Jürgen Kuberski
Vizija (lot. visus – regėjimas, vaizdas) yra regos pojūtis, sukeltas ne išorinio dirgiklio. Šis „vidinis“ regėjimas pasirodo kaip vaizdingas įspūdis, dažniausiai transo būsenoje, kartais sapne. Vizijoje gali būti matomi erdviniai arba laiko požiūriu nutolę dalykai (aiškiaregystė, pranašavimas), taip pat religiniai pasaulio vaizdiniai (pavyzdžiui, Dievas, šventieji, „anapusinis“ pasaulis). Vizija gali atsirasti spontaniškai ir sąmoningai būti sukelta narkotikų, būrimo iš krištolinio rutulio, „valdomos fantazijos“ (sugestijos) ir įvairių transo technikų. Pastarosios ypač būdingos animizmui, šamanizmui ir spiritizmui. „New Age“ judėjime vizijos vaidina svarbų vaidmenį: čia intuicija ir vizijų įspūdžiai pasireiškia šalia analitinio mąstymo. Istorijoje vis atsirasdavo žmonių, kurių vizijos sukeldavo susidomėjimą. Iš dalies jie buvo atsakingi už religinių judėjimų įkūrimą. Mahometas (570–632), islamo įkūrėjas, matė daug vizijų, kuriose jam tariamai pasirodė arkangelas Gabrielius ir padiktavo apreiškimus. Švedų gamtos tyrinėtojas Emanuelis Svedenborgas (1688–1772) nuo 46 metų ėmė matyti vizijas, be kita ko, ir apie „anapusinį“ pasaulį. Tuo pat metu buvo konstatuoti sąmonės ribas peržengiantys fenomenai (aiškiaregystės). Svedenborgas padarė įtaką teosofijos mokymui bei laisvamanybės idėjoms. Nesuskaičiuojami spiritistiniai susivienijimai remiasi vizijų terpe, tam reikėtų priskirti H. P. Blavatskajos įkurtą teosofinę bendriją. Teosofas Rudolfas Šteineris (1861–1925) paskelbė turįs vizijų apie praėjusius ir būsimus įvykius ir galįs juos skaityti savotiškame pasaulio metraštyje („Akašos metraštis“). Nutraukęs santykius su teosofine bendrija, jis 1913 m. įkūrė antroposofinę bendriją, kurioje jo „išvados“ laikomos aukščiausiu autoritetu. Dar Šteineriui gyvam esant kritikai nurodė, kad jo vizijose nėra nieko tokio, ko nebūtų teosofiniuose arba kituose raštuose.
Krikščioniškoje mistikoje taip pat buvo nemažai regėtojų. Tarp katalikų – Pranciškus Asyžietis, Ignotas Lojola, arba Hildegarda Bingen, tarp evangelikų – Jokūbas Biomė, G. Tėrstėgenas, H. Jungas Stilingas arba Singas (Sadhu Sundar Singh). Krikščionys mistikai matė vizijas apie Jėzų, Mariją, angelus ir šventuosius, be to, apie „anapusinį“ pasaulį (dangų ir pragarą). Dažnai vizijos kildavo dėl griežtos askezės, nemiegojimo arba nuolatinio maldos formulių kartojimo. Priešingai negu evangelikų Bažnyčia, katalikų Bažnyčia kai kurias vizijas oficialiai pripažįsta „pasirodymais“ arba „asmeniškais apsireiškimais“.
Psichologija nurodo, kad vizijos gali būti ir liguistų asmenybės pasikeitimų (isterijos, neurozės) išraiška. Iš psichologinės pusės nėra jokių aiškių kriterijų „tikroms“ ir „netikroms“ tai yra liguistoms vizijoms atskirti, tačiau vis dėlto tai nereiškia, kad visos vizijos yra liguistos. Kai tradicinės psichologijos kryptys V dažniau klasifikuoja kaip liguistas, humanistinės ir transpersonalinės psichologijos jas vertina kaip žmogiško dvasingumo išraišką. Biblijoje minimi žmonės, matę vizijas: Senajame Testamente tai buvo pranašai – Samuelis (1 Sam 9,9), Izaijas (Iz 6), Jeremija (Jer 1,11) ir Ezechielis (Ez 1,1). Žymiai dažnesni ir svarbesni nei vizijos, Senajame Testamente buvo apreiškimai. Vizijos gali būti ir Dievo žodžio priešingybė (plg. Jer 23,25). Jos gali būti apgaulingos (Rd 2,14). Tikrasis pranašavimas yra kilęs iš Dievo (Am 7,1) ir griežtai atskiriamas nuo burtininkavimo bei netikro pranašavimo. Skiriamieji kriterijai (Įst 13,2; 18,4.22): pranašas, skelbiantis netikrą mokslą, raginantis nusisukti nuo Dievo, arba tas, kurio pranašystės neišsipildo, yra netikras pranašas. Pagal Senojo Testamento įstatymą jo laukia mirties nuosprendis.
Naujajame Testamente irgi yra pasakojama apie asmenų vizijas: Pauliaus (Apd 9,3.12; 18,9; 2 Kor 12,1), Petro (Apd 10,11), Stepono (Apd 7,55) ir Jono (Apr 1,19). Svarbu pabrėžti, kad vizijos apsiribojo mažu apaštalų ratu ir buvo laikomos ypatingais Dievo apreiškimais. Dvasinė pranašavimo dovana (1 Kor 12,10) – tai ne vizijų dovana, jos jokiu būdu negalima sutapatinti su apaštalų raštų autoritetingumu. Dievo apreiškimas atsispindi Biblijoje, ir visa, kas išeina už Rašto ribų, įkvėpta ne Dievo (Gal 1,8). Laiške kolosiečiams Paulius aiškiai įspėja kiekvieną, kuris yra įsigilinęs į regėjimus (2,18). Kitoje vietoje jis nurodo tai, kad Šėtonas irgi gali apsimesti „šviesos angelu“ (2 Kor 11,14). Reikia žinoti, kad vizijos kaip ir transas gali būti ne tik dieviškos, bet ir žmogiškos bei demoniškos.
Jürgen Kuberski, teologas, publicistas ir leidėjas
Vertė Gitana Daunorienė