Pasaulėžiūriniai ufologinio Raelio judėjimo aspektai

Mattias Pöhlmann

Keisti klonavimo užmojai vėl sugrąžino į laikraščių antraštes Raelio judėjimą ir su juo susijusią „žmogaus klonavimo firmą“ Clonaid (JAV). Saujelė šalininkų Vokietijoje oficialiai save vadina raelininkais (raelistais). Spaudoje dažnai aptinkamas pavadinimas raelianai (angl. raelians). Jie kildina save iš Raelio arba Raëlio – raelininkų religijos įkūrėjo ir vadovo (taip jis oficialiai save vadina nuo 1998 m.). Prancūzas Claude’as Vorilhonas, buvęs šlagerių dainininkas, autolenktynininkas ir sporto reporteris, vardą „Rael“ 1973 m. savo ruožtu gavo iš ateivio, kuris prisistatęs kaip „elohimų“ atstovas. Raelininkai hebrajišką žodį „elohim“ verčia ne „dievas“, kaip įprasta Biblijos vertimuose, o visiškai ufologiškai – „iš dangaus atėjusieji“. Šalininkai Raelyje mato „elohimų šviesos“ nešėją arba „siųstąjį“.
    Raelininkų nešiojamas atpažinimo ženklas – ateivių emblema – medalionas su Dovydo žvaigžde, kurios viduryje – „į galaktiką panaši spiralė“, turinti simbolizuoti „begalybę laike“.
Įkūrėjai ir istorija
Claude’as Vorilhonas gimė 1946 metų rugsėjo 30 dieną, Viši mieste, Prancūzijoje. Savo tėvo, tikriausiai – žydų kilmės, jis nepažinojo. Mama katalikė negalėjo prižiūrėti sūnaus. Mažąjį Claude’ą augino močiutė ir teta. Būdamas devynerių Vorilhonas, jau seniai domėjęsis telepatija ir ufonautais, nusprendžia tapti autolenktynininku. Jį domina tik žurnalai apie automobilius, mokykla jam atrodo nesvarbi. Vėliau Claude’ą pasiima motina ir išsiunčia į katalikišką internatą Piuji en Velaji. Vėliau jis lankė kitus internatus. Iš pradžių norėjo būti mechaniku, kad būtų kuo arčiau išsvajotosios lenktynininko profesijos. Tačiau motinos planai buvo kitokie: sūnus turėjo tapti inžinieriumi. Jaunuolis pabėgo į muzikos pasaulį. Penkiolikmetis metė mokslus ir bandė prasimušti Paryžiuje kaip dainų autorius ir dainininkas. Tačiau jaunasis šlagerių atlikėjas pasisekimo taip ir nesulaukė. Vieną dieną jis gavo pinigingą pasiūlymą tapti naujo įsteigto automobilių sporto žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi, tačiau nieko gero iš to neišėjo. Tada Vorilhonas nusprendė įsteigti savo žurnalą. Sėkmės ilgai laukti nereikėjo, šitaip jaunuoliui atsivėrė kelias ir į automobilių sportą: jis galėjo skolintis automobilius ir dalyvauti lenktynėse. „Ten praleidau trejus nuostabius metus, tobulinau vairavimo meną ir techniką ir šimtu procentu pasinėriau į tą aplinką, kurią mylėjau – automobilių sportą. Reikia pasakyti, kad jaučiau tikrą palaimą nukeldamas ribas vis toliau ir vis geriau kontroliuodamas savo reakcijas ir refleksus“ („Tikrasis Dievo veidas“). Vėliau jis vedė ir susilaukė dviejų vaikų.
1973 metų gruodžio 13 dieną per pasivaikščiojimą įvyko neįprastas susitikimas. Piuji de Lasolo vulkano krateryje, netoli Klermon Ferano, kaip pats pasakoja, šešias dienas iš eilės jis sutikdavo 1,2 m ūgio ateivį „žaliu vientisu apdaru“, kuris prisipažino esąs „elohimų“ atstovas. Vėliau prisistatė kaip „amžinųjų tarybos pirmininkas“. Vardu Jahvė, jam 25.000 metų. Jis davė tokią užduotį: „Jūs, Claude’ai Vorilhonai, skleisite tiesą savo dabartiniu vardu, kurį pamažu pakeisite tuo, kurį jums duosime mes – RAEL. Pažodžiui tai reiškia ‘dievo šviesa’ , o tiksliau – ‘elohimų šviesa’ , nes jūs iš tiesų tapsite mūsų pasiuntiniu žemėje, ir mes oficialiai leisimės tik jūsų pasiuntinybės pastate“ („Tikrasis Dievo veidas“, p. 84).
Vorilhonas iš pradžių tik konspektavo, o paskui švariai perrašė padiktuotąjį tekstą. 1975 metų spalio 7 dieną jis vėl sutiko ateivį, šįsyk prie Rok Plato, netoli Brantomo. Jis pateko ir į „elohimų“ erdvėlaivį , o ten išgirsti pamokymai „įsirėžė tiesiai į protą“. Ateiviai nuskraidino jį savo erdvėlaiviu ir leido jam susitikti su Jėzumi, Moze ir kitais.
Vorilhonas ėmė skaityti paskaitas ir surinko apie save didelį būrį įtikėjusių sekėjų. Pagal „elohimų“ nurodymus jis įsteigė MADECH judėjimą. Prancūziškas trumpinys MADECH reiškia „judėjimas elohimams – žmonijos kūrėjams – sutikti“. 1975 metais jie jau pasivadino „tarptautiniu Raelio judėjimu“, o nuo 1998 metų vadinasi raelininkų religija.

Mokslas kaip religija
Šaltiniai. Svarbiausia raelininkams yra „naujoji biblija“, kurią Vorilhonui padiktavo „elohimai“. Vokiškas jos vertimas pavadintas „Tikrasis Dievo veidas“ (Das wahre Gesicht Gottes) ir jungia 8-o dešimtmečio viduryje pasirodžiusius veikalus „Knyga, sakanti tiesą“ bei „Ateiviai pasiėmė mane į savo planetą“. 1980 metais prancūziškai išleistas originalas „La Meditation Sensuelle“ po keturiolikos metų buvo išverstas į vokiečių kalbą.

Raelio pasiuntimo reikšmė. Claude’as Vorilhonas-Raelis laiko save Jėzaus įbroliu, kadangi 1945 metų gruodį buvo pradėtas seniausio iš nemirtingųjų ateivių – Jahvės –neatpažintame skraidančiame objekte. Elohimai nusprendė, kaip jam buvo pranešta, „pasirinkti ką nors iš laikotarpio po atominio sprogimo, kuris įvyko 1945 metais“. Raelis laikomas naujojo mokymo skelbėju. Jis esąs elohimų įrankis, nes jie „mato jo akimis, girdi jo ausimis ir kalba jo lūpomis“. Per jį jie galį netgi gydyti. Asmeninis kiekvieno žmogaus likimas glaudžiai susijęs su paklusnumu Raeliui ir jo skelbiamai tiesai, juk jis laikomas „paskutiniuoju Apokalipsės – tai yra laiko, kai viską suprasime – pranašu“. Jei jis „dings“, pirmiausiai paskirs įpėdinį. Labai aiškiai grasinama tiems, kurie jo nepripažins. Raelio požiūriu, kitos religijos esančios „primityvios“. Daugelyje vietų jo antipatija katalikų Bažnyčiai pasireiškia neapykantos tiradomis.

Ufologinis pasaulio sukūrimo „iš savęs“ mitas. Raelininkai tiki žmogaus nemirtingumu, tačiau ne Dievu ar nemirtinga siela. Jie giliai įsitikinę, kad žmoniją laboratorijoje sukūrė ateiviai, vadinamieji elohimai. Tie elohimai esą atvyko į žemę iš kosmoso atlikti čia „taikomosios genų technikos“ eksperimentų. Vadovaujantis tuo, Biblija, o ypač – pasakojimas apie pasaulio sukūrimą, interpretuojama kitaip – kaip „mokslinis pasaulio sukūrimas iš savęs“. Žmonijos kūrėjais prisistatančius ateivius savo ruožtu sukūrė dabar jau žlugusios kitos planetos civilizacijos. Raelis išsamiai aprašo gyvenimą elohimų planetoje: Jahvė ten pirmininkauja amžinųjų tarybai, kuriai iš viso priklauso 700 elohimų,. Prie jų dar prisideda 8.400 žemės žmonių, kurie per savo gyvenimą „pasiekė pakankamą dvasios atsivėrimo begalybei lygį“ ir kuriems per gerus darbus pavyko „atitolti nuo primityvaus lygio“.

Juslinė meditacija ir seksualinė laisvė. „Naujosios“ Raelio biblijos požiūriu, žmogus prilygsta save programuoti sugebančiam kompiuteriui. Iš pradžių jį reikia specialiai „išprogramuoti“, t.y. išlaisvinti nuo išugdyto supratimo ir elgsenos, kad pasiektų „absoliučios tuštumos“ būseną. Tik tuomet įmanoma specialiai naujai suprogramuoti žmogų, kad per „juslinę meditaciją“ būtų pažadintos jo juslės. Ant knygos „Juslinė meditacija“ viršelio taip pavadintas metodas įvardijamas kaip „naudojimo instrukcija“: ji moko žmogų naudotis „harmonizuojančiomis smegenų galimybėmis“. Tuo metu ištrinami kaltės jausmą sukeliantys „žydų ir krikščionių religijų likučiai“. „Juslinė meditacija“ galinti padėti kiekvienam atrasti savo kūną, ir visų pirma per jį pažinti garsus, spalvas, kvapus, skonius, o ypač – visomis šiomis juslėmis išgyvenamą seksualumą. Galiausiai žmogus pasiekia tą būseną, kai gali „patirti kosminį, beribį, absoliutų orgazmą, per kurį nušvinta jį pasiekusiojo dvasia, jis susijungiąs su visatomis, kurios sudaro jį ir kurias sudaro jis“. Įžangoje rašoma: „Be visiškai išlaisvinto ir harmoningo seksualumo negali būti nė vienos visiškai pažadintos būtybės“. Vorilhonui dviejų kūnų susijungimas yra… tik paprasčiausias aktas, reikalaujantis, kad tuo pačiu metu dirbtų visos penkios juslės. Galiausiai kūnų susijungimas tėra „paprasčiausias būdas prisiliesti prie begalybės“. Šiame Raelio požiūryje svarbus vaidmuo tenka seksualinei laisvei: „Jei nori juslingai seksualiai patirti vieną ar kelis individus, nesvarbu, kokios lyties, elkis pagal savo troškimus, jei tik tas individas ar tie individai sutinka“. Arba: „Jei žmogus, kurį tu myli, yra laimingas su kitu, džiaukis tuo“. Ryšį su elohimais žmogus gali užmegzti ne tik šiuo meditacijos metodu, bet ir telepatijos būdu. Dėl to sekėjams rekomenduojama nesikirpti nei plaukų, nei barzdos. Padedąs ir sportas: sekant „įkūrėju“ siūlomas automobilių arba motociklų sportas.

Geniokratija. Savo šalininkams Raelis liepia nedalyvauti rinkimuose. Užtat jis pasisako už „selektyviąją demokratiją“, kurią pats pavadino „geniokratija“: pasak jos, teisę imtis valdymo atsakomybės turinčios tik protingos būtybės. Utopinis Raelio projektas propaguoja vadinamąjį „humanitarizmą“, t.y. pasaulio tvarką, „nukreiptą į žmonijos ateitį“. Tam turėtų būti panaikinta nuosavybė ir turto paveldėjimas. Turtas turėtų būti „išnuomotas“ 49 metams. Jis reikalauja „pasaulinės vyriausybės“ su vienoda „pasaulio valiuta“ ir „visuotine kalba“. Pasak Raelio, vaikų tikrąja šio žodžio prasme nėra. Vaikas tėra „žmogaus lerva“, turinti gerbti kitų laisvę ir ramybę. Fizines bausmes galima taikyti „tik mažiems vaikams“, kad šie „kentėtų, jei verčia kentėti kitus ar jiems įkyri“. Mušti vaikus nuo septynerių metų galima tik „išimtiniais atvejais“, o jaunuolių nuo 14 metų – iš viso negalima. Auklėjant vaikus reikėtų skirti dėmesį tam, kad jie nepriimtų už gryną pinigą „to, ką į jį nori sudėti visuomenė ir mokykla“.

Klonavimas kaip kelias į nemirtingumą. Ateiviai jam prisistato kaip būtybės iš tolimų galaktikų. Kadangi jie smarkiai pralenkia žemiškąją civilizaciją technika ir žiniomis, tai yra tikrieji jos kūrėjai. Elohimai į Žemę iš kosmoso tariamai atvyko tam, kad atliktų čia „taikomosios genų technikos“ eksperimentus klonuodami. Viliamasi, kad ateityje žemės žmonės galės prisidėti prie pažangos, kuria ateiviai lenkia juos 25.000 metų. Taip jie pagaliau galėtų pasiekti aukštąjį savo kūrėjų žinių lygį ir pasitelkę klonavimo techniką tarp 2025 ir 2035 metų tapti nemirtingi. Sensaciją ir visuotinį pasipiktinimą sukėlė 2001 m. viename TV interviu Vorilhono pasakytas teiginys, esą raelininkai norį klonuoti netgi Hitlerį. „Naujojoje biblijoje“ ateiviai pasakoja apie mašiną, kurioje bus laikomos blogų būtybių ląstelės. Atėjus laikui iš jų bus rekonstruoti žmonės ir tada teisiami. Ateiviai nuolat mini „didžiulius kompiuterius“, kurie stebi žmones. Pabaigoje kiekvienas žmogus gauna pažymį: „Kai ateis atsiskaitymo valanda, tie, kurie ėjo teisinga kryptimi, gaus teisę į amžinybę šioje rojaus planetoje, tų, kurie ne iš piktos valios nenuveikė nieko teigiama, kūnai nebus atkurti, o kai dėl tų, kurie buvo ypač neigiami, tai bus išsaugota po vieną jų kūno ląstelę, kad atėjus metui juos būtų galima teisti ir jie gautų bausmę, kurios nusipelnė“. Interneto puslapyje www.clonaid.com galima perskaityti: „Kai tik galėsime išgauti klonus, kurie bus tikslios fizinės mūsų pačių kopijos, be to, smegenimis pranoks mūsų asmenybę, mes iš tiesų sugebėsime gyventi amžinai. Kadangi bus įmanoma prisiminti visą praeitį, galėsime kaupti žinias iki begalybės“. Pasak „naujosios biblijos“, iš kiekvieno žmogaus tikimasi, kad po mirties jo kaktikaulis arba bent jau dalis virš nosies šaknies – „trisdešimt trys milimetrai virš tavo vyzdžius jungiančios linijos vidurio, bent jau vienas kvadratinis šio kaulo centimetras“ bus nusiųstas dvasiniam raelininkų vadovui, kad iš atitinkamų ląstelių žmogų būtų galima vėl atkurti („Tikrasis Dievo veidas“, p. 177). Išskyrus šeimos butą ar namą, žmogui mirus arba, jei galimi sunkumai su artimaisiais, dar anksčiau visa nuosavybė turėtų atitekti „vadovų vadovui“ (ten pat)!

Pasiuntinybės pastato ateiviams priimti statyba. Raelininkai ateivių sugrįžimo laukia vėliausiai 2035 metais. Tam tikslui netoli Jeruzalės turįs būti pastatytas „pasiuntinybės pastatas“, kuris galėtų priimti elohimus – Jeruzalė pasirinkta todėl, kad Izraelio tautą tariamai sudaro palikuonys, „kurie gimė susijungus elohimų sūnums ir žmonių dukterims“. Kadangi Izraelio vyriausybė nepaisant pakartotinų raelininkų prašymų iki šiol priešinosi statybai, Raelis tūžmingai suvedinėja sąskaitas su žydais ir grasina „išbarstyti“ juos po visą pasaulį. Jis įsitikinęs, kad projektą, kuriam uoliai renkami pinigai, galima įgyvendinti kitoje šalyje.

Organizacija ir išplitimas
Bėgant metams Vorilhonas sukūrė griežtai hierarchinę organizaciją, kurioje dauguma narių – vyrai, iš vadinamųjų šešių „lygmenų“. Lygmenys nuo viršaus į apačią išsidėsto taip (nuo šeštojo iki nulinio):
• Raelis – dvasinis vadovas,
• vadai vyskupai arba „kontinentų vyskupai“,
• nacionaliniai vadai (šiam lygmeniui priklauso ir Raelio kunigai),
• vadų asistentai,
• animatoriai (misionieriškoms užduotims),
• animatorių pagalbininkai bei
• paprasti nariai.
Pasak kai kurių duomenų, ypač daug Raelio sekėjų esama Prancūzijoje, Kanadoje ir Japonijoje. Visame pasaulyje, kaip teigė Raelis 1997 metais, turėtų būti apie 40.000 aktyvių narių 84 šalyse. Atsargesniuose vertimuose minima tik 25.000. Tačiau atrodo, kad ir šis skaičius kilsteltas. Sprendžiant iš raelininkų interneto forumo dalyvių skaičiaus, visame pasaulyje būtų tik 3000–4000 šalininkų. Krinta į akis tai, kad oficialiame interneto puslapyje minimi „tarptautiniai kontaktai“ dažniausiai yra abonentinės pašto dėžutės. Raelininkų judėjimas iš pat pradžių turėjo ambicingą tikslą: įsitvirtinti kiekvienoje šios žemės valstybėje: 1973 m. ateiviai liepė Raeliui „visame pasaulyje, kiekvienoje nacijoje paskirti atsakingą asmenį už tiesos skelbimą“.
Technikos entuziastų grupė reklamos ir kontaktų tikslams pasitelkė internetą. Šiuo metu veikia trys tarptautiniai raelininkų forumai maždaug su 1970 aktyvių narių. Vidutinis daugiausia vyriškos lyties diskusijų dalyvių amžius svyruoja tarp 20 ir 40 metų. Besidomintiems siūlomi tarptautiniai „žadinimo seminarai“, o pažengusiesiems – „mokymo ir kvalifikacijos kėlimo seminarai vadovams“. Devintajame dešimtmetyje raelininkų judėjimas iš Prancūzijos išplito ir vokiškai kalbančiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje.
Oficialūs duomenys (2003 m. sausis) teigia, kad Vokietijoje yra tik 32 nariai. Tačiau skaičius mažėja. Kartais raelininkų atstovai pasirodo viešumoje – skaito paskaitas ezoterikos mugėse. Pasitelkiamas ir internetas. Nuolatinės kasmetinės raelininkų susitikimų datos yra pirmasis balandžio sekmadienis, rugpjūčio 6, spalio 7 ir gruodžio 12. Tarptautinė raelininkų religijos būstinė yra Ženevoje (Šveicarija). Kanados pilietybę gavęs Raelis gyvena šioje šalyje, netoli Monrealio. 1997 metais klonavimo projektams įgyvendinti JAV jis įsteigė firmą Clonaid ir po kelerių metų vadovavimą perdavė raelininkų vyskupei Brigittei Boisellier.

Kritinis vertinimas
Keistais užmojais, provokacijomis ir išmoninga viešųjų ryšių strategija Raeliui vis dar pavyksta atkreipti į save ir savo judėjimą visuomenės susidomėjimą, atsidurti dėmesio centre. Peno raelininkų pasaulėžiūrai iš dalies duoda įprasti ufologiniai spiritistiniai vaizdiniai arba žinios, kurias jos „vadovas“ Claude’as Vorilhonas (Raelis), 1973 metais sakosi gavęs iš aukštesnės civilizacijos kontaktuodamas su NSO per mediumą. Tariamai per jį perduotoji „naujoji biblija“, naujasis vardas „Raelis“ ir ne paskiausiai judėjimo viduje esantys „bažnytiniai postai“ turi rodyti jį esant naujos religijos kūrėju ir išgelbėtoju. Vorilhono „raelistinė revoliucija“ (taip jis pats ją vadina internete) iš pasaulėžiūrinio taško yra grynai technicistinės funkcionalios prigimties. Jis liaupsina mokslą. Šis turįs užimti vietą greta religijos. Raelio knygose rasime mokslo ir technikos pažangos optimizmo, kuris siejamas su sekuliaria rojaus vizija. Įvairiose vietose kalbama apie biologinius sekso robotus, teiksiančius nesibaigiančius hedonistinius džiaugsmus. „Raelininkų praktikos“ branduolys – technologinis ir dvasinis tobulumas. Jis įsilieja į elitinę mąstyseną, kuri pasaulinės katastrofos atveju žada išsigelbėjimą tik tiems, kurie seks Raeliu.
Fantazijomis apie visagalybę ir susižavėjimu technika Raelio skelbiamas mokymas viena iš tipiškų modernių vakarietiškų pasaulėžiūrinių mišinių. Jo šaltiniai – perdėtai sureikšmintas tikėjimas mokslu, priešiškumas žydams, krikščionims arba Bažnyčiai bei ufologiniai elementai, primenantys žinomus Ericho von Dänikeno vizijų pasaulio motyvus.
Pažvelgus atidžiau klonavimo užmojai brangiai atsieis, ne vien finansiniu atžvilgiu: tai genetinis pasaulio matymas, su grynai funkcionalistiniu ateistiniu pasaulio ir žmogaus įsivaizdavimu, kuriam nenustatytos jokios etinės ribos. Todėl Raeliui netinka religijos atsakymai į klausimus apie prasmę. Jis ją laiko netgi „primityvia“ ar „kvaila“. Raelis net neleidžia kilti abejonėms dėl jo skelbiamos tiesos patikimumo. Šitaip Raelio judėjimo pretenzijos tampa perdėtos, elitinės. Gali būti, kad raelininkų terminologija ir pasaulio vizija yra patraukli technika besižavintiems žmonėms. Tariamu dalyvavimu žinių šuolyje vejantis aukštesnes civilizacijas Raelis nori sukurti autonominį hedonistiškai įrengtą ir seksualinėmis fantazijomis praturtintą rojų. Tačiau kur kas svaresnis tas faktas, jog žmogų niekinantys klonavimo užmojai ne tik ideologiškai instrumentalizuoja mokslą, bet ir kad Vorilhono fantazijų pasaulis tarnauja beribiam tikėjimui visagalybe, kuris akivaizdžiai prieštarauja krikščioniškajam Dievo ir žmogaus paveikslui.

Vertė Kristina Sprindžiūnaitė

Versta iš: Materialdienst der EZW, 2/2003. © EZW. Vertimas ir publikavimas leidėjams sutikus