{"id":781,"date":"2016-05-20T11:53:48","date_gmt":"2016-05-20T08:53:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=781"},"modified":"2016-05-20T11:53:58","modified_gmt":"2016-05-20T08:53:58","slug":"ar-visi-zmones-yra-dievo-vaikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/ar-visi-zmones-yra-dievo-vaikai\/","title":{"rendered":"Ar visi \u017emon\u0117s yra Dievo vaikai?"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo metu daug kur, net pa\u010dioje Ba\u017eny\u010dioje paplit\u0119s pasiteisinimas, es\u0105 visi vis\u0173 rasi\u0173 ir nacij\u0173, vis\u0173 konfesij\u0173 ir netgi vis\u0173 religij\u0173 \u017emon\u0117s yra Dievo vaikai ir tod\u0117l Dievo akivaizdoje lyg\u016bs, yra kil\u0119s i\u0161 klaidingo mokymo, teigian\u010dio, kad a\u0161 kaip \u017emogus, taigi toks, koks esu, patinku Dievui. Laikantis \u0161io teiginio nenorima pripa\u017einti, kad pagal \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 \u017emogus tik tuomet gali patikti Dievui &#8211; bibli\u0161kai tariant, yra teisus Dievo akivaizdoje, &#8211; kai atsiliepia \u012f J\u0117zaus kvietim\u0105, pasitraukia nuo savo eito kelio ir, asmeni\u0161kai \u012ftik\u0117j\u0119s J\u0117z\u0173 Krist\u0173, priart\u0117ja prie Vie\u0161paties, gal\u0117damas \u012f \u0161vent\u0105j\u012f Diev\u0105 kreiptis kaip \u012f T\u0117v\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad teiginys, es\u0105 visi \u017emon\u0117s yra Dievo vaikai, bibli\u0161kai niekaip nepagrind\u017eiamas. Toji tez\u0117 atkeliavusi i\u0161 filosofijos bei ideologij\u0173 lobyno. Jos i\u0161takos prasideda sen\u0173j\u0173 graik\u0173 stoik\u0173 mokyme ir nusit\u0119sia per idealistines, ideologines m\u0105stymo sistemas, pasiekdamos m\u016bs\u0173 laikus ir m\u016bs\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105. Prireikus j\u0105 pagr\u012fsti bibli\u0161kai, pagrindiniais argumentais pasirenkamos tokios eilut\u0117s kaip 1 Jn 3, 1 (\u201e\u017di\u016br\u0117kite, kokia meile apdovanojo mus T\u0117vas: mes vadinam\u0117s Dievo vaikai ir esame!\u201c), nors \u010dia kalbama apie k\u0105 kita. Kitomis eilut\u0117mis toks po\u017ei\u016bris taip pat menkai tepaai\u0161kinamas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu minimi vaikai, turi b\u016bti ir T\u0117vas. K\u0105 sako Biblija apie s\u0105vok\u0105 \u201eT\u0117vas\u201c tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo pirmuoju teiginiu &#8211; apie Diev\u0105 T\u0117v\u0105, Visagal\u012f, K\u016br\u0117j\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senajame Testamente apie tai rasime ne ka\u017ein kiek. Izraelio Dievas yra \u0161ventas Dievas, \u201euolusis\u201c Dievas ir Vie\u0161pats, valdantis vis\u0105 pasaul\u012f, ta\u010diau ne T\u0117vas. Apie jok\u012f patiklum\u0105, lip\u0161num\u0105 Jahv\u0117s, Izraelio Dievo at\u017evilgiu Senajame Testamente n\u0117ra n\u0117 kalbos. Taip, Jahv\u0117 yra Izraelio t\u0117vas (Jer 31,9), tod\u0117l jis ir pateptojo, Dovydo, Izraelio karaliaus t\u0117vas (2 Sam 7,14). Jis, lyg kokia gynybos siena, yra ir na\u0161lai\u010di\u0173 t\u0117vas (Ps 68,5). Ta\u010diau apie tai, kad \u012f j\u012f maldoje galima kreiptis kaip \u012f t\u0117v\u0105 ar netgi laikyti vis\u0173 \u017emoni\u0173 t\u0117vu, Senajame Testamente nepasakyta nieko. Netgi atvirk\u0161\u010diai, toks kreipinys \u012f Diev\u0105, pavyzd\u017eiui, Jer 3,4 i\u0161vis atmetamas arba taikomas tik i\u0161skirtinai Izraeliui, i\u0161rinktajai Dievo tautai (Jer 3,19).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik Senojo Testamento pabaigoje, beveik jau Naujojo horizonte pasirodo kreipinys \u012f Diev\u0105 kaip \u012f T\u0117v\u0105 vaiko pokalbio su t\u0117vu prasme (Iz 63,16; Mal 1,6; 2,10). Ta\u010diau paskutin\u0117je nurodytoje eilut\u0117je b\u016btinai reikia pasteb\u0117ti, kad kalbama apie sandor\u0105 su \u201em\u016bs\u0173 t\u0117vais\u201c, tod\u0117l \u010dia niekaip neturimas omenyje vis\u0173 \u017emoni\u0173 t\u0117vas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujajame Testamente \u0161iuo at\u017evilgiu ne kitaip, nors \u017eodis \u201et\u0117vas\u201c vartojamas \u017eymiai da\u017eniau. Neskai\u010diuojant begal\u0117s pana\u0161iai skamban\u010di\u0173 eilu\u010di\u0173, tas \u017eodis minimas daugiau nei 190 kart\u0173. Ta\u010diau svarbiausia yra tai, kad \u0161i s\u0105voka pirmiausia vartojama J\u0117zaus Kristaus T\u0117vui apib\u016bdinti (tiek atskir\u0173 eilu\u010di\u0173 daugumo, tiek reik\u0161mingumo at\u017evilgiu). \u017dymiausios i\u0161 j\u0173: Mt 7,21; 10,32; 11,27; Mk 14,36; Lk 23,46; Jn 1,14; 5,17; 17,1-26; Rom 15,6; Ef 3,14; 2 Jn 3; Apr 3,12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be to, \u010dia prisideda nema\u017eai ir toki\u0173 Naujojo Testamento eilu\u010di\u0173, kur Dievas vadinamas T\u0117vu t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie per jo viengim\u012f S\u016bn\u0173 yra gav\u0119 \u012fs\u016bnyst\u0117s teis\u0119 ir tap\u0119 jo vaikais. \u010cia pirmiausia min\u0117tini Pauliaus lai\u0161kai: Rom 1,17; 8,15; 1 Kor 8,6; Ef 3,15; Fil 4,20; 1 Tes 1,3 ir t. t. Kituose apa\u0161tal\u0173 ra\u0161tuose Dievas irgi vadinamas savo vaik\u0173 T\u0117vu: 1 Pt 1,17; Jok 1,27. Bet \u0161ia ypatinga prasme apie T\u0117v\u0105 J\u0117zus kalba pats: Mt 5,16; 4,45; 6,26; 10,29; 23,9; Lk 12,32, ta\u010diau n\u0117 vienoje Evangelijos pagal Jon\u0105 vietoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutin\u0117se pamin\u0117tose eilut\u0117se Dievas visuomet yra ir m\u016bs\u0173 T\u0117vas, nes jis \u201em\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus T\u0117vas\u201c (2 Kor 1,3; Kol 1,3 ir t. t.). Tik per j\u012f, per Dievo S\u016bn\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173 su\u017einome apie T\u0117v\u0105 (Jn 1,18). Ta\u010diau Naujajame Testamente niekur nerasime net u\u017euominos apie Dievo visat\u0117vyst\u0117s mokym\u0105. Kiekvienas, besistengiantis j\u012f \u012f\u017evelgti Biblijoje (pvz., Kalno pamoksle), patenka \u012f modernios, \u0161viet\u0117ji\u0161kos religijos filosofijos v\u0117\u017ees ir gerokai i\u0161krypsta i\u0161 siauro biblin\u0117s egzegez\u0117s takelio. Du pagrindiniai \u017eod\u017eiai atveria galimyb\u0119 naujatestamentiniam Dievo vaik\u0173 s\u0105vokos supratimui: \u201evadintis\u201c ir \u201e\u012fs\u016bnyst\u0117\u201c. Vadintis (gr. <em>kalein<\/em>) rei\u0161kia \u201eb\u016bti \u012fvardytam, pa\u0161auktam nauju vardu\u201c. \u201eVadintis Dievo vaiku\u201c nusako, kad juo ne savaime esama, bet tampama. Vis\u0173 pirma 1 Jn 3,1: \u201e\u017di\u016br\u0117kite, kokia meile apdovanojo mus T\u0117vas: mes vadinam\u0117s Dievo vaikai\u201c. Pana\u0161iai pasakyta ir palaiminimuose, kur kalbama apie taikdarius (Mt 5, 9). Kitas \u017eodis, rei\u0161kiantis \u201evadintis\u201c, yra <em>onomazein<\/em>. Jis dar konkre\u010diau apib\u016bdina t\u0105 reik\u0161m\u0119, atskleisdamas vis\u0105 esm\u0119: gaunamas naujas vardas, \u012fvyksta \u201eperkrik\u0161tijimas\u201c, bylojantis, kad nuo \u0161iol vadiniesi \u201eDievo vaiku\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Teisi\u0161kai \u017ei\u016brint, \u010dia kalbama apie \u012fvaikinimo akt\u0105. \u012evaikis gauna t\u0117vo pavard\u0119 ir nuo \u012fvaikinimo minut\u0117s vadinasi jau kitaip. Naujajame Testamente graik\u0173 kalba t\u0105 akt\u0105 \u012fvardija \u017eodis <em>huiothesia<\/em>, rei\u0161kiantis \u201epadarym\u0105 savo vaiku\u201c, \u201e\u012fvaikinim\u0105\u201c. Tai, kad t\u0105 s\u0105vok\u0105 vartoja tik Paulius (Rom 8,23; Gal 4,5; Ef 1,5), jos n\u0117 kiek nesumenkina. Ji rei\u0161kia: Dievo vaiku savaime nesama, Dievo vaiku tampama. B\u016bti Dievo vaiku n\u0117ra suk\u016brimo reikalas, tai ne dalykas, gaunamas gimstant, bet kiekvien\u0105 kart\u0105 tai Dievo atliekamas \u017emoni\u0173 \u012fvaikinimo aktas, d\u0117l kurio vienintelis, viengimis Dievo S\u016bnus J\u0117zus Kristus \u201enesig\u0117dija juos vadinti broliais\u201c (Hbr 2,11). Niekas negali b\u016bti Dievo vaiku pirma nepavadintas J\u0117zaus broliu ar seserimi (plg. Jn 20,17). Jis tarpininkauja mums, savo seserims ir broliams, T\u0117vui mus \u012fvaikinant. Taigi per J\u0117z\u0173 ir tik per j\u012f galime ir mes \u012f jo T\u0117v\u0105 kreiptis \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c. Ma\u017ea to: dabar &#8211; tik dabar &#8211; jo broliai, tap\u0119 \u012fvaikiais, gali kreiptis \u012f T\u0117v\u0105 \u201eAba\u201c &#8211; tuo \u017eod\u017eiu, kuriuo kreiptis leista tik J\u0117zui (Mk 14,36). \u201eAba\u201c yra familiarus, meilus \u017eodis, kaip \u201et\u0117velis\u201c. Tod\u0117l Biblija ir sako: \u201eTaigi j\u016bs esate \u012fs\u016bniai; Dievas atsiunt\u0117 \u012f m\u016bs\u0173 \u0161irdis savo S\u016bnaus Dvasi\u0105, kuri \u0161aukia: \u2018Aba, T\u0117ve!\u2019\u201c (Gal 4,6).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l to tam tikras vietas (pavyzd\u017eiui, Mt 5,45; Jn 12,36; Fil 2,15), kur atrodyt\u0173, kad, kalbant apie dangi\u0161kojo T\u0117vo vaikus, vartojamas bendresnis, visus \u017emones lie\u010diantis \u201ej\u016bs\u201c, reikia ai\u0161kinti grie\u017etai pagal J\u0117z\u0173 bei Kalno pamoksl\u0105. Kalno pamokslas rodo, jog vartojant \u201ej\u016bs\u201c turimi galvoje J\u0117zaus mokiniai, bet jokiu b\u016bdu ne visa \u017emonija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, Dievas yra visos k\u016brinijos K\u016br\u0117jas, taigi ir vis\u0173 \u017emoni\u0173. Visi yra k\u016briniai net b\u016bdami \u012fs\u010diose; ta\u010diau jo vaikai yra tik tie, kuriuos jis pats taip pavadino, &#8211; pasaulio vaikus (Lk 16,8) ir piktojo vaikus (Mt 13,38) pervadino savo vaikais bei Dievo vaikais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Analizuojant biblin\u0119 Dievo \u012fs\u016bnyst\u0117s samprat\u0105, galima aptikti \u012fdomi\u0105 paralel\u0119 su dar dviem, lygiai taip pat ideologiniam piktnaud\u017eiavimui parankiomis Biblijos s\u0105vokomis \u201ebrolis\u201c ir \u201eartimas\u201c. \u0160ventasis Ra\u0161tas ir \u0161iuo atveju atmeta bet koki\u0105 i\u0161 nebiblini\u0173 \u0161altini\u0173 kylan\u010di\u0105 nuomon\u0119, bandan\u010di\u0105 teigti, es\u0105 visi \u017emon\u0117s broliai arba kiekvienas yra mano artimas. Kalb\u0117dami apie Dievo vaikus, galime pasinaudoti ir Naujojo Testamento teologinio \u017eodyno sakiniu, glaustai ai\u0161kinan\u010diu biblin\u0119 s\u0105vok\u0105 \u201eartimas\u201c: \u201emodernus \u017emogus&#8230; neretai yra link\u0119s artimu (taigi ir Dievo vaiku) vadinti visus \u017emones. Ta\u010diau apie artim\u0105 (ir apie Dievo vaik\u0105) bet kokiu atveju taip sakyti yra klaidinga; \u010dia neturima omenyje ka\u017ekas bendro, bet kaip tik tai, kas ypatinga\u201c. Ir netgi labai ypatinga, kadangi i\u0161rinkdamas mus, T\u0117vas parod\u0117 savo meil\u0119, tod\u0117l \u201emes vadinam\u0117s Dievo vaikai ir esame!\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Idea spektrum, 1985<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iuo metu daug kur, net pa\u010dioje Ba\u017eny\u010dioje paplit\u0119s pasiteisinimas, es\u0105 visi vis\u0173 rasi\u0173 ir nacij\u0173, vis\u0173 konfesij\u0173 ir netgi vis\u0173 religij\u0173 \u017emon\u0117s yra Dievo vaikai ir tod\u0117l Dievo akivaizdoje lyg\u016bs, yra kil\u0119s i\u0161 klaidingo mokymo, teigian\u010dio, kad a\u0161 kaip \u017emogus, taigi toks, koks esu, patinku Dievui. Laikantis \u0161io teiginio nenorima pripa\u017einti, kad pagal \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":740,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[20],"tags":[258],"autorius":[769],"class_list":["post-781","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1998-4","tag-dievo-vaikai","autorius-kurt-hennig"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/781","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=781"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/781\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":783,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/781\/revisions\/783"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/740"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=781"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=781"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=781"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}