{"id":82,"date":"2015-08-19T11:48:45","date_gmt":"2015-08-19T08:48:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=82"},"modified":"2015-08-19T11:48:52","modified_gmt":"2015-08-19T08:48:52","slug":"reinkarnacija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/reinkarnacija\/","title":{"rendered":"Reinkarnacija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u201eReinkarnacija\u201c (lot. <em>reincarnatio <\/em>\u2013 sugr\u012f\u017eimas \u012f k\u016bn\u0105) rei\u0161kia tik\u0117jim\u0105, kad esmin\u0117 \u017emogaus dalis (siela, dvasia, A\u0161) po jo mirties \u012fsik\u016bnija \u012f kit\u0105 \u017emog\u0173 ar gyv\u016bn\u0105. Kiti \u0161io rei\u0161kinio pavadinimai: persik\u016bnijimas, sielos keliavimas, metempsichoz\u0117 (gr.) arba (dviprasmi\u0161kai) atgimimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik\u0117jimo reinkarnacija \u0161aknys gl\u016bdi Indijoje, induizme. Upani\u0161ados (VIII a. pr. Kr.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo u\u017e \u0161io gyvenimo darbus. \u017dmogaus karma (\u201edarbas\u201c) nulemia, \u012f koki\u0105 b\u016btyb\u0119 \u012fsik\u016bnys jo siela ir kok\u012f likim\u0105 reik\u0117s i\u0161kent\u0117ti. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Remiantis v\u0117lesniais ra\u0161tais, Vedanta, meditacijos ir pa\u017einimo d\u0117ka \u017emogus gali pa\u017evelgti \u012f reinkarnacij\u0173 grandin\u0119, suprasti savo ankstesnius \u012fsik\u016bnijimus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Budizme irgi yra i\u0161lik\u0119s tik\u0117jimas reinkarnacija, kur \u012f kit\u0105 gyvenim\u0105 perkeliamas ne A\u0161 ar siela, o psichini\u0173 ir dvasini\u0173 energij\u0173 kompleksas. Persik\u016bnijimo ratas gali b\u016bti nutrauktas tik meditacijos pagalba, kai karma ar tuo pa\u010diu kitas gyvenimas pagerinami gerais darbais (pavyzd\u017eiui, aukojant vienuoliams).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antikin\u0117je Graikijoje reinkarnacijos mokslui atstovavo tokie filosofai, kaip Pitagoras (ma\u017edaug 500 m. pr. Kr.), Empedoklas (apie 450 pr. Kr.) ir pirmiausia Platonas (apie 400 pr. Kr.), kuris \u0161\u012f moksl\u0105 i\u0161 esm\u0117s suformulavo. Naujajame platonizme ir naujajame pitagorizme reinkarnacijai visi pritar\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su reinkarnacijos mintimi susiduriama ir kitose religijose bei kult\u016brose: gnosticizme ir manicheizme pirmajame am\u017eiuje po Kristaus, taip pat kelt\u0173 ir kin\u0173 tradicijose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblijoje n\u0117ra joki\u0173 u\u017euomin\u0173 apie reinkarnacij\u0105. Po mirties \u017emogaus siela patenka \u012f mirusi\u0173j\u0173 karalyst\u0119 (hebr. \u0161eolis, gr. hadas). Evangelijos pagal Luk\u0105 16,19\u201331 ai\u0161kiai pasakyta, kad mir\u0119s \u017emogus negali i\u0161 mirties gr\u012f\u017eti \u012f gyvyb\u0117s karalyst\u0119. Vien\u0105 dien\u0105 \u017emogus tur\u0117s mirti, o po mirties jo laukia teismas (\u017dyd 9,27). J\u0117zus atmeta bausm\u0119 u\u017e nuod\u0117mes prie\u0161 gimim\u0105 ir tokiu b\u016bdu \u2013 induistines mintis apie karm\u0105 (Jn 9,1). Pa\u017eadas, kad prana\u0161as Elijas v\u0117l ateis (Mal 3,23\u201324), i\u0161sipild\u0117 per Jon\u0105 Krik\u0161tytoj\u0105 (Mt 11,14; 17,12\u201313), o tai susij\u0119 ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. \u201eAtgimimu\u201c (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pa\u017eymi \u017emogaus atsinaujinim\u0105 per Dievo Dvasi\u0105, o ne per reinkarnacij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ankstyvoji krik\u0161\u010dionyb\u0117 mint\u012f apie reinkarnacij\u0105 visi\u0161kai atmet\u0117, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas i\u0161k\u0117l\u0117 prie\u0161 j\u0105 \u012f vie\u0161um\u0105 svarius argumentus. Origenas (mir\u0119s 254) mok\u0117 ne apie reinkarnacij\u0105, kaip da\u017enai tvirtinama, o apie siel\u0173 prie\u0161egzistencij\u0105, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Ba\u017eny\u010dios susirinkime buvo pripa\u017einta klaidamoksliu. V\u0117lesnioji teologija nerod\u0117 net menkiausio artumo reinkarnacijos min\u010diai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau daugelis Europos m\u0105stytoj\u0173 atstovavo reinkarnacijos mokymui ar rod\u0117 jam simpatij\u0105. Tai buvo D. Bruno, I. Kantas, G. E. Lesingas, J. K. Lavateras, J. V. G\u0117t\u0117, Fridrichas Didysis, V. Humboltas ir D. Hum\u0117. Ypa\u010d ry\u0161ki budizmo \u012ftaka A. \u0160openhaueriui ir R. Vagneriui. Teosofijai ir antroposofijai taip pat tur\u0117jo \u012ftakos indi\u0161kos id\u0117jos, kurios naujaisiais laikais buvo daugiau propaguojamos Vakar\u0173 pasaulyje ir pa\u017eintos pagal \u201eNew Age\u201c suformuluot\u0105 mokym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Torvaldas Detlefsenas si\u016blo \u201ereinkarnacijos terapij\u0105\u201c, kurios metu bandomuosius asmenis jis tariamai perkelia \u012f ankstesn\u012fj\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarp \u017einom\u0173 asmenybi\u0173, kurios naujausiais laikais atstovavo reinkarnacijai, yra ai\u0161kiaregys Edgaras Keisas, \u012fk\u016br\u0119s \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0173 mokslo\u201c (angl. Christian Science) jud\u0117jim\u0105, Ronas Hubartas, mirties tyrin\u0117toja Elizabeta Kiubler?Ros ir aktor\u0117 \u0160erli Maklain. Tos pa\u010dios krypties buvo ir \u0161itokie jud\u0117jimai kaip: \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0173 s\u0105junga\u201c (vok. Christengemeinschaft), \u201eCi\u016bricho dvasingoji lo\u017e\u0117\u201c, \u201eUniversalus gyvenimas\u201c (\u201eJ\u0117zaus Kristaus gr\u012f\u017eimo jud\u0117jimas\u201c) ir \u012fvair\u016bs spiritistiniai bei naujojo aprei\u0161kimo jud\u0117jimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017enai buvo bandoma reinkarnacij\u0105 \u012frodyti moksli\u0161kai. Reikia pasakyti, kad per hipnoz\u0119 sukelti vadinamieji \u201ereinkarnacijos prisiminimai\u201c da\u017enai buvo fantazijos, nors patys u\u017ehipnotizuotieji tik\u0117jo j\u0173 prane\u0161im\u0173 teisingumu. Parapsichologija nurodo, kad vadinamieji \u201ereinkarnacijos prisiminimai\u201c gali b\u016bti paai\u0161kinami ir kitaip, pavyzd\u017eiui, melu, saviapgaule, nes\u0105moningais prisiminimais (ko nors perskaityto), galimos kolektyvin\u0117s minties pasiekimais, pas\u0105moniniu suvokimu (atsp\u0117jant kito \u017emogaus mintis) arba aps\u0117dimu. taigi \u201ereinkarnacijos prisiminimus\u201c galima paai\u0161kinti ir bibliniu po\u017ei\u016briu: \u0161alia melo, saviapgaul\u0117s ir nes\u0105moningo suvokimo, jie pasirei\u0161kia kaip Dievui prie\u0161i\u0161kos j\u0117gos, siekian\u010dios apgauti \u017emog\u0173, kad jis netik\u0117t\u0173 galutine mirtimi, bei Dievo teismo realumu.<\/p>\n<p><strong>\u201ePrizm\u0117s\u201c<\/strong> redakcija<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eReinkarnacija\u201c (lot. reincarnatio \u2013 sugr\u012f\u017eimas \u012f k\u016bn\u0105) rei\u0161kia tik\u0117jim\u0105, kad esmin\u0117 \u017emogaus dalis (siela, dvasia, A\u0161) po jo mirties \u012fsik\u016bnija \u012f kit\u0105 \u017emog\u0173 ar gyv\u016bn\u0105. Kiti \u0161io rei\u0161kinio pavadinimai: persik\u016bnijimas, sielos keliavimas, metempsichoz\u0117 (gr.) arba (dviprasmi\u0161kai) atgimimas. Tik\u0117jimo reinkarnacija \u0161aknys gl\u016bdi Indijoje, induizme. Upani\u0161ados (VIII a. pr. Kr.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[40],"autorius":[],"class_list":["post-82","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1995-1","tag-reinkarnacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=82"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":84,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82\/revisions\/84"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=82"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=82"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=82"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=82"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}