{"id":870,"date":"2016-05-21T22:16:02","date_gmt":"2016-05-21T19:16:02","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=870"},"modified":"2016-05-21T22:16:10","modified_gmt":"2016-05-21T19:16:10","slug":"kalbeti-apie-dieva-pliuralistineje-visuomeneje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kalbeti-apie-dieva-pliuralistineje-visuomeneje\/","title":{"rendered":"Kalb\u0117ti apie Diev\u0105 pliuralistin\u0117je visuomen\u0117je"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Biblijos studija pagal Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 17,16\u201334<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Jochen Walldorf<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar esate bent kart\u0105 dalyvav\u0119 ekskursijoje po miest\u0105 p\u0117s\u010diomis arba autobusu? Jeigu taip, tuomet j\u016bs \u017einote, kad \u0161ios ekskursijos yra skirtingo pob\u016bd\u017eio: muziejai, gastronomija, tam tikro laikotarpio pastatai, ba\u017eny\u010dios, istorinis miesto centras ir t. t. Ekskursij\u0173, supa\u017eindinan\u010di\u0173 su miesto religiniu gyvenimu, retai kas pasi\u016blo. Tad \u0161iandien pasim\u0117gaukime \u0161tai tokios \u2013 religin\u0117s \u2013 ekskursijos prabanga. Miestas, kur\u012f norime ap\u017ei\u016br\u0117ti, yra Vilnius. Prisid\u0117kite prie man\u0119s. M\u016bs\u0173 ekskursijos vadovas \u2013 Donatas Glodenis, Lietuvos teisingumo ministerijos bendradarbis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Leiskim\u0117s \u012f ekskursij\u0105 Vilniaus gatv\u0117mis. Nors Lietuvos sostin\u0117 ir n\u0117ra pasaulin\u0117s reik\u0161m\u0117s religin\u0117s \u012fvairov\u0117s centras, ta\u010diau tos \u012fvairov\u0117s \u010dia netr\u016bksta. \u0160tai Vilniaus senamiestis, pasipuo\u0161\u0119s didingomis Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010diomis ir nema\u017eiau gra\u017eiomis pravoslav\u0173 cerkv\u0117mis. Pra\u0117j\u0119 pro ark\u0105 Vokie\u010di\u0173 gatv\u0117je, pamatome ir liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, deja, u\u017edaryt\u0105, kartais net pamald\u0173 metu. Keliaudami gele\u017einkelio stoties link aptinkame ir \u017eyd\u0173 misnagdin\u0173 sinagog\u0105; netoli jos, \u0160altini\u0173 gatv\u0117je, chasidai \u012fsik\u016br\u0117 prabang\u0173 centr\u0105. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 U\u017esukime \u012f centrin\u012f knygyn\u0105 Gedimino prospekte. \u010cia knyg\u0173 ir leidini\u0173 asortimentas gerai atspindi susidom\u0117jim\u0105 tuo, kas slypi u\u017e objektyvaus pa\u017einimo rib\u0173. Periodini\u0173 leidini\u0173 stende galime i\u0161vysti Parapsichologijos akademijos \u017eurnal\u0105 \u201e\u017dmogus\u201c, o ir horoskop\u0173 randame ne viename \u017eurnale. Daugyb\u0117 knyg\u0173 apie sveikatingum\u0105 ir sav\u0119s pa\u017einim\u0105, kuriose \u0161ios temos susipina su parapsichologijos ir Ryt\u0173 religij\u0173 \u012f\u017evalgomis, rodo, kad Lietuva \u017eengia \u012f Europ\u0105 ir \u010dia sekdama jos pavyzd\u017eiu. O \u0161tai ir \u012fdomiausias radinys: Vilniuje veikian\u010dio O\u0161o meditacijos centro leidinys \u201eNuo medicinos iki meditacijos\u201c, apra\u0161antis \u0161ios naujos sinkretin\u0117s rytieti\u0161kos religijos meditacijos praktikas. O\u0161o centras n\u0117ra vienintel\u0117 rytieti\u0161ka pseudoreligija. Dar ne vienas stulpas ar stendas skelbs apie paskaitas bei rytieti\u0161kas praktikas, kurias si\u016blo \u012fvairaus plauko guru. Ta\u010diau pamir\u0161\u0119 Rytus, keliaukime toliau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Va\u017eiuojant \u012f Karolini\u0161ki\u0173 mikrorajon\u0105, d\u0117mes\u012f patraukia did\u017eiul\u0117 palapin\u0117 pakel\u0117je, priklausanti Ba\u017eny\u010diai \u201eTik\u0117jimo \u017eodis\u201c. \u0160i ir kitos charizmin\u0117s sekminininki\u0161kos pakraipos krik\u0161\u010dioni\u0161kos bendruomen\u0117s aktyviai veikia visoje Lietuvoje. Jos kur kas gausesn\u0117s u\u017e garbinimo forma \u201eramesni\u0173\u201c evangelik\u0173 bendruomenes,baptist\u0173 ir laisv\u0105sias Ba\u017eny\u010dias, kurios Vilniuje savo pastat\u0173, net ir toki\u0173 laikin\u0173 kaip \u0161i palapin\u0117, dar neturi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netik\u0117tai i\u0161vystame tvarkingai apsirengusi\u0173 jaun\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 b\u016brel\u012f, sustojus\u012f\u012f prie \u0160e\u0161kin\u0117s prekybos centro. Tai Pastar\u0173j\u0173 dien\u0173 \u0161ventieji, labiau \u017einomi kaip mormonai. Juoda ir balta vyr\u0173 apranga primena paprastom spalvom tapyt\u0105 skelbiam\u0105 \u017eini\u0105, nors j\u0173 prana\u0161o J. Smitho biografija kur kas spalvingesn\u0117&#8230; Juos, ir da\u017enai su jais lyginam\u0105 pseudokrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 grup\u0119 Jehovos liudytojus, mieste matome da\u017enai. Neretai jie pasibeld\u017eia ir \u012f m\u016bs\u0173 duris.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vilniaus centre, prie Skalvijos kino centro, greta kino anons\u0173 puikuojasi ir Vilniaus dianetikos centro nemokamai si\u016blomo Oksfordo asmenyb\u0117s analiz\u0117s testo reklama. Galime b\u016bti tikri, kad v\u0117liau \u0161io testo nustatytiems asmenyb\u0117s tr\u016bkumams pataisyti centre si\u016blomi (ir \u0161ioje vietoje nereklamuojami) kursai nepigiai kainuos. Mat po Dianetikos centro i\u0161kaba slepiasi nepaprastai kontroversi\u0161kas religinis jud\u0117jimas \u2013 Scientologijos ba\u017eny\u010dia, neretai vadinama psichokultu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ekskursij\u0105 jau metas baigti; o juk Vilniuje dar galime sutikti budist\u0173, kri\u0161naist\u0173, Bahaj\u0173 religijos sek\u0117j\u0173, u\u017esukti \u012f Naujosios apa\u0161tal\u0173 Ba\u017eny\u010dios pamaldas, rasti kit\u0173, ma\u017eiau \u017einom\u0173 grupeli\u0173. Daug yra keli\u0173, ir naivu b\u016bt\u0173 manyti, kad jie visi veda \u012f Rom\u0105. Tad ar mok\u0117sime teisingai pasirinkti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar labai gniau\u017eia kvap\u0105 tokia ekskursija po Vilniaus religines vietas? Arba geriau \u2013 ar labai \u201eg\u0105sdina\u201c? Kaip ten beb\u016bt\u0173, tai yra pasaulis, kuriame gyvename. Ir net jei gyvename ne didmiestyje, o ma\u017eame kaimelyje, kuriame religinis daugiapusi\u0161kumas dar i\u0161laik\u0119s savo ribas, visgi visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117s negailestingai prane\u0161a mums apie daugiareligin\u0119 visuomen\u0119. Tai nei\u0161vengiama. Kaip mes elgsim\u0117s? U\u017esiskl\u0119sime savo malonioje krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117je, nor\u0117dami i\u0161laikyti savo tik\u0117jim\u0105? O gal neju\u010diom prisitaikysime prie pliuralistin\u0117s situacijos, kurioje mes, krik\u0161\u010dionys, esame tik kaip dar vieni lygiaver\u010diai ir abejingi pilie\u010diai \u0161alia daugelio kit\u0173? Tad kaip priimame religin\u012f pliuralizm\u0105, vis labiau plintant\u012f bei \u012fgaunant\u012f vis \u012fmantresni\u0173 form\u0173?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo laikais apa\u0161talas Paulius leidosi \u012f pana\u0161i\u0105 \u201eekskursij\u0105 po miest\u0105\u201c. Tuometin\u0117 metropolija, dvasinis-religinis centras, buvo ne Vilnius ar Pary\u017eius, o At\u0117nai. Kai Paulius, \u012ftik\u0117j\u0119s \u012f Krist\u0173 fariziejus, \u012f\u017eeng\u0117 \u012f \u0161i\u0105 antikin\u0119 sostin\u0119, pirmiausia jis ap\u017ei\u016br\u0117jo miest\u0105 \u2013 b\u016btent tai, kas liudija at\u0117nie\u010di\u0173 religingum\u0105. Tai, k\u0105 pamat\u0117 Paulius, tam tikru at\u017evilgiu buvo ne kas kita kaip religinis pliuralizmas, aptinkamas \u0161iandien: miestas su begale diev\u0173, paveiksl\u0173 ir daugybe religini\u0173 bei filosofini\u0173 kryp\u010di\u0173. To meto romietis autorius pasak\u0117, kad At\u0117nuose lengviau b\u016bt\u0173 rasti diev\u0105 nei \u017emog\u0173!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip reaguoja Paulius \u012f tai, k\u0105 pamato At\u0117nuose, \u2013 \u012f \u0161\u012f \u201ereligin\u012f Antikos pliuralizm\u0105\u201c? Jis yra be galo nusteb\u0119s ir \u012ft\u016b\u017e\u0119s (eil. 16). Dievui, kuris jam apsirei\u0161k\u0117 kelyje \u012f Damask\u0105 ir u\u017evald\u0117 jo \u0161ird\u012f, \u010dia prie\u0161statyta j\u016bra diev\u0173 paveiksl\u0173. Pasaulio K\u016br\u0117jas, laikantis ir saugojantis visat\u0105, K\u016br\u0117jas, kurio ne\u012fmanoma pavaizduoti, \u010dia buvo \u201ei\u0161kaltas\u201c akmenyje ir medyje, \u012fam\u017eintas statulose ir paveiksluose, kuriuos \u017emon\u0117s pagamino savo nuo\u017ei\u016bra. Paulius negal\u0117jo su tuo susitaikyti, tod\u0117l ie\u0161kojo dialogo \u2013 pirmiausia vietin\u0117se sinagogose, po to ir vie\u0161ose turgaus aik\u0161t\u0117se \u2013 ir kalb\u0117jo apie t\u0105 vien\u0105 Diev\u0105, kuris Kristuje apsirei\u0161k\u0117 \u017emon\u0117ms (eil. 17). Reakcij\u0173 buvo skirting\u0173. \u012e dialog\u0105 \u012fsitrauk\u0117 ir epik\u016brininkai bei stoikai, atstovaujantys skirtingoms filosofijos mokykloms, ir gin\u010dijosi su Pauliumi. Galiausiai jie atved\u0117 apa\u0161tal\u0105 \u012f Areopag\u0105, ant kalvos auk\u0161\u010diau turgaus aik\u0161t\u0117s. Ten jis gal\u0117jo \u2013 tikriausiai (taip pat) prie\u0161 prasidedant miesto tarybos, kuri pos\u0117d\u017eiavo Areopage, susirinkimui \u2013 paai\u0161kinti savo mokym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pauliaus kalba Areopage, kaip j\u0105 savais \u017eod\u017eiais ir savu po\u017ei\u016briu perteik\u0117 Lukas, daugeliu at\u017evilgi\u0173 verta d\u0117mesio. Turint minty klausim\u0105, kaip kalb\u0117ti apie Diev\u0105 pliuralistin\u0117je visuomen\u0117je, ji gali mums duoti kelet\u0105 impuls\u0173. Nor\u0117\u010diau nurodyti tris dalykus ir juos \u0161iek tiek i\u0161pl\u0117sti.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Paulius remiasi at\u0117nie\u010di\u0173 gyvenimo ir id\u0117j\u0173 pasauliu<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Keliaujant per miest\u0105, Pauliaus d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 aukuras su u\u017era\u0161u \u201eNe\u017einomam dievui\u201c. Jis dabar tuo pasir\u0117m\u0117, prane\u0161damas at\u0117nie\u010diams ne apie ne\u017einom\u0105, bet apie t\u0105 ne\u017einom\u0105 Diev\u0105, esant\u012f daug ar\u010diau j\u0173 nei juos supantis oras. Vis d\u0117lto \u010dia b\u016bt\u0173 galima klausti: ar tai tik ne taktinis Pauliaus manevras, norint sudominti savo klausytojus?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau jei kalba sekama toliau, tuomet susidaro kitas \u012fsp\u016bdis: Paulius ie\u0161ko s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 ne tik nor\u0117damas sudominti \u017emones, bet ir d\u0117l to, kad jis \u017eino graik\u0173 mokym\u0105 bei tradicijas turint teising\u0173 ir gili\u0173 samprat\u0173, kuriomis jis gali remtis. Kadangi visa tiesa yra Dievo tiesa, tod\u0117l nesvarbu, kur ji randama. Tai ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kai Paulius vienai vietai pritaiko dvi i\u0161traukas i\u0161 graik\u0173 poezijos, kurios klausytojams tikriausiai buvo \u017einomos: \u201eKadangi mes jame [Dieve] gyvename, judame ir esame\u201c ir: \u201eMes esame i\u0161 jo gimin\u0117s\u201c (eil. 28). Apa\u0161talas cituoja \u017eod\u017eius, kad at\u0117nie\u010diai atkreipt\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f jiems b\u016bding\u0105 nenuoseklum\u0105: jeigu \u017emogus, anot \u0161io graik\u0173 m\u0105stytojo, tikrai yra \u201ekil\u0119s\u201c i\u0161 Dievo, tuomet \u0161is Dievas negali b\u016bti menkesnis u\u017e savo k\u016brin\u012f \u2013 i\u0161kaltas aukse, sidabre ar akmenyje (eil. 29). Dievas reprezentuoja ne paveikslus ar statulas, kurias i\u0161galvojo ir pagamino \u017emon\u0117s, atvirk\u0161\u010diai, pats \u017emogus sava esybe yra Dievo paveikslas, \u012f kur\u012f Dievas \u012fd\u0117jo kibirk\u0161t\u0117l\u0119 savos esyb\u0117s spind\u0117jimo. Visgi \u0161is Dievas yra svarbiau ir daugiau nei visi paveikslai, svarbiau ir daugiau u\u017e \u201epaveiksl\u0105\u201c, pagamint\u0105 \u017emogaus \u2013 bet ne ma\u017eiau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulius band\u0117 savo klausytojus privesti prie \u0161io supratimo ir tam pasinaudojo pa\u010di\u0173 graik\u0173 i\u0161mintimi, kaip i\u0161eities ta\u0161ku. Apa\u0161talas \u017einojo ne tik \u0161ventuosius \u017eyd\u0173 ra\u0161tus, bet, matyt, buvo susipa\u017ein\u0119s ir su graik\u0173 pa\u017ei\u016bromis ir tradicijomis. Ir jis buvo pasiruo\u0161\u0119s remtis tikrais patyrimais arba ir atvirais klausimais, kuriuos u\u017etiko \u0161ioje kult\u016broje, kad, suprantamai ir intelektualiai provokuodamas (jokiu b\u016bdu ne\u012fsiteikdamas), paskelbt\u0173 Evangelij\u0105. \u010cia taip pat Paulius tapo \u201egraikams graiku\u201c, kad laim\u0117t\u0173 juos Kristui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kyla klausimas, kaip mes perduodame Evangelij\u0105 savo am\u017eininkams? Ar j\u0105 perteikiame paprastai, ar ie\u0161kome s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 bei \u201eatvir\u0173 viet\u0173\u201c, kurios \u017emon\u0117ms suteikia galimyb\u0119 suprasti Evangelij\u0105? O kokie tie s\u0105ly\u010dio ta\u0161kai? Tuo atveriama plati veiklos sritis, kurios negalime i\u0161matuoti. Tur\u0117t\u0173 pakakti keli\u0173 trump\u0173 tezi\u0173. Galimas i\u0161eities ta\u0161kas, pavyzd\u017eiui, yra faktas, kad vis daugiau gamtos tyrin\u0117toj\u0173, remdamiesi savo moksliniu patyrimu, kelia klausim\u0105 apie Diev\u0105 arba apie visatos \u201eplan\u0105\u201c (plg., pavyzd\u017eiui, samprotavimus \u201eantropiniu principu\u201c). Religingumo sugr\u012f\u017eimas, kur\u012f pasteb\u0117jome \u201esekuliarizuotuose\u201c Vakaruose ma\u017edaug prie\u0161 25 metus, irgi atv\u0117r\u0117 galimyb\u0119 klausti apie Diev\u0105. \u010cia b\u016bt\u0173 gerai pagalvoti apie budizm\u0105, vis labiau besiskverbiant\u012f skirtingais kanalais (per \u012f\u017eymybes, kino filmus, straipsnius \u017eymiuosiuose \u017eurnaluose) \u012f visuotin\u0119 s\u0105mon\u0119. Pagaliau yra padid\u0117j\u0119s identi\u0161kumo ir autenti\u0161ko gyvenimo ie\u0161kojimas, atsi\u017evelgiant \u012f begalines pasirinkimo galimybes, gr\u0117sming\u0105 fragmenti\u0161kum\u0105 bei did\u0117jan\u010di\u0105 poveikio j\u0117g\u0105. Ka\u017eko, kas \u017einoma daugeliui \u017emoni\u0173. Taip pat, kaip daugelis ie\u0161ko gilios bendryst\u0117s ir pri\u0117mimo \u2013 anapus gryno orientavimosi \u012f atliktus darbus. Ta\u010diau abiem atvejais Evangelijoje duodamas nepakei\u010diamas atsakymas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepaisant viso to, man atrodo labai svarbu, kad mes ne tik apibendrintai klaustume apie s\u0105ly\u010dio ta\u0161kus, bet ir mokytum\u0117s atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u017emog\u0173, kur\u012f sutinkame \u010dia ir dabar. Prie\u0161 prad\u0117dami kalb\u0117ti (nes mes galb\u016bt manome apie \u017emog\u0173 jau \u017ein\u0105 visa, kas svarbu), privalome gird\u0117ti ir matyti \u2013 taip, kaip i\u0161 prad\u017ei\u0173 Paulius \u017ei\u016br\u0117jo ir klaus\u0117si, kas \u017emones At\u0117nuose domina ir kas jiems neduoda ramyb\u0117s. Mes privalome mokytis gird\u0117ti ir matyti, kas \u017emones jaudina ir k\u0105 jie m\u0105sto, kokie j\u0173 \u2013 visi\u0161kai asmeniniai \u2013 klausimai bei sunkumai, kad \u012f j\u0173 situacij\u0105 gal\u0117tume atsakyti Evangelija kaip Evangelija (t. y. d\u017eiugia, i\u0161laisvinan\u010dia \u017einia).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulius skelbia vis\u0105 Evangelij\u0105<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulius at\u0117nie\u010diams pristato ne sutrumpint\u0105 Evangelij\u0105, bet visi\u0161kai atskleid\u017eia jos esm\u0119. Jis remiasi ne Senojo Testamento ra\u0161tais, kaip tai dar\u0117 kalb\u0117damasis su \u017eydais bei nor\u0117damas juos \u012ftikinti, kad J\u0117zus yra Mesijas. Apa\u0161talas i\u0161 prad\u017ei\u0173 kalba apie k\u016brin\u012f ir jo K\u016br\u0117j\u0105 \u2013 ir remiasi pagrindiniu klausimu apie \u017emogaus b\u016bt\u012f, klausimu, kuris nuo sen\u0173 laik\u0173 kelia nerim\u0105 (kas a\u0161 esu? i\u0161 kur at\u0117jau? kur einu? kokia yra mano gyvenimo ir pasaulio prasm\u0117?) Kaip Paulius kalba apie Diev\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jis kalba apie Diev\u0105 \u2013 visatos K\u016br\u0117j\u0105, suk\u016brus\u012f visk\u0105, kas yra (eil. 24). Jis yra \u201edangaus ir \u017eem\u0117s valdovas\u201c (hebraji\u0161kas kalb\u0117jimo b\u016bdas) ir gyvena ne \u017emoni\u0173 pastatytose \u0161ventyklose. D\u0117l to \u0161is K\u016br\u0117jas stovi ne tik tolimoje m\u016bs\u0173 pasaulio prad\u017eioje, bet ir ligi gelmi\u0173 jungia pasaul\u012f bei \u017emon\u0117ms \u201eduoda gyvyb\u0119, alsavim\u0105 ir visa kita\u201c (eil. 25). Taigi ne Dievas yra paskirtas tarnauti ir r\u016bpintis \u017emon\u0117mis (kaip tai atrod\u0117 at\u0117nie\u010diams), bet \u017emogus kiekvien\u0105 akimirk\u0105 yra d\u0117kingas u\u017e save ir u\u017e pasaul\u012f Dievui, kuris j\u012f laiko vir\u0161 neb\u016bties bedugn\u0117s. Ir \u0161is K\u016br\u0117jas bei gyvyb\u0117s saugotojas taip pat yra ir taut\u0173 karalius, suteikiantis joms apsigyvenimo ribas ir laikus (eil. 26). Jis yra \u017emoni\u0173 T\u0117vas, savo begaline meile suk\u016br\u0119s b\u016btyb\u0119, galin\u010di\u0105 dalytis savo meile ir ja atsakyti, b\u016btyb\u0119, kuri yra i\u0161 dievi\u0161kos gimin\u0117s (plg. eil. 28).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi Paulius pie\u0161ia i\u0161sam\u0173, kvap\u0105 gniau\u017eiant\u012f Dievo paveiksl\u0105. Ir vis d\u0117lto paveiksl\u0105, vaizduojant\u012f Diev\u0105 ne nepasiekiamoje tolyb\u0117je (kaip Aristotelio pirmasis nejudantis judintojas), bet kiekvienam \u017emogui liudijant\u012f betarpi\u0161k\u0105 Dievo artum\u0105: \u201eJis visi\u0161kai netoli nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173!\u201c Kaip \u017euvis vandenyje ir pauk\u0161tis ore turi savo gyvenimo stichij\u0105, taip \u017emogus savo \u201eapsigyvenimo ribas\u201c turi Dieve. Ar vis dar kalb\u0117sime (ir m\u0105stysime) apie Diev\u0105 taip \u2013 taip \u201etoli\u201c? Ar vis\u0105 Evangelij\u0105 turime akiratyje, kai kalbame apie Diev\u0105 ir sav\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105? Nes net tie \u017emon\u0117s, kuriems J\u0117zus ne ka\u017ein k\u0105 rei\u0161kia (kaip tai buvo su kai kuriais graikais d\u0117l j\u0173 m\u0105stymo b\u016bdo), jie galb\u016bt irgi klausia, kod\u0117l apskritai egzistuoja \u0161is pasaulis ir kod\u0117l jis turi suprantam\u0105 strukt\u016br\u0105 bei tvark\u0105; ir kod\u0117l mes, \u017emon\u0117s, esame tokios nepakartojamos b\u016btyb\u0117s: apdovanoti s\u0105moningumu, meile, dorove, intelektu ir giliai \u012fsi\u0161aknijusiu religingumu. Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161iuos (ir kitus) pagrindinius klausimus, kuriuos kelia (nes\u0105moningai) kiekvienas \u017emogus, retkar\u010diais b\u016bt\u0173 galima visi\u0161kai kitaip kalb\u0117ti apie Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105 ir Glob\u0117j\u0105, kaip \u017emoni\u0173 T\u0117v\u0105. Ne nutylint apie J\u0117z\u0173, bet galint apie j\u012f kalb\u0117ti kaip apie t\u0105, kuriame \u0161is Dievas atv\u0117r\u0117 savo \u0161ird\u012f ir juntamai yra priart\u0117j\u0119s (plg. eil. 18b, 31b).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mums reikia visos Evangelijos erdv\u0117s, tam, kad besibaigian\u010dio XX \u0161imtme\u010dio \u017emon\u0117s suvokt\u0173, jog Biblijos \u017einia n\u0117ra \u201eper siaura\u201c kompleksi\u0161kam moderniam pasauliui, bet suteikia \u0161iuolaikinio \u017emogaus klausimams bei patyrimams prasm\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalb\u0117jimas apie Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105 ir Glob\u0117j\u0105 yra svarbus ne tik d\u0117l to, kad palie\u010dia pagrindinius \u017emogaus b\u016bties klausimus, kuriuos \u017emon\u0117s dar ir \u0161iandien (da\u017enai kritiniais j\u0173 gyvenimo atvejais) kelia bei padeda integruotis \u012f pasaul\u012f. Tokia kalba apie Diev\u0105 svarbi dar ir tuo, kad mes gyvename pliuralistin\u0117je visuomen\u0117je su daugybe religij\u0173 bei pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 pasirinkimo galimybi\u0173. \u0160ioje situacijoje svarbiausia yra ne prie turim\u0173 \u201eaukur\u0173\u201c prid\u0117ti dar vien\u0105 \u201eaukur\u0105\u201c (ko at\u0117nie\u010diai pirmiausiai tik\u0117josi i\u0161 Pauliaus; plg. eil. 18\u201321), bet kalb\u0117ti apie Diev\u0105, kuris yra vis\u0173 Dievas. Ta\u010diau kaip tai galima pasiekti, jeigu mes nekalb\u0117sime apie vien\u0105 Diev\u0105 kaip prad\u017ei\u0105 ir tiksl\u0105 vienos, jo sukurtos tikrov\u0117s?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulius skatina ne tik m\u0105styti ar perm\u0105styti, \u2013 jis ragina atsiversti<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paulius nepalieka problemos ties bendrais apm\u0105stymais apie \u201eDiev\u0105 ir pasaul\u012f\u201c, apm\u0105stymais, nuo kuri\u0173 galima laikytis atokiau arba apie kuriuos galima abejingai diskutuoti ir su kuriais jis be dideli\u0173 paty\u010di\u0173 i\u0161gyveno savo vie\u0161\u0105 pasirodym\u0105. \u0160itai paai\u0161k\u0117jo jau tuomet, kai jis at\u0117nie\u010diams sak\u0117: \u201ejis netoli nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173\u201c. Kitais \u017eod\u017eiais \u2013 Jis yra (taip pat) labai arti tav\u0119s! Ar tu kada nors esi pajut\u0119s \u0161i\u0105 rank\u0105, kuri veda ir palaiko tave bei \u0161\u012f pasaul\u012f? Bet Paulius tampa dar ai\u0161kesnis ir labiau provokuojantis, kai savo klausytojus ragina atsiversti ir kalba apie Diev\u0105 (taip pat) kaip apie pasaulio Teis\u0117j\u0105 (eil. 30). Religin\u0117s mintys bei jausmai n\u0117ra ma\u017eareik\u0161m\u0117 smulkmena, vartojama savo nuo\u017ei\u016bra ir su tam tikru (dvasiniu) pasitenkinimu \u2013 kaip tai atrod\u0117 at\u0117nie\u010diams (eil. 21) ir kaip tai vis da\u017eniau atsitinka m\u016bs\u0173 \u0161iandienin\u0117je postmodernioje visuomen\u0117je. Ne, \u017emogus sukurtas Dievui ir jis yra atsakingas savo K\u016br\u0117jui. Dievas ie\u0161ko \u017emoni\u0173, ilgisi pra\u017euvusi\u0173j\u0173 \u2013 ir kai \u017emogus pasijunta es\u0105s ie\u0161komasis, jis i\u0161provokuojamas atsakyti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip yra su mumis? Ar turime dr\u0105sos tinkamu laiku paraginti bei padr\u0105sinti \u017emones atsiversti \u012f Diev\u0105? Atrasti save ir leistis parvedami namo? I\u0161silaisvinti i\u0161 \u0161altos religingumo vaidybos ir \u012f\u017eengti \u012f am\u017ein\u0105 bei kupin\u0105 meil\u0117s T\u0117vo, S\u016bnaus ir \u0160ventosios Dvasios bendryst\u0119? Kas gi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 geresnio gali atsitikti \u017emogui? O galb\u016bt giliai \u0161irdyje a\u0161 nesu \u012fsitikin\u0119s, kad \u017emogui i\u0161 ties\u0173 nieko geresnio negali nutikti, kaip savo gyvenim\u0105 praleisti bendryst\u0117je su Dievu? Tuomet vis\u0173 pirma a\u0161 pats kvie\u010diamas atrasti begalin\u012f Dievo gerum\u0105 bei \u012fsileisti j\u012f \u012f \u0161ird\u012f \u2013 kad pakvies\u010diau tai padarygti kitus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Trys minties linijos i\u0161 Pauliaus pamokslo At\u0117nuose. Trys linijos, kurios gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti ir mums \u0161iandien kalbant apie Diev\u0105 bei perduodant Evangelij\u0105. Baigti nor\u0117\u010diau dviem \u017emon\u0117mis; jie taip pat minimi m\u016bs\u0173 teksto pabaigoje: Dionizijas ir Damarid\u0117 (eil. 34). Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 miesto tarybos, pos\u0117d\u017eiavusios Areopage, narys ir did\u017eiai gerbiamas at\u0117nie\u010di\u0173 visuomen\u0117s atstovas; kita yra moteris, kurios tuometin\u0117je visuomen\u0117je buvo ma\u017eiau vertinamos. Abu \u0161ie \u017emon\u0117s atrado tik\u0117jim\u0105 paskatinti Pauliaus kalbos. Taip pat ir At\u0117nuose, \u0161iame daugiareliginiame antikos centre, Dievas kuria savo bendruomen\u0119. Tai \u0161iek tiek sujudina, ir \u0161is jud\u0117jimas yra nesulaikomas, nes tai yra Dievo jud\u0117jimas, kartais ma\u017eas ir menkas kaip garsty\u010dios gr\u016bdas, ta\u010diau pabaigoje tapsiantis dideliu med\u017eiu, tiesian\u010diu savo \u0161akas auk\u0161tyn \u012f dang\u0173 \u2013 tokia yra Dievo karalyst\u0117 (Lk 13,19). Dievas pats r\u016bpinasi savo reikalais ir pats valdo, tod\u0117l mes visi galime u\u017emir\u0161ti baim\u0119 d\u0117l Dievo karalyst\u0117s \u0161iame pasaulyje (ir mumyse). Tai taikytina ir m\u016bs\u0173 dabartinei visuomen\u0117s situacijai, kuri kai kuo, atrodo, pana\u0161i \u012f situacij\u0105 At\u0117nuose ir kuri vieniems jau gal\u0117jo sukelti baim\u0119, nors joje slypi visi\u0161kai naujos galimyb\u0117s. Juk vir\u0161 viso to yra pa\u017eadas, kad Dievas savu vie\u0161patavimu pasieks tiksl\u0105 ir kad d\u0117l to jis nori pasiimti mus: \u201ej\u016bs tapsite mano liudytojais&#8230;\u201c (Apd 1,8). Nei daugiau, nei ma\u017eiau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jochen Walldorf<\/strong>, teologijos daktaras, evangelik\u0173 kunigas, ilgametis Vokietijos student\u0173 misijos bendradarbis<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Daiva Galinaitien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: L\u2019Abri Akzente, 99\/3<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jochen Walldorf Ar esate bent kart\u0105 dalyvav\u0119 ekskursijoje po miest\u0105 p\u0117s\u010diomis arba autobusu? Jeigu taip, tuomet j\u016bs \u017einote, kad \u0161ios ekskursijos yra skirtingo pob\u016bd\u017eio: muziejai, gastronomija, tam tikro laikotarpio pastatai, ba\u017eny\u010dios, istorinis miesto centras ir t. t. Ekskursij\u0173, supa\u017eindinan\u010di\u0173 su miesto religiniu gyvenimu, retai kas pasi\u016blo. Tad \u0161iandien pasim\u0117gaukime \u0161tai tokios \u2013 religin\u0117s \u2013 ekskursijos\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[22],"tags":[73,318,319],"autorius":[760],"class_list":["post-870","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-2","tag-dievas","tag-pliuralizmas","tag-visuomene","autorius-jochen-walldorf"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/870","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=870"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/870\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":872,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/870\/revisions\/872"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=870"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=870"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=870"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=870"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}