{"id":858,"date":"2016-05-21T21:45:23","date_gmt":"2016-05-21T18:45:23","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=858"},"modified":"2016-05-21T21:45:30","modified_gmt":"2016-05-21T18:45:30","slug":"dvi-stiprios-moterys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/dvi-stiprios-moterys\/","title":{"rendered":"Dvi stiprios moterys"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Vienuol\u0117, paleistuv\u0117 ar Au\u0161rin\u0117<\/strong><em><br \/>\nPrie\u0161 500 met\u0173 gim\u0117 M. Lutherio \u017emona Katharina von Bora<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Katharina von Bora kilusi i\u0161 senos kilmingos gimin\u0117s. Jos t\u0117vas Hansas su \u0161e\u0161i\u0173 asmen\u0173 \u0161eima gyeno daugiau nei kukliai Lipendorfe Saksonijoje. Anksti mir\u0117 Katharinos motina, viena i\u0161 von Hau-bitz\u0173. Regis, pamot\u0117 irgi neatsine\u0161\u0117 verto pamin\u0117ti krai\u010dio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi kaime nusigyven\u0119s bajoras negal\u0117jo pasamdyti savo dukrai aukl\u0117tojos, t\u0117vai penkeri\u0173 met\u0173 Katharin\u0105 atidav\u0117 \u012f Brehnos benediktin\u0173 vienuolyno mokykl\u0105. De\u0161imties ji atvyko \u012f \u0160v\u010d. Marijos sosto cisters\u0173 vienuolyn\u0105 prie Nimb\u0161eno, pasiry\u017eusi tapti vienuole.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kilmingos gimin\u0117s dukrai, nebeturin\u010diai perspektyvos i\u0161tek\u0117ti, \u0161is sprendimas atrod\u0117 geras, kadangi laidavo apr\u016bpinim\u0105 visam gyvenimui. Ta\u010diau ir vienuolynai nepriimdavo kilmingos panel\u0117s vien Dievo garbei. Paprastai \u0161eima tur\u0117davo \u201ei\u0161sipirkti\u201c, Katharinos atveju pasitenkino 30 gulden\u0173 \u2013 galb\u016bt ir d\u0117l to, kad keli\u0105 palygino abat\u0117 Margarete von Haubitz, giminait\u0117 i\u0161 motinos pus\u0117s. Su kitomis 47 Kristaus su\u017ead\u0117tin\u0117mis ji \u010dia praleido 14 met\u0173 kaip visuomen\u0117je auk\u0161tai vertinama ordino moteris. Po met\u0173 noviciato ji apsigob\u0117 nuomet\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ne tokio jau i\u0161siilgto, bet ir visai paken\u010diamo vienuolyno gyvenimo su savo absoliu\u010diu atsiskyrimu ramyb\u0119 sutrikd\u0117 Martinas Lutheris. Matyt, jo traktato \u201eApie krik\u0161\u010dionio laisv\u0119\u201c (1520) skaitymas paskatino devynias Marijos sosto vienuoles, tarp j\u0173 ir 21 met\u0173 Katharin\u0105, para\u0161yti Vitenbergo reformatoriui. Lutheris vienuol\u0117ms patar\u0117 kreiptis \u012f t\u0117vus su pra\u0161ymu atsiimti jas i\u0161 vienuolyno. Ta\u010diau \u0161ie atsisak\u0117, kaip interpretavo Lutheris, nenor\u0117jo b\u016bti pirmieji \u201epralau\u017e\u0119 led\u0105\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po to Lutheris papra\u0161\u0117 savo draug\u0105 Leonhard\u0105 Koppe, Torgau komersant\u0105, i\u0161laisvinti merginas. Pagalba pab\u0117gti prie\u0161taravo \u012fstatymui ir buvo baustina. Kas dav\u0117 \u012f\u017eadus, gal\u0117jo i\u0161eiti i\u0161 vienuolyno tik su popie\u017eiaus dispensa. Kadangi Koppe apr\u016bpindavo vienuolyn\u0105 maistu, tur\u0117jo ry\u0161i\u0173 su Marijos sostu. 1523 m. Velyk\u0173 nakt\u012f jis paliep\u0117 vienam i\u0161 savo ve\u017eik\u0173 slap\u010diomis pargabenti vienuoles.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepaisant epizodi\u0161kos Lutherio draug\u0173 paramos, laikui b\u0117gant v\u0117l i\u0161kilo problema, d\u0117l kurios jos tur\u0117jo atsisakyti nuometo. Tradicin\u0117 alternatyva gal\u0117jo b\u016bti tik santuoka. Tuo ir pasir\u016bpino vitenbergie\u010diai. Ave von Sch\u00f6nfeld, kuri pati nebuvo abejinga Lutheriui, i\u0161tek\u0117jo u\u017e gydytojo Pr\u016bsijoje. Nieko nei\u0161\u0117jo i\u0161 ry\u0161i\u0173 su kita moterimi \u2013 Ave Alemann, kuri\u0105 Lutheris 1526 m. prad\u017eioje vadino savo buvusia su\u017ead\u0117tine. Dailininko Luco Cranacho namuose, kur laikinai buvo apgyvendinta Katharina, ji susipa\u017eino su i\u0161 Niurnbergo patricij\u0173 \u0161eimos kilusiu Hieronymu Baumg\u00e4rtneriu ir j\u012f \u012fsimyl\u0117jo. Bet Baumg\u00e4rtneri\u0173 \u0161eima nutrauk\u0117 ry\u0161ius su buvusia vienuole.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Siek\u0119s jos rankos pastorius Casparas Glatzas 1524 m. lapkri\u010dio m\u0117n. jos atsisak\u0117, nes ji neva dar nepamir\u0161usi Baumg\u00e4rtnerio. Kadangi Baumg\u00e4rtneris nereagavo \u012f Lutherio spaudim\u0105, reformatorius ragino Katharin\u0105 tek\u0117ti u\u017e Glatzo. \u012e tai per Lutherio draug\u0105 Nikolaus\u0105 Amsdorff\u0105 ji prane\u0161\u0117, kad jokiu b\u016bdu netek\u0117s u\u017e Glatzo, geriau jau u\u017e bet ko, netgi u\u017e Lutherio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau \u0161is net negalvojo apie vedybas \u2013 juolab su Katharina. \u201eTuomet a\u0161 nem\u0117gau K\u00e4thes, nes laikiau j\u0105 \u012ftartina, i\u0161did\u017eia ir pasip\u016btusia\u201c. Be to, jis nemat\u0117 prasm\u0117s vesti dar ir d\u0117l to, kad netrukus tik\u0117josi mirties bausm\u0117s u\u017e savo atskal\u016bni\u0161kum\u0105, kaip pats ra\u0161\u0117 dar 1524 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau prasid\u0117jus valstie\u010di\u0173 karui, svarstykl\u0117s pakrypo \u012f kit\u0105 pus\u0119. Lutheriui prie\u0161 akis \u0161m\u0117\u017eavo ne artimas galas, bet pirmiausia galutinis gin\u010das su velniu, kurio gali\u0105 jam atspind\u0117jo \u0161is karas. Jis ra\u0161\u0117 Johannui R\u00fcheliui: \u201eNepaisydamas piktos velnio dvasios a\u0161 dar noriu paimti \u012f \u017emonas savo K\u00e4th\u0119\u201c. Kvietime \u012f vestuves Lutheris jam i\u0161vardija ir prie\u017eastis: \u201eDabar visi ponai, ilgaskverniai ir baurai, prie\u0161 mane ir grasina man mirtimi. Kadangi jie tokie puik\u016bs ir kvaili, a\u0161 jiems parodysiu, kad a\u0161 prie\u0161 savo gal\u0105 supratau es\u0105s sukurtas Dievo ir nepasiliksiu sau nieko i\u0161 savo ankstesnio popie\u017ei\u0161ko gyvenimo\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lutherio draugas Philippas Melanchthonas buvo prie\u0161 vedybas. \u201e\u0160ituo pragai\u0161tingu metu, kai Vokietijai taip reikia jo galios, jis daro \u017eal\u0105 savo garbei tokiu nelemtu poelgiu\u201c. Jo t\u0117vai, prie\u0161ingai, patar\u0117 jam vesti. Ta\u010diau, kaip ir numat\u0117 Melanchthonas, \u0161is \u017eingsnis atne\u0161\u0117 jam \u201edaug paniekos\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1525 m. bir\u017eelio 13 dien\u0105 buvusi cisters\u0173 vienuol\u0117 Katharina von Bora ir buv\u0119s vienuolis augustinas Martinas Lutheris \u017eeng\u0117 prie altoriaus susituokti. Pilies ba\u017eny\u010dioje por\u0105 sutuok\u0117 miesto kunigas Johannesas Bugenhagenas. Greit\u0105 santuok\u0105 Lutheris ai\u0161kino tuo, kad nori i\u0161vengti \u012fprastini\u0173 apkalb\u0173, prasid\u0117jusi\u0173 su\u017einojus apie jo planus vesti, \u2013 tai gal\u0117jo apjuodinti jo ir K\u00e4thes ger\u0105 vard\u0105. Ta\u010diau \u0161mei\u017eikams jis negal\u0117jo u\u017everti burnos. Erasmas net i\u0161platino gand\u0105, kad K\u00e4the tuoj gimdysianti. Netrukus jis, \u017einoma, tur\u0117jo paneigti klaiding\u0105 prane\u0161im\u0105. Savo pirm\u0105 vaik\u0105 Katharina pagimd\u0117 tik 1526 m. bir\u017eelio 7 dien\u0105, ir visai ne dvigalv\u012f monstr\u0105, kaip baimintasi pagal an\u0173 laik\u0173 prietar\u0105, o sveik\u0105 berniuk\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienuoles, sulau\u017eiusias skaistyb\u0117s \u012f\u017eadus, vie\u0161ai vadindavo paleistuv\u0117mis. Taip teig\u0117 1538 m. ir Vitenbergo studentas Simonas Lemniusas poleminiame straipsnyje apie \u201evienuoli\u0173 kar\u0105 su paleistuv\u0117mis\u201c \u201ega\u0161liajame Vitenberge\u201c. \u010cia jis net kaltina Katharin\u0105 tur\u0117jus meil\u0117s ry\u0161i\u0173 su Valensu von Bibra, vienu i\u0161 gausyb\u0117s Lutherio nam\u0173 ir stalo draug\u0173. Melanchthonas buvo artimas Lemniuso draugas, ta\u010diau vaizdavo es\u0105s neskait\u0119s pajuokian\u010di\u0173 publikacijos eilu\u010di\u0173. Bet \u0161mei\u017eikai taip pasisteng\u0117, kad ir po 200 met\u0173 vis dar buvo domimasi Katharina von Bora. 1751\u20131752 m. savo fiktyviuose lai\u0161kuose Lessingas nuodugniai nagrin\u0117jo paleistuvi\u0173 kar\u0105 Vitenberge. Tuo pa\u010diu laiku Christianas Wilhelmas Franzas Walchas para\u0161\u0117 pirm\u0105j\u0105 autenti\u0161k\u0105 Katharinos biografij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161tek\u0117dama u\u017e garsaus profesoriaus, Katharina von Bora v\u0117l u\u017e\u0117m\u0117 auk\u0161t\u0105 visuomenin\u0119 pad\u0117t\u012f, reng\u0117si pagal savo luom\u0105 kaip kilminga dama ir tur\u0117jo did\u017eiulius namus. Naujos aplinkyb\u0117s jai suteik\u0117 galimyb\u0119 atskleisti iki tol nei\u0161ry\u0161k\u0117jusius \u012fgimtus talentus. \u201ePonas K\u00e4the\u201c, kaip kad j\u0105 kartais vadino Lutheris, ne tik pagimd\u0117 \u0161e\u0161is vaikus, aktyviai dalyvavo diskusijose, bet ir s\u0117kmingai \u0117m\u0117si verslo. Be jos ekonomini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 reformatorius b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s taikstytis su nuolatiniais nepritekliais. Lutherien\u0117 ne tik \u016bkininkavo Vitenbergo sodyboje, bet ir Zulsdorfo dvare, kur\u012f reformatorius nupirko jos na\u0161lavimui. Nuosavyb\u0119 m\u0117gstanti ponia d\u0117l \u012fpro\u010dio anksti keltis gavo garbing\u0105 \u201eVitenbergo au\u0161rin\u0117s\u201c vard\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau ir \u0161eimynin\u0117 laim\u0117, ir profesin\u0117 s\u0117km\u0117 greitai baig\u0117si. Kelet\u0105 savai\u010di\u0173 po Lutherio mirties 1546 m. vasario vidury \u012fsipliesk\u0117 \u0160malkaldeno karas. Kaip \u201evarg\u0161\u0117 apleista na\u0161l\u0117\u201c Katharina pab\u0117go nuo kaizerio kariuomen\u0117s \u012f Magdeburg\u0105. 1547 m. bir\u017eel\u012f ji sugr\u012f\u017eo penkeriems metams \u012f nuniokot\u0105 Vitenberg\u0105. 1552 m. ji pab\u0117go i\u0161 miesto nuo maro. Pakeliui \u012f Torgau ji patyr\u0117 sunki\u0105 nelaim\u0119, po kurios taip ir neatsigavo. Mir\u0117 1552 m. gruod\u017eio 20 dien\u0105. Paskutiniaisiais gyvenimo metais j\u0105 sl\u0117g\u0117 finansiniai sunkumai. Ji jaut\u0117si g\u0117dingai apleista savo draug\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Die Welt, 29 01 99<br \/>\nSimone de Beauvoir \u2013 feminizmo karalien\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ji nebuvo moter\u0173 jud\u0117jimo, feminizmo, prie\u0161akin\u0117 kovotoja. Moter\u0173 klausimas nebuvo jos pagrindin\u0117 tema. Bet nuo jaunyst\u0117s Simone de Beauvoir nekent\u0117 bur\u017euazin\u0117s-patriarchalin\u0117s visuomen\u0117s ir de\u0161imtme\u010dius gyveno palaikydama \u201e\u0161iuolaikinius\u201c atvirus santykius, kurie tapo pavyzd\u017eiu daugeliui feminis\u010di\u0173. Feminizmo karaliene j\u0105 galiausiai padar\u0117 jos did\u017eiulis veikalas \u201eAntroji lytis\u201c, para\u0161ytas 1949 m. (orig. La deuxieme sexe, liet. 1996) \u2013 iki \u0161iol turb\u016bt did\u017eiausia ir protingiausia visuotin\u0117 moters situacijos analiz\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Simone de Beauvoir gim\u0117 1908 m. Pary\u017eiuje juristo \u0161eimoje. Motina j\u0105 ir jaunesn\u0119 seser\u012f aukl\u0117jo grie\u017etai kataliki\u0161kai ir pasiunt\u0117 \u012f konfesin\u0119 mokykl\u0105, ta\u010diau Simone veikiau \u0117jo agnostiko t\u0117vo p\u0117domis. Dar paaugl\u0117 ji greit atmet\u0117 bet kok\u012f tik\u0117jim\u0105 \u012f Diev\u0105 ir i\u0161laik\u0117 \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f iki pat gyvenimo pabaigos: \u201eMan buvo lengviau \u012fsivaizduoti pasaul\u012f be K\u016br\u0117jo, negu K\u016br\u0117j\u0105, slegiam\u0105 vis\u0173 pasaulio prie\u0161taravim\u0173\u201c [1]. Su tik\u0117jimu \u012f Diev\u0105 ji prakti\u0161kai atmet\u0117 ir visas kitas bur\u017euazines vertybes. Liko jos \u012fsp\u016bdingas stropumas, paprastas, grie\u017etas gyvenimas ir ne paskutin\u0117j vietoj \u2013 literat\u016bros manija, \u2013 turb\u016bt tai galima taip pavadinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 visuomenini\u0173 var\u017et\u0173 tuomet dar nebuvo taip lengva i\u0161tr\u016bkti \u2013 de Beauvoir t\u0117vai nustat\u0117 dukters studij\u0173 dalykus: pirmiausia filologija, paskui filosofija, o tai, \u017einoma, kaip tik atitiko Simones interesus. Studijuojant pagaliau pavyko i\u0161siver\u017eti i\u0161 motinos pasaulio. Vis d\u0117lto jaunoji intelektual\u0117 nek\u016br\u0117 savo pa\u010dios nam\u0173 \u016bkio, \u2013 prie\u0161ingai. Ji sukilo ne tik prie\u0161 motinos tik\u0117jim\u0105, bet ir prie\u0161 vis\u0105 jos egzistavimo b\u016bd\u0105. Autobiografijoje Simone de Beauvoir ra\u0161o: \u201eVien\u0105 dien\u0105 pad\u0117jau mamai plauti indus; ji plov\u0117 l\u0117k\u0161tes, o a\u0161 \u0161luos\u010diau; pro lang\u0105 ma\u010diau ugniagesi\u0173 kareivines ir kitas virtuves, kuriose moterys \u0161veit\u0117 puodus arba val\u0117 dar\u017eoves. Kasdien piet\u016bs, vakarien\u0117, kasdien ne\u0161var\u016bs indai! Be perstojo i\u0161 naujo prasidedan\u010dios valandos, kurios niekur neveda \u2013 ar toks bus ir mano gyvenimas?.. Ne, tariau sau, statydama l\u0117k\u0161\u010di\u0173 kaln\u0105 \u012f sienin\u0119 spint\u0105, mano pa\u010dios gyvenimas kur nors ves\u201c (Zehl Romero, p. 22).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik nepatekti \u012f nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s mal\u016bno rat\u0105 \u2013 toks vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo de Beauvoir devizas. \u201eAntrojoje lytyje\u201c \u0161i neapykanta nam\u0173 ruo\u0161ai atsispindi daug kart\u0173: \u201eNedaug u\u017eduo\u010di\u0173 labiau primena Sizifo kan\u010di\u0105 nei nam\u0173 ruo\u0161os darbai; diena i\u0161 dienos reikia plauti dubenis, \u0161luostyti nuo bald\u0173 dulkes, lopyti baltinius, kurie rytoj ir v\u0117l bus purvini, apdulk\u0117j\u0119, supl\u0117\u0161yti. Nam\u0173 \u0161eiminink\u0117 i\u0161senka tryp\u010diodama vietoje; ji nieko nepadaro, ji tik \u012fam\u017eina dabart\u012f; ji niekada nesijau\u010dia u\u017ekariaujanti pozityv\u0173 G\u0117r\u012f, o kovojanti nepabaigiam\u0105 kov\u0105 su Blogiu&#8230; Skalbti, lyginti, \u0161luoti, traukioti i\u0161 po spint\u0173 tamsos dulki\u0173 gumulus \u2013 rei\u0161kia atitolinti mirt\u012f ir sykiu neigti gyvenim\u0105&#8230; moteris nepa\u0161aukta kurti geresnio pasaulio&#8230; Ta\u010diau nuolat atremti prie\u0161\u0105, u\u017euot b\u016bti pasigr\u0119\u017eus \u012f pozityvius tikslus \u2013 li\u016bdna dalia\u201c [2].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar kaip jaunuolei de Beauvoir buvo ai\u0161ku, kad ji nori gyventi kitaip: \u201eTur\u0117ti vaik\u0173, kurie savo ruo\u017etu v\u0117l pasigimdo vaik\u0173, \u2013 tai tik kartoti am\u017einai sen\u0105 giesm\u0119; mokslininkas, menininkas, ra\u0161ytojas, m\u0105stytojas sukuria kit\u0105, spindint\u012f, d\u017eiug\u0173 pasaul\u012f, kuriame viskas \u012fgyja savo buvimo pateisinim\u0105. Jame a\u0161 nor\u0117jau leisti savo dienas; buvau tvirtai pasiry\u017eusi ten \u012fgyti sau viet\u0105\u201c (Zehl Romero, p. 22). De Beauvoir liko i\u0161tikima \u0161iam ketinimui ir visada pripa\u017eino tik vien\u0105 did\u012f tiksl\u0105: tapti \u012f\u017eymia ra\u0161ytoja. Ji pab\u0117go nuo nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s b\u016bties \u201etarp gyv\u016bni\u0161ko gyvenimo ir laisvos egzistencijos\u201c, kad aristokrati\u0161kame intelektual\u0173 pasaulyje prisiekt\u0173 i\u0161tikimyb\u0119 \u201etiesai, gro\u017eiui ir laisvei\u201c. Atrodo, de Beauvoir ka\u017ekaip nepasteb\u0117jo, kad ir ji taikst\u0117si su ak koki\u0173 \u017eem\u0173 moter\u0173 skalbyklose, kavin\u0117se, restoranuose ir vie\u0161bu\u010diuose darbu (tik 1954 m. ji \u012fsikraust\u0117 \u012f savo but\u0105, iki tol ji ir Sartre\u2019as gyveno vie\u0161bu\u010diuose). Supratimas, kad nam\u0173 ruo\u0161oje gal\u0117t\u0173 b\u016bti ko nors bent pana\u0161aus \u012f k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir galimyb\u0119 atsiskleisti \u017emogui, \u017einoma, liko u\u017e daugelio myli\u0173 nuo de Beauvoir ideologi\u0161kai susiaur\u0117jusio akira\u010dio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Studij\u0173 metais de Beauvoir susipa\u017eino su Jeanu-Pauliu Sartre\u2019u. Jaunoji student\u0117 dvejais metais vyresn\u012f koleg\u0105 netgi atpa\u017eino esant savo \u201eantrinink\u0105\u201c ir be jokios atodairos juo patik\u0117jo. Nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 abu svarst\u0117 mint\u012f apie vedybas, sutar\u0117 d\u0117l \u201epakto\u201c sudarymo: jiedu gyvensi\u0105 kartu, o po dvej\u0173 met\u0173 i\u0161 naujo spr\u0119si\u0105 apie galim\u0105 santyki\u0173 t\u0105s\u0105. \u017dinoma, totalaus atvirumo ilgai i\u0161laikyti nepavyko \u2013 galiausiai \u012fsitvirtino patvarios, bet atviros viso gyvenimo bendrijos modelis. Ypa\u010d Sartre\u2019as nenor\u0117jo atsisakyti savo \u201eatsitiktini\u0173 meili\u0173\u201c. O de Beauvoir bijojo, kad santuokoje gali i\u0161tirpti jos \u201ea\u0161\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Greta nam\u0173 ruo\u0161os, vis\u0105 gyvenim\u0105 de Beauvoir kovojo su santuoka. Ji ne tik asmeni\u0161kai jos atsisak\u0117, bet atmet\u0117 t\u0105 institucij\u0105 kaip toki\u0105, ir tai iliustruoja kelios daug sakan\u010dios i\u0161traukos i\u0161 \u201eAntrosios lyties\u201c: \u201eKalbama, kad vyr\u0105 vedybos sumenkina ir da\u017enu atveju tai teisyb\u0117, bet moter\u012f jos kone visuomet sunaikina\u201c (p. 552). \u201eD\u0117l santuokos nes\u0117km\u0117s kaltinti reikia ne individus: d\u0117l to kaltas&#8230; pats tasai nuo pat savo atsiradimo i\u0161sigim\u0119s institutas. Paskelbti, kad vyras ir moteris&#8230; privalo patenkinti vienas kit\u0105 visais po\u017ei\u016briais vis\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 niek\u0161yb\u0117, i\u0161 kurios b\u016btinai atsiranda veidmainyst\u0117, melas, prie\u0161i\u0161kumas ir nelaim\u0117\u201c (p. 555). \u201eEkonominiu po\u017ei\u016briu jos [prostitut\u0117s] situacija tokia pat kaip i\u0161tek\u0117jusios moters&#8230; Abiem lytinis aktas \u2013 tai paslauga; \u017emona \u012fsipareigojusi vis\u0105 gyvenim\u0105 vienam vyrui, prostitut\u0117 turi daug klient\u0173, kurie jai moka tiesiogiai.\u201c (p. 637\u2013638). Ir apie santuok\u0105 gyvenimui baigiantis: \u201eSena moteris da\u017eniausiai pragiedr\u0117ja prie\u0161 pat gyvenimo pabaig\u0105&#8230; Kadangi da\u017eniausiai jos vyras b\u016bna u\u017e j\u0105 senesnis, ji su tyliu pasitenkinimu stebi jo nuosmuk\u012f: tai jos ker\u0161tas; jeigu jis mir\u0161ta pirmas, ji linksmai pakelia na\u0161lyst\u0119\u201c (p. 677).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ketvirtajame de\u0161imtmetyje de Beauvoir dirbo mokytoja, o penktajame pirma publikacija atkreip\u0117 \u012f save d\u0117mes\u012f, taip pat tapo \u017einoma ir kaip Sartre\u2019o, pranc\u016bz\u0173 egzistencializmo galvos, partner\u0117. Jos svarbiausias literat\u016brinis k\u016brinys \u2013 \u201eMandarinai\u201c <em>(Les Mandarins)<\/em>, para\u0161yti 1954 m., u\u017e kuriuos ji gavo literat\u016brin\u0119 premij\u0105 \u201ePrix de Goncourt\u201c. Penkeriais metais anks\u010diau i\u0161\u0117jo jos \u012f\u017eymiausia ir iki \u0161iol \u017einomiausia knyga \u201eAntroji lytis\u201c. 800-uose puslapi\u0173 de Beauvoir i\u0161rutulioja pla\u010di\u0105 moters situacijos panoram\u0105. Gili\u0105 pagarb\u0105 kelia med\u017eiagos pilnatv\u0117 \u2013 i\u0161 ties\u0173 atrodo, kad n\u0117ra nieko, apie k\u0105 ra\u0161ytoja nei\u0161manyt\u0173: sumaniai ji varijuoja savo biologin\u0117mis, fiziologin\u0117mis, istorin\u0117mis, psichologin\u0117mis ir literat\u016brin\u0117mis \u017einiomis, tarsi per kok\u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 ne\u017einom\u0105 \u017eemyn\u0105 perkeliauja \u201emoter\u012f\u201c (dar visai nefeministi\u0161kai ji niekad nevartojo daugiskaitos pirmojo asmens \u201emes\u201c!).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Filosofinis veikalo i\u0161eities ta\u0161kas yra tuomet buv\u0119s itin modernus jos partnerio Sartre\u2019o egzistencializmas. Jis skiria \u201eb\u016bt\u012f savaime\u201c ir \u201eb\u016bt\u012f sau\u201c. Pirmoji yra \u012fsitv\u0117rusi \u012f dabart\u012f, nes\u0105moninga b\u016btis, antroji rei\u0161kia s\u0105mon\u0117s s\u0105lygot\u0105 \u017emogaus b\u016bt\u012f. Tai b\u016btis, kuri per\u017eengia save \u012f ateit\u012f nukreiptais sumanymais. De Beauvoir vienoje es\u0117 teigia, kad \u017emogus yra \u201e\u2018a\u0161\u2019 projektavimas \u012f kit\u0105, transcendencija\u201c. Dar ai\u0161kiau ji tai sako \u201eAntrosios lyties\u201c \u012fvade. \u201eM\u016bs\u0173 pasirinktoji perspektyva \u2013 egzistencialistin\u0117s etikos perspektyva. Kiekvienas subjektas konkre\u010diai veikia realizuodamas savo ketinimus <em>(projets) <\/em>kaip transcendencijos i\u0161rai\u0161ka; savo laisv\u0119 jis realizuoja tik tolyd\u017eio ver\u017edamasis kit\u0173 laisvi\u0173 link\u201c (p. 26). Paprastai sakant, \u017emogus n\u0117ra pirmiausia nulemtas savo biologijos, jis yra tai, k\u0105 jis sumano savo laisv\u0117je, dar banaliau sakant, jis yra tai, k\u0105 i\u0161 sav\u0119s padaro. D\u0117l moters de Beauvoir \u010dia prieina prie savo pagrindin\u0117s tez\u0117s, kad moterimi ne ateinama \u012f pasaul\u012f, bet moterimi tampama: \u201e&#8230; toki\u0105 moters elgsen\u0105 s\u0105lygoja ne hormonai, ne smegen\u0173 strukt\u016bra, bet pati moters situacija\u201c (p. 678).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161inga transcendencijai s\u0105voka de Beauvoir k\u016bryboje yra imanencija. Moteris \u201eklimpsta imanencijoje\u201c. Tuo turima galvoje kabinimasis \u012f esamus \u017eemi\u0161kus dalykus, \u201enetikras darbas\u201c, ir konkre\u010diai v\u0117l b\u016btis nam\u0173 \u016bkyje ir jos kaip motinos b\u016btis. \u201eAntrojoje lytyje\u201c visai egzistencialisti\u0161kai sakoma: \u201eB\u016bstas, maistas reikalingi gyvenimui, bet nesuteikia jam prasm\u0117s: tiesioginiai nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s u\u017edaviniai t\u0117ra priemon\u0117s, o ne tikrieji tikslai ir juose teatsispindi tik anonimi\u0161ki ketinimai\u201c (p. 516). Ir dar ai\u0161kiau: \u201eTaigi darbas, kur\u012f moteris atlieka namuose, nesuteikia jai jokios autonomijos; jis n\u0117ra tiesiogiai naudingas bendruomenei, jis nekuria ateities, jis negamina jokio produkto. Prasmingas ir taurus jis tampa tik tuomet, kai b\u016bna integruotas \u012f gyvenimus, kurie save pranoksta, transcenduoja visuomen\u0117s link per gamyb\u0105 ir veikl\u0105\u201c (p. 519).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">De Beauvoir reikalauja ekonomin\u0117s moters nepriklausomyb\u0117s, be kurios pilietin\u0117s laisv\u0117s lieka abstrak\u010dios, nes \u201ekol vyras ekonomi\u0161kai atsakingas u\u017e \u0161eim\u0105, tai [\u0161i lygyb\u0117] tik iliuzija\u201c (p. 556), \u201evien tik darbas gali u\u017etikrinti jai konkre\u010di\u0105 laisv\u0119\u201c (p. 763). \u0160iame kontekste ji labai pozityviai \u017evelg\u0117 \u012f socializm\u0105 ir marksizm\u0105 \u2013 d\u0117l aukl\u0117jimo suvisuomeninimo ir beveik moter\u0173 darbo prievol\u0117s: \u201eVisos socializmo atmainos, i\u0161vaduojan\u010dios moter\u012f i\u0161 \u0161eimos gniau\u017et\u0173, palankiai vertina j\u0173 i\u0161laisvinim\u0105\u201c (p. 146).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nemalonu, bet, nepaisant viso egzistencializmo, lieka \u017emogaus biologija. Akivaizdu, kad de Beauvoir niekaip negal\u0117jo susitaikyti su motinyste (ji ir pati niekad nepagimd\u0117 vaiko, tik jau sena b\u016bdama \u012fdukrino suaugusi\u0105 moter\u012f): \u201eEsmin\u0117 prie\u017eastis, istorijos prad\u017eioje pasmerkusi moter\u012f nam\u0173 ruo\u0161ai ir u\u017edraudusi jai dalyvauti pasaulio k\u016brimo procese, \u2013 jos pavergimas priskiriant jai tik gimdymo funkcij\u0105\u201c (p. 153). Prakeiktoji \u201egimdymo funkcija\u201c! Nenuostabu, kad ji savo storoje knygoje neranda n\u0117 vieno teigiamo \u017eod\u017eio pastojimui, n\u0117\u0161tumui bei gimdymui ir daug kart\u0173 pasako taip: \u201ediena i\u0161 dienos auglys, atsirad\u0119s i\u0161 jos k\u016bno ir jam svetimas, did\u0117s; ji \u2013 r\u016b\u0161ies, kuri primeta jai savo paslaptingus d\u0117snius, auka\u201c (p. 576). Tada jau nebestebina laisvo aborto, dirbtinio apvaisinimo ir valstybinio aukl\u0117jimo reikalavimai. Pagal \u0161\u016bk\u012f: deja, mums reikia kitos kartos \u2013 tik pra\u0161om ne mano s\u0105skaita!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pra\u0117jus 20 met\u0173 po knygos pasirodymo egzistencializmo reik\u0161mingumas gerokai suma\u017e\u0117jo, ta\u010diau Simone de Beauvoir tik kylant naujam moter\u0173 jud\u0117jimui tapo stabu. Dabar ja \u017eav\u0117josi moterys visame pasaulyje. Nes \u0161i moteris, jaun\u0173 feminis\u010di\u0173 akimis, pasiek\u0117 s\u0117kmingo, nepriklausomo ir nemies\u010dioni\u0161ko gyvenimo \u201efunkcionuojan\u010diuose\u201c atviruose santykiuose. Ir jos ekonomin\u0117s nepriklausomyb\u0117s bei visokeriopos gimim\u0173 skai\u010diaus kontrol\u0117s reikalavimai septinto de\u0161imtme\u010dio pabaigoje krito \u012f derling\u0105 dirv\u0105. Tik dabar de Beauvoir visi\u0161kai stojo \u012f feminis\u010di\u0173 pus\u0119 ir, pavyzd\u017eiui, sykiu su kitomis inicijavo akcij\u0105 \u201eA\u0161 esu dariusi abort\u0105\u201c (\u201eJ\u2019ai aborte\u00e9\u201c), per kuri\u0105 \u012f\u017eymios moterys vie\u0161ai prisipa\u017eino pasidariusios (tuomet nelegal\u0173) abort\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Simone de Beauvoir mir\u0117 \u0161e\u0161eriais metais v\u0117liau u\u017e savo gyvenimo draug\u0105 Sartre\u2019\u0105 \u2013 1986 m. Be abejo, jai kaip turb\u016bt protingiausiai moter\u0173 jud\u0117jimo atstovei dar ir \u0161iandien skiriama didel\u0117 pagarba. Ar jos aristokrati\u0161kas gyvenimas gali b\u016bti normalios \u0161i\u0173 dien\u0173 moters pavyzd\u017eiu, \u017einoma, yra abejotina. Taip, jos pagrindin\u0117je tez\u0117je (moterimi neb\u016bnama, moterimi tampama) esama tiesos, bet mokslas \u010dia ra\u0161ytojai vienareik\u0161mi\u0161kai prie\u0161tarauja. Link\u0117jimais atmesti santuok\u0105, motinyst\u0119 ir nam\u0173 ruo\u0161\u0105 i\u0161lyd\u0117jo de Beauvoir po jos \u0117jusi\u0105 kart\u0105. Tie palink\u0117jimai nebuvo konstruktyv\u016bs, be to, Simonei buvo visi\u0161kai svetima savikritika. Ir tik pastaroji toki\u0105 apsiskai\u010diusi\u0105 ir visa\u017ein\u0119 moter\u012f b\u016bt\u0173 padariusi did\u017eia m\u0105stytoja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gerhard Besier Vienuol\u0117, paleistuv\u0117 ar Au\u0161rin\u0117 Prie\u0161 500 met\u0173 gim\u0117 M. Lutherio \u017emona Katharina von Bora Katharina von Bora kilusi i\u0161 senos kilmingos gimin\u0117s. Jos t\u0117vas Hansas su \u0161e\u0161i\u0173 asmen\u0173 \u0161eima gyeno daugiau nei kukliai Lipendorfe Saksonijoje. Anksti mir\u0117 Katharinos motina, viena i\u0161 von Hau-bitz\u0173. Regis, pamot\u0117 irgi neatsine\u0161\u0117 verto pamin\u0117ti krai\u010dio. Kadangi kaime nusigyven\u0119s\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":741,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[292],"autorius":[755],"class_list":["post-858","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-1","tag-moteris","autorius-gerhard-besier"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/858","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=858"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/858\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":860,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/858\/revisions\/860"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/741"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=858"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}