{"id":933,"date":"2016-05-22T21:26:12","date_gmt":"2016-05-22T18:26:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=933"},"modified":"2016-05-22T21:26:19","modified_gmt":"2016-05-22T18:26:19","slug":"neapykantos-saknys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/neapykantos-saknys\/","title":{"rendered":"Neapykantos \u0161aknys"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>1649 m. rugpj\u016bt\u012f protestantams i\u0161 Anglijos u\u017ekariavus Drohedos miest\u0105, buvo i\u0161\u017eudyta daug t\u016bkstan\u010di\u0173 airi\u0173 katalik\u0173. \u0160iaur\u0117s Airijos konflikto fonas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1999-\u0173j\u0173 liepa. Apie \u0160iaur\u0117s Airijos problem\u0105 v\u0117l skelbia antra\u0161t\u0117s. Po sensacingos taikos sutarties, sudarytos tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173 per praeit\u0173 met\u0173 Did\u012fj\u012f Penktadien\u012f, kalbama apie konkret\u0173 jos \u012fgyvendinim\u0105. Bet ar IRA (Airijos respublikon\u0173 armija) teroristai atsisakys savo ginkl\u0173 ir oran\u017eistai nebeprovokuos katalik\u0173 savo mar\u0161ais? Ar prie vyriausyb\u0117s stalo sus\u0117s junionistai ir Sinn Fein \u0161alininkai? Ar sudygs silpna pasitik\u0117jimo s\u0117kla? Kartais mums likusioje Europos dalyje abiej\u0173 konfesij\u0173 \u0161alininkai papras\u010diausiai atrodo tik siaubingi fanatikai ir u\u017esispyr\u0119, besiorientuojantys \u012f tradicijas bei praeit\u012f, ta\u010diau, \u017evilgtel\u0117j\u0119 \u012f Airijos istorij\u0105, pamatysime, kad neapykantos \u0161aknys gl\u016bdi giliai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ankstyvaisiais viduram\u017eiais, pusei Europos pagaliau atsipeik\u0117jus po taut\u0173 kraustymosi chaoso, airi\u0173 pasaulyje dar buvo tvarka. Kelt\u0173 kult\u016bra buvo pasiekusi auk\u0161t\u0105 lyg\u012f. Airija pirmoji \u0161alis kontinento \u0161iaur\u0117je apkrik\u0161tyta dar apie 400 m. \u2013 laisva valia! I\u0161 ten siunt\u0117 misionierius pas pagonis germanus, i\u0161 ten paplito po vis\u0105 Europ\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kas paprotys atlikti i\u0161pa\u017eint\u012f \u012f aus\u012f. VIII ir IX \u0161imtme\u010dius airiai vadina savo aukso am\u017eiumi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau toks ner\u016bpestingas laikas t\u0119s\u0117si neilgai. Jau apie 800 m. pirmieji norman\u0173 laivai prisi\u0161vartavo salos rytiniame pakra\u0161tyje. Norvegai, o v\u0117liau danai, \u012fk\u016br\u0119 tvirtoves ir miestus (\u0161iandienin\u0117 Airijos sostin\u0117 Dublinas \u2013 vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 norman\u0173 \u012fkurt\u0173 miest\u0173). Per \u0161imt\u0105 met\u0173 j\u0173 vie\u0161patavimo tinklas i\u0161t\u012fso \u012f daugel\u012f salos pusi\u0173 \u2013 bet jis buvo retas. \u0160iems normanams dar nepasisek\u0117 tvirtai paimti \u012f rankas kontrol\u0117s, ir airi\u0173 gyvenimas liko beveik nesutrikdytas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XII \u0161imtmetyje atsirito antroji, masi\u0161kesn\u0117 skandinav\u0173 invazijos banga. \u0160\u012f kart\u0105 i\u0161 kaimynin\u0117s Did\u017eiosios Britanijos salos, i\u0161 Anglijos. Ten 1066 m. po m\u016b\u0161io ties Hastingsu \u012f sost\u0105 at\u0117jo normanai, traukiantys i\u0161 Pranc\u016bzijos. 1155 m. popie\u017eius savo bul\u0117je paved\u0117 Anglijos karaliui Henrikui II \u201e\u017ei\u016br\u0117ti tvarkos\u201c Airijoje. Popie\u017eiui r\u016bp\u0117jo kietai suimti \u012f savo rankas religiniu po\u017ei\u016briu savaranki\u0161k\u0105 airi\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105. Be to, atiduodamas Airij\u0105 Anglijos karaliui, jis nor\u0117jo pabr\u0117\u017eti savo paties, kaip auk\u0161\u010diausiojo siuzereno, pretenzijas. 1169\u201371 m. pagaliau Anglijos normanai \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Airij\u0105. Iki 1250 m. jie pasidalijo tarpusavyje bema\u017e vis\u0105 \u0161al\u012f, suskirst\u0117 j\u0105 grafyst\u0117mis. Teritorija \u012f rytus nuo Dublino buvo apgyvendinta ir tapo tartum angli\u0161kuoju placdarmu saloje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir prie\u0161 \u0161imtme\u010dius Airijos g\u0117l\u0173 bendruomen\u0117 ir \u0161\u012fkart nepatyr\u0117 didesn\u0117s \u017ealos. Angl\u0173 bei norman\u0173 \u012ftaka pastebimai susilpn\u0117jo XIV \u0161imtmetyje. Daugelis angl\u0173\u2013norman\u0173 buvo netgi \u201eg\u0117lizuoti\u201c, t.y. prisi\u0117m\u0117 kelt\u0173 kult\u016br\u0105 ir kalb\u0105. Iki ma\u017edaug 1500 m. Airija buvo visi\u0161kai palikta savieigai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei iki tol prie\u0161tara tarp airi\u0173 ir angl\u0173 (arba Anglijos norman\u0173) buvo grynai d\u0117l vald\u017eios politini\u0173 ir etnini\u0173-kalbini\u0173 (keltams priklausantys airiai, germanams \u2013 anglai, normanai) problem\u0173, tai XVI ir XVII \u0161imtmetyje svarbiausiu konflikto faktoriumi tapo religija. 1531 m. angl\u0173 karalius Henrikas VIII \u012fved\u0117 Reformacij\u0105, pats pasidarydamas \u201eAnglijos Ba\u017eny\u010dios\u201c galva. Valdant jo \u012fp\u0117diniui Edvardui VI prasid\u0117jo pirmieji teologiniai atnaujinimai ir reformos. \u017dinoma, Airija irgi tur\u0117jo i\u0161silaisvinti nuo Romos, ir tai Henrikas v\u0117l \u0117m\u0117si stipriau kontroliuoti. Ta\u010diau Airijoje tr\u016bko daugyb\u0117s prielaid\u0173 Reformacijai: \u201ePlatus jud\u0117jimas prie\u0161 Ba\u017eny\u010di\u0105 ir Romos kritika, kas kitose \u0161alyse sudar\u0117 ankstyv\u0105j\u0105 Reformacijos faz\u0119 \u2013 Airijoje to visi\u0161kai nebuvo. Nebuvo vie\u0161osios nuomon\u0117s, skubinan\u010dios reformas arba Reformacij\u0105. Nebuvo n\u0117 kalbos apie tik\u0117jimo arba mokymo atnaujinim\u0105\u201c [1]. Pa\u010dioje Anglijoje anglikoni\u0161kojo tik\u0117jimo vienov\u0119 buvo galima daugiau ar ma\u017eiau sukurti prievarta, Airijoje tai pasirod\u0117 visi\u0161kai nerealu, kadangi nebuvo tam valstybin\u0117s vald\u017eios baz\u0117s. Bet jeigu tik imamasi prievartos, tai \u201eanglikon\u0173 Ba\u017eny\u010dios politika visuomet i\u0161 karto atrodo kaip anglizacijos politika. Tod\u0117l airiai jos nekent\u0117 dvigubai\u201c (Maurer, p. 84).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal \u201eAnglijos Ba\u017eny\u010di\u0105\u201c \u0161aliai buvo primesta protestanti\u0161ka \u201eAirijos Ba\u017eny\u010dia\u201c. Ta\u010diau religinis Reformacijos siekis i\u0161 viso nei\u0161ry\u0161k\u0117jo. Kitaip nei kitose \u0160iaur\u0117s Europos \u0161alyse, nebuvo pamokslo jud\u0117jimo, nesik\u016br\u0117 mokyklos ir universitetai ir tik v\u0117lai (XVII a.) i\u0161leistas NT g\u0117l\u0173 kalba. Evangelik\u0173 tik\u0117jim\u0105 skepti\u0161kiesiems airiams reik\u0117jo \u201epaskaninti\u201c. Ta\u010diau to ne\u012fvyko.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Be savo religinio konflikto, Airija staiga pasidar\u0117 \u012fdomi ir didesniu politiniu mastu. Protestanti\u0161koji Anglija valdant El\u017ebietai I buvo prie\u0161i\u0161kai nusiteikus prie\u0161 kataliki\u0161k\u0105sias Pranc\u016bzijos ir vis\u0173 pirma Ispanijos vald\u017eias. Tokiu b\u016bdu Europos pakra\u0161tyje esanti Airija pateko \u012f dideli\u0173 valstybi\u0173 akirat\u012f. Anglijai reik\u0117jo sustiprinti savo kair\u012fj\u012f sparn\u0105, Ispanija reng\u0117si \u012fsikelti \u012f sal\u0105. Kadangi airiai nesileido padaromi protestantais ir paklusniais pavaldiniais, Anglija \u0117m\u0117si radikalesni\u0173 priemoni\u0173, kad \u012fgyt\u0173 vie\u0161patavim\u0105: teritorijos kolonizavim\u0105 apgyvendinant anglus (ir \u0161kotus). Valdant Jok\u016bbui I, nuo 1609 m. iki tol retai protestant\u0173 apgyvendinta \u0161iaur\u0117 devyniose grafyst\u0117se prie Ulsterio suintensyv\u0117jo tiek, kad prie\u0161 \u0161imtme\u010dio pabaig\u0105 veik pus\u0117 Ulsterio gyventoj\u0173 jau buvo protestantai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nat\u016bralu, kad \u0161is apgyvendinimas tur\u0117jo sukelti konflikt\u0105 su senaisiais gyventojais airiais katalikais. 1641 m. per pilietin\u012f kar\u0105 Anglijai nusilpus jie kaip tik pasinaudojo palankia valanda, i\u0161liedami savo neapykantos bang\u0105 ant nauj\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 galingu sukilimu: \u201eAtvyk\u0119 \u012f Anglij\u0105 protestant\u0173 pab\u0117g\u0117liai pasakojo apie masi\u0161kai \u017eudomus kolonistus. Naujakuriai buvo u\u017eklumpami ir \u017eudomi savo namuose, tiesiog lovose, nesigail\u0117ta nei moter\u0173, nei vaik\u0173. T\u016bkstan\u010diai pab\u0117g\u0117li\u0173 pl\u016bdo keliais \u012f Airijos pietus, kai airi\u0173 sukil\u0117liai u\u017e\u0117m\u0117 Antrim\u0105 ir Doun\u0105, apsiaut\u0117 Drohed\u0105 ir ver\u017e\u0117si Dublino link. Vien\u0105 lapkri\u010dio ryt\u0105 Portadauno mieste airiai surinko i\u0161 nam\u0173 apie \u0161imt\u0105 protestant\u0173 vyr\u0173, moter\u0173, vaik\u0173 ir sumet\u0117 juos \u012f Bano up\u0119. Tuos nelaiminguosius, kurie nenuskendo i\u0161 karto ir band\u0117 i\u0161plaukti \u012f krant\u0105, dau\u017e\u0117 basliais per galvas ir skandino. Airijos istorikai neigia tok\u012f sukil\u0117li\u0173 \u017eiaurum\u0105, ta\u010diau pat\u012f protestant\u0173 \u017eudymo t\u0105 dien\u0105 Portadaune fakt\u0105 patvirtina\u201c. [2]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki tol Anglijoje paa\u0161tr\u0117jo gin\u010das tarp karaliaus Karolio II ir parlamento. Karalius puosel\u0117jo absoliutines ambicijas ir jokiu b\u016bdu nenor\u0117jo leisti, kad jas kontroliuot\u0173 parlamentas, tod\u0117l savo nuo\u017ei\u016bra j\u012f paleido. \u0160iam v\u0117lgi toks savavali\u0161kas elgesys nebepatiko \u2013 1642 m. \u0161alyje \u012fsipliesk\u0117 daug met\u0173 trunkantis pilietinis karas, kur\u012f gal\u0173 gale laim\u0117jo parlamentas, padedamas savo armijos, vadovaujamos Oliverio Cromwellio. 1649 m. Karolis buvo nukirsdintas, o Anglija tapo respublika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pilietinio karo metu Airija stojo Karolio pus\u0117n, nes i\u0161 radikalaus protestanti\u0161ko, puriton\u0173 [3] paskirto parlamento jie gal\u0117jo sulaukti dar ma\u017eiau gero. Nor\u0117damas sustiprinti jaunos respublikos saugum\u0105, 1649 m. rugpj\u016bt\u012f Cromwellis i\u0161silaipino su savo armija Dubline. Pavergti Airij\u0105 buvo si\u016bloma d\u0117l vidaus politikos bei karini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau Cromwellis \u0161\u012f \u017eyg\u012f traktavo pirmiausia kaip religin\u012f kar\u0105. [4] Katalikas negal\u0117jo b\u016bti paklusnus pavaldinys \u2013 \u0161itai, regis, patvirtino 1641 m. sukilimas. O d\u0117l \u017eiaurumo, tai Cromwellio armija beveik neatsiliko nuo katalik\u0173. \u0160turmuojant apgult\u0105 Drohedos miest\u0105, esant\u012f \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Dublino, buvo i\u0161skersta ir did\u017eiul\u0117 dalis civili\u0173 gyventoj\u0173. Po m\u0117nesio ne geresn\u0117 lemtis i\u0161tiko ir Piet\u0173 Airijos miest\u0105 Veksford\u0105. Per devynis m\u0117nesius Cromwellis su savo daliniais, tuo metu, be abejon\u0117s, geriausiais visoje Europoje, \u0117m\u0117 kontroliuoti vis\u0105 sal\u0105. Manoma, kad Airija per tuos de\u0161imtme\u010dius prarado tre\u010ddal\u012f savo gyventoj\u0173 (jiems mirus, pab\u0117gus arba juos i\u0161varius). Nenuostabu, jog airiai iki \u0161ios dienos neken\u010dia Cromwellio. [5]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1660 m. \u017elugus respublikai ir \u012f sost\u0105 at\u0117jus Stiuart\u0173 karaliui Karoliui II, kuris buvo palankus katalikams, Airijai v\u0117l atgijo viltis. O kai nuo 1685 m. Anglij\u0105 ir Airij\u0105 dar vald\u0117 katalikyb\u0119 i\u0161pa\u017e\u012fstantis Jok\u016bbas II, atrodo, kad pad\u0117tis pasikeit\u0117. Parlamentas Londone dabar, \u017einoma, nusprend\u0117, kad protestanti\u0161ki karali\u0173 r\u016bmai es\u0105 svarbiau u\u017e Stiuart\u0173 dinastijos t\u0119sim\u0105. Kaip tik gim\u0117 sosto \u012fp\u0117dinis ir buvo baiminamasi, kad karali\u0173 r\u016bmai nelikt\u0173 ilgiems laikams kataliki\u0161ki. U\u017eimti Anglijos sosto pakviet\u0117 Jok\u016bbo \u017eent\u0105 (reformat\u0105) Wilhelm\u0105 i\u0161 Nyderland\u0173 Oran\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 gimin\u0117s. Wilhelmas atvyko \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 1688 m. ir per\u0117m\u0117 vald\u017ei\u0105 be kraujo \u201eGlorious Revolution\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jok\u016bbas pab\u0117go \u012f Pranc\u016bzij\u0105 ir, ten apginklav\u0119s kariuomen\u0119, i\u0161silaipino Airijoje, kur buvo d\u017eiaugsmingai sutiktas. Wilhelmas buvo priverstas ten \u012fvykdyti nuosprend\u012f Jok\u016bbui. 1690-\u0173j\u0173 liep\u0105 naujasis karalius nugal\u0117jo sen\u0105j\u012f m\u016b\u0161yje prie Boino up\u0117s. N\u0117ra ko ir steb\u0117tis, kad Wilhelmas Oranietis iki \u0161ios dienos yra didysis protestanti\u0161kosios \u0160iaur\u0117s Airijos didvyris (jo vardu v\u0117liau jie pavadino savo oran\u017eist\u0173 ordin\u0105; j\u0173 oran\u017ein\u0117 spalva kildinama nuo Piet\u0173 Pranc\u016bzijos Oran\u017eo vietov\u0117s pavadinimo, nes jis du \u0161imtme\u010dius priklaus\u0117 Heseno Nasau kunigaik\u0161\u010diams ir dav\u0117 \u0161iai dinastijai vard\u0105). Bet net ir tuometinis popie\u017eius d\u017eiaug\u0117si nyderlandie\u010dio pergale. G. Drukteinis pastebi: \u201eLikimas dar kart\u0105 pasi\u0161aip\u0117 i\u0161 airi\u0173 katalik\u0173, nes po protestant\u0173 pergal\u0117s prie Boino Romos popie\u017eius \u012fsak\u0117 giedoti \u2018Te Deum\u2019 nugal\u0117tojo Vilhelmo III garbei. Geopolitin\u0117s prie\u017eastys pasirod\u0117 svarbesn\u0117s u\u017e dvasinius idealus ir bendramin\u010di\u0173 atjautim\u0105. Popie\u017ei\u0173 d\u017eiugino tai, kad tuometinis prie\u0161as, Pranc\u016bzijos monarchija, r\u0117musi katalik\u0105 Jok\u016bb\u0105 II, patyr\u0117 pralaim\u0117jim\u0105\u201c (p. 37).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir buvo galima tik\u0117tis, po to airiai katalikai buvo visaip skriaud\u017eiami \u012fvairiausiais \u012fstatymais \u2013 religijos, ekonomikos ir socialiniais. J\u0173 \u017eem\u0117s valdos, pirmiausia u\u017edraudus \u012fsigyti \u017eem\u0119 ir d\u0117l nepalankios paveld\u0117jimo teis\u0117s, 1700 m. suma\u017e\u0117jo 14 procent\u0173, o v\u0117liau \u2013 1780 m. dar 5 proc., ir visa tai 80 proc. gyventoj\u0173 esant katalikams! Valstybin\u0117s tarnybos katalikams tapo neprieinamos. Katalik\u0173 auk\u0161to rango pareig\u016bnai ir vienuoliai tur\u0117jo i\u0161vykti i\u0161 \u0161alies, kunigai tik\u0117jim\u0105 gal\u0117jo praktikuoti tik pogrindyje. Ta\u010diau nebuvo prieita iki tokios absoliu\u010diai visuotin\u0117s religijos sunaikinimo politikos, kaip, pavyzd\u017eiui, prie\u0161 protestantus Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Baigiantis XVIII \u0161imtme\u010diui, kai kurie diskriminuojantys \u012fstatymai v\u0117l buvo at\u0161aukti (paskutinieji 1829 m.). \u017dinoma, nuo 1801 m. Airija dabar jau oficialiai buvo tiesiogiai pavaldi Did\u017eiajai Britanijai (prie\u0161 tai ilgai buvo nors ir protestanti\u0161kas, bet airi\u0161kas parlamentas). Nuo to laiko brit\u0173 valstyb\u0117 vadinosi \u201eSuvienyt\u0105ja Did\u017eiosios Britanijos ir Airijos (\u0161iandien: \u201e&#8230;ir \u0160iaur\u0117s Airijos&#8230;\u201c) karalyste\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XIX \u0161imtmetyje airi\u0173 nacionaliniai jausmai nubunda. V\u0117l prisiminta g\u0117l\u0173 kalba, kuri\u0105 angl\u0173 kalba buvo beveik i\u0161st\u016bmusi. Politikoje airiai kovojo u\u017e \u201eHome Rule\u201c, sav\u0105 vyriausyb\u0119 bei savivald\u0105. Ta\u010diau daugelis \u012fstatym\u0173 projekt\u0173 \u017elugo Londono parlamente. \u0160iaur\u0117s Airijos protestant\u0173 \u201ejunionistai\u201c (jie tvirtai laik\u0117si Did\u017eiosios Britanijos ir Airijos s\u0105jungos) ypa\u010d b\u016bg\u0161tavo d\u0117l savos airi\u0161kos vyriausyb\u0117s \u0160iaur\u0117je, lygia greta su nacionaliniu s\u0105moningumu Pietuose atsirado \u201enacionalinio jausmo prie\u0161prie\u0161a\u201c, apibr\u0117\u017eusi save kaip gynyb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepakankama ir pav\u0117luota brit\u0173 reakcija \u012f 1845\u201348 m. bad\u0105 pagilino Airijos ir Londono skilim\u0105. Apnikus bulves, svarbiausi\u0105 maisto produkt\u0105, ne\u017einia kokiai ligai, \u017euvo did\u017eiul\u0117 derliaus dalis, d\u0117l ko vos ne visi airiai pateko \u012f b\u0117d\u0105; tai kainavo gyvybes ma\u017edaug 1 milijonui \u017emoni\u0173. Be to, kra\u0161tas vien per 1845\u201355 m. prarado per 2 milijonus svetur i\u0161keliavusi\u0173 gyventoj\u0173 (daugiausia \u012f JAV).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">XX \u0161imtmetyje situacija paa\u0161tr\u0117jo, abi pus\u0117s grieb\u0117si ginkl\u0173: \u0160iaur\u0117s Airijos protestantai sudar\u0117 \u201eUlster Volunteer Force\u201c (Ulsterio savanori\u0173 paj\u0117gos), airiai \u2013 \u201eIrish Citizen Army\u201c (Airijos pilie\u010di\u0173 armija). 1912 m. pagaliau buvo priimtas Airijos \u201eHome Rule\u201c (homrulis) \u012fstatymas, bet prad\u017eioje \u0160iaur\u0117s Airijos klausimas liko nei\u0161ai\u0161kintas. K\u0105 reikia daryti su Ulsteriu? Junionistai niekuomet nepritart\u0173 savai kataliki\u0161kai airi\u0173 vyriausybei i\u0161 Dublino. Bet viso Ulsterio taip pat nebuvo galima atskirti nuo Piet\u0173 Airijos, kadangi ten, \u0161iaip ar taip, gyveno beveik 50 proc. katalik\u0173. Buvo net galvojama apie provincijos padalijim\u0105, bet, atsi\u017evelgus \u012f u\u017eregistruot\u0105 protestant\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 tankum\u0105 (\u017er. \u017eem\u0117lap\u012f), tai pasirod\u0117 lygiai taip pat ne\u012fmanoma. Netrukus \u012fsipliesk\u0119s I pasaulinis karas i\u0161 prad\u017ei\u0173 nust\u016bm\u0117 problemos sprendim\u0105, ir homrulis dar nebuvo \u012fgyvendintas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161iai kaip ir 1641-aisiais, radikalai i\u0161naudojo Did\u017eiosios Britanijos silpn\u0105sias vietas \u2013 per I pasaulin\u012f kar\u0105 ir per 1916 m. Velykas ry\u017eosi sukilti. Tikslas \u2013 \u012fvesti savivald\u0105 visoje saloje, Ulsteryje taip pat. Prastai organizuotas sukilimas greitai \u017elugo. Brit\u0173 daliniai u\u017espausdavo bet kok\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 ir dar sugriov\u0117 nema\u017e\u0105 dal\u012f Dublino.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Velyk\u0173 sukilimas dar kart\u0105 sustiprino \u0161iaurini\u0173 protestant\u0173 \u012fsitikinim\u0105: tik nesileisti valdomiems fanati\u0161k\u0173 katalik\u0173 i\u0161 Piet\u0173! Londonas, atrodo, buvo priverstas vis d\u0117lto \u012fgyvendinti t\u0105 nenorim\u0105 \u0161iaurin\u0117s provincijos padalijim\u0105. 1920 m. Airija padalyta \u012f \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173, \u0161e\u0161ios i\u0161 devyni\u0173 Ulsterio grafys\u010di\u0173 sudar\u0117 \u0160iaur\u0117s Airij\u0105 (\u0161iose grafyst\u0117se buvo protestant\u0173 dauguma, per 60 proc.). (Piet\u0173) Airija su trimis likusiomis, daugiausiai kataliki\u0161kosiomis Ulsterio grafyst\u0117mis, po met\u0173 tapo Laisv\u0105ja Airijos valstybe su savo vyriausybe ir konstitucija, bet pasiliko pana\u0161aus statuso kaip Kanada ir Australija brit\u0173 s\u0105jungos imperijoje. Pietuose su \u0161iuo sprendimu susitaikyta nenoriai, i\u0161liko pretenzija d\u0117l visos salos (iki 1998 m. i\u0161liko ir airi\u0173 konstitucijos dalimi). Nesuma\u017e\u0117jo ir militarizacija (1919 m. buvo \u012fkurta IRA), o 1920\u201321 m. charakteringi kivir\u010dai primin\u0117 pilietin\u012f kar\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1937 m. Airija pasiek\u0117 dar didesnio suvereniteto, suk\u016br\u0117 savo konstitucij\u0105 su prezidentu kaip auk\u0161\u010diausia valstyb\u0117s institucija (iki tol buvo Britanijos karalius) ir save vadino (g\u0117l\u0173 kalba) \u201eEire\u201c. \u0160iaurei itin keblus buvo konstitucijos straipsnis, suteik\u0119s pirmumo teis\u0119 katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai. \u0160i Europoje niekur kitur nepasitaikanti tiesiogin\u0117 Romos Ba\u017eny\u010dios \u012ftaka atsispind\u0117jo daugelyje \u012fstatym\u0173, pavyzd\u017eiui, visi\u0161kai draud\u017eiamos skyrybos (galioj\u0119s dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173). 1949 m. Airija pagaliau visi\u0161kai atsiskyr\u0117 nuo brit\u0173 s\u0105jungos ir tapo suvereni.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po II pasaulinio karo dvi skirtingos salos dalys atsid\u016br\u0117 prie\u0161prie\u0161oje: piet\u016bs su perd\u0117m kataliki\u0161ka visuomene (per 80 proc. gyventoj\u0173 sekmadieniais lank\u0117 mi\u0161ias, 1997 m. dar 66 proc. \u2013 katalik\u0173 \u201epasaulinis rekordas\u201c!); \u0161iaur\u0117 su savo smarkiai skriaud\u017eiama katalik\u0173 ma\u017euma. Piet\u016bs toliau laik\u0117si savo pretenzij\u0173 \u012f \u0161iaurin\u0119 dal\u012f (kas matyti ir i\u0161 airi\u0173 v\u0117liavos: oran\u017ein\u0117 spalva skirta protestanti\u0161kajai \u0161iaurei), o \u0161iaur\u0117 visiems laikams nor\u0117jo susivienyti su Did\u017ei\u0105ja Britanija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1969 m. pad\u0117tis \u0160iaur\u0117s Airijoje paa\u0161tr\u0117jo. I\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 i\u0161provokuoti neramumai prasiver\u017e\u0117 daugelyje miest\u0173, tur\u0117jo \u012fsiki\u0161ti brit\u0173 armija. 1970\u201371 m. Ulsteris buvo prie kar\u0161to pilietinio karo ribos, kuri\u0105 Londonas tik tiesioginio valdymo d\u0117ka (nuo 1972 m.) gal\u0117jo i\u0161 dalies pa\u017eaboti. Po Kruvinojo sekmadienio, 1972 m. sausio 30 d., kai brit\u0173 kareiviai sureng\u0117 kruvin\u0105sias maudynes katalik\u0173 demonstrantams Londonderyje, frontai v\u0117l suaktyv\u0117jo. IRA atsak\u0117 \u201eKruvinuoju penktadieniu\u201c liepos m\u0117nes\u012f su bomb\u0173 atentatais Belfaste. Vien 1972\u201379 m. politini\u0173 pasik\u0117sinim\u0173 ir atpildo veiksm\u0173 aukomis tapo 1,5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 (nuo 1969 iki \u0161iandien i\u0161 viso per 3 t\u016bkst.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">9-ajame de\u0161imtmetyje visiems atsakingiems u\u017e politik\u0105 \u2013 i\u0161skyrus teroristus \u2013 pasidar\u0117 ai\u0161ku, kad problemos negalima i\u0161spr\u0119sti j\u0117ga. Prad\u0117ta jud\u0117ti vieni kit\u0173 link. Britai palengva atsisak\u0117 arogancijos \u201eatsilikusi\u0173\u201c airi\u0173 katalik\u0173 at\u017evilgiu, airiai i\u0161 konstitucijos i\u0161brauk\u0117 katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios pirmumo teis\u0119. Labai teigiamai paveik\u0117 ir 1973 m. Did\u017eiosios Britanijos ir Airijos \u012fstojimas \u012f Europos Bendrij\u0105, gauta daug pinig\u0173 pl\u0117trai. Per 25 metus beveik i\u0161 pagrind\u0173 pasikeit\u0117 Airijos ekonomika ir \u0161iandien ji yra viena i\u0161 pa\u017eangiausi\u0173 visoje Europoje. Beveik i\u0161nyko gerov\u0117s skirtumas, ilg\u0105 laik\u0105 buv\u0119s tarp Did\u017eiosios Britanijos ir Airijos arba tarp \u0160iaur\u0117s Airijos ir Respublikos pietuose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1985 m. padarytas pirmasis svarbus politinis sprendimas, kuris tapo \u017einomas kaip Hilsboro susitarimas. Did\u017eioji Britanija ir Airijos Respublika susitar\u0117 d\u0117l pietin\u0117s dalies sprend\u017eiamojo balso teis\u0117s Ulsterio klausimais. Deja, abiej\u0173 pusi\u0173 ekstremistams pasisek\u0117 \u0161\u012f taikos proces\u0105 daugiau ar ma\u017eiau nutraukti de\u0161im\u010diai met\u0173, kol 1995 m. v\u0117l imtasi deryb\u0173 laikinai atsisakyti IRA j\u0117gos veiksm\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Trupa siena i\u0161 neapykantos ir nepasitik\u0117jimo \u2013 taikos sutartis pastar\u0173j\u0173 met\u0173 Did\u012fj\u012f Penktadien\u012f pagaliau pramu\u0161\u0117 joje did\u017eiul\u0119 skyl\u0119. Ne paskutin\u0117je vietoje prisiimti ir vyriausybi\u0173 \u012fsipareigojimai Dubline, Londone bei Va\u0161ingtone; visos pus\u0117s, \u012fskaitant junionistus ir katalik\u0173 nacionalistus, pasira\u0161\u0117 sutart\u012f, d\u0117l ko kiekviena pus\u0117 prival\u0117jo praryti po kelet\u0105 kar\u010di\u0173 piliuli\u0173: katalikai pritaria \u0160iaur\u0117s Airijos parlamentui, i\u0161braukia i\u0161 Respublikos konstitucijos Piet\u0173 pretenzijas d\u0117l Ulsterio ir pripa\u017e\u012fsta pagrindin\u012f princip\u0105 nereguliuoti \u0160iaur\u0117s Airijos ateities prie\u0161 protestant\u0173 vali\u0105; protestantai parei\u0161k\u0117 pasiruo\u0161\u0119 pripa\u017einti bendrus konsiliumus tarp \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Airijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ai\u0161ki\u0105 param\u0105 taikdariai gavo referendume \u0161iaur\u0117je ir pietuose, kurio metu did\u017eioji dauguma pritar\u0117 sutar\u010diai. Tuo b\u016bdu pirm\u0105 kart\u0105 ai\u0161kia forma pasisakyta u\u017e demokratinio apsisprendimo princip\u0105. Jeigu prie\u0161 tai b\u016bt\u0173 nuosekliai orientuotasi \u012f tai ir pirmenyb\u0117 b\u016bt\u0173 skirta ma\u017eumos apsaugai, \u0161alis b\u016bt\u0173 nuo daug ko apsaugota. Suteikus Nobelio taikos premij\u0105 1998 m. sutarties architektams Johnui Hume\u2019ui ir Davidui Trimble\u2019ui, taikos procesui v\u0117l pap\u016bt\u0117 palank\u016bs v\u0117jai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar reik\u0117s pa\u0161alinti daugyb\u0119 kli\u016b\u010di\u0173 pakeliui \u012f ilgalaik\u0119 taik\u0105. Ypa\u010d sunkus teroristini\u0173 grupi\u0173 nuginklavimas. Ta\u010diau n\u0117ra pagrindo ypatingam pesimizmui, brit\u0173 premjeras Tony Blairas atkakliai pabr\u0117\u017eia savo \u012fsitikinim\u0105, kad abi pus\u0117s yra pasirengusios gyventi santaikoje. Vir\u0161 \u0160iaur\u0117s Airijos vis dar tvyro \u201enuodingas neapykantos debesis\u201c, kaip ra\u0161\u0117 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f Blairas \u201eLondon Times\u201c, bet \u0161is i\u0161pa\u017e\u012fstantis krik\u0161\u010dionis irgi \u017eino: atleisti ir susitaikyti \u012fmano<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Ona Pulkauninkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1649 m. rugpj\u016bt\u012f protestantams i\u0161 Anglijos u\u017ekariavus Drohedos miest\u0105, buvo i\u0161\u017eudyta daug t\u016bkstan\u010di\u0173 airi\u0173 katalik\u0173. \u0160iaur\u0117s Airijos konflikto fonas 1999-\u0173j\u0173 liepa. Apie \u0160iaur\u0117s Airijos problem\u0105 v\u0117l skelbia antra\u0161t\u0117s. Po sensacingos taikos sutarties, sudarytos tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173 per praeit\u0173 met\u0173 Did\u012fj\u012f Penktadien\u012f, kalbama apie konkret\u0173 jos \u012fgyvendinim\u0105. Bet ar IRA (Airijos respublikon\u0173 armija) teroristai atsisakys\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":743,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[23],"tags":[359,358],"autorius":[608],"class_list":["post-933","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-3","tag-anglija","tag-neapykanta","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/933","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=933"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/933\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":935,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/933\/revisions\/935"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=933"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=933"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=933"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=933"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}