{"id":927,"date":"2016-05-22T21:23:22","date_gmt":"2016-05-22T18:23:22","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=927"},"modified":"2016-05-22T21:23:32","modified_gmt":"2016-05-22T18:23:32","slug":"dvasios-krikstas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/dvasios-krikstas\/","title":{"rendered":"Dvasios krik\u0161tas"},"content":{"rendered":"\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u0160iuolaikin\u0117 diskusija apie Dvasi\u0105 ir krik\u0161t\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viena i\u0161 gyviausi\u0173 diskusij\u0173 apie \u0161iuolaikin\u012f dvasingum\u0105 susijusi su vadinamuoju \u0160ventosios Dvasios krik\u0161tu, dar vadinamu \u201ekrik\u0161tu Dvasia\u201c, \u201ekrik\u0161tu Dvasioje\u201c. Analizuojant galima i\u0161skirti tris po\u017ei\u016brius \u012f \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar Dvasios krik\u0161tas yra vandens krik\u0161tas?<\/em><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmoje gretoje stovi tie, kurie \u0160ventosios Dvasios krik\u0161t\u0105 tapatina su vandens krik\u0161tu. Jei asmuo buvo pakrik\u0161tytas vandeniu Trejyb\u0117s vardu, jis turi b\u016bti laikomas Dievo vaiku, Dangaus Karalyst\u0117s gyventoju, \u017emogumi, turin\u010diu \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Besilaikantys \u0161io po\u017ei\u016brio tiki, jog sakramentas ne \u0161iaip simbolizuoja, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 veikia, kad tamsa pasikeist\u0173 \u012f \u0161vies\u0105, \u0160\u0117tono vald\u017eia \u012f Dievo, mirtis \u012f gyvenim\u0105. Jie teisingai pabr\u0117\u017eia Kristaus \u012fsik\u016bnijimo ir atpirkimo objektyv\u0173 charakter\u012f, kur\u012f gauname per savo krik\u0161t\u0105. Jie teisingai pabr\u0117\u017eia, jog m\u016bs\u0173 i\u0161ganymas priklauso ne nuo to, k\u0105 darome mes, bet k\u0105 d\u0117l m\u016bs\u0173 padaro Kristus, nepriklausomai nuo koki\u0173 nors m\u016bs\u0173 pastang\u0173 ir \u012fsivaizduojam\u0173 nuopeln\u0173, gerokai anks\u010diau, nei mes gal\u0117tume \u012f tai kaip nors atsiliepti. \u00a0Jie deramai nurodo \u012f vien\u0105 bendr\u0105 viso krik\u0161\u010dioni\u0173 pasaulio krik\u0161t\u0105, kaip i\u0161ties svarb\u0173 \u017eenkl\u0105 priklausomyb\u0117s J\u0117zui ir bi\u010diulyst\u0117s su visais kitais, kurie pakrik\u0161tyti to paties krik\u0161to vandeniu. Ta\u010diau \u0161io po\u017ei\u016brio silpnoji pus\u0117 i\u0161ry\u0161k\u0117ja palietus vis\u0105 asmeninio atsako, tik\u0117jimo ir i\u0161tikimyb\u0117s sfer\u0105. Milijonai \u017emoni\u0173 krik\u0161tijami k\u016bdikyst\u0117je be j\u0173 \u017einios ir sutikimo. Tai atliekama tarsi slapta, parapijos ba\u017eny\u010dioje sekmadienio popiet\u0119, kai visi parapijie\u010diai, i\u0161skyrus \u0161eimos narius, jau b\u016bna i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 ba\u017eny\u010dios. Nei jie patys tiki krik\u0161\u010dioni\u0161ku pasakojimu, nei atne\u0161usieji juos krik\u0161tyti t\u0117vai. Nei jie gyvena pagal krik\u0161\u010dionims keliamus reikalavimus, nei lanko ba\u017eny\u010di\u0105, nei tiki Tik\u0117jimo simbolio \u017eod\u017eiais. Jie nieko ne\u017eino apie gyvenim\u0105 atnaujinan\u010di\u0105 \u0160ventosios Dvasios j\u0117g\u0105. M\u016bs\u0173 rimtai klausia: ar galima \u0161iuos \u017emones vadinti krik\u0161\u010dionimis, nepaisant to, jog jie pakrik\u0161tyti vandens krik\u0161tu Trejyb\u0117s vardu?<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ar Dvasios krik\u0161tas yra atsivertimas?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anot antrojo pagrindinio po\u017ei\u016brio, \u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas rei\u0161kia tiesiog atsivertim\u0105. Kai \u017emogus atsiver\u010dia ir \u012ftiki Krist\u0173, o savo siel\u0105 paveda J\u0117zaus vie\u0161patavimui ir asmeni\u0161kai gauna prisik\u0117lusio Kristaus Dvasi\u0105, jis drauge pakrik\u0161tijamas \u0160vent\u0105ja Dvasia. \u0160io po\u017ei\u016brio, bendro protestant\u0173 ir evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010dioms, stiprioji pus\u0117 yra toji, kuri buvo prie\u0161 tai nurodyto po\u017ei\u016brio silpnoji; ir atvirk\u0161\u010diai, silpnoji ten, kur yra pirmojo stiprioji. Jis stiprus tuo, jog i\u0161kelia \u017emogaus asmenin\u012f atsak\u0105 Dievo malonei Kristuje. Asmenin\u0117 atgaila ir asmeninis tik\u0117jimas yra lemiami dalykai \u017emogui, kur\u012f \u0160ventoji Dvasia pakrik\u0161tija \u012f Krist\u0173. Ta\u010diau kaip tada \u017ei\u016br\u0117ti \u012f vandens krik\u0161t\u0105? Manoma, jog arba \u0161is krik\u0161tas ma\u017eai reik\u0161mingas (pagaliau k\u0105 begali reik\u0161ti \u017eenklas tikrov\u0117s fone?), arba jis tik simbolizuoja \u017emogaus atsivertim\u0105 ir tik\u0117jim\u0105. \u017dinoma, krik\u0161tas yra vidujai susij\u0119s su atsivertimu ir tik\u0117jimu, bet ar tuo jau viskas pasakyta? Ar krik\u0161tas yra vien tai, k\u0105 darome mes, ir yra visi\u0161kai kas kita, nei Dievas daro su mumis ar mums? Jei tai tiesa, tuomet gana keistai atrodo tai, kad Naujajame Testamente nieko nepasakyta apie sav\u0119s paties krik\u0161tijim\u0105. Akivaizdu, jog dar prie\u0161 priimdami atsivertimo ir Dvasios krik\u0161to tapatum\u0105, tur\u0117tume \u0161iek tiek atid\u017eiau pa\u017evelgti \u012f krik\u0161to Naujajame Testamente prasm\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Ar Dvasios krik\u0161tas rei\u0161kia dviej\u0173 pakop\u0173 iniciacij\u0105?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010diasis atsakymas \u012f klausim\u0105 \u201eKas yra Dvasios krik\u0161tas?\u201c kyla i\u0161 dviej\u0173 gana skirting\u0173 \u0161altini\u0173 ir yra vidujai prie\u0161taringas. Viena vertus, kai kurie katalikai, matydami nenuoseklum\u0105 prielaidos, jog k\u016bdiki\u0173 vandens krik\u0161tas tikrai suteikia ir nauj\u0105 gimim\u0105 Dvasioje, sako, jog tai \u012fvyksta ne vien per krik\u0161t\u0105, bet paprastai pra\u0117jus keletui met\u0173 po krik\u0161to, kai per sutvirtinim\u0105 u\u017ededamos rankos. Tuomet suteikiama \u0160ventoji Dvasia. Jie atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f du Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 tekstus, kur \u0160ventoji Dvasia buvo suteikta apa\u0161tal\u0173 rank\u0173 u\u017ed\u0117jimu ant t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie, nors ir buvo krik\u0161tyti, dar nebuvo gav\u0119 \u0160ventosios Dvasios. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8 skyriuje samarie\u010diai gavo \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 Jonui ir Petrui u\u017ed\u0117jus ant j\u0173 savo rankas. 19 skyriuje ra\u0161oma, kaip apa\u0161talas Paulius j\u0105 suteik\u0117 Jono Krik\u0161tytojo mokiniams. Atitinkamai \u0161io po\u017ei\u016brio \u0161alininkai tiki, jog \u0160ventoji Dvasia gaunama visi\u0161kai per sutvirtinimo sakrament\u0105, kur\u012f suteikiantis vyskupas, kaip tik\u0117tina, tiesiogiai priklauso apa\u0161tal\u0173 grupei. Tie, kurie taip galvoja, fraz\u0117s \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c paprastai nevartoja, ai\u0161kiai pritardami dviej\u0173 pakop\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kai iniciacijai. Pirmoje pakopoje, tik pakrik\u0161tijus, dar n\u0117ra viskas atlikta. Antrojoje pakopoje, sutvirtinus siel\u0105, ji gauna \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gana \u012fdomu, jog ir krik\u0161\u010dionys sekminininkai ai\u0161kindami, jog krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u012f\u0161ventinimas yra dviej\u0173 pakop\u0173, tradici\u0161kai remiasi tomis pa\u010diomis \u0160ventra\u0161\u010dio eilut\u0117mis. Jie nor\u0117t\u0173 pasakyti, jog pirmoji pakopa \u2013 tai \u017emogaus atsivertimas, po kurios seka antroji \u2013 tai juos nugalin\u010dios \u0160ventosios Dvasios at\u0117jimas, kur\u012f paprastai, bet neb\u016btinai, turi lyd\u0117ti kalb\u0117jimas kalbomis. Da\u017eniausiai \u0161i\u0105 antr\u0105j\u0105 pakop\u0105 sekminininkai ir naujieji sekminininkai vadina \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tu\u201c. Manoma, kad tai yra nepakei\u010diamas dvasinio stipr\u0117jimo ir visi\u0161ko \u012fsitraukimo \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 \u017eingsnis. Nors sekminininkai kaip denominacija pasirod\u0117 tik pirmajame m\u016bs\u0173 am\u017eiaus de\u0161imtmetyje, j\u0173 \u0161aknys siekia kur kas giliau. Johnas Wesley mok\u0117 apie \u201eantr\u0105j\u012f malon\u0117s darb\u0105\u201c tikin\u010diajame po nuteisinimo. Pasaulinis \u0160ventumo s\u0105j\u016bdis palaik\u0117 \u0161i\u0105 dviej\u0173 pakop\u0173 nuomon\u0119. Nors vadiname skirtingais vardais, kaip \u201evisi\u0161kas pa\u0161ventinimas\u201c, \u201edovanos\u201c, \u201epalaiminimas\u201c, \u201eantrasis palaiminimas\u201c ar \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c, bet svarstydami apie j\u0173 po\u017eymius galime aptikti tik labai ma\u017eus smulkmeni\u0161kus patyrimo turinio apra\u0161ymo skirtumus. Visais atvejais tai rei\u0161kia kokybi\u0161kai nauj\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 patirt\u012f, kuri yra visai kas kita nei atsivertimas. Ankstesnio lygio krik\u0161\u010dioni\u0161kas gyvenimas po \u0161ios patirties atrodo toks pilkas ir menkavertis, kad vargu ar begalima j\u012f i\u0161 viso vadinti krik\u0161\u010dioni\u0161ku gyvenimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0173 skirtingomis kryptimis einan\u010di\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u0161viesoje atsigr\u0119\u017ekime \u012f Biblij\u0105 ir pabandykime suprasti pla\u010dius krik\u0161to mokymo u\u017emojus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dvasia ir krik\u0161tas Naujajame Testamente<\/h2>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u017dodis \u201ekrik\u0161tas\u201c Naujajame Testamente<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis <em>baptisma<\/em> b\u016bdingas tik krik\u0161\u010dionims. Jis neaptinkamas niekur iki savo pasirodymo Naujajame Testamente. Pagrindiniai Naujojo Testamento krik\u0161to mokymo bruo\u017eai gana ai\u0161kiai atsekami i\u0161 to, kaip \u0161is \u017eodis buvo taikomas. Da\u017enai jis taikomas Jono krik\u0161tui, kuris vadinamas \u201eatsivertimo krik\u0161tu\u201c (Lk 3,3; Apd 13,24). Jono krik\u0161tas nurod\u0117 \u012f ateisian\u010di\u0105 karalyst\u0119, kuri yra didesn\u0117 nei jo nurodytoji. Tie, kurie buvo pasireng\u0119 gyventi valdomi Dievo kaip karaliaus ir apsisprend\u0119 gyventi dorai ir pamald\u017eiai, kaip ra\u0161o Juozapas Flavijus, \u201e\u0117jo drauge krik\u0161tytis\u201c (Antiquitates Iudaicae, 18,116). Pasak evangelist\u0173, tai buvo krik\u0161tas \u201enuod\u0117m\u0117ms atleisti\u201c (eis aphesin hamartion; Mk 1,4; Lk 3,3). Jis nesuteikdavo atleidimo, tik nurodydavo keli\u0105, ir kaip tik d\u0117l \u0161io gilaus krik\u0161to ry\u0161io su atleidimu ankstyvieji krik\u0161\u010dionys, paklausti, kod\u0117l J\u0117zus tur\u0117jo krik\u0161tytis, da\u017enai netur\u0117davo ko atsakyti. Tik kry\u017eius gal\u0117jo padaryti \u012fmanom\u0105 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105, kurio tro\u0161ko atgailaujantys \u017eydai, einantys pas Jon\u0105, kad tas juos pakrik\u0161tyt\u0173 Jordano up\u0117je. Atsivertimas, atleidimas, bendryst\u0117 su Mesijo bendruomene \u2013 visa tai buvo dovana, atid\u0117ta v\u0117lesniam laikui, ir kurios buvim\u0105, nors ir negal\u0117damas perduoti, nurod\u0117 Jono krik\u0161tas. Jonas visi\u0161kai ai\u0161kiai nurod\u0117, jog jo vandens krik\u0161tas yra paruo\u0161iamoji apeiga; \u0160vent\u0105ja Dvasia krik\u0161tys J\u0117zus. \u0160is pa\u017eadas prad\u0117jo pildytis tik at\u0117jus Sekmini\u0173 dienai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrin\u0117dami, kaip Paulius ir Petras savo ra\u0161tuose vartoja \u017eod\u012f <em>baptisma<\/em>, galime atsekti dar kelet\u0105 krik\u0161to samprat\u0173, kuri\u0173 laik\u0117si ankstyvieji krik\u0161\u010dionys. Paulius sako, jog mes, krik\u0161\u010dionys, krik\u0161tu esame palaidoti Kristaus mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas i\u0161 mirusi\u0173 T\u0117vo \u0161lovinga galia, taip ir mes prad\u0117tume gyventi atnaujint\u0105 gyvenim\u0105. \u0160ioje kalboje Paulius svarsto nuteisinimo klausim\u0105 ir tai, kad nuteisinimas neleid\u017eia palaidai elgtis. Jis sako, kad nuteisinimas to negali suteikti, kadangi krik\u0161\u010dionys pakrik\u0161tyti Kristaus mirtyje ir prisik\u0117lime. Krik\u0161tas, \u017einoma, drauge su tik\u0117jimu, atgaila ir atsidavimu J\u0117zui, sujungia krik\u0161\u010dion\u012f su I\u0161ganytoju. Jie sujungti jo mirtimi nuod\u0117mei; jie sujungti prisik\u0117limu gyventi. I\u0161 esm\u0117s krik\u0161tas yra nuteisinimo sakramentas. Apie tai kalbama ir Lai\u0161ko kolosie\u010diams 2,12. Paulius \u012ftikin\u0117ja kolosie\u010dius, jog jiems nebereikia joki\u0173 papildom\u0173 gelb\u0117toj\u0173. Jie ne vien pri\u0117m\u0117 Krist\u0173, kuriame \u201ek\u016bni\u0161kai gyvena visa dievyst\u0117s pilnatv\u0117\u201c, bet patys tapo \u201epripildyti jame\u201c. Kaip tai \u012fvyko? \u201eSu juo palaidoti krik\u0161te, j\u016bs tik\u0117jimu jame prisik\u0117l\u0117te galybe Dievo, kuris j\u012f prik\u0117l\u0117 i\u0161 numirusi\u0173. Taip pat ir jus, mirusius nusikaltimais\u2026 jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. Jis i\u0161tryn\u0117 mus kaltinant\u012f skolos ra\u0161t\u0105 ir panaikino j\u012f, prismeigdamas prie kry\u017eiaus\u201c (eil. 13\u201314). Paulius nekalba apie ka\u017ekok\u012f kit\u0105 \u012fvyk\u012f \u2013 jis kalba apie krik\u0161t\u0105, kuris yra bendras visiems krik\u0161\u010dionims. Krik\u0161tas yra viena i\u0161 septyni\u0173 Ba\u017eny\u010dios sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173, apie kuri\u0105 apa\u0161talas \u0161iek tiek u\u017esimena Lai\u0161ko efezie\u010diams 4,5: \u201eVienas Vie\u0161pats, vienas tik\u0117jimas, vienas krik\u0161tas\u2026\u201c Krik\u0161tas yra krik\u0161\u010dionio \u017eenklas, bendras visai Dievo tautai, nepaisant jos \u017emoni\u0173 skirtum\u0173. Naujajame Testamente n\u0117ra toki\u0173 J\u0117z\u0173 tikin\u010di\u0173, kurie neb\u016bt\u0173 pakrik\u0161tyti (nors, \u017einoma, kai kurie, pavyzd\u017eiui, atsivert\u0119s nusikalt\u0117lis, to padaryti nebegal\u0117jo). Taip pat niekur neu\u017esimenama apie persikrik\u0161tijusius krik\u0161\u010dionis. Krik\u0161tas yra sakramentin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 \u012fvedimo \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 i\u0161rai\u0161ka.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis<em> baptisma <\/em>nepalaiko nuomon\u0117s, kad vandens krik\u0161tas gelbsti \u017emog\u0173 nepaisant atgailos, tik\u0117jimo, paklusnumo ir atsidavimo Kristui, juolab kad jis nepalaiko dviej\u0173 pakop\u0173 iniciacijos id\u0117jos. Tai paai\u0161kina 1 Pt 3,21. Nor\u0117damas paai\u0161kinti krik\u0161\u010dioni\u0173 krik\u0161t\u0105, Petras pasakoja apie laiv\u0105 tvano metu, kuriuo i\u0161sigelb\u0117jo Nojus su savo \u0161eima: \u201eIr jus dabar gelbsti t\u0173 dalyk\u0173 vaizdinys \u2013 krik\u0161tas\u201c. Ta\u010diau kaip \u017einodamas, jog jo \u017eod\u017eiai bus klaidingai ai\u0161kinami, jis t\u0119sia mint\u012f: \u201eJis [krik\u0161tas] n\u0117ra k\u016bno ne\u0161varos nuplovimas [t.y. prausimasis pats savaime nieko neduoda], bet maldavimas, kad Dievas suteikt\u0173 gryn\u0105 s\u0105\u017ein\u0119 d\u0117l J\u0117zaus Kristaus prisik\u0117limo\u2026\u201c \u017dod\u012f \u201emaldavimas\u201c galima \u012fvairiai paai\u0161kinti. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti suprantama kaip \u201eklausimas\u201c, kuris u\u017eduodamas krik\u0161tijamajam; kaip ir Dievo \u201epra\u0161ymas\u201c suteikti gryn\u0105 s\u0105\u017ein\u0119; tai gali reik\u0161ti netgi \u201eapsisprendim\u0105\u201c tik\u0117ti, kylant\u012f i\u0161 geros s\u0105\u017ein\u0117s. Bet kuriuo atveju omenyje yra \u017emogaus nuo\u0161irdumas. O priminimas Kristaus, s\u0117din\u010dio Dievo de\u0161in\u0117je, nurodo \u012f krik\u0161tijamo \u017emogaus gyvenime atsiradusias j\u0117gas ne vien d\u0117l kandidato apeiginio ap\u0161lakstymo, bet d\u0117l paklusnios jo atgailos ir atsigr\u0119\u017eimo \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173 su tik\u0117jimu. B\u016btent \u0161is krik\u0161tas gelbsti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis \u201ekrik\u0161tyti\u201c Naujajame Testamente<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161i situacija atsiskleid\u017eia nagrin\u0117jant veiksma\u017eod\u012f \u201ekrik\u0161tyti\u201c. Ne taip, kaip daiktavardis <em>baptisma<\/em>, veiksma\u017eodis baptizo buvo vartojamas dar ikikrik\u0161\u010dioni\u0161kais laikais. Jis rei\u0161k\u0117 \u201epanardinti\u201c, o tiesiogine prasme buvo sakoma \u201enuskandinti\u201c laiv\u0105, \u201enugrimzti\u201c \u012f li\u016bn\u0105, perkeltine \u2013 \u201epra\u017e\u016bti\u201c, \u201eb\u016bti u\u017evaldytam\u201c. Galima manyti, jog \u0161i nuskandinimo ir numirimo id\u0117ja buvo perne\u0161ta \u012f Pauliaus Lai\u0161ko romie\u010diams (sk. 6) ir kolosie\u010diams (sk. 2) teologij\u0105, ta\u010diau \u012frodyti to ne\u012fmanoma.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is \u017eodis buvo vartojamas ikikrik\u0161\u010dioni\u0161kame judaizme ir buvo gana svarbus. Krik\u0161tas buvo svarbi per\u0117jimo \u012f judaizm\u0105 apeig\u0173 dalis. Privaloma buvo auka, o \u0161eimos nariams vyrams dar ir apipjaustymas; bet visi prozelitai, vyrai ir moterys, suaugusieji ir vaikai, buvo krik\u0161tijami. Jie apsiplaudavo vandeniu, ir tai buvo laikoma pagoni\u0161k\u0173 ne\u0161varum\u0173 nusiplovimu. Rabinai pakrik\u0161tyt\u0105 prozelit\u0105 laik\u0117 \u201enaujai gimusiu k\u016bdikiu\u201c, kurio teisin\u0117 pad\u0117tis buvo visi\u0161kai kita. Krik\u0161tu jis gal\u0117davo simboli\u0161kai patekti \u012f svarbiausi\u0105 Izraelio i\u0161ganymo istorijos \u012fvyk\u012f \u2013 i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 Egipto vergijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be evangelist\u0173, \u017eod\u012f \u201ekrik\u0161tyti\u201c aptinkame tik vieno Naujojo Testamento autoriaus tekstuose, b\u016btent Pauliaus, o sekdami, kaip jis j\u012f vartoja, galime nema\u017eai i\u0161mokti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0173 pirma krik\u0161to prasm\u0117 kyla i\u0161 gelb\u0117jan\u010dio Dievo veiksmo Kristuje. Lai\u0161ko efezie\u010diams 5,25 para\u0161yta, jog \u201e&#8230;Kristus myl\u0117jo Ba\u017eny\u010di\u0105 ir atidav\u0117 u\u017e j\u0105 save, kad j\u0105 pa\u0161ventint\u0173, nuplaudamas valan\u010diu vandeniu per \u017eod\u012f\u201c. Nors \u017eodis \u201ekrik\u0161tyti\u201c \u010dia nepavartotas, vis tiek ai\u0161ku, apie k\u0105 \u010dia kalbama. Tai nuoroda \u012f kandidato apsiplovim\u0105 vandeniu ir jo atsakym\u0105 i\u0161tariant i\u0161pa\u017einimo \u017eod\u017eius (plg. 1 Kor 12,3), o \u0161ie du priklauso nuo pasiaukojan\u010dios meil\u0117s J\u0117zaus, kuris, kad mus apvalyt\u0173, mir\u0117 ant kry\u017eiaus. V\u0117lgi 1 Kor sk. 1 Paulius u\u017ebaigia vaidus keliant\u012f gin\u010d\u0105 jiems primindamas, jog jie buvo pakrik\u0161tyti vardan Kristaus (t.y. kaip jo nuosavyb\u0117, paveldas), kuris buvo nukry\u017eiuotas vietoj j\u0173 (eil. 12\u201315). Kaip jau supratome, J\u0117zus \u017evelg\u0117 toliau savo pasiaukojan\u010dios mirties, kaip paties auk\u0161\u010diausio krik\u0161to, o Paulius, apm\u0105stydamas kry\u017ei\u0173, pabr\u0117\u017eia \u0161\u012f ry\u0161\u012f. Krik\u0161tas sujungia \u017emog\u0173 su gelb\u0117jan\u010diu Kristaus darbu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M\u016bs\u0173 nestebina ir atradimas, jog Rom 6,3 ir tolesn\u0117se eilut\u0117se, 1 Kor 6,11, krik\u0161tas susietas su nuteisinimu. Daug krik\u0161\u010dioni\u0173 evangelik\u0173 nuteisinim\u0105 tik\u0117jimu laiko krik\u0161to sakramento prie\u0161ybe. Paulius tai laiko to paties rei\u0161kinio i\u0161orine ir vidine pus\u0117mis. Panagrin\u0117kime \u0161iuos tris klausimus. Krik\u0161tas, kaip ir nuteisinimas, yra <em>padarytas mums<\/em>. Joks \u017emogus negali sav\u0119s nuteisinti. Prie\u0161ingai nei \u017eyd\u0173 prozelitas, kuris pats apsiplaudavo, krik\u0161tijamasis visada yra pasyvus. Tai yra tai, k\u0105 j\u016bs padarote vienas kitam, ir tarsi primena mums, jog i\u0161ganymas yra atsirad\u0119s grynai malon\u0117s d\u0117ka ir mes negalime nieko \u012fne\u0161ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antra, krik\u0161tas, kaip ir nuteisinimas, yra <em>kart\u0105 visiems laikams<\/em>. Jis negali b\u016bti kartojamas. Jei negalima pakartotinai nuteisinti, tai ir pakrik\u0161tyti. Abi nuomon\u0117s yra nes\u0105mon\u0117. Krik\u0161tas mums kalba apie Kristaus mirt\u012f kart\u0105 u\u017e visus ant kry\u017eiaus m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117ms atleisti. Nuteisinimas kalba, jog m\u016bs\u0173 s\u0105skaitos tvarkoje ir Paskutiniojo Teismo nuosprendis, kuris mums \u017einomas \u010dia ir dabar, nebegalioja. Abu rei\u0161kiniai yra baigtiniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010dia, krik\u0161tas, pana\u0161iai kaip nuteisinimas, kalba apie <em>\u012fk\u016bnijim\u0105 <\/em>Kristuje. Tai pagrindin\u0117 \u0161ios svarbios fraz\u0117s mintis, kuri\u0105 dar kart\u0105 sutinkame posakyje \u201ekrik\u0161tas Kristuje\u201c \u2013 graiki\u0161kas \u017eodis eis yra visi\u0161kai tikslus. Per labai sud\u0117ting\u0105 atgailos, tik\u0117jimo ir krik\u0161to proces\u0105 \u017emogus patenka \u012f Krist\u0173, ir jis patenka \u012f toki\u0105 situacij\u0105, kad, anot Pauliaus da\u017enai vartojamo krik\u0161\u010dionio apibr\u0117\u017eimo, \u201eyra Kristuje\u201c. Krik\u0161tas kalba apie \u012fk\u016bnijim\u0105 Kristuje. T\u0105 pat\u012f sako ir nuteisinimas. B\u016bt\u0173 didel\u0117 klaida manyti, jog nuteisinimas \u2013 tai \u0161alta \u012fstatymin\u0117 pad\u0117tis, kuri\u0105 mums suteikia Dievas, priskirdamas mums Kristaus nuopelnus m\u016bs\u0173 labui. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 viskas yra kitaip. Kristus buvo ry\u017etingas ir nuveik\u0117 pakankamai daug kent\u0117damas ant kry\u017eiaus ir prisikeldamas i\u0161 numirusi\u0173. D\u0117l to mes galime b\u016bti nuteisinti, gauti teisum\u0105 pie\u0161 Diev\u0105, jei tik esame \u012fk\u016bnyti Kristuje, sujungti su teisiuoju, priimti mylimajame. Tod\u0117l pirmoje Lai\u0161ko romie\u010diams sk. 5 dalyje buvo galima taip ai\u0161kiai pasisakyti apie nuteisinim\u0105: Kristus yra u\u017e mus. Antroji \u0161io skyriaus dalis kalba apie atnaujint\u0105 Adom\u0105 ir m\u016bs\u0173 \u012fk\u016bnijim\u0105 jame, apie m\u016bs\u0173 <em>\u012fk\u016bnijim\u0105 Kristuje<\/em>. \u0160ie abu rei\u0161kiniai tarpusavyje susij\u0119. Nuteisinimo \u012fk\u016bnijimas Kristuje yra logi\u0161ka i\u0161vada ir pagrindimas. Tai akivaizdu paskutiniame Antro lai\u0161ko korintie\u010diams sk. 5 sakinyje, kur Paulius tvirtina, jog Dievas J\u0117z\u0173, kuris nepa\u017eino nuod\u0117m\u0117s, d\u0117l m\u016bs\u0173 pavert\u0117 <em>nuod\u0117me<\/em>, kad mes jame taptume <em>Dievo teisumu<\/em> \u2013 tokius mainus gana sunku \u012fsivaizduoti. Ta\u010diau Paulius, kad nesuteikt\u0173 progos apkaltinti Dievo neteisybe ir \u012fstatym\u0173 nesilaikymu, tuo neapsiriboja. Jis prideda esmin\u012f \u017eod\u012f <em>jame<\/em>. Tik Kristuje tampame teis\u016bs. Dievas, nuteisindamas mane, buvo Kristuje. Taigi a\u0161 esu Kristuje, esu nuteisintas. Nuteisinimas, kaip krik\u0161tas, kalba apie \u012fk\u016bnijim\u0105 Kristuje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu b\u016btinai reik\u0117t\u0173 dar stipriau pabr\u0117\u017eti krik\u0161to, kaip krik\u0161\u010dioni\u0173 iniciacijos sakramento vaidmen\u012f, gal\u0117tume nurodyti \u012f Lai\u0161ko galatams 3 skyriaus pabaig\u0105. Viename po kito sakinyje Paulius sako: Kristus at\u0117jo, \u201ekad mes b\u016btume tik\u0117jimu nuteisinti\u201c; \u201eJ\u016bs visi tik\u0117jimu esate Dievo vaikai Kristuje J\u0117zuje\u201c; \u201eir visi, kurie esate pakrik\u0161tyti Kristuje, apsivilkote Kristumi\u201c (eil. 24, 26 ir 27). Nuteisinimas tik\u0117jimu, tapimas Dievo vaiku ir krik\u0161tas Kristuje yra trys skirtingi vieno rei\u0161kinio \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo prad\u017eios \u2013 apra\u0161ymo b\u016bdai. Pastraipos pabaigoje Paulius, prisimin\u0119s svarb\u0173 nuteisinimo tik\u0117jimu pavyzd\u012f, savo lai\u0161ko skaitytojams primena: \u201eO jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveld\u0117tojai pagal pa\u017ead\u0105\u201c. Kaip Abraomas patik\u0117jo Dievo pa\u017eadu, pakluso jo \u0161aukiamas, buvo nuteisintas tik\u0117jimu, gavo apipjaustymo \u017eenkl\u0105 ir antspaud\u0105, taip ir krik\u0161\u010dionis. Akivaizdu, jog rei\u0161kinys kartojamas tiksliai. Per am\u017ei\u0173 am\u017eius Dievas gelb\u0117jo \u017emones tik vienu b\u016bdu. Jis negelb\u0117jo \u017emoni\u0173 d\u0117l j\u0173 darb\u0173 Senojo Testamento laikais ir tik\u0117jimu Naujojo Testamento dienomis. Jis visada buvo nuoseklus, visais laikais priimantis \u012f savo artim\u0105 bendryst\u0119 \u017emones, kurie nor\u0117t\u0173 mesti savo klystkelius, pasiduot\u0173 jo malonei ir i\u0161oriniu sakramentu \u2013 apipjaustymu senov\u0117je, krik\u0161tu krik\u0161\u010dioni\u0161kame am\u017eiuje, \u012fstot\u0173 \u012f pripa\u017eint\u0105 bendruomen\u0119. Tikrai, nuostabioje savo Lai\u0161ko kolosie\u010diams i\u0161traukoje Paulius padeda abu Senosios ir Naujosios Sandoros sakramentus drauge prie Kristaus kry\u017eiaus, kuris vienintelis padaro juos veiksmingus. \u201eJame j\u016bs taip pat esate apipjaustyti ne rankomis atliktu apipjaustymu\u2026 Su juo palaidoti krik\u0161te\u2026\u201c Visa tai d\u0117ka Kristaus pergal\u0117s ant kry\u017eiaus prie\u0161 blogio j\u0117gas (Kol 2,11\u201315).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Krik\u0161tas \u2013 vienos pakopos iniciacija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi krik\u0161tas, bet ne krik\u0161tas ir einanti po jo konfirmacija ar \u201eDvasios krik\u0161tas\u201c yra krik\u0161\u010dionio skiriamasis \u017eenklas. Krik\u0161tas yra nekartojamas krik\u0161\u010dionio gyvenimo sakramentas, kaip Komunija yra bendryst\u0117s su Kristumi jo Ba\u017eny\u010dioje sakramentas. \u017dinoma, krik\u0161to negalima laikyti vien i\u0161orine apeiga. Biblijoje apstu u\u017esipuolim\u0173 prie\u0161 grynai i\u0161orines apeigas (\u017er. Ps 51,10; Rom 2,28; 1 Kor 10,1\u201311; Mk 7,14 ir t.; Ez 18,31; 26,26; Iz 1,10 ir t.). Krik\u0161tas apr\u0117pia \u012fs\u016bnyst\u0117s, \u012f\u0117jimo \u012f Karalyst\u0119, \u012fk\u016bnijim\u0105 Kristuje, jo Dvasios gavimo ir nuteisinimo id\u0117jas. Vartojamas tai vienas, tai kitas \u017eodis, ta\u010diau visas sud\u0117tingas rei\u0161kinys yra vidujai susietas. Tris kra\u0161tines sujungus, \u017emogus tampa krik\u0161\u010dioniu. Viena, \u017emogi\u0161ka kra\u0161tin\u0117 \u2013 atgaila ir tik\u0117jimas. Kita, dievi\u0161koji \u2013 Dvasios davimas, \u012fvaikinimas Dievo \u0161eimoje, nuod\u0117mi\u0173 atleidimas ir nuteisinimas. Tre\u010dioji kra\u0161tin\u0117 \u2013 ba\u017enytin\u0117. Tai krik\u0161tas tikin\u010di\u0173j\u0173 k\u016bne. Visos \u0161ios trys kra\u0161tin\u0117s yra tarpusavyje susijusios ir b\u016btinos iniciacijos dalys. Jei kas nors paklaust\u0173, kuri j\u0173 svarbiausia, tai i\u0161kelt\u0173 paik\u0105 klausim\u0105, bet many\u010diau, jog atsakymas gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u2013 dievi\u0161koji kra\u0161tin\u0117. Jei paklaust\u0173, kuri nesvarbiausia, tai b\u016bt\u0173 dar paikesnis klausimas, bet, mano nuomone, atsakymas gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u2013 ba\u017enytin\u0117 kra\u0161tin\u0117. Nesvarbu, kokia eil\u0117s tvarka bus i\u0161rikiuotos kra\u0161tin\u0117s (Augustinas jau \u017einojo, jog krik\u0161tas kartais aplenkia atnaujinim\u0105, kartais seka jam \u012fkandin, o kartais, kai \u017emogui tr\u016bksta tik\u0117jimo ir Dievo Dvasios dovanos, viskas lieka kaip buv\u0119), Dievo planuose jos tarpusavyje susijusios, kaip dievi\u0161kuose santuokos planuose susipina mylin\u010di\u0173j\u0173 bendravimas, lytiniai santykiai ir vaikai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">K\u0105 galima pasakyti apie \u201edviej\u0173 pakop\u0173\u201c tekstus?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei tai yra tiesa, k\u0105 pasakysime apie tuos Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 tekstus, kuriuose pasakojama apie dviej\u0173 pakop\u0173 iniciacij\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo, jog yra du tokie tekstai. Pirmasis 8 skyriuje, kur kalbama apie samarie\u010dius, kurie negavo \u0160ventosios Dvasios tuoj po krik\u0161to, antrasis \u2013 19 skyriuje, kur keletas mokini\u0173, buvusi\u0173 Jono Krik\u0161tytojo sek\u0117j\u0173, pasak\u0117, jog abejoja, ar i\u0161 viso yra \u0160ventoji Dvasia, ta\u010diau \u010dia pat j\u0105 gavo, prana\u0161avo ir kalb\u0117jo kalbomis. Galime prisiminti ir Sauliaus Tarsie\u010dio atsivertim\u0105, kai po pasidavimo Kristui pakeliui \u012f Damask\u0105 iki krik\u0161to ir prisipildymo \u0160vent\u0105ja Dvasia pra\u0117jo trys dienos. Ta\u010diau prie\u0161 sureik\u0161mindami \u0161iuos tekstus, turime surasti juos jungian\u010di\u0105 mint\u012f. Pasirodo, jog Lukas nelabai nori d\u0117styti krik\u0161\u010dioni\u0173 iniciacijos teologijos. Tie, kurie band\u0117 ie\u0161koti tvarkingos teologin\u0117s schemos, nusivyl\u0117. Kartais Dvasios gavimas seka krik\u0161t\u0105 (Apd 2,38 ir t.); kartais \u012fvyksta prie\u0161 krik\u0161t\u0105 (Apd 10,44\u201348), o kartais krik\u0161tijamas \u017emogus b\u016bna visi\u0161kai svetimas krik\u0161\u010dionybei, nevengiantis net nuod\u0117m\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lengva pasteb\u0117ti, jog Pauliui kur kas labiau r\u016bp\u0117jo vidin\u0117 Dvasios veikla, suteikianti tikintiesiems tikrum\u0105, atnaujinant\u012f gyvenim\u0105 ir pan. O Lukas stengiasi pateikti pla\u010dius Dvasios at\u0117jimo \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, jos pasirei\u0161kimo prana\u0161yst\u0117mis, kalb\u0117jimo kalbomis ir vadovavimo krik\u0161\u010dioni\u0173 mokymo skelbimui pasaulyje vaizdus. Ai\u0161ku, jog b\u016bt\u0173 klaidinga bandyti teologin\u0117s b\u016btinyb\u0117s doktrin\u0105 pastatyti ant Luko tekst\u0173, kurie buvo sumanyti apra\u0161yti \u012fvairioms pakopoms, kurios jam buvo svarbios pasakojant apie Dievo darb\u0173 s\u0117km\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tur\u0117dami omenyje u\u017euomin\u0105 laikytis atsargiai, imkime tyrin\u0117ti tris tekstus.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Pauliaus atsivertimas?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Trij\u0173 dien\u0173 trukm\u0117 po Pauliaus atsivertimo b\u016bt\u0173 per silpnas dviej\u0173 pakop\u0173 iniciacijos doktrinos pamatas. Kaip mat\u0117me jo paties tekstuose, jis buvo tikras vienos pakopos \u017emogus, kuriam nuteisinim\u0105 ir \u012fvaikinim\u0105 simbolizavo ir \u017eenklino krik\u0161tas ir Dvasios gavimas. Lukui \u0161i\u0173 trij\u0173 dien\u0173 \u012fvykiai taip pat yra vienas \u012fvykis. Taip jis pasakoja Jeruzal\u0117s \u017eydams apie Pauliaus atsivertim\u0105 (Apd 22,6 ir t.), o Ananijo pasirodymas siejamas su tolesne Pauliaus veikla ir krik\u0161tu. Pasakodamas apie tai karaliui Agripai ir kitiems (Apd 26,12 ir t.), jis praleid\u017eia, jog laukti reik\u0117jo tris dienas, Ananijo vaidmen\u012f ir net pat\u012f krik\u0161t\u0105. \u0160iuose trijuose pasakojimuose ir paties Pauliaus lai\u0161k\u0173 nuorodose akcentuojamas vienas ir tas pats \u2013 susitikimo tarp Sauliaus Tarsie\u010dio ir prisik\u0117lusio J\u0117zaus rimtumas ir \u012ftaka v\u0117lesniam jo gyvenimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Keli efezie\u010diai?<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117ra geresn\u0117s prielaidos u\u017e t\u0105, kuri\u0105 suteikia Apd sk. 19 ir leid\u017eia manyti, jog \u0161iuo tekstu sumanyta pasisakyti u\u017e dviej\u0173 pakop\u0173 iniciacij\u0105. Akivaizdu, jog \u010dia apra\u0161omas ypatingas atvejis. Veiksme dalyvauja tik keletas \u017emoni\u0173, \u201ekeli mokiniai\u201c. \u0160iuo \u017eod\u017eiu paprastai vadinami krik\u0161\u010dionys, ir Paulius apsiriko manydamas, jog \u0161ie \u017emon\u0117s krik\u0161\u010dionys. Ta\u010diau jis greitai susigaud\u0117. Jie neparod\u0117 joki\u0173 juose esan\u010dios Dvasios \u017eenkl\u0173. Jis paklaus\u0117 ne taip, kaip dabar da\u017eniausiai ver\u010diama: \u201eAr gavote \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 nuo to laiko, kai \u012ftik\u0117jote?\u201c, bet: \u201eAr, tap\u0119 tikin\u010diaisiais, gavote \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105?\u201c \u2013 remiantis principu, jog \u201etapimas tikin\u010diu\u201c ir \u201egavimas\u201c yra sinchroni\u0161ki rei\u0161kiniai. Gaila, bet dar daug sekmininink\u0173 savo mokymo apie dvi iniciacijos pakopas tekstuose remiasi supaprastintu graiki\u0161ko originalo vertimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tekstas pakankamai ai\u0161kiai atskleid\u017eia, jog \u0161ie mokiniai i\u0161 viso nebuvo krik\u0161\u010dionys. Jie buvo Jono Krik\u0161tytojo sek\u0117jai, jis juos pakrik\u0161tijo (eil. 3) tuomet, kai jie buvo nukak\u0119 daugel\u012f \u0161imt\u0173 kilometr\u0173 \u012f pietry\u010dius nuo Efezo. Akivaizdu, jog jie negird\u0117jo v\u0117lesnio Jono skelbimo apie J\u0117z\u0173, nes Paulius tur\u0117jo prane\u0161ti, jog tas, apie kurio at\u0117jim\u0105 skelb\u0117 Jonas, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo J\u0117zus. Nei jie k\u0105 gird\u0117jo apie J\u0117z\u0173, nei buvo krik\u0161tyti jo vardu, tad ir \u0160ventoji Dvasia jiems buvo visi\u0161kai negird\u0117tas dalykas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Matyt, \u0161ie vyrai i\u0161 viso nebuvo krik\u0161\u010dionys, o j\u0173 iniciacija Kristuje \u012fvyko po Pauliaus pamokslo. Jie buvo pakrik\u0161tyti Vie\u0161paties J\u0117zaus vardu. Dvasi\u0105 jie gavo labai ap\u010diuopiamu b\u016bdu, nes prabilo svetimomis kalbomis ir prana\u0161yst\u0117mis.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Samarie\u010diai atsivert\u0117liai?<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is Apd 8 skyriaus tekstas bus paskutinis. \u017dinoma, bandant j\u012f paai\u0161kinti, reikia pasukti galv\u0105. Pilypas paskelb\u0117 Evangelij\u0105 samarie\u010diams. Atsiliep\u0117 minios. Netyrosios dvasios i\u0161eidavo, buvo i\u0161gydoma daug paraly\u017eiuot\u0173 ir luo\u0161\u0173. Didelis d\u017eiaugsmas pasklido po miest\u0105. Tuo metu prie\u0161 mus pasirodo Simonas burtininkas. Jis gyr\u0117si es\u0105s didis, ta\u010diau pamat\u0119s, kad \u017emon\u0117s juo ma\u017eiau domisi, \u201eSimonas taip pat \u012ftik\u0117jo ir pasikrik\u0161tij\u0119s visur sek\u0117 paskui Pilyp\u0105. Jis buvo apstulbintas, matydamas nepaprastus \u017eenklus ir did\u017eius stebuklus\u201c. Tuo metu Petras su Jonu atvyko i\u0161 Jeruzal\u0117s, kad pamatyt\u0173, kas \u010dia vyksta, \u0117m\u0117 melstis, kad samarie\u010diai gaut\u0173 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, \u201emat ji dar nebuvo n\u0117 vienam j\u0173 nu\u017eengusi, ir jie tebuvo pakrik\u0161tyti Vie\u0161paties J\u0117zaus vardu\u201c. Kod\u0117l?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sekmininink\u0173 ir daugelio katalik\u0173 atsakymai sutampa. Samarie\u010diams reik\u0117jo, kad ant j\u0173 b\u016bt\u0173 u\u017ed\u0117tos apa\u0161tal\u0173 rankos, patvirtinan\u010dios, kaip mano katalikai, visi\u0161k\u0105 j\u0173 pri\u0117mim\u0105 \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, ar, kaip kad mano sekminininkai, pakrik\u0161tyt\u0173 juos \u0160vent\u0105ja Dvasia. Nepaisant tarpusavyje nesutinkan\u010di\u0173 teologij\u0173, kurias \u0161io teksto pagrindu suk\u016br\u0117 katalikai ir sekminininkai, atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, jog Naujajame Testamente n\u0117ra kito teksto, i\u0161skyrus \u0161\u012f, kur rank\u0173 u\u017ed\u0117jimas b\u016bt\u0173 svarbiausias krik\u0161\u010dioni\u0173 iniciacijos veiksmas. Kad b\u016btume visi\u0161kai tikri, rank\u0173 u\u017ed\u0117jimas nedviprasmi\u0161kai pamin\u0117tas Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 19,6 ir Lai\u0161ko hebrajams 6,2 tekstuose. Ta\u010diau per Sekmines ant apa\u0161tal\u0173, kad juos sutvirtint\u0173 ar suteikt\u0173 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, niekas savo rank\u0173 ned\u0117jo. Taip pat ir ant Kornelijaus, etiopo eunucho ir vis\u0173 t\u0173, kurie atsivert\u0117 per Sekmines, nei ant kit\u0173 pamin\u0117t\u0173 atsivertusi\u0173. Jei Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8 skyrius laikomas \u012fteisinan\u010diu sutvirtinim\u0105 ar Dvasios krik\u0161t\u0105 u\u017ed\u0117jus rankas kaip antr\u0105j\u0105 esmin\u0119 krik\u0161\u010dionio raidos pakop\u0105, tuomet pagal Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 b\u016bt\u0173 tiktai keli krik\u0161\u010dionys. Taigi \u0161is \u012fvykis Samarijoje yra ypatingas, b\u016btent tod\u0117l, kad jis ne\u012fprastas, Lukas j\u012f ir u\u017era\u0161\u0117. \u0160iuo pasakojimu jis nori mums kai k\u0105 pasakyti, deja, jis tai daro nepakankamai ai\u0161kiai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kod\u0117l \u0161ioje vienintel\u0117je situacijoje Dievas nedav\u0117 \u0160ventosios Dvasios i\u0161 karto? Tikiu, jog atsakymas ie\u0161kotinas \u0161imtame\u010diuose \u017eyd\u0173 ir samarie\u010di\u0173 nesutarimuose. Kaip pasteb\u0117jo Jonas, \u201e\u017eydai nebendrauja su samarie\u010diais\u201c, o galb\u016bt negeria i\u0161 ind\u0173, kuriuos vartoja samarie\u010diai (Jn 4,9). Jei \u0160ventoji Dvasia b\u016bt\u0173 suteikta i\u0161 karto po tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo ir krik\u0161to, \u0161is ilgaam\u017eis skilimas t\u0119st\u0173si toliau, atsirast\u0173 dvi tarpusavyje nebendraujan\u010dios Ba\u017eny\u010dios. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 15 skyriuje akivaizd\u017eiai parodyta, kaip r\u016bpestingai ankstyvieji krik\u0161\u010dionys i\u0161veng\u0117 skilimo tarp \u017eyd\u0173 ir atsivertusi\u0173 pagoni\u0173. Matyt, ir Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8 skyriuje nor\u0117ta parodyti, kaip pana\u0161aus pra\u017e\u016btingo skilimo buvo i\u0161vengta Samarijoje. Dievas nedav\u0117 samarie\u010diams \u0160ventosios Dvasios i\u0161 karto, kol neatvyko pasiuntiniai i\u0161 Jeruzal\u0117s ir neparod\u0117 savo vienyb\u0117s su atsivertusiais u\u017e juos melsdamiesi ir u\u017ed\u0117dami ant j\u0173 savo rankas. Tuomet jie gavo \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Tai nebuvo valdymas i\u0161 Jeruzal\u0117s ar Jeruzal\u0117s Ba\u017eny\u010dios pl\u0117tra, bet dievi\u0161kas skilimo Ba\u017eny\u010dios k\u016bdikyst\u0117je sustabdymas, skilimo, kuris buvo beprasiskverbi\u0105s tarp krik\u0161\u010dioni\u0173, kai atsivertusieji abiejose \u201esamarie\u010di\u0173 u\u017edangos\u201c pus\u0117se bendravo su Kristumi nebendraudami tarpusavyje. Tai b\u016bt\u0173 buv\u0119s vieno krik\u0161to ir viso, kas su juo susij\u0119, paneigimas. Manau, jog b\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Dievas tur\u0117jo \u0161\u012f \u012fvyk\u012f nukelti v\u0117lesniam laikui. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8 skyriuje ai\u0161kiai para\u0161yta apie ne\u012fprast\u0105 krik\u0161t\u0105, kuris nesuteik\u0117 \u0160ventosios Dvasios. \u0160is skyrius ir visas Naujasis Testamentas labai ai\u0161kiai nurodo, jog \u0161ie abu rei\u0161kiniai tarpusavyje susij\u0119.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Naujojo Testamento mokymas apie \u0160ventosios Dvasios krik\u0161t\u0105<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Keista, bet Naujajame Testamente yra vos kelios nuorodos \u012f krik\u0161t\u0105 \u0160ventojoje Dvasioje, \u0160vent\u0105ja Dvasia arba \u0160ventosios Dvasios krik\u0161t\u0105. J\u0173 yra septynios. Prie\u0161 prad\u0117dami tyrin\u0117jimus, manau, tur\u0117tume i\u0161siai\u0161kinti mano tik k\u0105 pavartot\u0105 fraz\u0119, kur daiktavardis \u201eDvasia\u201c yra \u012fnagininko, vietininko ar kilmininko linksnio. Angli\u0161kai tai i\u0161rei\u0161kiama \u017eod\u017eiais \u201ein\u201c arba \u201eby\u201c. Graik\u0173 kalboje vartojamas prielinksnis <em>en<\/em> ir atitinka angl\u0173 \u201ein\u201c, kuris, pa\u017eymint veikl\u0105, \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ver\u010diamas galininku (\u012f k\u0105?), \u012fnagininku (kuo?) arba, kaip angl\u0173 \u201eby\u201c, skirtas veik\u0117jo kilmininkui reik\u0161ti (ko?). Ne\u012fmanoma visi\u0161kai ai\u0161kiai pasakyti, ar krik\u0161tas \u0160ventojoje Dvasioje rei\u0161kia, kad esame panardinami, ar esame kuo ar kieno krik\u0161tijami, kad b\u016btume susieti su Kristaus turtais ir likimu. Tyrin\u0117jant, kaip pamatysime, linkstama prie antrojo paai\u0161kinimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip min\u0117jau, Naujajame Testamente yra septyni tekstai, kur pavartotas \u0161is pasakymas. \u0160e\u0161i i\u0161 j\u0173 nurodo \u012f krik\u0161t\u0105, kur\u012f, kaip Jonas Krik\u0161tytojas pa\u017ead\u0117jo, padarys tas, kuris ateis. Prie\u0161ingai nei jo krik\u0161tas vandeniu, J\u0117zus krik\u0161tys Dvasia. Tokia yra ai\u0161ki Mk 1,8 ir atitinkam\u0173 viet\u0173 Lk 3,16, Mt 3,11 ir Jn 1,33 mintis: \u201eAnt ko pamatysi nusileid\u017eian\u010di\u0105 ir pasiliekan\u010di\u0105 Dvasi\u0105, tas ir bus, kuris krik\u0161tys \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c. T\u0105 pat\u012f sako ir Apd 1,5. J\u0117zus jiems primena Jono pasakytus \u017eod\u017eius: \u201e&#8230;mat Jonas krik\u0161tijo vandeniu, o j\u016bs po keli\u0173 dien\u0173 b\u016bsite pakrik\u0161tyti \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c. J\u0117zaus pa\u017eadas i\u0161sipild\u0117 keletui dien\u0173 pra\u0117jus, kai Dvasia, kuri nusileido ir pasiliko ant J\u0117zaus, nusileido ir pasiliko ant j\u0173, pripild\u0117 juos taip, jog jie prabilo kitomis kalbomis. \u0160e\u0161toji nuoroda aptinkama Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 11,16. \u010cia Petras savo kritikams Jeruzal\u0117je ai\u0161kina, kas \u012fvyko Kornelijaus namuose: \u201eKai a\u0161 prad\u0117jau kalb\u0117ti, \u0160ventoji Dvasia nu\u017eeng\u0117 ant j\u0173 [t.y. Kornelijaus ir jo nami\u0161ki\u0173], kaip prad\u017eioje yra atsitik\u0119 ir mums. Tada priminiau Vie\u0161paties \u017eod\u017eius, kaip jis yra sak\u0119s: \u2018Jonas krik\u0161tijo vandeniu, o j\u016bs b\u016bsite pakrik\u0161tyti \u0160vent\u0105ja Dvasia\u2019. Tad jeigu Dievas suteik\u0117 jiems toki\u0105 pat dovan\u0105, kaip ir mums, \u012ftik\u0117jusiems Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173, tai kas gi a\u0161 toks, kad m\u0117gin\u010diau trukdyti Dievui?!\u201c Petras nurodo \u012f \u012fvyk\u012f, kuris nema\u017eiau svarbus krik\u0161\u010dionyb\u0117s pl\u0117trai nei pirm\u0173j\u0173 Samarijos tikin\u010di\u0173j\u0173 atsivertimas. Pasi\u017eym\u0117j\u0119s Dievo baime ir pamaldumu, pagonis Kornelijus tapo Dievo \u0161eimos nariu. Kaip Dievas u\u017elaik\u0117 savo Dvasi\u0105 nuo nusileidimo ant samarie\u010di\u0173, kol krik\u0161\u010dionys \u017eydai nepanor\u0117s panaikinti tarpusavio prie\u0161i\u0161kumo ir sudaryti vien\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, taip dabar Dievas teikia Kornelijui ir jo \u0161eimai savo Dvasi\u0105 anks\u010diau, nei Petras gali k\u0105 nors pasakyti apie atgail\u0105 ir tik\u0117jim\u0105, tarsi nor\u0117damas nuvalyti nuo Petro bet kokius i\u0161didumo ir prana\u0161umo liku\u010dius ir pamokyti neniekinti pagoni\u0173, nevadinti j\u0173 prastais ir suteptais. Tai vienas svarbiausi\u0173 Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 tekst\u0173, kuriame ra\u0161oma, kaip Dievo Dvasia \u012fveikia \u017emoni\u0173 pastatytas u\u017etvaras. Kaip tik tod\u0117l \u0161i istorija kartojama tris kartus. Kaip tik tod\u0117l Petras \u0161\u012f \u012fvyk\u012f laiko pagoni\u0173 \u201eSekmin\u0117mis\u201c. J\u0117zus krik\u0161tijo, kaip Jono buvo \u017ead\u0117ta, Dvasia, ir ne vien \u017eydus ir samarie\u010dius, bet ir pagonis. \u201eJiems\u201c skirta ta pati dovana kaip ir \u201emums\u201c. N\u0117ra skirtumo tarp t\u0173, kurie atsivert\u0117 (11,18), \u012ftik\u0117jo Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173 (11, 17) ir gavo \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, pakrik\u0161tijusi\u0105 juos bendryste su Kristumi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iose \u0161e\u0161iose nuorodose i\u0161kyla vienareik\u0161mis vaizdas. Jonas krik\u0161tija vandeniu, \u017eenklinan\u010diu atgail\u0105. J\u0117zus krik\u0161tys \u0160vent\u0105ja Dvasia, kad apdovanot\u0173 \u017emones Naujosios Sandoros palaiminimu. Tai tapo \u012fmanoma Sekmini\u0173 dien\u0105, kai mokiniai, kurie jau buvo krik\u0161tyti Jono krik\u0161tu, tapo pakrik\u0161tyti \u0160vent\u0105ja Dvasia. Tai buvo \u0160ventoji Dvasia, kuri krik\u0161tijo \u017eydus, kurie ilgai ir labai artimai bendravo su \u012fsik\u016bnijusiu Kristumi. Tai buvo ta pati \u0160ventoji Dvasia, kuri, didelei Petro nuostabai, pakrik\u0161tijo Kornelij\u0173. Abu kartus \u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas \u0161ventina \u017emones Naujosios Sandoros palaiminimams. Lygiai taip pat mokoma septintoje ir paskutin\u0117je nuorodoje \u012f \u0160ventosios Dvasios krik\u0161t\u0105 Pirmame lai\u0161ke korintie\u010diams, 12,13: \u201eMes visi buvome pakrik\u0161tyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vien\u0105 k\u016bn\u0105, visi \u2013 \u017eydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia\u201c. Vargu ar Paulius gal\u0117jo apie tai pasakyti ai\u0161kiau. Dauguma jo skaitytoj\u0173 Korinte did\u017eiavosi gydymo dovanomis, kalbomis, prana\u0161yst\u0117mis, tik\u0117jimu ir taip toliau, niekindami kitus ir atskirdami juos nuo sav\u0119s. Jie tur\u0117jo m\u0117gti reik\u0161ti pretenzijas, jog gydyti, kalb\u0117ti kalbomis gali tik tie, kurie krik\u0161tyti \u0160ventosios Dvasios, \u0160vent\u0105ja Dvasia ar \u0160ventojoje Dvasioje. Ta\u010diau Paulius atmeta \u0161ias pretenzijas net nei\u0161klaus\u0119s j\u0173. Yra tik viena Dvasia, kuria \u017emogus gali i\u0161tarti krik\u0161to i\u0161pa\u017einim\u0105, \u2013 \u201eJ\u0117zus yra Vie\u0161pats\u201c (12,3). Tai viena Dvasia, kuri krik\u0161tija tikin\u010diuosius vienam Kristaus k\u016bnui \u2013 nesvarbu, kokie b\u016bt\u0173 j\u0173 tarpusavio skirtumai. Vienas krik\u0161tas viena Dvasia yra toks pat esminis vienijantis faktorius, kaip vienas T\u0117vas, pana\u0161iai \u012fkvepiantis savo vaikus, ir vienas Vie\u0161pats J\u0117zus, kuriam jie visi tarnauja (12,4 ir t.). Visi korintie\u010diai buvo pakrik\u0161tyti viena Dvasia vienam Kristaus k\u016bnui. Svarstydami pasteb\u0117kime, jog Paulius nemano Dvasios esant ta, kuri nardina juos \u012f Krist\u0173, bet lydi kaip \u0161alto vandens gurk\u0161nis ar dr\u0117kinimo sistema sausros metu: \u201evisi buvome pagirdyti viena Dvasia\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is akivaizdumas atskleid\u017eia du doktrinai svarbius faktus. Pirma. Niekur nepasakyta, jog po Sekmini\u0173 krik\u0161\u010dionis krik\u0161tys Dvasia. Sekmin\u0117s buvo pirm\u0173j\u0173 mokini\u0173 patepimas, \u201ekristinimas\u201c. Su jais buvo J\u0117zus. Dabar jie jau tur\u0117jo savyje J\u0117zaus Dvasi\u0105. Tos Dvasios dovanos, kuri buvo \u012fteikta t\u0105 pirm\u0105j\u012f Sekmini\u0173 sekmadien\u012f, v\u0117liau niekas neatsi\u0117m\u0117. Dvasia prieinama visiems, kurie atgailauja, tiki ir krik\u0161tijasi Kristumi. Tai gird\u0117jo atsivertusieji Sekmini\u0173 dien\u0105. Petras jiems pa\u017ead\u0117jo: \u201eAtsiverskite, ir kiekvienas tepasikrik\u0161tija vardan J\u0117zaus Kristaus, kad b\u016bt\u0173 atleistos jums nuod\u0117m\u0117s; tada gausite \u0160ventosios Dvasios dovan\u0105\u201c (Apd 2, 38). Jie atsivert\u0117 ir pamat\u0117, jog tai, k\u0105 jis sako, yra tiesa. Du skirtingi Naujosios Sandoros palaiminimai tapo j\u0173 i\u0161 karto. Tuo \u012fsitikino Kornelijus, taip pat korintie\u010diai ir visi v\u0117lesni\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 krik\u0161\u010dionys. I\u0161 ties\u0173, \u201ekas neturi Kristaus Dvasios, tas n\u0117ra jo\u201c (Rom 8,9). Taigi krik\u0161tas \u0160vent\u0105ja Dvasia n\u0117ra kai kuri\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 patyrimas per antr\u0105j\u0105 pakop\u0105, bet kiekvieno krik\u0161\u010dionio iniciacija, jo \u012fvedimas tarp tikin\u010di\u0173j\u0173. Be \u0161ito krik\u0161to mes i\u0161 viso neb\u016btume krik\u0161\u010dionys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar vienas svarbus dalykas. Krik\u0161\u010dionims niekur nenurodyta melstis ir laukti \u0160ventosios Dvasios krik\u0161to. Ai\u0161ku, kod\u0117l, \u2013 juk jie jau buvo pakrik\u0161tyti Dvasia. Pirmiesiems mokiniams i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo liepta laukti Dvasios at\u0117jimo, bet tai buvo prie\u0161 Sekmines, prie\u0161 ypating\u0105 J\u0117zaus Dvasios patyrim\u0105, kai ji apsigyveno tikin\u010di\u0173j\u0173 viduje ir buvo parodyta \u017emon\u0117ms. Po Sekmini\u0173 jau nebereikia \u0160ventosios Dvasios krik\u0161to \u201elaukimo pamald\u0173\u201c. Tai yra m\u016bs\u0173 i\u0161eities ta\u0161kas, ne tikslas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klaidinga kalbotyra: autenti\u0161ka patirtis<\/strong><\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201eKrik\u0161to \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c patyrimas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei tai tiesa, k\u0105 Naujasis Testamentas moko apie krik\u0161t\u0105 \u0160vent\u0105ja Dvasia, kod\u0117l tiek daug uoli\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161\u012f termin\u0105 vartoja visi\u0161kai kita prasme? Kod\u0117l \u0161is krik\u0161tas suteikia kitok\u012f patyrim\u0105? Ar b\u016btent \u017eodyje \u201epatyrimas\u201c gl\u016bdi atsakymas? Dievo Dvasi\u0105 jie pajuto kaip kai k\u0105 ypatinga; kas i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, kaip Jok\u016bbo gyvenim\u0105 pakeit\u0117 imtyn\u0117s prie Jaboko brastos (Pr 32,23). Krik\u0161t\u0105 jie susieja su patyrimu.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">\u201eKrik\u0161to \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c apra\u0161ymas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujasis Testamentas krik\u0161t\u0105 ir Dvasi\u0105 sieja kitaip. Kaip pasteb\u0117jome, \u201ekrik\u0161tas \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c visada yra iniciacijos \u012fvykis. Dievo Dvasia atveda \u017emog\u0173 \u012f Dievo \u0161eim\u0105, tad kalba apie Dvasi\u0105, kuri krik\u0161tija \u017emones jau turin\u010dius Dvasi\u0105, visk\u0105 smarkiai supainioja. Tai painiava, kuri palieka blogus padarinius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirma: pradedama neigti ar klastoti tai, kas Naujajame Testamente pasakyta apie Dvasi\u0105 ir krik\u0161t\u0105. Kaip pavyzd\u012f imkime Denniso Bennetto knyg\u0105 <em>The Holy Spirit and You<\/em>. Pa\u0117m\u0119s Lai\u0161ko efezie\u010diams citat\u0105 apie \u201evien\u0105 krik\u0161t\u0105\u201c (4,5) jis t\u0119sia: \u201eakivaizdu, jog Naujajame Testamente \u0161is \u2018vienas krik\u0161tas\u2019 i\u0161skaidomas \u012f tris. Pirmame lai\u0161ke korintie\u010diams, 12,13, Paulius sako: \u2018Mes visi buvome pakrik\u0161tyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vien\u0105 k\u016bn\u0105\u2026 ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia\u2019. Tai nurodo \u012f Kristaus dvasin\u012f krik\u0161t\u0105, kuris \u012fvyksta po to, kai J\u0117zus b\u016bna priimtas kaip I\u0161ganytojas. Po jo \u0117jo \u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas, kai jau apsigyvenusi \u0160ventoji Dvasia i\u0161silieja, kad per tikin\u010dio gyvenim\u0105 pasaulis pamatyt\u0173 J\u0117z\u0173. Prie\u0161 arba po \u0160ventosios Dvasios krik\u0161to \u0117jo i\u0161orinis vandens krik\u0161to \u017eenklas\u201c. K\u0105, nematote virv\u0117s, kuria jis smaugia save? Ne vienas krik\u0161tas, bet trys. Tam, kad krik\u0161t\u0105 i\u0161skaidyt\u0173, jis nei\u0161siver\u010dia be paai\u0161kinim\u0173: \u201eKristaus dvasinis krik\u0161tas\u201c, \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c ir \u201ei\u0161orinis vandens krik\u0161to \u017eenklas\u201c. Kaip jau mat\u0117me, Dievas \u0161iuos tris sujung\u0117, nors laikas, kada jie patiriami, gali nesutapti. Viena vertus, vandens krik\u0161tas yra sakramentinis atgailos ir tik\u0117jimo \u017eenklas, o kita vertus, Dvasios dovana. \u0160is rei\u0161kinys yra vientisas. Jei posakiu \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c nurodome \u012f antr\u0105j\u012f krik\u0161\u010dionio patyrim\u0105, niekiname Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kart\u0105 pavartoj\u0119 t\u0105 posak\u012f \u0161ia prasme, v\u0117liau tur\u0117site daug teologini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173. Mat Rom 8,9 ai\u0161kiai pasakyta, jog kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi Dvasi\u0105. Kaip \u010dia \u012fvyko, kad jie jau yra gav\u0119 Dvasi\u0105, bet dar n\u0117ra pakrik\u0161tyti \u0160vent\u0105ja Dvasia? Visa tai labai prie\u0161taringa ir sujaukta. Toliau Dennisas Bennettas ra\u0161o: \u201eKadangi pri\u0117m\u0117te J\u0117z\u0173, j\u016bs gavote ir \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, ir niekas negali jums jos \u2018duoti\u2019\u201c; \u201eJ\u0117zus gyvena jumyse ir yra pasireng\u0119s krik\u0161tyti jus \u0160vent\u0105ja Dvasia, kai tik j\u016bs b\u016bsite tam pasireng\u0119\u201c (p. 56). Ai\u0161ku, k\u0105 jis nori pasakyti. \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tu\u201c jis vadina tok\u012f Dievo patyrim\u0105, kai pasirei\u0161kia kalb\u0117jimas kalbomis. \u201e\u0160ventojo Ra\u0161to pavyzd\u017eiais \u012frod\u0117me, jog kalb\u0117jimas kalbomis i\u0161 ties\u0173 yra bendras \u0160ventosios Dvasios krik\u0161to vardiklis\u201c (p. 57). Kitaip sakant, Bennettas, kurio jokiu b\u016bdu negalima apkaltinti naujojo sekmininink\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eio linijos grie\u017etu laikymusi, mano, kad kalb\u0117jimas kalbomis yra esmin\u0117 Dvasios krik\u0161to dalis. Keista sutikti \u0161ias mintis tarp 8-ojo de\u0161imtme\u010dio nuosaiki\u0173j\u0173 charizminink\u0173. Maniau, kad \u0161itoks atskyrimas nugrimzdo praeityje. B\u016btent apie tai galvojo Korinto charizmininkai. B\u016btent tam teko skirti tris Pirmo lai\u0161ko korintie\u010diams (12\u201314) skyrius, kur akcentuojama viena Dvasia, esanti Kristaus k\u016bne, kuria krik\u0161tijami visi krik\u0161\u010dionys ir kuri pasirei\u0161kia \u012fvairiais pavidalais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010dias skaud\u017eiausias padarinys, atsirandantis po \u0161io a\u0161traus poj\u016b\u010dio susitikus Diev\u0105, da\u017enai pa\u017eenklintas geb\u0117jimu kalb\u0117ti kalbomis, kaip \u201ekrik\u0161tu \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c, yra skirstymas. Naujajame Testamente ai\u0161kiai pasakyta, jog turintis Dievo Dvasi\u0105 \u017emogus smarkiai skiriasi nuo jos neturin\u010dio. \u017dmogus yra \u201edvasi\u0161kas\u201c arba \u201ek\u016bni\u0161kas\u201c. Ta\u010diau charizmininkai \u0161\u012f grie\u017et\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 dualizm\u0105, \u0161\u012f \u201earba\/arba\u201c, nor\u0117t\u0173 matyti priklausant\u012f a\u0161triam poj\u016b\u010diui, kuriam jie priklijuoja lipduk\u0105 \u201ekrik\u0161tas \u0160vent\u0105ja Dvasia\u201c. Tie, kurie krik\u0161tyti \u2013 \u201eviduje\u201c, o tie, kurie nekrik\u0161tyti \u2013 \u201elauke\u201c. B\u016btent \u010dia prasideda skirstymas, kur\u012f Ba\u017eny\u010diose labai da\u017enai sukelia charizminink\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eiai. \u017dinoma, yra kur kas daugiau \u012fvairi\u0173 \u0161io skirstymo prie\u017eas\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, daugelio eilini\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173 nedvasingumas ir j\u0173 nenoras atsiverti Dievui ir tik\u0117jimo bendrams, kai kuri\u0173 naujojo sekmininink\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eio nari\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f kitus i\u0161 auk\u0161to ir t.t. Ta\u010diau kur kas daugiau nerimo kelia posakio \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c vartojimas. Krik\u0161tas rei\u0161kia prad\u017ei\u0105; tai jis yra krik\u0161\u010dioni\u0173 iniciacijos ritualas ir nurodo patyrus krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 iniciacij\u0105. Ta\u010diau kai tikintiems krik\u0161\u010dionims sakoma, jog jiems reikia Dvasios krik\u0161to, tuo norima pasakyti, kad jie jo dar negavo ir kad jie n\u0117 trupu\u010dio nepasikeit\u0117. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, jie jau pasikeit\u0117. Jie priklauso Kristui, yra nuteisinti, \u012fvaikinti Dievo \u0161eimoje, gavo maloning\u0105 jo Dvasi\u0105. Nes\u0105moningas krik\u0161\u010dioni\u0173 skirstymo i\u0161 auk\u0161to \u012f tuos, kurie krik\u0161tyti \u0160vent\u0105ja Dvasia, ir tuos, kurie ne, poveikis suma\u017e\u0117t\u0173, jei charizmininkai mest\u0173 prie\u0161ing\u0105 Ra\u0161tui termino \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c vartosen\u0105 ir nustot\u0173 j\u012f vadinti antruoju patyrimu t\u0173, kurie jau yra krik\u0161\u010dionys. Tokia vartojimo prasm\u0117 yra visi\u0161kai prie\u0161inga Naujajam Testamentui, galutinai sujaukianti ir smarkiai suskaldanti Dvasios \u017emoni\u0173 bendruomenes. \u0160ventoji Dvasia at\u0117jo sujungti, ne i\u0161skirti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Keli\u0173 galvot\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 i\u0161 katalik\u0173 charizminio s\u0105j\u016bd\u017eio garbei tenka pasakyti, jog nor\u0117dami pasakoti apie savo atsinaujinim\u0105, jie visa tai perprato ir i\u0161veng\u0117 nekriti\u0161ko sekmininink\u0173 \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161to\u201c apra\u0161ymo per\u0117mimo. T\u0117vas Killianas McDonnellas OFM, d\u0117stydamas katalik\u0173 charizminio s\u0105j\u016bd\u017eio teologinius pagrindus, savo knygos <em>Did You Receive the Spirit?<\/em> 5 skyriuje u\u017ekabino nerv\u0105, kurio sukelto skausmo jo kolega katalikas Simonas Tugwellas negal\u0117jo i\u0161k\u0119sti. Visus Dvasios patyrimus jis deda \u012f vien\u0105 krik\u0161t\u0105: \u201eCharizminio atsinaujinimo s\u0105j\u016bd\u017eio teologija remiasi iniciacijos apeigomis ir ragina atnaujinti krik\u0161to suvokim\u0105 pla\u010di\u0105ja prasme\u201c, t.y. \u201ekad pa\u017eintume Dievo mums suteiktas dovanas\u201c (1 Kor 2,12). Sumai\u0161t\u012f kelianti atnaujinimo savyb\u0117 yra fraz\u0117s \u2018\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u2019 vartosena. D\u0117l istorini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 daug atsinaujinimo s\u0105j\u016bd\u017eio katalik\u0173 pri\u0117m\u0117 \u0161i\u0105 sekmininink\u0173 sluoksniuose seniai \u012fsigal\u0117jusi\u0105 fraz\u0119, kuria nusakomi j\u0173 sielas atnaujinusios Dvasios ir jos galios i\u0161gyvenimai. Ta\u010diau \u0161ios fraz\u0117s vartosena mums kelia problem\u0173. Atrodo, kad ja norima pasakyti, jog tik tie, kurie patyr\u0117 tam tikrus Dvasios i\u0161gyvenimus, yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 krik\u0161tyti Dvasia. Ta\u010diau taip n\u0117ra, juolab kad kiekviena vertinga ir vaisinga krik\u0161\u010dioni\u0161ka iniciacija suteikia \u2018\u0160ventosios Dvasios dovan\u0105\u2019 (Apd 2,38), o posakis \u2018krik\u0161tyti \u0160vent\u0105ja Dvasia\u2019 yra tiesiog kita pasakymo \u2018gauti \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105\u2019 formuluot\u0117. Tod\u0117l daugelis, kad nusakyt\u0173, kas vyksta charizminiame atsinaujinime, mielai vartoja kitus terminus. Tarp daugelio si\u016blom\u0173 yra \u0161ie: \u2018Dvasios i\u0161laisvinimas\u2019, \u2018sakramentin\u0117s iniciacijos atnaujinimas\u2019, \u2018potencialiai gaut\u0173 dovan\u0173 sureik\u0161minimas\u2019 ir \u2018krik\u0161to pasirodymas, kai krik\u0161te pasl\u0117pta malon\u0117 i\u0161gyvenama s\u0105moningai\u2019. Visa tai apibr\u0117\u017eimai rei\u0161kinio, jog asmuo suvokia gautos per krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 iniciacij\u0105 \u0160ventosios Dvasios j\u0117g\u0105\u201c. Toliau jis sako, jog \u0161is s\u0105moningas i\u0161gyvenimas gali pl\u0117totis palaipsniui arba per krizes. Jei kiekvienas atsinaujinimo s\u0105j\u016bd\u017eio dalyvis kalb\u0117t\u0173 taip atsargiai, kaip \u0161is katalik\u0173 teologas, b\u016bt\u0173 i\u0161vengta daug painiavos ir \u0161irdg\u0117los.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">U\u017e neatidaus nusakymo slypinti tikrov\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita vertus, jei nauj\u0173j\u0173 sekmininink\u0173 kalba, kuria jie nusako savo i\u0161gyvenimus, n\u0117ra linkinti gero, toks pat likimas neb\u016btinai tur\u0117t\u0173 i\u0161tikti ir pa\u010dius i\u0161gyvenimus. Gaila, bet daug krik\u0161\u010dioni\u0173 nepasitik\u0117dami, bijodami ar niekindami \u0161\u012f s\u0105j\u016bd\u012f at\u0117m\u0117 i\u0161 sav\u0119s palaiminim\u0105. Jie pasitenkino \u017eemo lygio dvasingumu. Jie nesileido, kad Dievas per maldas, \u0161lovinimus ir asmeninius santykius i\u0161laisvint\u0173 juos i\u0161 \u0161imtame\u010di\u0173 slopinim\u0173. Jie nesitik\u0117jo pamatysi\u0105 Diev\u0105 veikiant\u012f atsivertimuose, kei\u010diant\u012f nesukalbamus \u017emones, gydant\u012f ir tikslingai vadovaujant\u012f. Jie pamir\u0161o, kad Dvasios pasirei\u0161kimai Naujajame Testamente konkre\u010diai buvo labai nepatog\u016bs. Daug Ba\u017eny\u010diose su sekminininkais susijusi\u0173 skilim\u0173 \u012fvyko ne d\u0117l sekmininink\u0173 kalt\u0117s, bet d\u0117l siauros, bailios ir nedvasingos krik\u0161\u010dionyb\u0117s, kurios drungnuose vandenyse daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 b\u016bt\u0173 mielai pasilik\u0119, bijodami leistis \u012f gil\u0173 susitikimo su Dievu i\u0161gyvenim\u0105. Laikais, kai Dievo Dvasia aria pl\u0117\u0161inius ir visame pasaulyje ne\u017ei\u016br\u0117dama denominacij\u0173 griauna \u017emoni\u0173 pastatytas tvoras, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 ironi\u0161ka, jei atsisakydami nusileisti \u012f klaidinan\u010dios kalbos lyg\u012f, kur sekminininkai \u012fprat\u0119 i\u0161reik\u0161ti savo Dievo artyb\u0117s i\u0161gyvenimus, prarastume tai, k\u0105 jis turi mums. Norintys i\u0161laikyti Naujajame Testamente Dvasios krik\u0161to ir vandens krik\u0161to, nuteisinimo, \u012fvaikinimo ry\u0161\u012f \u2013 i\u0161 ties\u0173 tapim\u0105 krik\u0161\u010dioniu \u2013 negarantuoja, jog tai, k\u0105 jie i\u0161d\u0117sto, yra tikroji Naujojo Testamento krik\u0161to samprata; pan\u0117rimas \u012f Dvasios vanden\u0173 bangas, j\u0173 u\u017eliejimas, i\u0161 to atsirandantis toks ver\u017elumas, jog aplinkiniai juokiasi i\u0161 m\u016bs\u0173 kaip girt\u0173. Ar beturime \u0161i\u0105 j\u0117g\u0105 savo maldose, \u0161i\u0105 i\u0161tverm\u0119 pagundose, augant\u012f pana\u0161\u0117jim\u0105 su Kristumi, kuriuo pasi\u017eym\u0117jo Naujojo Testamento laik\u0173 Kristaus bendruomen\u0117s, kuri\u0173 sienos su i\u0161ore buvo vienas krik\u0161tas?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai XVI am\u017eiuje \u0161i \u012ftampa tarp tradicijos ir i\u0161gyvenimo, tarp ba\u017enytin\u0117s krik\u0161\u010dionyb\u0117s ir atnaujinto gyvenimo Kristuje buvo jau\u010diama ypatingai a\u0161triai, ba\u017enytinio gyvenimo reformatoriai nesak\u0117 \u201eatsisakykime ba\u017enytini\u0173 strukt\u016br\u0173, atsisakykime vandens krik\u0161to, kadangi ne jis i\u0161 esm\u0117s atnaujina gyvenim\u0105. Jei kas svarbu, tai nuteisinimas\u201c. I\u0161 ties\u0173 jie kalb\u0117jo apie savo krik\u0161to \u201epagerinim\u0105\u201c, tur\u0117dami omenyje, jog turi tikrov\u0119 ir \u017eenkl\u0105 podraug. Jei jie gyvent\u0173 m\u016bs\u0173 dienomis, manau, pasirodyt\u0173 per daug moksli\u0161ki, kad pasakym\u0105 \u201e\u0160ventosios Dvasios krik\u0161tas\u201c vartot\u0173 ta prasme, kaip j\u012f supranta daugelis sekmininink\u0173; jie palikt\u0173 toki\u0105 \u017eod\u017eio reik\u0161m\u0119, kokia yra Biblijoje, kaip dievi\u0161k\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kos iniciacijos element\u0105. Ta\u010diau akcentuodami gil\u0173 susitikimo su Dievu i\u0161gyvenim\u0105, jie panor\u0117t\u0173 eiti su sekminininkais iki galo. Jie pasakyt\u0173, kad turime \u201etaisyti\u201c savo krik\u0161t\u0105 ir \u012fsitikinti, jog mus krik\u0161tijant, esame ne simboli\u0161kai nardinami \u012f Dvasi\u0105, bet savo gyvenime. Tam, kad visi\u0161kai pasiduotume Vie\u0161pa\u010diui, kuris yra Dvasia, atsivertume jo u\u017emojui, apie kur\u012f sekmininink\u0173 s\u0105j\u016bdis primena Dievo Ba\u017eny\u010diai. Jei Ba\u017eny\u010dia nesugeba laiku atkreipti d\u0117mesio, tuomet gaila, bet naujam vynui gali tekti ie\u0161koti nauj\u0173 ind\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Michael Green,<\/strong> anglikon\u0173 teologas ir evangelistas, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Green M. I Believe in the Holy Spirit. \u2013 Grand Rapids, 1975<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iuolaikin\u0117 diskusija apie Dvasi\u0105 ir krik\u0161t\u0105 Viena i\u0161 gyviausi\u0173 diskusij\u0173 apie \u0161iuolaikin\u012f dvasingum\u0105 susijusi su vadinamuoju \u0160ventosios Dvasios krik\u0161tu, dar vadinamu \u201ekrik\u0161tu Dvasia\u201c, \u201ekrik\u0161tu Dvasioje\u201c. Analizuojant galima i\u0161skirti tris po\u017ei\u016brius \u012f \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f. Ar Dvasios krik\u0161tas yra vandens krik\u0161tas? Pirmoje gretoje stovi tie, kurie \u0160ventosios Dvasios krik\u0161t\u0105 tapatina su vandens krik\u0161tu. Jei asmuo buvo pakrik\u0161tytas\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23],"tags":[354,344],"autorius":[632],"class_list":["post-927","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-3","tag-atsivertimas","tag-sventoji-dvasia","autorius-michael-green"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/927","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=927"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/927\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":929,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/927\/revisions\/929"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=927"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=927"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=927"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=927"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}