KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Biblija apie alkoholį

Per 250 vietų Biblijoje minimi alkoholiniai gėrimai. Dažniausiai kalbama apie vyną, arba atskiestą vyną. Alui pirmenybę teikė kaimynystėje gyvenę egiptiečiai ir babiloniečiai, – Izraelyje fermentuotas grūdų gėrimas nebuvo populiarus. Stiprių alkoholinių gėrimų antikoje nevartota, nes dar nemokėta destiliuoti, tad degtinė ir likeriai nei Senajame, nei Naujajame Testamente niekur ir neminimi.
Hebrajų Senajame Testamente vynas buvo vadinamas jajin, tiroš ir asim, – visų trijų žodžių reikšmės susipina. Graikiškame Naujajame Testamente beveik visuomet vartotas žodis oinos, retai – gleukos (=jaunas, saldus vynas) ir oxos (=vyno actas).
Antikiniame Izraelyje vynas buvo kasdieninis gėrimas, netgi būtiniausias maisto produktas. Vynuogių sulčių gerta mažiau, nes Artimuosiuose Rytuose tokiomis klimato sąlygomis buvo neįmanoma jų ilgiau išlaikyti. Todėl ir nestebina, kad Mokytojo knygos sk. 9 eil.7 Biblija visiškai įprastai kalba apie vyną kaip kasdieninio maisto dalį: „Taigi eikš, valgyk duoną su džiaugsmu ir gerk vyną linksma širdimi…“ (kitos vietos: Įst 14,26; 2 Met 2,9; Rd 2,12; Iz 55,1).
Kai kada vynas apibūdinamas aiškiai teigiamai: „…ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį“ (Ps 104,15). 2 Sam 16,2 aprašoma, kaip Dovydas atnešė pasistiprinti duonos, vaisių ir vyno (dar žr. Pr 27,28).
Kaip ir šiais laikais, anksčiau be vyno irgi neapsieidavo įvairūs pokyliai. Žymiausias biblinis pavyzdys – vestuvės Kanoje, kur Jėzus vandenį pavertė vynu (Jn 2,1–11; dar žr. Pr 14,18; Est 1,7). Pažymėtina, kad dangiškąją eucharistiją savo mokiniams Jėzus skelbė švęsti vynu (Mt 26,29).
Vynas buvo vartojamas ir medicininiais sumetimais (plačiąja prasme), kaip matyti iš Patarlių knygos 31,6: „Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, vyną – žmogui, kuriam gyvenimas apkarto“. Žinomoje istorijoje apie gailestingąjį samarietį (Lk 10), pakeleivis samarietis užpila ant nukentėjusiojo žaizdų „aliejaus ir vyno“ (eil. 34). Dažnai cituojamas ir 2 Tim 5,23: „Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų“. Galbūt čia Paulius kalba „tik“ apie dezinfekuojantį alkoholio poveikį.
Vyną vartojo ir apeigose, jis buvo aukojamas šventykloje: Iš 29,40; Kun 23,13; Sk 28,14.
Pagaliau Senojo Testamento pranašai minėjo vyną perteikdami ateisiančio išganymo žemėje vizijas: „Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su parinktais vynais, pokylį su sultingais, gardžiais patiekalais ir grynais, rinktiniais vynais“ (Iz 25,6; plg. Jl 4,18; Am 9,13).
Greta neutralaus arba teigiamo pasisakymo apie vyną, Biblijoje randame ir daugybę perspėjimų nepiktnaudžiauti alkoholiu, negirtuokliauti. Senajame Testamente ypač Izaijas nelinkęs tylėti: „Vargas tiems, kurie, keldamiesi anksti rytą, negali apsieiti be svaigiųjų gėrimų, ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno!“ (5,11); „Vargas tiems, kurie didvyriai prie vyno ir narsūs prie svaigiųjų gėrimų“ (5,22). Jis griežtai smerkia tautos vadus Samarijoje ir Jeruzalėje: „Bet ir tie svirduliuoja, perimti vyno, klupinėja, įkaušę nuo svaigiojo gėrimo… jie klysta regėdami ir klumpa spręsdami bylą“ (28,7).
Patarlių knygoje irgi esama aiškių perspėjimų: „Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi“ (Pat 20,1; dar žr. 23,20–21. 30–31; 31,4–5).
Naujajame Testamente bene žymiausias yra Pauliaus perspėjimas: „Ir nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios“ (Ef 5,18). 1 Tim 3,8 rašoma, kad diakonai privalo būti „ne besaikiai vyno gėrovai“. Tit 2,3 Paulius įspėja senas moteris (!), kad jos „negirtuokliautų“ (dar žr. Rom 13,13).
Taigi apskritai Biblijoje atsispindi gan tikroviškas požiūris į alkoholį – vienodai aiškiai perteikti tiek teigiami, tiek ir neigiami aspektai. Iš esmės leidžiama mėgautis alkoholiu, tačiau patariama būti saikingam ir įspėjama dėl piktnaudžiavimo juo. Visiškai abstinentiškai gyveno nazyrai (Sk 6,3–4; prie žinomiausių priklausė Samsonas, Samuelis ir vėliau Jonas Krikštytojas, Lk 1,15) ir kartais kunigai (Kun 10,9). Labai tikėtina, kad Jėzus gėrė vyną, nes kitaip jo nebūtų išvadinę „rijūnu ir vyno gėrėju“ (Mt 11,9). Tad tenka pritarti G. Medadowsui, rašiusiam: „Atidžiai interpretuojant Bibliją, abstinencija [nuo alkoholio] turi būti pasirenkama dėl kitų priežasčių nei biblinių pavyzdžių mokymas“ [1] .

„Prizmės“ redakcija





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).