{"id":731,"date":"2016-05-12T20:07:29","date_gmt":"2016-05-12T17:07:29","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=731"},"modified":"2016-05-12T20:07:42","modified_gmt":"2016-05-12T17:07:42","slug":"kristus-musu-viespats","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kristus-musu-viespats\/","title":{"rendered":"Kristus, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Gyvenimas po Kristaus jungu<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Niekas nenori sutikti su \u201ebuvimo po kuo nors\u201c id\u0117ja \u2013 i\u0161skyrus galb\u016bt australus ir Naujosios Zelandijos gyventojus, kurie pasim\u0117gaudami sako, kad gyvena \u201eapa\u010dioje\u201c. Lotyn\u0173 kalbos \u017eod\u017eiai <em>submitto <\/em>(pastatyti, pad\u0117ti po), <em>subjugo<\/em>(pajungti), <em>subigo<\/em> (pavergti, priversti) rei\u0161kia kito asmens ar institucijos, kuri\u0173 nepripa\u017e\u012fstame, dominavimo laipsn\u012f. Kas nori b\u016bti \u201epo\u201c Kristumi? Ar \u0161i nuostata \u017eemina m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f orum\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien krik\u0161\u010dionims labai svarbu atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, kadangi kiti mus spaud\u017eia i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173. Visi paveld\u0117ti autoritetai m\u016bs\u0173 laikais kelia \u012ftarim\u0105, kiekviena pretenzija b\u016bti autoritetu r\u016bpestingai tikrinama ir paprastai atmetama. Autoritet\u0173 \u2013 vyr\u0173 ir t\u0117v\u0173, mokytoj\u0173 ir darbdavi\u0173, politik\u0173 ir kunig\u0173 \u2013 reik\u0161mingumu, anks\u010diau buvusiu negin\u010dijamu, dabar vis da\u017eniau suabejojama. Sen\u0173j\u0173 institucij\u0173 \u2013 \u0161eimos, mokyklos, universiteto, Ba\u017eny\u010dios, valstyb\u0117s \u2013 autoriteto atsisakoma. Evangelikai atmeta Biblijos autoritet\u0105, o katalikai \u2013 popie\u017eiaus. Pagrindin\u0117 \u0161io mai\u0161to prie\u0161 tradicinius autoritetus prie\u017eastis yra ta, kad jie laikomi nesuderinamais su \u017emogaus laisve ir netgi su m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105ja esme. Kaip gali asmuo pasiduoti autoritetui ir i\u0161likti autenti\u0161ku \u017emogumi? Tai yra klausimo esm\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei klausdamas vietoje \u201eautoritetas\u201c b\u016b\u010diau para\u0161\u0119s \u201etironas\u201c, atsakymas b\u016bt\u0173 ai\u0161kus. Tironija sunaikina laisv\u0119, o tai i\u0161 esm\u0117s prie\u0161tarauja autenti\u0161kam \u017emogi\u0161kumui. Ta\u010diau autoritetas n\u0117ra tas pats, kas tironija. Kaip krik\u0161\u010dionys privalome pridurti: tironija naikina laisv\u0119, o tikras, teis\u0117tas autoritetas j\u0105 garantuoja. B\u016btent tod\u0117l tas pats Naujasis Testamentas, kuris akcentuoja laisv\u0119 <em>(eleutheria) <\/em>per Krist\u0173, akcentuoja dar du, \u2013 autoritet\u0105 <em>(exousia) <\/em>ir paklusnum\u0105<em>(hypotage)<\/em> kaip visi\u0161kai suderinamus dalykus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be abejo, kad daugelio \u017emoni\u0173 \u012fsitikinimai, turintys baim\u0117s ir \u012ftarumo d\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0173 paklusnumo J\u0117zaus Kristaus autoritetui, neturi pagrindo. Jo vie\u0161patavimas neturi n\u0117 menkiausio priespaudos elemento ar pa\u017eeminimo. Tai pagr\u012fsta to vie\u0161patavimo teis\u0117tumu ir kokybe. Vie\u0161patavimo teis\u0117tumas grind\u017eiamas J\u0117zaus \u017eemi\u0161kosios tarnyst\u0117s kulminacija, tai yra jo i\u0161auk\u0161tinimu. Kadangi jis nusi\u017eemino ir tapo paklusnus iki mirties, net iki mirties ant kry\u017eiaus, \u201etod\u0117l ir Dievas j\u012f i\u0161auk\u0161tino ir padovanojo jam vard\u0105, kilniausi\u0105 i\u0161 vis\u0173 vard\u0173, kad J\u0117zaus vardui priklaupt\u0173 kiekvienas kelis danguje, \u017eem\u0117je ir po \u017eeme ir kiekvienos l\u016bpos Dievo T\u0117vo \u0161lovei i\u0161pa\u017eint\u0173: \u2018J\u0116ZUS KRISTUS YRA VIE\u0160PATS!\u2019\u201c (Fil 2,9\u201311). Jis, be abejo, nebuvo pavadintas \u201eJ\u0117zumi\u201c \u2013 \u0161is vardas jam buvo suteiktas dar prie\u0161 gimstant, \u2013 bet \u201eVie\u0161pa\u010diu\u201c; kitaip tariant, jam suteiktas luomas ir garb\u0117, kurie yra auk\u0161tesni nei visi kiti. Jei pripa\u017e\u012fstama \u0161i Dievo objektyviai suteikto prana\u0161umo tiesa, tai b\u016bt\u0173 teisinga \u2013 abiej\u0173, jo ir m\u016bs\u0173, at\u017evilgiu \u2013 kad mes prie\u0161 j\u012f nusilenktume.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161iai apa\u0161talas Paulius Lai\u0161ke efezie\u010diams ra\u0161o apie Dievo \u201enepalyginam\u0105 galyb\u0117s didyb\u0119\u201c, kuria jis \u201epri\u017eadino Krist\u0173 i\u0161 numirusi\u0173 ir pasodino danguose savo de\u0161in\u0117je, auk\u0161\u010diau u\u017e visas kunigaik\u0161tystes, vald\u017eias, galybes, vie\u0161patystes ir u\u017e kiekvien\u0105 vard\u0105, tariam\u0105 ne tik \u0161iame pasaulyje, bet ir b\u016bsimajame, ir visa jam palenk\u0117 po koj\u0173, o j\u012f pat\u012f pastat\u0117 vir\u0161um visko, kad b\u016bt\u0173 galva Ba\u017eny\u010dios, kuri yra jo K\u016bnas, pilnatv\u0117 to, kuris visa visur pripildo\u201c (Ef 1,19\u201323). \u010cia taip pat istoriniai J\u0117zaus prisik\u0117limo ir nu\u017eengimo \u012f dang\u0173 faktai pateikiami jo i\u0161auk\u0161tinimo ir pasodinimo \u012f visatos valdytojo sost\u0105 po\u017ei\u016briu. Tam i\u0161reik\u0161ti vartojami \u017eod\u017eiai \u201evir\u0161um\u201c ir \u201epalenk\u0117\u201c. Jis i\u0161keltas auk\u0161\u010diau bet kokio autoriteto, taip, kad visa yra palenkta po jo koj\u0173. \u0160ie faktai veikiant Dievui tapo tikrove ir sudaro jos dal\u012f. Ba\u017eny\u010dia savo savitum\u0105 \u012f\u017ei\u016bri ne kovodama prie\u0161 \u0161i\u0105 tikrov\u0119, bet d\u017eiugiai j\u0105 priimdama. Kristus yra galva; Ba\u017eny\u010dia yra jo k\u016bnas, jo pilnatv\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei neabejojama Kristaus autoritetingumu, tai neabejojama ir to autoriteto kokybe. Jis yra \u201evir\u0161\u201c m\u016bs\u0173 kaip Vie\u0161pats, o mes esame \u201epo\u201c juo kaip tarnai. Ta\u010diau paklusnumas Kristui visai ne\u017elugdo m\u016bs\u0173 asmenyb\u0117s, bet prie\u0161ingai, \u2013 padeda j\u0105 ugdyti. Kaip vaikai nat\u016braliausiai subr\u0119sta saugiuose ir laiminguose namuose, kuriuose vie\u0161patauja meile gr\u012fsta tvarka, taip krik\u0161\u010dionys visi\u0161kai suauga Kristuje po juos mylin\u010diu autoritetu. Netekti sav\u0119s tarnaujant Kristui \u2013 rei\u0161kia save surasti. Jo vie\u0161patavimas m\u016bs\u0173 sieloms ne\u0161a ne nusivylim\u0105, bet pilnatv\u0119 ir laisv\u0119. Toks yra krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u012fsitikinimas, kur\u012f ir ketiname panagrin\u0117ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117ra geresnio b\u016bdo prad\u0117ti, kaip nuo paties Vie\u0161paties J\u0117zaus \u017eod\u017ei\u0173: \u201eImkite ant savo pe\u010di\u0173 mano jung\u0105 ir mokykit\u0117s i\u0161 man\u0119s, nes a\u0161 esu romus ir nuolankios \u0161irdies, ir j\u016bs rasite savo sieloms atgaiv\u0105. Mano jungas \u0161velnus, mano na\u0161ta lengva\u201c (Mt 11,29\u201330).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungas yra guls\u010dias medinis r\u0117mas, kur\u012f deda jau\u010diui ant nugaros. Juo iki \u0161iol naudojamasi kai kuriuose besivystan\u010diuose \u017eemdirbyst\u0117s kra\u0161tuose. Jau\u010diais kinkyti ve\u017eimai Lotyn\u0173 Amerikoje ir buivol\u0173 tempiami pl\u016bgai Azijoje suk\u0117l\u0117 man nepaprast\u0105 nuostab\u0105. Tokie vaizdai buvo senov\u0117s Palestinos gyventoj\u0173 kasdienyb\u0117. Tod\u0117l visi\u0161kai suprantama, kod\u0117l Biblijos ra\u0161ytojams jungas buvo autoriteto, ypa\u010d primesto, simbolis. Izraeliui pasiduoti Babilonijos imperijai rei\u0161k\u0117 \u201epalenkti sprand\u0105 po Babilono karaliaus jungu\u201c (plg. Jer 27,1\u201315, Nah 1,13). Vergija irgi buvo jungas, o \u201esulau\u017eyti jung\u0105\u201c rei\u0161kia \u201ei\u0161laisvinti pavergtuosius\u201c (Iz 58,6). Jungas simbolizuoja autoritet\u0105, ta\u010diau ne visada rei\u0161kia tironi\u0161kum\u0105. \u012evair\u016bs jungai rei\u0161kia \u012fvairius autoritetus. Tarkim, \u201egele\u017einis\u201c jungas rei\u0161kia \u017eiaur\u0173 valdym\u0105 (\u012est 28,48; Jer 28,13), o \u0161tai J\u0117zus savo jung\u0105 vadino \u0161velniu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ai\u0161ku, k\u0105 nori pasakyti J\u0117zus. Jis palygina save su artoju, o mus \u2013 su savo jau\u010diais. Jis u\u017ededa ant m\u016bs\u0173 savo jung\u0105. Ta\u010diau reikia patikslinti: jis si\u016blo patiems u\u017esikelti jo jung\u0105, arba kitaip sakant, savo valia paklusti jo autoritetui. Jis ragina tai padaryti patiems, primena savo romum\u0105 ir garantuoja, kad jo jungas \u0161velnus, o na\u0161ta \u2013 lengva. Mes turime panagrin\u0117ti, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti \u201epo Kristumi\u201c, tai yra po jo \u0161velniu jungu. Ypa\u010d svarbios dvi plotm\u0117s.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">M\u016bs\u0173 m\u0105stymas po Kristaus jungu<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirma, J\u0117zus i\u0161 savo sek\u0117j\u0173 tik\u0117josi, kad jie patys palenks savo m\u0105stym\u0105 po jo jungu. Bent jau taip j\u012f i\u0161 karto tur\u0117jo suprasti klausytojai \u017eydai. Rabinai nuolat kalb\u0117jo apie \u201eToros jung\u0105\u201c ir \u201e\u012estatymo jung\u0105\u201c. Ta\u010diau ne\u0161ti \u0161\u012f jung\u0105 buvo sunku. Visai ne tod\u0117l, kad Dievo moral\u0117s \u012fstatymas sl\u0117gt\u0173 pats savaime. Prie\u0161ingai, pats \u201e\u012fstatymas yra \u0161ventas\u201c, \u012fsakymas \u201etaip pat \u0161ventas, teisingas ir geras\u201c, o \u201e\u012fsakymai n\u0117ra sunk\u016bs\u201c (Rom 7,12; 1 Jn 5,3). Ta\u010diau \u012fstatymas tapo na\u0161ta tiems, kurie steng\u0117si j\u012f \u012fvykdyti savo pa\u010di\u0173 j\u0117gomis ar pasiekti i\u0161ganym\u0105 savo paklusnumu arba taip elgiantis laim\u0117ti abu. Ma\u017ea to, Ra\u0161to \u017einovai ir fariziejai (kurie labai da\u017enai minimi evangelijose) sud\u0117tingai ai\u0161kindami Dievo \u012fstatym\u0105, pavert\u0117 j\u012f sunkia na\u0161ta. K\u0105 Dievas padar\u0117 \u017eibintu m\u016bs\u0173 kojoms ir \u0161viesa m\u016bs\u0173 takui (Ps 119,105), tapo kasdienini\u0173 taisykli\u0173 ir nurodym\u0173 pelke. Tod\u0117l vietoje slegian\u010dio \u201eproseni\u0173 papro\u010dio\u201c (Mt 15,2) \u2013 tai sunkiausias i\u0161 vis\u0173 gele\u017einis jungas \u2013 J\u0117zus pasi\u016bl\u0117 lengv\u0105 savo mokymo jung\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atkreipkime d\u0117mes\u012f, kaip m\u016bs\u0173 Vie\u0161pa\u010diui ai\u0161kinant kei\u010diasi \u0161is palyginimas. Jis sako: \u201eImkite ant sav\u0119s mano jung\u0105 ir mokykit\u0117s i\u0161 man\u0119s\u201c. Artojas ir jau\u010diai tapo mokytoju ir jo mokiniais. J\u0117zus Kristus, galima sakyti, \u012fk\u016br\u0117 mokykl\u0105, tikr\u0105 \u201elaisv\u0105 universitet\u0105\u201c, kur jis pats d\u0117sto, o savo sek\u0117jams si\u016blo tapti studentais. \u0160is kvietimas eina po kito, geriau \u017einomo kvietimo, skirto visiems, \u201ekurie vargsta ir yra apsunkinti\u201c, t.y. prisl\u0117gtiems sav\u0173j\u0173 nuod\u0117mi\u0173 ir kal\u010di\u0173 na\u0161tos. Jiems si\u016bloma ateiti pas j\u012f poilsio. Jis atleis j\u0173 nuod\u0117mes ir i\u0161trins kaltes, taip palengvins jung\u0105 ir nuims na\u0161tas. Dabar, \u017einoma, J\u0117zus imasi kito vaidmens. Jis yra ne vien Gelb\u0117tojas, kuris nuima na\u0161tas, bet Mokytojas, kuris jas u\u017ededa. Skirtumas yra tik toks, kad ankstesn\u0117 m\u016bs\u0173 na\u0161ta buvo mums per sunki, o jungas nepakeliams, tuo tarpu jo jungas \u0161velnus, na\u0161ta \u2013 lengva.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji J\u0117zaus sek\u0117jai visa tai labai gerai suprato. Jie d\u017eiaug\u0117si ir vadino save jo \u201emokiniais\u201c, jo \u201etarnais\u201c ar net jo \u201evergais\u201c. Nuolankiai ir entuziastingai jie pakluso jo mokymo autoritetui. Tai rei\u0161kia, kad j\u0173 tiesos supratim\u0105 suformavo J\u0117zaus mokymas. Judaistin\u012f mokym\u0105 jie gavo drauge su motinos pienu, u\u017eaugo prie \u017eyd\u0173 rabin\u0173 koj\u0173, ta\u010diau susitik\u0119 su savo naujuoju mokytoju, tur\u0117jo pakeisti nuomon\u0119 daugelio dalyk\u0173 at\u017evilgiu. \u017dinoma, tai \u012fvyko ne i\u0161 karto. Pasibaigus J\u0117zaus gyvenimui \u017eem\u0117je, \u0161is procesas tik prasid\u0117jo. Savo mokym\u0105 jis t\u0119s\u0117 per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Jis pats taip ai\u0161kino \u0161iuos du ugdymo etapus: \u201eA\u0161 jums tai pasakiau b\u016bdamas pas jus\u201c (Jn 14,25); \u201eDar daugel jums tur\u0117\u010diau kalb\u0117ti, bet dabar j\u016bs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves \u012f tiesos pilnatv\u0119&#8230; Ji pa\u0161lovins mane&#8230;\u201c (16,12\u201314).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip \u017eingsnis po \u017eingsnio brendo j\u0173 supratimas apie Diev\u0105 ir \u017emog\u0173, istorij\u0105 ir am\u017einyb\u0119, nuod\u0117m\u0119 ir i\u0161ganym\u0105, suk\u016brim\u0105 ir atpirkim\u0105, tik\u0117jim\u0105, meil\u0119, teisingum\u0105 ir vilt\u012f, \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, gyvenim\u0105, mirt\u012f ir am\u017ein\u0105j\u0105 garb\u0119. Jie tur\u0117jo rinktis galiojan\u010dius \u017eydi\u0161kus ir sekuliarius mokymus ar J\u0117zaus Kristaus i\u0161mint\u012f, \u2013 \u0161ie dalykai prie\u0161taravo vienas kitam. Ta\u010diau apa\u0161talai buvo pasiry\u017e\u0119 palenkti savo ir savo klausytoj\u0173 mintis J\u0117zaus Kristaus autoritetui. Pasak Pauliaus, \u201emes nugalime gudravimus ir bet koki\u0105 puikyb\u0119, kuri sukyla prie\u0161 Dievo pa\u017einim\u0105. Jais paimame nelaisv\u0117n kiekvien\u0105 mint\u012f, kad paklust\u0173 Kristui\u201c (2 Kor 10,4\u20135). Tai yra didinga vizija. Gausios m\u016bs\u0173 proto mintys, kaip did\u017eiul\u0117s armijos kareiviai, da\u017enai neramios, kartais mai\u0161tingos, yra Kristaus nugal\u0117tos ir patek\u0119 \u012f jo nelaisv\u0119, randa tikr\u0105j\u0105 laisv\u0119 paklusdamos jam. Palenkti savo m\u0105stym\u0105 po Kristaus jungu rei\u0161kia ne neigti sugeb\u0117jim\u0105 protauti, bet paklusti jo aprei\u0161kimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau tokia min\u010di\u0173 priklausymo Kristui koncepcija \u0161iandien Ba\u017eny\u010dioje labai apleista. Retas kuris prisimena Marij\u0105 i\u0161 Betanijos. Mes neturime laiko kaip ji atsis\u0117sti prie J\u0117zaus koj\u0173 ir klausyti jo \u017eod\u017ei\u0173. Ne, gyvenime esame per daug u\u017esi\u0117m\u0119. Kaip Morta, mes esame aktyvistai. Meditacija mums svetima. Triuk\u0161mas mums mielesnis u\u017e tyl\u0105, nerami veikla u\u017e rami\u0105 kontempliacij\u0105. Tod\u0117l mums reikia melstis drauge su J. G. Whittieriu:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Rasoki pama\u017eu ramum\u0105 savo,<br \/>\nnes baig\u0117s m\u016bs\u0173 kovos.<br \/>\nImk nerim\u0105 sudu\u017eusi\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173,<br \/>\nkad apvalytos sielos i\u0161pa\u017eint\u0173<br \/>\ngro\u017e\u012f tavo ramumo,<br \/>\ngro\u017e\u012f tavo ramumo.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Padvelki vir\u0161 kar\u0161t\u0173 aistr\u0173<br \/>\nsava v\u0117sa ir balzamu.<br \/>\nKai k\u016bnas ir jausmai nurimsta tyloje,<br \/>\nkalb\u0117ki mums griausme, audroj ir ugnyje<br \/>\nrai\u0161kia tylos kalba,<br \/>\nrai\u0161kia tylos kalba. I\u0161 \u201eJubilate Hymns\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau da\u017enai m\u016bs\u0173 \u201eaistr\u0173 kar\u0161tis\u201c nuslopina jo v\u0117s\u0105, o triuk\u0161mas sielose nustelbia \u0161veln\u0173 jo bals\u0105. Ir ne vien tai. Da\u017eniausiai mes nejau\u010diame net noro palenkti savo m\u0105stym\u0105 Kristui. Kod\u0117l tur\u0117tume? Mums svarbesn\u0117 m\u016bs\u0173 nuomon\u0117. Jei ji nesutampa su J\u0117zaus mokymu, tai blogai. Kod\u0117l turime jam nusilenkti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai \u012fvyko Lambete anglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dios vyskup\u0173 konferencijos metu 1978 m. rugpj\u016b\u010dio sekmadien\u012f, kada tur\u0117jau pamokslauti \u201eVis\u0173 siel\u0173\u201c <em>(All Souls)<\/em> ba\u017eny\u010dioje apie Kristaus jung\u0105. Dien\u0105 prie\u0161 tai vienas deleguotas vyskupas pasak\u0117 (man pasisek\u0117, kadangi buvau pakviestas \u012f konferencij\u0105 konsultantu), kad j\u012f \u201eg\u0105sdina vyskup\u0173 nenoras paklusti Dievo \u017eod\u017eiui\u201c. Be abejo, tai bendryb\u0117, kuri, kaip ir kiekviena bendryb\u0117, nepasi\u017eymi tikslumu, nes daug vyskup\u0173 labai rimtai r\u016bpinosi, kaip atskirti, kur yra Dievo valia, ir kaip j\u0105 vykdyti. Ta\u010diau tai buvo jo \u012fsp\u016bdis, ir jis tur\u0117jo tam tikr\u0105 pagrind\u0105. Rimtose teologin\u0117se diskusijose paklusnumo Dievo \u017eod\u017eiui akivaizd\u017eiai tr\u016bko, o kardinolas Hume\u2019as komentavo Anglijos Ba\u017eny\u010dioje esant\u012f aptarto autoriteto tr\u016bkum\u0105. A\u0161 irgi buvau nustebintas gana nedraugi\u0161kos komentatori\u0173 nuomon\u0117s, kilusios po to, kai arkivyskupas Cogganas i\u0161kilmi\u0173 prad\u017eioje pamokslaudamas kreip\u0117si \u012f vyskupus klausyti Dievo. Jam pasakius \u201emes jau nebeklausome Dievo\u201c, kai kas tai suprato kaip nereikaling\u0105 priekai\u0161t\u0105. \u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0 Ta\u010diau ar tai n\u0117ra tiesa, jei kalbame apie vis\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105? Jis prad\u0117jo pasakoti apie vyskupo ideal\u0105, kuris \u201ejau\u010dia Dvasios v\u0117j\u0105, yra \u0161ildomas Dvasios \u0161iluma ir pasiruo\u0161\u0119s Dvasios staigmenoms\u201c. B\u016bt\u0173 galima papildyti, kad Dvasios v\u0117jas, ugnis ir staigmenos n\u0117ra sutinkamos atskirai nuo Kristaus ir \u0160ventojo Ra\u0161to. Pastangos atskirti Dvasi\u0105 nuo Dievo \u017eod\u017eio (\u012fk\u016bnyto ar u\u017era\u0161yto) jau sp\u0117jo pasirodyti kaip neapgalvota ir pavojinga klaida.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien Ba\u017eny\u010dioje labai tr\u016bksta tikr\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 m\u0105stytoj\u0173, kurie nepasidav\u0117 pla\u010diai pasklidusiam sekuliarizmui, kitaip sakant, reikia daugiau krik\u0161\u010dioni\u0173, kurie palenk\u0117 savo mintis po Kristaus jungu. B\u016btent Harry Blamiresas i\u0161garsino posak\u012f \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kas m\u0105stymas\u201c savo to paties pavadinimo knygoje (<em>The Christian Mind<\/em>, 1963). Jis ra\u0161\u0117: \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0161kas m\u0105stymas pasidav\u0117 sekuliariai srovei su dar nereg\u0117tu krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorijoje bej\u0117gi\u0161kumu ir abejingumu. Sunku \u017eod\u017eiais apsakyti vis\u0105 intelektualios moral\u0117s netekt\u012f dvide\u0161imtojo am\u017eiaus Ba\u017eny\u010dioje. &#8230;Krik\u0161\u010dioni\u0161ko m\u0105stymo nebeliko. Yra, \u017einoma, krik\u0161\u010dioni\u0161ka etika, krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo praktika ir krik\u0161\u010dioni\u0161kas dvasingumas. &#8230;Ta\u010diau kaip<em>m\u0105stanti <\/em>b\u016btyb\u0117 \u0161iuolaikinis krik\u0161\u010dionis pasidav\u0117 sekuliarizacijai\u201c (p. 3). Jis apib\u016bdino krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105 kaip \u201ei\u0161lavint\u0105, informuot\u0105, parengt\u0105 gvildenti sekuliarizmo prie\u0161taravimus remiantis krik\u0161\u010dioni\u0161komis prielaidomis\u201c (p. 43). Po to jis atskleid\u017eia \u0161e\u0161is \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kojo m\u0105stymo po\u017eymius\u201c. 1) Jo transcendentin\u0117 orientacija (pripa\u017e\u012fstama, kad pasaulis priklauso Dievui ir yra praeinantis); 2) ai\u0161kumas blogio klausimu (prigimtin\u0117 nuod\u0117m\u0117 kilniausius dalykus paver\u010dia atviros tu\u0161tyb\u0117s \u012frankiais; 3) tiesos supratimas (ji yra duota dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo b\u016bdu ir jos negalima apr\u0117pti); 4) autoriteto pri\u0117mimas (dievi\u0161kasis aprei\u0161kimas i\u0161 m\u016bs\u0173 reikalauja \u201ene lygiateisi\u0161ko prierai\u0161umo, bet nuolatinio atsidavimo\u201c, p. 132); 5) r\u016bpestis asmeniu (svarbesnis yra \u017emogaus asmuo, o ne ma\u0161ina) ir 6) sakramentinis po\u017ei\u016bris.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sud\u0117jus visa drauge, krik\u0161\u010dioni\u0161kas m\u0105stymas yra toks, kuris visa vertina i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kos perspektyvos. Jis tai gali, nes \u012f j\u012f pat\u012f giliai ir visi\u0161kai \u012fsig\u0117r\u0117 Dievo aprei\u0161kimas, u\u017era\u0161ytas Biblijoje ir i\u0161sipild\u0119s Kristuje. Tik tada krik\u0161\u010dionys gali dr\u012fsti tarti drauge su Pauliumi \u201emes turime Kristaus i\u0161mon\u0119\u201c (1 Kor 2,16). Krik\u0161\u010dioni\u0161kas m\u0105stymas yra Kristaus i\u0161mon\u0117, nes jis \u012fsikink\u0117 \u012f Kristaus jung\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 valia po Kristaus jungu<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kristaus jungas turi moralin\u012f ir intelektin\u012f aspektus, nes jo autoritetas palie\u010dia ne tik m\u0105stym\u0105, bet ir m\u016bs\u0173 veikl\u0105. N\u0117ra ko abejoti, J\u0117zus i\u0161 savo sek\u0117j\u0173 lauk\u0117, kad jie ne vien tik\u0117s jo mokymu, bet ir klausys jo nurodym\u0173. Trumpi palyginimai, kurie u\u017ebaigia Kalno pamoksl\u0105, rodo, kad i\u0161mintingas \u017emogus yra tas, kuris klauso, k\u0105 sako Kristus, ir daro, k\u0105 jis liepia, nes gird\u0117ti ir nedaryti b\u016bt\u0173 papras\u010diausiai kvaila, tas pats, kaip statyti namus ant sm\u0117lio. Paklusnumo J\u0117zus ne tik reikalavo, bet j\u012f padar\u0117 i\u0161minties \u017eenklu ir saugumo garantu. Jis pavert\u0117 j\u012f meil\u0117s \u012frodymu: \u201eJei mane mylite, \u2013 j\u016bs laikysit\u0117s mano \u012fsakym\u0173\u201c. Paklusnumas seka po meil\u0117s, taip, kaip po nakties i\u0161au\u0161ta rytas. Tod\u0117l \u201ekas pripa\u017e\u012fsta mano \u012fsakymus ir j\u0173 laikosi, tas tikrai mane myli\u201c (Jn 14,15. 21).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, \u017eodis \u201epaklusnumas\u201c erzina \u0161iuolaikinius \u017emones. Kai kas tvirtina, kad krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimui, laisvam i\u0161 esm\u0117s, paklusnumas neb\u016bdingas, nes viena charakteristika prie\u0161tarauja kitai, ta\u010diau jie nesupranta, kad krik\u0161\u010dioni\u0173 laisv\u0117 grind\u017eiama paklusnumu. Dar kiti, pa\u0117m\u0119 i\u0161 konteksto Pauliaus pasakytus \u017eod\u017eius \u201ene po \u012fstatymu\u201c, juos neteisingai ai\u0161kina. Jie i\u0161 karto padaro i\u0161vad\u0105, kad krik\u0161\u010dionims \u012fstatymo kategorija panaikinta ir Paulius nor\u0117jo pasakyti, jog krik\u0161\u010dionys yra laisvi nuo bet kokio absoliutaus mastelio, i\u0161skyrus meil\u0119. Akivaizdu, kad jie nepastebi kito Pauliaus teiginio, jog Kristus numir\u0117 u\u017e mus, kad mes paj\u0117gtume \u012fvykdyti \u012fstatymo keliamus reikalavimus, o Dievas dav\u0117 mums savo Dvasi\u0105, kad mumyse \u012fra\u0161yt\u0173 savo \u012fstatym\u0105 (pvz., Rom 8,3. 4; 2 Kor 3,3. 6). I\u0161 ties\u0173, Senojo Testamento prana\u0161\u0173 knygose n\u0117ra skirtumo tarp abiej\u0173 Dievo pa\u017ead\u0173, kada jis pa\u017ead\u0117jo duoti savo tautai savo Dvasi\u0105 ir \u012fstatym\u0105 (Ez 36,27; Jer 31,33). Krik\u0161\u010dionys Dievo yra priimami ne \u201e\u012fstatymo\u201c, bet \u201emalon\u0117s\u201c galioje (Rom 6,14). \u0160ventumas irgi pasiekiamas veikiant \u0160ventajai Dvasiai (Gal 5,18). Veikdamas pagal moral\u0117s ir kartu Dievo reikalavimus, drauge su Pauliumi galiu tarti, kad esu \u201esuri\u0161tas Kristaus \u012fstatymu\u201c (1 Kor 9,21). I\u0161 ties\u0173, jei Kristus nereikalauja moralinio paklusnumo, jo vie\u0161patavimas rei\u0161kia labai ma\u017eai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kartais \u017emon\u0117s klausia: ar galima suderinti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 paklusnum\u0105 su krik\u0161\u010dioni\u0161ka laisve? Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 jauna krik\u0161\u010dion\u0117, m\u016bs\u0173 bendruomen\u0117s nar\u0117, prane\u0161\u0117 apie savo su\u017ead\u0117tuves su \u017emogumi, kuris sak\u0117si es\u0105s visai ne krik\u0161\u010dionis. A\u0161 jau\u010diau, kad mano pareiga jos paklausti, ar ji \u017eino apie auk\u0161t\u0105 santuokos, kaip k\u016bno ir dvasios s\u0105jungos, vertinim\u0105 Naujajame Testamente, kuris moko, kad krik\u0161\u010dionys turi tuoktis tik \u201eVie\u0161patyje\u201c ir neturi \u201evilkti jungo\u201c su netikin\u010diaisiais (2 Kor 6,14\u201316). Ji pasak\u0117, kad \u017eino. Tada a\u0161 paklausiau, kaip ji gal\u0117jo tai praleisti? Ji atsak\u0117, kad vertina savo laisv\u0105 pasirinkim\u0105. \u201eJei Kristus man sako, k\u0105 turiu daryti, jei klausimas i\u0161spr\u0119stas anks\u010diau, nei a\u0161 pradedu j\u012f spr\u0119sti, a\u0161 nesu laisva. A\u0161 turiu b\u016bti laisva\u201c. A\u0161 galiu tik pakartoti, kad tikroji krik\u0161\u010dioni\u0173 laisv\u0117 yra paklusnume Kristui, o ne nepaklusnume jam.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mums, krik\u0161\u010dionims, svarbu naujai atrasti \u0161\u012f apleist\u0105 mokymo aspekt\u0105, \u2013 paklusnum\u0105. Dabar mums da\u017enai tenka moraliai apsispr\u0119sti \u2013 pavyzd\u017eiui, verslo etikos srityje, lytinio gyvenimo, skyryb\u0173 ir pakartotin\u0117s santuokos, aborto ir eutanazijos, gyvenimo ir mirties klausimais. Neketinu teigti, kad J\u0117zus turi i\u0161 anksto paruo\u0161tus atsakymus \u012f sud\u0117tingus klausimus ar gali skland\u017eiai i\u0161spr\u0119sti painias problemas. To netur\u0117tume tik\u0117tis. Jis nori, kad subr\u0119stume pl\u0117todami ir taikydami krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105. Ta\u010diau yra keli moral\u0117s nurodymai ir dorov\u0117s principai, kuri\u0173 turime tvirtai laikytis. Krik\u0161\u010dioni\u0161kas teisingumo, nuolankumo ir meil\u0117s kelias yra ai\u0161kiai i\u0161d\u0117stytas Kalno pamoksle ir apa\u0161tal\u0173 lai\u0161k\u0173 etikos skyriuose ir nuostabiai pateiktas keturi\u0173 evangelist\u0173 sukurtu paties J\u0117zaus portretu. Mes nesame palikti moral\u0117s tamsoje, kad grabaliotume aplink save.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klausimai yra tokie: kas mums nurodo krypt\u012f apsisprend\u017eiant moraliai? Ar jauna pora gyvens drauge iki santuokos? Ar moteris, nenor\u0117jusi pastoti, darysis abort\u0105? Ar pora stengsis i\u0161siskirti? Ar galiu veikti pagal \u0161\u012f ar kit\u0105 verslo paprot\u012f? Ar svarbu, kad vienam \u017emogui jau\u010diu pavyd\u0105, o kitam noriu daryti bloga? K\u0105 turiu pasakyti savo prie\u0161ams? Kaip turi tarpusavyje bendrauti vyrai ir \u017emonos, t\u0117vai ir vaikai, darbdaviai ir pavaldiniai? Koki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 a\u0161 kaip krik\u0161\u010dionis ir valstyb\u0117s pilietis turiu laikytis? Kaip vietin\u0117 parapija tur\u0117t\u0173 tvarkyti savo reikalus ir sudaryti program\u0105? Koks turi b\u016bti krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimo b\u016bdas badaujan\u010diame pasaulyje? Kam turiu leisti savo pinigus? Ar evangelizacija yra krik\u0161\u010dioni\u0161ka pareiga, privaloma visai Dievo tautai? Kokia krik\u0161\u010dioni\u0173 misijos prasm\u0117 ir kokios krik\u0161\u010dioni\u0161ko gailestingumo pasekm\u0117s?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">S\u0105ra\u0161\u0105 galime t\u0119sti be galo. Kur \u017evalgom\u0117s gairi\u0173, ie\u0161kodami atsakym\u0173 \u012f kiekvien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 klausim\u0173? Tik ba\u017enytin\u0117je ar ir visuomenin\u0117je tradicijoje? Galiausiai ar nesame tiesiog pasaulie\u010diai krik\u0161\u010dionys, kurie seka paskui mini\u0105? Ar visgi s\u0105moningai stengiam\u0117s \u2013 studijuodami Biblij\u0105, melsdamiesi ir pasitardami su kitais krik\u0161\u010dionimis \u2013 atrasti \u201eKristaus i\u0161mon\u0119\u201c, palenkti savo m\u0105stym\u0105 jo mokymui ir savo vali\u0105 jo \u012fsakymams?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Matome, kad kiekvienas krik\u0161\u010dionis yra J\u0117zaus Kristaus mokyklos mokinys. Mes s\u0117dime prie savo Mokytojo koj\u0173. Savo m\u0105stym\u0105 ir savo vali\u0105, savo \u012fsitikinimus ir moral\u0117s standartus mes norime pajungti \u012f jo jung\u0105. Kart\u0105 J\u0117zus pasak\u0117 savo mokiniams: \u201eJ\u016bs vadinate mane \u2018Mokytoju\u2019 ir \u2018Vie\u0161pa\u010diu\u2019, ir gerai sakote, nes a\u0161 toks ir esu\u201c (Jn 13,13). Tai rei\u0161kia, kad \u201eMokytojas\u201c ir \u201eVie\u0161pats\u201c nebuvo vien garb\u0117s titulai; jie liudija apie tikrov\u0119. J\u0117zus Kristus yra m\u016bs\u0173 Mokytojas, kad mokyt\u0173, ir m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats, kad mums nurodin\u0117t\u0173. Visi krik\u0161\u010dionys turi paklusti J\u0117zaus Kristaus mokymui ir disciplinai. Tiesiog ne\u012fsivaizduojama, kad krik\u0161\u010dionis gali jam prie\u0161tarauti ar neklausyti. Jei darome ne taip, galima suabejoti m\u016bs\u0173 atsivertimu. Nes nesame tikrai atsivert\u0119, jei nesame atsivert\u0119 intelektualiai ir moraliai, o neatsiver\u010diame, jei savo m\u0105stymu ir valia nesame pri\u0117m\u0119 J\u0117zaus Kristaus jungo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionys yra visi\u0161koje savo Vie\u0161paties ir Mokytojo vald\u017eioje. Jie daro, k\u0105 jis liepia, ir eina, kur jis nurodo. Kai karo metais studijavau Kembrid\u017eo universitete, m\u016bs\u0173 kolegijos bibliotekininkas buvo pab\u0117g\u0117lis i\u0161 vienos Europos \u0161alies. Jis buvo labai malonus, tiesiog vergi\u0161kai nuolankus, be to, jis prastai mok\u0117jo angl\u0173 kalb\u0105. Ir kai kas nors i\u0161 m\u016bs\u0173 student\u0173 u\u017eeidavo \u012f bibliotek\u0105, jis pakildavo nuo savo stalo, ateidavo m\u016bs\u0173 pasitikti, \u017eemai nusilenkdavo ir tardavo: \u201ePlease dispose of me how you wish\u201c (Pra\u0161om i\u0161mesti mane savo nuo\u017ei\u016bra lauk). Jis tur\u0117jo omenyje, kad nori mums patarnauti (disposal), bet jo \u017eod\u017eiai leido \u012fsivaizduoti, kaip jis paimamas ir metamas \u012f \u0161iuk\u0161li\u0173 d\u0117\u017e\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ba\u017eny\u010dia ir laisv\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galb\u016bt mano pasakojimas apie Kristaus jung\u0105 yra tik asmeni\u0161kas kiekvieno krik\u0161\u010dionio reikalas. Nejaugi tur\u0117\u010diau at\u0161aukti tai, k\u0105 para\u0161iau? Jei Tomas gal\u0117jo pulti ant keli\u0173 prie\u0161 J\u0117z\u0173 ir i\u0161pa\u017einti: \u201eMano Vie\u0161pats ir mano Dievas!\u201c, o Paulius gal\u0117jo para\u0161yti apie \u201eKristaus J\u0117zaus, mano Vie\u0161paties, pa\u017einimo didyb\u0119\u201c (Jn 20,28; Fil 3,8), tai ir mes neturime g\u0117dytis vartodami pana\u0161i\u0105 kalb\u0105 ar akcentuodami asmenin\u012f J\u0117zaus vie\u0161patavim\u0105 kiekvienoje krik\u0161\u010dioni\u0161koje sieloje. Juk ir apa\u0161talai taip pat ra\u0161o apie jo vie\u0161patavim\u0105 visai Ba\u017eny\u010diai. Jis yra \u201eK\u016bno \u2013 Ba\u017eny\u010dios galva\u201c, senos ir naujos k\u016brinijos Vie\u0161pats, nes tokia T\u0117vo valia, \u201ekad visame kame tur\u0117t\u0173 pirmenyb\u0119\u201c (Kol 1,18). Visuotinis J\u0117zaus vie\u0161patavimas yra tikrov\u0117, kuri\u0105 dabar priimame tik\u0117dami, ta\u010diau ateis diena, kai j\u0105 pamatysime savo akimis. Dievo planas siekia pabaig\u0105, kai laikas v\u0117l taps am\u017einybe, \u201evisa, kas yra danguje ir \u017eem\u0117je [tai rei\u0161kia vis\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 ir vis\u0105 k\u016brinij\u0105, kai abi bus visi\u0161kai atpirktos], i\u0161 naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje\u201c (Ef 1,10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent \u0161ioje eschatologin\u0117je vizijoje akivaizd\u017eiai matosi \u0161iuolaikin\u0117s Ba\u017eny\u010dios kriz\u0117. Jei Ba\u017eny\u010dia Vie\u0161paties dienai at\u0117jus susivienys po Kristumi kaip galva, tai ir dabartiniu metu jos ne\u012fmanoma kaip nors kitaip suvienyti. Ar nuolatinis Ba\u017eny\u010dios skaldymasis galiausiai n\u0117ra susij\u0119s b\u016btent su jos nesugeb\u0117jimu tvirtai laikytis \u201evienyb\u0117s su Galva\u201c (Kol 2,19)? Be jokios abejon\u0117s, daugelis atmes \u0161\u012f juoking\u0105 situacijos supaprastinim\u0105. Bet a\u0161 ne taip lengvai nustumiamas nuo pamato. Rimta kli\u016btis Ba\u017eny\u010dioms susivienyti yra meil\u0117 nebiblin\u0117ms tradicijoms (tai yra Romos katalik\u0173 bruo\u017eas) arba Biblijos doktrin\u0173 nesilaikymas (tai liberali\u0173j\u0173 protestant\u0173 bruo\u017eas). Man vis norisi gr\u012f\u017eti prie \u0161io paprasto klausimo: Jei J\u0117zus Kristus yra Ba\u017eny\u010dios Vie\u0161pats, tai ar ji klauso jo mokymo, kad ir kaip nelengva b\u016bt\u0173, ar atvirk\u0161\u010diai, \u2013 Ba\u017eny\u010dia vie\u0161patauja J\u0117zui Kristui ir manipuliuoja jo mokymu taip, kad \u0161is jai tapt\u0173 priimtinas? Ar Ba\u017eny\u010dia bus nuolanki ir paklusni ir klausys J\u0117zaus Kristaus, ar kaip \u012f\u017e\u016blus paauglys gin\u010dysis su mokytoju ir ai\u0161kins, k\u0105 jis ne taip padar\u0117? Ar Ba\u017eny\u010dia yra \u201evir\u0161\u201c, ar \u201epo\u201c Kristumi?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutin\u0117 pastaba. B\u016btent po Kristaus jungu pasiekiama laisv\u0117 ir pilnatv\u0117. Paklausykime dar kart\u0105 j\u012f pat\u012f patvirtinant \u0161\u012f dalyk\u0105: \u201eA\u0161 esu romus ir nuolankios \u0161irdies &#8230;a\u0161 jus atgaivinsiu &#8230;mano jungas \u0161velnus, mano na\u0161ta lengva\u201c (Mt 11,29. 30). Kaip \u010dia i\u0161eina? Daugelis pamanys, kad jei kokiu nors b\u016bdu bus kontroliuojamas m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas ir elgsena, jau neb\u016bsime laisvi. Jie paklaus, kaip gali b\u016bti m\u016bs\u0173 mintys laisvos, jei J\u0117zus Kristus mums pasako, k\u0105 tik\u0117ti? Kaip gali m\u016bs\u0173 valia b\u016bti laisva, jei jis nurodo, kaip elgtis? Jie mano, kad Kristaus jungas ir j\u0173 laisv\u0117 yra nesuderinami dalykai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Imkime pirma m\u0105stym\u0105. Yra tik vienas autoritetas, kurio teises pripa\u017einus mintys tampa laisvos, b\u016btent \u0161is autoritetas yra tiesa. Tik\u0117damas melu, m\u016bs\u0173 m\u0105stymas n\u0117ra laisvas. Kaip tik prie\u0161ingai, mes esame melo vergai. Jis laisvas tik tada, jei tiki tiesa, ir nesvarbu, ar tiesa priklauso mokslo, ar \u0160ventojo Ra\u0161to sri\u010diai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat esama tik vieno autoriteto, s\u0105lygojan\u010dio laisv\u0105 vali\u0105. Tai teisingumo autoritetas. Valia n\u0117ra laisva, jei ji nepakl\u016bsta Kristui. Prie\u0161ingai, ji yra savival\u0117s ir aistr\u0173 vergijoje. Ji laisva, jei pakl\u016bsta teisingoms J\u0117zaus Kristaus gair\u0117ms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei kas nors paklaus, kod\u0117l taip yra, galime atsakyti, kad tokia yra tikrov\u0117s prigimtis, nes Dievas pats yra tiesos ir gerumo suma, jis suk\u016br\u0117 mus pana\u0161ius \u012f save ir mes atrandame tikr\u0105j\u012f savo \u201ea\u0161\u201c tiktai b\u016bdami susij\u0119 su juo. Jis suk\u016br\u0117 mus kaip protingas b\u016btybes, dav\u0117 prot\u0105, kad, j\u012f tik\u0117dami, surastume jo ties\u0105 ir laisv\u0119. Jis suk\u016br\u0117 mus kaip moralias b\u016btybes ir \u012f m\u016bs\u0173 \u0161irdis \u012fra\u0161\u0117 savo \u012fstatym\u0105 (Rom 2,15). Tuo b\u016bdu jo moral\u0117s \u012fstatymas n\u0117ra svetimas mastelis, bet \u017emogi\u0161kos b\u016btyb\u0117s \u012fstatymas. Tarp Dievo, kuris pats yra am\u017einai teisingas, ir to, k\u0105 jis kaip moral\u0117s \u012fstatym\u0105 \u201e\u012fra\u0161\u0117\u201c \u017emogaus \u0161irdyje ir Biblijoje, egzistuoja pamatinis nuoseklumas. B\u016btent d\u0117l \u0161ios analogijos tarp K\u016br\u0117jo ir jo k\u016brinio \u017emogaus, tarp jo tiesos ir m\u016bs\u0173 sukurto racionalumo, tarp jo teisingumo ir m\u016bs\u0173 moralumo m\u016bs\u0173 mintys gali tapti laisvos ir palenktos jo tiesai, o m\u016bs\u0173 valia \u2013 jo \u012fstatymui. \u0160tai d\u0117l ko Kristaus jungas \u201e\u0161velnus\u201c. B\u016btent taip yra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus sako: \u201eA\u0161 jus atgaivinsiu\u201c. Tikroji atgaiva pasiekiama ne nusimetus Kristaus jung\u0105, bet pasilenkus po juo. Esame laisvi tik \u201epo Kristaus jungu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>John Stott<\/strong>, \u012f\u017eymus anglikon\u0173 teologas, kunigas, daugelio knyg\u0173 autorius, gyvena Londone<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vitalija Norvilien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: John Stott. Life in Christ. \u2013 London, 1991<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Niekas nenori sutikti su \u201ebuvimo po kuo nors\u201c id\u0117ja \u2013 i\u0161skyrus galb\u016bt australus ir Naujosios Zelandijos gyventojus, kurie pasim\u0117gaudami sako, kad gyvena \u201eapa\u010dioje\u201c. Lotyn\u0173 kalbos \u017eod\u017eiai submitto (pastatyti, pad\u0117ti po), subjugo(pajungti), subigo (pavergti, priversti) rei\u0161kia kito asmens ar institucijos, kuri\u0173 nepripa\u017e\u012fstame, dominavimo laipsn\u012f. Kas nori b\u016bti \u201epo\u201c Kristumi? Ar \u0161i nuostata \u017eemina m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f orum\u0105? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[19],"tags":[75],"autorius":[611],"class_list":["post-731","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-3","tag-jezus-kristus","autorius-john-stott"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/731","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=731"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/731\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":733,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/731\/revisions\/733"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=731"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=731"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=731"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=731"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}