{"id":847,"date":"2016-05-21T21:36:47","date_gmt":"2016-05-21T18:36:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=847"},"modified":"2016-05-21T21:36:55","modified_gmt":"2016-05-21T18:36:55","slug":"kantiskoji-proto-kritika-ir-jos-poveikis-teologijai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kantiskoji-proto-kritika-ir-jos-poveikis-teologijai\/","title":{"rendered":"Kanti\u0161koji proto kritika ir jos poveikis teologijai"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">I. Kanto 275-osioms gimimo metin\u0117ms<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Karl-Heinz Michael<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Immanuelis Kantas (1724 \u2013 1804) itin reik\u0161mingas ne tik filosofijos istorijos po\u017ei\u016briu; jo darbai dar ir dabar tebedaro \u012ftak\u0105 teologijai. Ypa\u010d tai pasakytina apie 1781 pasirod\u017eiusi\u0105 \u201eGrynojo proto kritik\u0105\u201c (GPK), kuri gerokai pakoregavo teologij\u0105, tiksliau sakant, Dievo pa\u017einumo klausim\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pagrindinis Kanto klausimas: kokiu b\u016bdu metafizika galima kaip mokslas?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau nuo Aristotelio filosofin\u0117 teologija buvo suleidusi \u0161aknis metafizikoje, moksle \u201eapie b\u016btyb\u0117s b\u016bt\u012f\u201c, apie pagrindinius tikrov\u0117s d\u0117snius. Scholastikoje, sekant Aristoteliu, metafizika buvo priskiriama prie ontologijos ir (filosofin\u0117s) teologijos. \u0160i metafizin\u0117 teologija, kitaip negu apreik\u0161toji teologija <em>(theologia revelata)<\/em>, buvo \u201enat\u016bralin\u0117 teologija\u201c <em>(theologia naturalis)<\/em>, taigi teologija, kuri buvo pl\u0117tojama, kaip manyta, ant visuotinai akivaizdaus pagrindo ir \u012f\u0117m\u0117 teiginius apie tai, k\u0105 protas i\u0161 sav\u0119s \u017eino ir gali pasakyti apie Diev\u0105. Pirmiausia jiems buvo priskiriami klasikiniai Dievo buvimo \u012frodymai, kuri\u0173 i\u0161 prad\u017ei\u0173 dar nebuvo atsisakyta ir Naujaisiais laikais. Scholastikos ir protestanti\u0161kosios ortodoksijos sistemose nat\u016braliuosius ir protu pagr\u012fstus teiginius apie Diev\u0105 papild\u0117 apreik\u0161tieji teiginiai, savo ruo\u017etu, jie buvo ne neprotingi, o antprotiniai. Tad galima sakyti, kad, remiantis racionalistine metafizika, buvo bandoma racionaliai prieiti prie biblinio Aprei\u0161kimo teigini\u0173. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kantas labai gerai mat\u0117, kokie skirtingi, i\u0161 dalies netgi prie\u0161ingi yra metafizin\u0117s teologijos teiginiai, kokia marga \u017einija filosofin\u0117je tradicijoje pateikiama kaip tikras \u017einojimas apie Diev\u0105, nuo Spinozos erdvinio-substancinio Dievo vaizdinio iki Swedenborgo religinio k\u016brinio \u201eDvasi\u0173 reg\u0117tojo svajos\u201c \u2013 taip vadinasi ir 1766 m. pasirod\u0119s Kanto veikalas, para\u0161ytas dar iki GPK. Kantas suvok\u0117, kad pagrindin\u0117 metafizini\u0173 teigini\u0173 problema yra ta, jog protas turi juos pasiekti per\u0117j\u0119s juslin\u012f patyrim\u0105. Tai atitinka jo \u201eprigimties polink\u012f\u201c (B 825) \u2013 klausti apie tai, kas yra u\u017e jusl\u0117mis suvokiam\u0173 dalyk\u0173, pavyzd\u017eiui, apie Diev\u0105. Ta\u010diau kaip tik tod\u0117l, kad, tai darydamas, protas per\u017eengia empirijos ribas, jis \u201enugrimzta \u012f sutemas ir atsiduria prie\u0161taravimuose\u201c (A VIII), \u012fsipainioja \u012f \u201enepabaigiamus gin\u010dus\u201c. Tad metafizikos silpnoji vieta kaip tik ir yra tai, jog ji yra stumiama \u012f visokiausias labai \u012fdomias spekuliacijas apie Diev\u0105 ir pasaul\u012f, ta\u010diau pastarosios vargu ar gali b\u016bti laikomos patikimomis <em>\u017einiomis<\/em>. I\u0161 to nei\u0161vengiamai kylantis klausimas yra pagrindinis GPK klausimas: kaip galima metafizika kaip mokslas? (B 41)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kanto, taip pat jo laiko po\u017ei\u016briu, mokslinis pa\u017einimas yra visuotin\u0173 ir b\u016btin\u0173 dalyk\u0173 pa\u017einimas. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Naujieji laikai ima pavyzd\u012f i\u0161 matematini\u0173 teigini\u0173 tikslumo. Grie\u017etai visur galiojantis ir b\u016btinas matematinis metodas buvo laikomas idealia mokslo norma. Tod\u0117l Kantas klaus\u0117, ar ir metafizika gali pasiekti toki\u0173 tiksli\u0173 teigini\u0173 lyg\u012f. Jei ji i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nori b\u016bti mokslas, ji privalo teikti tok\u012f \u017einojim\u0105, kuris b\u016bt\u0173 visuotinis ir b\u016btinai galiojantis. Ta\u010diau kaip tai \u012fmanoma?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012e tai Kantas atsak\u0117 savuoju \u201eapriorini\u0173 sintetini\u0173 sprendini\u0173\u201c mokymu. Jis skiria analitinius ir sintetinius sprendinius. Analitiniai sprendiniai predikatu tik i\u0161traukia i\u0161 subjekto tai, kas subjekte ir taip jau buvo. \u0160tai analitinio teiginio pavyzdys: \u201eKamuolys apvalus\u201c. Teiginys \u201eapvalus\u201c nieko naujo nepasako, jis nepraple\u010dia m\u016bs\u0173 \u017eini\u0173 apie kamuol\u012f, o tik analiti\u0161kai atskleid\u017eia tai, kas jau yra duota pa\u010dia kamuolio s\u0105voka. Tikr\u0105j\u0105 pa\u017einimo pa\u017eang\u0105 \u012fgalina tik sintetiniai teiginiai, tai yra tokie teiginiai, kurie predikatu pasako k\u0105 nors nauja, tai, ko dar neturi subjektas. Tokio sintetinio teiginio pavyzdys b\u016bt\u0173 \u0161is: \u201eKamuolys sunkus\u201c. Toks teiginys gali b\u016bti i\u0161sakytas tik remiantis tam tikru patyrimu, t. y. \u201ea posteriori\u201c. Tod\u0117l aposteriorinis sintetinis sprendinys, kaip paprastas patyrimo sprendinys, niekada negali b\u016bti apibendrintas, jis galioja tik konkretaus vienkar\u010dio, arba ir daugkar\u010dio, patyrimo po\u017ei\u016briu, ta\u010diau jo niekada negalima taikyti visam patyrimui. Ta\u010diau tada yra tik viena galimyb\u0117, kaip galima i\u0161reik\u0161ti visuotinai galiojan\u010dias, b\u016btinas \u012f\u017evalgas \u2013 tai galima padaryti aprioriniu sintetiniu sprendiniu, kuris yra nepriklausomas \u201enuo bet kokio patyrimo\u201c (B 3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kanto \u012fsitikinimu, matematika kaip tik ir yra \u012frodymas, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esama toki\u0173 apriorini\u0173 sintetini\u0173 teigini\u0173. Antai aritmetin\u012f teigin\u012f 5 + 7 = 12 jis vertina kaip tok\u012f bendrai ir nei\u0161vengiamai galiojant\u012f teigin\u012f, kuris yra visi\u0161kai nepriklausomas nuo bet kokio juslinio patyrimo. Tad jeigu ir metafizika nori b\u016bti galima kaip mokslas \u2013 o tai kaip tik ir yra pagrindinis klausimas, \u2013 ji turi b\u016bti pagr\u012fsta aprioriniais sintetiniais sprendiniais. sprendinys lemia, ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 did\u0117s pa\u017einimas, o apriorinis \u2013 ar \u0161is \u012fgytas pa\u017einimas bus visuotinis ir b\u016btinai galiojantis. Siekiant dar didesnio tikslumo, i\u0161kyla klausimas: \u201eKaip galimi aprioriniai sintetiniai sprendiniai?\u201c (B 19). Kaip i\u0161 pat prad\u017ei\u0173, dar anks\u010diau u\u017e bet kok\u012f pa\u017einim\u0105 ir nepriklausomai nuo jo <em>(=a priori)<\/em>, galimas visuotinai ir b\u016btinai galiojantis \u017einojimas? Kaip jis sukuriamas? Kokios yra jo s\u0105lygos? Kaip tik tai ir vadinama Kanto \u201etranscendentaliu\u201c klausimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Transcendentalus klausimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 esm\u0117s \u0161iuo atveju klausiama apie apriori\u0161kum\u0105 \u017emogaus pa\u017einimo procese: kas pa\u017einimo procese apriori\u0161kai jau yra duota ir yra kaip s\u0105lyga? Kokios yra objektinio pa\u017einimo galimyb\u0117s apriorin\u0117s s\u0105lygos? Taigi kalbama ne apie pa\u017einimo objektus arba kitus pana\u0161ius dalykus, o apie paties \u017emogaus pa\u017einimo b\u016bd\u0105, pa\u017einimo, kuris, beje, visada \u201eprasideda <em>nuo<\/em> patyrimo\u201c, \u201eta\u010diau ne visas jis kyla b\u016btent <em>i\u0161 <\/em>patyrimo\u201c (B 1) \u2013 jame visada jau esama apriorini\u0173 faktori\u0173. Tod\u0117l garsusis Kanto apibr\u0117\u017eimas taip skamba: \u201eA\u0161 vadinu transcendentaliu kiekvien\u0105 pa\u017einim\u0105, kuriam labiau r\u016bpi ne objektai, bet b\u016bdas, kuriuo mes pa\u017e\u012fstame objektus, kiek \u0161is b\u016bdas turi b\u016bti galimas <em>a priori<\/em>\u201c (B 25).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Transcendenti\u0161komis vadinamos s\u0105vokos ir teiginiai, kurie \u201eperlipa\u201c per galimo objektinio pa\u017einimo srit\u012f (transcenduoja), tod\u0117l j\u0173 ne\u012fmanoma empiri\u0161kai verifikuoti. Transcendentalus pa\u017einimas yra toks, kuris, taip sakant, per objekt\u0105 \u201eperlipa\u201c subjektyvia kryptimi, kuris ima dom\u0117n galimo objekto subjektyvias apriorines pa\u017einimo s\u0105lygas. \u0160iuo atveju Kantas remiasi faktu, kad objektai mums yra duoti pa\u017einime \u2013 beje, tai toks pradinis ta\u0161kas, kai jau i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 vengiama prie\u0161ing\u0173 empirizmo ir racionalizmo pozicij\u0173. Objektinis pa\u017einimas <em>egzistuoja<\/em>. Tik klausiama: kaip jis yra galimas <em>apriori\u0161kai<\/em>? Kokioms s\u0105lygoms esant <em>a priori<\/em> tampa ir yra objektas, apskritai m\u016bs\u0173 pa\u017einimo objektas?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi i\u0161k\u0117l\u0119s \u0161\u012f klausim\u0105, Kantas pirmoje GPK dalyje, \u201eTranscendentalioje estetikoje\u201c, tyrin\u0117ja \u017emogaus juslin\u012f suvokim\u0105, nes pa\u017einimo objektus mums pirmu\u010diausia pateikia juslinis suvokimas. \u201eMoksl\u0105 apie visus juslumo apriorinius principus a\u0161 vadinu transcendentali\u0105ja estetika\u201c (B 35). Tad \u0161iuo atveju transcendentalus klausimas taip skamba: kas jusliniam suvokimui apriori\u0161kai visada subjekte jau yra duota kaip s\u0105lyga, kad jam gal\u0117t\u0173 b\u016bti jusli\u0161kai pateiktas koks nors objektas?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kanto tyrin\u0117jimo rezultatas yra dvi apriorin\u0117s juslinio steb\u0117jimo formos \u2013 erdv\u0117 ir laikas: grynas, ankstesnis u\u017e kiekvien\u0105 patyrim\u0105 erdv\u0117s vaizdinys yra i\u0161orinio juslinio suvokimo apriorin\u0117 forma, o grynas, ankstesnis u\u017e kiekvien\u0105 patyrim\u0105 laiko vaizdinys yra vidinio jutimo apriorin\u0117 forma. Tai rei\u0161kia, kad visi i\u0161or\u0117s dirgikliai, kuriuos pagauna poj\u016b\u010diai, priimami erdvine forma, ir \u0161i erdv\u0117s forma yra ankstesn\u0117 u\u017e \u201evisus&#8230; objekt\u0173 stebinius\u201c, ji yra \u201eduota sielai anks\u010diau u\u017e visus tikrus suvokimus, taigi <em>a priori<\/em>\u201c ir, kaip grynasis stebinys, apibr\u0117\u017eia visus objektus (B 42).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kanto po\u017ei\u016briu, labai svarbu, kad, remiantis tuo, kas pasakyta, matyti, jog jusliniame suvokime konstitutyviu b\u016bdu jau dalyvauja apriorinis faktorius. Taip apriori\u0161kai grie\u017etos grynos steb\u0117jimo formos tam tikram poj\u016b\u010diui bei j\u012f suk\u0117lusiam empiri\u0161kam ir atsitiktiniam dirgikliui suteikia tvirt\u0105 ir objektyvi\u0105 form\u0105. Kaip tik \u0161i juslinio suvokimo forma esmi\u0161kai yra ankstesn\u0117 u\u017e kiekvien\u0105 pa\u017einim\u0105 ir yra bet kokios \u017emogaus pa\u017einimo galios subjektyvus kraitis. \u0160ios formos d\u0117ka kiekvienas galimas steb\u0117jimo objektas \u012fgyja savo visuotinai galiojant\u012f pavidal\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antroje GPK dalyje Kantas tiria intelekto s\u0105vokas ir principus, \u2013 kiek jie apriori\u0161kai pagrind\u017eia kiekvien\u0105 galim\u0105 objektin\u012f pa\u017einim\u0105. Juslumas duoda pa\u017einimo objektus, o intelektas juos <em>m\u0105sto<\/em>, pirmiausia padedant grynosioms proto kategorijoms, jas Kantas v\u0117l i\u0161veda apriori\u0161kai (skyriuje \u201eGryn\u0173j\u0173 intelektini\u0173 s\u0105vok\u0173 dedukcija\u201c). Tik susiejus intelektines kategorijas su empiriniais stebiniais, kuriuos teikia juslumas, galimas visi\u0161kas pa\u017einimas. Nes \u201emintis apie objekt\u0105 apskritai gryn\u0105ja intelektine s\u0105voka mums gali tapti pa\u017einimu tik tada, kai ji susijusi su jutim\u0173 objektais\u201c (B 146).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi darosi suprantami pirma pateikti Kanto klausimai, kuriais jis pradeda savo tyrim\u0105. Transcendentaliu po\u017ei\u016briu \u012fmanoma suformuluoti grynuosius sintetinius sprendinius, \u2013 galimo objektinio pa\u017einimo po\u017ei\u016briu, t. y. galimo \u201epatyrimo\u201c, kur\u012f Kantas sutrauktai pateikia skyriuje \u201eApie vis\u0173 sintetini\u0173 sprendini\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0105 pagrindin\u012f teigin\u012f\u201c (negalime to dabar nei smulkiau panagrin\u0117ti, nei paai\u0161kinti): \u201epatyrimo apskritai galimumo s\u0105lygos\u201c \u2013 turimos galvoje apriorin\u0117s pa\u017einimo juslumu ir protu s\u0105lygos \u2013 \u201ekartu yra patyrimo objekt\u0173 galimumo s\u0105lygos ir tod\u0117l turi objektyvi\u0105 reik\u0161m\u0119 aprioriniame sintetiniame sprendinyje\u201c (B 197). Tod\u0117l, galimo patyrimo po\u017ei\u016briu, ir tik \u0161iuo po\u017ei\u016briu, metafizika, Kanto nuomone, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra galima kaip mokslas. Ji ai\u0161kina apriorines galimo objektinio pa\u017einimo (patyrimo) s\u0105lygas ir j\u0173 s\u0105veikos b\u016bd\u0105 pa\u017einimo procese. Bet tai rei\u0161kia, kad ji kartu parodo ir m\u016bs\u0173 pa\u017einimo, m\u016bs\u0173 \u017eini\u0173 <em>ribas<\/em>! Tod\u0117l Kantas savo veikale \u201eDvasi\u0173 reg\u0117tojo svajos\u201c metafizik\u0105 netgi pavadino \u201e\u017emogaus proto rib\u0173 mokslu\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dinojimo ribos<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kanto po\u017ei\u016br\u012f \u012f pa\u017einimo vyksm\u0105 trumpai galima nusakyti \u0161itaip: i\u0161orinis dirgiklis (afektas) atne\u0161a visi\u0161kai amorfi\u0161k\u0105, neapibr\u0117\u017et\u0105 pa\u017einimo \u201emed\u017eiag\u0105\u201c, duoda prad\u017ei\u0105 apriorini\u0173 steb\u0117jimo form\u0173 ir intelektini\u0173 kategorij\u0173 s\u0105veikai, ir taip randasi \u201erei\u0161kinys\u201c. \u0160iuo po\u017ei\u016briu b\u016btina skirti du dalykus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena vertus, mes niekada neturime reikalo su \u201edaiktais savaime\u201c \u2013 apie juos negalime pasakyti n\u0117 vieno \u017einiomis pagr\u012fsto teiginio, nes mes, \u017emon\u0117s, niekada negalime nusiimti steb\u0117jimo form\u0173 \u201eakini\u0173\u201c ir tik intelektin\u0117mis kategorijomis, o ne kaip nors kitaip, galime apibr\u0117\u017eti tai, k\u0105 suvokiame. Pa\u017einimo objektus visada matome tokius, kokie jie mums \u201epasirodo\u201c. Tod\u0117l \u201etranscendentalioje rei\u0161kini\u0173 erdv\u0117je s\u0105voka yra kritinis priminimas, kad apskritai niekas, kas stebima erdv\u0117je, n\u0117ra daiktas pats savaime ir kad erdv\u0117 n\u0117ra daikt\u0173 forma, b\u016bdinga jiems patiems savaime, bet kad objekt\u0173 pa\u010di\u0173 savaime mes visai nepa\u017e\u012fstame ir kad tie objektai, kuriuos mes vadiname i\u0161oriniais, yra ne kas kita, kaip vien tik m\u016bs\u0173 juslumo teikiami vaizdiniai, kuri\u0173 forma yra erdv\u0117, o j\u0173 tikrasis koreliatas, t. y. daiktas pats savaime, \u0161iais vaizdiniais visai nepa\u017e\u012fstamas ir negali b\u016bti pa\u017eintas; ta\u010diau patyrime klausimas d\u0117l to niekada nekyla\u201c (B 45). Mes visada pa\u017e\u012fstame \u2013 esant apriorin\u0117ms juslumo ir intelekto s\u0105lygoms \u2013 tik m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 konstituotus objekt\u0173 rei\u0161kinius ir niekada nepa\u017e\u012fstame daikt\u0173 savaime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antra vertus, pa\u017einimas visi\u0161kai galioja tik juslumo sferoje. Intelektin\u0117s kategorijos galioja tik tada, kai jos susiejamos su jusliniais poj\u016b\u010diais. O tam tikras rei\u0161kinys implikuoja per <em>definitionem <\/em>[pagal apibr\u0117\u017eim\u0105] tai, kad juslinis poj\u016btis suimamas ir apibr\u0117\u017eiamas kategorijos po\u017ei\u016briu. Be toki\u0173 juslini\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 negali b\u016bti pa\u017einimo teigini\u0173. Taip, mes galime <em>m\u0105styti<\/em> visokiausius \u012fmanomus ir ne\u012fmanomus dalykus, ta\u010diau m\u016bs\u0173 <em>pa\u017einimas<\/em> visada susietas su jusliniu suvokimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">O kaip tada klasikin\u0117s metafizikos id\u0117jos, \u201etrys id\u0117jos: Dievas, laisv\u0117 ir nemirtingumas\u201c (B 395)? Tai \u201etik id\u0117jos\u201c (B 384), kurias galima sum\u0105styti, ma\u017ea to \u2013 jas protas visada prival\u0117s m\u0105styti, bet apie jas mes negalime \u012fgyti <em>\u017eini\u0173<\/em>, nes jos yra abstrak\u010dios, nes j\u0173 nesuimame jusliniu suvokimu. \u0160iuo atveju \u017einojimas nebe\u012fmanomas, \u012fmanomas tik <em>tik\u0117jimas<\/em>. Ir tai Kantas laiko reik\u0161mingu savosios proto kritikos laim\u0117jimu: jis visa tai, \u201ek\u0105 mes galime teori\u0161kai pa\u017einti\u201c, apribojo tik rei\u0161kiniais (B XXIX) ir taip metafizin\u0117ms id\u0117joms padar\u0117 vietos, jas paversdamas <em>tik\u0117jimo<\/em> objektais. \u201eTad man teko pa\u0161alinti \u017einojim\u0105, kad i\u0161laisvin\u010diau viet\u0105 tik\u0117jimui\u201c (B XXX). Taigi apie Diev\u0105 a\u0161 nieko nebegaliu \u017einoti, galiu tik j\u012f tik\u0117ti. Prie\u0161 mus i\u0161nyra svarbiausia Kanto proto kritikos teologin\u0117 i\u0161vada.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Teologin\u0117 i\u0161vada: Dievo nepa\u017einumas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie \u0161ios i\u0161vados atveda, viena vertus, Kanto suformuluotas ribos apibr\u0117\u017eimas \u2013 Kantas parod\u0117, k\u0105 apskritai protas gali pa\u017einti bei \u017einoti, o ko negali. Antra vertus, \u0161iuo po\u017ei\u016briu svarb\u0173 vaidmen\u012f vaidina ir kanti\u0161kasis Dievo vaizdinys. Nes Dievas mums n\u0117ra \u201esteb\u0117jimo objektas\u201c. M\u016bs\u0173 steb\u0117jimas visada susietas su jusl\u0117mis, o Dievas pats sau n\u0117ra \u201ejuslinio steb\u0117jimo objektas\u201c, nes jo steb\u0117jimas yra grynai intelektinis k\u016brybinis (B 71). Tod\u0117l jusliniu steb\u0117jimu Dievo visi\u0161kai ne\u012fmanoma pasiekti. Apskritai apie j\u012f galima teigti tik vienu b\u016bdu, taip kaip nat\u016bralin\u0117 teologija, kuri m\u0105sto apie objekt\u0105 (71). Ta\u010diau tai, k\u0105 mes m\u0105stome apie Diev\u0105, visada yra problemi\u0161ka, niekada nepakyla \u012f pa\u017einimo lygmen\u012f, tod\u0117l pa\u017einimo lygmenyje yra ne\u012frodoma ir neturi tikrumo. Netgi negalima tvirtai ir \u012fsitikinus pasakyti, ar m\u016bs\u0173 mintis apie Diev\u0105 apskritai atitinka realus objektas, ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esama Dievo. Galimas daiktas! Ta\u010diau \u0161it\u0173 dalyk\u0173 negalima spr\u0119sti teorinio proto srityje, nes Dievo patyrimo n\u0117ra. Tad teologin\u0117 GPK i\u0161vada taip skamba: mes, \u017emon\u0117s, negalime tur\u0117ti <em>patyrimo<\/em>, taigi ir <em>\u017einojimo<\/em> apie Diev\u0105 kaip galim\u0105 m\u0105styti antjuslin\u0119 inteligibili\u0105 b\u016btyb\u0119, kadangi \u201evisas m\u016bs\u0173 pa\u017einimas vis d\u0117lto gal\u0173 gale lie\u010dia galimus stebinius, nes vien tik jais pateikiamas objektas\u201c (B 747).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galiausiai Kanto \u201eDievas\u201c, pasak GPK teigini\u0173, yra tiesiog m\u0105stymo fikcija, \u012f kurios tikrum\u0105 jusliniame empiriniame pasaulyje <em>niekas<\/em> nenurodo, o ir <em>negali<\/em> nurodyti. Suprantama, kad tokios m\u0105stomos esyb\u0117s negalima patirti, apie j\u0105 negalima \u017einoti. \u201eTranscendentali Dievo s\u0105voka n\u0117ra pa\u017einimas, nes jai negalima rasti atitinkamo objekto&#8230; Ar \u0161i s\u0105voka turi objektyvi\u0105 tikrov\u0119, a\u0161 i\u0161 savo min\u010di\u0173 negaliu \u012fsp\u0117ti; turiu pateikti stebin\u012f&#8230; Ta\u010diau jis visada yra juslinis ir neturi b\u016bti taikomas <em>ens realissimum<\/em> [realiausia b\u016btyb\u0117], o kito stebinio a\u0161 neturiu, taigi a\u0161 jai negaliu suteikti objektyvios tikrov\u0117s, t. y. mano mintys negali b\u016bti vadinamos objekto pa\u017einimu\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar reikt\u0173 pamin\u0117ti, kad GPK gale, o pirmu\u010diausia v\u0117lesniuose k\u016briniuose, spr\u0119sdamas Dievo klausim\u0105, Kantas ie\u0161ko i\u0161eities etikoje. Tik\u0117jimas \u012f Diev\u0105 tampa moral\u0117s reikalu, kuriam b\u016bdingas tiesiog subjektyvus \u201etikrumas\u201c, jei \u0161iuo po\u017ei\u016briu apskritai galima kalb\u0117ti apie tikrum\u0105 (plg. B 856 ir t.). Pats Dievas tampa, Kanto \u017eod\u017eiais, b\u016btinu praktinio proto postulatu. Vienoje refleksijoje Kantas taip sutrauktai pateikia Dievo s\u0105vokos vartojim\u0105: \u201e1. Jo s\u0105voka neturi b\u016bti spekuliatyviais sumetimais stebima ir tiriama&#8230; 2. Ji neturi b\u016bti vertinama kaip moral\u0117s sri\u010diai priklausanti s\u0105voka&#8230; 3. Ji neturi b\u016bti siejama su morale ir tada vartojama religijoje, kurioje taisykles nustato ne teologija, o moral\u0117&#8230;\u201c Pats Kantas niekada nei\u0161klydo i\u0161 \u0161io kelio, ir evangelik\u0173 teologija \u0161iuo po\u017ei\u016briu i\u0161tikimai sek\u0117 paskui j\u012f ir taip prisid\u0117jo prie to, kad kanti\u0161koji tik\u0117jimo ir \u017einojimo perskyra tapo savaime suprantamu dalyku ir \u0161iuolaikiniuose moksluose, ir visuotin\u0117je liaudies s\u0105mon\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kritin\u0117s pastabos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mano galva, racionalistin\u0117 Dievo s\u0105voka anks\u010diau arba v\u0117liau nei\u0161vengiamai priver\u010dia susidurti su ateizmo galimybe. Ai\u0161ku, Kantas \u0161ito nenor\u0117jo, ta\u010diau jo mokymas apie Diev\u0105 \u017eymi auk\u0161\u010diausi\u0105 tokios raidos ta\u0161k\u0105. Viena vertus, jis nor\u0117t\u0173 mokym\u0105 apie Diev\u0105 pakyl\u0117ti \u012f kritin\u012f lygmen\u012f: nesama Dievo \u012frodymo, pa\u017einimo, \u017einojimo apie j\u012f \u2013 Dievas yra galimas proto m\u0105stymo objektas. Antra vertus, u\u017e toki\u0105 kritin\u0119 Dievo s\u0105vokos versij\u0105, kuri\u0105 pateikia GPK, tenka sumok\u0117ti auk\u0161t\u0105 kain\u0105, nes toks minties darinys nebeturi realyb\u0117s, jis \u201eegzistuoja\u201c, jei i\u0161vis egzistuoja, u\u017e bet kokios pa\u017einimo tikrov\u0117s, \u201ebet tik&#8230; id\u0117joje, o ne realyb\u0117je\u201c (A 696 ir t. \/ B 724 ir t.) \u2013 Dievas kaip visi\u0161kai neap\u010diuopiamas, nepa\u017einus, netgi nerealus <em>ka\u017ekas<\/em>! Tai jeigu apie Diev\u0105 nieko negalima \u017einoti, kam tada j\u012f tik\u0117ti?!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Silpnoji Kanto teologijos vieta yra ta, kad jis Dievo s\u0105vok\u0105 visi\u0161kai atriboja nuo empirini\u0173 reali\u0173 \u0161io pasaulio duotybi\u0173 taip, kad toji s\u0105voka nebesilie\u010dia su jomis, ir, patalpin\u0119s j\u0105 ypatingoje \u201egrynojo m\u0105stymo\u201c provincijoje, viso labo tik racionaliai pagrind\u017eia \u2013 bet tai nepakankamas pagrindimas!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kantas pats pabr\u0117\u017e\u0117: be juslinio empirinio suvokimo m\u016bs\u0173 pa\u017einimas negali \u012fgyti tikrumo. Kiekvienas \u0161iuolaikinis gamtos arba humanitarini\u0173 moksl\u0173 specialistas tuos \u017eod\u017eius gal\u0117t\u0173 savaip patvirtinti. Net regim\u0173 dalyk\u0173 ribas per\u017eengusi fizika remiasi \u012f empirini\u0173 duomen\u0173 pagrind\u0105. Tas pat pasakytina ir apie teologij\u0105: jei norime kalb\u0117ti apie Dievo realum\u0105, tai jis [realumas] kokiu nors b\u016bdu turi b\u016bti pasiekiamas empiri\u0161kai. \u201eDiev\u0105 turime suvokti savo jusl\u0117mis, o ne tik savyje, jei juo norime b\u016bti tikri\u201c (W. L\u00fctgert). Kalbant apie Dievo problem\u0105, pa\u017einimas ir pa\u017einimo tikrumas galimas tik tada, kai mes i\u0161einame i\u0161 sav\u0119s, taigi tik tada, kai susisiejame su tuo, kas yra prie\u0161ais, k\u0105 \u201esutinkame\u201c kaip jusl\u0117mis suvokiam\u0105, ir nesvarbu, kaip \u201etas prie\u0161ais\u201c atrodo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Biblijos i\u0161tarm\u0117s apie Diev\u0105 i\u0161 esm\u0117s pagr\u012fstos Dievo veiklos liudijimu, \u2013 j\u0105 konkre\u010diose vietov\u0117se konkre\u010diu laiku patyr\u0117 ir liudija konkret\u016bs \u017emon\u0117s. Tod\u0117l, O. Bayerio \u017eod\u017eiais, biblin\u0117s teologijos pagrindui b\u016bdinga \u201ekonkreti data ir juslinis faktas\u201c. Tok\u012f patyrim\u0105 turi galvoje krik\u0161\u010dioni\u0173 (arba \u017eyd\u0173) teologija, kalb\u0117dama apie Dievo aprei\u0161kim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasak Biblijos, n\u0117ra pagrindo teigti, kad Dievas kaip dvasin\u0117 b\u016btyb\u0117 \u017emogui b\u016bt\u0173 suvokiamas tik dvasiniu b\u016bdu, juoba kad Dievo \u201eDvasia\u201c ir dvasiniai \u017emogaus geb\u0117jimai niekur netapatinami. Ne, <em>Dievas pasitinka savo k\u016brin\u012f taip, kaip j\u012f suk\u016br\u0117: kaip k\u016bn\u0105, siel\u0105 ir dvasi\u0105<\/em>. Dievo patyrimams, kuriuos liudija Biblijos \u017emon\u0117s, b\u016bdingi visi \u017emogyst\u0117s aspektai ir matmenys \u2013 jie visada yra taip pat ir jusli\u0173 po\u017ei\u016briu konkret\u016bs patyrimai, ir kaip tik tai yra j\u0173 tikrumas ir \u012ftikinamoji galia: \u201eKas buvo nuo prad\u017eios, k\u0105 gird\u0117jome ir savo akimis reg\u0117jome, k\u0105 patyr\u0117me ir m\u016bs\u0173 rankos liet\u0117&#8230; K\u0105 mat\u0117me ir gird\u0117jome, skelbiame ir jums\u201c (1 Jn 1,1\u20133).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Karl-Heinz Michel,<\/strong> kunigas, teologijos daktaras<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Giedr\u0117 Sodeikien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Chochlovius J., Zimmerling P. Evangelische Schriftauslegung. \u2013 Wuppertal, 1987<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karl-Heinz Michael Immanuelis Kantas (1724 \u2013 1804) itin reik\u0161mingas ne tik filosofijos istorijos po\u017ei\u016briu; jo darbai dar ir dabar tebedaro \u012ftak\u0105 teologijai. Ypa\u010d tai pasakytina apie 1781 pasirod\u017eiusi\u0105 \u201eGrynojo proto kritik\u0105\u201c (GPK), kuri gerokai pakoregavo teologij\u0105, tiksliau sakant, Dievo pa\u017einumo klausim\u0105. Pagrindinis Kanto klausimas: kokiu b\u016bdu metafizika galima kaip mokslas? Jau nuo Aristotelio filosofin\u0117 teologija\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":741,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[300,197,301],"autorius":[724],"class_list":["post-847","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-1","tag-i-kantas","tag-mokslas","tag-protas","autorius-karl-heinz-michel"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/847","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=847"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/847\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":849,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/847\/revisions\/849"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/741"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=847"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=847"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=847"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=847"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}