokios \u012ftakos\u201c [10].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ba\u017eny\u010dia ima suprasti k\u016bno kult\u016bros naud\u0105 harmoningam \u017emogaus dvasini\u0173 ir fizini\u0173 savybi\u0173 vystymuisi. XVIII a. pabaigoje \u2013 XIX a. prad\u017eioje \u2013 vadinamuoju \u0160vie\u010diamuoju laikotarpiu \u2013 k\u016bno kult\u016bra \u012fgavo politin\u012f pob\u016bd\u012f ir tapo vis\u0173 pripa\u017einta priemone pasirengti visuomeninei ir gamybinei veiklai, padedan\u010dia stiprinti valstyb\u0119 ir jos nar\u012f \u2013 b\u016bsim\u0105j\u012f piliet\u012f. Mokykla tapo vieta, kur burdavosi jaunimas, kur buvo galima mokytis vienyb\u0117s ir kolektyvi\u0161kumo kovojant d\u0117l tautos laisv\u0117s ir nepriklausomyb\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1773 m. \u012fkurta Edukacin\u0117 komisija \u012fved\u0117 mokyklose k\u016bno kult\u016br\u0105 kaip atskir\u0105 dalyk\u0105. Tai vienas pirm\u0173j\u0173 atvej\u0173 Europoje, kai valstyb\u0117 \u0117m\u0117 sistemingai r\u016bpintis jaunuomen\u0117s fiziniu lavinimu mokyklose. 1774 m. i\u0161leistame dokumente \u201eLenkijos karalyst\u0117s ir Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s valstybin\u0117s Edukacin\u0117s komisijos nurodymuose parapij\u0173 mokykloms\u201c sakoma, kad nereikia \u201e&#8230; jokio vaik\u0173 lepinimo, vaikai turi priprasti prie \u0161al\u010dio, nepatogum\u0173 ir nemalonum\u0173, kad vaikuose susiformuot\u0173 j\u0117ga, vikrumas ir patvarumas\u201c. Toliau komisija nurodo vadovautis Platono mintimis apie \u017eaidimus ir rungtyniavim\u0105, ragina mokytojus naudotis \u201evisomis Europos kalbomis i\u0161leistomis knygomis\u201c [11].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1803 m. caro vald\u017eia, vadovaudamasi politiniais sumetimais, \u012f mokyklos mokymosi planus jau nebe\u012fra\u0161\u0117 k\u016bno kult\u016bros kaip programinio dalyko. Ji suprato aukl\u0117jam\u0105j\u0105 k\u016bno kult\u016bros reik\u0161m\u0119 ir bijojo, kad lietuvi\u0173 jaunuomen\u0117 mokyklose negaut\u0173 elementaraus karinio parengimo \u017eini\u0173 (kurias suteikdavo gimnastikos kursas) ir nepanaudot\u0173 j\u0173 prie\u0161 caro re\u017eim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po 1831 m. sukilimo Lietuvoje galutinai \u012fvesti pagal Rusijos pavyzd\u012f sudaryti mokykl\u0173 nuostatai. Imta grie\u017etai slopinti kiekviena pa\u017eangesn\u0117 tautin\u0117 mintis. Ta\u010diau Lietuvoje dirb\u0119 caro valdininkai ir kari\u0161kiai savo vaik\u0173 fiziniu parengimu r\u016bpinosi atskirai. Jie kviesdavo i\u0161 u\u017esienio (ypa\u010d i\u0161 Pranc\u016bzijos) \u012fvairaus fizinio lavinimo specialistus \u2013 fechtavimo, jojimo, \u0161audymo, lauko teniso, plaukimo \u201eprofesorius\u201c, kurie suburdavo nedidelius \u0161i\u0173 sporto \u0161ak\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 b\u016brelius. Prie j\u0173 kartais pritapdavo ir vienas kitas lietuvis. Vietin\u0117je spaudoje, ypa\u010d \u017eurnale \u201eVilniaus dienynas\u201c (\u201eDziennik wilenski\u201c) kai kada pasirodydavo skelbimai, kvie\u010diantys mokytis fechtavimo, \u0161audymo, jojimo bei \u0161oki\u0173 meno.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki XIX a. vidurio Lietuvoje nebuvo n\u0117 vienos sporto organizacijos ar klubo, n\u0117 vienos sporto aik\u0161tel\u0117s, specialios gimnastikos sal\u0117s, manie\u017eo, hipodromo ar \u0161audyklos. Pa\u010dioje Rusijoje (Sankt Peterburge) pirmasis sporto klubas \u2013 jachtklubas \u2013 \u012fkurtas tik 1846 m.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160iuolaikin\u0117s k\u016bno kult\u016bros formavimasis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuolaikiniai sportas ir fizinis lavinimas dabartine \u0161io \u017eod\u017eio prasme susiformavo tik XIX a. ir i\u0161 dalies net XX a. pirmaisiais de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. prad\u017eioje Europ\u0105 sujudin\u0119 Napoleono I karai, kolonijiniai grobimai, Vokietijos suvienijimu baig\u0119si Pr\u016bsijos karai su Danija, Austrija ir Pranc\u016bzija pakeit\u0117 karo pob\u016bd\u012f. Keit\u0117si ir jo vedimo priemon\u0117s bei taktika, kareivi\u0173 fizinis parengimas. Tai diktavo ir k\u016bno kult\u016bros mad\u0105 klubuose, jos viet\u0105 mokyklose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u016bno kult\u016bra mokykloje tur\u0117jo parengti jaun\u0105 \u017emog\u0173 gyvenimo sunkumams, i\u0161mokyti j\u012f kantriai siekti gyvenimo tikslo. Teorinius aukl\u0117jimo pagrindus mokyklose, remdamasis Regbio koled\u017eo rektoriaus Tomo Arnoldo (1795\u20131842) veikla, suformavo ir pagrind\u0117 Vestminsterio abatijos kanauninkas \u010carlzas Kingzlis (Charles Kingsley, 1819\u20131875), krik\u0161\u010dioni\u0161kojo socializmo teoretikas [12]. Jo teorija i\u0161plito ne tik Anglijoje, bet ir visoje Brit\u0173 imperijoje bei daugelyje kit\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Europoje XIX a. susiformavo i\u0161tisos gimnastikos sistemos, plito literat\u016bra \u0161ia tema. Tarp kit\u0173 pa\u017eym\u0117tina Gutso-Mutso knyga \u201eGimnastika jaunimui\u201c (1793 m.), i\u0161versta \u012f nema\u017eai kalb\u0173 ir i\u0161leista daugelyje \u0161ali\u0173. Pla\u010diausiai paplito vokie\u010di\u0173 gimnastikos kryptis, kurios pradininkai buvo Fridrichas Liudvikas Janas ir Ernstas Aizelenas, \u0161ved\u0173 gimnastikos kryptis, kurios pagrindus suformavo Peras Henrikas Lingas (1776\u20131839) ir \u010cekijoje gimusi sakal\u0173 gimnastika, susijusi su Prahos universiteto d\u0117stytoju Miroslavu Tyr\u0161a (1832\u20131884) [13].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u0117tos kurti ir nacionaliniu pagrindu besiremian\u010dios sporto s\u0105jungos. 1903 m. Bazelyje \u012fsteigta tarptautin\u0117 sporto s\u0105junga \u201eMakabi\u201c (\u201eMakabi\u201c sporto klubas Vilniuje \u012fkurtas 1916 m.). \u0160i\u0105 organizacij\u0105 sudar\u0117 \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s sportininkai. Sakal\u0173 sportinis jud\u0117jimas populiariausias buvo slav\u0173 tautose: \u010cekijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje. Prahoje \u012fkurta sakal\u0173 sportin\u0117 organizacija buvo grynai tautin\u0117 ir jos tikslas buvo aukl\u0117ti jaunim\u0105 tauti\u0161kumo, meil\u0117s t\u0117vynei, savitarpio pagalbos dvasia. Pagrindine fizinio lavinimo priemone ji pripa\u017eino masinius gimnastikos pratimus, atliekamus gryname ore pritariant muzikai. 1882 m. \u012fvyko pirmasis sakal\u0173 s\u0105skrydis Prahoje. V\u0117liau jie rengti kas \u0161e\u0161eri metai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XX a. prad\u017eioje \u010dek\u0173 pavyzd\u017eiu sakal\u0173 gimnastikos organizacijas k\u016br\u0117 daugelis slav\u0173 taut\u0173: lenk\u0173, serb\u0173, chorvat\u0173, ukrainie\u010di\u0173, rus\u0173, bulgar\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bet XIX a. II pus\u0117je atsirado ir gimnastikos prie\u0161inink\u0173, imta pasisakyti prie\u0161 jos vienpusi\u0161kum\u0105 ir propaguoti gerokai platesn\u012f fizinio lavinimo supratim\u0105. Teori\u0161kai tai pagrind\u0117 Herbertas Spenseris (1820\u20131903), And\u017eelas Mossaras (1846\u20131910), Piotras Leshaftas (1837\u20131909), \u017dor\u017eas Demenis (1850\u20131917). Pavyzd\u017eiui, P. Leshaftas grie\u017etai kritikavo Rusijos k\u016bno kult\u016br\u0105 ir pasisak\u0117 prie\u0161 vokie\u010di\u0173 bei \u0161ved\u0173 gimnastikos sistemas. Jis neig\u0117 sportini\u0173 var\u017eyb\u0173 ir vie\u0161\u0173 pasirodym\u0173 naud\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iai min\u010diai pritar\u0117 ir Vilniaus periodin\u0117 spauda. 1894 m. \u201eVilenskij vestnik\u201c atpasakojo Peterburge P. Lesthafto skaityt\u0105 paskait\u0105, kurioje jis pabr\u0117\u017e\u0117: \u201e&#8230; m\u016bs\u0173 gimnastika mes vietoje naudos ne\u0161ame tik blog\u012f. Fiziniam lavinimui nustatyt\u0173 form\u0173 n\u0117ra ir neturi b\u016bti. Viskas priklauso nuo individualyb\u0117s ir vaiko temperamento\u201c [14].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo steb\u0117jim\u0173 ir tyrimo rezultatus jis apibendrino veikale \u201eMokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 fizinio lavinimo vadovas\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Miest\u0173 gyvenimo b\u016bdas, intensyvus darbas gamyklose diktavo ir poilsio formas. U\u017edari ir pusiau u\u017edari klubai jau nebepatenkino daugumos miestie\u010di\u0173. Vieni siek\u0117 aktyviau sportuoti, o dauguma tro\u0161ko regini\u0173 po alinan\u010dio darbo. Tai s\u0105lygojo sporto organizacij\u0173 atsiradim\u0105. Jos b\u016bdavo \u012fkuriamos ne tik sportiniais, bet ir religiniais (katalik\u0173, protestant\u0173, jud\u0117j\u0173) pagrindais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Miestuose prad\u0117ta kurti poilsio zonas. Pirmosios tokios \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117s ir parkai prad\u0117ti steigti Anglijoje. Ten filantropai po pamok\u0173 darbinink\u0173 kvartal\u0173 vaikus \u0117m\u0117 ved\u017eioti \u012f \u017eaidim\u0173 aik\u0161teles ir pasivaik\u0161\u010dioti \u012f gamt\u0105. Greitai tai paplito ir kitose \u0161alyse ir ap\u0117m\u0117 ne tik mokinius, bet ir darbinink\u0173 sekmadienines mokyklas. Mezg\u0117si tarptautiniai k\u016bno kult\u016bros m\u0117g\u0117j\u0173 ry\u0161iai. Ir tik Ryt\u0173 Europoje \u0161is jud\u0117jimas plito gerokai v\u0117liau ir l\u0117\u010diau. Kiek gyvesnis Rusijos imperijoje jis buvo tik Suomijoje, Pabaltijyje ir Lenkijoje. Politiniai draudimai, \u017eemesnis gyvenimo lygis stabd\u0117 ir k\u016bno kult\u016bros plitim\u0105. Pasaulyje plito skaut\u0173 (scout \u2013 \u017evalgas) jud\u0117jimas, kuris 1910 m. at\u0117jo \u012f Rusij\u0105. \u0160io jud\u0117jimo prad\u017eia \u2013 1907 m., kai angl\u0173 pulkininkas Robertas Badenas Povelis (Bovden Powell, 1857\u2013 1941) sureng\u0117 pirm\u0105j\u0105 skaut\u0173 stovykl\u0105 Brown Sea saloje (Anglija), kurioje dalyvavo 20 berniuk\u0173. 1908 m. jis i\u0161leido pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105 \u201eSkautyb\u0117 berniukams\u201c apie skautus, j\u0173 ideologij\u0105 ir veiklos b\u016bdus. Skaut\u0173 s\u0105j\u016bdis greit i\u0161plito ir tarp mergai\u010di\u0173. Jais gal\u0117jo tapti 7\u201318 met\u0173 mergait\u0117s ar berniukai. J\u0173 organizacijos veik\u0117 atskirai. Skaut\u0173 organizacijose daug d\u0117mesio skirta fizin\u0117ms pratyboms, turizmui. Nuo 18 m. jaunuoliai tapdavo skautais vy\u010diais ir prakti\u0161kai vadovaudavo jaunesniesiems skautams \u2013 vilkiukams ir pauk\u0161tyt\u0117ms. Suaugusi\u0173j\u0173 skaut\u0173 (nuo 28 m.) veiklos sritis \u2013 pats gyvenimas. \u201eKaip reali ir prakti\u0161ka dorinio aukl\u0117jimo sistema skautizmas buvo stiprus tautinio aukl\u0117jimo veiksnys, kartu kategori\u0161kai neigi\u0105s bet koki\u0105 nacionalizmo ir \u0161ovinizmo aprai\u0161k\u0105. Skautizmas nei\u0161skyr\u0117 n\u0117 vienos religijos, n\u0117 vienos tautos. Skautai niekada nesprend\u0117 dideli\u0173 problem\u0173.\u201c [15]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabartini\u0173 sporto \u0161ak\u0173 ir var\u017eyb\u0173 prad\u017eia<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuolaikini\u0173 sportini\u0173 var\u017eyb\u0173 prad\u017eia siekia XVIII a. Pirmosios sportini\u0173 var\u017eyb\u0173 taisykl\u0117s (arkli\u0173 lenktyni\u0173) sukurtos 1727 m., bokso \u2013 1732 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent XIX a. galima rasti ry\u0161kesnius \u0161iuolaikini\u0173 sporto \u0161ak\u0173 pirm\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173 p\u0117dsakus. Kurtos naujos taisykl\u0117s, vyko pirmosios var\u017eybos. 1839 m. pagal niujorkie\u010dio A. Kartraito taisykles imtas \u017eaisti beisbolas; 1865 m. \u2013 sportinio alpinizmo prad\u017eia; 1884 m. Londone u\u017epatentuotos stalo teniso taisykl\u0117s. Tuo laikotarpiu \u012fkurtos kai kurios iki \u0161iol veikian\u010dios sporto s\u0105jungos, klubai. 1857 m. Londone \u012fkurtas pirmasis alpinist\u0173 klubas; 1861 m. Londone \u2013 pirmasis lauko riedulio klubas; 1881 m. \u2013 tarptautin\u0117 gimnastikos ir 1892 m. \u2013 irklavimo draugijos; 1895 m. \u2013 boulingo ir \u010diuo\u017e\u0117j\u0173 s\u0105jungos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Greta golfo, fechtavimo ir pana\u0161i\u0173 angl\u0173 pavyzd\u017eio klub\u0173, XIX a. I pus\u0117je Europoje, i\u0161skyrus Osman\u0173 ir Rusijos imperijoms priklausan\u010dius kra\u0161tus, i\u0161plito daug klub\u0173, be sporto, tur\u0117jusi\u0173 ir nacionalini\u0173 bruo\u017e\u0173. Tai ypa\u010d pasakytina apie Skandinavijos, Italijos, Vengrijos sportinius klubus. \u0160veicarijoje, Pranc\u016bzijoje, Ispanijoje buvo kuriami nacionalinius \u017eaidimus propaguojantys sporto klubai. Greta u\u017edar\u0173 klub\u0173 am\u017eiaus viduryje spar\u010diai daug\u0117jo atvir\u0173 miestie\u010di\u0173 klub\u0173, skirt\u0173 laisvalaikiui praleisti (alpinizmo ir turizmo, \u010diuo\u017eimo ir fechtavimo, dviratinink\u0173 ir \u0161achmatinink\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. viduryje Anglijoje, greta \u017eaidim\u0173 su kamuoliu, plaukimo, irklavimo, buriavimo, pla\u010diai paplito lengvoji atletika. Atletai \u0117m\u0117 ry\u017etingiau reikalauti oficialiai atskirti m\u0117g\u0117ji\u0161k\u0105j\u012f ir profesional\u0173j\u012f sport\u0105. 1867 m. \u012fstatuose buvo draud\u017eiama fizinio darbo atstovams, atlyginim\u0105 gaunantiems treneriams, taip pat praeityje u\u017e var\u017eybas gavusiems pinigus atletams dalyvauti m\u0117g\u0117j\u0173 var\u017eybose. \u0160io klubo pavyzd\u017eiu ir kit\u0173 sporto \u0161ak\u0173 atstovai \u012fved\u0117 m\u0117g\u0117j\u0173 status\u0105. [16]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 to laikme\u010dio jau \u017einoma daug garsi\u0173 b\u0117gik\u0173, \u0161uolinink\u0173, metik\u0173. Sportin\u0117je istoriografijoje \u017einoma konkreti lengvosios atletikos gimimo diena \u2013 1837 m., kai Regbio koled\u017eo mokiniai sureg\u0117 kroso (apie 2 km distancija) var\u017eybas. Jau 1864 m. \u012fvyko pirmasis oficialus lengvaatle\u010di\u0173 ma\u010das tarp Oksfordo ir Kembrid\u017eo universitet\u0173. Tuomet jau egzistavo daugelis rung\u010di\u0173 (barjerinis 120 ir 200 jard\u0173 nuotoli\u0173 b\u0117gimas), ta\u010diau tik 1886 m. patvirtintos j\u0173 taisykl\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1880 m. Did\u017eiojoje Britanijoje \u012fkurta Nacionalin\u0117 lengvosios atletikos m\u0117g\u0117j\u0173 asociacija, kuriai priklaus\u0117 visos imperijos lengvaatle\u010diai ir buvo patvirtintas m\u0117g\u0117j\u0173 statusas. Lengvoji atletika greitai plito: 1870 m. \u2013 Pranc\u016bzijoje, 1871 m. \u2013 JAV, 1880 m. \u2013 Vokietijoje ir kitur kuriamos pana\u0161ios asociacijos. 1912 m. \u012fkurta Tarptautin\u0117 lengvosios atletikos m\u0117g\u0117j\u0173 federacija. Ypa\u010d populiarus XIX a. tapo dvira\u010di\u0173 sportas. Kai 1817 m. Karolis Draisas suk\u016br\u0117 dvira\u010dio prototip\u0105, \u0161i susisiekimo priemon\u0117 \u0117m\u0117 plisti pasaulyje. Ypa\u010d po to, kai 1885 m. \u0161kotas J. Danlopas \u201eapav\u0117\u201c j\u012f padangomis. \u0160i sporto \u0161aka \u012ftraukta \u012f pirm\u0173j\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 program\u0105. 1896 m. At\u0117nuose \u010dempionu tap\u0119s graikas A. Konstantinidas 87 km distancij\u0105 \u012fveik\u0117 per 3:22.31,0. XIX a. II pus\u0117je \u012f Rusij\u0105 masi\u0161kai \u012fve\u017eti dvira\u010diai i\u0161 Vokietijos, Anglijos, Pranc\u016bzijos. Prasid\u0117jo savoti\u0161kas dvira\u010di\u0173 bumas. Vienos pirm\u0173j\u0173 var\u017eyb\u0173 yra 1896.06.01 minimos dvira\u010di\u0173 lenktyn\u0117s nuo Maskvos iki Peterburgo, kuriose dalyvavo 14 sportinink\u0173 [17]. Jau 1888 m. Maskvoje atidarytas dviratinink\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 klubas. \u0160i sporto \u0161aka buvo populiari Peterburge, Rygoje, Charkove, Jaroslavlyje, Tuloje, Odesoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. II pus\u0117je pasaulyje, i\u0161skyrus Afrik\u0105, jau nebeliko \u0161alies, kurioje nevykt\u0173 kokios nors sporto var\u017eybos. Prasid\u0117jo tarptautiniai susitikimai. Pergal\u0117s sporto aik\u0161tel\u0117se tapo tautinio pasidid\u017eiavimo objektu. Kai kuri\u0173 \u0161ali\u0173 sportininkai \u0117m\u0117 lenkti daugelio sporto \u0161ak\u0173 pradininkus \u2013 Anglijos atletus. Australijoje i\u0161kilo plaukimas, JAV \u2013 lengvoji atletika, boksas, beisbolas, Kanadoje gim\u0117 ledo ritulys ir kt. XIX a. pabaigoje \u2013 XX a. prad\u017eioje pasaulyje \u0117m\u0117 plisti futbolas, krep\u0161inis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmosios oficialios krep\u0161inio rungtyn\u0117s \u012fvyko 1891 m. Springfildo koled\u017ee. \u017daid\u0117 studentai ir d\u0117stytojai. A. Pakulos duomenimis, remiantis krep\u0161inio metra\u0161\u010diais, teigiama, kad pirm\u0173j\u0173 moter\u0173 krep\u0161inio var\u017eyb\u0173 (1893.03.22) tarp Smito koled\u017eo komand\u0173 organizator\u0117 Senda Berandson Abot gim\u0117 Vilniuje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sportininkai \u0117m\u0117 burtis \u012f tarptautines sporto federacijas: 1881 m. \u2013 gimnastai, 1892 m. \u2013 irkluotojai ir \u010diuo\u017e\u0117jai, 1900 m. \u2013 dviratininkai, 1904 m. \u2013 automobilininkai, futbolininkai ir kt.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki Pirmojo pasaulinio karo vis\u0173 populiariausi\u0173 sporto \u0161ak\u0173 atstovai vienaip ar kitaip palaik\u0117 tarptautinius ry\u0161ius. Tai leido prad\u0117ti rengti pasaulio, kontinent\u0173 \u010dempionatus, region\u0173 var\u017eybas. 1889 m. surengtas pasaulio greitojo \u010diuo\u017eimo, 1889 m. \u2013 sunkiosios atletikos, 1904 m. \u2013 imtyni\u0173 \u010dempionatai ir kt. Tais laikais vykusios kai kurios var\u017eybos rengiamos ir dabar. 1877.06.09 Londono spaudoje pasirod\u0117 skelbimas, kvie\u010diantis po m\u0117nesio, liepos 9 d., \u012f teniso turnyr\u0105. Nuo tada Vimbldono turnyras vyksta kasmet.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sportavo ir daugelis to meto inteligent\u0173. Galima pamin\u0117ti Edgar\u0105 Alen\u0105 Po, Volt\u0105 Vitmen\u0105, Ezr\u0105 Paund\u0105, D\u017eozef\u0105 Radjard\u0105 Kipling\u0105, Jud\u017ein\u0105 O\uf02aNil\u0105, Ernest\u0105 Hemingv\u0117j\u0173 ir kt. Daugelyje var\u017eyb\u0173 yra dalyvav\u0119s garsusis romanistas Art\u016bras Konanas Doilis. Jis, beje, 1894.03.23 drauge dar su dviem bendra\u017eygiais atliko tikr\u0105 t\u0173 laik\u0173 sportin\u012f \u017eygdarb\u012f: Alp\u0117se per\u0117jo i\u0161 Davoso \u012f Aroz\u0105 ir \u012fveik\u0117 Furkos per\u0117j\u0105 (2445 m vir\u0161 j\u016bros lygio). XIX a., paskutin\u0117je did\u017ei\u0173j\u0173 geografini\u0173 atradim\u0173 epochoje, alpinizmas da\u017eniau buvo suvokiamas ne kaip sporto \u0161aka, o kaip mokslin\u0117s ekspedicijos. Tarp to meto keliautoj\u0173 po kalnus buvo ir m\u016bs\u0173 \u017eemie\u010di\u0173: Igno Domeikos, Jono \u010cerskio, Konstantino Ario.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aviacijos er\u0105 pasaulyje 1903 m. prad\u0117jo amerikie\u010diai broliai Vilberis ir Orvilis Raitai (Wright). Oreivyst\u0117s tema ra\u0161\u0117 viso pasaulio spauda.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos spaudoje da\u017eniausiai minimos oreivi\u0173 lenktyn\u0117s. Vienas tokios informacijos pavyzd\u017ei\u0173: \u201eSusidar\u0119s lak\u016bn\u0173 b\u016brelis numat\u0117 apskristi svarbiausius Europos miestus. Prasid\u0117jo skridimas i\u0161 Pary\u017eiaus. Pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 u\u017esimu\u0161\u0117 3 lak\u016bnai. I\u0161 30 l\u0117ktuv\u0173 i\u0161 Pary\u017eiaus \u012f Lie\u017e\u0105 (325 km) laimingai atskrido tik 8. Pirmas atskrido Vedar, i\u0161buv\u0119s kelion\u0117je 3 val. 2 min. Toliau skrido \u012f Utrecht\u0105. \u010cia sugai\u0161o 3 d. d\u0117l didelio v\u0117jo. Ketvirt\u0105 dien\u0105 i\u0161skrido \u012f Briusel\u012f. Toliau nutarta skristi \u012f Kili\u0173, o i\u0161 ten \u2013 per j\u016br\u0105 \u012f London\u0105\u201c [18].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. pasaulis susidom\u0117jo kovojusios su turkais u\u017e nepriklausomyb\u0119 ir j\u0105 i\u0161kovojusios Graikijos praeitimi. 1875\u20131881 m. vokie\u010di\u0173 archeologas E. Kurcijus atkas\u0117 senov\u0117s Olimpijos griuv\u0117sius. Naujojoje visuomen\u0117je besiformuojantis sportinis jud\u0117jimas praeityje \u012f\u017evelg\u0117 kompleksini\u0173, jungian\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 sportininkus, var\u017eyb\u0173 pavyzd\u012f. Vienos seniausi\u0173 rengiam\u0173 Europoje kompleksini\u0173 var\u017eyb\u0173 organizuojamos nuo 1850 m. Anglijoje, Ma\u010d Uoenloke. \u0160ios \u017eaidyn\u0117s ypa\u010d klest\u0117jo 1860\u20131870 m. \u012e \u0161\u012f miest\u0105 semtis patyrimo 1890 m. buvo atvyk\u0119s ir \u0161iuolaikini\u0173 olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 atgaivintojas pranc\u016bzas baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863 \u20131937).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sporto u\u017euomazgos Lietuvoje<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e Lietuv\u0105 daugelis sporto \u0161ak\u0173 atkeliavo i\u0161 Vakar\u0173 Europos. Nuo seno Lietuvoje buvo populiarus \u017eirginis sportas. Garsi buvo \u017eemaituk\u0173 veisl\u0117. Ant R\u016bdup\u0117s upelio kranto, Trak\u0117n\u0173 dvaro \u017eirgyne, Ma\u017eojoje Lietuvoje i\u0161 \u017eemaituk\u0173 kumeli\u0173 ir grynakrauj\u0173 angl\u0173 er\u017eil\u0173 i\u0161vesta garsi lenktynini\u0173 \u017eirg\u0173 veisl\u0117, gavusi trak\u0117n\u0173 vard\u0105. Pranc\u016bz\u0173 jojimo mokyklos k\u016br\u0117jai \u0161i\u0105 veisl\u0119 vadina \u201eLa race lithuanienne\u201c (lietuvi\u0161k\u0105ja veisle). Ji paplito ir u\u017e Lietuvos rib\u0173 [19].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. viduryje Plung\u0117s ir Rietavo Oginski\u0173 dvaruose buvo auginami ir \u017eemaituk\u0173 veisl\u0117s arkliai. Vienas toks \u017eemaitukas Pary\u017eiaus tarptautin\u0117je \u017eem\u0117s \u016bkio parodoje 1900 m. \u012fvertintas aukso medaliu [20]. Pasiturintieji jung\u0117si \u012f draugijas ir klubus. Draugijoje \u201eVilenskoje skakovoje ob\u0161\u010destvo\u201c (Vilniaus raiteli\u0173 draugija) buvo apie 100 nari\u0173. Ji organizuodavo daug \u012fvairi\u0173 var\u017eyb\u0173. Nugal\u0117tojams buvo skiriamos pinigin\u0117s premijos, \u012fvair\u016bs prizai. U\u017e arkli\u0173 i\u0161auginim\u0105 dvaro darbininkai ir valstie\u010diai buvo apdovanojami medaliais. Vien 1889 m. premijoms i\u0161leista 5271 sidabro rublis. I\u0161 j\u0173 1245 rb teko 7 prizus i\u0161kovojusiam grafui I. Leduchovskiui [21].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Populiarios Lietuvoje buvo va\u017eny\u010diotoj\u0173 tiek ratais, tiek rog\u0117mis var\u017eybos, kurios i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. Ypa\u010d populiarios, apiman\u010dios platesn\u012f region\u0105, nuo 1863 m. minimos ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose lenktyn\u0117s ant Sart\u0173 e\u017eero. Jos buvo susietos su U\u017egav\u0117n\u0117mis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos arklininkystei, kartu ir \u017eirginiam sportui didel\u0119 \u017eal\u0105 padar\u0117 Pirmasis pasaulinis karas. Ir Rusijos, ir Vokietijos karin\u0117s vald\u017eios mobilizavo did\u017ei\u0105j\u0105 450 t\u016bkst. prie\u0161 kar\u0105 Lietuvoje buvusi\u0173 arkli\u0173 dal\u012f. Kaime liko tik netinkantys karo reikalams arkliai. Vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117 vald\u017eia leido palikti po 1 arkl\u012f 30 marg\u0173 \u017eem\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji \u0161iuolaikinio sporto \u017eidiniai Lietuvoje susiformavo Vokietijos imperijai tuo metu priklausiusioje Ma\u017eojoje Lietuvoje. Pirmenyb\u0117 priklauso irkluotojams. Pirmasis irklavimo klubas \u201eNept\u016bnas\u201c \u012fsteigtas dar 1885 m. Klaip\u0117doje. Tais pa\u010diais metais surengtos ir pirmosios irklavimo akademin\u0117mis valtimis ir baidar\u0117mis var\u017eybos. Klubo nariai patys dar\u0117 valtis, dalyvavo Pr\u016bsijoje organizuojamose regatose. Irklavimo m\u0117g\u0117jai buvo susib\u016br\u0119 \u012f organizacij\u0105 ir \u0160ilut\u0117je. O apskritai seniausia sporto organizacija Lietuvoje laikytina klaip\u0117die\u010di\u0173 \u0161auli\u0173 gildija. Jos nariais da\u017eniausiai tapdavo med\u017eiotojai. Organizacija tur\u0117jo savo aprang\u0105. 1861 m. Klaip\u0117doje \u012fkurta vyr\u0173 gimnastikos s\u0105junga \u201eM\u00e4nner Turn Verein\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmoji vie\u0161a sporto draugija Vilniuje \u012fkurta tik XX a. prad\u017eioje. Tai draugija \u201eSakalas\u201c. Oficialiai ji \u012fregistruota 1906.11.24. Draugija tur\u0117jo garb\u0117s narius, narius r\u0117m\u0117jus (mokestis \u2013 100 rb) ir narius. Pastarieji tur\u0117jo mok\u0117ti 3 rb stojam\u0105j\u012f ir 50 kp m\u0117nesin\u012f mokest\u012f. 1906 m. i\u0161 privataus asmens nupirkti gimnastikos prietaisai, i\u0161nuomota sal\u0117 su r\u016bbine Vilniaus gatv\u0117je. Klubo atidarymo proga Bernardin\u0173 sodo \u017dem\u0117s \u016bkio paviljone \u012fvyko i\u0161kilm\u0117s ir sportinink\u0173 pasirodymai \u2013 laisvieji pratimai, gimnastika su lazdomis. Klubas taip pat kultivavo fechtavim\u0105, imtynes, boks\u0105, dvira\u010di\u0173\u0420sport\u0105. 1907 m. \u017dv\u0117ryne \u012fkurta \u201eSakalo\u201c plaukimo mokykla. Po keleri\u0173 met\u0173 perkelta \u012f didesn\u0119 sal\u0119, tur\u0117jusi\u0105 scen\u0105 ir balkon\u0105 orkestrui. \u010cia taip pat treniravosi Vinogradovo gimnazijos ir lietuvi\u0173 draugijos \u201eR\u016bta\u201c gimnastikos rateliai. 1906 m. \u201eSakalo\u201c klubas tur\u0117jo 273 narius, o 1912 m. j\u0173 suma\u017e\u0117jo iki 238. 1908 m. \u012fkurta irklavimo sekcija, \u012fsirengusi Neryje prieplauk\u0105. 1913 m. sekcija tur\u0117jo 72 narius ir 10 val\u010di\u0173, i\u0161 j\u0173 kelias sportines, \u0161e\u0161iairkl\u0119 turistin\u0119 ir kt. 1912 m. surengta irkluotoj\u0173 i\u0161vyka Nerimi i\u0161 Vilniaus \u012f Kaun\u0105. Vykdavo regatos i\u0161 Verki\u0173 iki Vilniaus centro.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kauno \u201eSakalo\u201c organizacija oficialiai patvirtinta 1906.12.23. Savo veikl\u0105 klubas prad\u0117jo 1907.04.07. Pirmaisiais gyvavimo metais buvo 199, o 1912 m. \u2013 222 nariai. Pratybose dalyvaudavo 10\u201363 \u017emon\u0117s. Bendras gimnastikos treniruo\u010di\u0173 laikas 1912 m. siek\u0117 343 val. Nuo 1909 m. \u201eSakalas\u201c kasmet reng\u0117 2\u20133 gimnast\u0173 pasirodymus. Irklavimo sekcija \u012fkurta 1912 m. 1913.06.08. atidaryta val\u010di\u0173 prieplauka Nemune. I\u0161kilm\u0117se dalyvav\u0119s grafas B. Ti\u0161kevi\u010dius i\u0161 Raudondvario \u0117m\u0117si mecenato vaidmens ir padovanojo kelias valtis. I\u0161 viso \u010dia, kaip ir Vilniuje, j\u0173 tur\u0117ta 10, i\u0161 j\u0173 4 verslin\u0117s. Vien tik sportu klubas, matyt, neb\u016bt\u0173 i\u0161sivert\u0119s, pernelyg ma\u017eai buvo m\u0117g\u0117j\u0173. Tad buvo \u012fsteigtas dramos b\u016brelis, mi\u0161rus choras, mandolinink\u0173 orkestras. 1914 m. kovo 14 d. kilo gaisras. Sudeg\u0117 klubo b\u016bstin\u0117 ir septynios valtys [22].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1907.11.29. Kaune \u012fsteigta Atletikos s\u0105junga. Jos organizatorius ir vadovas \u2013 Rusijos\u2013Japonijos karo dalyvis V. Petrauskas. Jam talkino Miku\u010d\u0117nas, Radavi\u010dius. K\u0119stu\u010dio gatv\u0117je jiems pavyko 12 m. i\u0161sinuomoti patalpas, \u012fsigyti \u012frengini\u0173. S\u0105jungos steig\u0117jas tapo (1909 m.) ir pirmuoju miesto klasikini\u0173 (pranc\u016bzi\u0161k\u0173j\u0173) imtyni\u0173 \u010dempionu. Antrajame \u010dempionate jis v\u0117l tapo nugal\u0117toju, i\u0161 viso kovojo 30 imtyninink\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e Lietuv\u0105 da\u017enai atvykdavo ir garsi\u0173 to meto imtyninink\u0173 \u2013 G. Lurichas, A. Abergas, N. Vachturovas. Vienas i\u0161 gastroliuojan\u010di\u0173 profesional\u0173 \u0160vebas susirung\u0117 su Kauno \u010dempionato antrosios vietos laim\u0117toju \u010cereku ir pralaim\u0117jo. Kitas \u017eymus stipruolis buvo K. Po\u017e\u0117la. 1908 m. Jis atvyko \u012f Peterburg\u0105 ir prad\u0117jo treniruotis garsiame \u201eSanito\u201c klube. Jau 1912 m. jis tapo Rusijos klasikini\u0173 (pranc\u016bzi\u0161k\u0173j\u0173) imtyni\u0173 vidurio svorio (82,5 kg) \u010dempionu. Pasiek\u0119s nema\u017eai pergali\u0173, dalyvavo 1913 m. Pasaulio imtyni\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 \u010dempionate Vokietijoje. Pirmojoje Rusijos olimpiadoje Kijeve jau rungtyniavo tarp sunkiasvori\u0173 ir tenusileido estui M. Kleinui. Pirmojo pasaulinio karo metais trij\u0173 Georgijaus kry\u017ei\u0173 kavalierius po demobilizacijos tapo profesionaliu imtynininku. Tarp stipruoli\u0173 gars\u0117jo ir J. Jankauskas, 1907 m. Pary\u017eiuje stipruoli\u0173 kongreso metu dalyvav\u0119s viso \u017eemyno gali\u016bn\u0173 \u010dempionate ir tap\u0119s jo nugal\u0117toju.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena i\u0161 seniausi\u0173 sporto \u0161ak\u0173 \u2013 futbolas \u2013 oficialiai prad\u0117tas \u017eaisti 1910\u20131911 m., nors daugelis tuo metu tebespard\u0117 savo gamybos kamuolius. Am\u017eininkai prisimena: \u201eDidel\u0119 odin\u0119 bol\u0119 mes, vaikai, pamat\u0117me pirmojo karo pabaigoje. Senojo dvaro vejoje j\u0105 spard\u0117 vokie\u010di\u0173 kareiviai. Tai buvo stebuklas. I\u0161spirdavo vir\u0161 jovar\u0173&#8230;\u201c \u201eMotina man pad\u0117jo susivelti i\u0161 karv\u0117s plauk\u0173 kamuoliuk\u0105. Jis buvo lengvas ir ma\u017eokas, bet basa koja \u017eol\u0117je ar kelio dulk\u0117se j\u012f greit susirasdavom\u201c [23].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaune dar \u012fkurta Kauno sporto draugija \u201eAras\u201c (\u201eOriol\u201c). \u201eI\u0161sira\u0161ydinome i\u0161 Mintaujos sporto organizacijos statut\u0105, paredagavome j\u012f, pritaikydami Kauno gyvenimo s\u0105lygoms ir pateik\u0117me gubernatoriui Veriovkinui tvirtinti. [&#8230;] Taip su dideliais sunkumais gim\u0117 pirmoji Kaune visiems prieinama grynai sportin\u0117 organizacija\u201c [24]. Ji kultivavo sunki\u0105j\u0105 ir lengv\u0105j\u0105 atletik\u0105, imtynes, gimnastik\u0105, buvo futbolo Kaune pradinink\u0117. Dvi draugijos komandos 1911.09.17 tarpusavyje su\u017eaid\u0117 pirm\u0105sias rungtynes Kaune. Vilniuje futbol\u0105 \u017eaid\u0117 3 klubai \u2013 \u201eSakalas\u201c, \u201eAntakalnis\u201c ir \u201e\u017dv\u0117rynas\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmosios kaunie\u010di\u0173 var\u017eybos su vilnie\u010diais 1911 m. baig\u0117si rezultatu 10:5 kaunie\u010di\u0173 naudai. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 liepos m\u0117nes\u012f vykusios rungtyn\u0117s tarp kaunie\u010di\u0173 ir Eitk\u016bn\u0173 (Rytpr\u016bsiai) futbolinink\u0173 yra pirmasis Lietuvos futbolinink\u0173 tarptautinis susitikimas. Eitk\u016bnie\u010diams pralaim\u0117ta 0:3. 1913 m. atsakomosios rungtyn\u0117s vyko Eitk\u016bnuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1879.08.02 Kauno tvirtov\u0117s artilerijos \u0161tabo kapitonas baronas Keleskrauskas i\u0161vyko dvira\u010diu i\u0161 Kauno \u012f Pary\u017ei\u0173 per Karaliau\u010di\u0173, Berlyn\u0105, Hanover\u012f, Briusel\u012f. Rugs\u0117jo 5 d., nuva\u017eiav\u0119s 2500 km, pasiek\u0117 kelion\u0117s tiksl\u0105. Apie tai ra\u0161oma 1885 m. Maskvoje O. Bois Brujevi\u010diaus spaustuv\u0117je i\u0161leistoje Bloko knygoje \u201eDviratis, jo reik\u0161m\u0117 sveikatai ir praktinis panaudojimas\u201c. Manoma, kad barono Keleskrausko dviratis buvo pirmasis Lietuvoje [25].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. pabaigoje Lietuvoje prad\u0117tos kurti dvira\u010di\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 draugijos. Vilniaus dvira\u010di\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 draugija gana aktyviai propagavo nauj\u0105 susisiekimo priemon\u0119. Parengta keletas ekskursinio pasiva\u017ein\u0117jimo mar\u0161rut\u0173, organizuojamos var\u017eybos. Kaip rodo \u201eVilniaus dviratinink\u0173 draugijos ataskaita\u201c, 1895.09.08 Vilniuje, dalyvaujant gubernijos vald\u017eiai, atidarytas miesto dvira\u010di\u0173 trekas. Pirmuoju draugijos nugal\u0117toju tapo F. Zavadskis. 1896 m. prad\u017eioje draugija tur\u0117jo 153 narius. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo 150 t\u016bkst. gyventoj\u0173 ir daugiau kaip 300 dvira\u010di\u0173 [26]. Pirmoji dvira\u010di\u0173 sporto mokykla Kaune prad\u0117jo veikti XX a. prad\u017eioje. J\u0105 \u012fsteig\u0119s Majeris tur\u0117jo 6 dvira\u010dius. I\u0161mokusiems va\u017eiuoti jis nuomodavo dvira\u010dius pasiva\u017ein\u0117ti, imdamas po 15 kp u\u017e pusvaland\u012f [27]. Vienas pirm\u0173j\u0173 Majerio mokini\u0173 buvo jo kaimynas kompozitorius J. Naujalis, kuris, \u012fsigij\u0119s dvirat\u012f, va\u017ein\u0117davo \u012f t\u0117vi\u0161k\u0119 Raudondvaryje. Norintys va\u017ein\u0117ti dvira\u010diais tuomet tur\u0117davo gauti leidim\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f m\u016bs\u0173 laik\u0173 automobilininko teises.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1917 m. lietuvis K. Bulota tapo Talino dvira\u010di\u0173 \u010dempionu [28].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dini\u0173 apie \u0161achmatus pasirodydavo ir oficialiojoje spaudoje. Buvo ra\u0161oma apie 1896 m. liepos m\u0117n. vykus\u012f Niurnbergo tarptautin\u012f turnyr\u0105. Minimos to meto \u0161achmat\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s \u2013 V. Steinicas, E. Laskeris, M. \u010cigorinas ir kt. [29]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vilniaus \u0161achmat\u0173 m\u0117g\u0117jai 1887 m. kovo m\u0117n. kreip\u0117si \u012f Vilniaus generalgubernatori\u0173 pra\u0161ydami leisti \u012fsteigti \u0161achmat\u0173 ratel\u012f. Pra\u0161ym\u0105 pasira\u0161\u0117 33 vilnie\u010diai. Bir\u017eelio 10 d. statutas buvo patvirtintas. Vienas i\u0161 jo \u012fstat\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 bei garb\u0117s nari\u0173 buvo M. \u010cigorinas. 1888\u20131890 m. Vilniaus \u0161achmatininkai \u017eaid\u0117 susira\u0161in\u0117dami su Vorone\u017eo \u0161achmat\u0173 m\u0117g\u0117jais [30]. Jis baig\u0117si vilnie\u010di\u0173 pralaim\u0117jimu. 1912 m. Vilniaus \u0161achmat\u0173 ratelis organizavo visos Rusijos \u0161achmatinink\u0173 suva\u017eiavim\u0105. Jo metu vyko du turnyrai: meistr\u0173 (vadinam\u0173j\u0173 maestro) ir stipriausi\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173. Meistr\u0173 turnyre dalyvavo \u017eym\u016bs to meto \u0161achmatininkai : A. Aliochinas, A. Rubin\u0161teinas, A. Nimcovi\u010dius, O. Ber\u0161teinas, S. Alapinas, G. Salv\u0117, S. Levitskis, G. L\u0117venfi\u0161as ir kt. [31]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar ankstesn\u0117s \u017einios apie \u0161achmatinink\u0173 var\u017eybas i\u0161 Klaip\u0117dos. \u010cia jau 1866 m. vietos \u0161achmat\u0173 m\u0117g\u0117jai susira\u0161in\u0117dami \u017eaid\u0117 su Hanoverio gyventojais, o 1879 m. vyko II Ryt\u0173 Vokietijos \u0161achmat\u0173 s\u0105jungos kongresas bei didelis turnyras, kurio nugal\u0117toju tapo vietinis \u0161achmatininkas A. Kordelis. [32]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo laikotarpiu profesionalusis sportas da\u017enai buvo susij\u0119s su cirku. Ypa\u010d j\u012f m\u0117go sunkiaatle\u010diai, imtynininkai, akrobatai. Gyventojai labai dom\u0117josi klajojan\u010diais cirkais. Vilnie\u010diai, steb\u0117dami Boiko keliaujan\u010dio \u017ev\u0117ryno ir cirko pasirodymus, mat\u0117 fakyrus, \u0161ok\u0117jus, akrobatus, boksininkus&#8230; Tarp \u012fvairi\u0173 rengini\u0173 buvo reklamuojami ir sporto renginiai bei cirkas. Vilniuje gastroliavo Fernando Turnj\u0117 cirko grup\u0117, kuri prad\u0117jo vaidinimus Katedros aik\u0161t\u0117je [33]. Tarp akrobat\u0173 pasi\u017eym\u0117jo V. Janu\u0161auskas, pasivadin\u0119s Kadyro Guliamo slapyvard\u017eiu. 1912 m. Vidurin\u0117je Azijoje jis sureng\u0117 akrobat\u0173 su kupranugariais pasirodym\u0105, gars\u0117jus\u012f cirko arenose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Emancipacijos procesas paliet\u0117 ir sport\u0105. Laikra\u0161\u010dio \u201eVilenskij kurjer \u2013 Na\u0161a kopeika\u201c tvirtinimu, 1912.07.18 Botanikos sode \u012fvyko moter\u0173 imtyni\u0173 \u010dempionatas, kuriame dalyvavo garsi imtyninink\u0117 ponia Znamenskaja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX a. pabaigoje Klaip\u0117dos m\u0117g\u0117j\u0173 burlaiviai pasiekdavo net Anglij\u0105. Sportinio buriavimo pradininkas Klaip\u0117doje buvo J. Masonas. 1869 m. \u010dia \u012fvyko pirmoji Klaip\u0117die\u010di\u0173 buriavimo regata. XX a. prad\u017eioje Tauragnuose pastatyta dvistieb\u0117 burin\u0117 valtis, plaukiojusi Lab\u0117s ir Taro e\u017eeruose. Tada ir prasid\u0117jo buriavimo Did\u017eiojoje Lietuvoje istorija. Bet Pirmasis pasaulinis karas ilgam sustabd\u0117 \u0161io sporto vystym\u0105si Lietuvoje [34].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Organizuoto buriavimo j\u016broje prad\u017eia laikoma 1884.08.30, kai \u012fkurtas pirmasis m\u016bs\u0173 kra\u0161te Klaip\u0117dos buriavimo klubas, oficialiai vadintas \u201eMemeler Segelverein\u201c. Vokietijos kaizeriui lankantis Klaip\u0117dos tvirtov\u0117je, da\u017enai b\u016bdavo rengiamos ir buriavimo var\u017eybos, \u017einios apie kurias patekdavo \u012f spaud\u0105 [35]. Kur\u0161i\u0173 mariose \u017eiem\u0105 buvo rengiamos ledrogi\u0173 var\u017eybos. Pirmosios ledrog\u0117s Klaip\u0117doje sumontuotos 1892 m. \u0160is sportas buvo gana populiarus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Technini\u0173 sporto \u0161ak\u0173 atsiradimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">XX a. pasaulis pasitiko did\u017eiuliais technikos laim\u0117jimais. Technin\u0117 pa\u017eanga spar\u010diai keit\u0117 gyvenim\u0105, o jos pasiekimai tuo metu da\u017eniausiai buvo laikomi sportiniais pasiekimais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svajoni\u0173 vedami \u012f or\u0105 kilo labai skirtingi \u017emon\u0117s: valstietis Klapata, gyven\u0119s netoli \u017daliosios, prie Vilkavi\u0161kio, dvarininkas Nenarta i\u0161 \u0160irvint\u0173 apylinki\u0173 ir daugelis kit\u0173 band\u0117 \u012fgyvendinti savo svajones [36].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1809.01.25 Vilniuje i\u0161 generalgubernatoriaus r\u016bm\u0173 kiemo \u012f or\u0105 pakilo oro balionas su gondola. Jis pakilo vir\u0161 \u017eem\u0173 debes\u0173 ir po keli\u0173 minu\u010di\u0173 nusileido miesto pietvakariuose. Tai pirmasis skrydis Lietuvoje, kur\u012f atliko J. Roberstonas i\u0161 Pary\u017eiaus. Apie kiekvien\u0105 tok\u012f skridim\u0105 prane\u0161davo laikra\u0161\u010diai. \u0160ios informacijos pasiekdavo ir Lietuvos gyventojus, juos pakartodavo Lietuvos spauda. \u201eSpalio 6-j\u0105, sostin\u0117s laikra\u0161\u010di\u0173 \u017einiomis, po daugelio nelaisv\u0173 balion\u0173 pakilim\u0173 laisvai skrido karo \u017einybos balionas\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 1885 m. \u201eVilenskij vestnik\u201c [37].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaizerio armijai okupavus Lietuv\u0105, Kaune, Aleksote, pastatytas angaras diri\u017eabliui, \u017emoni\u0173 vadintas \u201eCepelino namu\u201c. Jo \u012fsp\u016bdingi matmenys (ilgis \u2013 300 m, plotis \u2013 50 m, auk\u0161tis \u2013 40 m) trauk\u0117 gyventoj\u0173 d\u0117mes\u012f. Nuo 1916 m. Lietuvos padang\u0117je nuolat skraid\u0117 diri\u017eabliai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1891 m. vokietis Oto Lilientalis pasigamino pirm\u0105j\u012f sklandytuv\u0105 ir pakilo juo \u012f or\u0105. Beje, po 200 skridim\u0173 vienas i\u0161 j\u0173 1896 m. baig\u0117si tragi\u0161kai. O \u0161tai kaip pirm\u0105j\u012f Rusijos sklandytuv\u0105 lietuvi\u0161koji spauda pristatin\u0117jo savo skaitytojams: \u201ePatsai laivas su visomis prietaisomis sveria apie 200 p\u016bd\u0173, o pakelti jis gali iki vieno t\u016bkstan\u010dio p\u016bd\u0173&#8230; Orlaivis (aeromobilis) pakyla oran ir skrajoja veikiant 32 sparnams\u201c [38].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirm\u0105j\u012f Lietuvos sklandytuv\u0105 1911 m. sumontavo nagingas kaunietis, muzikos instrument\u0173 meistras J. Garalevi\u010dius drauge su poru\u010diku A. Kulvinskiu. Apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f ra\u0161\u0117 1912 m. \u201eVienyb\u0117s\u201c laikra\u0161tis: \u201eKauno priemiestyje \u0160an\u010di\u0173 oficierius Rudnevas dar\u0117 m\u0117ginimus su orlaiviu, i\u0161rastu jo draugo Kulvinskio\u201c. \u0160is dvisparnis aparatas kildavo tik esant 6\u20138 m\/s v\u0117jui, tempiamas u\u017e virv\u0117s. Kaip aitvaras jis ore likdavo priri\u0161tas prie \u017eem\u0117s ir buvo valdomas prie sparn\u0173 gal\u0173 priri\u0161tomis virvel\u0117mis nuo \u017eem\u0117s reguliuojant lygsvar\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jaunimo spauda apra\u0161\u0117 ir oreivyst\u0117s \u017eygius Lietuvoje. Pavyzd\u017eiui, \u201eKelion\u0117 orlaiviu po Lietuv\u0105\u201c [39]. 1913 m. lak\u016bnas Utkinas atsigabeno traukiniu \u012f Kaun\u0105 l\u0117ktuv\u0105 ir sureng\u0117 parodomuosius skryd\u017eius. Tai pirmieji l\u0117ktuvo skryd\u017eiai Lietuvoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1911 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Vilniuje \u012fkurta oreivi\u0173, pirm\u0173j\u0173 aviatori\u0173, draugija-mokykla. \u201eAu\u0161ra\u201c 1911 m. ra\u0161\u0117: \u201e\u0160iomis dienomis gubernatorius leido lakstytojui \u0160arskiui inkurti Vilniuje lakstymo po or\u0105 mokykl\u0105 ir tam tikr\u0105 draugij\u0105. Draugija tikisi dar \u0161iemet \u012fsitaisyti bent 2 lakstymo ma\u0161inas\u201c [40]. 1912 m. \u201eLietuvos \u017einios\u201c prane\u0161\u0117, ko gero, apie pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 lak\u016bno nelaiming\u0105 atsitikim\u0105. \u201ePirmasis Lietuvos lakstytojas S. Vilkaitis neseniai Amerikoje nukrito belakiodamas su savo orlaiviu. Orlaivis sudu\u017eo skeveldrosna, bet Vilkaitis liko gyvas\u201c. Nelaim\u0117s buvo da\u017enos ir grei\u010diau pastebimos spaudoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmasis Lietuvoje \u012f or\u0105 savo gamybos \u201egarl\u0117kiu\u201c pakilo A. Gri\u0161kevi\u010dius (1809\u20131863), 1843\u20131850 m. suk\u016br\u0119s kelet\u0105 skraidymo aparato projekt\u0173, o 1855\u20131862 m. pats juos gamin\u0119s ir band\u0119s. \u0160tai kaip skryd\u012f apra\u0161\u0117 jo am\u017eininkas J. Talko Hryncevi\u010dius: \u201eGubernatoriui \u012fva\u017eiuojant \u012f vien\u0105 apskrities miest\u0105, nor\u0117jo jam padaryti siurpriz\u0105, bet, deja, taip nelaimingai skrido, kad pasibaid\u0119 arkliai prad\u0117jo ne\u0161ti gubernatori\u0173, o i\u0161rad\u0117jas, krisdamas drauge su balionu, nusilau\u017e\u0117 koj\u0105\u201c [41].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmojo pasaulinio karo i\u0161vakar\u0117se buvo planuojami skridimai per Atlanto vandenyn\u0105 bei aplink pasaul\u012f. Amerikie\u010diai \u0161iems tikslams skyr\u0117 80 ir 150 t\u016bkst. doleri\u0173 prizus. Antrojo skridimo organizavimo klausimu \u012f Rusij\u0105 buvo atvyk\u0119s Amerikos skraiduoli\u0173 po or\u0105 pirmininkas Frukmanas [42]. Savoti\u0161kai aviacijos pasiekimus apib\u016bdino Vilniaus kari\u0173 laikra\u0161tis: 1896 m. pasaulyje tebuvo 1 aviacijos auka, 1909 \u2013 jau 3, 1910\u201330, 1911\u201378 aukos [43].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau dauguma \u017einu\u010di\u0173 apie aviacij\u0105 lie\u010dia ne sportin\u0119, o technin\u0119 pus\u0119. Tarp nedaugelio sportinius rezultatus fiksuojan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 yra \u017einut\u0117 laikra\u0161tyje \u201eVilenskij kurjer \u2013 Na\u0161a kopeika\u201c. Joje prane\u0161ama, kad 1912 m. aviatorius Lagenj\u0117 pasiek\u0117 pasaulio auk\u0161\u010dio rekord\u0105 \u2013 pakilo \u012f 5600 m auk\u0161t\u012f. Lietuvi\u0161koji spauda ra\u0161\u0117 ir apie v\u0117lesnius pasiekimus: \u201eAuk\u0161\u010diausiai i\u0161kilo lakstytuvu vokietis Lien Nekogel, b\u016btent 6,300 m per 15 minu\u010di\u0173. Pirmiau lakstyme pirmenyb\u0119 tur\u0117jo Pranc\u016bzija, dabar ta garb\u0117 tenka Vokietijai\u201c [44].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors \u0161iuolaikinio para\u0161iuto k\u016br\u0117jas G. Kotelnikovas j\u012f pirm\u0105 kart\u0105 pademonstravo tik 1911 m., bet para\u0161iutas buvo i\u0161bandytas ir \u0161\u012f vard\u0105 gavo dar XVIII a. pabaigoje. 1885 m. b\u016btent para\u0161iutas i\u0161gelb\u0117jo pranc\u016bz\u0173 oreivio Blan\u0161aro gyvyb\u0119, kai skryd\u017eio metu sprogo jo oro balionas. Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje su para\u0161iutu i\u0161 oro baliono \u0161oko oreivis S. Drevnickis 1891 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be aviacijos, Lietuvos spauda daugiau d\u0117mesio skyr\u0117 automobilizmui. \u0160tai 1912 m. \u201eVilenskij kurjer \u2013 Na\u0161a kopeika\u201c pateikia bir\u017eelio m\u0117n. \u017ditomyre vykusi\u0173 automobili\u0173 lenktyni\u0173 apra\u0161ym\u0105. Var\u017eybose automobilininkai, kuri\u0173 pasi\u017ei\u016br\u0117ti buvo susirink\u0119s visas miestas, i\u0161vyst\u0117 net 30\u201340 km\/h greit\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirm\u0105sias pasaulyje automobili\u0173 lenktynes organizavo \u017eurnalo \u201ePti \u017eurnal\u201c redaktorius Pjeras \u017dirafas 1894.07.22. Prasid\u0117jo automobili\u0173 lenktyni\u0173 era. Spauda ra\u0161\u0117 apie \u201ePeterburge prasid\u0117jusias lenktynes automobiliais (dujomis varomais ve\u017eimais) i\u0161 Peterburgo \u012f Sevastopol\u012f. Automobiliai va\u017eiuoja vidutini\u0161kai po 50 varst\u0173 \u012f valand\u0105. Dalyvauja lenktyn\u0117se 57 automobiliai\u201c [45].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmasis automobilis Vilniuje pasirod\u0117 dar XIX a. pabaigoje. V\u0117liau, 1900 m., penkiaviet\u0119 su 3,5 AG varikliu ma\u0161in\u0105 u\u017e 4500 marki\u0173 Vokietijoje \u012fsigijo pasiturintis Klaip\u0117dos tarnautojas D. Netbaumas [46].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po Pirmojo pasaulinio karo suirut\u0117s ir nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 atgimusi Lietuvos Respublika jau visai kitomis s\u0105lygomis t\u0119s\u0117 k\u016bno kult\u016bros s\u0105j\u016bd\u012f, lygiavosi \u012f kitas Europos \u0161alis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Med\u017eiaga paimta i\u0161 \u201eLietuvos k\u016bno kult\u016bros ir sporto istorijos\u201c (Vilnius, 1996)<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Senov\u0117s balt\u0173 k\u016bno kult\u016bra susijusi su to meto \u017emoni\u0173 buitimi, gyvenimo s\u0105lygomis, t. y. pirmiausia su \u017evejyba ir med\u017eiokle. I\u0161 kartos \u012f kart\u0105 seneliai ir t\u0117vai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumed\u017eioti \u017ev\u0117r\u012f ar atremti prie\u0161\u0105. Fiziniai pratimai, \u017eaidimai ir \u0161okiai \u017emogui tarnavo kaip priemon\u0117 pails\u0117ti, atsipalaiduoti, i\u0161reik\u0161ti save.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":682,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[18],"tags":[130,234],"autorius":[],"class_list":["post-719","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-2","tag-lietuva","tag-sportas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/719","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=719"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/719\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":722,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/719\/revisions\/722"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/682"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=719"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=719"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=719"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=719"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}