KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Ką reiškia sąvoka „vyresnysis“?

Kaip ir kitose tautose, tarp izraelitų irgi veikė giminių sąjungos, kurios dėl savo išminties ir gyvenimo patirties buvo labai gerbiamos (Kun 19,32; Įst 32,7; Job 32,6). Taip buvo dar žydams gyvenant Egipte (Iš 3,16), taip išliko jiems keliaujant per dykumą (Iš 24,1. 9; Sk 11,16–30). Jiems apsigyvenus Kanaano žemėje vyresnieji (gr. presbyteros) buvo atsakingi juridiniais klausimais ir teisėjavo (Įst 19,12; 21,19; 22,15–18; Joz 20,4). Tai buvo tautos „vyresnieji“ [1], kurių paslaugomis vėliau naudojosi ir karaliai (1 Kar 20,7). Teisėjų ir karalių valdymo laikotarpiu vyresniųjų irgi būta (1 Kar 20,7; 1 Sam 4,3). Jėzaus laikais vyresnieji, kartu su aukštaisiais kunigais bei Rašto aiškintojais, sėdėjo tautos taryboje (Mk 11,27; 14,53; Apd 4,5) ir susivienijo prieš jį (Mt 27,1. 12).
Laikydamosios judaizme nusistovėjusios tvarkos, krikščionių bendruomenės irgi skirdavo vyresniuosius. Naujasis Testamentas perduoda įvairius tų pareigų pavadinimus, tokius kaip „vadovas“ (Hbr 13,17; 1 Tes 5,12), „ganytojas“ (Ef 4,11), „vyresnysis“ (Tit 1,5), „prievaizdas“ ar „vyskupas“ (1 Tim 3,1; Fil 1,1). Sąvokos „ganytojas“, „vyresnysis“ ir „prievaizdas“ buvo vartojamos sinonimiškai. Apaštalų darbų sk. 20 kalbama apie „vyresniuosius“ (eil. 17), kurie yra paskirti kaip „prievaizdai“ (eil. 28) ir (kaip ganytojai) rūpestingai gano. 1 Pt 5 „vyresnieji“ turi „ganyti“ (eil. 2), „Vyriausiasis Ganytojas“ yra Jėzus (eil. 4). Tit 1,5 rašoma apie „vyresniuosius“, kurie turi būti paskirti, tačiau Tit 1,7 išvardytos „prievaizdo“ kvalifikacijos.
Vyresnieji pirmiausia rūpinosi mokymu. Lygindami labai griežtus reikalavimų sąrašus vyresniesiems bei prievaizdams/vyskupams (Tit 1,6–9; 1 Tim 3,2–7) ir diakonams (1 Tim 3,8–12) pastebėsime, kad vyresnysis ir vyskupas turi išpildyti vieninteliu reikalavimu daugiau nei diakonas, būtent – sugebėti mokyti: „vyskupas turi būti… gebąs mokyti“ (3,2). Kitoje vietoje parašyta, kad vyskupas turi būti „tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešginas“ (Tit 1,9).
Taigi vyresnieji bendruomenėje buvo atsakingi už mokymą (1 Tim 4,14; 5,22; 2 Tim 2,2), vadovavimą (Apd 15,2) ir sielovadinę pagalbą (Apd 20,17; 1 Tim 5,17; Jok 5,14–16). Į šias pareigas jie buvo paskiriami rankų uždėjimu (1 Tim 4,14; 5,22; 2 Tim 1,6).
Einantieji šias pareigas, ypač vyresnieji, Naujajame Testamente niekuomet nevadinti Senojo Testamento žodžiu „kunigas“. Net ir tuomet, kai Paulius apibūdina savo tarnystę Senojo Testamento sąvokomis iš kunigų ir aukojimo kalbos (pavyzdžiui, Rom 15,15–16), tai tėra sąvokos, kurias jis tuo pat metu gali perkelti visiems krikščionims (pavyzdžiui, Rom 12,11; plg. 1 Pt 2,5. 9).

Ron Kubsch, teologas

Vertė Vilija Ulienė





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).