{"id":951,"date":"2016-05-22T22:02:57","date_gmt":"2016-05-22T19:02:57","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=951"},"modified":"2016-05-22T22:03:04","modified_gmt":"2016-05-22T19:03:04","slug":"mesijo-kompleksas-sizofrenijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/mesijo-kompleksas-sizofrenijoje\/","title":{"rendered":"Mesijo kompleksas \u0161izofrenijoje"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align: justify;\">Alfredas Adleris straipsnyje \u201eNeuroz\u0117s problemos\u201c (1929 m.) ra\u0161\u0117: \u201eDaugelis psichikos lig\u0173, tai yra psichozi\u0173, rei\u0161kiasi pa\u010diais auk\u0161\u010diausiais siekimais. \u0160izofrenijos atveju da\u017enai pastebime tro\u0161kim\u0105 b\u016bti J\u0117zumi Kristumi. Maniakin\u0117s depresijos atvejais, manijos faz\u0117se, pacientas da\u017enai nori b\u016bti \u017emonijos gelb\u0117toju, o depresijos faz\u0117se jis da\u017enai save laiko did\u017eiausiu blogiu \u017eem\u0117je\u201c [1]. \u0160iomis mintimis A. Adleris palie\u010dia \u012fdomi\u0105 tem\u0105 \u2013 \u0161izofrenijoje pasirei\u0161kiant\u012f mesijo kompleks\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Psichologijoje \u0161i tema prad\u0117ta nagrin\u0117ti dar praeito am\u017eiaus pabaigoje. 1887 metais \u012fvykusiame devintame tarptautiniame medik\u0173 kongrese psichologas H. M. Hurdas susirinkusiems kalb\u0117jo apie \u201epsichikos ligoni\u0173 religines iliuzijas\u201c. Prane\u0161\u0117jas kalb\u0117jo, kad psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s yra perpildytos \u201ediev\u0173\u201c, \u201e\u0161vent\u0173j\u0173\u201c, \u201emergeli\u0173 Marij\u0173\u201c, taip pat \u201edemon\u0173\u201c, \u201evelni\u0173\u201c ir \u201edrakon\u0173\u201c [2]. I\u0161d\u0117st\u0119s savo pasteb\u0117jimus Hurdas prad\u0117jo diskusij\u0105, ar religiniai jausmai n\u0117ra psichikos lig\u0173 prie\u017eastis. Jis prieina prie religijai nepalankios i\u0161vados. XX am\u017eiaus prad\u017eioje vis labiau populiar\u0117jant Z. Freudo psichoanalizei, psichoanalitikai su \u012fdomumu steb\u0117jo psichikos lig\u0173 religines aprai\u0161kas. Ligotos psichikos religiniai i\u0161gyvenimai jiems buvo negin\u010dijamas \u012frodymas, kad religija \u017ealoja individo psichin\u0119 sveikat\u0105 ir yra \u0161i\u0173 patologij\u0173 prie\u017eastis. M. E. Spiro klausia: \u201eKaip \u012fsitikinti, kad religinis elgesys n\u0117ra nenormalus elgesys, reikalaujantis labiau psichiatrin\u0117s negu sociokult\u016brin\u0117s analiz\u0117s?\u201c [3] \u0160iame straipsnyje nenorime gilintis \u012f kai kurias XX am\u017eiaus prad\u017eioje pasirei\u0161kusias religijai nepalankias tendencijas, tokias kaip psichikos lig\u0173 diagnoz\u0117 \u0161ventiesiems, po\u017ei\u016bris \u012f Dievo garbinim\u0105 kaip \u012f kolektyvines neurozes. \u0160iandien psicholog\u0173 nuomon\u0117 apie religij\u0105 yra daug geresn\u0117. Ta\u010diau mesijo kompleksas \u0161izofrenijoje i\u0161lieka vienas i\u0161 paslaptingiausi\u0173 klausim\u0173, kuris iki \u0161iol tebedomina psichologus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0105 tem\u0105 nagrin\u0117ja Marvinas Goldwertas straipsnyje \u201eMesijo kompleksas \u0161izofrenijoje\u201c. M. Goldwertas i\u0161kelia tris klausimus: koks yra santykis tarp religini\u0173 emocij\u0173 ir \u0161izofrenijos? Kod\u0117l psichoz\u0117se da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja mesijo kompleksas? Kokia yra \u201esveikos religijos\u201c dimensija?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Straipsnio prad\u017eioje M. Goldwertas pastebi, kad \u0161izofrenijoje pasitaiko atvej\u0173, kai \u017emogus siekia b\u016bti kaip Dievas. Remiantis A. Adlerio psichologija, \u0161\u012f fenomen\u0105 reik\u0117t\u0173 vadinti ekstremalia prana\u0161umo<em> (superiority)<\/em> komplekso i\u0161rai\u0161ka. Jei individas beproti\u0161kai siekia \u012fgyvendinti tro\u0161kim\u0105 b\u016bti \u017emonijos gelb\u0117toju, jis atsiduria ties kritine riba. Prie\u0161 j\u012f atsiveria dvi galimyb\u0117s: arba jis patenka \u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 nusivylimo b\u016bsen\u0105, arba ima blokuoti tikrov\u0117s jausm\u0105, d\u0117l ko psichika suskyla ir jis ilgainiui atsiduria psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je [4].Tod\u0117l E. Othmeris (1989) ypatingai auk\u0161tus \u017emogaus idealus laiko potencialiai pavojingais. Jis mano, kad dal\u012f j\u0173 papras\u010diausiai galima pavadinti iliuzijomis, galin\u010diomis atvesti \u017emog\u0173 iki rimt\u0173 lig\u0173. Pa\u010dias ry\u0161kiausias formas jis pastebi \u0161izofrenijoje, kur, kaip jis sako, koncentruojasi ypatingi, su mesianistiniais bruo\u017eais susieti siekimai, kai pacientas save laiko i\u0161rinktuoju ar \u017emonijos lyderiu, mano tur\u012fs ypatingas gydymo ir pamokslavimo dovanas (Goldwert, p. 332).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pamin\u0117jome, kad kai kurie psichologai, pasteb\u0117j\u0119 religines emocijas \u0161izofrenijoje, religij\u0105 laiko \u0161ios ligos prie\u017eastimi. M. Goldwertas mano prie\u0161ingai, teigdamas, kad n\u0117ra joki\u0173 objektyvi\u0173 \u012frodym\u0173, jog religija gali b\u016bti \u0161izofrenijos prie\u017eastis. Jei individas save laiko mesiju, tai dar nerei\u0161kia, kad \u0161\u012f kompleks\u0105 jam su\u017eadino religija. Remiantis G. W. Allporto teiginiais, \u201esusidom\u0117jimas religija gali b\u016bti labiau psichikos l\u016b\u017eio rezultatas negu prie\u017eastis\u201c (Goldwert, p. 332). G. W. Allporto manymu, dauguma psichotini\u0173 pacient\u0173 ima dom\u0117tis religija jau susirg\u0119 psichikos liga. Tokie individai savo iliuzijas papildo religin\u0117mis id\u0117jomis, ta\u010diau tai j\u0173 neapsaugo nuo tolimesnio ligos progresavimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kyla klausimas, kod\u0117l mesijo kompleksas taip da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja psichoz\u0117se? \u0160iuo atveju galime pasiremti K. G. Jungo mintimis apie \u017emogaus psichikoje giliai slypint\u012f archetipin\u012f turin\u012f. Mesijo kompleksas tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejamas su K. G. Jungo i\u0161skirtu didvyrio archetipu, kuris yra universalus ir giliai slypi kiekviename \u017emoguje. Archetipai yra per t\u016bkstantme\u010dius kolektyvin\u0117je pas\u0105mon\u0117je susiformav\u0119 strukt\u016briniai elementai, formos be turinio. Archetipai \u017emogaus gyvenimui kelia potencial\u0173 pavoj\u0173, ta\u010diau atveria ir nauj\u0173 galimybi\u0173. Archetipo formas kiekvienas u\u017epildo savitu turiniu. Kalb\u0117damas apie \u0161\u012f didvyrio archetip\u0105 K. G. Jungas kaip pavyzd\u012f pa\u0117m\u0117 F. Nietzsche\u2019s super\u017emogaus id\u0117j\u0105, kuri\u0105 filosofas apra\u0161\u0117 knygoje \u201eTaip kalb\u0117jo Zaratustra\u201c. K. G. Jungo manymu, F. Nietzsche\u2019s didvyris yra auk\u0161\u010diausia, kokia tik gali b\u016bti, sekuliaraus \u017emonijos gelb\u0117tojo i\u0161rai\u0161ka. Tai archetipo u\u017epildymas radikaliausiu turiniu. Pasteb\u0117j\u0119s \u0161\u012f ypating\u0105 F. Nietzsche\u2019s didvyr\u012f, K. G. Jungas didel\u012f d\u0117mes\u012f skyr\u0117 paties filosofo asmenyb\u0117s analizei. Jam buvo \u012fdomus ir tas faktas, kad filosofas gyvenimo pabaigoje i\u0161prot\u0117jo. M. Goldwertas mano, kad K. G. Jungo i\u0161vados gali pad\u0117ti atsakyti \u012f keliam\u0105 klausim\u0105. Jo teigimu, mesijo kompleksas savaime yra nepriklausomas, ta\u010diau lengviausi\u0105 keli\u0105 i\u0161siver\u017eti \u012f i\u0161or\u0119 jis randa psichoz\u0117se.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M. Goldwerto mintims gal\u0117tume pritarti pa\u017evelg\u0119 \u012f sekuliarias visuomenes. Nors religija jose u\u017eima minorin\u012f vaidmen\u012f, ten taip pat galima sutikti \u012fvairi\u0173 \u201emesij\u0173\u201c. S. Arietis teigia, kad kaip beb\u016bt\u0173 keista, bet b\u016btent tokiose visuomen\u0117se labiausiai pasirei\u0161kia religin\u0117s mesianistin\u0117s iliuzijos. \u201e&#8230; \u0160iandien, kai religija daro vis ma\u017eesn\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 gyvenimams, labiau negu bet kada anks\u010diau pasteb\u0117jau augan\u010dias religinio turinio iliuzijas. Krik\u0161\u010dioni\u0173 ir \u017eyd\u0173 pacient\u0173 iliuzijos apie buvim\u0105 J\u0117zumi Kristumi yra bendrai pastebimos krik\u0161\u010dioni\u0161kos dominacijos visuomen\u0117je\u201c (Goldwert, p. 333). S. Arieti i\u0161vados yra palankios religijai, nes mesijo kompleks\u0105 sekuliariose visuomen\u0117se jis regi kaip \u012frodym\u0105, kad to stimulas neb\u016btinai yra religija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kyla klausimas, kas yra \u201esveika\u201c religija. Ar religija, kurios dvasiniai vadovai desperati\u0161kai ragina imituoti dievybi\u0173 elges\u012f (krik\u0161\u010dionyb\u0117je \u2013 sekti Krist\u0173), ne\u017ealoja individo psichin\u0117s sveikatos? \u012e \u0161\u012f klausim\u0105 atsakyti reik\u0117t\u0173 atskiros studijos. Fundamentalius darbus \u0161ia tema yra para\u0161\u0119 S. D. Batsonas ir W. L. Ventis (\u201eThe Religious experience\u201c, 1982), J. F. Schumakeris (\u201eReligion and Mental Health\u201c, 1992). J\u0173 manymu, siekimas dievi\u0161kumo gali b\u016bti tiek normalus, tai yra psichin\u0117s sveikatos ne\u017ealojantis, taip pat ir j\u0105 stiprinantis rei\u0161kinys, tiek atvesti iki psichozi\u0173. Pastarosios pasirei\u0161kia tuomet, kai \u017emogus bevilti\u0161kai siekia atitr\u016bkti nuo \u017eemi\u0161kojo \u201ea\u0161\u201c ir susigretinti su savo ego idealu. Straipsnyje buvo min\u0117ta, kad \u012f tokius religinius kra\u0161tutinumus labiau link\u0119 nestabilios psichin\u0117s sveikatos \u017emon\u0117s, kurie susipa\u017e\u012fsta su religin\u0117mis id\u0117jomis jau tada, kai turi rimt\u0173 sielos problem\u0173 (G. W. Allportas). M. Goldwertas mano, kad \u201esveika\u201c religija yra toji, kuri \u017emog\u0173 skatina saikingai siekti dievi\u0161kumo ir ragina vengti kra\u0161tutinum\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mesijo ie\u0161kojim\u0105 savyje galima vadinti ir normaliu rei\u0161kiniu, kuris neb\u016btinai turi sukelti psichozes. K.G.Jungas teigia, kad \u201ekiekvienas savo pas\u0105mon\u0117je yra super\u017emogus\u201c [5]. Jo manymu, mesijo ie\u0161kojimas savyje yra pas\u0105mon\u0117je slypin\u010dio didvyrio archetipo balsas. Tai ypa\u010d vaizd\u017eiai apra\u0161o amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas R. Bredberis k\u016brinyje \u201eMesijas\u201c. Ra\u0161ytojo mintys \u012fdomios tuo, kad \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f jis aptinka net vaiki\u0161kuose i\u0161gyvenimuose. \u201eNebuvo krik\u0161\u010dionio berniuko, kuris nakt\u012f neb\u016bt\u0173 pagalvoj\u0119s: \u2018ar ne a\u0161 esu jis? Ar tai pagaliau ne antrasis at\u0117jimas? Kas, kas, Dieve mielas, atsitiks, jei pasirodys, kad a\u0161 esu J\u0117zus?\u2019\u201c [6] Savo k\u016brinyje R. Bredberis parodo, kad mesijo paie\u0161kos n\u0117ra svetimos net psichi\u0161kai sveikam \u017emogui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Darosi sud\u0117tingiau, kai susiduriame su prana\u0161o problema. Da\u017enai pasitaiko, kad psichozes i\u0161gyvenantys pacientai save laiko prana\u0161ais, skelbia save turin\u010dius intym\u0173 ry\u0161\u012f su Dievu ir garsiai prana\u0161auja apokaliptines id\u0117jas. Teologai kelia klausim\u0105, ar religiniai prana\u0161ai i\u0161nyko kartu su Jonu Krik\u0161tytoju? M. Goldwertas bando atsakyti, kas skiria psichotin\u012f pacient\u0105 nuo religinio prana\u0161o. Jis teigia, kad \u0161izofrenikas, i\u0161gyvenantis mesijo kompleks\u0105, izoliuoja save keistais kliedesiais, tuo tarpu prana\u0161o \u017einia yra tiksliai suderinta ir skirta paskiriems visuomen\u0117s sektoriams, kurie sutampa su realumo tikrinimu (reality testing). Ta\u010diau Goldwertas pripa\u017e\u012fsta, kad vis d\u0117lto nelengva atskirti prana\u0161\u0105 nuo psichi\u0161kai sergan\u010dio \u017emogaus. Jis cituoja A. J. Heschel\u012f (1962), kuris kategori\u0161kai teigia, jog kai kurias psichikos ligas izraelitai laik\u0117 \u0161ventomis ir tik\u0117jo, kad \u0161ie asmenys yra u\u017evaldyti antgamtini\u0173 j\u0117g\u0173. M. Goldwertas kritikuoja A. J. Heschel\u012f u\u017e jo kra\u0161tutinumus, ypa\u010d jo bandymus diagnozuoti psichikos ligas kai kuriems bibliniams prana\u0161ams, ta\u010diau pripa\u017e\u012fsta, kad prana\u0161\u0105 atskirti nuo psichikos ligonio n\u0117ra lengva. Bene pagrindinis skiriantis faktorius yra realumo tikrinimas. Hebraj\u0173 prana\u0161\u0173 aprei\u0161kimai visuomet buvo tikrovi\u0161ki ir suprantami tuometinei visuomenei, tod\u0117l n\u0117ra jokio reikalo priskirti j\u0173 prie psichikos ligoni\u0173 kliedesio. Kita vertus, visuomen\u0117 pati i\u0161 dalies yra paj\u0117gi tai atskirti. Taip mano S. Endelmanas, teigdamas, kad net fanatizme paskend\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161laiko esmines ego funkcijas, kurios padeda jiems i\u0161gyventi pasaulyje ir dalinai skirtis nuo t\u0173, kurie \u012fsivaizduoja es\u0105 prana\u0161ai. \u201e&#8230;Net fanatini\u0173 religini\u0173 kult\u0173 grup\u0117se \u017emon\u0117s gali i\u0161laikyti tokias ego funkcijas, kaip realumo testavimas ir realyb\u0117s orientacija, kurios leid\u017eia jiems i\u0161gyventi, egzistuoti, tvarkyti kasdienius reikalus pasaulyje\u201c. [7]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mesijo kompleksas \u0161izofrenijoje iki \u0161i\u0173 dien\u0173 lieka aktuali psichologijos problema. \u0160is fenomenas, pasirei\u0161kiantis ypa\u010d sekuliariose visuomen\u0117se, leid\u017eia teigti, kad tarp religijos ir \u0161izofrenijos tiesioginio ry\u0161io n\u0117ra. Mes pasteb\u0117jome, kad \u012f religinius kra\u0161tutinumus krypsta \u017emon\u0117s, kurie anks\u010diau tur\u0117jo rimt\u0173 sielos problem\u0173, kuri\u0173 psichin\u0117 sveikata n\u0117ra stabili. \u012edomus teiginys, kad mesijo paie\u0161kos savyje kartu yra nat\u016bralus sveikatos ne\u017ealojantis rei\u0161kinys. Bet, kaip buvo pasteb\u0117ta, problema i\u0161kyla tada, kai \u017emogus pradeda linkti \u012f kra\u0161tutinumus, o tie pirmiausiai rei\u0161kiasi nestabilios psichin\u0117s b\u016bsenos \u017emon\u0117ms, kurie nesugeba atskirti iliuzij\u0173 nuo tikrov\u0117s ir vis labiau sk\u0119sta savo susikurtame pasaulyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Darius Petk\u016bnas<\/strong>, evangelik\u0173 liuteron\u0173 kunigas, d\u0117sto filosofijos istorij\u0105 Klaip\u0117dos universitete<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Alfredas Adleris straipsnyje \u201eNeuroz\u0117s problemos\u201c (1929 m.) ra\u0161\u0117: \u201eDaugelis psichikos lig\u0173, tai yra psichozi\u0173, rei\u0161kiasi pa\u010diais auk\u0161\u010diausiais siekimais. \u0160izofrenijos atveju da\u017enai pastebime tro\u0161kim\u0105 b\u016bti J\u0117zumi Kristumi. Maniakin\u0117s depresijos atvejais, manijos faz\u0117se, pacientas da\u017enai nori b\u016bti \u017emonijos gelb\u0117toju, o depresijos faz\u0117se jis da\u017enai save laiko did\u017eiausiu blogiu \u017eem\u0117je\u201c [1]. \u0160iomis mintimis A. Adleris palie\u010dia \u012fdomi\u0105 tem\u0105\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":744,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[373,128],"autorius":[615],"class_list":["post-951","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-1999-4","tag-mesijas","tag-psichologija","autorius-darius-petkunas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/951","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=951"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/951\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":953,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/951\/revisions\/953"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media\/744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=951"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=951"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=951"},{"taxonomy":"autorius","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/wp-json\/wp\/v2\/autorius?post=951"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}