{"id":856,"date":"2016-05-21T21:42:43","date_gmt":"2016-05-21T18:42:43","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=856"},"modified":"2016-06-13T10:14:42","modified_gmt":"2016-06-13T07:14:42","slug":"moters-padetis-naujojo-testamento-aplinkoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/moters-padetis-naujojo-testamento-aplinkoje\/","title":{"rendered":"Moters pad\u0117tis Naujojo Testamento aplinkoje"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime moters pad\u0117t\u012f kult\u016brose, labiausiai susijusiose su krik\u0161\u010dionybe. Med\u017eiaga neapribota kultiniu arba sakraliniu lygiu, bet pateikia trump\u0105 temos ap\u017evalg\u0105 helenistin\u0117je, rom\u0117ni\u0161koje ir jud\u0117ji\u0161koje aplinkoje. I\u0161samaus visos tematikos perteikimo s\u0105moningai atsisakyta. Mums svarbiausia nu\u0161viesti to laiko istorin\u012f kontekst\u0105, arba fon\u0105, kad paai\u0161k\u0117t\u0173, koki\u0105 situacij\u0105 nagrin\u0117jamos problematikos po\u017ei\u016briu krik\u0161\u010dionyb\u0117 u\u017etiko \u012fsiver\u017eusi laike ir erdv\u0117j.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">I. Moters pad\u0117tis Graikijos kult\u016broje<\/h2>\n<p class=\"prizme-first\"><\/em>Netrukus paai\u0161k\u0117s, kad nagrin\u0117jant \u0161i\u0105 tem\u0105, helenistin\u0117s kult\u016bros srityje negalima nustatyti vienodos nuomon\u0117s. Viena vertus, konstatuojama, kad Platonas gyn\u0117 tam tikras emancipacines pretenzijas ir reikalavo ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s, nat\u016bralios vyro ir moters partneryst\u0117s ir galimyb\u0117s moteriai dalyvauti veikloje. Ta\u010diau apskritai Platonas su savo reikalavimais visgi lieka i\u0161imtis. Atrodyt\u0173, jog tai, kaip anais laikais buvo m\u0105stoma bei kuo vadovaujamasi, labiau atspind\u0117jo Aristotelis. Jau vien moters lytis dav\u0117 motyv\u0173 jos pavergimui. Manyta, jog vyrui pasitenkinti tur\u0117t\u0173 visi\u0161kai pakakti homoseksualin\u0117s meil\u0117s. Meil\u0117 tarp vyro ir moters patiria ry\u0161k\u0173 nuvertinim\u0105, intym\u016bs lytiniai santykiai su \u017emona gal\u0173 gale tarnauja tik apvaisinimui. Moteris da\u017eniausiai atsiduria \u201elaipteliu \u017eemiau\u201c, su ja elgiamasi kaip su antrar\u016b\u0161iu \u017emogumi. Teis\u0117 \u012fgyti i\u0161silavinim\u0105 moteriai i\u0161 viso nebuvo suteikta, jai priskiriami tokie atributai, kaip polinkis kivir\u010dytis ir nepatikimumas. Ai\u0161ku, nereikia pamir\u0161ti, kad helenistiniame pasaulyje moterims teko didesn\u0117 pagarba nei kitose visuomen\u0117se bei kult\u016brose. Ta\u010diau jeigu paisysime bendro vaizdo, pamatysime, jog moters statusas buvo tik truput\u012f auk\u0161tesnis nei vergo, be to, j\u0105 visi\u0161kai kontroliuodavo vyras. Demostenas apib\u016bdina moter\u012f kaip i\u0161tikim\u0105 nam\u0173 \u016bkio serg\u0117toj\u0105, \u012f kurios pareigas \u012feina ir teis\u0117t\u0173 vaik\u0173 gimdymas. Pagarbos moteriai svyravimas Graikijoje i\u0161 dalies priklaus\u0117 nuo miest\u0173-valstybi\u0173 susik\u016brimo. H. Vorl\u00e4nderis ra\u0161o: \u201eGraik\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f moter\u012f buvo nevienodas: nuo nepaprastai menko at\u0117ni\u0173 vertinimo (tik heteroms buvo prieinamas i\u0161silavinimas), laisvesn\u0117s ir pagarbesn\u0117s dor\u0117n\u0117s pad\u0117ties iki ypatingai didel\u0117s pagarbos spart\u0117ms\u201c. [1] \u017dinoma, didel\u0117 pagarba moteriai Spartoje daugiau ar ma\u017eiau buvo rodoma iki n\u0117\u0161tumo ir jo metu. Gera moter\u0173 savijauta buvo palaikoma fizin\u0117mis pratybomis. Tvirtos ir sveikos motinos tur\u0117jo gimdyti vaikus, galin\u010dius tapti labai gerais kariais. Ta\u010diau tuoj po gimdymo moterimi nebesir\u016bpindavo, \u2013 pagrindinis d\u0117mesys tekdavo vaikams. Be to, vyras gal\u0117jo be joki\u0173 problem\u0173 nutraukti santuok\u0105. Tai buvo galima padaryti asmeni\u0161kai susitarus arba teisme. Taigi moters pagarbos Spartoje motyvai slyp\u0117jo ne filosofin\u0117je lygyb\u0117s id\u0117joje, kuri\u0105 aptinkame Platono ra\u0161tuose; j\u0105 inspiravo vis\u0173 pirma siekis susilaukti fizi\u0161kai stipri\u0173 palikuoni\u0173, kurie v\u0117liau tur\u0117jo tapti gerais kariais. At\u0117n\u0173 moteris buvo raginama gyventi u\u017edar\u0105 gyvenim\u0105. Jos pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 atlikti pareigas \u0161eimai, d\u0117l kuri\u0173 ji buvo labiau vertinama nei vergas. Dvasinio dialogo tarp sutuoktini\u0173 visi\u0161kai nebuvo. Tod\u0117l aprangos k\u016brimas ir pasirinkimas buvo vienintelis \u012fdomesnis ir patrauklesnis u\u017esi\u0117mimas be galo monotoni\u0161kame ir atskirtame nuo visuomen\u0117s gyvenime. Be abejon\u0117s, moters veiklos apribojimas vien nam\u0173 \u016bkiu nerei\u0161k\u0117 jos nemok\u0161i\u0161kumo, ta\u010diau vie\u0161ai dalyvauti literat\u016bros, meno ar mokslo srityse buvo ne\u012fmanoma. Ta\u010diau moters gyvenimo kokyb\u0117 At\u0117nuose buvo prana\u0161esn\u0117 u\u017e moters gyvenim\u0105 rytieti\u0161kame hareme. At\u0117n\u0173 moterys, nors ir netur\u0117damos pilietini\u0173 teisi\u0173, visgi m\u0117gavosi didesne laisve. Viena vertus, joms buvo prieinamas dvasinis bendravimas su miesto vyrais, o kita \u2013 jos buvo seksualinio vyr\u0173 geismo objektas.<\/p>\n<p>Pasibaigus Aleksandro Did\u017eiojo valdymui, prasid\u0117jo didesn\u0117s laisv\u0117s periodas, kuris kai kurioms moterims Makedonijoje atne\u0161\u0117 ypa\u010d didel\u0119 pagarb\u0105. Savo sugeb\u0117jimus jos demonstruodavo statydamos \u0161ventyklas, \u012fkurdamos miestus, \u012fsakin\u0117damos armijoms ir der\u0117damosios su regentais ir koregentais. Jos tur\u0117jo pasiuntini\u0173, \u012fgijo i\u0161silavinim\u0105, dalyvavo klub\u0173 gyvenime, o santykiai su vyrais buvo apskritai laisvesni. Reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad toks statusas, be abejon\u0117s, buvo prieinamas tik ma\u017eumai. Jokiu b\u016bdu nereik\u0117t\u0173 viso to priimti kaip vis\u0173 moter\u0173 laisv\u0117s. Moter\u0173 i\u0161 Tesalonik\u0173 pamin\u0117jimas Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 sk. 17 eil. 4 galb\u016bt sietinas su k\u0105 tik apra\u0161ytais santykiais. Kultin\u0117je veikloje moteriai irgi buvo skiriamos tai vienos, tai kitos pareigos. Jos, pavyzd\u017eiui, buvo \u0161ventik\u0117s Afrodit\u0117s \u0161ventykloje Korinte arba Dianos \u0161ventykloje Efeze. Tos pareigos glaud\u017eiai siejosi su sakraline prostitucija. Taigi reikia pasakyti, jog helenizmo laikotarpiu moteris buvo absoliu\u010dioje vyro vald\u017eioje ir laikoma nepilnaverte. U\u017edaryta \u0161eimos rate ji \u0117jo savo pareigas, gimd\u0117 vaikus ir dalyvavo j\u0173 aukl\u0117jime. Kultin\u0117je praktikoje ji kartais atliko \u0161ventik\u0117s tarnyst\u0119, susijusi\u0105 su ritualine prostitucija.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">II. Moters pad\u0117tis Romos kult\u016broje<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romos kult\u016bros moteris, palyginti su helenizmo, tur\u0117jo daugiau praktin\u0117s laisv\u0117s, nors teisi\u0161kai \u0161is dalykas ir nebuvo fiksuotas. Pagal \u012fstatym\u0105 moteris buvo vyro nuosavyb\u0117 ir jam pavaldi, bet prakti\u0161kai ji gal\u0117jo gyventi i\u0161ties nevar\u017eomai ir daugeliu at\u017evilgiu dalyvauti vyro gyvenime. Ne visada ji buvo apribota \u0161eimynos gyvenimo. Vyro galia moteriai buvo \u0161velnesn\u0117 nei helenizme. Apie tai, kad vyras b\u016bt\u0173 baud\u0119s moter\u012f fizi\u0161kai, nebuvo n\u0117 kalbos. Kartais galima aptikti pagarb\u0173 vyro kreipin\u012f \u201edomina\u201c. Stoikai ypa\u010d steng\u0117si, kad moters pad\u0117tis b\u016bt\u0173 paauk\u0161tinta. Jie reikalavo suteikti moterims vienodas su vyrais galimybes lavintis. Ta\u010diau kultin\u0117je praktikoje \u2013 Bakcho kulte, kurio nepadorumas moter\u012f i\u0161niekindavo, jai atiteko svarbiausias vaidmuo. Kartu su daline moters emancipacija did\u0117jo ir moralinis nuosmukis. Tai buvo pastebima i\u0161 augan\u010dios skyryb\u0173 tendencijos. J\u0117zaus laikais rom\u0117n\u0173 pasaulyje ve\u0161\u0117jo veik visa, kuo pasi\u017eym\u0117jo dekadenti\u0161kas pasaulis: \u201e&#8230;buvo paplitusi beveik kiekviena yda: amoralumas ir pederastija, abortai ir vaik\u0173 \u017eudymas, apsirijimas, \u0161yk\u0161tumas ir pataikavimas, lo\u0161imas, savi\u017eudyb\u0117s, nepadorumas paveiksluose, vie\u0161ose lenktyn\u0117se, ant scenos\u201c [2].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moters dalyvavimas kulto apeigose buvo \u012fprastas dalykas, netgi b\u016bta speciali\u0173 moters \u0161ven\u010di\u0173. Moterys \u0117jo kunigi\u0173 pareigas tiek vie\u0161ajame, tiek misteriniame kulte. Joms buvo neprieinamos tik tam tikros kulto \u0161vent\u0117s.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">III. Moters pad\u0117tis \u017eydijoje<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is skyrius tur\u0117t\u0173 pagrindiniais bruo\u017eais i\u0161ai\u0161kinti senatestamentinius teiginius ta tema ir J\u0117zaus laikais \u017eydijoje vyravusias nuostatas.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Senajame Testamente<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuo pat pirm\u0173j\u0173 Senojo Testamento eilu\u010di\u0173, jau Prad\u017eios kn. 1\u20133 skyriuose, susiduriame su esmin\u0117mis i\u0161tarm\u0117mis vyro ir moters klausimu. \u010cia i\u0161sakytos pagrindin\u0117s mintys, pritarian\u010dios lyti\u0161kumui, aptinkamas \u012fsitikinimas apie ly\u010di\u0173 lygyb\u0119 ir konstatuojamas vyro ir moters skirtingumas. Prad\u017eios kn. 1,27 parodo Dievo sumanym\u0105 sukurti \u017emog\u0173 vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos lyties bei pat\u012f suk\u016brimo akt\u0105. Suk\u016brim\u0105 u\u017ebaigiantis Dievo sprendimas, aptinkamas Pr 1,31, pabr\u0117\u017eia \u0161\u012f aspekt\u0105. Skirtingo \u017emogaus lyti\u0161kumo nor\u0117jo Dievas ir jokiu b\u016bdu negali b\u016bti \u017emogaus kitaip i\u0161ai\u0161kintas. N\u0117 viena i\u0161 abiej\u0173 ly\u010di\u0173 negali b\u016bti nuvertinta, nes abi \u012fgyvendina ger\u0105 dievi\u0161k\u0105j\u012f suk\u016brim\u0105 ir abiem vienodai paskelbta laiminanti u\u017eduotis daugintis (Pr 1,28). Be to, pasak Pr 1,27, tiek vyras, tiek moteris sukurti pagal Dievo paveiksl\u0105. \u010cia irgi n\u0117 viena i\u0161 ly\u010di\u0173 n\u0117ra privilegijuota. Akcentuojama \u201ely\u010di\u0173 lygyb\u0117: tik abi kartu jos reprezentuoja \u017emog\u0173 kaip r\u016b\u0161\u012f\u201c [3]. Tikrasis \u017emogi\u0161kumas i\u0161rei\u0161kiamas tik vyro ir moters b\u016btimi. Pr 2 taip pat patvirtina ly\u010di\u0173 lygyb\u0119. Remdamasis Pr 2,18 G. von Radas nurodo, kad formuluot\u0117 \u201ejam tinkamas\u201c yra tolygu \u201es\u0105vokoms tiek \u2018vienos r\u016b\u0161ies\u2019, tiek ir \u2018kaip papildymas\u2019\u201c [4]. Pr 2,23 parodo, kaip Adomas vertina Iev\u0105: pavadindamas j\u0105 Moterimi (hebr. <em>i\u0161a<\/em> \u2013 moteris, <em>i\u0161<\/em> \u2013 vyras. \u2013 Vert past.), jis j\u0105 laiko lygiaverte. Pr 2,24 menkinimas irgi yra svetimas, \u010dia pabr\u0117\u017eiama, kad vyras nuolankiai pritaria \u0161iam Dievo paskirtam jo \u017emonos vertingumui ir palieka savo \u0161eim\u0105. Greta lygiaverti\u0161kumo akcentavimo, jau pirmuosiuose Senojo Testamento puslapiuose nurodoma ir vyro bei moters skirtingumas, neduodant akstino kilti prie\u0161taravimui. Esminiai ly\u010di\u0173 skirtumai i\u0161rei\u0161kiami jau I\u0161 2,18. Vyrui reikia papildymo ir \u0161\u012f papildym\u0105 jis gauna i\u0161 Dievo, kuris sukuria jam moter\u012f kaip visais at\u017evilgiais tinkam\u0105 bendrinink\u0119. W. Neueris apie tai ra\u0161o: \u201ePrad\u017eios kn. 2,18 visi\u0161kai atsisakoma \u012fvaizd\u017eio tobulo \u017emogaus, kuriam nereikalingas joks papildymas&#8230; \u0160i eilut\u0117 parodo esming\u0105 vyro ir moters skirtingum\u0105, kuris tarnauja tam, kad vienos lyties tr\u016bkumai bei pagalbos poreikis padengiami kitos sugeb\u0117jimais\u201c [5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u017eios kn. 1\u20133 apra\u0161oma ir tai, kokios pareigos d\u0117l abiej\u0173 ly\u010di\u0173 skirtingumo joms tenka. Vyras Dievo \u012fpareigojamas suteikti vardus gyv\u016bnijos pasauliui, \u2013 taip pavaldumo r\u0117muose greta praktinio aspekto \u010dia i\u0161kyla ir dvasinis (Pr 2,19). Kita jo u\u017eduotis \u2013 \u012fdirbti \u017eem\u0119 (Pr 2,15; 3,17). \u201eVyras gauna i\u0161 Dievo sugeb\u0117jim\u0105 protu suvokti pasaul\u012f ir \u012fpareigojim\u0105 prakti\u0161kai j\u012f pertvarkyti\u201c (Neuer, p. 64). Moteris \u2013 sugeb\u0117jimus, reikalaujan\u010dius didesn\u0117s asmenin\u0117s paramos, i\u0161reik\u0161tos ypa\u010d jos kaip vyro pad\u0117j\u0117jos pareigomis (Pr 2, 18) bei motinyst\u0117s dovana (Pr 3,16). Nuopuolis, apra\u0161ytas Pr 3, i\u0161kreipia iki tol vie\u0161patavusi\u0105 autoritet\u0173 gradacij\u0105 \u201eDievas\u2013vyras\u2013moteris\u2013gyv\u016bnijos pasaulis\u201c. Ta\u010diau Dievas atkuria \u0161i\u0105 tvark\u0105, nors nuod\u0117m\u0117 ir toliau ne\u0161a i\u0161krypimus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Likusioje Senojo Testamento dalyje irgi patvirtinamas vyro ir moters lygiaverti\u0161kumas. Pirmiausia tai turi b\u016bti matoma priva\u010dioje sferoje. I\u0161\u0117jimo kn. esantis \u012fsakymas vaikams gerbti savo t\u0117vus skirtas tiek moteriai, tiek ir vyrui (I\u0161 20,12; \u012est 5,16). Motinos u\u017egauliojimas baud\u017eiamas mirtimi lygiai taip pat, kaip ir t\u0117vo (I\u0161 21,15. 17; Kun 20,9). Mirtimi turi b\u016bti baud\u017eiamas jau\u010dio savininkas, kuris, kad ir \u017einodamas \u012fsp\u0117jim\u0105, leido savo gyvuliui mirtinai subadyti vyr\u0105 ar moter\u012f (I\u0161 21,28 ir t.). Pasteb\u0117tina, kad duodant vardus Senajame Testamente i\u0161 44 pamin\u0117t\u0173 atvej\u0173 26 kartus tai padar\u0117 moteris, 14 \u2013 vyras ir 4 pats Dievas (1 Sam 1,20). Pagarba moteriai ai\u0161kiai matyti ir i\u0161 Judos karali\u0173 motin\u0173 vard\u0173 pamin\u0117jimo (2 Kar 22,1; 24,8. 18). Moteris ypa\u010d did\u017eiai vertinama Patarli\u0173 kn. 31,10\u201331. T\u0117vas ir motina drauge tarnauja vaikams. Motina labiau r\u016bpinasi ma\u017eame\u010diais vaikais ir dukromis, t\u0117vas \u2013 vyresniaisiais ir s\u016bnumis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is lygiaverti\u0161kumas ry\u0161kus ir dvasin\u0117je bei vie\u0161ojoje srityje. Moteris dalyvauja kultin\u0117se \u0161vent\u0117se ir religin\u0117se i\u0161kilm\u0117se, pavyzd\u017eiui, Per\u0117jimo \u0161vent\u0117je (I\u0161 12,3 ir t.), aukojimuose (i\u0161skyrus aukojant u\u017e nuod\u0117m\u0119, Kun 6,29; 10,14), taip pat vie\u0161uose apsivalymuose (Kun 12; 15,19\u201333; Neh 12,43). Jos dalyvauja perkeliant Sandoros skryni\u0105 \u012f Jeruzal\u0119 (2 Sam 6,5. 15. 19), atna\u0161auja aukas (Ts 13,23); j\u0173 malda i\u0161klausoma (Pr 25,21; 1 Sam 1,18\u201320), jos gali padaryti pa\u0161v\u0119stojo \u012f\u017ead\u0105 (Sk 6, 2), dalyvauti vie\u0161oje maldoje (1 Sam 1,1 ir t.; 2,19 ir t.), vie\u0161ai skaitant \u012estatym\u0105 Nehemijo laikais (Neh 8,1). Toros pamokymai skirti ir dukterims (\u012est 11,19. 21), \u012estatymas lie\u010dia ir moteris (\u012est 29,18 ir t.), d\u0117l tos prie\u017easties jis buvo skaitomas tiek vyrams, tiek moterims (\u012est 31,12; Joz 8,35). Raud\u0173 ritualas irgi galiojo ir vyrams, ir moterims (Ts 11,40; 2 Kr 35,25; Jer 16,7). Senojo Testamento moterys \u2013 Ieva (Pr 3,13 ir t.), Sara (Pr 18,9. 15), Hagara (Pr 16,8 ir t.; 21,17 ir t.) ir Samsono motina (Ts 13,3 ir t.) \u2013 patyr\u0117 teofanijas [6]. Tokioms moterims kaip Sara, Rebeka, L\u0117ja, Rachel\u0117, Hana, R\u016bta, Noom\u0117 ir Estera teko ypatingas vaidmuo Izraelio istorijoje. Anot I\u0161\u0117jimo kn. 19,11, moterys, kaip ir vyrai, irgi buvo \u012ftrauktos \u012f Jahv\u0117s sandor\u0105 su savo tauta. Kad moterys yra \u012ftrauktos \u012f tuos santykius, matyti i\u0161 j\u0173 asmen\u012f saugan\u010di\u0173 nurodym\u0173 (I\u0161 22,22\u2013 24; \u012est 22, 13\u2013 30). S. Schlechteris pa\u017eym\u0117jo: \u201eIzraelio Dievas skiriasi nuo kit\u0173 taut\u0173 diev\u0173 dar ir savo nusi\u017eeminimu. Jis nusi\u017eemina tiek, kad sudaro sandor\u0105 su vaikais, moterimis ir vergais\u201c [7].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moterys tarnavo prie \u0161ventyklos vart\u0173 (I\u0161 38,8), savo \u012fgimtus sugeb\u0117jimus jos panaudojo pamaldose giedodamos \u0161ventyklos chore (Ezr 2,65). Gal\u0173 gale ST ra\u0161o dar ir apie keturias prana\u0161es: Mirjam\u0105 (I\u0161 15,20), Debor\u0105 (Ts 4,4; 5,7), Huld\u0105 (2 Kar 22,14) ir Noadij\u0105 (Neh 6,14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabar der\u0117t\u0173 trumpai parodyti skirtingumus. Tuo metu, kai \u012est 12,12.18; 14,26; 16,11.14 patvirtina moters dalyvavim\u0105 \u0161vent\u0117se, anot I\u0161 23,17; 34,33; \u012est 16,16 ir t., didel\u0117se \u0161vent\u0117se moteris dalyvauti neprivalo. Vyras buvo \u0161eimos galva ir tur\u0117jo sprendimo gali\u0105 (I\u0161 21,3. 22; \u012est 24,1\u20134), tuo pat metu jis buvo ir moters bei \u0161eimos apsauga (Iz 4,1). Vyro kreipimasis \u012f moter\u012f \u017eod\u017eiu \u201edwn\u201c i\u0161rei\u0161k\u0117 pagarbum\u0105, o ne jos vergi\u0161k\u0105 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161ingai gerai Dievo suk\u016brimo tvarkai, senatestamentin\u0117s Dievo tautos praktikoje vienur kitur visgi aptinkame tam tikr\u0105 moters nuvertinim\u0105. Moteris laikoma t\u0117vo arba vyro nuosavybe (Pr 20,3; I\u0161 21,3. 22; \u012est 22,22, 24,4; 2 Sam 11,26), sutuoktuvi\u0173 pinigai tenka t\u0117vui (Pr 34,12; I\u0161 22,16; 1 Sam 18,25). \u012estatymu ne\u012fteisinta, bet daugi\u0173 daugiausia toleruojama poligamija taip pat rod\u0117 moters nuvertinim\u0105 (\u012est 21,15). Skyryb\u0173 ir svetimavimo potvarkiai buvo nukreipti vis\u0173 pirma prie\u0161 moteris (\u012est 24,1; Iz 50,8; Mal 2,16).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senatestamentinis palikimas rodo mums, kad pagal Dievo suk\u016brimo plan\u0105 moteris yra lygiavert\u0117 ir visgi kitokia. Abu \u0161ie aspektai neatsiejami. I\u0161 esm\u0117s b\u016bt\u0173 galima pasakyti, kad moteris savo vertingum\u0105 bei pad\u0117t\u012f geriausiai atskleid\u0117 \u0161eimoje. Namuose ji nenugin\u010dijamai buvo gerbiama. Vie\u0161oji sritis ne\u012f\u0117jo \u012f \u0161i\u0105 sfer\u0105. Tuo tarpu kai vyras yra vadovas ir maitintojas, moteriai tenka bendrinink\u0117s ir motinos vaidmuo. Moters pad\u0117tis vie\u0161ajame gyvenime ir religiniuose kultuose jokiu b\u016bdu n\u0117ra pasyvi. Jai buvo prieinama daugyb\u0117 religini\u0173 akcij\u0173, kai kuriose ji dalyvavo, ta\u010diau kai kas nebuvo leid\u017eiama. Bet kokiu atveju, ji buvo visi\u0161kai ir vienodomis teis\u0117mis \u012ftraukta \u012f savo tautai Dievo numatyt\u0105 i\u0161ganymo istorij\u0105. Ta\u010diau vadovavimo funkcija teokratiniame Izraelyje jai nepriskirta. Tai vienur, tai kitur aptinkamas represinis jos pad\u0117ties pob\u016bdis n\u0117ra s\u0105lygotas dievi\u0161kos suk\u016brimo tvarkos, bet \u017emogaus sugedimo per nuod\u0117m\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dydijoje<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zaus laikais moters pad\u0117tis \u017eydijoje patyr\u0117 li\u016bdn\u0105 at\u017eang\u0105. Prie\u0161ingai Senojo Testamento nurodymams ir senatestamentinei praktikai, susiformavo menkinantis po\u017ei\u016bris \u012f moter\u012f. Tad \u017eyd\u0173 ra\u0161ytojas Juozapas Flavijus gal\u0117jo tik konstatuoti, jog moteris yra \u201ebet kokiuose santykiuose menkesn\u0117s vert\u0117s nei vyras\u201c [8]. Rabis Jehuda mums paliko tokias mintis: \u201eTris \u0161lovinan\u010dius posakius reikia pasakyti kiekvien\u0105 dien\u0105: pa\u0161lovintas teb\u016bnie Dievas, kadangi jis mane suk\u016br\u0117 ne <em>goi<\/em> (neizraelit\u0105)! Teb\u016bnie jis pa\u0161lovintas, kadangi mane suk\u016br\u0117 ne moter\u012f! &#8230;Teb\u016bna jis pa\u0161lovintas, kad mane suk\u016br\u0117 ne moter\u012f, kadangi moteris n\u0117ra \u012fpareigota \u012fvykdyti \u012fstatymo\u201c [9].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ai\u0161kinant nupuolim\u0105 \u012f nuod\u0117m\u0119, moteris vaizduojama kaip pagrindin\u0117 kaltinink\u0117. Ji apdovanojama tokiais paniekos vertais atributais kaip pavydumas, lengvab\u016bdi\u0161kumas, neveiklumas, smalsumas, godumas ir atsakomyb\u0117 u\u017e mirt\u012f. Visuomeniniu po\u017ei\u016briu tas nuvertinimas irgi buvo matomas, pavyzd\u017eiui, mergait\u0117ms \u017eyd\u0173 mokykla buvo u\u017edaryta. Vyrams buvo nerekomenduojama vie\u0161ai bendrauti su moterimi. Tendencija i\u0161stumti moter\u012f i\u0161 vie\u0161uomen\u0117s buvo akivaizdi. Juridinis aspektas parodo, kad moteris nebuvo asmuo, bet daiktas, \u012f kur\u012f t\u0117vas arba vyras tur\u0117jo nuosavyb\u0117s teis\u0119. Teisme moteris negal\u0117jo liudyti. Teis\u0117 skirtis buvo traktuojama liberaliai, leid\u017eiama palaipsn\u0117 poligamija. Prie\u017eastys, s\u0105lygojusios skyrybas, buvo labai pavir\u0161utini\u0161kai vertinamos. J\u0117zaus pozicija tuo klausimu ai\u0161ki (Mt 19,3 ir t.). Ta\u010diau ir religiniu po\u017ei\u016briu moteris kent\u0117 vyr\u0173 nuvertinim\u0105. Rabis Eliezeris sako: \u201eKas savo dukter\u012f moko Toros, tas moko j\u0105 palaidumo\u201c [10]. Vis d\u0117lto reikia pridurti, kad Toros mokymasis moteriai nebuvo absoliu\u010diai u\u017edraustas. Mokytis Toros moteris buvo \u012fpareigota tik dalinai, sinagogoje jai buvo nurodyta vieta, kur u\u017e grot\u0173 jos nebuvo galima matyti. Ji nebuvo laikoma sinagogos nare ir ateidavo ten tik paklausyti, kai tuo tarpu vyrai rinkdavosi mokytis. Meil\u0117s dalykai buvo i\u0161imtinai vyr\u0173 rankose. S. Schlechteris ai\u0161kina: \u201eDauguma moter\u0173 buvo visi\u0161kai priklausomos nuo vyr\u0173 ir religiniuose dalykuose buvo lyg pried\u0117lis vyro, gerais darbais prisid\u0117jusio prie moters i\u0161ganymo\u201c. [11] \u0160ventykloje joms buvo skirtas specialus prie\u0161kiemis. \u012edomu tai, kad vis d\u0117lto aptinkama dar ir toki\u0173 rabin\u0173 posaki\u0173, kurie i\u0161rei\u0161kia pagarb\u0105 moteriai bei parodo jos vert\u0119. Pavyzd\u017eiui, rabinas Chanina (apie 225 m. po Kr.) teigia: \u201eVisos varg\u0161o dienos yra sunkios (Pat 15,15), \u2013 t. y. to, kurio \u017emona bloga; o linksma\u0161ird\u017eiui gyvenimas \u2013 visad \u0161vent\u0117 (Pat 15,15), \u2013 t. y. tam, kurio \u017emona gera\u201c (Strack, Billerbeck, p. 610). Nepaisant sumin\u0117t\u0173 dalyk\u0173, \u012f santuok\u0105 Izraelyje nebuvo \u017ei\u016brima slogiai. Kalbant apie tai reikia suprasti, kad teigiami atsiliepimai apie moter\u012f labiau adresuojami i\u0161tek\u0117jusioms, kadangi tik ypatingas jos kaip \u017emonos ir motinos pa\u0161aukimas teik\u0117 jai \u0161i\u0105 pagarb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apibendrindami \u017eydijoje vyravusias nuostatas turime pa\u017eym\u0117ti, kad ten i\u0161 esm\u0117s labiau orientuotasi \u012f Dievo suk\u016brimo tvark\u0105, ta\u010diau senatestamentini\u0173 laik\u0173 praktika nuo jos nupuol\u0117 ir moters pad\u0117tis netapo normalesn\u0117. Moteris veik visi\u0161kai buvo i\u0161stumta i\u0161 vie\u0161ojo gyvenimo ir visuomenin\u0117je, teisin\u0117je bei religin\u0117je srityje buvo nuvertinta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Rogers C. Fundierte Theologische Abhandlungen. \u2013 Wuppertal, 1987<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime moters pad\u0117t\u012f kult\u016brose, labiausiai susijusiose su krik\u0161\u010dionybe. Med\u017eiaga neapribota kultiniu arba sakraliniu lygiu, bet pateikia trump\u0105 temos ap\u017evalg\u0105 helenistin\u0117je, rom\u0117ni\u0161koje ir jud\u0117ji\u0161koje aplinkoje. I\u0161samaus visos tematikos perteikimo s\u0105moningai atsisakyta. Mums svarbiausia nu\u0161viesti to laiko istorin\u012f kontekst\u0105, arba fon\u0105, kad paai\u0161k\u0117t\u0173, koki\u0105 situacij\u0105 nagrin\u0117jamos problematikos po\u017ei\u016briu krik\u0161\u010dionyb\u0117 u\u017etiko \u012fsiver\u017eusi laike ir erdv\u0117j. I.\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":741,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[308,292,310],"autorius":[772],"class_list":["post-856","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-1","tag-kultura","tag-moteris","tag-naujasis-testamentas","autorius-gerald-lauche"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/856","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=856"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/856\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1113,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/856\/revisions\/1113"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/741"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=856"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=856"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=856"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=856"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}