{"id":942,"date":"2016-05-22T21:57:44","date_gmt":"2016-05-22T18:57:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=942"},"modified":"2016-06-13T10:12:33","modified_gmt":"2016-06-13T07:12:33","slug":"paskutiniu-dalyku-zodynelis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/paskutiniu-dalyku-zodynelis\/","title":{"rendered":"Paskutini\u0173 dalyk\u0173 \u017eodyn\u0117lis"},"content":{"rendered":"<p class=\"prizme-subtitle\">Am\u017einasis gyvenimas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Senajame ir Naujajame Testamente ra\u0161oma apie gyvenim\u0105 po mirties. Tiesa, abiejose Biblijos dalyse tai labai skirtingai vertinama. Senasis Testamentas \u017emogaus gyvenimo ideal\u0105 mato \u0161iapusyb\u0117je (i\u0161skyrus nedaugel\u012f i\u0161im\u010di\u0173). Mirtis neturi i\u0161ganan\u010dio poveikio, ta\u010diau \u017eymi viso gyvenimo pabaig\u0105, d\u0117l to ankstyva mirtis priimama kaip nelaim\u0117 (Ps 102,25) ir siekiama kuo ilgesnio gyvenimo (I\u0161 20,12; 23,25\u201326). Mirtis suprantama ne kaip individualaus gyvenimo pabaiga, bet kaip \u201esantyki\u0173 mirtis\u201c: nors mirusysis mirusi\u0173j\u0173 karalyst\u0117je ir lieka tas pats asmuo, ta\u010diau jis netenka ry\u0161io su Dievu ir gyvaisiais (Iz 38,18). Juk Dievas yra gyv\u0173j\u0173 Dievas. Mirusi\u0173j\u0173 karalyst\u0117je (\u0160eole) yra \u201etik savo paties \u0161e\u0161\u0117lis\u201c. Gyvenimas po mirties savo visi\u0161ku bej\u0117gi\u0161kumu primena mieg\u0105 (Job 3,13), o mirusi\u0173j\u0173 balsai lyg \u0161nab\u017edesys (Iz 29,4). \u010cia randama paraleli\u0173 su graik\u0173 vaizdiniu apie tolesn\u012f sielos gyvenim\u0105 po\u017eemio pasaulyje (Hade). Vis d\u0117lto riba tarp mirties ir gyvenimo Senajame Testamente n\u0117ra grie\u017etai nustatyta. Susirgus arba gyvybei i\u0161kilus pavojui mirties pinkl\u0117s pasitinka \u017emog\u0173 (Ps 18,5\u20136), tod\u0117l pasveikti rei\u0161kia i\u0161sigelb\u0117ti i\u0161 mirties (Ps 30,4; 86,13).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei mirties nugal\u0117jimas aptinkamas tik pa\u010diuose v\u0117liausiuose Senojo Testamento ra\u0161tuose (pavyzd\u017eiui, Dan 12,2 ir t.) arba simboli\u0161kai jis rei\u0161kia Izraelio atk\u016brim\u0105 (Ez 37), tai mirties nugal\u0117jimas per Velyk\u0173 \u012fvykius yra centrinis Naujajame Testamente ir parodo pagrindin\u012f skirtum\u0105, esant\u012f tarp ST ir NT. J\u0117zus Kristus ir apa\u0161talai remiasi tarp jud\u0117j\u0173 pla\u010diai paplitusiais vaizdiniais (Mt 19,16\u201317). Taigi Dievas suk\u016br\u0117 du pasaulius (eonus), vien\u0105 \u017eemi\u0161k\u0105 (pranykstant\u012f) ir vien\u0105 dangi\u0161k\u0105 (am\u017ein\u0105): am\u017einas gyvenimas pas Diev\u0105 yra \u201etikrasis\u201c gyvenimas, biologinis gyvenimas yra pirmoji jo pakopa (Jn 12,24\u201325; Rom 8,5\u201311). Am\u017einasis gyvenimas lieka individualus, bet pana\u0161us \u012f angel\u0173 \u2013 belytis (Mk 12,25) ir laisvas nuo bet kokios kan\u010dios (Apr 21,4). Jis pana\u0161us \u012f nesibaigian\u010di\u0105 d\u017eiugi\u0105 puot\u0105 (Mt 8,11), \u0161ven\u010diam\u0105 nepaprastai didingai, d\u0117l to NT susilaikoma nuo konkre\u010di\u0173 apra\u0161ym\u0173 (2 Kor 12, 1\u20135). Am\u017einojo gyvenimo s\u0105lyga dabar yra per J\u0117z\u0173 atsiversti \u012f Diev\u0105. Am\u017einajam gyvenimui apsisprend\u017eiama dabarty, taigi tikintieji gali pasakyti, kad jie jau turi am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 (Jn 5,24; Kol 3,1\u20134). J\u0117zaus Kristaus prisik\u0117limas i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 yra lemiamas veiksnys santykiuose su J\u0117zumi (Jn 11,25). Nes tik\u0117jimas J\u0117zumi sujungia mus su juo ir su jo likimu (Gal 2,20). Jungiamoji grandis tarp m\u016bs\u0173 ir J\u0117zaus gyvenimo yra \u0160ventoji Dvasia (Rom 8,14\u201317).<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Antikristas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dodis \u201eAntikristas\u201c, rei\u0161kiantis paskutini\u0173 dien\u0173 Kristaus prie\u0161inink\u0105, aptinkamas tik Jono lai\u0161kuose: kaip vienas asmuo (1 Jn 2,18. 22; 2 Jn 7) ir kaip grup\u0117 asmen\u0173 (1 Jn 2,18). Prie\u0161d\u0117lis \u201eanti\u201c graik\u0173 kalboje turi reik\u0161mes \u201evietoj\u201c ko nors arba \u201eprie\u0161\u201c k\u0105 nors. Antikristas (ir antikristai) suprantami ir kaip Mesijo pakaitalas, ir kaip Antimesijas. Toki\u0105 funkcij\u0105 atlieka ir kiti asmenys Naujajame Testamente (2 Tes 2,3), taip pat stebukladariai ir prana\u0161ai (Mk 13,6. 22; Apr 12, 18\u201313. 18). Senatestamentinis atitikmuo tikriausiai yra \u201emelag\u0117 dvasia\u201c, kuri maskuojasi kaip Dievo Dvasia (1 Kar 22,21\u201323).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antikristo, t.y. nedoryb\u0117s \u017emogaus (2 Tes 2,3) persona\u017eas Naujajame Testamente apib\u016bdintas dvejopu elgesiu: arba kaip politinio diktatoriaus, arba kaip religinio suved\u017eiotojo. Tekstai pabr\u0117\u017eia tai vien\u0105, tai kit\u0105 aspekt\u0105. Kartais abu bruo\u017eai pasirei\u0161kia drauge, pavyzd\u017eiui, Antrame tesalonikie\u010diams. Jono lai\u0161kuose Antikristas (ir antikristai) yra tik religiniai suved\u017eiotojai, at\u0117j\u0119 i\u0161 m\u016bsi\u0161ki\u0173, t.y. i\u0161 Ba\u017eny\u010dios (1 Jn 2,19). Kristaus mokymo klaidingas ai\u0161kinimas, kai Antikristas neigia Kristaus tapim\u0105 \u017emogumi, i\u0161 esm\u0117s skaldo Ba\u017eny\u010di\u0105 ir atveda j\u0105 prie klaidingos moral\u0117s (dvasinio entuziazmo, abejingumo ar neapykantos, g\u0117rio ir blogio sureliatyvinimo). I\u0161pa\u017einimas ir gyvensena Ba\u017eny\u010dioje turi derintis. Pasmerkti klaiding\u0105 supratim\u0105 apie J\u0117z\u0173 Krist\u0173 lai\u0161ko autoriui yra svarbiau nei susikoncentruoti ties istoriniu asmeniu. Taigi teori\u0161kai gali b\u016bti daug antikrist\u0173.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Apokaliptika<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apokalips\u0119 (aprei\u0161kim\u0105) trumpai galima apib\u016bdinti kaip \u012f pasaulio pabaig\u0105 ir anapusyb\u0119 nukreipt\u0105 d\u0117mes\u012f, arba literat\u016bros k\u016brin\u012f, apra\u0161ant\u012f paskutinius dalykus (vis\u0173 pirma \u017eyd\u0173 ir ankstyv\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 ra\u0161tai). Pirmasis apib\u016bdinimas apokalips\u0119 bent jau po filmo \u201eM\u016bs\u0173 laik\u0173 apokalips\u0117\u201c (Apokalypse Now) pad\u0117jo susieti su pasaulio \u017elugimo nuotaikomis. Toks literat\u016bros \u017eanras yra ma\u017eiau \u017einomas. Naujajame Testamente tai Aprei\u0161kimas Jonui ir paskiros evangelij\u0173 vietos (pavyzd\u017eiui, Mk 13). Senajame Testamente pamin\u0117tini Danielius ir Joelis bei kai kurie kit\u0173 prana\u0161\u0173 knyg\u0173 skyriai (pavyzd\u017eiui, Iz 24\u2013 27; Ez 37\u201348; Zch 9\u201314). Greta to yra ir ankstyvosios \u017eyd\u0173 apokalips\u0117s; apokaliptini\u0173 ra\u0161t\u0173 esama ir Indijoje, Irane, \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 mitologijoje. Visiems tiems ra\u0161tams bendra tai, kad istorijos eig\u0105 jie parodo prana\u0161audami reg\u0117jimus ir apra\u0161ydami juos simboli\u0173 kalba (siekdami apsaugoti juos nuo nepavest\u0173j\u0173). Apokalips\u0117s ragina tur\u0117ti kantrumo sunkiais laikais, pa\u017ead\u0117damos u\u017e tai apdovanojim\u0105 (pavyzd\u017eiui, prisik\u0117lim\u0105, nauj\u0105 dang\u0173, nauj\u0105 \u017eem\u0119). Aprei\u0161kimas Jonui ypa\u010d persekiojimo laikais krik\u0161\u010dionims tapdavo pirmenybiniais skaitiniais.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dangus ir pragaras<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai n\u0117ra lygiavert\u0117s karalyst\u0117s, kovojan\u010dios tame pa\u010diame lygmenyje. Abi jos pavald\u017eios Dievo vie\u0161patavimui. Dievas yra ir pragaro Vie\u0161pats. N\u0117ra n\u0117 vienos srities, kuri b\u016bt\u0173 atimta i\u0161 Dievo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dangus (gr. <em>ouranos<\/em>, hebr. <em>\u0161amajim<\/em>) \u017eymi pirmiausia matom\u0105 oro erdv\u0119, bet dar ir viet\u0105, kurioje gyvena Dievas. Tiesa, jau Izaijo tekstas padeda suprasti, jog \u201evir\u0161aus\u201c ir \u201eapa\u010dios\u201c, dangaus ir \u017eem\u0117s negalima grie\u017etai atskirti, kai teigiama, kad visa \u017eem\u0117 pilna Dievo \u0161lov\u0117s (plg. Iz 6,3). Dangus visuomet ten, kur yra Dievas. Dangus \u2013 tai nematoma mus supanti erdv\u0117 (Ps 139,5: \u201eI\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 apsiauti mane&#8230;\u201c), vien\u0105 dien\u0105 mes pamatysime ir pajusime j\u012f visai naujai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pragaras yra Dievo nebuvimo sritis. Biblijoje nei\u0161d\u0117styta i\u0161samaus anapusyb\u0117s mokymo, yra tik u\u017euomin\u0173. Lutheris savo Biblijos vertime kartais sumai\u0161o abi biblines s\u0105vokas \u2013 mirusi\u0173j\u0173 karalyst\u0117 (Hadas) ir pragaras (Gehena). Pavyzd\u017eiui, J\u0117zaus palyginime turtuolis patenka ne \u012f pragar\u0105 (kaip ver\u010dia Lutheris), bet \u012f mirusi\u0173j\u0173 buvein\u0119 ir jau ten patiria pirmuosius savo nedraugi\u0161ko gyvenimo padarinius. Taigi mirusi\u0173j\u0173 karalyst\u0117 yra vieta arba b\u016bsena, kurioje yra mirusieji, o pragaras \u2013 tai visi\u0161ko Dievo nebuvimo vieta arba b\u016bsena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Krik\u0161\u010dionis vis\u0105 laik\u0105 domino klausimas, kaip meil\u0117s Dievas gali si\u0173sti \u017emones \u012f pragar\u0105. Kas taip klausia, pamir\u0161ta, kad pragaras yra asmeninio pasirinkimo rezultatas. Kas savo siela yra smarkiai nutol\u0119s nuo meil\u0117s, tas negal\u0117t\u0173 egzistuoti danguje, meil\u0117s karalyst\u0117je. \u017dmogui, kuris yra perpildytas neapykantos, dangus b\u016bt\u0173 grynas pragaras. Dievas sielojasi d\u0117l to, kad \u017emon\u0117s apsisprend\u017eia prie\u0161 Krist\u0173 ir pasirenka pragar\u0105.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Dievo karalyst\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dar vadinama \u2013 ypa\u010d Evangelijoje pagal Mat\u0105 \u2013 \u201edangaus karalyste\u201c (Dievo buvimo vieta). Tai J\u0117zaus skelbimo centrin\u0117 s\u0105voka, pavadinanti J\u0117zaus veikl\u0105: \u201e&#8230; at\u0117jo metas ir prisiartino Dievo karalyst\u0117: \u2018Atsiverskite ir tik\u0117kite Evangelija!\u2019\u201c (Mk 1,15).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Karalyst\u0117, gr. <em>basileia<\/em>, rei\u0161kia vieno monarcho valdymo teritorij\u0105. Izraelyje pats Jahv\u0117 buvo garbinamas kaip Karalius, jo vie\u0161patavimas teik\u0117 jo tautai <em>\u0161alom<\/em>, Dievo taik\u0105. J\u0117zus prat\u0119sia t\u0105 mint\u012f. Leiskite Dievui tapti j\u016bs\u0173 Vie\u0161pa\u010diu, \u2013 ragina jis. \u2013 Nebeb\u016bkite juo patys (atgailaukite)! Patik\u0117kite Dievui vis\u0105 savo gyvenim\u0105 ir tinkamai elkit\u0117s (tik\u0117kite). J\u016bs tai darysite tik\u0117dami ir sekdami manimi. Tokios mintys u\u017era\u0161ytos evangelijose (plg. dar ir 1 Kor 15,1\u20134). Tai rei\u0161kia, kad Dievo karalyst\u0117 yra ten, kur J\u0117zus yra Vie\u0161pats. Pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 i\u0161pa\u017einimas \u0161i\u0105 mint\u012f patvirtina: <em>kyrios Jesus<\/em> \u2013 J\u0117zus Vie\u0161pats. \u0160i karalyst\u0117 turi anapusin\u012f nematom\u0105 Vie\u0161pat\u012f, ta\u010diau kiekvienam krik\u0161\u010dioniui ji \u012fgyvendinama ir matoma \u0161iapus. Daug palyginim\u0173 byloja apie tai.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Eschatologija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai mokymas apie paskutinius dalykus. <em>Eschatos<\/em>, paskutinis, \u017eymi baigiam\u0105j\u012f etap\u0105, t.y. i\u0161ganymo istorijos tiksl\u0105. Tad eschatologijoje svarbios \u0161ios temos: \u017emogaus mirtis, prisik\u0117limas i\u0161 mirusi\u0173, paskutinis teismas, bedievi\u0173 prakeikimas (pragaras), tikin\u010di\u0173j\u0173 i\u0161gelb\u0117jimas (dangus), am\u017einasis gyvenimas, \u017eem\u0117s i\u0161nykimas ir naujos \u017eem\u0117s suk\u016brimas, paruzija (antrasis Kristaus at\u0117jimas). Trumpai galima pasakyti: eschatologija nagrin\u0117ja kiekvieno \u017emogaus i\u0161ganymo arba nei\u0161ganymo klausim\u0105 bei istorijos t\u0105sos arba pabaigos klausim\u0105. Katalik\u0173 dogmatai, pietistai ir evangelininkai eschatologij\u0105 nuolat akcentavo. Protestant\u0173 teologai, \u012fkv\u0117pti \u0161vietimo epochos id\u0117j\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 buvo j\u0105 apleid\u0119, ta\u010diau po Pirmojo pasaulinio karo katastrofos prie jos v\u0117l sugr\u012f\u017eo. Apie tai byloja \u017eym\u016bs K. Bartho \u017eod\u017eiai: \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117, kuri n\u0117ra visi\u0161kai eschatologi\u0161ka, visi\u0161kai neturi nieko bendra su Kristumi\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Harmagedonas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tai Aprei\u0161kimo Jonui 16,16 pamin\u0117ta vietov\u0117, kurioje vyksta mistin\u0117, paskutini\u0173 laik\u0173 dvasin\u0117 kova, nepaai\u0161kinta detaliau. Pasak Jehovos liudytoj\u0173 mokymo, Harmagedonas \u2013 m\u016b\u0161io laukas, kuriame bus i\u0161spjauti ir sunaikinti visi bedieviai (tie, kas n\u0117ra Sargybos bok\u0161to draugijos nariai). Krik\u0161\u010dioni\u0161ka tradicija tokio \u201emokymo apie Harmagedon\u0105\u201c neturi. Pati vietov\u0117 (hebr. <em>har<\/em> \u2013 kalnas, kuris vadinasi Magedonas arba Megidonas) Senajame Testamente nepamin\u0117ta. Kai kurie Biblijos \u017einynai \u010dia mato aliuzij\u0105 \u012f Megido miest\u0105. Tai strategi\u0161kai svarbi Izraelio vietov\u0117 ir daugelio m\u016b\u0161i\u0173 arena. Ten galima tik\u0117tis \u012fvyksiant kov\u0105 tarp Gogo ir Magogo (Ez 38). Bet \u0161ios s\u0105sajos yra tokios pat spekuliacijos, kaip ir klausimas, kas tokie yra Gogas ir Magogas, arba kas yra tie \u201ekaraliai, susirinksiantys kovoti\u201c.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Laik\u0173 pabaiga<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Absoliu\u010dios pasaulio pabaigos mintis Biblijoje \u017eodis po \u017eod\u017eio rutuliojosi tuoj po prad\u017eioje Izraeliui taikomos \u201eJahv\u0117s dienos\u201c (pergal\u0117s prie\u0161 Dievo tautos prie\u0161us). Senojo Testamento prana\u0161\u0173 paskelbta pabaiga v\u0117liau rei\u0161k\u0117 Dievo i\u0161ganymo istorijos su Izraeliu gal\u0105, kai liaudis atsisakydavo laukti i\u0161ganymo (Am 8,2; Ez 7,1\u20139). Tremties laikotarpiu susiformavo viltis, kad baigsis pasmerkimas ir bus atstatyta \u0161ventykla bei gauta autonomija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Laik\u0173 pabaiga suprantama kaip santyki\u0173 su Dievu atnaujinimo metas (Jer 31; Ez 37 ir 40\u201348), kai vis\u0173 pirma i\u0161ry\u0161k\u0117ja \u017eemi\u0161kos karalyst\u0117s, valdomos Dievo ir jo tautos, bruo\u017eai (Iz 2,1\u20135; Jer 33,14\u201322). \u0160i \u017eemi\u0161ka karalyst\u0117, kuri\u0105 \u012fkurs Mesijas, apima ir tautas (Iz 45,1; 49,6). \u017diauri Izraelio priespauda, kuri\u0105 jis patyr\u0117 i\u0161 aplinkini\u0173 taut\u0173, atved\u0117 prie staigaus pos\u016bkio nuo \u201elaik\u0173 pabaigos\u201c iki pasaulio pabaigos. Tai pasirodo vis\u0173 pirma Zacharijo ir Danieliaus knygose. Pasaulio istorija yra neatitaisomai pakenkta nuod\u0117m\u0117s ir turi b\u016bti i\u0161 naujo Dievo \u012fkurta (Dan 2,36\u201344). Dievo vie\u0161patavimas n\u0117ra ilgesnis pasaulio atnaujinimas, bet jo nugal\u0117jimas ir pabaigimas (Dan 7; Iz 65,17).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J\u0117zus ir visas Naujasis Testamentas kalb\u0117dami apie \u201eDievo karalyst\u0119\u201c (Morkus, Lukas) arba \u201edangaus karalyst\u0119\u201c (Matas) remiasi \u0161iuo populiariu apokaliptiniu \u012fsivaizdavimu. At\u0117jus J\u0117zui prasid\u0117jo laik\u0173 pabaiga (Mk 1, 15). Kaip matyti i\u0161 palyginim\u0173 (Mt 13) ir J\u0117zaus stebukl\u0173 (Mt 12,28), Dievo karalyst\u0117 prasideda jau dabar, \u0161iame pasaulyje. Dievo karalyst\u0117 per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 jau veikia \u0161iame pasaulyje. Tod\u0117l dabar at\u0117jo galutinio apsisprendimo metas (Lk 9,23\u201326). Tiesa, galutin\u0117 pasaulio pabaiga vis d\u0117lto neapskai\u010diuojama, kadangi tas metas \u017einomas tik vienam Dievui (Mk 13,32; Apd 1,6\u20137). Pasaulio pabaigos \u017eenkl\u0173 gali b\u016bti klaidinan\u010di\u0173 (Mk 13,3\u20135. 22). Prasidedan\u010di\u0105 pasaulio pabaig\u0105 tikintieji atpa\u017eins i\u0161 ne\u012fprast\u0173 kosmini\u0173 ir politini\u0173 katastrof\u0173. Ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 turi Aprei\u0161kimas Jonui. Per ten perteiktus ir prie\u0161 Romos karalyst\u0119 nukreiptus reg\u0117jimus pabaiga i\u0161 pa\u017ei\u016bros apskai\u010diuojama. Ta\u010diau simbolinis charakteris s\u0105moningai neleid\u017eia pasiekti per didelio istorinio konkretumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naujajame Testamente pastebimas atsargus per\u0117jimas nuo \u201egreito at\u0117jimo\u201c iki \u201eat\u0117jimo bet kada\u201c, vengian\u010dio tikslaus laiko pasakymo, bet neatsisakan\u010dio pasaulio pabaigos vilties.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Mirusi\u0173j\u0173 prisik\u0117limas<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 esama tam tikro neai\u0161kumo, kaip reik\u0117t\u0173 \u012fsivaizduoti prisik\u0117lim\u0105. Viena vertus, yra Biblijos eilu\u010di\u0173, kurios kalba apie prisik\u0117lim\u0105 kaip apie pabudim\u0105 i\u0161 ilgo miego ir prisik\u0117lim\u0105 i\u0161 kapo. Antra vertus, yra eilu\u010di\u0173, bylojan\u010di\u0173, jog prisik\u0117limas \u012fvyksta i\u0161kart po mirties. \u0160ie tariami prie\u0161taravimai susij\u0119 su tuo, kad vien\u0105syk prisik\u0117limas skelbiamas graiki\u0161kai m\u0105stantiems krik\u0161\u010dionims, o kit\u0105 \u2013 \u017eydi\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dydai krik\u0161\u010dionys nauj\u0105 gyvenim\u0105 gal\u0117jo \u012fsivaizduoti tik kaip \u017eemi\u0161kojo atgaivinim\u0105. Graikai krik\u0161\u010dionys r\u0117m\u0117si tuo, kad po mirties k\u016bnas nebenaudingas ir prisik\u0117lime dalyvaus vidinis \u017emogus. Graik\u0173 kalbos \u017eodis anastasis i\u0161rei\u0161kia tiesiog prisik\u0117limo \u012fvyk\u012f ir v\u0117liau imtas vartoti gyvenimui po mirties apib\u016bdinti. Paulius bando tai perteikti, nes \u017eydams jis nori b\u016bti \u017eydu, o graikams \u2013 graiku: jis prisitaiko prie \u017eydi\u0161kai m\u0105stan\u010di\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 \u012fsivaizdavim\u0173 ir kalba kaip apie vienas paskui kit\u0105 einan\u010dius \u012fvykius, lyg \u017eemi\u0161kas k\u016bnas b\u016bt\u0173 v\u0117l pa\u0161auktas gyventi; graik\u0173 krik\u0161\u010dionims jis gali pasakyti, kad nor\u0117t\u0173 mirti ir b\u016bti su Kristumi (Fil 1,23).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visgi Paulius abiem grup\u0117ms nori ai\u0161kiai pasakyti, kad prisik\u0117limas rei\u0161kia nauj\u0105 k\u016bni\u0161kum\u0105, kuris yra daugiau nei perkelti siel\u0105 \u012f anapusyb\u0119 (1 Kor 15,42\u2013 44). Mir\u0161tan\u010di\u0173j\u0173 sielovadoje svarbu \u0161tai kas: visai nesvarbu, kaip \u012fsivaizduojamas prisik\u0117limas; po mirties mes nenupulsime \u012f praraj\u0105, neprarasime s\u0105mon\u0117s, bet kaipmat imsime gyventi su Kristumi (\u201e&#8230;\u0161iandien su manimi b\u016bsi rojuje\u201c, Lk 23,43).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0173 prisik\u0117lim\u0173 prie\u017eastis yra Kristaus prisik\u0117limas, tur\u0117j\u0119s padaryti mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f jo mokiniams ir parod\u0119s, kad naujas gyvenimas yra i\u0161ties naujas k\u016brinys, o ne ne\u017einia kokia dvasin\u0117 egzistencija.<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Naujoji Jeruzal\u0117<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Hebraj\u0173 kalboje \u017eodis \u201eJeruzal\u0117\u201c yra ne\u012fprastos gramatin\u0117s formos: <em>Jeru\u0161alajim<\/em> \u2013 gal\u016bn\u0117 rodo \u012f dual\u012f, dviskait\u0105. Daugelyje kalb\u0173 pla\u0161takos ir p\u0117dos, akys ir ausys yra dviskaitiniai daiktavard\u017eiai, bet kod\u0117l tok\u012f skai\u010di\u0173 turi miestas? \u017dyd\u0173 liaudies legenda tai ai\u0161kina taip: viena yra \u017eemi\u0161ka Jeruzal\u0117, kita dangi\u0161ka. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 per\u0117m\u0117 \u0161i\u0105 samprat\u0105. Jeruzal\u0117, kult\u016brinis Izraelio centras, \u0161ventyklos vieta, t.y. \u201eDievo buvein\u0117\u201c, tuo pat metu buvo ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s lop\u0161ys bei kelet\u0105 met\u0173 jos centras (viduram\u017eiais Jeruzal\u0117 buvo i\u0161 naujo \u201eatrasta\u201c \u2013 viename XII a. krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulio \u017eem\u0117lapyje ji pa\u017eym\u0117ta pa\u010diame centre). Remiantis \u017eyd\u0173 tradicija, suformavusia \u201enaujo dangaus\u201c ir \u201enaujos \u017eem\u0117s\u201c vizij\u0105, pana\u0161iai atsirado ir naujosios, \u201edangaus\u201c Jeruzal\u0117s kaip centro vaizdinys. Aprei\u0161kimo Jonui 21 skyriuje pateiktas vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s paveiksl\u0173. Dievas (am\u017einai) apsigyvens pas savo taut\u0105!<\/p>\n<h2 class=\"wp-block-heading prizme-subhead\">Paruzija<\/h2>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutiniai dalykai, kurie, anot Apd 2,17\u201336, prasid\u0117jo nuo Sekmini\u0173, vadinami ir \u201eparuzijos\u201c rei\u0161kiniu. \u0160is graik\u0173 kalbos \u017eodis Naujajame Testamente aptinkamas 14 kart\u0173 ir pa\u017eod\u017eiui rei\u0161kia \u201eat\u0117jim\u0105\u201c arba \u201ebuvim\u0105\u201c. Naujajame Testamente juo \u012fvardijamas Kristaus sugr\u012f\u017eimas. Labiausiai kelia susidom\u0117jim\u0105 \u0161io \u017eod\u017eio daugiapusi\u0161kumas. \u010cia kalbama ne apie grynai ateities \u012fvyk\u012f, bet ir apie tai, kad nematomas Kristus visuomet yra su mumis ir nori tarp m\u016bs\u0173 \u201eateiti\u201c. Taigi krik\u0161\u010dionys neturi sukoncentrav\u0119 d\u0117mesio laukti tik ateities \u012fvykio, bet visuomet pasikliauti ir dabartiniu Kristaus buvimu. Juk ateis tas, kas jau yra at\u0117j\u0119s ir valdo slaptoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kada paruzija \u012fvyks, visi\u0161kai neai\u0161ku. Vadinamieji \u017eenklai, tur\u0117j\u0119 \u201ei\u0161sipildyti\u201c prie\u0161 antr\u0105j\u012f Kristaus at\u0117jim\u0105, i\u0161sipild\u0117 jau pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 laikais: pasauliniai badai, karai, persekiojimai, Antikristas (Romos imperatorius), Evangelijos paskelbimas visame pasaulyje (tuometiniame pasaulio horizonte). Ta\u010diau J\u0117zus atmeta visus skai\u010diavimus ir sako mums: b\u016bkite budr\u016bs, paruzija gali \u012fvykti bet kuriuo metu!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kristaus paruzija netur\u0117t\u0173 padaryti i\u0161 m\u016bs\u0173 i\u0161g\u0105sting\u0173 laukian\u010di\u0173j\u0173. Ji yra tam, kad suteikt\u0173 mums j\u0117g\u0173 ir gaivint\u0173 mus mintimi, kad m\u016bs\u0173 pasaulio likim\u0105 Mesijas bet kada gali paversti \u012f gera.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutinis teismas, arba paskutin\u0117s dienos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau pats graik\u0173 kalbos \u017eodis <em>krisis <\/em>nurodo, apie k\u0105 \u010dia i\u0161 esm\u0117s kalbama: apie atskyrim\u0105. Tai pa\u017eodinis vertimas. Teismas i\u0161kelia \u012f \u0161vies\u0105 tai, kas slapta \u010dia jau buvo, jis atskiria \u0161vies\u0105 nuo tamsos, vertingus dalykus nuo bever\u010di\u0173 (1 Kor 3,9\u201315). Kai Dievas teisia, nerei\u0161kia, kad jis mums skiria papildom\u0105 bausm\u0119. Dievo teismas yra tam, kad mes atsakytume u\u017e savo darbus. Senajame Testamente Dievo teismas \u017emonijai vadinamas \u201epaskutiniu\u201c, arba \u201epaskutin\u0117mis dienomis\u201c, nes po to dienos \u017eem\u0117je baigsis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis Rom 8,1, krik\u0161\u010dionys, gyvenantys i\u0161 atleidimo, nebeturi \u201epasmerkimo\u201c, kadangi Kristus j\u012f galutinai nugal\u0117jo. I\u0161pa\u017eintis ir atleidimo pa\u017eadas jau yra prie\u0161laikinis teismas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visgi J\u0117zus persp\u0117ja nesiskubinti spr\u0119sti, kas po paskutinio teismo priklausys Dievo karalystei, o kas ne. Palyginime (Mt 25,31\u201346) jis prane\u0161a, kad b\u016bsi\u0105 staigmen\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T\u016bkstantmet\u0117 vie\u0161patija<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokymas apie t\u016bkstantmet\u0119 vie\u0161patij\u0105 vadinamas dar ir chiliazmu (gr. <em>chiliasmos<\/em> \u2013 t\u016bkstantis), arba milenarizmu (lot. <em>mile<\/em>). Remiantis Aprei\u0161kimo Jonui 20,1\u20138, ateis laikas, kai t\u016bkstan\u010diui met\u0173 bus suri\u0161tas \u0160\u0117tonas ir krik\u0161\u010dionys vie\u0161pataus su J\u0117zumi. Tiek turime kukli\u0173 biblini\u0173 duomen\u0173. Egzegetai gin\u010dijasi, kaip tai i\u0161ai\u0161kinti. Vieni sako, kad t\u016bkstantmet\u0117 vie\u0161patija prasid\u0117s J\u0117zui sugr\u012f\u017eus, kiti \u2013 ji ateis pirma jo, treti mano, kad tada bus perkalti <em>\u201ekalavijai \u012f arklus\u201c<\/em> (Iz 2,4) arba <em>\u201evilkai vie\u0161\u0117s pas avin\u0117l\u012f\u201c<\/em> (Iz 11,6 ir t.), dar kiti bet kok\u012f grie\u017et\u0105 perk\u0117lim\u0105 \u012f i\u0161ganymo istorijos koncept\u0105 laiko savavali\u0161ku ir spekuliatyviu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ba\u017eny\u010dios istorijoje b\u016bta daug chiliazmini\u0173 perlenkim\u0173. Paskutin\u0117 \u201et\u016bkstantmet\u0117 vie\u0161patija\u201c baig\u0117si tik 1945 m., Vokietijoje \u2013 pra\u0117jus dar dvylikai met\u0173&#8230; Pateiksime kit\u0173 pavyzd\u017ei\u0173: kry\u017eiuo\u010diai, kurie tur\u0117jo pra\u0117jus t\u016bkstan\u010diui met\u0173 po J\u0117zaus veiklos \u017eem\u0117je i\u0161pl\u0117\u0161ti Jeruzal\u0119 i\u0161 seld\u017eiuk\u0173 rank\u0173 ir leisti J\u0117zui padaryti j\u0105 \u201edangaus Jeruzale\u201c; krik\u0161tytojai, kurie Miunsteryje nor\u0117jo \u012fgyvendinti t\u016bkstantmet\u0119 vie\u0161patij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: \u201edran\u201c, 9\/1996<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Am\u017einasis gyvenimas Senajame ir Naujajame Testamente ra\u0161oma apie gyvenim\u0105 po mirties. Tiesa, abiejose Biblijos dalyse tai labai skirtingai vertinama. Senasis Testamentas \u017emogaus gyvenimo ideal\u0105 mato \u0161iapusyb\u0117je (i\u0161skyrus nedaugel\u012f i\u0161im\u010di\u0173). Mirtis neturi i\u0161ganan\u010dio poveikio, ta\u010diau \u017eymi viso gyvenimo pabaig\u0105, d\u0117l to ankstyva mirtis priimama kaip nelaim\u0117 (Ps 102,25) ir siekiama kuo ilgesnio gyvenimo (I\u0161 20,12; 23,25\u201326).\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":744,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[368,371,369,367],"autorius":[],"class_list":["post-942","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-4","tag-dangus","tag-eschatologija","tag-pragaras","tag-teismas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/942","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=942"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/942\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":944,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/942\/revisions\/944"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=942"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=942"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=942"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=942"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}