{"id":728,"date":"2016-05-12T20:05:16","date_gmt":"2016-05-12T17:05:16","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=728"},"modified":"2016-05-12T20:05:32","modified_gmt":"2016-05-12T17:05:32","slug":"kas-buvo-jezus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kas-buvo-jezus\/","title":{"rendered":"Kas buvo J\u0117zus?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Nik\u0117jos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas (325 m.) \u012ftvirtina bendr\u0105 visos ortodoksin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s tik\u0117jim\u0105, kad Kristus buvo ir tikras Dievas, ir tikras \u017emogus. Visi klaidamoksliai, kalb\u0117dami apie Krist\u0173, atmeta arba vien\u0105, arba antra i\u0161 \u0161i\u0173 aspekt\u0173. \u0160iame straipsnyje parodoma, kad J\u0117zus buvo tikras \u017emogus, kad jis skelb\u0117 save Dievu ir kad tokiam parei\u0161kimui paremti jis pateik\u0117 \u012frodym\u0173 daugiau, negu reikia.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dmogi\u0161kumas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai vieni tvirtina, kad J\u0117zus buv\u0119s tiktai \u017emogus, kiti sako, kad jis tik pasirod\u0119s \u017emogi\u0161ku pavidalu. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, teigia pastarieji, jis buv\u0119s lyg \u0161m\u0117kla, bek\u016bnis vaiduoklis \u2013 absoliuti dvasia, sukelianti k\u016bni\u0161kos regimyb\u0117s iliuzij\u0105. \u0160itoks mokymas vadinamas doketizmu. Jei jis teisingas, tuomet J\u0117zus nebuvo gundomas kaip mes ir negal\u0117jo numirti, nes dvasia negali b\u016bti gundoma kaip k\u016bni\u0161ka b\u016btyb\u0117 ir nemir\u0161ta. Tai rei\u0161kia, kad jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebuvo \u201evienas i\u0161 m\u016bs\u0173\u201c, tod\u0117l ir negali b\u016bti m\u016bs\u0173 Atpirk\u0117jas, u\u017emok\u0117j\u0119s u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes. Be to, ir jo prisik\u0117limas buvo ne kas kita kaip sugr\u012f\u017eimas \u012f pirmin\u0119 nat\u016brali\u0105 b\u016bsen\u0105, neturin\u010di\u0105 jokios \u012ftakos m\u016bs\u0173 atei\u010diai. Pasak \u0161io mokymo, Kristaus koja niekada n\u0117ra lietusi m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117s, tad b\u016btina \u012frodyti, kad J\u0117zus buvo visi\u0161kai \u017emogi\u0161kas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Gyvenimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus patyr\u0117 visus normalius \u017emogaus vystymosi procesus. Jis buvo prad\u0117tas savo motinos k\u016bne per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 (Mt 1,18. 20; Lk 1,34\u201335). J\u012f pagimd\u0117 moteris, kuri j\u012f normaliai i\u0161ne\u0161iojo (Lk 2,6). Jis augo kaip normalus berniukas, brendo k\u016bni\u0161kai ir dvasi\u0161kai (Lk 2,40\u201352).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Jausmai<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zaus poreikiai parod\u0117 vis\u0105 \u017emogui b\u016bding\u0105 charakter\u012f. Jis jaut\u0117 alk\u012f (Mt 4,2), tro\u0161kul\u012f (Jn 19,28), pavargdavo (Mk 4,38), \u2013 kaip ir visi. Rod\u0117 emocijas: r\u016bpinosi (Mt 26,38), steb\u0117josi (Mk 6,6), pyko ir b\u016bdavo susikrimt\u0119s (3,5) arba u\u017ejausdavo (1,41). Jis buvo gundomas, bet nepasidav\u0117 (Mt 4,1\u201311; Mk 1,12\u201313; Lk 4,1\u201313; \u017dyd 2,18; 4,15). Trumpiausia eilut\u0117 Biblijoje \u012frodo vis\u0105 jo vidinio \u017emogi\u0161kumo gyl\u012f: <em>\u201eJ\u0117zus pravirko\u201c<\/em> (Jn 11,35).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Mirtis<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievi\u0161kai prigim\u010diai n\u0117ra nieko svetimesnio kaip mirtis. Visgi J\u0117zus numir\u0117 \u017emogi\u0161ka mirtimi, kuri\u0105 paliudija daugyb\u0117 asmen\u0173, tarp j\u0173 Jonas, nedidel\u0117 Krist\u0173 atlyd\u0117jusi\u0173 moter\u0173 grupel\u0117 ir visa susirinkusi minia (Lk 23,47\u201349). Jo mirt\u012f patvirtina ir Romos kareiviai (Jn 19,32\u201334). Jis buvo palaidotas pagal visus to meto papro\u010dius ir paguldytas kape (38\u201341). Taigi \u017emogi\u0161kiau ir b\u016bti negali!<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievi\u0161kumas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus daug kart\u0173 parei\u0161k\u0117 es\u0105s Dievas. Panagrin\u0117kime \u0161iuos jo parei\u0161kimus bei \u012frodymus, pateiktus jo paties.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Kuo J\u0117zus tvirtino es\u0105s?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Jis tvirtino es\u0105s Jahv\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jahv\u0117 yra ypatingas vardas, juo Dievas vadino pats save. Hebraj\u0173 Senajame Testamente jis u\u017era\u0161ytas tiesiog keturiomis raid\u0117mis (JHWH) ir \u017eyd\u0173 buvo laikomas tokiu \u0161ventu, kad pamaldus \u017eydas jo net netardavo. Tie, kuriems reikdavo j\u012f u\u017era\u0161yti, prival\u0117davo pirmiausiai atlikti tam tikras apeigas. Tai vardas, kur\u012f Dievas aprei\u0161k\u0117 Mozei: \u201eA\u0160 ESU, KURIS ESU\u201c (I\u0161 3,14). \u0160io vardo reik\u0161m\u0117 susijusi su Dievo egzistencija. Tuo tarpu kai kitais Dievo vardais vadinami ir \u017emon\u0117s (Adonajus , Pr 18,12, liet. k. \u010dia ver\u010diama \u201evie\u0161pats\u201c), ir stabai (Elohimas, \u012est 6,14, liet. \u201edievai\u201c), Jahv\u0117 vartojamas tik vieninteliam ir tikrajam Dievui pavadinti. Niekas kitas negal\u0117jo b\u016bti garbinamas, niekam kitam nebuvo galima tarnauti (I\u0161 20,5) ir niekam negal\u0117jo atitekti jo vardas bei jo garb\u0117. Izaijas ra\u0161\u0117: \u201eVie\u0161pats [hebr. Jahv\u0117] sako: A\u0161 esu pirmasis ir paskutinysis, be man\u0119s n\u0117ra Dievo\u201c (Iz 44,6). Kitoje vietoje: \u201eA\u0161 esu Vie\u0161pats [Jahv\u0117] \u2013 tai mano vardas. A\u0161 neduosiu savo garb\u0117s kitam ir savo \u0161lov\u0117s stabams\u201c (Iz 42,8).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l nenuostabu, kad \u017eydai pak\u0117l\u0117 prie\u0161 J\u0117z\u0173 akmen\u012f ir apkaltino pikt\u017eod\u017eiavimu, kai \u0161is tvirtino es\u0105s Jahv\u0117. J\u0117zus sak\u0117: \u201eA\u0161 \u2013 gerasis ganytojas\u201c (Jn 10,11), \u2013 Senajame Testamente para\u0161yta: \u201eVie\u0161pats yra mano ganytojas\u201c (Ps 23,1). J\u0117zus tvirtino es\u0105s vis\u0173 \u017emoni\u0173 teis\u0117jas (Mt 25,31 ir toliau; Jn 5,27 ir toliau), \u2013 prana\u0161as Joelis cituoja Jahv\u0119 \u0161tai kaip: \u201eTen A\u0161 teisiu visas tautas\u201c (Jl 3,12). J\u0117zus meld\u0117si: \u201eDabar tu, T\u0117ve, pa\u0161lovink mane pas save ta \u0161love, kuri\u0105 esu pas tave tur\u0117j\u0119s dar prie\u0161 atsirandant pasauliui\u201c (Jn 17,5). Jahv\u0117 Senajame Testamente sako: \u201eA\u0161 neduosiu savo garb\u0117s kitam\u201c (Iz 42,8). Taip pat J\u0117zus save vadina \u201ejaunikiu\u201c (Mt 25,1), o Senajame Testamente \u0161itaip apib\u016bdinamas Jahv\u0117 (Iz 62,5; Oz 2,16). Prisik\u0117l\u0119s Kristus sako: \u201eA\u0161 esu Pirmasis ir Paskutinysis\u201c (Apr 1,17) \u2013 Izaijo 42, 8 b\u016btent \u0161iais \u017eod\u017eiais save apib\u016bdina Jahv\u0117. Psalmininkas ai\u0161kina: \u201eVie\u0161pats yra mano \u0161viesa\u201c (Ps 27,1), J\u0117zus sako: \u201eA\u0161 \u2013 pasaulio \u0161viesa\u201c (Jn 8,12). Ko gero, stipriausias J\u0117zaus parei\u0161kimas, jog jis es\u0105s Jahv\u0117, yra Jono 8,58, kur pasakyta: \u201ePirmiau, negu gim\u0117 Abraomas, A\u0160 ESU!\u201c \u0160itaip teigdamas, J\u0117zus ne tik patvirtina savo egzistavim\u0105 prie\u0161 Abraom\u0105, bet ir tapatinasi su \u201eA\u0160 ESU\u201c i\u0161 I\u0161 3,14. \u017dydai J\u0117zaus laikais t\u0105 reik\u0161m\u0119 suprato puikiai ir tod\u0117l grieb\u0117si akmen\u0173, nor\u0117dami j\u012f u\u017e pikt\u017eod\u017eiavim\u0105 u\u017emu\u0161ti (Jn 8,58\u201359; 10,31\u201333). Tokia pat pretenzija keliama ir Morkaus 14,62 bei Jono 18,5\u20136.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">______________________________________________________<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">J\u0117zaus parei\u0161kim\u0173 apibendrinimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skelb\u0117 save Jahve (Jn 8,58)<br \/>\nSkelb\u0117 save lyg\u0173 su Dievu (Jn 5,18)<br \/>\nSkelb\u0117 save Mesiju (Mk 14,61\u201364)<br \/>\nSkelb\u0117 save vert\u0105 garbinti (Mt 28,17)<br \/>\nSkelb\u0117 save turint Dievo autoritet\u0105 (Mt 28,18)<br \/>\nSkelb\u0117 save tuo, kieno vardu galima melstis (Jn 14,13\u201314)<br \/>\n______________________________________________________<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Skelb\u0117 save lyg\u0173 su Dievu<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jis lygino save su Dievu ir kitokia prasme. Jis priskyr\u0117 sau ne tik dievyst\u0117s titulus, bet ir Dievo privilegijas. Vienam paralitikui jis tar\u0117: \u201eS\u016bnau, tau atleid\u017eiamos nuod\u0117m\u0117s!\u201c (Mk 2,5 ir toliau). Ra\u0161to ai\u0161kintojai paprie\u0161taravo teisingai: \u201eKas gali atleisti nuod\u0117mes, jei ne vienas Dievas?!\u201c J\u0117zus i\u0161gyd\u0117 paralitik\u0105 nor\u0117damas \u012frodyti, kad \u0161is jo parei\u0161kimas n\u0117ra tu\u0161\u010dios pagyros. Vis\u0173 akivaizdoje jis \u012frod\u0117, kad tai, k\u0105 pasak\u0117 apie nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105, yra tiesa.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita jo prisiskirta privilegija buvo galia prikelti numirusius ir teisti: \u201eI\u0161 ties\u0173, i\u0161 ties\u0173 sakau jums: ateis valanda, \u2013 ir dabar jau yra, \u2013 kada mirusieji i\u0161girs Dievo S\u016bnaus bals\u0105, ir kurie i\u0161girs, tie atgis&#8230; Kurie dar\u0117 gera, prisikels gyventi, kurie dar\u0117 bloga, prisikels stoti \u012f teism\u0105\u201c (Jn 5,25. 29). Jis paneig\u0117 visus abejojimus d\u0117l savo galios: \u201eKaip t\u0117vas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir S\u016bnus gr\u0105\u017eina gyvyb\u0119 kam tik panor\u0117j\u0119s\u201c (Jn 5,21). O Senasis Testamentas ai\u0161kiai moko, kad tik Dievas suteikia gyvyb\u0119 (1 Sam 2,6; \u012est 32,39), tik Dievas prikelia numirusius (1 Sam 2,6; Ps 49,15) ir tik Dievas yra vienintelis teis\u0117jas (Jl 3,2; \u012est 32,35). J\u0117zus dr\u0105siai prisiskiria tai, kas priklauso vien Dievui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus parei\u0161k\u0117, kad jis turi b\u016bti garbinamas kaip Dievas. Jis nor\u0117jo, \u201ekad visi gerbt\u0173 S\u016bn\u0173, kaip gerbia T\u0117v\u0105. Kas negerbia S\u016bnaus, tas negerbia j\u012f siuntusio T\u0117vo\u201c (Jn 5,23). Besiklausantys \u017eydai \u017einojo, kad niekas neturi teis\u0117s tvirtinti es\u0105s lygus su Dievu, ir \u201eie\u0161kojo progos j\u012f nu\u017eudyti\u201c (5,18).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skelb\u0117 save Mesiju\u2013Dievu<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senasis Testamentas vienareik\u0161mi\u0161kai moko, kad ateisiantis ir Izrael\u012f i\u0161laisvinsiantis Mesijas bus pats Dievas. J\u0117zus, skelb\u0119s save Mesiju, drauge sutapatina save su Dievu. Pavyzd\u017eiui, Izaijas (9,6) Mesij\u0105 vadina \u201eGalinguoju Dievu, Am\u017einuoju T\u0117vu\u201c. Psalmininkas apie Mesij\u0105 ra\u0161o: \u201eTavo sostas, o Dieve, stov\u0117s per am\u017eius\u201c (Ps 45,6; plg. \u017dyd 1,8). 110 psalm\u0117je pateiktas pokalbis tarp T\u0117vo ir S\u016bnaus: \u201eVie\u0161pats [hebr. Jahv\u0117] tar\u0117 mano Vie\u0161pa\u010diui: s\u0117skis mano de\u0161in\u0117je\u201c. Mato 22,43\u201344 para\u0161yta, jog \u0161i\u0105 teksto viet\u0105 J\u0117zus pritaiko sau. Did\u017eiojoje mesijin\u0117je prana\u0161yst\u0117je Danieliaus 7 \u017dmogaus S\u016bnus vadinamas \u201eAm\u017einuoju\u201c (22 eil.). Tame pa\u010diame skyriuje Dievas T\u0117vas \u0161iuo \u017eod\u017eiu pavadinamas dar por\u0105 kart\u0173 (9,13 eil.). Visos savo tarnyst\u0117s metu, kalb\u0117damas apie save, J\u0117zus da\u017eniau vartojo vard\u0105 \u201e\u017dmogaus S\u016bnus\u201c, drauge ai\u0161kiai apeliuodamas \u012f min\u0117t\u0105j\u0105 eilut\u0119 i\u0161 Danieliaus. J\u0105 citavo apklausiamas vyriausiojo kunigo prie\u0161 auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f teism\u0105: \u201eTuomet vyriausiasis kunigas v\u0117l j\u012f klaus\u0117: \u2018Ar tu esi Mesijas, \u0160lovingojo S\u016bnus?\u2019 J\u0117zus jam atsak\u0117: \u2018Taip, A\u0160 ESU. Ir j\u016bs dar pamatysite \u017dmogaus S\u016bn\u0173, s\u0117dint\u012f Visagalio de\u0161in\u0117je ir ateinant\u012f dangaus debesyse.\u2019 Tada vyriausiasis kunigas persipl\u0117\u0161\u0117 drabu\u017eius \u0161aukdamas: \u2018Kam dar mums liudytojai? Gird\u0117jote pikt\u017eod\u017eiavim\u0105\u2019\u201c (Mk 14,61\u201364). Nebuvo joki\u0173 abejoni\u0173: tvirtindamas es\u0105s Mesijas, J\u0117zus skelb\u0117 save ir Dievu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">___________________________________________________________________________<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">K\u0105 rei\u0161kia Mesijas?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis \u201emesijas\u201c kil\u0119s i\u0161 hebraj\u0173 kalbos ir rei\u0161kia \u201epateptasis\u201c. Bendr\u0105ja prasme \u0161iuo \u017eod\u017eiu vadinamas Persijos karalius Kiras (Iz 45, 1); taip pat Izraelio karalius (1 Sam 26, 11). Po Dovydo mirties Izraelis prad\u0117jo dairytis karaliaus, atitinkan\u010dio 2 Sam 7, 12\u201316 duot\u0105 pa\u017ead\u0105. Bet apie b\u016bsim\u0105j\u012f i\u0161ganytoj\u0105\u2013prana\u0161\u0105\u2013karali\u0173 jau i\u0161prana\u0161auta Pr 3, 15 bei \u012est 18. Daugyb\u0117 Biblijos eilu\u010di\u0173 apra\u0161o b\u016bsim\u0105j\u012f karali\u0173. Jis bus i\u0161 Dovydo gimin\u0117s (Jer 33), gims Betliejuje (Mch 5, 2), gydys akluosius, i\u0161laisvins belaisvius, skelbs Evangelij\u0105 (Iz 61, 1). Jo karalyst\u0117 apra\u0161yta Zacharijo kn. 9 ir 12 skyriuose. Laikotarpiu tarp Senojo ir Naujojo Testament\u0173 para\u0161ymo susiformavo du Mesijo \u012fvaizd\u017eiai: vienas politinis, kitas dvasinis. Buvo tikimasi, kad abu \u012fvaizd\u017eiai \u012fsik\u016bnys viename asmenyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">___________________________________________________________________________<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pri\u0117m\u0117 pagarb\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senasis Testamentas draud\u017eia garbinti k\u0105 nors kita, i\u0161skyrus Diev\u0105 (I\u0161 20,1\u20135; \u012est 5,6\u20139). Naujasis Testamentas tam pritaria; jis sako, kad \u017emon\u0117s (Apd 14,15) ir angelai (Apr 22,8\u20139) atsisak\u0117 pagarbinimo. Ta\u010diau J\u0117zus daugybe atvej\u0173 pagarb\u0105 priima. \u0160tai raupsuotasis parpuol\u0117 prie\u0161 j\u012f ant \u017eem\u0117s (Mt 8,2), j\u012f pagarbino vyresnysis (Mt 9,18). Audrai nurimus \u201etie, kurie buvo valtyje, pagarbino j\u012f sakydami: \u2018Tikrai tu Dievo S\u016bnus!\u2019\u201c (Mt 14,33). Moteris kanaaniet\u0117 (Mt 15,25), Jok\u016bbo ir Jono motina (Mt 20,20), aps\u0117stasis gerazietis (Mk 5,6) \u2013 visi jie garbino J\u0117z\u0173 nesudraud\u017eiami n\u0117 vienu vieninteliu \u017eod\u017eiu (plg. Apr 22,8\u20139). Buv\u0119s neregys sak\u0117: \u201eTikiu, Vie\u0161patie! \u2013 ir parpuol\u0119s pagarbino j\u012f\u201c (Jn 9,38). Lygiai taip pat kartais J\u0117zus b\u016bdavo ir \u0161lovinamas: Tomas, paliet\u0119s Kristaus \u017eaizdas, su\u0161uko: \u201eMano Vie\u0161pats ir mano Dievas!\u201c (20,28). Tokius dalykus toleruoti gal\u0117jo tik tas, kuris pats save laik\u0117 Dievu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Skelb\u0117si tur\u012fs Dievo autoritet\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo \u017eod\u017eius J\u0117zus prilygino Dievo \u017eod\u017eiams. Daug kart\u0173 kartojo: \u201eJ\u016bs esate gird\u0117j\u0119, kad prot\u0117viams buvo pasakyta&#8230; O a\u0161 jums sakau&#8230;\u201c (Mt 5,21\u201322). \u201eMan duota visa vald\u017eia danguje ir \u017eem\u0117je. Tad eikite ir padarykie mano mokiniais vis\u0173 taut\u0173 \u017emones\u201c (Mt 28,18\u201319). Dievas dav\u0117 Mozei de\u0161imt \u012fsakym\u0173, o J\u0117zus sak\u0117: \u201eA\u0161 jums duodu nauj\u0105 \u012fsakym\u0105, kad j\u016bs vienas kit\u0105 myl\u0117tum\u0117te\u201c (Jn 13,34). Jis tvirtino: \u201eKol dangus ir \u017eem\u0117 nepraeis, n\u0117 viena raidel\u0117 ir n\u0117 vienas br\u016bk\u0161nelis nei\u0161nyks i\u0161 \u012estatymo\u201c (Mt 5,18); v\u0117liau tai jis pasak\u0117 apie savo \u017eod\u017eius: \u201eDangus ir \u017eem\u0117 praeis, o mano \u017eod\u017eiai nepraeis\u201c (Mt 24,35). O t\u0105, kuris J\u0117z\u0173 niekina ir jo \u017eod\u017ei\u0173 nepriima, \u201epats \u017eodis, kur\u012f a\u0161 kalb\u0117jau, nuteis j\u012f paskutini\u0105j\u0105 dien\u0105\u201c (Jn 12,48). N\u0117ra joki\u0173 abejoni\u0173, kad J\u0117zus savo \u017eod\u017eiams teik\u0117 toki\u0105 pat reik\u0161m\u0119 kaip ir Senajame Testamente u\u017era\u0161ytiems Dievo \u017eod\u017eiams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skelb\u0117 save tuo, kieno vardu galima melstis<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus reikalavo, kad \u017emon\u0117s ne tik j\u012f garbint\u0173, j\u012f tik\u0117t\u0173 ir laikyt\u0173si jo nurodym\u0173, bet ir jo vardu melst\u0173si. \u201eIr ko tik pra\u0161ysite d\u0117l mano vardo, tai padarysiu\u201c (Jn 14,13). \u201eJei ko pra\u0161ysite mano vardu, a\u0161 padarysiu\u201c (Jn 14,14). \u201eJei pasiliksite manyje ir mano \u017eod\u017eiai pasiliks jumyse, \u2013 j\u016bs pra\u0161ysite, ko tik nor\u0117site, ir bus jums suteikta\u201c (Jn 15,7). J\u0117zus netgi ai\u0161kiai pasak\u0117: \u201eNiekas nenueina pas T\u0117v\u0105 kitaip, kaip tik per mane\u201c (Jn 14,6). Atsiliepdami \u012f tai, mokiniai meld\u0117si ne tik J\u0117zaus vardu (1 Kor 5,4), bet ir pa\u010diam Kristui (Apd 7,59). \u017dinoma, J\u0117zaus tikslas buvo, kad meld\u017eiantis jo vardo b\u016bt\u0173 \u0161aukiamasi ne tik greta Dievo, bet ir kaip Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160itaip \u012fvairiais b\u016bdais J\u0117zus skelb\u0117 save Dievu. Jis skelb\u0117 savo lygyb\u0119 su Dievu privilegij\u0173, garb\u0117s, \u0161lovinimo bei autoriteto at\u017evilgiu. Prisiskirdamas tiesas apie Jahv\u0119 ir tvirtindamas es\u0105s pa\u017ead\u0117tasis Mesijas, jis skelb\u0117 save Senojo Testamento Jahve. Galiausiai jis pasivadino vieninteliu keliu, vedan\u010diu maldoje prie Dievo ir reikalavo melstis jam kaip Dievui. Tuos dalykus ma\u010diusi\u0173 ir gird\u0117jusi\u0173 \u017eyd\u0173 reakcija rodo, kad jie visa tai suprato kaip \u017emogaus pikt\u017eod\u017eiavim\u0105 prie\u0161 Diev\u0105. Neturintis i\u0161ankstin\u0117s nuostatos pa\u0161alinis \u017emogus, tyrin\u0117jantis \u0161iuos istori\u0161kai patikimus pasakojimus apie J\u0117zaus mokym\u0105, pritars, kad J\u0117zus skelb\u0117 save lyg\u0173 Senojo Testamento Jahvei.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kuo J\u0117z\u0173 laik\u0117 jo mokiniai?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Greta J\u0117zaus pretenzij\u0173 \u012f dievyst\u0119 reikt\u0173 ap\u017evelgti ir tai, k\u0105 galvojo apie j\u012f jo mokiniai. Vienas dalykas yra pa\u010diam prisiskirti dievi\u0161kum\u0105, visai kitas \u2013 tuo \u012ftikinti monoteistus \u017eydus. Ta\u010diau akivaizdu, kad J\u0117zaus sek\u0117jai labai tvirtai tik\u0117jo jo dievyste.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Priskyr\u0117 J\u0117zui dievi\u0161kumo titulus<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pritardami savo mokytojui, apa\u0161talai j\u012f vadino \u201ePirmuoju ir Paskutiniuoju\u201c (Apr 1,17; 2,8; 22,13), \u201etikr\u0105ja \u0161viesa\u201c (Jn 1,9), \u201eakmeniu\u201c, \u201euola\u201c (1 Kor 10,4; 1 Pt 2,6\u20138; plg. Ps 18,2; 95,1), \u201esu\u017ead\u0117tiniu\u201c (Apr 21,2), \u201eVyriausiuoju Ganytoju\u201c (1 Pt 5,4), \u201edid\u017eiuoju Ganytoju\u201c (Hbr 13,20). Jiems jis buvo tas, kuris turi gali\u0105 atleisti nuod\u0117mes (Apd 5,31; Kol 3,13; Jer 31,34; Ps 130,4), ir \u201epasaulio I\u0161ganytojas\u201c (Jn 4,42; plg. Iz 43,3). Apa\u0161talai taip pat mok\u0117, kad jis yra \u201eJ\u0117zus Kristus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius\u201c (2 Tim 4,1). Visi \u0161ie titulai priklauso Jahvei Senajame ir J\u0117zui Naujajame Testamentuose.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Laik\u0117 Mesiju\u2013Dievu<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujasis Testamentas prasideda istorija, parodan\u010dia, kad J\u0117zus buvo Emanuelis (\u201eDievas su mumis\u201c). Tai byloja apie mesijin\u0119 Izaijo 7,14 prana\u0161yst\u0119. Vardas \u201eKristus\u201c rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir hebraj\u0173 kalboje \u201eMesijas\u201c (\u201ePateptasis\u201c). Zacharijo 12,10 Jahv\u0117 sako: \u201eJie \u017evelgs \u012f mane, kur\u012f jie perv\u0117r\u0117\u201c. Bet Naujojo Testamento autoriai \u0161i\u0105 eilut\u0119 du kartus pritaiko J\u0117zui (Jn 19,37; Apr 1,7) kaip nuorod\u0105 \u012f jo nukry\u017eiavim\u0105. Izaijo \u017eini\u0105 \u201eA\u0161 esu Dievas ir n\u0117ra kito&#8230; Prie\u0161 mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas lie\u017euvis man prisieks\u201c Paulius interpretuoja kaip sietin\u0105 su J\u0117zumi: \u201ekad J\u0117zaus vardui priklaupt\u0173 kiekvienas kelis danguje, \u017eem\u0117je ir po \u017eeme ir kiekvienos l\u016bpos Dievo T\u0117vo \u0161lovei i\u0161pa\u017eint\u0173: J\u0117zus Kristus yra Vie\u0161pats!\u201c (Fil 2,10\u201311). Tai stipr\u016bs ry\u0161iai, kadangi Paulius sako, kad kiekvienas Dievo k\u016brinys vadins J\u0117z\u0173 ir Mesiju, ir Jahve (Vie\u0161pa\u010diu).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Priskyr\u0117 J\u0117zui Dievo gali\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Yra dalyk\u0173, kuriuos gali padaryti tik Dievas, bet tuos dalykus J\u0117zaus mokiniai priskyr\u0117 J\u0117zui. Jie sak\u0117, kad jis gal\u012fs prikelti numirusius (Jn 11) ir atleisti nuod\u0117mes (Apd 5,31; 13,38). Be to, jis pagrindin\u0117 aktyvioji j\u0117ga, suk\u016brusi pasaul\u012f (Jn 1,3; Kol 1,16), kuris vien juo laikosi (Kol 1,17). \u017dinoma, tiktai apie Diev\u0105 galima pasakyti, kad jis yra visa ko k\u016br\u0117jas ir saugotojas, bet mokiniai priskyr\u0117 \u0161i\u0105 dievi\u0161k\u0105 gali\u0105 J\u0117zui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Siejo J\u0117zaus ir Dievo vard\u0105<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad mokiniai kreip\u0117si \u012f J\u0117z\u0173 kaip \u012f Dievo \u012fgaliotin\u012f ir kaip \u012f maldos adresat\u0105, jau min\u0117jome (1 Kor 5,4; Apd 7,59). Da\u017enai jo vardas minimas maldose arba laiminimuose greta Dievo vardo: \u201eMalon\u0117 ir ramyb\u0117 jums nuo Dievo, m\u016bs\u0173 T\u0117vo, ir Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus!\u201c (Gal 1,3; Ef 1,2). J\u0117zaus vardas \u012fgauna dievi\u0161k\u0105 status\u0105 vadinamojoje Trejyb\u0117s formul\u0117je, pavyzd\u017eiui, raginant krik\u0161tyti \u201evardan T\u0117vo ir S\u016bnaus, ir \u0160ventosios Dvasios\u201c (Mt 28,19). Antrojo lai\u0161ko korintie\u010diams pabaigoje patvirtinama \u0161i vienov\u0117: \u201eVie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus malon\u0117, Dievo meil\u0117 ir \u0160ventosios Dvasios bendryst\u0117 teb\u016bna su jumis visais!\u201c (13,13). Jei t\u0117ra tik vienas Dievas, tai visi \u0161ie trys turi b\u016bti lyg\u016bs.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kreipdavosi \u012f j\u012f tiesiog kaip \u012f Diev\u0105<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tomas, pamat\u0119s jo \u017eaizdas, su\u0161uko: \u201eMano Vie\u0161pats ir mano Dievas!\u201c (Jn 20,28). Paulius apie j\u012f liudija kaip apie t\u0105, kuriame \u201ek\u016bni\u0161kai gyvena visa dievyst\u0117s pilnatv\u0117\u201c (Kol 2,9). Lai\u0161ke Titui jis J\u0117z\u0173 vadina \u201edid\u017eiuoju Dievu bei Gelb\u0117toju\u201c (2,13), o Lai\u0161ko \u017eydams autorius apie j\u012f sako: \u201eTavo sostas, Dieve, am\u017ei\u0173 am\u017eiams\u201c (1,8). Paulius nurodo: prie\u0161 Kristui tampant \u201epana\u0161iam \u012f \u017emones\u201c (tai ai\u0161kiai liudija apie jo tikr\u0105j\u012f \u017emogi\u0161kum\u0105), jis \u201etur\u0117jo Dievo prigimt\u012f\u201c (Fil 2,5\u20138). Lygiagre\u010dios eilut\u0117s patvirtina, kad, jei J\u0117zus buvo tikras \u017emogus, tai lygiai taip pat ir tikras Dievas. \u017demi\u0161kam Dievo apsirei\u0161kimui pailiustruoti vartojamas pana\u0161us pasakymas Kol 1,15: \u201eJis yra neregimojo Dievo atvaizdas\u201c. \u0160i iliustracija dar labiau pary\u0161kinama Lai\u0161ke \u017eydams, kur pasakyta, kad \u201eJis Dievo \u0161lov\u0117s at\u0161vaitas ir jo esyb\u0117s paveikslas, palaikantis savo galingu \u017eod\u017eiu visat\u0105\u201c (Hbr 1,3). Jono evangelijos prologe ra\u0161oma: \u201ePrad\u017eioje buvo \u017dodis. Tas \u017dodis buvo pas Diev\u0105, ir \u017dodis buvo Dievas\u201c (1,1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sak\u0117, kad jis auk\u0161\u010diau u\u017e angelus<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokiniai ne tik tik\u0117jo, kad Kristus buvo daugiau nei \u017emogus; jie tik\u0117jo j\u012f esant auk\u0161\u010diau u\u017e bet kuri\u0105 sukurt\u0105 b\u016btyb\u0119, \u012fskaitant ir angelus. Paulius apie J\u0117z\u0173 sak\u0117, kad jis yra \u201eauk\u0161\u010diau u\u017e visas kunigaik\u0161tystes, vald\u017eias, galybes, vie\u0161patystes ir u\u017e kiekvien\u0105 vard\u0105, tariam\u0105 ne tik \u0161iame pasaulyje, bet ir b\u016bsimajame\u201c (Ef 1,21). Demonai klaus\u0117 jo paliepim\u0173 (Mt 8,32), ir net angelai, atmet\u0119 \u017emoni\u0173 jiems rodom\u0105 pagarb\u0105, garbino j\u012f (Apr 22,8\u2013 9). Lai\u0161ko \u017eydams autorius pateikia tvirt\u0105 argument\u0105, liudijant\u012f J\u0117zaus vir\u0161enyb\u0119 prie\u0161 angelus, sakydamas: \u201eKuriam gi angel\u0173 kada nors buvo pasakyta: \u2018Tu esi mano S\u016bnus, \u0161iandien a\u0161 tave pagimd\u017eiau?!\u2019 &#8230;Toliau, \u012fvesdamas Pirmgim\u012f \u012f pasaul\u012f, jis sako: \u2018Tepagarbina j\u012f visi Dievo angelai\u2019\u201c (Hbr 1,5\u20136). I\u0161 to i\u0161plaukia ai\u0161kus mokymas: J\u0117zus n\u0117ra angelas, bet Dievas, kur\u012f angelai privalo garbinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi yra liudijim\u0173 paties J\u0117zaus ir j\u012f pa\u017einojusi\u0173, jog jis skelb\u0117 save Dievu ir kad jo mokiniai juo tik\u0117jo. Stalius i\u0161 Nazareto prisiskyr\u0117 pritinkan\u010dius tik Dievui titulus, gali\u0105, privilegijas ir darbus. Buvo taip ar ne, ta\u010diau n\u0117ra joki\u0173 abejoni\u0173, kad jo sek\u0117jai tuo tik\u0117jo ir kad J\u0117zus taip man\u0117 pats apie save. Jei mus \u0161okiruoja J\u0117zaus pretenzij\u0173 dr\u0105sa, atsiranda \u012fvairi\u0173 alternatyv\u0173. C. S. Lewisas pastebi: \u201eTuo a\u0161 stengiuosi u\u017ekirsti keli\u0105 tikrai kvailystei, kuri\u0105 \u017emon\u0117s da\u017enai sako apie J\u012f: \u2018Esu pasireng\u0119s priimti J\u0117z\u0173 kaip did\u012f dvasios mokytoj\u0105, bet nesutinku, kad Jis yra Dievas.\u2019 Taip sakyti negalima. \u017dmogus, kuris b\u016bt\u0173 tiktai \u017emogus ir kalb\u0117t\u0173 tokius dalykus, kokius kalb\u0117jo J\u0117zus, negal\u0117t\u0173 b\u016bti didis dvasios mokytojas. Jis b\u016bt\u0173 arba beprotis \u2013 tokio pat lygio kaip ir tas, kuris tvirtina es\u0105s virtas kiau\u0161inis, \u2013 arba velnias i\u0161 pragaro\u201c (C. S. Lewis \u201eTiesiog krik\u0161\u010dionyb\u0117\u201c. \u2013 Cituojama pagal vert\u0117jo rankra\u0161t\u012f).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kokius \u012frodymus pateik\u0117 J\u0117zus savo teiginiams patvirtinti?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasakymas, kad J\u0117zus k\u0117l\u0117 \u0161tai tokias pretenzijas, nieko ne\u012frodo. Jos gali b\u016bti neteisingos, o tai reik\u0161t\u0173, kad jis buvo melagis arba beprotis. Tikrasis klausimas b\u016bt\u0173 toks: ar yra pakankamai pagrindo tik\u0117ti, kad tos pretenzijos teisingos arba neteisingos? Kokie yra tie J\u0117zaus pateikti \u012frodymai savo dievyst\u0117s pretenzijoms patvirtinti? Jis pateik\u0117 antgamtinius \u012frodymus savo teigini\u0173, kad jis yra antgamtin\u0117 b\u016btyb\u0117. T\u0173 \u012frodym\u0173 logika tokia:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1. Stebuklas yra Dievo veiksmas, patvirtinantis, kad Dievo tiesa yra su juo susijusi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2. Skelbdamas save Dievu J\u0117zus pateik\u0117 trejop\u0105 tokio parei\u0161kimo patvirtinim\u0105: senatestamentin\u0117s prana\u0161yst\u0117s i\u0161pildymas, gyvenimas be nuod\u0117m\u0117s, pilnas stebukling\u0173 darb\u0173, ir jo prisik\u0117limas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">3. J\u0117zaus padaryti stebuklai liudija, kad jis yra Dievas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Mesijini\u0173 prana\u0161ys\u010di\u0173 i\u0161pildymas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senajame Testamente buvo daugyb\u0117 prana\u0161ys\u010di\u0173 apie Mesij\u0105. Kai jos buvo para\u0161ytos, kai kurios j\u0173 nebuvo priimamos kaip prana\u0161i\u0161kos; pavyzd\u017eiui, tos, kurios sako, kad jis bus nazarietis (Mt 2,23) arba kad jam teks b\u0117gti \u012f Egipt\u0105 (eil. 15). Kitos \u012fgauna prasm\u0119 tik tuomet, kai siejamos su Mesiju\u2013Dievu. \u010cia pateikiamos kai kurios reik\u0161mingos prana\u0161yst\u0117s, i\u0161pildytos J\u0117zaus. Nurodytoje Naujojo Testamento vietoje skaitome apie j\u0173 i\u0161sipildym\u0105.<br \/>\n1. Jis gims i\u0161 moters (Pr 3,15; Gal 4,4).<br \/>\n2. J\u012f pagimdys mergel\u0117 (Iz 7,14; Mt 1,21 ir toliau).<br \/>\n3. Pra\u0117jus 483 metams po \u012fsakymo atstatyti \u0161ventykl\u0105, duoto 444 m. pr. Kr., jis <em>\u201ebus nu\u017eudytas\u201c<\/em> (Dan 9,24 ir toliau).<br \/>\n4. Jis bus Abraomo palikuonis (Pr 12,1\u20133; 22,18; Mt 1,1; Gal 3,16).<br \/>\n5. Jis kils i\u0161 Judo gimin\u0117s (Pr 49,10; Lk 3,23. 33; Hbr 7,14).<br \/>\n6. Jis bus i\u0161 Dovydo nam\u0173 (2 Sam7,12 ir toliau; Mt 1,1).<br \/>\n7. Gims Betliejuje (Mch 5,2; Mt 2,1; Lk 2,4\u20137).<br \/>\n8. Jis bus pateptas \u0160vent\u0105ja Dvasia (Iz 11,2; Mt 3,16\u201317).<br \/>\n9. Jo tarnyst\u0117s prad\u017ei\u0105 paskelbs Dievo pasi\u0173stasis (Jonas Krik\u0161tytojas) (Iz 40,3; Mal 3,1; Mt 3,1\u20132).<br \/>\n10. Darys stebuklus (Iz 35,5\u20136; Mt 9,35).<br \/>\n11. I\u0161vaikys prekiautojus i\u0161 \u0161ventyklos (Mal 3,1; Mt 21,12 ir toliau).<br \/>\n12. Bus \u017eyd\u0173 atmestas (Ps 118,22; 1 Pt 2,7).<br \/>\n13. Mirs \u017eeminan\u010dia mirtimi (Ps 22; Iz 53), ir<br \/>\na) bus atmestas (Iz 53,3; Jn 1,10\u201311; 7,5. 48)<br \/>\nb) prie\u0161 kaltintojus tyl\u0117s (Iz 53,7; Mt 27,12\u201319),<br \/>\nc) bus nukry\u017eiuotas (Ps 22,7\u20138; Mt 27,31),<br \/>\nd) bus prikaltos rankos ir kojos (Ps 22,16; Lk 23,33),<br \/>\ne) bus nukry\u017eiuotas kartu su nusikalt\u0117liais (Iz 53,12; Mt 27,38),<br \/>\nf) melsis u\u017e savo kankintojus (Iz 53,12; Lk 23,43),<br \/>\ng) bus perdurtas jo \u0161onas (Zch 12,10; Jn 19,34)<br \/>\nh) bus paguldytas turtingo \u017emogaus kape (Iz 53,9; Mt 27,57\u201360),<br \/>\ni) d\u0117l jo drabu\u017ei\u0173 bus mestas burtas (Ps 22,18; Jn 19,23\u201324).<br \/>\n14. Prisikels i\u0161 numirusi\u0173j\u0173 (Ps 16,10; Mk 16,6; Apd 2,31).<br \/>\n15. Bus paimtas \u012f dang\u0173 (Ps 68,18; Apd 1,9).<br \/>\n16. S\u0117d\u0117s Dievo de\u0161in\u0117je (Ps 110, 1; Hbr 1,3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad tos prana\u0161yst\u0117s buvo u\u017era\u0161ytos keli \u0161imtai met\u0173 prie\u0161 Kristaus gimim\u0105. Niekas negal\u0117jo t\u0173 laiko \u017eenkl\u0173 paai\u0161kinti arba tiesiog daryti gudrias prielaidas, kaip tai \u012fmanoma, pavyzd\u017eiui, ekonomikoje. Net liberaliausi kritikai sutinka, kad prana\u0161\u0173 knygos baigtos sudaryti ma\u017edaug apie 400 metus prie\u0161 Kristaus gimim\u0105, o Danieliaus knyga apytiksliai datuojama 167 pr. Kr. Ta\u010diau yra pakankamai \u012frodan\u010dios med\u017eiagos, kad dauguma \u0161i\u0173 knyg\u0173 para\u0161ytos \u017eymiai anks\u010diau (kai kurios psalmi\u0173 ir pirm\u0173j\u0173 prana\u0161\u0173 knygos \u2013 a\u0161tuntame, devintame \u0161imtmetyje pr. Kr). Bet argi tarp to didelis skirtumas? Vienodai sunku i\u0161prana\u0161auti tai, kas bus po 200 met\u0173, kaip ir tai, kas \u012fvyks pra\u0117jus 800 met\u0173. Abiem prana\u0161yst\u0117ms reikia n\u0117 kiek ne ma\u017eiau kaip dievi\u0161ko \u017einojimo. Net jei prana\u0161yst\u0117 datuojama v\u0117lesne data, jos i\u0161sipildymas lygiai toks pat nuostabus, pateikiantis Dievo patvirtinim\u0105, kad J\u0117zus yra Mesijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kurie \u012fsivaizduoja taip, lyg prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildym\u0105 b\u016bt\u0173 \u012fmanoma paai\u0161kinti visai paprastai. Vieni daro i\u0161vad\u0105, kad prana\u0161yst\u0117s J\u0117zuje i\u0161sipild\u0117 atsitiktinai. Kitaip tariant, jis atsirado reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Bet kaip tai suderinti su tomis prana\u0161yst\u0117mis, kuriose kalbama ir apie stebuklus: \u201eJis atsitiktinai i\u0161gyd\u0117 nereg\u012f\u201c, o gal \u201ejis buvo atsitiktinai prikeltas i\u0161 numirusi\u0173j\u0173\u201c? \u0160ie \u012fvykiai sunkiai paai\u0161kinami kaip atsitiktinumai. Jei egzistuoja Dievas, kontroliuojantis \u2013 kaip jau sak\u0117me \u2013 vis\u0105 pasaul\u012f, tada joki\u0173 atsitiktinum\u0173 negali b\u016bti. Logi\u0161kai yra \u012fmanoma, kad visi \u0161ie i\u0161prana\u0161auti \u012fvykiai atsitiktinai susiduria viename \u017emoguje, ta\u010diau tikrai n\u0117ra tik\u0117tina. Matematikai apskai\u010diavo \u0161e\u0161iolikos prana\u0161ys\u010di\u0173 i\u0161sipildymo viename \u017emoguje tikimyb\u0119 ir gavo 1:1045. Jei vietoj \u0161e\u0161iolikos imtume 48 prana\u0161ystes, tuomet tikimyb\u0117 b\u016bt\u0173 1:10157. Tai skai\u010dius, kurio dydis mums visi\u0161kai ne\u012fsivaizduojamas. \u0160i teorija atkrinta ne tod\u0117l, kad ji logi\u0161kai negalima; ji negalima morali\u0161kai. Ne\u012fmanoma, kad visagalis ir visa\u017einis Dievas nekontroliuot\u0173 \u012fvyki\u0173 ir atiduot\u0173 juos aklam sutapimui. Ne\u012fmanoma, kad ka\u017ekas tiesiog atsirad\u0119s reikiamu laiku reikiamoje vietoje suardyt\u0173 jo prana\u0161i\u0161k\u0173 i\u0161sipildym\u0173 plan\u0105. Dievas nemeluoja, jis nelau\u017eo ir savo pa\u017ead\u0173 (Hbr 6,18). Taigi esam priversti daryti i\u0161vad\u0105, kad jis negal\u0117jo leisti, jog jo prana\u0161ystes su\u017elugdyt\u0173 atsitiktinumas. Visa \u012frodym\u0173 med\u017eiaga krypsta \u012f J\u0117z\u0173, Dievo noru paskirt\u0105 mesijini\u0173 prana\u0161ys\u010di\u0173 i\u0161pildytoj\u0105. Jis at\u0117jo i\u0161 Dievo ir buvo patvirtintas Dievo \u017eenklais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuostabus gyvenimas be nuod\u0117m\u0117s<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kristaus biografija parodo jo pretenzij\u0105 \u012f dievyst\u0119. Nenuod\u0117minga gyvensena savaime ne\u012frodo dievi\u0161kumo (nors tik J\u0117zus sugeb\u0117jo nenuod\u0117mingai gyventi). Ta\u010diau tvirtinti Dievu esant ir kaip to \u012frodym\u0105 gyventi nenuod\u0117ming\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 jau visai kitas dalykas. Kai kurie jo prie\u0161\u0173 j\u012f kaltino neteisingai, bet Piloto nuosprendis po pokalbio su J\u0117zumi buvo istorinis nuosprendis: \u201eA\u0161 nerandu \u0161iame \u017emoguje jokios kalt\u0117s\u201c (Lk 23,4). Prie nukry\u017eiuoto J\u0117zaus stov\u0117j\u0119s kareivis tai patvirtino sakydamas: \u201eI\u0161 ties\u0173 \u0161itas \u017emogus buvo teisusis\u201c (eil. 47), o kartu su J\u0117zumi nukry\u017eiuotas nusikalt\u0117lis teisino j\u012f: \u201e\u0161itas nieko blogo n\u0117ra padar\u0119s\u201c (eil. 41). Ta\u010diau tikrasis patvirtinimas yra tie, kurie buvo ar\u010diausiai J\u0117zaus. K\u0105 gi apie J\u0117z\u0173 sak\u0117 jie? Mokiniai gyveno ir dirbo kelet\u0105 met\u0173 kartu su J\u0117zumi, ta\u010diau jie jokiu at\u017evilgiu nevertino J\u0117zaus menkiau. Petras Krist\u0173 vadino avin\u0117liu \u201ebe klaidos ir d\u0117m\u0117s\u201c (1 Pt 1,19), pridurdamas, kad \u201ejo l\u016bpose nerasta klastos\u201c (2,22). Jonas vadina j\u012f \u201eteisiuoju J\u0117zumi Kristumi\u201c (1 Jn 2,1; plg. 3,7). Pirmosios Ba\u017eny\u010dios bendr\u0105 tik\u0117jim\u0105 Paulius apib\u016bdina teigdamas, kad Kristus nepa\u017eino nuod\u0117m\u0117s (2 Kor 5,21), o Lai\u0161ko \u017eydams autorius sako, kad jis buvo \u201ekaip ir mes, visaip m\u0117gintas, bet nenusid\u0117j\u0119s\u201c (4,15). Kart\u0105 pats J\u0117zus met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f savo kaltintojams: \u201eKas i\u0161 j\u016bs\u0173 gali \u012frodyti mane nusid\u0117jus?\u201c (Jn 8,46), ta\u010diau niekas nesugeb\u0117jo jo nors kuo apkaltinti. Taip jau yra; Kristaus nenuod\u0117mingumas pateikia dvigub\u0105 \u012frodym\u0105, kad jo pretenzijos teisingos. Jis pateikia mums \u012frodym\u0173 ir drauge garantuoja, kad nemelavo sakydamas es\u0105s Dievas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Greta moralini\u0173 jo gyvenimo aspekt\u0173 mes susiduriame su nepaprasta jo tarnyst\u0117s kilme. Jis pavert\u0117 vanden\u012f vynu (Mt 2,7 ir toliau), vaik\u0161\u010diojo vandens pavir\u0161iumi (Mt 14,25), padaugino duon\u0105 ir \u017euv\u012f (Mt 6,11 ir toliau), nematan\u010diam sugr\u0105\u017eino reg\u0117jim\u0105 (Mt 9,7 ir toliau), luo\u0161\u0105 pastat\u0117 ant koj\u0173 (Mk 2,3 ir toliau), i\u0161var\u0117 demonus (3,11 ir toliau), gyd\u0117 \u017emones nuo \u012fvairiausi\u0173 lig\u0173 Mt 9,35), taip pat nuo raups\u0173 (Mk 1,40\u201342) ir net prik\u0117l\u0117 mirusiuosius (Jn 11,43\u201344; Lk 7,11\u201315; Mk 5,35 ir toliau). Paklaustas, ar jis yra lauktasis Mesijas, jis dar\u0117 stebuklus, kad \u012frodyt\u0173 tai. J\u0117zus sak\u0117: \u201eKeliaukite ir apsakykite Jonui, k\u0105 \u010dia girdite ir matote: aklieji praregi, rai\u0161ieji vaik\u0161\u010dioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami\u201c (Mt 11,4\u20135). \u0160i nepaprasta stebukl\u0173 gausa buvo ypatingas \u017eenklas, jog Mesijas yra at\u0117j\u0119s (\u017er. Iz 35,5\u2013 6). O Nikodemas netgi \u0161itaip pasak\u0117: \u201eRabi, mes suprantame, kad esi at\u0117j\u0119s nuo Dievo kaip mokytojas, nes niekas negal\u0117t\u0173 padaryti toki\u0173 \u017eenkl\u0173, kokius tu darai, jeigu Dievas neb\u016bt\u0173 su juo\u201c (Jn 3,2). Pirmojo \u0161imtme\u010dio \u017eydui stebuklai, kokius ir J\u0117zus dar\u0117, buvo ai\u0161kus Dievo pritarimo \u017eenklas tuos stebuklus daran\u010diojo skelbiamai \u017einiai. J\u0117zaus atveju viena dalis tos \u017einios buvo tvirtinimas, kad jis yra Dievas \u017emogaus k\u016bnu. \u0160\u012f jo parei\u0161kim\u0105 patvirtina padaryti stebuklai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Prisik\u0117limas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010diasis J\u0117zaus skelbimosi Dievu patvirtinimas yra nuostabiausias ir did\u017eiausias i\u0161 vis\u0173. Nieko pana\u0161aus n\u0117ra tur\u0117jusi jokia religija ir joks kitas stebuklas ne\u012fstengia taip stipriai istori\u0161kai pagr\u012fsti J\u0117zaus i\u0161keltos pretenzijos. J\u0117zus Kristus tre\u010di\u0105j\u0105 dien\u0105 po savo mirties pakitusiu k\u016bnu prisik\u0117l\u0117 i\u0161 numirusi\u0173j\u0173. Tokiu atsinaujinusiu pavidalu jis pasirod\u0117 i\u0161kart daugiau nei 500 savo mokini\u0173, Petrui ir kitiems ma\u017eiausiai a\u0161tuonis kartus per keturiasde\u0161imt dien\u0173. Jis kalb\u0117josi su mokiniais, kartu valg\u0117, ruo\u0161\u0117 jiems pusry\u010dius bei leidosi palie\u010diamas. Tas faktas, kad tiek Senasis Testamentas, tiek pats J\u0117zus prisik\u0117lim\u0105 i\u0161prana\u0161avo, dar labiau sureik\u0161mina \u0161\u012f stebukl\u0105. Susid\u016br\u0119s su \u017emon\u0117mis, vien d\u0117l neapykantos netikin\u010diais jo stebuklais, J\u0117zus savo dievi\u0161kum\u0105 gr\u012fsdavo tiesiog prisik\u0117limu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Norman Geisler<\/strong>, ilgus metus buvo apologetikos profesorius ir dekanas \u012fvairiose Amerikos auk\u0161tosiose mokyklose, i\u0161leido daug knyg\u0173 dogmatikos, filosofijos ir apologetikos klausimais<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Geisler N. L. When Skeptics Ask \u2013 A Handbook on Christian Evidence. \u2013 Colorado Springs, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nik\u0117jos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas (325 m.) \u012ftvirtina bendr\u0105 visos ortodoksin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s tik\u0117jim\u0105, kad Kristus buvo ir tikras Dievas, ir tikras \u017emogus. Visi klaidamoksliai, kalb\u0117dami apie Krist\u0173, atmeta arba vien\u0105, arba antra i\u0161 \u0161i\u0173 aspekt\u0173. \u0160iame straipsnyje parodoma, kad J\u0117zus buvo tikras \u017emogus, kad jis skelb\u0117 save Dievu ir kad tokiam parei\u0161kimui paremti jis pateik\u0117 \u012frodym\u0173 daugiau, negu reikia. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[19],"tags":[73,75],"autorius":[621],"class_list":["post-728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-3","tag-dievas","tag-jezus-kristus","autorius-norman-geisler"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=728"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":730,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/728\/revisions\/730"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=728"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}