{"id":747,"date":"2016-05-17T20:59:47","date_gmt":"2016-05-17T17:59:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=747"},"modified":"2016-05-19T11:32:27","modified_gmt":"2016-05-19T08:32:27","slug":"atsivertimas-religijos-psichologijos-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/atsivertimas-religijos-psichologijos-poziuriu\/","title":{"rendered":"Atsivertimas religijos psichologijos po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u201eKai atjojo netoli Damasko, staiga j\u012f ap\u0161viet\u0117 i\u0161 dangaus \u0161viesa. Nukrit\u0119s \u017eem\u0117n, jis i\u0161girdo bals\u0105: \u2018Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?\u2019 Jis klaus\u0117: \u2018Kas tu esi, Vie\u0161patie?\u2019\u201c<\/em> Apd 9,3\u20135<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsivertimas yra vienas i\u0161 paslaptingiausi\u0173 \u017emogaus gyvenimo rei\u0161kini\u0173. Jis ne tik pilnas \u012fvairi\u0173 dvasini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, bet esti gyvenimo riba, kai \u017emogus pradeda kitaip suvokti Dievo k\u016brinij\u0105, i\u0161 naujo formuoti vertybi\u0173 sistem\u0105 bei savo gyvenimo tikslus. Daugelis tai i\u0161gyven\u0119 prieina prie i\u0161vados, kad atsivert\u0119s \u017emogus gali pilnutinai patirti J\u0117zaus meil\u0119. Jei iki tol \u017emogus girdi apie J\u0117z\u0173, tai atsivertimo metu jis i\u0161 ties\u0173 su\u017eino, kas Kristus yra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nema\u017eiau \u012fdomi yra sielos b\u016bsena, kuri\u0105 \u017emogus patiria atsivertimo metu. U\u017era\u0161yta daug nuostabi\u0173 atsivertimo liudijim\u0173. Beveik kiekvienu atveju pasakojama apie patirt\u0105 nuostab\u0173 atsinaujinimo jausm\u0105; \u017emogus patiria tai, ko jis nei\u0161gyvena normalioje situacijoje. Tad \u0161iuo fenomenu domisi ne tik teologija, bet ir psichologija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kyla klausimas, k\u0105 psichologija kaip empirinis mokslas gali pasakyti apie Dievo apsirei\u0161kim\u0105, apie gilias dvasines prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 \u012fvyksta atsivertimas? I\u0161 ties\u0173 nedaug. Nei \u0160ventosios Dvasios veiksmas, nei Kristaus apsirei\u0161kimas empiriniams tyrimams neprieinami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr\u012fsdami tirti \u0161iuos dalykus empiri\u0161kai mokslininkai privalo atmesti visa, kas subjektyvu. Tod\u0117l atsiranda pavojaus auk\u0161tesnius dvasinius dalykus suprimityvinti ir lyginti su papras\u010diausiomis organizmo fiziologin\u0117mis b\u016bsenomis. \u0160i tendencija ypa\u010d buvo pastebima XIX am\u017eiaus pabaigoje, kai jau buvo \u012fsigal\u0117j\u0119s medicininis materializmas. Tuo metu atsivertimo rei\u0161kiniai buvo grie\u017etai redukuoti iki primityvi\u0173 faktori\u0173 ir net sieti su psichikos nukrypimais. Pavyzd\u017eiui, Stanley Hallas savo knygoje <em>Moralinis ir religinis vaik\u0173 aukl\u0117jimas<\/em> (1882) atsivertim\u0105 siejo su paauglyst\u0117s am\u017eiuje organizme vykstan\u010diais staigiais fiziologiniais pakitimais. [1] Tokia religini\u0173 rei\u0161kini\u0173 redukcijos tendencija vir\u0161\u016bn\u0119 pasiek\u0117 S. Freudo psichoanaliz\u0117je, kuris religij\u0105 apskritai vadino kolektyvin\u0117mis neuroz\u0117mis. Net ir \u0161iandien \u017emogus, savo atsivertimo patirt\u012f papasakoj\u0119s psichiatrui, gali patekti \u012f nemaloni\u0105 pad\u0117t\u012f. Didel\u0117 tikimyb\u0117, kad jam gali b\u016bti diagnozuoti psichikos nukrypimai ar net psichikos liga, da\u017eniausiai \u0161izofrenija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toks po\u017ei\u016bris \u012f religin\u012f atsivertim\u0105 mums yra absoliu\u010diai nepriimtinas. Kur vyksta s\u0105lytis su auk\u0161tesniais dalykais, ten turi b\u016bti atsi\u017evelgiama \u012f vadinamuosius subjektyvius faktorius, kuri\u0173 moksliniais metodais analizuoti ne\u012fmanoma. Kita vertus, atsivertimas visada lydimas dramati\u0161k\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, emocij\u0173, jausm\u0173. Tai matyti i\u0161 daugelio atsivertusi\u0173 \u017emoni\u0173 pasakojim\u0173. Tod\u0117l dar nuo XX am\u017eiaus prad\u017eios lygiagre\u010diai vyst\u0117si religijos psichologijos at\u0161aka, kuri siek\u0117 tirti ne atsivertimo gnoseologij\u0105, bet susisteminti faktorius, kurie pastebimi \u017emogui patyrus atsivertim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Religijos psichologija pirmiausia bando susisteminti i\u0161gyvenimus, kurie patirti iki atsivertimo ir jo metu. Edwinas Starbuckas pasteb\u0117jo, kad daugelio \u017emoni\u0173 religinis pabudimas buvo tiesiogiai susietas su netobulyb\u0117s, ypa\u010d asmeninio nuod\u0117mingumo suvokimu. Tokias savo i\u0161vadas jis padar\u0117 i\u0161 \u012fvairi\u0173 asmen\u0173 liudijim\u0173. Vienas i\u0161 toki\u0173 yra toliau pateiktas jaunos moters pasakojimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eBuvau pakviesta \u012f susitikim\u0105, kuriame d\u0117l mano atsivertimo meld\u0117si motina ir mano draugai. Mano emocinis pasaulis buvo iki gelmi\u0173 sujudintas. I\u0161pa\u017eindama savo nuopuol\u012f maldavau Diev\u0105 i\u0161gelb\u0117ti mane i\u0161 nuod\u0117mi\u0173 ir net u\u017emir\u0161au tai, kas mane supa. Maldavau malon\u0117s ir patyriau ai\u0161k\u0173 atleidimo jausm\u0105 bei vidinio pasaulio atsinaujinim\u0105. Stodamasi su\u0161ukau: \u2018Tai, kas buvo sena, pra\u0117jo, dabar visa tapo nauja.\u2019 Tai buvo pana\u0161u \u012f \u012f\u017eengim\u0105 \u012f nauj\u0105 pasaul\u012f, \u012f nauj\u0105 egzistencijos b\u016bsen\u0105. Nat\u016bral\u016bs dalykai tapo \u0161lovingesni; mano dvasiniai reg\u0117jimai buvo tokie ai\u0161k\u016bs, kad net med\u017eiai skamb\u0117jo dangi\u0161ka muzika ir kiekviename materialiame visatos daikte a\u0161 prad\u0117jau reg\u0117ti nuostab\u0105. Mano siela pakilo Dievo meil\u0117je, savo d\u017eiaugsmu a\u0161 nor\u0117jau pasidalyti su kiekvienu.\u201c [2]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">E. Starbuckas prieina prie i\u0161vados, kad da\u017eniausiai atsiver\u010dia tie \u017emon\u0117s, kurie sielojasi d\u0117l savo nuod\u0117mingumo. Psichologijos po\u017ei\u016briu, atsivertimas tuomet yra savoti\u0161ka riba, per kuri\u0105 \u017emogus \u012fveikia ankstesn\u0119 melancholijos ar net depresijos b\u016bsen\u0105. Vietoje buvusio kalt\u0117s jausmo \u017emogus pradeda jausti Dievo malon\u0119 ir jo meil\u0117s didyb\u0119. Vidinis pasaulis atsinaujina, gyvenimas prasideda tarytum i\u0161 naujo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar i\u0161 ties\u0173 da\u017eniausiai atsiver\u010dia tie \u017emon\u0117s, kurie jaudinasi d\u0117l savo nuod\u0117mingumo? \u0160\u012f fenomen\u0105 tyr\u0117 Williamas Jamesas savo knygoje <em>Religin\u0117s patirties \u012fvairov\u0117<\/em>. Jamesui staigus religinis atsivertimas yra vienas i\u0161 nuostabiausi\u0173 \u017emogaus gyvenimo dalyk\u0173. I\u0161 dalies jis pritaria E. Starbuckui, kad atsivertimas gali b\u016bti susietas su i\u0161gyvenimu d\u0117l asmeninio nuod\u0117mingumo, ta\u010diau jis nelink\u0119s to absoliutizuoti. Jo manymu, atsivertimas da\u017enai \u012fvyksta ne vien d\u0117l asmeninio nuod\u0117mingumo suvokimo, bet apskritai susiduriant su gyvenimo sunkumais, i\u0161gyvenant \u012fvairias krizes. Pavyzd\u017eiui, da\u017enai \u017emon\u0117s atsiver\u010dia po artimo \u017emogaus mirties, patek\u0119 \u012f kal\u0117jim\u0105, susirg\u0119 sunkia liga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jameso studija \u012fdomi tuo, kad jis i\u0161skyr\u0117 du atsivertimo tipus: s\u0105moningas (voluntary), kai pats \u017emogus siekia atsivertimo, ir nevalingas (involuntary), visi\u0161kai nepriklausomas nuo jo valios pastang\u0173. Jo teigimu, pirmasis b\u016bdas pasitaiko re\u010diau ir n\u0117ra toks ry\u0161kus. Ta\u010diau antrasis b\u016bdas visuomet yra lydimas nuostabiausi\u0173 ir keis\u010diausi\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Jis \u012fdomus tuo, kad tuo metu \u017emogus ne tik patiria stipr\u0173 ir staig\u0173 atgimimo jausm\u0105, bet ir kitokiomis akimis pradeda reg\u0117ti pasaul\u012f. Da\u017enai iki tol buvusi melancholijos, nerimo ar net depresijos b\u016bsena kei\u010diasi \u012f d\u017eiaugsming\u0105 gro\u017e\u0117jim\u0105si \u017emog\u0173 supan\u010diu pasauliu. Tokie i\u0161gyvenimai ai\u0161kiai b\u016bdingi amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Jonathano Edwardso liudijimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201ePo [atsivertimo] a\u0161 \u017eymiai giliau prad\u0117jau suvokti dievi\u0161kus dalykus. \u0160is suvokimas dar\u0117si vis gyvybingesnis ir a\u0161 patyriau d\u017eiaugsm\u0105. Pasikeit\u0117 mano po\u017ei\u016bris \u012f aplink\u0105; atrodo, dvelk\u0117 saldi ramyb\u0117, beveik visur rei\u0161k\u0117si dievi\u0161kumas. Dievo prakilnyb\u0117, jo i\u0161mintis, jo skaistumas ir meil\u0117 atsirado visuose dalykuose \u2013 saul\u0117je, m\u0117nulyje, \u017evaig\u017ed\u0117se; debesyse ir m\u0117lyname danguje; vandenyje ir visoje gamtoje; visa tai paliko gil\u0173 p\u0117dsak\u0105 mano s\u0105mon\u0117je. Bet nuostabiausias i\u0161 vis\u0173 gamtos rei\u0161kini\u0173 man tapo griaustinis bei \u017eaibas, nors prie\u0161 tai man nieko nebuvo baisiau. Anks\u010diau, kai art\u0117davo audra su griaustiniu, a\u0161 labai i\u0161sig\u0105sdavau, mane apimdavo did\u017eiul\u0117 baim\u0117, bet dabar prie\u0161ingai, \u2013 a\u0161 tuo d\u017eiaugiausi.\u201c [3]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">W. Jamesas pastebi, kad ry\u0161kus atsivertimo po\u017eymis yra jo vaisiai. Atsivertimo metu vyksta dideli\u0173 vidini\u0173 poky\u010di\u0173, kurie nei\u0161vengiamai daro \u012ftak\u0105 \u017emogaus moraliniam pasauliui. Nutraukiami ry\u0161iai su nuod\u0117minga praeitimi, kei\u010diasi po\u017ei\u016bris \u012f gyvenimo prasm\u0119. Kita vertus, W. Jamesas nelink\u0119s to absoliutizuoti. Apie atsivertimo kokyb\u0119 ne visada galima spr\u0119sti i\u0161 moralini\u0173 kriterij\u0173, nes daryti gera yra paj\u0117gus kiekvienas \u017emogus. Pirmiausia vert\u0117t\u0173 \u017evelgti \u012f \u017emogaus vidinio pasaulio poky\u010dius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jamesas Bissetas Prattas knygoje <em>Religinis s\u0105moningumas<\/em> nesutinka su W. Jamesu, kad atsivertimas da\u017eniausiai lydimas dramati\u0161k\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Jis atsivertim\u0105 suvok\u0117 platesne prasme. Jo nuomone, visas moralinio ir religinio brendimo laikotarpis, kurio metu nustatomi pagrindiniai tikslai ir idealai, gali b\u016bti vadinamas atsivertimu. J. B. Prattas i\u0161skiria <em>staig\u0173 <\/em>ir <em>palaipsn\u012f <\/em>atsivertim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toliau J. B. Prattas pastebi, kad \u201epagrindinis atsivertimo elementas yra ne kas kita kaip u\u017egimimas i\u0161 naujo\u201c [4]. Psichologijos po\u017ei\u016briu, \u0161is u\u017egimimas \u201eyra charakterio sujungimas \u012f vienum\u0105, naujos asmenyb\u0117s susiformavimas&#8230;\u201c(p. 123). J. B. Prattas skirtingai teigia, kad atsivertimas i\u0161gyvenant d\u0117l asmeninio nuod\u0117mingumo pasitaiko neda\u017enai. Jis link\u0119s manyti, kad tik po atsivertimo \u017emogus ima suvokti savo nuod\u0117mingum\u0105. Tod\u0117l atsivertimo stimulas yra dvasini\u0173 ideal\u0173 siekimas, ie\u0161kojimas \u0161ventumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is psichologas teigia, kad vienas i\u0161 esmini\u0173 atsivertimo element\u0173 yra <em>sav\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117jimas<\/em>. \u201e\u010cia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi b\u016bti <em>atsi\u017ead\u0117jimas<\/em> \u2013 atsisakymas ankstesni\u0173 tiksl\u0173 ir prierai\u0161um\u0173, ankstesn\u0117s asmenyb\u0117s i\u0161si\u017ead\u0117jimas; sav\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117jimas tokiu b\u016bdu yra atsivertimo pagrindas\u201c (p. 156).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsivertimas turi \u012ftakos ne tik vidiniam \u017emogaus pasauliui, bet ir jo organizmui. \u0160i\u0105 savo mint\u012f jis grind\u017eia konkre\u010diais pavyzd\u017eiais. Da\u017enai atsitinka, kad po atsivertimo girtuokliai nustoja gerti, nusivylusieji i\u0161sivaduoja i\u0161 \u0161ios kamuojan\u010dios b\u016bsenos, nusikalt\u0117liai nustoja daryti nusikaltimus. Jis pripa\u017e\u012fsta, kad tokie poky\u010diai da\u017eniausiai \u012fvyksta staigaus atsivertimo atvejais (p. 162).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J. B. Pratto i\u0161vados buvo patikrintos empiri\u0161kai. Elmeris Clarkas, i\u0161tyr\u0119s 2174 asmenis, pasteb\u0117jo, kad tik 6,7 proc. i\u0161 j\u0173 atsivert\u0117 Jameso akcentuojamu dramatiniu tipu, tai yra i\u0161gyvendami tam tikr\u0105 kriz\u0119. Kiti 27,2 proc. nurod\u0117 prie\u017east\u012f \u2013 \u201eemocin\u012f stimul\u0105\u201c, kur\u012f jie susiejo su atsivertimu. Lik\u0119s 66,1 proc. negal\u0117jo nurodyti net menkiausio j\u0173 atsivertim\u0105 s\u0105lygojusio \u012fvykio. E. Clarkas pasteb\u0117jo, kad 9,8 proc. asmen\u0173 teig\u0117, jog j\u0173 atsivertimas buvo s\u0105lygotas r\u016bstaus teologinio mokymo, kur pabr\u0117\u017eiamos b\u016bsimos nusid\u0117j\u0117li\u0173 kan\u010dios pragare. Tuo tarpu 38,6 proc. nemat\u0117 jokio ry\u0161io tarp teologinio mokymo ir asmeninio atsivertimo. Taigi E. Clarkas daugeliu atvej\u0173 patvirtino J. Pratto i\u0161vadas apie religin\u012f atsivertim\u0105. [5]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Religijos psichologija padeda susidaryti platesn\u012f vaizd\u0105 apie atsivertimo b\u016bdus, j\u012f lydin\u010dius \u017emogaus dvasinius i\u0161gyvenimus. Psichologija pripa\u017e\u012fsta, kad atsivertimas daro did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emogaus vidiniam pasauliui, jo idealams, elgesiui. Tai gyvenimo momentas, kai patiriamas ry\u0161kus dvasinio atsinaujinimo jausmas, pasiry\u017etama daryti gera ir pradedamas naujas gyvenimas. Tai riba, kuri\u0105 per\u017eengus nusikalt\u0117lis tampa doru \u017emogumi, girtuoklis \u2013 Evangelijos skelb\u0117ju, \u201eSaulius\u201c tampa \u201ePauliumi\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsivertimas gali b\u016bti staigus ir palaipsnis. Vieni teigia, kad jis i\u0161 dalies priklauso nuo asmens valios pastang\u0173, kiti prie\u0161ingai, \u2013 kad valia \u010dia negali daryti jokios \u012ftakos. Nors pagrindin\u0117 atsivertimo prie\u017eastis yra Dievo apsirei\u0161kimas \u017emogaus gyvenime, ta\u010diau gali b\u016bti ir \u0161alutini\u0173 faktori\u0173, toki\u0173 kaip i\u0161gyvenimai d\u0117l asmeninio nuod\u0117mingumo, \u0161ventumo siekimas, netik\u0117ti ir sunkiai pakeliami gyvenimo sunkumai. Ypatingai nuostabus yra staigusis atsivertimas. J\u012f patyr\u0119s \u017emogus suvokia ne tik \u0160ventosios Dvasios veiksm\u0105, ne tik Dievo gali\u0105 jo gyvenime, bet ir Dievo didyb\u0117s i\u0161rai\u0161k\u0105 kiekviename, net materialiame visatos daikte.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Darius Petk\u016bnas<\/strong>, kunigas, baig\u0117 Talino teologijos institut\u0105, studijavo Oksfordo institute. \u0160iuo metu d\u0117sto Klaip\u0117dos universiteto Evangeli\u0161kos teologijos katedroje<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eKai atjojo netoli Damasko, staiga j\u012f ap\u0161viet\u0117 i\u0161 dangaus \u0161viesa. Nukrit\u0119s \u017eem\u0117n, jis i\u0161girdo bals\u0105: \u2018Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?\u2019 Jis klaus\u0117: \u2018Kas tu esi, Vie\u0161patie?\u2019\u201c Apd 9,3\u20135 Atsivertimas yra vienas i\u0161 paslaptingiausi\u0173 \u017emogaus gyvenimo rei\u0161kini\u0173. Jis ne tik pilnas \u012fvairi\u0173 dvasini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, bet esti gyvenimo riba, kai \u017emogus pradeda kitaip suvokti Dievo k\u016brinij\u0105, i\u0161\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[19],"tags":[75,128],"autorius":[615],"class_list":["post-747","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-3","tag-jezus-kristus","tag-psichologija","autorius-darius-petkunas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/747","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=747"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/747\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":751,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/747\/revisions\/751"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=747"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=747"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=747"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=747"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}