{"id":873,"date":"2016-05-21T22:17:50","date_gmt":"2016-05-21T19:17:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=873"},"modified":"2016-05-21T22:17:57","modified_gmt":"2016-05-21T19:17:57","slug":"zvaigzdziu-kelias-ir-postmodernistu-karta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/zvaigzdziu-kelias-ir-postmodernistu-karta\/","title":{"rendered":"\u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelias\u201c ir postmodernist\u0173 karta"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Kamera nukreipiama \u012f ateities kosmin\u012f laiv\u0105, kurio fone \u0161vie\u010dia tolimos galaktikos. Pasakotojo balsas i\u0161did\u017eiai parei\u0161kia: \u201eKosmosas \u2013 paskutin\u0117 riba. \u0160tai tokios yra \u017evaig\u017ed\u0117laivio \u2018Enterprise\u2019 kelion\u0117s. Jo misija \u2013 tyrin\u0117ti keistus naujus pasaulius, ie\u0161koti naujos gyvyb\u0117s ir neatrast\u0173 civilizacij\u0173, dr\u0105siai ver\u017etis ten, kur dar niekas n\u0117ra buv\u0119s\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iais \u017eod\u017eiais prasid\u0117davo kiekvienas epizodas populiaraus televizijos serialo \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelias: b\u016bsimoji karta\u201c, paskutin\u012f kart\u0105 parodyto 1994 met\u0173 gegu\u017e\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugeliu aspekt\u0173 \u201eB\u016bsimoji karta\u201c buvo papras\u010diausiai atnaujinta ankstesni\u0173 \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelio\u201c serij\u0173 versija, kurios veiksmas vyko ateities eroje, i\u0161sprendus tam tikrus galaktinius politinius sunkumus, kamavusius buvusi\u0173 kosmoso keliautoj\u0173 pasaul\u012f. Ta\u010diau kai \u017dano Luko Pikardo naujoji tyrin\u0117toj\u0173 karta per\u0117m\u0117 vadovavim\u0105 perdirbtam \u201eEnterprise\u201c i\u0161 kapitono Kirko komandos, serialo k\u016br\u0117jai pasteb\u0117jo, kad j\u0173 \u017ei\u016brov\u0173 pasaulis atsid\u016br\u0117 subtilioje paradigm\u0173 keitimosi situacijoje, kur i\u0161 modernizmo gim\u0117 postmodernizmas. D\u0117l to \u201eB\u016bsimoji karta\u201c tapo po\u017ei\u016brio \u012f pasaul\u012f atspind\u017eiu, o gal net i\u0161rai\u0161ka naujos kylan\u010dios kartos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Poky\u010diai, ai\u0161kiai pastebimi \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelio\u201c virsmo \u012f \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 keli\u0105: b\u016bsim\u0105j\u0105 kart\u0105\u201c metu, atspindi gilesn\u012f pasikeitim\u0105, vykstant\u012f Vakar\u0173 visuomen\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Modernizmo virtimas postmodernizmu<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis visuomen\u0117s tyrin\u0117toj\u0173 sutinka, kad Vakar\u0173 pasaulis kinta. Ties\u0105 sakant, mes, matyt, i\u0161gyvename kult\u016brin\u012f pasikeitim\u0105, kuris gali konkuruoti tik su tomis naujov\u0117mis, kurios pa\u017eym\u0117jo modernizmo gimim\u0105 i\u0161 viduram\u017ei\u0173 tamsumos: gyvename laikotarpiu, kai modernizmas virsta postmodernizmo am\u017eiumi. \u017dinoma, pereinamuosius laikotarpius yra ypa\u010d sunku apib\u016bdinti ir \u012fvertinti. Taip pat n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161ku, kokie bus kylan\u010dios naujos epochos bruo\u017eai. Ir vis d\u0117lto matome \u017eenklus, rodan\u010dius, kad monumental\u016bs pasikeitimai yra ap\u0117m\u0119 visus \u0161iuolaikin\u0117s epochos aspektus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernizmo terminas galb\u016bt pirm\u0105 kart\u0105 buvo pavartotas ketvirtajame de\u0161imtmetyje, apib\u016bdinant tuomet jau vykstant\u012f svarb\u0173 istorin\u012f pokyt\u012f ir pa\u017eymint tam tikras transformacijas meno sferoje. Ta\u010diau iki a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio postmodernizmui nebuvo skiriama daug d\u0117mesio. Pirmiausia jis imtas vartoti nusakant nauj\u0105 architekt\u016bros stili\u0173. Po to jis prasiskverb\u0117 \u012f akademin\u012f sluoksn\u012f, kur prad\u017eioje buvo vartojamas pa\u017eym\u0117ti teorijoms, d\u0117stomoms universiteto angl\u0173 kalbos ir filosofijos fakultetuose. V\u0117liau jis imtas vartoti platesniems kult\u016briniams rei\u0161kiniams apib\u016bdinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau pats postmodernizmo pavadinimas rei\u0161kia bandym\u0105 i\u0161eiti u\u017e modernizmo rib\u0173. Kitaip tariant, postmodernizmas atmeta modernistin\u012f m\u0105stym\u0105, ta\u010diau jo i\u0161takos yra modernizmo aplinkoje. Tod\u0117l norint suprasti postmodernistin\u012f m\u0105stym\u0105, reikia \u012f j\u012f pa\u017evelgti modernaus pasaulio, kuris j\u012f pagimd\u0117 ir kuriam jis dabar prie\u0161inasi, kontekste.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Modernistinis m\u0105stymas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis istorik\u0173 tvirtina, kad modernizmo epocha gim\u0117 \u0160vietimo au\u0161roje po Trisde\u0161imtme\u010dio karo. Ta\u010diau to pagrindas jau buvo sukurtas anks\u010diau \u2013 Renesanse, kuris pakyl\u0117jo \u017emonij\u0105 \u012f pat\u012f tikrov\u0117s centr\u0105. Naujojo po\u017ei\u016brio charakteringas bruo\u017eas buvo Franciso Bacono vizija, kad \u017emon\u0117s u\u017evaldo gamt\u0105 atskleisdami jos paslaptis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remdamiesi Renesanso patirtimi \u0161viet\u0117jai i\u0161k\u0117l\u0117 individ\u0105 \u012f pasaulio centr\u0105. Rene Descartes\u2019as pad\u0117jo filosofinius modernizmo pamatus, sutelkdamas d\u0117mes\u012f \u012f abejon\u0119, kurios d\u0117ka jis padar\u0117 i\u0161vad\u0105, jog m\u0105stan\u010dio \u017emogaus egzistencija yra pirmiausia tiesa, kurios abejon\u0117 negali paneigti \u2013 tai buvo principas, suformuluotas pagal Augustino cogito ergo sum. Tokiu b\u016bdu Descartes\u2019as apib\u016bdino \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f kaip m\u0105stan\u010di\u0105 substancij\u0105, o \u017emog\u0173 kaip autonomi\u0161k\u0105 racional\u0173 subjekt\u0105. Isaacas Newtonas v\u0117liau pateik\u0117 mokslinius modernizmo r\u0117mus, pavaizduodamas fizin\u012f pasaul\u012f kaip ma\u0161in\u0105, kurios tvark\u0105 ir d\u0117snius \u017emogaus protas gali atpa\u017einti. Modernus \u017emogus gali b\u016bti atitinkamai apib\u016bdintas kaip Descartes\u2019o autonomi\u0161ka, racionali substancija, susidurianti su Newtono mechanistiniu pasauliu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160vietimo projektas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u0105stan\u010dio \u017emogaus ir mechanistin\u0117s visatos postulatai atv\u0117r\u0117 duris \u017eini\u0173 protr\u016bkiui, J\u00fcrgeno Habermaso pavadintam \u201e\u0160vietimo projektu\u201c. \u017dmogi\u0161kojo intelekto ie\u0161kojim\u0173 tikslas tapo atskleisti visatos paslaptis, kad b\u016bt\u0173 galima u\u017ekariauti gamt\u0105 \u017emogaus naudai ir sukurti geresn\u012f pasaul\u012f. \u0160is ie\u0161kojimas atved\u0117 \u012f dvide\u0161imtam am\u017eiui b\u016bding\u0105 modernizm\u0105, kuris band\u0117 racionaliai tvarkyti gyvenim\u0105 tam, kad technologija b\u016bt\u0173 galima pagerinti \u017emogaus gyvenim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160vietimo projekto intelektual\u0173j\u012f pagrind\u0105 sudaro tam tikros pa\u017eintin\u0117s prielaidos. Tiksliau sakant, modernusis protas laiko \u017einojim\u0105 neabejotinu, objektyviu ir geru. Negana to, modernizmo atstovai teigia, kad i\u0161 principo \u017einios yra prieinamos \u017emogi\u0161kajam protui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tam tikr\u0173 \u017eini\u0173 poreikis skatina modern\u0173j\u012f ie\u0161kotoj\u0105 surasti metod\u0105, kuris pademonstruot\u0173 esmin\u012f filosofini\u0173, mokslini\u0173, religini\u0173, moralini\u0173 ir politini\u0173 doktrin\u0173 teisingum\u0105. \u0160vietimo metodas labai atid\u017eiai i\u0161nagrin\u0117ja \u012fvairius tikrov\u0117s aspektus ir \u012fvertina juos, remdamasis tuo kriterijumi. Kitaip sakant, \u0161is metodas parodo absoliut\u0173 tik\u0117jim\u0105 \u017emogaus racionaliais sugeb\u0117jimais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160viet\u0117jai mano, kad \u017einios ne tik neabejotinos (drauge ir racionalios), bet ir objektyvios. Pri\u0117m\u0119s objektyvumo prielaid\u0105, modernistas tikisi gauti be\u0161ali\u0161k\u0173 \u017eini\u0173. Modernistai parei\u0161kia, kad jie yra ne tik s\u0105lygoti pasaulio, kur\u012f stebi: jie tvirtina gal\u012f \u017ei\u016br\u0117ti \u012f pasaul\u012f kaip bes\u0105lygi\u0161ki steb\u0117tojai, t. y. matyti pasaul\u012f i\u0161 ta\u0161ko, esan\u010dio u\u017e istorijos keitimosi rib\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be\u0161ali\u0161k\u0173 \u017eini\u0173 siekimas suskirsto mokslin\u012f projekt\u0105 \u012f atskiras disciplinas ir suteikia ypating\u0105 status\u0105 specialistui, tam neutraliam steb\u0117tojui, kuris yra \u012fgij\u0119s profesin\u0117s patirties tam tikroje veikloje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160vietimo epochos m\u0105stytojai, b\u016bdami tos nuomon\u0117s, kad \u017einios yra neabejotinos ir objektyvios, taip pat daro prielaid\u0105, jog jos yra ir geros i\u0161 prigimties. Pavyzd\u017eiui, modernus mokslininkas mano, kad yra visi\u0161kai ai\u0161ku, jog \u017eini\u0173 atradimas yra geras. Manydami, kad \u017einojimas yra geras i\u0161 prigimties, \u0161viet\u0117jai \u017ei\u016bri \u012f pasaul\u012f optimisti\u0161kai. I\u0161 to po\u017ei\u016brio kyla \u012fsitikinimas, jog progresas nei\u0161vengiamas, jog mokslas kartu su i\u0161simokslinimo galia gal\u0173 gale i\u0161laisvins mus i\u0161 pa\u017eeid\u017eiamumo gamtos at\u017evilgiu, taip pat ir i\u0161 vis\u0173 socialini\u0173 var\u017et\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160viet\u0117j\u0173 optimizmas, akcentuodamas prot\u0105, i\u0161auk\u0161tina \u017emogaus laisv\u0119. \u012etarim\u0105 kelia visi \u012fsitikinimai, gal\u012f apriboti autonomij\u0105 arba besiremiantys kokiu nors i\u0161oriniu autoritetu, jei tai n\u0117ra protas (ir patyrimas). \u0160vietimo projektas supranta laisv\u0119 i\u0161 esm\u0117s individualiai. Ties\u0105 sakant, modernusis idealas gina autonomi\u0161k\u0105, veikiant\u012f savo nuo\u017ei\u016bra subjekt\u0105, kuris egzistuoja u\u017e bet koki\u0173 tradicij\u0173 ar bendruomen\u0117s rib\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Modernizmas ir \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelias\u201c<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip apskritai modernioji gro\u017ein\u0117 literat\u016bra, pirmosios \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelio\u201c serijos atspind\u0117jo daugel\u012f \u0160vietimo projekto ir v\u0117lyvojo modernizmo aspekt\u0173? \u201eEnterprise\u201c \u012fgul\u0105 sudar\u0117 \u012fvairi\u0173 tautybi\u0173 \u017emon\u0117s, kartu dirbantys bendram \u017emonijos labui. Jie buvo modernios universalistin\u0117s antropologijos \u012fsik\u016bnijimas. Buvo ai\u0161ku, kas tuo nor\u0117ta pasakyti: visi mes \u017emon\u0117s ir turime nugal\u0117ti savo skirtumus, suvienyti j\u0117gas, kad gal\u0117tume \u012fvykdyti savo priesakus, ie\u0161koti tikro, objektyvaus \u017einojimo visoje visatoje ir kosmose kaip \u201epaskutin\u0117je riboje\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienas \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelio\u201c heroj\u0173 buvo Spokas. Nors jis buvo vienintelis \u012fgulos narys, atvyk\u0119s i\u0161 kitos planetos (jis buvo pusiau \u017emogus, pusiau vulkanas), ta\u010diau neb\u016bdamas \u017emogumi jis patarnavo kaip transcendentinis humani\u0161kasis idealas. Spokas buvo idealus \u0160vietimo epochos \u017emogus, be galo racionalus, neturintis joki\u0173 emocij\u0173 (arba bent jau sugebantis jas pa\u017eaboti). Jo \u0161altakrauji\u0161kas racionalumas ne kart\u0105 pad\u0117jo \u201eEnterprise\u201c komandai i\u0161spr\u0119sti problemas. Tokiais atvejais kaip \u0161is, ra\u0161ytojai, atrodo, bando \u012fteigti, kad m\u016bs\u0173 problemos gal\u0173 gale gali b\u016bti i\u0161spr\u0119stos, taikant racionali\u0105j\u0105 patirt\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernizmas atmeta \u0160vietimo projekt\u0105 ir tas bazines prielaidas, kuriomis jis remiasi.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Postmodernistinis protas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Modernizmas yra puolamas nuo to karto, kai Friedrichas Nietzsche (1844\u20131900) paleido \u012f j\u012f pirm\u0105 \u0161\u016bv\u012f devyniolikto am\u017eiaus pabaigoje, ta\u010diau puolimas visu frontu prasid\u0117jo tik a\u0161tuntame de\u0161imtmetyje. Intelektin\u012f impuls\u0105 \u0160vietimo projektui sugriauti pagimd\u0117 dekonstrukcija kaip literat\u016brin\u0117 teorija, veikusi nauj\u0105 filosofijos jud\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Filosofinis postmodernizmas<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dekonstrukcija (arba poststrukt\u016bralizmas) atsirado kaip vienos i\u0161 literat\u016bros teorij\u0173, vadinamos strukt\u016bralizmu, t\u0119sinys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Strukt\u016bralistai teigia, kad kalba yra socialinis konstruktas ir kad \u017emon\u0117s sukuria literat\u016brinius dokumentus \u2013 tekstus \u2013 bandydami pateikti prasm\u0117s strukt\u016bras, kurios pad\u0117t\u0173 jiems suteikti prasm\u0119 j\u0173 patirties beprasmybei. Strukt\u016bralistai sako, kad literat\u016bra pateikia kategorijas, kurios padeda mums organizuoti ir suvokti m\u016bs\u0173 patyrim\u0173 tikrov\u0119. Jie taip pat tvirtina, kad visos visuomen\u0117s ir kult\u016bros turi bendr\u0105, nekintan\u010di\u0105 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dekonstrukcionistai atmeta \u0161\u012f pastar\u0105j\u012f strukt\u016bralizmo princip\u0105. Jie teigia, kad pa\u010diam tekstui prasm\u0117 n\u0117ra b\u016bdinga, bet atsiranda tik interpretuotojui dirbant su tekstu. Kadangi teksto prasm\u0117 priklauso nuo po\u017ei\u016brio to \u017emogaus, kuris j\u012f interpretuoja, tai tas tekstas turi tiek prasmi\u0173, kiek yra jo skaitytoj\u0173 (arba kiek kart\u0173 jis skaitomas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernizmo filosofai pritaik\u0117 literat\u016bros dekonstrukcionist\u0173 teorijas pla\u010diajam pasauliui. J\u0173 manymu, kaip kiekvienas skaitytojas tekst\u0105 perskaitys skirtingai, taip ir tikrov\u0119 kiekvienas \u201eperskaitys\u201c savaip. Tai rei\u0161kia, kad pasaulis n\u0117ra vienaprasmis ir tikrov\u0117 kaip tokia neturi transcendentalaus centro.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remdamasis tokiomis id\u0117jomis pranc\u016bz\u0173 filosofas Jacques Derrida kvie\u010dia atsisakyti tiek \u201eontoteologijos\u201c (bandymo i\u0161d\u0117styti ontologin\u012f tikrov\u0117s pavaizdavim\u0105), tiek ir \u201eb\u016bties metafizikos\u201c (minties, kad ka\u017ekas transcendentalaus egzistuoja tikrov\u0117je). Kadangi tikrov\u0117je n\u0117ra nieko transcendentalaus, jis teigia, kad visa tai, kas i\u0161kyla pa\u017einimo procese, yra subjekto, kuris interpretuoja tikrov\u0119, perspektyva.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Michelis Foucault suteikia Derridos kvietimui moralin\u012f pos\u016bk\u012f. Jis tvirtina, kad kiekviena tikrov\u0117s interpretacija yra galios parei\u0161kimas. Kadangi \u201e\u017einojimas\u201c yra j\u0117gos pavartojimo rezultatas, \u012fvardydami k\u0105 nors mes demonstruojame j\u0117g\u0105 ir tokiu b\u016bdu pavartojame smurt\u0105 prie\u0161 tai, k\u0105 \u012fvardijame. Jis sako, kad socialin\u0117s institucijos nei\u0161vengiamai pavartoja smurt\u0105, primesdamos savo supratim\u0105 patyrimui keistis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi prie\u0161ingai nei Baconas, kuris siek\u0117 \u017eini\u0173, kad u\u017evaldyt\u0173 gamt\u0105, Foucault tvirtina, kad kiekvienas \u017einojimo parei\u0161kimas yra j\u0117gos veiksmas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Richardas Rorty savo ruo\u017etu atmeta klasikin\u012f tiesos suvokim\u0105 kaip gamt\u0105 atspindin\u010dius m\u0105stym\u0105 ar kalb\u0105. Rorty teigia, kad tiesa nustatoma nei per teiginio atitikim\u0105 objektyvios tikrov\u0117s, nei per pa\u010di\u0173 teigini\u0173 vidin\u012f ry\u0161\u012f. Jis tvirtina, kad mes papras\u010diausiai tur\u0117tume atsisakyti tiesos ie\u0161kojimo ir tenkintum\u0117s interpretacija. Rorty si\u016blo pakeisti klasikin\u0119 \u201esistemin\u0119 filosofij\u0105\u201c \u201enurodin\u0117jan\u010dia filosofija\u201c, kurios tikslas yra veikiau t\u0119sti pokalb\u012f, nei atrasti ties\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Derridos, Foucault ir Rorty darbai atspindi tai, kas, atrodo, yra tap\u0119 pagrindine postmodernizmo filosofijos aksioma: \u201eViskas yra skirtumas\u201c. Toks po\u017ei\u016bris pa\u0161alina \u201euni\u201c nuo \u201euniverse\u201c (visata), kurio siek\u0117 \u0160vietimo projektas. Jis atsisako bandymo unifikuotai suprasti objektyvi\u0105 tikrov\u0119 ir daro prielaid\u0105, kad pasaulis neturi centro, tik besiskirian\u010dius po\u017ei\u016brius ir perspektyvas. Ties\u0105 sakant, net s\u0105voka \u201epasaulis\u201c gali reik\u0161ti objektyvi\u0105 vienov\u0119 ar s\u0105ry\u0161ing\u0105 visum\u0105, kuri neegzistuoja \u201eka\u017ekur ten\u201c. Taigi postmodernistinis pasaulis yra tik \u201ebesirungian\u010di\u0173 tekst\u0173\u201c arena.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Postmodernistin\u0117 nuotaika<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors tokie filosofai kaip Derrida, Foucault ir Rorty yra \u012ftakingi universitetuose, jie yra tik dalis didesni\u0173 m\u0105stymo poky\u010di\u0173, atsispindin\u010di\u0173 Vakar\u0173 kult\u016broje. Tai, kas suvienija \u0161iaip jau skirtingas postmodernizmo vijas, yra centrini\u0173 \u0160vietimo pa\u017einimo teorijos prielaid\u0173 kvestionavimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernistiniame pasaulyje \u017emon\u0117s neb\u0117ra \u012fsitikin\u0119, kad \u017einojimas yra i\u0161 prigimties geras. Susilaikydamas nuo \u0160vietimui b\u016bdingo nei\u0161vengiamo progreso mito, postmodernizmas pakei\u010dia paskutiniojo am\u017eiaus optimizm\u0105 kankinan\u010diu pesimizmu. Jau nebetikima, kad kiekvien\u0105 dien\u0105 visais \u012fmanomais b\u016bdais mes darom\u0117s vis geresni. Naujos kylan\u010dios kartos nariai neb\u0117ra \u012fsitikin\u0119, kad \u017emonija sugeb\u0117s i\u0161spr\u0119sti did\u017ei\u0105sias pasaulio problemas arba kad j\u0173 ekonomin\u0117 situacija taps geresn\u0117 nei j\u0173 t\u0117v\u0173. Gyvenimas \u017eem\u0117je jiems atrodo trapus ir jie tiki, jog tolesn\u0117 \u017emonijos egzistencija priklauso ne nuo u\u017ekariavimo, o nuo naujo po\u017ei\u016brio \u012f bendradarbiavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Holizmo i\u0161ry\u0161kinimas tarp postmodernist\u0173 yra susij\u0119s su antros \u0160vietimo prielaidos, t. y. kad tiesa yra tikra ir d\u0117l to grynai racionali, atmetimu. Postmodernistinis protas atsisako apriboti ties\u0105 racionalumo dimensija ir tokiu b\u016bdu nuvainikuoja \u017emogaus intelekt\u0105 kaip tiesos arbitr\u0105. Yra ir kit\u0173 galim\u0173 keli\u0173 \u012f \u017einojim\u0105, sako postmodernistai, tarp to emocijos ir intuicija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir gal\u0173 gale postmodernistinis protas nepriima \u0160vietimo \u012fsitikinimo, kad \u017einojimas yra objektyvus. \u017dinojimas negali b\u016bti vien tik objektyvus, tvirtina postmodernistai, nes visata yra ne mechanistin\u0117 ir dualistin\u0117, bet istorin\u0117, reliacionistin\u0117 ir asmenin\u0117. Pasaulis n\u0117ra vien tik \u201eka\u017ekur ten\u201c esantis, laukiantis, kol j\u012f atras ir pa\u017eins; tikrov\u0117 yra reliatyvi, neapibr\u0117\u017eta ir pasiekta visiems kartu dalyvaujant.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atmesdami modernistin\u0119 \u017einojimo objektyvumo prielaid\u0105, postmodernistai taip pat atmeta \u0160vietimo sukurt\u0105 be\u0161ali\u0161ko, autonomi\u0161ko \u017einan\u010diojo ideal\u0105. Jie tikina, kad mokslininko, kaip ir bet kokio kito \u017emogaus, darbas yra istori\u0161kai ir kult\u016bri\u0161kai s\u0105lygotas ir kad m\u016bs\u0173 \u017einios niekada n\u0117ra i\u0161baigtos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernist\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f pasaul\u012f remiasi tiesos suvokimu, b\u016bdingu bendruomenei. Tai tik patvirtina, kad viskas, k\u0105 mes priimame kaip ties\u0105 ir net tai, kaip mes \u012fsivaizduojame ties\u0105, priklauso nuo tos bendruomen\u0117s, kurioje gyvename. Postmodernistai laikosi dar radikalesnio po\u017ei\u016brio \u012f pasaul\u012f, kur \u0161is santykinumas i\u0161eina u\u017e m\u016bs\u0173 tiesos suvokimo rib\u0173: n\u0117ra absoliu\u010dios tiesos, prie\u0161ingai \u2013 tiesa priklauso nuo tos bendruomen\u0117s, kurioje gyvename ir dirbame.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remdamiesi tokia prielaida, postmodernizmo m\u0105stytojai yra atsisak\u0119 \u0160vietimo ie\u0161kojimo bet kokios vienos, universalios, esan\u010dios auk\u0161\u010diau kult\u016bros, nesenstan\u010dios tiesos. Jie sutelkia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas laikoma tiesa tam tikroje bendruomen\u0117je. Jie teigia, kad tiesa susideda i\u0161 pagrindini\u0173 taisykli\u0173, kurios palengvina \u017emogaus gyvenim\u0105 tam tikroje bendruomen\u0117je. Laikydamasi tokio po\u017ei\u016brio, postmodernistin\u0117 visuomen\u0117 turi tendencij\u0105 tapti bendruomenine visuomene.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernizmas ir \u201eB\u016bsimoji karta\u201c<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernistin\u0117 perspektyva atsispindi antrajame \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelio\u201c seriale, kuris vadinasi \u201eB\u016bsimoji karta\u201c. Pastarojo \u201eEnterprise\u201c \u012fgula yra \u012fvairesn\u0117 nei pirmajame seriale. J\u0105 sudaro b\u016btyb\u0117s i\u0161 kit\u0173 visatos viet\u0173. \u0160is pasikeitimas parodo platesn\u012f postmodernizmo universalum\u0105: \u017emonija neb\u0117ra vienintelis auk\u0161tesnis intelektas, nes evoliucija vyko visame kosmose. Svarbiau yra tai, kad \u017eini\u0173 ie\u0161kojimo suvokimas pasikeit\u0117. \u017dmonija nebesugeba u\u017ebaigti \u0161io priesako viena, o ir ie\u0161kojimo na\u0161ta nebeu\u017egula vien tik \u017emoni\u0173 pe\u010di\u0173. \u201eEnterprise\u201c \u012fgula simbolizuoja \u017emonijos partneryst\u0117s su visata \u201enauj\u0105j\u0105 ekologij\u0105\u201c. J\u0173 misija jau neb\u0117ra tik dr\u0105siai \u017eengti ten, \u201ekur jokio \u017emogaus p\u0117da n\u0117ra \u017eengusi\u201c, bet eiti ten, \u201ekur dar niekas n\u0117ra buv\u0119s\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Filme \u201eB\u016bsimoji karta\u201c Spok\u0105 pakei\u010dia androidas Deitas. Tam tikra prasme Deitas yra nuodugnesn\u0117 racionalaus m\u0105stytojo versija nei buvo Spokas, gal\u0117j\u0119s atlikti ant\u017emogi\u0161kus intelektualius \u017eygdarbius. Ir vis d\u0117lto nepaisant jo lyg ir tobulo intelekto, jis n\u0117ra transcendentinis \u017emogi\u0161kasis idealas, kur\u012f \u012fk\u016bnija Spokas, nes yra ma\u0161ina. Kitaip nei Spokas, jis trok\u0161ta ne tik suprasti, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti \u017emogumi, jis nor\u0117t\u0173 net tapti \u017emogumi. Jis tiki, kad yra nei\u0161baigtas, nes jam tr\u016bksta toki\u0173 bruo\u017e\u0173 kaip humoro jausmas, emocijos ir sugeb\u0117jimas sapnuoti (ir i\u0161 ties\u0173 jis pasijunta visaverti\u0161kesnis, kai v\u0117liau su\u017eino, kad jo gamintojas u\u017eprogramavo jo schemoje sugeb\u0117jim\u0105 sapnuoti).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors Deitas suteikia vertingos pagalbos sprend\u017eiant problemas, jis yra tik vienas i\u0161 keleto, prisidedan\u010di\u0173 prie sprendim\u0173 radimo. Be \u201eracionalumo meistro\u201c, \u012fguloje yra asmen\u0173, apdovanot\u0173 jausmingumu ir intuicija. I\u0161 j\u0173 ypa\u010d i\u0161siskiria patar\u0117ja Troi, moteris, apdovanota sugeb\u0117jimu pajusti kit\u0173 slaptus jausmus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161ingai nei ankstesn\u0117se serijose, kuriose tipi\u0161kai \u0161iuolaiki\u0161kai ignoruojami Dievo ir religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 klausimai, postmodernistinis \u201eB\u016bsimosios kartos\u201c pasaulis parodo susidom\u0117jim\u0105 antgamtiniais rei\u0161kiniais, kuriuos, pavyzd\u017eiui, \u012fk\u016bnija keistas veik\u0117jas \u201eQ\u201c. Ta\u010diau jo dievi\u0161kumo suvokimas n\u0117ra toks kaip tradicin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos teologijos. Nors jis ir \u012fk\u016bnija klasikines dievi\u0161kas visa\u017einio ir visagalio savybes, ta\u010diau dievi\u0161kasis padaras \u201eQ\u201c yra moraliai dviprasmi\u0161kas \u2013 tiek geranori\u0161kas, tiek ir tur\u012fs polinkio \u012f cinizm\u0105 bei tro\u0161kim\u0105 patenkinti save.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernizmas ir evangelin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip teisingai teigia George\u2019as Marsdenas, tam tikra prasme evangelikalizmas su savo moksline m\u0105stysena, empiriniu po\u017ei\u016briu ir sveiku protu yra ankstyvojo modernizmo k\u016bdikis. Bet m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 yra monumentalios transformacijos i\u0161 modernizmo \u012f postmodernizm\u0105 kan\u010diose. Atsirandanti karta susiformavo kontekste, sukurtame ne tiek \u012fsipareigojim\u0173 \u0160vietimo projektui, \u012fk\u016bnytam filme \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelias\u201c, kiek Rorty postmodernistin\u0117s vizijos ir filmo \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kelias: b\u016bsimoji karta\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per\u0117jimas i\u0161 moderniosios \u012f postmoderni\u0105j\u0105 er\u0105 meta nelengv\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f Ba\u017eny\u010diai, jos \u012fsipareigojimams ateinan\u010diai kartai. Atsid\u016br\u0119 prie\u0161 \u0161\u012f nauj\u0105 kontekst\u0105, mes nedr\u012fstame ilg\u0117tis sugr\u012f\u017eimo ankstyvojo modernizmo, kuris pagimd\u0117 evangelikalizm\u0105, nes esame pa\u0161aukti pagelb\u0117ti ne praei\u010diai, bet dabar\u010diai, o m\u016bs\u0173 dabartin\u012f kontekst\u0105 veikia postmodernistin\u0117s id\u0117jos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Postmodernizmas sukelia tam tikr\u0105 pavoj\u0173. Ir vis d\u0117lto b\u016bt\u0173 ironi\u0161ka, netgi tragi\u0161ka, jei evangelikai tapt\u0173 paskutiniais dabar mir\u0161tan\u010dios modernizmo epochos gyn\u0117jais. Kad gal\u0117tume pasiekti \u017emones \u0161iame naujame postmodernizmo kontekste, turime i\u0161kelti sau u\u017edavin\u012f i\u0161siai\u0161kinti postmodernizmo reik\u0161m\u0119 Evangelijai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012ekv\u0117pti Dievo programos pasauliui vizijos, turime pareikalauti naujo postmodernistinio konteksto Kristui, \u012fk\u016bnydami krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105 tokiais b\u016bdais, kuriuos suprast\u0173 naujoji karta. Trumpai tariant, po kry\u017eiaus v\u0117liava mes turime \u201edr\u0105siai \u017eengti ten, kur niekas dar n\u0117ra \u017eeng\u0119s\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Stanley J. Grenz<\/strong>, baptist\u0173 teologas, teologijos profesorius, d\u0117sto krik\u0161\u010dioni\u0161kose auk\u0161tosiose mokyklose JAV ir Kanadoje, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Dal\u0117 Dara\u0161kait\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Grenz S. Primer on Postmodernism. \u2013 Grand Rapidss, 1996 \u00a9 Wm. B. Eerdmans Publ.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kamera nukreipiama \u012f ateities kosmin\u012f laiv\u0105, kurio fone \u0161vie\u010dia tolimos galaktikos. Pasakotojo balsas i\u0161did\u017eiai parei\u0161kia: \u201eKosmosas \u2013 paskutin\u0117 riba. \u0160tai tokios yra \u017evaig\u017ed\u0117laivio \u2018Enterprise\u2019 kelion\u0117s. Jo misija \u2013 tyrin\u0117ti keistus naujus pasaulius, ie\u0161koti naujos gyvyb\u0117s ir neatrast\u0173 civilizacij\u0173, dr\u0105siai ver\u017etis ten, kur dar niekas n\u0117ra buv\u0119s\u201c. \u0160iais \u017eod\u017eiais prasid\u0117davo kiekvienas epizodas populiaraus televizijos serialo \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[22],"tags":[29,323,57],"autorius":[761],"class_list":["post-873","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-2","tag-filmai","tag-modernizmas","tag-postmodernizmas","autorius-stanley-j-grenz"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/873","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=873"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/873\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":875,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/873\/revisions\/875"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=873"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=873"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=873"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=873"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}