{"id":945,"date":"2016-05-22T21:58:53","date_gmt":"2016-05-22T18:58:53","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=945"},"modified":"2016-05-22T21:58:59","modified_gmt":"2016-05-22T18:58:59","slug":"pragaras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/pragaras\/","title":{"rendered":"Pragaras"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>C. S. Lewis<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kan\u010dia gali atskleisti blogam \u017emogui ne vien tai, jog toli gra\u017eu ne viskas jo gyvenime buvo gerai, bet pa\u017eadinti nuoskaud\u0105 ir galutin\u012f, beatodairi\u0161k\u0105 mai\u0161t\u0105. \u017dmogus turi laisv\u0105 vali\u0105 ir visas geras dovanas gali panaudoti piktam. I\u0161 \u0161i\u0173 prielaid\u0173 tiesiogiai i\u0161plaukia, jog Dievo pastangos i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f su kiekviena konkre\u010dia siela ne visada bus s\u0117kmingos. Bus ir nei\u0161gelb\u0117t\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117ra kitos doktrinos, kurios, jei b\u016bt\u0173 mano valia, nenor\u0117\u010diau labiau u\u017e kitas pa\u0161alinti i\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0117s nei \u0161i. Ta\u010diau j\u0105 visi\u0161kai remia Ra\u0161tas ir ypa\u010d paties m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties \u017eod\u017eiai; j\u0105 visada r\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionija; j\u0105 remia ir protas. \u017daidime turi b\u016bti ir pralo\u0161imo galimyb\u0117. Jei did\u017eiausias k\u016brinio d\u017eiaugsmas yra atsiduoti, tai niekas kitas u\u017e j\u012f to negali padaryti (nors daugelis gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti), ta\u010diau galima ir nepanor\u0117ti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atiduo\u010diau bet k\u0105, kad gal\u0117\u010diau ai\u0161kiai pasakyti: \u201eVisi bus i\u0161gelb\u0117ti\u201c. Ta\u010diau mano protas klausia: \u201eLaisva valia ar ver\u010diami?\u201c Jei sakau \u201ever\u010diami\u201c, i\u0161kart susikertu: kaip galima visi\u0161kai atsiduoti per prievart\u0105? Jei sakau \u201elaisva valia\u201c, protas atsako: \u201eO jei kas nors nepanor\u0117s?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dievi\u0161kos i\u0161tarm\u0117s apie pragar\u0105, kaip ir visos dievi\u0161kos i\u0161tarm\u0117s, yra skirtos m\u016bs\u0173 s\u0105\u017einei ir valiai, o ne intelektiniam smalsumui. Jei jos, \u012frod\u017eiusios baisi\u0105 galimyb\u0119, paskatina mus ko nors imtis, tai, ko gero, savo tiksl\u0105 pasiekia; o jei visi \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 \u012fsitikin\u0119 krik\u0161\u010dionys, tai apie tai nereik\u0117t\u0173 i\u0161 viso kalb\u0117ti. Deja, b\u016btent \u017eod\u017eiai apie pragar\u0105 yra viena svarbiausi\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s kaip barbaryb\u0117s puolimo ir abejoni\u0173 Dievo gerumu prie\u017eas\u010di\u0173. Kalbama, kad tai pasibais\u0117tina doktrina (nuo\u0161ird\u017eiai sakau, ir man ji labai baisi), mums primenamos \u017emoni\u0173 gyvenimo tragedijos, kurias suk\u0117l\u0117 tik\u0117jimas ja. Apie kitas tragedijas, kurios atsirado i\u0161 <em>netik\u0117jimo<\/em> ja, girdime re\u010diau. Vien \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gana, kad imtum\u0117s \u0161io klausimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i problema ne Dievo, kuris keletui savo k\u016brini\u0173 paskiria visi\u0161k\u0105 sunaikinim\u0105. Ji tapt\u0173 Dievo problema, jei b\u016btume musulmonai. Krik\u0161\u010dionyb\u0117, glaud\u017eiai susijusi su sud\u0117tinga tikrove, mums yra paruo\u0161usi kai k\u0105 sud\u0117tingesnio: Dievas toks maloningas, jog nor\u0117damas apsaugoti savo k\u016brinius nuo visi\u0161ko sunaikinimo, tapo \u017emogumi ir mir\u0117 baisiai kent\u0117damas; jei \u0161i heroji\u0161ka priemon\u0117 neveikia, tai atrodo, jog Dievas nenori ar net negali atvirai panaudoti savo visagalyb\u0117s ir sustabdyti sunaikinimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tik k\u0105 neapdairiai prasitariau, jog atiduo\u010diau \u201ebet k\u0105\u201c u\u017e \u0161ios <em>doktrinos<\/em> panaikinim\u0105. Netiesa. Negal\u0117\u010diau duoti n\u0117 t\u016bkstantosios dalies to, k\u0105 Dievas dav\u0117, kad panaikint\u0173 pat\u012f <em>fakt\u0105<\/em>. \u010cia tikroji problema: tokia malon\u0117s gausa ir vis d\u0117lto \u2013 pragaras!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neketinu \u012frodin\u0117ti, jog pragaro doktrina toleruotina. Neapsigaukime; ji <em>n\u0117ra<\/em> toleruotina. Manau, jog aptar\u0119 jai paprastai keliamus ar jau\u010diamus priekai\u0161tus, \u012fsitikinsime doktrinos moralumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0173 pirma daug kas nesutinka su teisingo atlygio id\u0117ja. Bet kuri bausm\u0117 tampa neteisinga, jeigu pa\u0161alinsime i\u0161 jos tik\u0117jim\u0105, kad ji u\u017etarnauta ir yra atpildas u\u017e blog\u012f. Teisingumo esm\u0119 aptikome netgi pa\u010diame ker\u0161te, kuris reikalauja, kad blogas \u017emogus nepajust\u0173 visi\u0161ko pasitenkinimo savo blogiu, bet prareg\u0117t\u0173 tam, k\u0105 kiti teisingai laiko blogiu. Kan\u010dia kelia tiesos v\u0117liav\u0105 mai\u0161tinink\u0173 tvirtov\u0117je. Aptar\u0117me kan\u010di\u0105, kuri gali nuvesti \u012f atgail\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">O kas, jei ne \u2013 jei visos kovos paliauja su v\u0117liavos pak\u0117limu?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasistenkime b\u016bti s\u0105\u017einingi patys sau. \u012esivaizduokime \u017emog\u0173, kuris kraunasi turtus ar eina \u012f vald\u017ei\u0105 vien i\u0161davyst\u0117s ir \u017eiaurumo keliais, kuris siekia savanaudi\u0161k\u0173 tiksl\u0173 pasinaudodamas savo auk\u0173 gerumu ir nuolat \u0161aiposi i\u0161 j\u0173 paprastumo; kuris, lydimas s\u0117km\u0117s, atsiduoda paleistuvystei ir neapykantai, o galiausiai meta paskutinius garb\u0117s, kokia dar yra tarp vagi\u0173, liku\u010dius, ir i\u0161dav\u0119s savo s\u0117brus, smagiai kvatodamas \u017ei\u016bri, kaip jie sprogsta i\u0161 pyk\u010dio iliuzij\u0173 i\u0161sisklaidymo momentu. \u012esivaizduokime, jog jis visa tai daro ne kaip mes nor\u0117tume, kankinamas s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161t\u0173 ir blogio nuojautos, bet n\u0117ma\u017e nesijaudindamas valgyt\u0173 it paauglys, miegot\u0173 it nekaltas k\u016bdik\u0117lis, \u2013 \u017eod\u017eiu, kaip linksmas, raudonskruostis \u017emogus, be joki\u0173 gyvenimo r\u016bpes\u010di\u0173, tikras, jog jis vienintelis rad\u0119s atsakym\u0105 \u012f gyvenimo m\u012fsl\u0119, jog Dievas ir \u017emon\u0117s yra kvailiai, kuriuos jam pavyko pergudrauti, o jo gyvenimas visi\u0161kai s\u0117kmingas, patenkinantis ir nediskutuotinas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia reikia atsargumo. Menkiausias ker\u0161to pateisinimas yra sunki nuod\u0117m\u0117. Krik\u0161\u010dioni\u0161kas gailestingumas liepia daryti visk\u0105 \u012fmanoma, kad tik \u0161is \u017emogus atsiverst\u0173: jo atsivertim\u0105, o ne bausm\u0119, i\u0161kelti auk\u0161\u010diau savo pa\u010di\u0173 gyvyb\u0117s, galb\u016bt net savo sielos, taip, i\u0161kelti nepalyginamai auk\u0161\u010diau. Ta\u010diau klausimas dabar ne apie tai. O kas, jei jis <em>nepanor\u0117s<\/em> atsiversti. Kok\u012f likim\u0105 am\u017einajame pasaulyje laikytum jam tinkam\u0105? Ar tikrai sutiktum, kad \u0161is \u017emogus, nesikeisdamas (o tur\u0117damas laisv\u0105 vali\u0105, jis gali nesikeisti) likt\u0173 am\u017einai laimingas, <em>toks, koks yra dabar <\/em>\u2013 visi\u0161kai tikras, jog tai jis juokiasi paskutinis?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei nesutinki, tuomet kas tave var\u017eo \u2013 tavo nuod\u0117mingumas, tavo pyktis? Ar nemanai, jog tavo protas prad\u0117jo Teisingumo ir Gailestingumo gin\u010d\u0105, apie kur\u012f da\u017enai sakei, jog tai pasenusios teologijos klausimas, ir ai\u0161kiai jauti, jog tai ateina i\u0161 vir\u0161aus, ne apa\u010dios? Piktadario kan\u010di\u0173 tau nereikia; tavo reikalavimas yra grynai etinis, kad \u2013 anks\u010diau ar v\u0117liau \u2013 \u0161io baisaus mai\u0161tininko sieloje i\u0161kilt\u0173 teisingumo v\u0117liava ir to pakakt\u0173. Jam tam tikra prasme b\u016bt\u0173 geriau, kad taip ir netap\u0119s geras pamatyt\u0173 klyd\u0119s ir suprast\u0173 pralaim\u0117j\u0119s. Net malon\u0117 vargu bau link\u0117t\u0173 \u0161iam \u017emogui, kad jis am\u017einai likt\u0173 savo baisioje iliuzijoje. Tomas Akvinietis apie kan\u010di\u0105 pasak\u0117 tai, k\u0105 Aristotelis apie g\u0117d\u0105: kan\u010dia n\u0117ra g\u0117ris savyje, bet susid\u0117jus tam tikroms aplinkyb\u0117ms, ji gali tapti tam tikru g\u0117riu. Kitaip sakant, jei prie\u0161 mus blogis, o kan\u010dia yra blogio pa\u017einimas, tai kaip pa\u017einimas ji yra santykinis g\u0117ris. Galime galvoti ir taip: siela ne\u012ftaria blogio arba ne\u017eino, jog blogis yra prie\u0161ingas jos prigim\u010diai, tuomet, kaip sako filosofas, kiekviena j\u0173 yra akivaizdus blogis. Nors baugu, turime sutikti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reikalavimas, kad Dievas atleist\u0173 \u017emogui tokiam, koks jis yra, remiasi sumai\u0161timi, esan\u010dia tarp lengvab\u016bdi\u0161kumo ir atleidimo. U\u017esimerkti prie\u0161 blog\u012f \u2013 rei\u0161kia j\u012f ignoruoti, laikyti, jog tai g\u0117ris. O atleidim\u0105, kad b\u016bt\u0173 visi\u0161kas, reikia ne tik duoti, bet ir priimti: \u017emogus, kuris nepripa\u017e\u012fsta kalt\u0117s, nesugeb\u0117s priimti atleidimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prad\u0117jau nuo pragaro koncepcijos, kaip Dievo atlyginan\u010dios bausm\u0117s, kadangi \u0161is doktrinos pavidalas bus bene pats baisiausias, o a\u0161 noriu patirti pat\u012f stipriausi\u0105 pasiprie\u0161inim\u0105. Tiesa, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats ne kart\u0105 kalb\u0117jo apie pragar\u0105 kaip teismo skiriam\u0105 nuosprend\u012f, retsykiais nurodydamas, jog teismas yra tai, kad \u017emon\u0117s labiau myli tams\u0105 nei \u0161vies\u0105, ir ne jis yra \u017emoni\u0173 teis\u0117jas, bet jo <em>\u201e\u017eodis\u201c<\/em> (Jn 12,48). Mes galime \u2013 kadangi \u0161ios dvi koncepcijos, \u017ei\u016brint \u012f jas pla\u010diau, skelbia t\u0105 pat\u012f \u2013 galvoti, jog \u0161io blogo \u017emogaus pasmerkimas n\u0117ra jam skirtas nuosprendis, bet tai, kas jis yra i\u0161 esm\u0117s. Prarastos sielos po\u017eymis yra \u201evisko, i\u0161skyrus save, atmetimas\u201c (Fiedrich von H\u00fcgel). Egoistas, kur\u012f turim omeny, stengiasi visk\u0105 pavergti. <em>Kito<\/em> skonis, t.y. pats sugeb\u0117jimas g\u0117r\u0117tis g\u0117riu, jame u\u017eges\u0119s, tik jo k\u016bno poj\u016b\u010diai retsykiais j\u012f susieja su i\u0161or\u0117s pasauliu. Nuo \u0161i\u0173 ry\u0161i\u0173 j\u012f i\u0161laisvina mirtis. Galiausiai jis gali gyventi visi\u0161kai vienas ir m\u0117gautis tuo, k\u0105 ras. Tai, k\u0105 randa, yra pragaras.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitas priekai\u0161tas nurodo \u012f am\u017einojo pasmerkimo ir laikinosios nuod\u0117m\u0117s santykio disproporcij\u0105. Turint omenyje am\u017einyb\u0119 kaip tiesiogiai prat\u0119st\u0105 laik\u0105, santykis i\u0161ties neproporcingas. Bet daugelis atmest\u0173 \u0161i\u0105 am\u017einyb\u0117s id\u0117j\u0105. Jei laik\u0105 palyginsime su linija (tai vyk\u0119s palyginimas, nes laiko ta\u0161kai eina vienas paskui kit\u0105 ir du negali b\u016bti drauge; t.y. laikas neturi plo\u010dio, tik ilg\u012f), tai am\u017einyb\u0119 reik\u0117t\u0173 m\u0105styti kaip plok\u0161tum\u0105 arba netgi kaip k\u016bn\u0105. Taip visa \u017emogaus b\u016bties tikrov\u0117 gali b\u016bti palyginta su k\u016bnu. \u0160is k\u016bnas i\u0161 esm\u0117s yra Dievo k\u016brinys, veikiantis per malon\u0119 ir per gamt\u0105. Ta\u010diau mes laisva valia br\u0117\u017eiame atskaitos linij\u0105, kuri\u0105 vadiname \u017eemi\u0161kuoju gyvenimu; jei linija bus i\u0161vesta kreivai, tai visas k\u016bnas bus ne vietoj. Tai, kad gyvenimas trumpas, ar, kalbant metaforomis, ant sud\u0117tingos fig\u016bros i\u0161vedame tik trump\u0105 atkarp\u0105, galima laikyti dievi\u0161kosios malon\u0117s \u017eenklu. Jei m\u016bs\u0173 laisvai valiai patik\u0117t\u0105 atkarp\u0105 nubr\u0117\u017eiame taip, kad kyla daug problem\u0173, tai koki\u0105 sumai\u0161t\u012f br\u0117\u017einiuose sukeltume, jei mums b\u016bt\u0173 patik\u0117ta daugiau?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Supaprastinus priekai\u0161t\u0105 galima sakyti, jog mirtis netur\u0117t\u0173 d\u0117ti ta\u0161ko, bet tur\u0117t\u0173 suteikti dar vien\u0105 galimyb\u0119. Tikiu, jei mums gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti milijonas galimybi\u0173, mes jas gautume. Mokytojai \u017eino, nors mokiniai ir t\u0117vai su jais nesutinka, jog kartais n\u0117ra prasm\u0117s leisti perlaikyti egzamin\u0105. Kada nors turi b\u016bti galas, ir nereikia ypatingo tik\u0117jimo norint patik\u0117ti, jog visa\u017einis Dievas \u017eino, kada tai bus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010diasis priekai\u0161tas nukreiptas prie\u0161 siaubingas pragaro kan\u010dias, kokias pie\u0161ia ne vien viduram\u017ei\u0173 menas, bet ir pats \u0160ventasis Ra\u0161tas. Friedrichas von H\u00fcgelis persp\u0117ja nepainioti doktrinos su j\u0105 perteikian\u010diais vaizdais. M\u016bs\u0173 Vie\u0161pats kalba apie pragar\u0105 pasitelkdamas tris \u017eenklus: pirmas, tai kan\u010dios (\u201eam\u017einasis kent\u0117jimas\u201c, Mt 25,46); antras \u2013 pra\u017eudymas (\u201ebijokite to, kuris gali pra\u017eudyti ir siel\u0105, ir k\u016bn\u0105 pragare\u201c, Mt 10,28); tre\u010dias \u2013 stygius, pa\u0161alinimas ar i\u0161metimas \u201elaukan \u012f tamsybes\u201c (\u017er. palyginim\u0105 Karalai\u010dio vestuv\u0117s, Mt 22,2\u201314 ir De\u0161imt mergai\u010di\u0173, Mt 25,1\u201313). Pla\u010diai paplit\u0119s ugnies \u012fvaizdis yra svarbus, nes susieja kan\u010dios ir pra\u017eudymo id\u0117jas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visi\u0161kai ai\u0161ku, jog \u0161iais ry\u0161kiais pasakojimais siekiama pavaizduoti ka\u017ek\u0105 ypatingai baisaus, o likusieji ai\u0161kinimai, kurie to nepripa\u017e\u012fsta, deja, atmestini i\u0161 anksto. Neb\u016btina sutelkti vis\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f pasakojimus apie kan\u010di\u0105 ir apleisti tuos, kurie vaizduoja pra\u017eudym\u0105 ir stygi\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u0105 labai ai\u0161kiai atskleid\u017eia \u0161ie trys simboliai? Paprastai pra\u017eudym\u0105 \u012fsivaizduojame kaip pra\u017eudytos sielos sunaikinim\u0105, i\u0161nykim\u0105. \u017dmon\u0117s kartais sako, jog \u012fmanoma siel\u0105 \u201esunaikinti\u201c viduje. I\u0161 savo patirties \u017einome, jog sunaikinus vien\u0105 daikt\u0105, jo vietoje atsiranda kitas. Degant malkoms randasi d\u016bmai, kar\u0161tis ir pelenai. Kitaip sakant, \u0161ios trys \u201eb\u016btyb\u0117s\u201c \u2013 tai buv\u0119 <em>malkos<\/em>. Ar sunaikinus siel\u0105 netur\u0117t\u0173 atsirasti kokia nors <em>buvusios sielos<\/em> b\u016btyb\u0117? Ar ne \u0161i\u0105 b\u016btyb\u0119 geriausiai atvaizduoja kan\u010dios, pra\u017eudymo, stygiaus vaizdai?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atmenate paskutinio teismo palyginim\u0105, kur palaimintieji eina \u012f <em>jiems<\/em> paruo\u0161t\u0105 viet\u0105, o prakeiktieji \u2013 \u012f visai ne \u017emon\u0117ms prirengt\u0105 viet\u0105. Patek\u0119s \u012f roj\u0173, \u017emogus tampa visi\u0161kas \u017emogus, ko niekaip negal\u0117jo pasiekti gyvendamas ant \u017eem\u0117s; patek\u0119s \u012f pragar\u0105, jis yra visi\u0161kai pa\u0161alintas i\u0161 \u017emogyst\u0117s. Tai, kas i\u0161metama (arba pats save i\u0161meta), \u2013 yra ne \u017emogus, bet jo \u201eliku\u010diai\u201c. Buvimas visi\u0161ku \u017emogumi rei\u0161kia, jog aistros paklusnios valiai, o valia priklauso Dievui. Buvusio \u017emogaus \u2013 \u201epasmerktos dvasios\u201c \u2013 valia grei\u010diausiai sutelkta \u012f j\u012f pat\u012f, o aistros visi\u0161kai nevaldomos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, ne\u012fmanoma \u012fsivaizduoti, kas vyksta \u0161io k\u016brinio s\u0105mon\u0117je, \u2013 nes jis jau nebe nusid\u0117j\u0117lis, bet ka\u017ekoks viena kitai prie\u0161taraujan\u010di\u0173 nuod\u0117mi\u0173 s\u0105vartynas. Turb\u016bt teisingai sakoma, jog \u201epragaras yra pragaras \u017ei\u016brint \u012f j\u012f ne i\u0161 jo, bet rojaus pus\u0117s\u201c. \u0160i mintis n\u0117ma\u017e neprie\u0161tarauja r\u016bstiems m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties \u017eod\u017eiams. Tik pasmerktiesiems j\u0173 dalia atrodo dar gana paken\u010diama. Dabar, \u0161iose pastraipose, skirtose am\u017einybei, kan\u010dios ir malonumo kategorijos, kurias ilgai nagrin\u0117jome, pradeda tolti, u\u017eleisdamos viet\u0105 br\u0117k\u0161tan\u010diam dideliam g\u0117riui ir blogiui. Kan\u010dia ar skausmas ne tokie svarb\u016bs. Jei \u012fmanoma, kad pasmerktieji nepatirt\u0173 (jei tai galima vadinti patirtimi) skausmo, tik didel\u012f malonum\u0105, \u0161is j\u0173 malonumas b\u016bt\u0173 toks juodas, jog bet kuri dar nepasmerkta siela, vien pagalvojusi apie j\u012f, prad\u0117t\u0173 \u0161auktis Dievo. Jei rojuje ken\u010diama, visi, kurie tai supranta, nor\u0117t\u0173 patirti rojaus kan\u010dias.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ketvirtas priekai\u0161tas: geras \u017emogus nejaus rojaus palaimos \u017einodamas, jog nors viena siela kankinasi pragare; jei taip, argi mes gailestingesni u\u017e Diev\u0105?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is priekai\u0161tas remiasi tokiu rojaus ir pragaro vaizdu, kuris egzistuoja lygiagre\u010diai, kaip kad vienu metu egzistuoja Amerikos ir Anglijos istorija. \u012esivaizduojame, jog rojaus gyventojas gali tarti: \u201eDabar kas nors ken\u010dia pragare\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau atkreipkime d\u0117mes\u012f, jog m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats, r\u016bs\u010diai kalb\u0117damas apie kan\u010dias pragare, akcentavo ne j\u0173 trukm\u0117s, bet kaip <em>paskutinio veiksmo<\/em> po\u017eym\u012f. I\u0161metimas \u012f pra\u017eudan\u010di\u0105 ugn\u012f da\u017eniausiai yra pabaiga, bet ne kokio nors naujo gyvenimo prad\u017eia. Mes negalime abejoti, ar prarasta siela galutinai pasmerkta savo baisiai daliai; ta\u010diau mums ne\u017einoma, ar \u0161is galutinumas rei\u0161kia am\u017ein\u0105 ar dar koki\u0105 nors trukm\u0119. Labai \u012fdomiai apie tai ra\u0161o dr. Edwynas Bevanas. Jis sako, kad mes kur kas daugiau \u017einome apie roj\u0173 nei pragar\u0105, kadangi rojus yra \u017emonijos t\u0117vi\u0161k\u0117, kur yra viskas, ko reikia \u0161lovingam \u017emogaus gyvenimui; o pragaras kurtas ne \u017emogui. Pragaras n\u0117ra <em>lygiagretus<\/em> rojui, tai \u201etamsyb\u0117 lauke\u201c, tai riba, u\u017e kurios dingsta b\u016btyb\u0117s substancija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutinis priekai\u0161tas nurodo, jog visi\u0161kas atskiros sielos sunaikinimas rei\u0161kia dievi\u0161kosios visagalyb\u0117s nes\u0117km\u0119. Sutinku. Kurdamas laisvos valios b\u016btybes, Visagalis dar neprad\u0117j\u0119s \u017eino, kad jam neb\u016btinai turi sektis. Tai, k\u0105 j\u016bs vadinate nes\u0117kme, a\u0161 pavadin\u010diau stebuklu. I\u0161 viso to, k\u0105 mes \u017einome apie Diev\u0105, tai pati nuostabiausia dalis. Pagalvokite: sukurti k\u016brinius, kurie n\u0117ra jis pats, ir leisti, kad tie k\u016briniai gal\u0117t\u0173 pasiprie\u0161inti K\u016br\u0117jui! Tam tikra prasme nor\u0117t\u0173si tik\u0117ti, kad pasmerktieji nugal\u0117jo, o j\u0173 mai\u0161tas pavyko, nes pragaro vartai u\u017esirakina i\u0161 vidaus. Nesakau, kad jie <em>nenor\u0117t\u0173<\/em> palikti pragaro, galb\u016bt jie, kaip ir pavyduoliai, \u201enor\u0117t\u0173\u201c b\u016bti laimingi, ta\u010diau jie nenori \u017eengti n\u0117 \u017eingsnio sav\u0119s atsi\u017ead\u0117jimo keliu, kuris vest\u0173 j\u0173 sielas \u012f i\u0161ganym\u0105. Jie am\u017eiams gavo baisi\u0105 laisv\u0119, kurios taip siek\u0117, ir tapo savo pa\u010di\u0173 vergais, o palaimintieji, atsidav\u0119 paklusnumui, am\u017einyb\u0117je gauna vis daugiau laisv\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0173, kurie priekai\u0161tauja pragaro doktrinai, nor\u0117\u010diau paklausti: \u201eKo norite, kad Dievas jums padaryt\u0173? Kad nuvalyt\u0173 praeities nuod\u0117mes ir duot\u0173 galimyb\u0119 prad\u0117ti visk\u0105 i\u0161 naujo, kad pa\u0161alint\u0173 visas kli\u016btis ir teikt\u0173 visokeriop\u0105 stebukling\u0105 pagalb\u0105?\u201c Jis tai padar\u0117 Golgotoje. Atleist\u0173? Jie nenori atleidimo. Palikt\u0173 juos? Bijau, kad b\u016btent tai jis ir daro.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutinioji pastaba. Nor\u0117damas pa\u017eadinti \u0161iuolaikin\u0119 s\u0105mon\u0119, kad ji suprast\u0173 \u0161\u012f klausim\u0105, tur\u0117jau \u012fvesti persona\u017e\u0105, kuriame nesunkiai atpa\u017eintume blog\u0105 \u017emog\u0173. Ta\u010diau kuo grei\u010diau blogulis, atlik\u0119s savo darb\u0105, taps pamir\u0161tas, tuo bus geriau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visose diskusijose apie pragar\u0105 omeny reikia tur\u0117ti ne prie\u0161o ar draugo (nes jie abu jaukia prot\u0105), bet savo paties pra\u017e\u016bt\u012f. \u0160is straipsnis ne apie tavo \u017emon\u0105 ar s\u016bn\u0173, Neron\u0105 ar Jud\u0105 Iskarijot\u0105, bet apie tave ir mane.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>C. S. Lewis <\/strong>(1898\u20131963), filologas ir literat\u016brologas, para\u0161\u0117 daug knyg\u0173 ir es\u0117 apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Lewis C. S. The Problem of Pain. \u2013 London, 1940 \u00a9 C. S. Lewis Pte ltd. London<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>C. S. Lewis Kan\u010dia gali atskleisti blogam \u017emogui ne vien tai, jog toli gra\u017eu ne viskas jo gyvenime buvo gerai, bet pa\u017eadinti nuoskaud\u0105 ir galutin\u012f, beatodairi\u0161k\u0105 mai\u0161t\u0105. \u017dmogus turi laisv\u0105 vali\u0105 ir visas geras dovanas gali panaudoti piktam. I\u0161 \u0161i\u0173 prielaid\u0173 tiesiogiai i\u0161plaukia, jog Dievo pastangos i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f su kiekviena konkre\u010dia siela ne visada bus\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":744,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[87,369],"autorius":[],"class_list":["post-945","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-4","tag-c-s-lewis","tag-pragaras"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/945","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=945"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/945\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":947,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/945\/revisions\/947"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=945"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=945"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=945"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=945"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}