{"id":936,"date":"2016-05-22T21:54:24","date_gmt":"2016-05-22T18:54:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=936"},"modified":"2016-05-22T21:54:33","modified_gmt":"2016-05-22T18:54:33","slug":"kada-parasyta-danieliaus-knyga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/kada-parasyta-danieliaus-knyga\/","title":{"rendered":"Kada para\u0161yta Danieliaus knyga?"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Arba: Ar tikrai Petras para\u0161\u0117 Petro antr\u0105 lai\u0161k\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagaliau pasirod\u0117 dvi visos Biblijos laidos \u0161iuolaikine lietuvi\u0173 kalba. 1998 m. pabaigoje i\u0161\u0117jo kataliki\u0161ka kunig\u0173 A. Rub\u0161io ir A. Kavaliausko laida, o prie\u0161 kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 pasirod\u0117 Lietuvos Biblijos draugijos i\u0161leista pirmoji ekumenin\u0117 Biblija, parengta min\u0117t\u0173 katalik\u0173 kunig\u0173 vertimo pagrindu. Abiejose Biblijos laidose prie\u0161 kiekvien\u0105 knyg\u0105 \u012fd\u0117ti \u012f\u017eanginiai straipsniai; kataliki\u0161koje Biblijoje jie ilgesni, ekumenin\u0117je \u2013 gan trumpi. \u0160iuose straipsniuose pateikiama \u017eini\u0173 apie knygos autori\u0173, sudarymo laik\u0105 ir ypatybes. Kataliki\u0161kame leidinyje gausu paai\u0161kinan\u010di\u0173 nuorod\u0173. Apskritai skaitytojas \u0161iuose tekstuose ras daug \u0160ventojo Ra\u0161to studijoms vertingos ir pamokan\u010dios med\u017eiagos, ta\u010diau kai kurios nuorodos kelia abejoni\u0173 ir yra kritikuotinos. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kataliki\u0161kos Biblijos Senojo Testamento \u012f\u017eang\u0105 para\u0161\u0117 pats vert\u0117jas prelatas profesorius Antanas Rub\u0161ys. Penkiaknyg\u0117s \u012f\u017eanginiame straipsnyje jis ra\u0161o: \u201eMoksli\u0161kas Penkiaknyg\u0117s tyrin\u0117jimas n\u016bdien pripa\u017e\u012fsta, kad ji yra sud\u0117tinis veikalas keleto suaust\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173 \u2013 tradicij\u0173. Atpa\u017einta keturi ra\u0161ytiniai tik\u0117jimo krai\u010dio \u0161altiniai: Jahvistinis, Elohistinis, Deuteronominis\u2026 ir Kunig\u0173. \u012eprasta juos \u017eenklinti J, E, D, P&#8230; raid\u0117mis\u201c. Vadinam\u0105j\u0105 \u0161altini\u0173 teorij\u0105 A. Rub\u0161ys pateikia kaip vienintel\u012f atsakym\u0105 nustatant Penkiaknyg\u0117s autori\u0173.[1] Tai, kad \u0161i teorija gana prie\u0161taringa ir kad j\u0105 palaiko toli gra\u017eu ne visi mokslininkai, visuose trijuose puslapiuose nuslepiama. A. Rub\u0161iui Moz\u0117, ai\u0161ku, neb\u0117ra Penkiaknyg\u0117s autorius; juo laikytina \u0161imtme\u010dius nusit\u0119susi kristalizacija. Deja, Biblijos \u012f\u017eangoje ai\u0161kiai nepasakyta, jog \u0161is po\u017ei\u016bris viso labo t\u0117ra tik vienas i\u0161 keleto \u2013 modernus, istorinis-kritinis. Pana\u0161ios apimties amerikie\u010di\u0173 <em>NIV<\/em> (New International Version) <em>Study Bible<\/em> Penkiaknyg\u0117s \u012f\u017eanginiame \u017eodyje pateikiama visai kitokia i\u0161vada: \u201e\u2026 \u0161is po\u017ei\u016bris [\u0161altini\u0173 atskyrimas] n\u0117ra grind\u017eiamas i\u0161vad\u0173 akivaizdumu, i\u0161sam\u016bs archeologiniai tyrin\u0117jimai grei\u010diau paneigt\u0173 daugum\u0105 argument\u0173, raginan\u010di\u0173 suabejoti Moz\u0117s autoryste\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ekumenin\u0117je Biblijoje \u0161ie klausimai atskirai neai\u0161kinami, ta\u010diau proteguojama ta pati teorija: \u201e\u2026 pagal paprot\u012f priskiriamas Mozei, ta\u010diau galutin\u012f ra\u0161ytin\u012f pavidal\u0105 \u012fgij\u0119s VI a. pr. Kr.\u201c Su pirm\u0105ja sakinio dalimi dar galima kaip nors sutikti, nors ir ji \u012fne\u0161a painiavos: susidaro \u012fsp\u016bdis, kad Moz\u0117s autoryst\u0119 palaiko vien tradicija, o turinio argument\u0173, aptinkam\u0173 Penkiaknyg\u0117je ir kitose Biblijos knygose, nebesama. Ta\u010diau antroje sakinio dalyje pasisakoma u\u017e \u0161altini\u0173 atskyrimo teorijos pagrindin\u012f teigin\u012f: Penkiaknyg\u0117 sudaryta tremties Babilonijoje metu. Bene labiausiai kelia nerimo to pasakymo kategori\u0161kumas \u2013 buvo taip ir ne kitaip.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat nekriti\u0161kai \u012f abu leidinius perkelta daugumos teolog\u0173 nuomon\u0117 apie Izaijo k\u016bryb\u0105. Tarp \u201e\u0161iuolaikini\u0173\u201c teolog\u0173 jau ger\u0105 \u0161imtmet\u012f ezgistuoja susitarimas, kad Izaijas suk\u016br\u0117 tik pirmuosius 39 knygos skyrius, o vienas ne\u017einomasis (antrasis Izaijas) \u2013 likusius. Tiesa, 56\u201366 skyriai i\u0161 dalies priskiriami tre\u010diajam autoriui (\u0161ios nuostatos laikosi ir lietuvi\u0161kos Biblijos). Ir \u0161iuo atveju prof. A. Rub\u0161ys n\u0117 vienu \u017eod\u017eiu neu\u017esimin\u0117 apie kitas teorijas. V\u0117l pateikiama taip, lyg mintis apie daugel\u012f k\u016br\u0117j\u0173 (stiliaus ir teologijos \u012fvairov\u0117) pranokt\u0173 visas abejones. Tiesa, daug \u0161iuolaikini\u0173 teolog\u0173 u\u017etaria Izaijo knygos vientisum\u0105. Jie per\u017ei\u016bri ypa\u010d tas i\u0161ankstines nuostatas, kurios slepiasi u\u017e moderni\u0173 teorij\u0173. Izaijas sk. 44 eil. 28 para\u0161\u0117 apie Persijos karali\u0173 Kyr\u0105 \u2013 \u010dia jis buvo pamin\u0117tas \u0161imtme\u010dius prie\u0161 savo at\u0117jim\u0105 \u012f vald\u017ei\u0105! Iki XIX a. \u0161is tekstas galiojo kaip tikros, ateit\u012f numatan\u010dios prana\u0161yst\u0117s pavyzdys. Problem\u0173 i\u0161kilo ne taip seniai: ar tai tikras ateities \u012fvyki\u0173 numatymas? Negali b\u016bti, ne\u012fmanoma! Izaijo 40 ir po jo einantys skyriai negal\u0117jo b\u016bti para\u0161yti apie 700 m. pr. Kr. Tod\u0117l reikia ie\u0161koti skirtum\u0173 tarp 1\u201339 skyri\u0173 ir likusi\u0173j\u0173\u2026 Ma\u017edaug tokia argumentavimo logika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei Penkiaknyg\u0117s ir Izaijo atveju gin\u010dai kyla daugiau d\u0117l \u0161i\u0173 knyg\u0173 autori\u0173 nei j\u0173 suk\u016brimo datos, tai Danieliaus knygos atveju yra prie\u0161ingai. Pa\u010dioje knygoje nerasime \u012frodym\u0173, kad visa knyga para\u0161yta Danieliaus. Tod\u0117l galima sutikti su ekumenin\u0117s Biblijos \u012f\u017eanga, kurioje pasakyta: \u201e&#8230;pavadinta pagrindinio veik\u0117jo &#8230;Danieliaus vardu\u201c. Vis d\u0117lto ir \u010dia sukeliamas \u012fsp\u016bdis, jog \u0161i\u0105 knyg\u0105 para\u0161\u0117 ne Danielius (A. Rub\u0161ys ir \u010dia \u201etiesesnis\u201c: knygos autorius lieka \u201ene\u017einomas\u201c). Vis d\u0117lto reikia pa\u017eym\u0117ti, kad didel\u0117 dalis knygos tekst\u0173 tikriausiai para\u0161yta paties prana\u0161o.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ekumenin\u0117je laidoje joki\u0173 nuorod\u0173 apie knygos atsiradimo laik\u0105 nepateikiama ir diplomati\u0161kai apeinamas teologijos min\u0173 laukas. Na, o prof. A. Rub\u0161ys apstulbina pateikiamos datos tikslumu: \u201eDanielio knyga buvo para\u0161yta nuo\u017emaus Antiocho IV Epifano persekiojimo metu (167\u2013164 m. pr. Kr.) \u017eyd\u0173 tautai stiprinti ir guosti\u201c. Kaip, paklaus teologas m\u0117g\u0117jas, galima nustatyti dat\u0105 keleri\u0173 met\u0173 tikslumu? Jei gin\u010duose d\u0117l autoryst\u0117s dar galima b\u016bt\u0173 leistis \u012f diskusijas, tai v\u0117lesnis datavimas Biblijos po\u017ei\u016briu yra vienareik\u0161mi\u0161kai atmestinas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas gi slypi u\u017e \u201e167\u2013164 m. pr. Kr.\u201c? Danielius 8 skyriuje ra\u0161o apie \u201eavino\u201c ir \u201eo\u017eio\u201c reg\u0117jim\u0105, ir \u0161iandieniniam skaitytojui ai\u0161ku: kalbama apie Persij\u0105 arba Graikij\u0105. \u012edomu tai, jog kai kurie duomenys istori\u0161kai labai detalizuoti \u2013 u\u017etenka perskaityti 8,8: \u201eO\u017eys tapo nepaprastai galingas, bet, jam esant pa\u010dioje galyb\u0117je, jo didysis ragas buvo nulau\u017etas [Aleksandro Did\u017eiojo mirtis jam \u012fkopus \u012f vald\u017eios vir\u0161\u016bn\u0119!], o vietoj jo i\u0161dygo keturi i\u0161kil\u016bs ragai [keturios Diadoch\u0173 karalyst\u0117s!]&#8230;\u201c Tolesn\u0117se eilut\u0117se detaliai apra\u0161omi ma\u017eu\u010dio rago i\u0161augimas ir darbai, tai, be abejon\u0117s, lie\u010dia seleukid\u0173 karali\u0173 Antioch\u0105 IV Epifan\u0105. Pastarasis persekiojo judaizm\u0105, o 168-aisiais i\u0161niekino Jeruzal\u0117s \u0161ventykl\u0105. Kaip ir Izaijo atveju, \u010dia esama neigiamos i\u0161ankstin\u0117s nuomon\u0117s, es\u0105 po \u0161imtme\u010di\u0173 b\u016bsian\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 ne\u012fmanoma taip tiksliai i\u0161prana\u0161auti B taigi Danieliaus knyga tur\u0117jo b\u016bti para\u0161yta jau po apra\u0161om\u0173 \u012fvyki\u0173 arba j\u0173 metu, t.y. po 168-\u0173j\u0173. 164-ieji \u2013 Epifano mirties metai \u2013 laikytini ribine data, nes sk. 8 eil. 25 \u201eneteisingai\u201c pateikta tariama siro mirtis, taigi autorius prana\u0161audamas klysta (pagal princip\u0105: tik nei\u0161sipildanti prana\u0161yst\u0117 yra tikra prana\u0161yst\u0117).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis \u0161iomis datomis, visos likusios Danieliaus prana\u0161yst\u0117s turi b\u016bti datuojamos atgaline data. Trumpai patyrin\u0117kime du pavyzd\u017eius i\u0161 A. Rub\u0161io teksto: II skyriuje Danielius i\u0161ai\u0161kina Nebukadnezaro sapn\u0105 apie keturi\u0173 karalys\u010di\u0173 (aukso, sidabro, bronzos ir gele\u017eies) statul\u0105. Auksas, \u017einoma, rei\u0161kia Babilonijos, sidabras \u2013 med\u0173 ir pers\u0173, bronza \u2013 graik\u0173 ir makedon\u0173, o gele\u017eis \u2013 Romos karalystes. Ka\u017ekod\u0117l dar kart\u0105 aptinkame tikr\u0105 prana\u0161yst\u0119, net jei \u017ei\u016brime \u012f j\u0105 i\u0161 II a. perspektyvos. Tuo metu Roma dar nebuvo galinga pasaulio valstyb\u0117, ji tik prad\u0117jo kilti (pavyzd\u017eiui, 148 m. pr. Kr. Makedonija, 129 m. pr. Kr. Ma\u017eoji Azija tapo Romos provincijomis). Taigi tenka padalyti med\u0173 ir pers\u0173 karalyst\u0119 (sidabras skiriamas medams, bronza \u2013 persams), o Graikijai skirti gele\u017eies tarpsn\u012f (\u017er. katalik\u0173 Biblijos Dan 2,36\u201345 nuorodas). Perskai\u010dius 2,40 ir t. ne\u0161ali\u0161kai tur\u0117t\u0173 b\u016bti visi\u0161kai ai\u0161ku, jog \u010dia kalbama apie Rom\u0105. Be to, med\u0173 ir pers\u0173 karalyst\u0117s padalijimas yra dirbtinis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po \u0161ios ap\u017evalgos imkim\u0117s Naujojo Testamento i\u0161na\u0161\u0173. Evangelijose susiduriame su joms b\u016bdinga problema: kaip paai\u0161kinti daugelio Morkaus, Mato ir Luko eilu\u010di\u0173 pana\u0161um\u0105? (Matas ir Morkus turi 500 [pastarasis i\u0161 viso turi 661 eilut\u0119], o Lukas pus\u0119 vienod\u0173 eilu\u010di\u0173, \u2013 vadinamoji \u201esinoptin\u0117 problema\u201c). Pastaraisiais \u0161imtme\u010diais bandyta paai\u0161kinti \u012fvairiai. A. Rub\u0161ys pateikia pla\u010diai \u0161iuo metu paplitus\u012f atsakym\u0105. Anot jo, Evangelija pagal Mat\u0105 ir Evangelija pagal Luk\u0105 kilo i\u0161 dviej\u0173 pagrindini\u0173 \u0161altini\u0173, i\u0161 \u010dia ir \u201edviej\u0173 \u0161altini\u0173 teorija\u201c: \u201e\u2026vienas i\u0161 \u0161i\u0173 bendr\u0173 Mato ir Luko \u0161altini\u0173 yra Evangelija pagal Mork\u0173\u2026 Antras bendras ra\u0161ytinis Mato ir Luko \u0161altinis sutartinai \u017eymimas raide \u2018Q\u2019 (i\u0161 vok. \u2018Quelle\u2019 \u2013 \u0161altinis)\u201c[2]. <em>Dviej\u0173<\/em> \u0161altini\u0173 s\u0105voka turb\u016bt ir i\u0161populiarino tok\u012f ai\u0161kinim\u0105 \u2013 juk taip paprasta paai\u0161kinti remiantis dviem \u0161altiniais. Dauguma vis tik atkreips d\u0117mes\u012f, jog \u0161i \u201epapildoma med\u017eiaga\u201c (eilut\u0117s, kurios yra tik Mato ir tik Luko evangelijose) tik dar labiau komplikuoja \u0161\u012f reikal\u0105, be to, kai kurie teologai pripa\u017e\u012fsta daugyb\u0119 kit\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ios teorijos pagrindin\u0117 mintis yra \u201eMorkaus pirmumas\u201c: pirmiausia buvo para\u0161yta Evangelija pagal Mork\u0173, kuria pasinaudojo Matas ir Lukas. Nuo XX a. 7-ojo de\u0161imtme\u010dio \u0161is ai\u0161kinimas buvo v\u0117l per\u017ei\u016br\u0117tas, o Naujojo Testamento specialistai pateik\u0117 alternatyvi\u0173 pasi\u016blym\u0173. Prof. R. Riesneris daro i\u0161vad\u0105: \u201eMano nuomone, dviej\u0173 \u0161altini\u0173 teorija daugiau klausim\u0173 i\u0161kelia, nei j\u0173 atsako. D\u0117l ai\u0161kumo der\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie dviej\u0173 \u0161altini\u0173 hipotez\u0119. Paie\u0161ka sprendim\u0173, galin\u010di\u0173 teisingai \u012fvertinti sinoptin\u0117s problemos \u012fvairov\u0119, dar nebaigta\u201c[3].Ypa\u010d reik\u0161mingi yra visi gin\u010dai d\u0117l suk\u016brimo laiko, \u017einoma, paliestas ir evangelij\u0173 autoryst\u0117s klausimas. Pagal ai\u0161k\u0173 senosios Ba\u017eny\u010dios liudijim\u0105 apa\u0161talas Matas para\u0161\u0117 savo evangelij\u0105 \u201ehebraj\u0173 kalba\u201c. Ji tur\u0117jo b\u016bti sudaryta I a. 6-ajame de\u0161imtmetyje. A. Rub\u0161ys \u0161i\u0105 \u012f graik\u0173 kalb\u0105 i\u0161verst\u0105 pirmin\u0119 Evangelij\u0105 pagal Mat\u0105 paver\u010dia \u0161altiniu \u201eQ\u201c ir teigia, kad hebraj\u0173 (t.y. aram\u0117j\u0173) kalba para\u0161yta pirmin\u0117 Evangelija pagal Mat\u0105 \u201egerokai skiriasi nuo m\u016bsi\u0161k\u0117s evangelijos\u201c. Taigi Evangelij\u0105 pagal Mat\u0105 para\u0161\u0117 tikrai ne Matas, nes apa\u0161talas taip pla\u010diai nesiremt\u0173 neapa\u0161talu Morkumi! M\u016bs\u0173 Evangelij\u0105 pagal Mat\u0105 para\u0161\u0117 ne\u017einomas \u017eydas krik\u0161\u010dionis \u2013 \u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173&#8230; apie 80 m. po Kr.\u201c, kaip pasakyta ekumenin\u0117je Biblijoje. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 A. Rub\u0161ys kuo giliau \u012fvar\u0117 plei\u0161t\u0105 tarp Evangelijos pagal Mat\u0105 ir aram\u0117ji\u0161kojo Mato vien tam, kad gal\u0117t\u0173 i\u0161saugoti Morkaus prioritet\u0105. Tik\u0117tina, kad ir graiki\u0161k\u0105j\u0105 Evangelij\u0105 pagal Mat\u0105 gal\u0117jo sukurti pats Matas ir j\u0105 parengti dar iki 70 m. A. Rub\u0161io keliamas didelis aram\u0117ji\u0161kos ir graiki\u0161kos versij\u0173 skirtumas grind\u017eiamas labiau spekuliatyviais samprotavimais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi sinoptini\u0173 evangelij\u0173 sudarymo laiko klausimas tur\u0117t\u0173 likti atviras, o ekumenin\u0117je Biblijoje pateikt\u0173 duomen\u0173 tikslumas n\u0117ra sveikintinas. \u010cia nebuvo galima pasinerti \u012f ilgesnes diskusijas, ta\u010diau reik\u0117jo bent u\u017esiminti apie alternatyvias datas. A. Rub\u0161ys tai daro evangelij\u0173 \u012f\u017eanginiuose straipsniuose ir si\u016blo dar vien\u0105 versij\u0105: kadangi Apa\u0161tal\u0173 darbuose nieko nepasakojama apie apa\u0161talo Pauliaus gyvenimo pabaig\u0105 bei jo mirt\u012f, \u0161is k\u016brinys turi b\u016bti para\u0161ytas prie\u0161 67 m. Taip Luko ir kit\u0173 evangelij\u0173 para\u0161ymo laikas paankst\u0117t\u0173. Tuo b\u016bdu visos evangelijos, i\u0161skyrus Jono, tur\u0117jo b\u016bti para\u0161ytos prie\u0161 70-uosius metus \u2013 mano nuomone, tai patikimiausia versija. Ji paai\u0161kina, kod\u0117l smarkus Jeruzal\u0117s sugriovimas 70 m. nesulauk\u0117 tinkamo atgarsio evangelijose. Tos kelios tiesiogin\u0117s ar netiesiogin\u0117s prana\u0161yst\u0117s ir u\u017euominos apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f v\u0117lesn\u0117s datos \u0161alinink\u0173 priskirti J\u0117zui kaip \u201eprana\u0161yst\u0117 po \u012fvykio\u201c. Kaip su \u0161ia \u012fdomia alternatyva elgiasi A. Rub\u0161ys? Jis nustumia j\u0105 \u012f \u0161al\u012f pateikdamas silpn\u0105 argument\u0105, neva Lukas neketin\u0119s pla\u010diai apra\u0161yti Pauliaus gyvenimo.[4] \u0160io gin\u010do svarba tik\u0117jimui, teologijai ir apologetikai yra akivaizdi: evangelij\u0173 para\u0161ymo dat\u0105 nukeliant v\u0117lyn nuo J\u0117zaus gyvenimo met\u0173, kyla gr\u0117sm\u0117, kad evangelijos praras savo autoritet\u0105 ir tik\u0117tinum\u0105. Vis d\u0117lto neb\u016btina dirbtinai artinti sinoptini\u0173 evangelij\u0173 suk\u016brimo laik\u0105 prie J\u0117zaus gyvenimo met\u0173, ta\u010diau galima tvirtai pasakyti, jog nuo Kristaus mirties iki evangelij\u0173 para\u0161ymo neb\u016btinai tur\u0117jo praeiti pus\u0117 \u0161imtme\u010dio, \u2013 gana vos keleto ar de\u0161imties met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A. Rub\u0161io \u012f\u017eangai \u012f Evangelij\u0105 pagal Jon\u0105 nieko priki\u0161ti negalima. \u010cia jis pirm\u0105kart sukritikuoja istorinio-kritinio metodo teologus, pavyzd\u017eiui, W. G. K\u00fcmmel\u012f, b\u016btinai siekian\u010dius paneigti, jog \u0161i\u0105 evangelij\u0105 para\u0161\u0117 Jono mokinys. Ekumenin\u0117 Biblija \u010dia ir v\u0117l lakoni\u0161ka: \u201epagal tradicij\u0105 priskiriama apa\u0161talui Jonui\u2026\u201c Vis d\u0117lto pageidautina, kad Jono autoryst\u0117 b\u016bt\u0173 parodyta pa\u010dioje evangelijoje esan\u010dia nuoroda \u012f Jon\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galop apsistokime prie gin\u010dytinos Naujojo Testamento knygos \u2013 Petro antro lai\u0161ko. Lai\u0161kas vienareik\u0161mi\u0161kai pretenduoja \u012f apa\u0161talo Simono Petro autoryst\u0119 (\u017er. 1,1). Lietuvi\u0161kos Biblijos \u012fvadai atstovauja kitai nuomonei. Ekumenin\u0117 Biblija: \u201e\u2026para\u0161yta apa\u0161talo Simono Petro vardu [t.y. ne jo paties]\u201c; A. Rub\u0161ys: \u201elai\u0161kas remiasi apa\u0161talo Petro autoritetu, \u2026bet \u2026yra redaguota v\u0117liau, II a. pirmoje pus\u0117je\u201c; o 1993 m. Lietuvos Biblijos draugijos i\u0161leistame Naujajame Testamente sakoma: \u201e\u2026autoriaus tapatinimas su Petru ir net Petro mokiniu\u2026 neatrodo \u012ftikinamas.\u201c[5] \u0160is tikrumas vertinant remiasi standartine istorine-kritine teolog\u0173 nuomone. K\u00fcmmelis teigia: \u201eLai\u0161kas ai\u0161kiai ir nedviprasmi\u0161kai pretenduoja \u012f apa\u0161talo Petro autoryst\u0119\u2026 Ta\u010diau \u0161io lai\u0161ko Petras para\u0161yti negal\u0117jo.\u201c[6] Grind\u017eiama taip: Petro antras ir Judo lai\u0161kai pana\u0161\u016bs, Petro antrame lai\u0161ke atsispindi graik\u0173 m\u0105stysenos pasaulis, \u0161iame lai\u0161ke minimi visi Pauliaus lai\u0161kai (3,15\u201316). Norint paneigti Petro autoryst\u0119, to nepakanka. Ry\u0161ys su Judo lai\u0161ku dar nerei\u0161kia literat\u016brin\u0117s priklausomyb\u0117s \u2013 kitokie paai\u0161kinimai pateikiami, pavyzd\u017eiui, Johno A. T. Robinsono: graik\u0173 kalb\u0105 palestinietis \u017eydas gal\u0117jo suprasti, Pauliaus lai\u0161kai gal\u0117jo b\u016bti surinkti gana anksti. Pagaliau paisytina ir 1 skyriaus 14 eilut\u0117 (Petro u\u017euomina apie jo mirt\u012f [\u017er. Jn 21,18\u201319]), o ypa\u010d 1,16\u201318, kai Petras susaisto save su J\u0117zaus atsimainymo \u012fvykiu (Mt 17), kur\u012f patyr\u0117 tik Jonas, Jok\u016bbas ir Petras. Taigi anoniminis autorius padailino tekst\u0105 i\u0161skirtiniais Petro patyrimais. A. Rub\u0161ys komentuot\u0173 paprastai: ir k\u0105? J\u012f irgi \u012fkv\u0117p\u0117 \u0160ventoji Dvasia. \u010cia b\u016bt\u0173 galima nesutikti: Naujojo Testamento tiesos supratimu tai b\u016bt\u0173 \u012f\u017e\u016bli klastot\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ten beb\u016bt\u0173, svarstant autoryst\u0117s klausimus negalima taip lengvai ir paprastai kaip lietuvi\u0161kuose leidimuose nereaguoti \u012f pa\u010dios Biblijos reikalavimus. Alternatyvios nuomon\u0117s nusipelno bent jau pamin\u0117jimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pageidautina, kad b\u016bt\u0173 buv\u0119 parodyta daugiau kritikos istorinio-kritinio metodo suformuluotiems atsakymams. Juk i\u0161 ties\u0173 moksli\u0161ka yra ne pakartoti daugumos nuomon\u0119, bet j\u0105 kritikuoti. Belieka tik\u0117tis, kad kitose laidose bus pateiktas toks vaizdas, kuriame geriau atsispind\u0117s pa\u010dios Biblijos nuostatos, kaip tai pavyzdingai atlikta, pavyzd\u017eiui, NIV Study Bible.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julijus Norvila<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Holger Lahayne Pagaliau pasirod\u0117 dvi visos Biblijos laidos \u0161iuolaikine lietuvi\u0173 kalba. 1998 m. pabaigoje i\u0161\u0117jo kataliki\u0161ka kunig\u0173 A. Rub\u0161io ir A. Kavaliausko laida, o prie\u0161 kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 pasirod\u0117 Lietuvos Biblijos draugijos i\u0161leista pirmoji ekumenin\u0117 Biblija, parengta min\u0117t\u0173 katalik\u0173 kunig\u0173 vertimo pagrindu. Abiejose Biblijos laidose prie\u0161 kiekvien\u0105 knyg\u0105 \u012fd\u0117ti \u012f\u017eanginiai straipsniai; kataliki\u0161koje Biblijoje jie ilgesni, ekumenin\u0117je\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":744,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[360],"autorius":[608],"class_list":["post-936","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-4","tag-danieliaus-knyga","autorius-holger-lahayne"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/936","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=936"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/936\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":938,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/936\/revisions\/938"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=936"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=936"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=936"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=936"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}